Algimanto pamokomasis žodis – Nauja – ketvirtoji – Kūrėjo mokymų knyga – Tu – Manyje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2025 04 27

Mano vardas – Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite Tavo Televizijos kanale, o dabar esame gyvosiose pamaldose – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje. Štai, esame čia susirinkę – pajausdami vedimą iš vidaus, kurį teikia Kūrėjas, ir tai yra nuostabu – dėl to, kad Kūrėją galima patirti. Jis neturi kūno formos – Jo negalima niekaip kitaip įrodyti, kad Jis yra realus, tikras, tiktai patiriant būsena Jo Tikrovę. O kad ją būtų galimą geriau patirti, reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Štai čia mes ir esame susirinkę kaip Dvasiniai Mokytojai. Aš ruošiu – Dvasinius Mokytojus – ateičiai – jums, kurie nieko nesate girdėję apie Dvasinį Mokytoją, jums, žiūrintiems per Tavo Televizijos kanalą mano dvasinius mokymus. Taip pat mums padeda Kūrėjo dvasia iš vidaus. Jis dovanoja Savąją dvasią – Minties Derintoju vadinamą. Ir jums Jisai yra padovanojęs ir dvasinę asmenybę! Ne šitą kūną jūs laikykit dvasine asmenybe, o kas yra tikrasis gyventojas šitame kūne. Bet yra skirtumas tarp to, kai žmogus sako – sąžinė. Sąžinė – labai ištampoma sąvoka. Vienam sąžinė vienaip suprantama, kitam sąžinė kitaip suprantama. Bet kas yra viduje! Tai dvasinė asmenybė yra būtent toji, kurią padovanojo Kūrėjas. Ir būtent Kūrėjas dovanoja asmenybę su Savojo Charakterio Savybėmis – Meile, Gailestingumu, Grožiu, Gėriu, Išmintimi, ir visokeriopai tai, kas yra suteikta mums kiekvienam – laisva valia pasireikšti – laisva valia! Gera pasireikšti, kada tu jauti viduje atrastą Kūrėją.
Ir tiesiogine prasme, ką aš dabar noriu jums pasakyti. Jūs jau žinote iš Urantijos Knygos – Epochinio Apreiškimo – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, penkiasdešimt puslapių yra skirta dvejiems turiniams šitos Knygos – ir ten yra epizodas apie Jėzaus gyvenimą, kurį aš šiandien noriu šiek tiek pakomentuoti, nes Jėzaus gyvenimui ir mokymams skirta beveik aštuoni šimtai puslapių. Ir visa informacija perteikta iš aukštesnių dvasinių asmenybių – ne žmogaus – o žmogui, žmonijai – dvidešimto amžiaus pirmame trečdalyje perteikti apreiškimai. Knyga, kadangi buvo perteikta anglų kalba, buvo atspausdinta tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt penktaisiais. Nors apreiškimai buvo jau parengti pirmame dvidešimto amžiaus trečdalyje, bet dvasinės asmenybės aukštesnio statuso perspėjo žmones – dabar neleiskite šitos Knygos, ne tas bus galvoje, žmonijos laukia didžiulis karas. Dėl to Knyga buvo išleista dešimčiai metų praėjus po antrojo pasaulinio karo pabaigos. Štai, kaip numatė Kūrėjas ir kaip įgyvendino šitą Epochinį Apreiškimą mūsų žmonijai, kad tamsa būtų apšviesta! Štai yra kitos knygos, jau yra mano priimtos iš Kūrėjo – Gyvoji Tyla, yra Meilės Galia. Pirmoji knyga Kūrėjo – Akimirkos Amžinybė – čia buvo, bet jau kažkas nori skaityti ir paėmė. Tai yra Šviesos Šaltiniai – mums padeda. Čia yra knyga iš Kristaus, kurią aš priėmiau per du mėnesius, nieko netaisydamas, taip ji ir užrašyta, kaip perteikė Jėzus, kaip Sūnus Kūrėjas – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas – savo mokymus. Tarp kitko, jie ir pavadinti ne šiaip sau – Kalbu Jums Vėl. Reiškia, kalbėjo prieš du tūkstančius metų, bet jūs nesupratot, atstūmėt, ir net nukryžiavot – o aš esu gyvas! Aš gi sakiau – šitą šventovę sugriausiu ir po trijų dienų atstatysiu! Jis kalbėjo apie save, kad šitas materialus kūnas – kaip gyvoji Tėvo šventovė – materialia išraiška, yra laikinas, ir kaip priemonė Gėrio darbus daryti visumos Gerovei šitame pradiniame pasaulyje. Ogi prikeliama ta dvasinė – tikroji asmenybė – tas gyvasis gyventojas šitame kūne! Dėl to ir nelaikykite šito kūno žmogumi. Žmogus yra tas, kuris viduje gyvena ir kada pasiekia nušvitimą dvasioje! Buda – jis gi buvo žmogus! Bet jis nušvito – jis patyrė tą nirvaną. Budistai Budą, kuris buvo Sidharta Gautama, pradėjo vadinti – Buda Sidharta Gautama. Buda – reiškia, apšviestasis. Vėliau jo vardas buvo atsietas, liko tik Buda. Buda, Buda – ir dabar tą žmogų sudievino, stato paauksuotas statulas, šventoves budistai, ir jį garbina. O juk reikia Kūrėją garbinti! Buda žmogus buvo! Net ir Jėzaus nereikia garbinti! Jis garbina Kūrėją – Rojaus Trejybę – kaip ir mes garbiname. O mes dar ir Visuminę Dievybę garbiname – AŠ ESU! Dėl to mes pradėjome Naujo Visatos Amžiaus kaip Ištakas – esam tos Ištakos Naujo Visatos Amžiaus – kai dabartinis Visatos Amžius dar milijonus metų tęsis. Bet štai, kaip žvelgia Kūrėjas – toli į priekį! Ir štai aš prieinu prie to epizodo, kurį noriu pakomentuoti iš Urantijos Knygos.
Apaštalai klausė vieną pavakarę Jėzaus – Pagonys mūsų tikėjimą laiko silpno žmogaus tikėjimu. Tu skelbi nesipriešinimą, skelbi Meilę, o pagonių Dievas – stiprus, jis yra drąsiesiems. Jie dar tavo mokymais ir tavimi kažkiek, kažkiek dar pasitiki, bet mumis jie visiškai nepasitiki. Ką mes galime pasakyti?
Ir Jėzus atsakė – Mes skelbiame tą Evangeliją – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – kas ją išdrįs priimti, jis iš tikrųjų parodo drąsų sprendimą. Aplinka yra tamsa, aplinka neturi tos Brolystės, neturi To Gyvo Tėvo – reikalinga drąsa, nes pareikšti drąsą žūstant materialiam kūnui – tai yra drąsa! Bet ji yra fizinės išraiškos. Tai yra pati žemiausia drąsos forma. Intelektuali drąsa – tai yra iš tikrųjų aukštesnė drąsos forma, kada žmogus tamsoje išdrįsta pareikšti Šviesos teiginius, kada jisai gali pasakyti, nepabijo pasakyti kažkokį teiginį. Bet yra aukščiausia drąsa – dvasinė drąsa – kada visa aplinka tamsoje paskendusi į ritualus – o tie, kurie pripažįsta Šviesos Evangeliją – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – gyvena šita Evangelija! Tai yra dvasinė aukščiausio laipsnio – drąsa – ir šitas Gyvasis Kelias yra drąsiųjų Kelias!
Dabar jūs pasižiūrėkit dvidešimt pirmajame amžiuje po Kristaus – tamsa ne tiktai yra sutirštėjusi, bet ji dar susiskaldžiusi į daugybę sektų, daugybę religinių judėjimų. Bet Gyvojo Kūrėjo net neįsivaizduoja, kaip Jį atrasti, kur Jo ieškoti. Dėl to atsiranda Tibetas, atsiranda Indija, Nepalas, kur iš Europos važiuoja ir Rytų Azijos kraštus važiuoja, ir eina į tuos pačius Budai skirtas šlovinimo vietas – vienuolynus, šventoves – ieško, nerimsta. Ogi viskas yra viduje, pačiame tame tūkstančius kilometrų nuskridusių viduje. Jis galėjo surasti Lietuvos kaime gyvendamas – Kūrinijos Šaltinį ir Centrą – jeigu jis būtų sutikęs Dvasinį Mokytoją, kuris būtų paaiškinęs. Buda, ir tas nesugebėjo atrasti Kūrėjo savo viduje. Nušvito, bet jisai neatrado Kūrėjo, kad jis būtų aiškinęs žmonėms – štai, yra Šaltinis, kurį aš atradau – Kūrinijos Šaltinis ir Centras – jūs kreipkitės į Jį, kaip į Asmenį – atrasit Jį kaip ir aš atradau, ir tada patirsit tą nušvitimą! Bet jis šito nepaliko. Jis ėjo per moralinį mokymą, per tą žmogaus skaidrų gyvenimą – bet Šaltinio jis neatrado – Skaidrumo savyje! Dėl to budizmo religija – tai yra kaip užplaukęs ant seklumos laivas. Jis neturi nei krypties, nei judėjimo! Tai negali pasakyti, kad laivas ant seklumos užplaukęs toliau plaukti gali. Jis negali niekur nuplaukti nė metro – o nieks negali jo nuo seklumos pašalinti, vėl sugrąžinti į tą vandenyną. Dėl to budizmas tai irgi susiskaldė į didžiojo kelio, mažojo kelio sektas, musulmonai taip pat susiskaldė – šiitai, sunitai, ir dar kiti, o daugiausia susiskaldė krikščionys – daugiau kaip keturiasdešimt tūkstančių sektų yra visokiausių judėjimų. Ir jie save pripažįsta ne sektomis, bet tikėjimais ir bažnyčiomis – stačiatikių tikėjimas arba stačiatikių bažnyčia, katalikų tikėjimas arba katalikų bažnyčia, o kitus vadina sektomis – Jehovos sekta, baptistų sekta. O kodėl jau jie sektos? O jūs ne sekta? Tai pat sekta!
Štai, kur yra religija – gyvoji, apreikštoji – kur galima patirti atrandamą Kūrėją savo viduje. Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vienintelė gyvoji šventovė pasaulyje – vienintelė! Ir gyvoji religija apreikštoji – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vienintelė – pasaulyje! Štai mes esame Kūrėjo Glėbyje kaip ir visi kiti – katalikai, stačiatikiai – jie yra Kūrėjo Glėbyje! Jie nė vienas negali būti už Kūrėjo Glėbio ribų! Bet jie klaidžioja – jie ieško. Ko? Patys nežino! Ir dėl to be Kūrėjo – atrasto savyje – negali žmonija eiti į Šviesą. Ji degraduoja – nes Šviesos Šaltinis veda į Save! Bet Jis nereikalauja jokio ritualo, jokio tarpininko tarp Savęs ir Savojo sūnaus ar dukros, Jis prašo – atsiverk Man – Aš esu tavyje, o tu esi Manyje.
Štai, mes dabar prieinam prie šitos knygos, nauja – ketvirtoji – Kūrėjo mokymų knyga – Tu – Manyje. Tu – Manyje. Ir žiūrėkit, kokia yra prasmė. Tu – Manyje, pirmiausia, sako Kūrėjas kiekvienam Savo vaikui – tu – Manyje. Ir kada vaikas nušvinta, kada jisai panyra į Kūrėją kaip savo Tėvą ir Motiną, kad jis atranda savo Tėvą ir Motiną, tada jis – vaikas, sako ir Tėvui, ir Motinai – Tu – manyje esi – Tu! Kūrėjas visą laiką jam sakė – tu – Manyje – o tada sureaguoja vaikas, atradęs Kūrėją savyje, ne – nebelekia į Nepalą, į Tibetą, nebelekia į tas šventoves kur nors Korėjoje, Japonijoje, kas dabar Tavo Televizijos kanale taip ryškiai paskleidžiama. Bet jis pats – atradęs savyje! Lietuvos kaime! Kaimas prisikels, žinokit! Nesvarbu, kiek jį naikino. Jis gyvybingesnis už visus miestus, kurie čia yra. Ir sako tas žmogus, kuris atradęs Kūrėją – Tu manyje – koks aš esu laimingas, kokį jaučiu sustiprinimą, Palaimą, Šviesą iš Tavęs! Ir aš noriu dar giliau Tave patirti, panirti į Tave, ir skleisti šitą Šviesą noriu! – Kadangi – tai yra Gyvoji Religija – Gyvasis Kelias – Gyvasis Gyvenimas – Kūrėju – dėl to jis yra patyrimu pripildytas aukšto energinio dažnio virpesių kiekviename nuoširdžiame Kūrėjo sūnuje ir dukroje, gyvai virpesiais veda kiekvieną iš vidaus daryti Gėrio darbus visiems! Tiesiog nebegali tas žmogus gyventi kitokio gyvenimo! Štai tada jis ir tampa, koks yra ir Kristus – asmenybe! Ne tas asmenybė, kurį sugalvoja gyvulinis protas – o, į krepšį daug įmeta taškų, tai jisai asmenybė. O kiti – ne? Jeigu jie išvis nesidomi krepšiniu, tai jie negali būti asmenybė? Asmenybė – Kūrėjo – Dovana! Tai yra gyvybės kategorija, kuri turi laisvą valią, ir laisvą valią panaudoja Gėrio, arba blogio pasirinkimui. Kūrėjas nevaržo pasirinkimų, bet Jis iš vidaus padovanojęs Savąją dalelę – Minties Derintoją – visą laiką šviesina tą protą, kad jis nušvistų dvasine Šviesa! Buda nušvito, bet jis neatrado Tėvo savo viduje! Todėl intelektualiai jis priėjo tiktai samprotavimais apie moralinius dalykus, kuriuos iškėlė į aukštą laiptelį. Bet šito neužtenka Gyvajame Kelyje. Būtina atrasti Kūrėją, kaip Tą – Šaltinį ir Centrą – kuris teikia ir gyvastį, ir amžinybę, vedimą, mokymus. Jis teikia Save, kad jūs būtumėte tobuli, net ir tokie tobuli, koks yra Kūrėjas – keliaudami pas Kūrėją, kuris yra Rojuje – Savo – Amžinojoje Buveinėje – ir tuo pačiu vis stipriau ir pajausdami Kūrėją, ir įsisavindami mokymus, pažindami kūriniją, ir Kūrėją patirdami – kaip Jisai veda – ir veikdami drauge su Kūrėju! O dar giliau žvelgiant – Kūrėjas veiktų per jus – panaudodamas jūsų protą, ir jūsų formą, ar jūs būsite sielos tapatybės etape – panaudos jūsų morontinę formą, kuri keičiasi, į aukštesnį dažnį virpesiai visą laiką sklinda atitinkantys jūsų dvasinę asmenybę esančią toje formoje – turinį, atitinkantį formą – ir dvasinės asmenybės jau dvasinę formą taip pat atitiks jūsų turinį. Ir Kūrėjas panaudos jūsų tą ir protą, ir tą formą.
Tai štai daugiau tada ir melskite – gyvenk, gyvenk taip, kad panaudotum mano kūną ir protą kiekvieną akimirką. Reiškia, aš gyvensiu – Tavimi – kiekvieną akimirką. Ir kryptis ta pati per visą amžinybę, kokias užduotis beturėtumėte atlikti, visą laiką vektorius tas pats – atlik tą užduotį Tu, panaudodamas mano protą, ir formą! Ir tai bus ir išmintingi sprendimai, ir viskas bus taip, kaip Kūrėjas sumanęs, ir kaip Jisai veda jus iš vidaus! Ir tas bus ir Vietinėje Visatoje, ir Supervisatoje, ir Havonos milijarde pasaulių, ir Rojuje. Kito vektoriaus nebus! Ir per visą amžinybę! Ir šitą jūs kartokite melsdami ir per visą amžinybę. Ir tai bus teisingas vektorius – vienintelis! Antro vektoriaus jūs negausite panašaus nė iš tolo. Ir jūs taip pat.
Panirkim į prašymų maldą, o tada jau šitos Knygos pateks į jūsų rankas. Ir aš dar norėsiu atgręžt kamerą, kad tas būtų gyvas – gyvas jūsų tas ir žvilgsnis, laikant tą Knygą jūsų rankose, ir tuo pačiu įrašas istorijai. Kūrėjo ketvirtoji knyga – Tu – Manyje – jūsų rankose! Kantrybės, ir ji bus atlyginta jums kiekvienam.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas