Algimanto pamokomasis žodis – Įžvalgos apie Moralę ir Vertybes – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 08 30

Mano vardas – Algimantas. Ruošiu aš Dvasinius Mokytojus. Ką tik pagarbinom Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Dabar mes prisijungę per modernias tarptautines, elektronines ryšio priemones, rytoj būsime Kaune akivaizdžiai šventovėje.
Per Kūrėjo garbinimą viduje aš pajutau tą Šviesą, kuri ir išsireiškia garbinimo – garbinimo žodžiais – Kūrėjo garbinimo. Ta Šviesa mums keliaujant į Rojų – vis ryškėjanti, ir kad priprast mūsų regai prie tokio ryškumo Šviesos, reikalingas kuo gilesnis susiliejimas su Pačiu Kūrėju ir tuo pačiu veikimas taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus į išorę – veikimas į išorę, atsidavus Kūrėjo vedimui. Gera tą jausti ir toji būsena nenuperkama. Jinai yra atlygis už pastangas prieinama kiekvienam, kuris nuoširdžiai nori šito ir kuris deda pastangas. Bet aišku, žmonės apie tai nežino – jie nežino šito. Reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Štai dėl to aš ir pradėjau ruošti Dvasinius Mokytojus, kad nuo jų prasideda visas sustygavimas – sustygavimas šitos planetos gyvenimo, kuris dabar yra ne tiktai sujauktas, bet jisai dar daugiau supainiojamas visiškai paverčiant tai chaosu, ir tą daro kiekvienos valstybės vyriausybės, prezidentai.
Valstybė tampa akivaizdžiai parazituojančia institucija, kuri čiulpia mokesčiais iš kiekvieno gyvą syvą. Ir jai nesvarbu, kad žmogus nesugeba sudurti galo su galu – jai svarbu paimti į biudžetą pinigus bet kokia kaina prarandant bet kokį žmogiškumą. Aš čia turiu pabrėžti tokį dalyką – valstybė – tai nėra institucijos engti žmogų. Valstybė – tai yra institucijos, privalančios tarnauti žmogui patenkinat žmogaus interesus! Ir pirmiausia, burti kolektyvus, bendruomenes, kad pasireikštų kolektyviškumo dvasia, kad pasireikštų bendradarbiavimas – ne gąsdinimas, ne bausmės, ne baudos aiškinimas – mokymas, švietimas! Štai valstybės priedermė – ne kariauti, o užtikrinti švietimą – visą švietimo sistemą – nemokamai – nuo žemiausių klasių iki universitetų baigimo! Nemokamai! Tai yra Gerovės valstybė! Medicina visa – nemokama!
Aš jums sakau, kad aš atstovauju Kūrėjui, kaip Kūrėjo Ambasadorius – Rojaus Trejybės Ambasadorius visai planetai – Urantijai – ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo įsikūnijęs Jėzaus tapatybe mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų – apaštalas, kaip ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas. Tai yra tie du Asmenys, kurie sukūrė šitą Vietinę Visatą – mūsų gimtąją Nebadono Vietinę Visatą – ir visą gyvastį joje. Ir mes šitoje gimtojoje planetoje pradedame šitą žengimą pas mūsų visų, tuo pačiu ir Jėzaus, ir Nebadonijos – Rojaus Tėvus – į mūsų gimtuosius Namus! Ta milžiniška Kelionė – Rojuje, visos kūrinijos Centre! Tai aš, atstovaudamas Jiems, sakau savo Žodį, kuris yra Kūrėjo, Jėzaus, ir Nebadonijos – Gyvas Žodis jums visiems! Tai yra perspėjimas jums – Kūrėjo vardu – viso pasaulio politikams, prezidentams, premjerams, karaliams ir karalienėms, visiems verslo atstovams, gigantiškų korporacijų savininkams – mylimieji, nustokit išnaudoti žmones. Atkreipkit dėmesį į tai, kad jūs viduje neturite ramybės. Jūs siekiate savųjų interesų lipdami per kitų galvas, naikindami kitus, kariaudami su kitais, vieni – ekonominį karą, kiti – politinį, treti – moralinį, pamindami Vertybes – Kūrėjo Vertybes – Tiesą, Teisingumą, Gailestingumą, Brolystę, Išmintį, Kosminę Įžvalgą, Meilę. Valstybės nebeturi jokių filosofų ir idealų, kurios nukreiptų šalies visuomenę tam tikru vektoriumi, orientuotu į Kūrėją. Štai dėl to aš ir ruošiu Kūrėjo – Kūrėjo – suteiktu man pačiam nurodymu, atliekant manąją misiją, iš pradžių ruošti Dvasinius Mokytojus, vesti lietuvių tautą, kuri yra išrinktoji dabar, pasirinktoji lietuvių tauta – vesti į Šviesą, kad šitoji šalis – Lietuva – būtų kelrodė Žvaigždė visai žmonijai, Urantijai. Tai yra pradžia – pradžia to milžiniško virsmo, kuris prasideda nuo vieno Žmogaus.
Jėzus, prieš du tūkstančius metų pradėjo Naują Epochą. Jis atnešė Tėvo Meilę – visiems – ir pagonims, ir žydams. Žydai atstūmė, netgi nukryžiavo. Tvarinys nukryžiavo Kūrėją! Koks pasityčiojimas! Visata, kuri stebėjo visą šitą milžinišką tragediją, sudrebėjo, pamatydami, kaip elgiasi tvarinys su mylimu Mokytoju. Pagonys priėmė Jėzų, nors žydai pagonių nelaikė žmonėmis – šito mokė jų Raštai, šventieji vadinamieji Raštai. Aš tęsiu Jėzaus misiją dabartiniu metu visame pasaulyje. Manoji misija skirta apšviesti visus – ir pagonis, ir ateistus, ir agnostikus, ir musulmonus, ir judėjus, ir budistus, ir krikščionis – visus – neišskiriant nė vieno. Kristaus Evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – mano buvo išplėsta iki visos kūrinijos Brolystės. Ir ne vien tik Tėvo, kaip Dievo Tėvystės, bet ir Rojaus Trejybės, ir AŠ ESU – Keturių Asmenybių Tėvystės ir Motinystės – ir visos kūrinijos Brolystė. Kadangi yra vienas Kūrėjas visiems Keturiuose Absoliučiai Vienovėje, Dvasioje susietose Asmenybėse – Keturi Šaltiniai Rojaus Trejybėje, ir Visuminis Šaltinis ir Centras AŠ ESU, kuris parašomas visuomet vien didžiosiomis raidėmis, kad atskirti nuo savojo asmens buvimo, kada aš įvardiju – aš esu dabar čia, šitame kambaryje. AŠ ESU – tai yra Visuminis Šaltinis ir Centras apimantis praeities amžinybę, ateities amžinybę dabartyje, dėl to Jame nėra, kas buvo vakar, kas bus rytoj – yra viskas apimta į šią dabartį. Ir aš ir Jam atstovauju, kaip Jo Ambasadorius šitai planetai, ir tą, ką sakau, yra iš Kūrėjo. Dėl to man gera – gera šviesti žmones.
Buvau prieš porą dienų Vilniuje. Susitikau su sūnaus šeima, su anūkais, kurių nemačiau daugiau negu pusmetį. Ir džiaugiuosi bendravimu. Labiausia mane nustebino mano susitikimas su mano podukra. Ji man davė paskaityti knygą. Džiaugiuosi, kad ji domisi rimtesniais dalykais negu aplinka. Šita knyga vadinasi – Moralė – bendrasis gėris permainų laikais. Džonatanas Saksas (Jonathan Sacks), vertimas iš anglų kalbos. Džonatanas Saksas – tai Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas, dabar jau iškeliavęs prieš keletą metų iš mūsų pasaulio. The Times apibūdina – Vienas iškiliausių mūsų amžiaus intelektualų. Jisai aprašo, koks yra pavojus iškilęs, kada įsigali valstybė, kada vartotojiškumo civilizacija tiesiog ima naikinti akivaizdžiai bendruomeniškumą, kaiminystę, kolektyviškumą, kada išnaudojimas neturi pabaigos, verslo godumas nepasotinamas, valstybė nesirūpina žmonėmis – moralė nebėra ta kategorija – yra pseudo liberastai, kurie savo laisve – daryti bet ką, ką noriu – nebeturi jokios savidrausminančios pabaigos, ir viskas veda į griūtį, chaosą, tragedijas, depresijas, savižudybes, narkomaniją vis didėjančia – didėjančia išraiška, ir ypač tarp nepilnamečių, tarp vaikų. Visa tai pateikiama su atskirais duomenimis, palyginimais, kas buvo, sakykime, amžiaus pradžioje, kas buvo viduryje, kas yra dabar, ir jis mato milžinišką skirtumą, kuris prasidėjo aštuntojo dešimtmečio viduryje, kada atsirado perėjimas nuo – mes – kaip kolektyvas, kaip visuomenė, kaip bendrija prie – aš – kuris saviizoliacijoje iškeliamas, kad jisai yra svarbiausias, ir tuomet atsiranda pavojus ir pačiai demokratijai, ir valstybės sanklodai, tarpusavio ryšiams. Šita knyga buvo parašyta 2018 metais ir ji tinka ir dabar.
Kadangi, tai yra žydas, nors ir mąstantis labai giliai, tarp kitko, vienoje vietoje cituoja Emanuelį Leviną, kaip žymiausią Prancūzijos filosofą. O juk jis čia, Kaune gimęs, augęs, paskiau išvažiavo į Charkovą – miestą, ką ukrainiečiai dabar vadina Kharkiv. Ten praleido pirmojo pasaulinio karo metus, po pasaulinio, pirmojo pasaulinio karo šeima sugrįžo vėl į Kauną, čia baigė mokslus ir išvažiavo į Paryžių studijuoti, ten baigė studijas ir liko gyventi Paryžiuje. Rašė knygas daugiausia prancūziškai, nors mokslus čia baigė jis rusų kalba. Ir aš jo tris knygas skaičiau – Levino. Jo net pavardė rašoma – Emanuel Levinas – su lietuviška galūne. Kaune yra net jam skirtas muziejus. Tai yra žymiausias, kaip Prancūzija tvirtina, jų dvidešimto amžiaus filosofas. Lietuvoje jo niekas nežino. Štai kokia yra nuostata Lietuvos intelektualų! Malonu, kad cituoja tą žmogų, kurį aš jau iš jo knygų irgi pažinau, tikrai – proto bokštas. Na, aišku, judėjų, hebrajų religija padarė jam poveikį. Ir Saksas – Džonatanas Saksas taip pat cituoja savo – savo hebrajų tikėjimo Raštus – Mozę, Penkiaknygę, Psalmių knygą. Žodžiu, jisai ieško pagrindimo tam, kas yra akivaizdu, dėl to daug informacijos parinkta. Tiesa, jisai prisipažįsta, kad jam visą informaciją surinko jo padėjėjas – na, jis vyriausias rabinas, laiko turi mažai, nes turi daugybę pareigų. Bet tie duomenys, kurie buvo surinkti, jo susisteminti, apibendrinti tikrai verčia susimąstyti. Šitą knygą vertėtų paskaityti visiems prezidentams, politikams, tuo labiau, kad ji prieinama kiekvienam anglų kalba, nes jis antrosios kartos imigrantas Britanijoje – tėvai atvažiavo bėgdami nuo persekiojimų iš Europos į Britaniją, ir ten jisai gimė. Jisai iškelia mintį, kad turi būti religija – religija, kuri puoselėja gėrį, grožį, bendruomeniškumą. Jisai iškelia žydų milžinišką vertybę – šeimą. Ir jisai sako – Mes per savaitę dirbame šešias dienas, o septintoji – šeštadienis – šabas, skirta suėjimui šeimoje. Ir, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tėvai moko vaikus mąstyti ir kelti klausimus, ir tada duoda tiems vaikams atsakymus išplėsdami jų mąstymą. Ir taip kiekvieną šeštadienį vaikai tampa centru – visos šeimos centru – nes darbo savaitė ypač dabartiniais laikais, kada yra daugybė įvairių technologijų, spartus žengimas pirmyn, kuris užkariauja visus – tai būtina atitrūkti nuo šito ir vieną dieną paskirti – visą dieną – ne kompiuteriams, ne telefonams, ne šventovėms, kurios jau yra tokios, kad visi prekybos centrai tapę – tai ne šitoms materialioms prekių šventovėms – bet šeimai. Jis šituo savo pavyzdžiu iš žydijos, remdamasis vėl siekia atkurti – atkurti tą žmogaus sampratą, kad jis yra bendruomenės narys, visuomenės narys, kad jo veiksmai turi būti ne vien sau, savo šeimai skirti, bet visiems. Ir tai teisinga nuostata. Jis kalba apie Dievą, bet tai kaip idėją – Dievas. Jis nekalba apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU – nes šito jis nežino. Nekalba ir apie Kūrėjo atradimą savo viduje. Jis kalba daugiau apie tai, kad yra ugdomi moraliniai dalykai, vertybės, lygiai taip pat jos yra prarandamos. Todėl išlaikyti vertybes ir šeimos institutą tarp vyro ir moters yra esminis dalykas.
Aš įpusėjau šitą knygą. Aš matau, iškeliamos problemos yra iš tikrųjų giluminės. Žmonės bijo dabar kalbėti apie moralę, nes apie ją nebekalba nei politikai, nei mokytojai, nes patys smunka, patys nežino krypties. Bet jo taip pat pateikiama moralė, kaip net ir turinti religinį tam tikrą atspalvį, negali pakeisti individo. Niekaip negali pakeisti, kad iš tokio pakeisto individo susiformuotų visuomenė, o iš tos visuomenės – šalis. Būtinas Tas – Kūrėjas – atrastas savo viduje. Tiktai tada dvasioje gimęs mirtingasis, žmogus, būsena ima paliudyti – patyrimu, kad Kūrėjas, tai yra ne šiaip dogma Dievas, ir tikėjimas, na, yra ta dogma, taip sako. Ne! Jau asmeninis patyrimas leidžia patvirtinti šitą teiginį, kad jis yra Tikrovės pasireiškimas jo viduje, ir jam yra noras iš vidaus dvasioje daryti Gėrį kitam. Bet tai yra ne dėl to, kad jis pats išmąstė taip. Tiesiog Minties Derintojas – Kūrėjo Dvasia, Kristaus Tiesos Dvasia, Kristaus Partnerės Nebadonijos Šventoji Dvasia iš vidaus, ir dar kartu ir Septynios Pagalbinės Proto Dvasios veikiančios žmogaus prote ta pačia kryptimi, unisonu ir veda tą mirtingąjį, kaip Gerasis Locmanas daryti Gėrio darbus nesiekiant net ačiū. Štai kryptis! Reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie ne šiaip iškeltų problemas, kurios jau akivaizdžios, bet parodytų iš to tamsos labirinto, susipainiojimo – išėjimą – į savo vidų, į Kūrėjo atradimą – savyje – nelekiant į šventąsias vietas ar į Romą pasižiūrėti popiežiaus, ar į kokius nors atlaidus, ar į Tibetą, Nepalą, Indiją. Ne! Atsigręžti į save, į savo vidų – nuoširdumu, savimi. Žmogus bijo būti savimi. Jis kaukes užsideda visur ir visada vos tik išeina iš namų. Bet jis net ir sau bijo prisipažinti, kas jis toks yra. Dvasiniai Mokytojai tam ir reikalingi, kad apšviestų, platesnį kontekstą pateiktų, o šitas kontekstas tada plėstų požiūrį, kurį jis girdi tokį mokymą. Tarp kitko, ruošiausi kalbėti visiškai apie kitką. Bet taip Kūrėjas sudėliojo, kad aš pradėjau kalbėti ne apie tai, ką norėjau iš anksto pasakyti jau suplanavęs, nes čia ir knygų prisidėjęs. Štai, Kūrėjas taip veda. Aš atsiduodu tam vedimui ir tesilieja Jo Žodis toks, kokį sumanęs jis šiai akimirkai per mano lūpas jums visiems. Apkabinu jus visus.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas