Algimanto pamokomasis žodis – Jumyse turi spindėti Jėzaus Širdis, Jėzaus Protas, Jėzaus Išmintis, Jėzaus Įžvalga, nes Jėzus tą demonstravo prieš du tūkstančius metų. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 06 14

Mano vardas Algimantas. Sakau tiems, kurie žiūrite mano mokymus tavo televizijos kanale. Dabar vyksta gyvosios pamaldos gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, vienintelėje pasaulyje, kurioje nėra ritualo. Yra savęs atvėrimas Širdimi Kūrėjui – Energijos Šaltiniui, Gyvybės Šaltiniui, mūsų Tėvui ir Motinai, Šaltiniui ir Centrui.
Kūrinija – mums nesuvokiama, nors toje kūrinijoje mes iš tikrųjų esame dabar, net ir būdami šitame pasaulyje. Mes matome pasaulį, ir kuo mažesnis mūsų patyrimas – bet aš turiu minty patyrimą dvasioje – tuo atrodo tas pasaulis didesnis. Nors, aišku, mokslas vystosi, mėginama išsiveržti iš šito pasaulio – skristi į Marsą, į Mėnulį, bet kvailystė – kvailystė skirti lėšas ir savo laiką, energiją, mąstymą kažkur tolyn, kad tu galėtum apgyvendinti kažkokį pasaulį dar neapgyvendintą. Šito žmogus padaryti negali. Kūrėjas nenumatė, kad patys tvariniai apgyvendintų kitas planetas. Todėl Masko (Elon Musk) sapalionės apie skridimą į Marsą yra kvailystė. Bet kiek ta kvailyste tiki, ir aukoja milijardus, šimtus milijardų! Mokslininkai vietoj to, kad užsiimtų realiu, tikrovišku mokslu, kuria iliuzines programas, iliuzinius kosminius aparatus, nors gyvenimo sąlygos yra sumanytos štai šitai gyvybės kategorijai, kaip mūsų mirtingasis šitame pasaulyje, atsižvelgiant į šitos planetos visus įmanomus aspektus – ir spaudimą atmosferos, ir planetos dydį, planetos tankį, planetos apvalkalą. Visa tai atsispindi mūsų ūgio išraiška, atsispindi mūsų plaučių tūriu, ir tą mes gavome būtent iš tos gyvybinės plazmos, kuri prieš tai patyrė penkis šimtus tūkstančių eksperimentų atliktų aukštesnio, negu mirtingojo, proto ir aukštesnio lygio laboratorijose negu mūsų pasaulyje gali būti sukurtos pačio aukščiausio lygio laboratorijos. Ir buvo stebima, kokia turi būti gyvybė šitame pasaulyje, kad ji galėtų normaliai vystytis ir pasiekti bona fide statusą asmenybės išraiška. O šitas statusas yra geravališkumo, geranoriškumo statusas. Visą tai teikia Kūrėjo Sūnūs, turintys ir patyrimą šitoje kūrybinėje sferoje, nes yra Gyvybės Nešėjai, atskira Kūrėjo Sūnų kategorija, kuri šitą gyvybės plazmą atgabena į tą planetą. O prieš tai šita planeta yra aplankoma specialios komisijos, kuri nustatinėja tos planetos visas fizines charakteristikas, ir turint šituos duomenis, parenkama atitinkamos planetos apgyvendinimui, žiūrint keletą planetų, gretinant tų planetų fizinius duomenis, šitos komisijos surinktus per tūkstančius metų. Ir visa tai – dvasinėje vienovėje, dirbant komandai, kuriant tą gyvybinės plazmos cheminį pagrindą, cheminę formulę. Ir galiausia, kada patikrinama gyvybės plazma iš įvairių variacijų, jau sakiau – penki šimtai tūkstančių įvairių eksperimentų atliekama ir ne su viena gyvybės plazmos formule, bet išrenkama pati tinkamiausia tai planetai – ir tada Sūnus Kūrėjas, mūsų atžvilgiu tai yra būtent Sūnus Kūrėjas, įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų, jis patvirtina šitą cheminę formulę skirtą būtent tai gyvybės plazmai, kuri numatyta įterpti vienoje, konkrečioje planetoje. Kitoje planetoje jau gali būti kitokios fizinės sąlygos ir kitokia išraiška. O dabar užsimoja kažkoks Maskas (Elon Musk) į Marsą perkelti žmones. Kvailys! Nesakyčiau šito žodžio – kvailys, jeigu nebūtų Epochinio Apreiškimo – Urantijos Knygos – dvasinių būtybių perteiktos anglų kalba, gimtąja kalba, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Dvidešimto amžiaus pirmame trečdalyje tie dokumentai buvo perteikti mirtingiesiems. Pati knyga buvo atspausdinta – tie dokumentai buvo sudėti į Urantijos Knygą – pati knyga buvo atspausdinta tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt penktais metais. Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt ketvirtais metais apreiškimai buvo perteikti, bet dar laukė beveik ištisi metai skirti Jėzaus gyvenimo ir mokymų didžiulei ketvirtai šitos knygos daliai. Jie užėmė beveik pilnus metus. Žodžiu, parengimas knygos buvo sustabdytas dešimčiai metų, o iš tikrųjų tai dvidešimčiai metų, bet buvo perspėjimas – žmonijos laukia didžiulis karas, ir ne tas bus galvoje, nes šitos knygos apimtis – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai – neskaitys, žmonės kariaus gi. Jiems bus svarbiau žudyti vieni kitus. Jiems tai bus svarbu. Dvasiniai dalykai jų nedomins, nors bažnyčia laimins – laimins amerikonus, laimins vokiečius, o jie priešingose barikadų pusėse. Įdomu, kuris Dievas gali būti stipresnis? Amerikonų ar vokiečių? Kvailystė! Bet tam skiriami pinigai, tam skiriamos mokslininkų pajėgos, tam pavergiama visuomenė, kad būtų patrankų mėsos. Aišku, tas karas tai yra sukurstomas specialiai šėtonininkų. Paprasti žmonės neitų į karą, bet jį sukursto šėtonininkai, kurie yra valdžioje neteisėtai. Neteisėtai! Nėra nė vieno prezidento, kuris būtų užėmęs teisėtai savo pareigas. Visuomet viskas pasiekiama šėtonininkų apgavystės dėka, na, čia netinka žodis – dėka. Tai yra piktavaliams sąmokslams, piktavaliams žmonių pavergimams numatyta valdžia. Per du tūkstančius metų, kada Šėtono ir Liuciferio sukurstytas maištas Satanijos Sistemoje, viską, kas atitiko Tėvo Valią, griovė, griovė, naikino ir kiekviename pasaulyje, kuriame buvo ir mirtingieji. Tuo metu Satanijos Sistemoje buvo šeši šimtai devynios planetos su žmonėmis, bet tik trisdešimt septynių planetų Princai, dvasiniai planetų vadovai, prisijungė prie maišto. Tarp jų taip pat ir mūsų planetos buvęs dvasinis vadovas – Kaligastija. Tai tas maištas Jėzaus buvo užbaigtas prieš du tūkstančius metų, atsilaikius prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno, visą laiką į kiekvieną pasiūlymą atsakius – Tebūnie Tėvo Valia. Jėzus atsilaikė prieš šitą gundymą. Žmogus taip pat turi atsilaikyti. Jėzus parodė Gyvąjį Kelią, parodė Kryptį, kokia kryptimi žengti, kad vykdytum Tėvo Valią. O Kryptis – viena, nėra antros. Antra kryptis, tai nusigręžimas nuo Kūrėjo Valios, nuo Tėvo Valios vykdymo. Nueiti į bažnyčią per išpažintį ar kokias nors žinomas religines šventes, tai nėra Tėvo Valios vykdymas. Tėvo Valios vykdymas yra – klausyti mano mokymų ir vadovautis jais. O aš mokau atrasti Kūrėją savo viduje – Širdyje ir Širdimi, išsilieti Kūrėjui savais, nuoširdžiais žodžiais. Svarbu nuoširdumas – vienintelė sąlyga – nuoširdumas. Žodžiai nesvarbu, nes Kūrėjo savybė yra Nuoširdumo pasireiškimas. Kūrėjas turi daug charakterio savybių. Tai – ir Meilė, Gailestingumas, ir Gėris, ir Grožis, ir Teisumas, ir Teisingumas, ir Tikrovė, Išmintis, Kosminė Įžvalga, ir viena iš savybių, kuri yra esminė – Nuoširdumas. O žodžiai, kokie ištariami, jie atitinka arba neatitinka Nuoširdumo. Jūs galite išlieti daug gražių žodžių, bet jeigu jūs esate nuoširdūs, jūsų vidinė būsena atitiks tų žodžių apvalkalą. Jeigu jūs būsite nenuoširdus, tas apvalkalas bus pagrąžintas kaip blizgutis, o viduje bus tamsos ir baimės turinys, o tai – prieš Kūrėjo Valią. Jumyse turi spindėti Jėzaus Širdis, Jėzaus Protas, Jėzaus Išmintis, Jėzaus Įžvalga, nes Jėzus tą demonstravo prieš du tūkstančius metų. Štai, kokia kryptimi reikia eiti. Apaštalai jo mokymų nesuprato ir iškraipė. Jo ištikimiausias pasekėjas, Abneris, kuris vadovavo Jono Krikštytojo dvylikai apaštalų, susipyko su Petru, su kitais apaštalais, ir jis užsidarė savyje, bet jis ištikimiausiai perteikė Jėzaus Evangeliją – Dievo Tėvystę, žmonių Brolystę. O Paulių apkaltino, kad jis yra veidmainis – veidmainis – kurdamas savo krikščionybę. Šito Jėzus niekada nemokė – kurti krikščionišką bažnyčią! Niekada šito nemokė! Niekada nemokė kurti krikščionišką religiją! Niekada! Tai išdavystė ir Tėvo – Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU! Mes jau dabar žinome, Kūrėjas yra Keturios Asmenybės, o ne vien tiktai Tėvas. Jėzus negalėjo atskleisti bent Rojaus Trejybės. Žmonija buvo per daug tamsi, o žydai pripažino Jahvę, kaip savo Dievą ir Izraelio Tėvą, bet jie nepripažino, kad pagonys gali būti taip pat šitoje Dangiškojoje Karalystėje. Jie atstūmė Jėzų! Fariziejai Pontijaus Piloto rankomis, o Pontijus Pilotas minios gaivalu, Jėzų nukryžiavo! Net tik atstūmė, bet tvarinys nužudo Kūrėją! Įsivaizduokite! Nes Jėzus – tai įsikūnijęs vienas iš dviejų Vietinės Visatos sukūrėjų, tik Vietinės Visatos, ne visų Visatų šitame dangaus skliaute, o tai – viena Supervisata. Vietinių Visatų yra šimtas tūkstančių, ir tokių, kaip Jėzus, vien šitame dangaus skliaute yra šimtas tūkstančių. O tokių skliautų yra septyni, ir kiekviename skliaute yra po vieną šimtą tūkstantį tokių Sūnų Kūrėjų, kaip Jėzus. Tai jų yra ne mažiau septynių šimtų tūkstančių. O čia pasakas seka – Tėvas paaukojo vienatinį savo Sūnų. Beprotybė klausytis tokių išvedžiojimų!
Štai dėl to aš ir esu šitame pasaulyje, kaip Kūrėjo pasirinktas, parengtas Ambasadorius, Jėzaus ir jo partnerės Nebadonijos apaštalas, kad jums atskleisčiau, panaudodamas ir tuos apreiškimus, kuriuos aš ir iš Kūrėjo priėmiau. Štai pasirodė keturios knygos Kūrėjo Mokymų-Apreiškimų, Jėzaus Kristaus apreiškimo knyga – Kalbu jums Vėl. Visa tai suteikiama jūsų – jūsų – Šviesai, jūsų dvasinės asmenybės budimui. Ne į Marsą keliavimui, kad ir ne į Mėnulį, ir ne geležų siuntimui ir užteršimui kosmoso dėl įvairių ryšių palydovų ir panašiai, o tam, kad atrastumėte Kūrėją savo viduje. Aš esu šitoje planetoje tam, kad stabdyčiau šitokiu būdu bet kokio karo kibirkštį bet kuriame šitos planetos kampelyje – ar tai bus Artimieji Rytai, ar tai bus Afrikos žemynas, ar Pietryčių Azija, ar Lotynų Amerika, Centrinė Amerika – kad nebūtų kibirkšties, kurioje būtų galima žudyti – žudyti narkomafijai, kur policija bijo įžengti į kvartalus Rio De Žaneire, San Paule, Johanesburge, kur bijo įžengti Pakistane – perversmai, žudymai. Visa tai – prieš Kūrėjo Valią, prieš Alacho Valią, prieš Jėzaus valią. Dėl to aš esu šitame pasaulyje. Mano mokymai yra – Kūrėjo Gyvasis Žodis. Aš ir dabar neplanavau apie tai kalbėti. Tiesiog Kūrėjas taip veda, kad mano lūpos sako jums tai, ką jūs turite išgirsti Širdimi, o tai atitinka – nuoširdžiai – sąvoką. Visu savo atvertu nuoširdumu jūs turite gerti mano žodžius, kuriuos išgirsta jūsų materiali klausa, bet išgirsti dvasine ir ausimi, ir Širdimi.
Dėl to aš jums sakau – neaukokite nė vieno euro, kuris skirtas žudymui! Nesvarbu, kokia demagogija būtų išlieta – gynybai, Ukrainai ar dar kokiai Izraelio valstybei. Nė cento! Nes tai – prieš Tėvo, prieš Kūrėjo Valią. Jūs turite skleisti tiktai Kūrėjo energinių virpesių kuo aukštesnį dažnį. Šitą jūs galite daryti, kada patys prisigeriate Kūrėjo gyvų energinių virpesių. Tada iš jūsų ir sklinda aukšto energinio dažnio virpesiai, ir būtent jie stabdo net ir aršių, piktavalių žmonių ypač žiaurius veiksmus. Jie nežino, kas juos sustabdo, bet jie šiek tiek būna apraminami. Ir tai yra veiksmingiausia priemonė.
Kada šitame pasaulyje – dar iki Jėzaus – buvo atėjęs Makiventa Melkizedekas, jis buvo materialiu žmogiškuoju subrendusiu žmogumi. Jis buvo vadinamas Salemo išminčiumi. Salemas vėliau tapo Jobo miestu, dar vėliau buvo pavadintas Jeruzale. Iki devyniasdešimt ketverių metų amžiaus jis mokė žmones. Abraomą būtent Makiventa Melkizedekas mokė, ir susitarimas Abraomo su Dievu tai yra susitarimas su Makiventa Melkizedeku. Dėl to Makiventos vardo neišliko, o Melkizedeko vardas išliko ir Senajame Testamente. Tai štai, Makiventa Melkizedekas su niekuo nekariavo. Jis ruošė Dvasinius Mokytojus, ir parengė penkiolika tūkstančių mokinių ir išsiuntė po tuometinį visą pasaulį. Tai buvo du tūkstančiai metų iki Jėzaus pasirodymo. Ir jo atėjimas buvo paruošti kelią Sūnaus Kūrėjo pasirodymui, kad ta beišnykstanti vieno Dievo samprata nors kiek būtų sustiprinta, kad ji visiškai neišnyktų, nes atėjus Sūnui Kūrėjui, jeigu čia bus vien tiktai kažkokie tai dievybių panteonai, tai nesupras to mokymo, kokį nori atnešti, kaip savo Gerąją Žinią, atėjęs Sūnus Kūrėjas žmogiškuoju pavidalu, iš gimusio bejėgiu kūdikiu išsivystęs į tą Šviesos skelbėją, Tėvo Valios ir Šviesos Gyvenimo Mokytoją. Tai štai, Makiventa Melkizedekas ėjo vien Šviesos ir Gėrio Kryptimi, remdamasis į Tėvą, į Kūrėją. Per jo teritoriją žengė kariuomenės ir į vieną pusę, ir į kitą, ir į vieną pusę, ir į kitą, ir nė viena nepalietė jo teritorijos, nesunaikino.
Todėl ir Lietuva yra numatyta, kad nesiveltų į jokias sąjungas, į jokius konfliktus, nepalaikytų nė vienos pusės. Ji turi būti atsidavusi tik KŪRĖJUI! Bet koks atsidavimas Lietuvos prasideda nuo manęs, kuris ruošia Dvasinius Mokytojus, atstovaudamas Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius, ir Sūnaus Kūrėjo, šiuo metu jau Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo įsikūnijęs Jėzaus tapatybe prieš du tūkstančius metų mūsų pasaulyje, ir jo partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Štai prasideda nuo manęs viskas. Dabar jau yra urantų atradusių Kūrėją savo viduje. Štai išsiplečia ratas. Jų mokymai pasieks kitų Širdis. Tai šitaip Lietuva ir bus ta, kuri nebus jokioje sąjungoje. Tai, kas yra šiandien, tai nereiškia, kad Lietuva ateityje bus toje Europos pseudosąjungoje, nes šita sąjunga nėra sąjunga – mažiukai čia neturi balso, didieji nustelbia. Tai nėra sąjunga! Nėra lygiavertiškumo! Lietuva turi būti dvasios Kūrėjo šauklys visoms pasaulio šalims, visoms be išimties, visiems politikams be išimties, visiems karaliams ir karalienėms, visiems be išimties, visiems guru, visiems pranašams, visiems be išimties. Ir pradžią tam aš teikiu dabar, Kūrėjo įgaliotas, ne taip, sau susimąstęs, ne, ir tą aš darau jau daugiau nei trisdešimt metų. Bet šita sritis yra pati sunkiausia. Tai nėra politika, ekonomika, tai nėra mokslas. Tai yra Dvasinis Kelias. Dvasios rezultatas – jis yra tolimoje perspektyvoje.
Net Jėzus prieš du tūkstančius metų, perteikęs savąją Evangeliją, kurios bažnyčia išvis nežino. Paulius kūrė krikščionybę nežinodamas Jėzaus Evangelijos, įsivaizduokite. Tai rezultatas, kad mes turime dabar susiskaldymą. Daugybę! Islamas atsirado praėjus septyniems šimtams metų jau nuo Jėzaus iškeliavimo iš šito pasaulio. Jeigu būtų Jėzaus Geroji Žinia radusi palaikymą ir iš apaštalų, ir iš tų, kurie girdėjo apaštalus, ir savo ruožtu jie būtų supratę ir gyvenę ta Evangelija – Dievo Tėvystė ir žmonių Brolystė – nebūtų ir islamo atsiradusio. Atsirado Islamas! O Mohamedas ėjo iš pradžių, kaip Jėzus, tiktai Meilės galia, tiktai Šviesos skleidimu. Tai iš Mekos jį išvijo kaip juokdarį, kuris apsišaukė pranašu. Tai Medina jį pasikvietė, ir ten jis iš pradžių buvo toks Taikos ir Šviesos šauklys. Ir kada aš skaitau jo gyvenimo aprašymą, aš ir galvoju – kaip Jėzus. Bet paskiau jis suprato, ir karo vadai jį privertė, gentiniai karo vadai privertė, keisti nuostatas – Alachą iškėlė, bet galima žudyti vardan Alacho, galima grobti karavanus, kurie veža prekes, ir jeigu tai daroma vardan Alacho, tas grobis atitenka pranašui, ir išdalina tada karo vadams. Taip, Mohamedas turėjo tą tam tikrą ir gailestingumo pasireiškimą – jis belaisvių nežudydavo, jis paversdavo juos vergais tiesiog. O buvo tokių, kuriems paskiau suteikdavo laisvę. Jis sau turtų asmeniškai nekaupė, jis dalindavo visą tai. Bet, o kaip jie gauti? Grobiant! Žudant! Ir tada vis daugiau prisijungdavo prie to jau propaguojamo musulmonų tikėjimo, nes kitos gentys išsigąsdavo, kada sužinodavo, kad kareivius veda pats Mohamedas. O jį remia Alachas! Štai Alachas panaudojamas piktam. Dėl to ir Koranas daug ko moko ir gero, bet daug kas jame prasilenkia su Tikrove ir Kūrėjo Gyvu Mokymu. Negalima žudyti nė vieno! O Koranas aiškina – jeigu vardan Alacho žūsti, iškart į Rojų patenki, kaip pranašas, o ten – vynas, moterys, ten yra įvairių materialių pagundų patenkinimas. Nieko panašaus. Į Rojų niekas nepatenka. Tai – labai labai ilgas kelias per mokymus, ir pirmiausia per mano mokymus. Jūs nė vienas neišvengsite mano mokymų, jeigu jūs pasirinksite Gyvąjį Kelią. Dabar jūs galite į tai nežiūrėti rimtai, bet po prisikėlimo jums bus tie patys mokymai perteikiami.
Apmąstykite mano žodžius ir padarykite sau atitinkamas korekcijas – savo gyvenime, savo mąstyme, savo elgesyje. Tą aš sakau Kūrėjo vardu jums – kiekvienam.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas