625. Algimanto pamokomasis žodis – Būkite savimi kokį sumanė Kūrėjas! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 06 09
Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui, kaip Jo ambasadorius, Rojaus Trejybei-AŠ ESU, Keturiems Šaltiniams ir Centrams, kurie ir sudaro vieną Kūrėją visai kūrinijai. Esame Gyvojoje Šventovėje – parodau kaip atrodo mūsų Gyvoji Šventovė. Mes esame susirinkę čia, pajautę viduje impulsą, energinį, dvasioje, kaip asmenybės, impulsą. Ir mes neturime per Gyvąsias pamaldas jokio materialaus ritualo – atveriama dvasinė asmenybė. Aš rodau į širdies plotą dėl to, kad jums būtų lengviau suprasti. Nuoširdus atsivėrimas – dvasioje – dvasinės asmenybės, kuri yra šitame laikiname pavidale, dvasinis kiekvieno asmuo. Jis – nekintantis. Aš – visą laiką būsiu – aš. Kinta tiktai potencialai, kuriuos padovanoja Kūrėjas, pavirstantis mūsų realiais aktualais, tai yra mūsų pasireiškimu, jau atitinkamose aplinkybėse.
Aš žiūriu senus tarybinius filmus per YouTube‘ą. Man jie labai patinka. Juose aš matau gilią prasmę. Ir net režisierius, aktoriai, scenarijaus autoriai, jie išreiškia savo požiūrį į tai, kas jiems nepriimtina toje aplinkoje, toje visuomenėje, toje tvarkoje – išreiškia su humoru, bet gilia potekste. Ir kas mane liūdina, kad tai ką aš žiūriu septyniasdešimt ten antrų-trečių, penktų, aštuoniasdešimtų metų aplinką, dabar yra pablogėjusi. Po tiek metų ji nepagerėjo! O mes gi turime žengti į ryškesnę Šviesą. Tie padlaižūnai užima aukštesnes pareigas, tie, kurie tiesą supranta ir kovoja dėl tiesos, jie yra pašiepiami, gujami iš postų, kaip trukdantys įgyvendinti atitinkamą ekonominį planą. O dabar kas yra ne taip? Padlaižiai užima tas vietas, kuriose jie iš tolo nebūtų prileisti, jeigu pasaulyje būtų Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimas kiekvienam asmeniškai įnešant savo indėlį. Koks kvailys norėtų, kad išnyktų šeima, moralė, kad išnyktų tai, kas kuria gėrį, grožį, ką ir sumanė, kad kiekviena karta gyventų pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą. Šito Plano Autorių sumanymas – kad kiekviena karta paliktų geresnę, gražesnę aplinką ateities kartai, moralės prasme, dvasinio pasireiškimo prasme, brolystės tarpusavyje prasme. Ne atliekant ritualus, bet atveriant save, kaip asmenybę, ir tuo pačiu pasireiškiant kaip asmenybei, kaip Dvasinio Šaltinio, Kūrėjo, sūnui arba dukrai.
Šiandien, tarp kitko, yra parodija, kažkokie rinkimai vyksta į pseudoparlamentą. Įsivaizduokit, yra kažkoks pseudoeuropos pseudoparlamentas, o nėra valstybės, kurią jis valdytų. Kaip gali būti parlamentas, o nebūti valstybės? Reiškia, pseudo yra parlamentas. Kiekviena valstybė turi savo parlamentą, kur priimami įstatymai, ir tie įstatymai užtikrina tos valstybės tam tikrą veiklą, visuomenės tam tikrą tarpusavio santykį gamyboje, šeimoje, politinėse struktūrose. O dabar yra antstatas, o nėra tam antstatui jokios erdvės veiklai. Reiškia, jis nereikalingas. Bet jis padarytas ne šiaip sau. Tai yra prieš Kūrėjo Valią primetama – labai nežymiai ir nejuntamai – valdymo institucija, kuri iškeliama virš valstybės, kuri yra savarankiška, nepriklausoma ir tuo pačiu aukščiausią turinti valdžią savo teritorijoje. O dabar jums numeta frazę – štai mes turime Europos Sąjungą ir toje Sąjungoje jūs galite laisvai judėti be vizų, ieškotis darbo. O kodėl žmogus turi ieškotis darbo kažkur kitur, o ne savo valstybėje, ne savo šalyje? Kodėl jam reikia lėkti kažkur į svetimą aplinką, o ne gerbūvį kurti čia? Ogi todėl, kad prieš Kūrėjo Valią sumanė Liuciferis, Šėtonas – Vietinės Sistemos vadovai – ir dar trisdešimt septynių planetų dvasiniai vadovai, iš tuo metu buvusių šešių šimtų devynių planetų, kuriose gyveno žmonės, sumanė maištą prieš Kūrėją, ir tada savo planą primeta apgaulės, demagogijos keliu, įvairių pseudoteiginių keliu, ir tas trunka jau du šimtus tūkstančių metų. Štai mūsų planeta, kurioje patyrė įsikūnijimą mūsų Sūnus Kūrėjas Jėzaus iš Nazareto tapatybe, atsilaikęs ant Hermono Kalno prieš Šėtono gundymą, kaip mirtingasis atsilaikęs, ne kaip Sūnus Kūrėjas, nes visą laiką bet kokiam viliojančiam pasiūlymui jisai atsakymą turėjo vienintelį – Tebūnie Tėvo Valia. Jis nesakė – tebūnie Šėtone tavo valia, nes tu su Liuciferiu valdai šitas planetas Vietinėje Sistemoje, ne. Jis pasakė – Tebūnie Tėvo Valia! O kada jis sakė pamokymus – ypač yra pamokymas, kuris vadinasi Kalno Pamokslas, kuriame Jėzus stiprino dvasinę asmenybę, tą, kas gyvena šitame kūne, nors jis kalbėjo tiems mirtingiesiems žmonėms, kurie tiktai matė savo išorinį pavidalą ir laikė vienas kitą žmogumi dėl šito pavidalo, bet Jėzus Kalno Pamoksle kreipėsi į dvasią, sakydamas – Palaiminti yra tie persekiojamieji! Palaiminti yra tie skriaudžiamieji! Palaiminti yra tie, kurie yra engiami! – Iš tikrųjų palaiminti, nes jie gyvena, kiek išgali, tokiomis aplinkybėmis, kai juos skriaudžia, kai juos niekina, kai juos engia, išnaudoja, net kai juos žudo, jie gyvena tomis aplinkybėmis. O kas atlieka tuos veiksmus – engimo, žudymo, išnaudojimo, apgavystės? Taigi dvasiniai broliai! Jie taip pat yra dvasinės asmenybės, bet jų interesai yra grynai materialūs, kaip save išaukštinti dėl jų nesutramdomos puikybės ir nenumaldomo gobšumo. Tą sakė Jėzus, pakeldamas tų engiamųjų vidų, pripildydamas, kaip išskirtinius, kad jie yra palaiminti, ne tie yra palaiminti, kurie juos persekioja ir žudo, ir baudžia, ir išnaudoja, ne. Būtent jie yra palaiminti! Ir šiandien tie pseudorinkimai į tą pseudoeuropos parlamentą, tai ir yra rinkimai, kur patenka į pseudoorganą, kurio dėka tie šėtonininkai pavergia šiuo atveju Europos pseudosąjungą, kuri nėra sąjunga, nes dėl to ir sakau – pseudo, kadangi, jeigu Sąjunga, tai lygiavertės visos valstybės, ir jos turi turėti po vieną balsą, kuris būtų lygiavertis ir Vokietijos, ir Lietuvos, Estijos ir Ispanijos, Italijos ir Kroatijos, turi po vieną balsą turėti, tada bus Sąjunga. Ir sutarimas turi būti ne dauguma, bet visų – visų – vienbalsis sutarimas. Jeigu nėra sutarimo, nėra priimamas tas, kokį nori priimti įsaką ar direktyvą, ar ką jie ten sugalvotų. O dabar atsirado parlamentas, kuris, kaip antstatas, nori valdyti visus, bet jis yra kaip širma matoma visiems. O iš tikrųjų valdo tai už jo esantys, tie, kurie organizuoja karus.
Dabar einu į mūsų Gyvąją Šventovę, ir matau užrašą – General Finansing bankas – Kaune. Užrašyta amerikoniškai – bendro finansavimo ir trečias žodis lietuviškai – bankas. Reiškia, atėjo vėl svetimas bankas. Lietuviško nėra banko Valstybės banko nėra valstybėje! Kokia ta valstybė, jeigu neturi savo banko? Tai štai, kaip įsiterpia tie visi, kurie nematomi, bet, kurie nori valdyti visą pasaulį. Jie nori save iškelti aukščiau Viešpaties, aukščiau Kūrėjo, kaip ir Šėtonas, Liuciferis, ir mūsų buvęs Dvasinis Vadovas Kaligastija irgi šito siekė. Pavergti visus, kad jie paklustų! Kaip Liuciferis, paneigdamas Tėvo buvimą ir tuo pačiu prisaigdindamas tuos neištikimus Kūrėjui Planetų Princus, prisaigdindamas ištikimybę jam, kaip Vietinės Sistemos Dievui, o tada analogiškai ir tie Princai nori, kad planetos visi žmonės Dievu tos planetos laikytų jį – Kaligastija šito siekė. Jėzus, atsilaikęs prieš Šėtono gundymą, oficialiai užbaigė šitą maištą. Bet planetoje šaknys neišrautos! Jėzus negali išrauti šaknų! Jis turi savo veiklą kaip Šeimininkas, dabar Sūnus Kūrėjas. Jis užsiima visa Vietine Visata, o Vietinėje Visatoje tokių, kaip mūsų Vietinė Sistema – Satanijos Sistema – yra dešimt tūkstančių, ir jisai laiko apglėbęs savo glėbyje tuos visus dešimtis tūkstančių! Ir šitame erdvės, sakykim, skliaute, kurį mes matom pakėlę į dangų akis, tokių Vietinių Visatų, kaip mūsų Vietinė Visata, yra šimtas tūkstančių, ir kiekvienoje Vietinėje Visatoje yra po dešimt tūkstančių Vietinių Sistemų. O tokių skliautų yra septyni, ir jie skrieja aplink Kūrėjo buveinę, Rojų. Ir tai yra mūsų likimas – nužengti į Rojų. Bet mes nepateksime į Rojų per akimirką. Mes pereisim ir per mūsų Vietinės Sistemos mokymo pasaulius, per to maištininko, Liuciferio, buvusią valdymo sferą. Dabar yra ištikimas sūnus šios Vietinės Sistemos vadovas, Lanaforgas. Jis buvo išbandytas maištu ir liko ištikimas net ir ankstesnio maišto, kilusio toje pačioje Vietinėje Visatoje tuo metu, kada vadovas jo nuklydo į dvasinę tamsą, į beprotybę. Jis liko ištikimas! Įsivaizduokit, kaip sunku atsilaikyti, kai tavo vadovas sako – Kūrėjas neegzistuoja. Tau iškart atsiranda santykis pritarti jam, jis gi yra tavo vadovas, ar tą, ką tu jauti išsakyti – ne, tu klysti. Tai štai, kada mes kalbame apie mūsų dabartinius laikus, padlaižys tai yra – jo savybė. Padlaižystė tai yra didžiausia yda, kai tu padlaižiauji tam, kuris yra stipresnis už tave postu, pinigais, fizine jėga, gal net ir intelekto pasireiškimu. Bet tavyje nėra charakterio ir tu manai – taigi man bus naudinga, na, kam aš čia turiu, matau, kad jisai ne taip turėtų elgtis, bet kam aš turiu šitą sakyti, aš geriau jam nusilenksiu taip, kad paremsiu jį, paskiau gal atsilygins man. Štai šitaip žlugdamas ir Evoliucinis Planas, ir Kūrėjo Valios vykdymas kiekvieno individo lygiu.
Toliau aš einu ir matau Katedrą – čia pripratęs iš Viniaus – ne Katedra, o Soboras. Kaip tik tuo metu renkasi žmonės į pamaldas. Eina viena moteris, eina antra, vos pajuda, bet eina, eina į Tėvo maldos namus sunkiai fiziškai, viena – su lazdele, jaunuoliai bėga. Tai aš matau jau jie su sportine apranga, jie ne į pamaldas bėga. Bet vienas skuba jaunuolis, apsirengęs, sakykim taip, įprastai Kaunui, džinsai, striukelė, galvoju, gal jis eina į pamaldas? Ne, jis praėjo. Štai tas jaunuolis, kuris bėga, jis rūpinasi savo fizinio kūno sveikata. Bet jis nesirūpina, kas jame yra – dvasinė asmenybė. Tos pagyvenusios moterys, be fizinės sveikatos, jos rūpinasi savo vidaus dvasios pakėlimu. Dėl to ir jos nori, nori ramybės. Jos eina ramybės semtis į štai šitą Soboro statinį, į pamaldas. Tas kuris praėjo, jis nesirūpina ta sveikata tiek, kad bėgiotų. Galbūt jis bėgioja kitoje vietoje, bet jis nesirūpina ir savo dvasia, nes tada jis užsuktų į tą Tėvo komunijos statinį. Jeigu jam tas nepriimtina, jis ieškotų internete, ieškotų ir ateitų čia. Dabar gi, tie neieškantys, tie prisitaikėliai, tai ir yra tie patys padlaižiai, kurie eis ir balsuos per šituos pseudorinkimus, nes juos galima mulkinti intelektualiai, bet kaip, ir jie sugromuluos tą kąsnį, nes jie neturi analitinio mąstymo, jie nežiūri tarybinių filmų, nes tai yra jiems nepriimtina. Tai yra kartos, išaugusios pasimetimo aplinkoje be nieko – be atramos, be turėklų. Neturėjo jie nei moralės, atremtos į krikščionybės tam tikras nuostatas, neieškojo savarankiškai, neatsirėmė į literatūrą, kuri nuostabiai palaiko ir iškelia Kūrėją. Ar jūs skaitysit klasikus lietuvių, ar rusų, visur bus pamatas moralė – Kūrėjas, Dievas. Jie išaugo savo – kaip aš pasakyčiau – laisvamanybėje, kuri neturi krypties. Dėl to dabar šituos išaugusius jau gal iki keturiasdešimties metų amžiaus, lengva apmulkinti. Ir jie linkę savo teiginių neišreikšti, ir neišreikš, pasilaikys sau, net ir draugams neišsakys savo tikrųjų teiginių. Tai štai, yra Liuciferio maišto tam tikros uogelės, tam tikros pasekmės. Viskas užslopinta materialios civilizacijos gausa, ir tarp tos materialios civilizacijos gausos yra vidus visiškai tamsus. Ir tada tą tamsų vidų galima bet kur pakreipti. Reikia į Ukrainą, bus ta kariuomenė į Ukrainą pasiųsta, reikia į Palestiną, nesvarbu kryptis, svarbu šita bendra masė, kurią galima lankstyti, nes ji yra pasiduodanti aukštesnei galiai, aukštesnei jėgai. Ji neturi vidaus atremto į Kūrėją, kuris būtų viduje sustiprintas, nes jis neskaito net ir Biblijos – neskaito. Pasisemtų šviesos iš ten, ir iš tikrųjų būtų sustiprintas.
Esame mes – esame mes – urantai. Nėra kito, kuris būtų vietoje uranto. Nėra kito, tik urantai yra. Jums kiekvienam spręsti, kokį priimti sprendimą, kaip savo dvasinei asmenybei. Patenkinti aplinka, prašau, jūsų sprendimas bus vienoks. Nepatenkinti, jūsų sprendimas bus kitoks. Bet pajauskite viduje Kūrėją, pajauskite viduje tą impulsą, vedimą Kūrėjo teikiamą asmeniškai jums, kad jūs toje aplinkoje pasireikštumėte būtent taip, kaip Kūrėjas trokšta kad jūs pasireikštumėte, kaip Jo Vaikas, Jo Šviesa. Būkite savimi, kokį sumanė Kūrėjas, kaip savo atvaizdą. Bet būkite aktyvūs, ryžtingi, drąsūs, veiklūs! Čia yra jūsų žingsnis ateičiai, bet jis yra ne teorinis, jis yra praktinis. Jis nėra filosofinis, jis yra gyvenimas Kūrėju, kvėpavimas Kūrėju, Kūrėjo gėrimas ir valgymas. Nėra kito kelio, kad šitas Evoliucinis Planas, kurį sumanė Kūrėjas visai kūrinijai, būtų įgyvendinamas Urantijoje. Nėra pamainos jums! Nėra! Ir nebus! Ir su tuo aš jus sveikinu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas