81. Pati našiausia ekonomika yra ta, kuri remiasi į Tėvą
Jūsų motyvai visoje veikloje pasikeistų iš savanaudiškų į dieviškus visumos labui. Tada jūs ne plėstumėte savo verslą, bet padėtumėte organizuoti tokias pačias įmones kitose vietose ten gyvenantiems savo sielos broliams ir seserims, kad ir jie galėtų daryti tą patį, ką jums taip pavyksta padaryti.
Tada jums nebereikėtų milijonų švaistyti nereikalingai, ir net žalingai, reklamai, nes jūs visiškai nebūtumėte suinteresuoti, kad tik jūsų kompanijos veikla yra reikalinga kitiems ir tik kad apie jūsų kompaniją žinotų kiti. Jūsų pastangos visų labui, jūsų realūs veiksmai būtų grindžiami Tėvo meile savo sielos broliams ir seserims, ir šitas nuoširdžias pastangas tuoj pat pastebėtų jūsų kompanijos dirbantieji, o jūsų sielos siunčiamus jiems meilės virpesius pajaustų jų atsivėrusios sielos. Dėl to atsirastų tvirtas tarpusavio ryšys per Tėvo meilės virpesius. Ir darbo našumas nepaprastai pakiltų, nes žmonės eitų į darbą ne kaip prievolės atlikti, už kurią gautų vos galą su galu leidžiantį sudurti atlyginimą, dabartinės ekonominės vergovės sąlygomis, bet kaip į didžiulės šeimos bendradarbiavimą vienoje ar kitoje srityje. Vergų darbas niekada negali būti našus. Šiandien taip pat. Tuo labiau, kad visiškai yra atmetamas dvasinio ryšio tarp tos pačios kompanijos dirbančiųjų, tarp jos eilinių dirbančiųjų ir vadovų, tarp jos vadovų ir kitų kompanijų vadovų buvimas. O toks dvasinis ryšys, kada dalinamasi viskuo, kas yra geriausia kiekvienoje kompanijoje, kad tik būtų galima pasiekti kuo geresnį rezultatą visumos labui, o ne atskiros kompanijos labui, darbo našumą dar labiau pakeltų.
Bet kokių įrengimų, naujų technologijų kūrimas ir diegimas vyktų ne dėl noro užvaldyti rinką, gauti užsakymų, ir pasisavinti kuo didesnį pelną nedidelės žmonių grupelės labui, bet visa tai būtų daroma, daug efektyviau ir kūrybingiau, iš meilės Tėvui ir visai Jo kūrinijai, kurios maža dalelė yra ir šitoji jūsų planeta.
Kadangi pelno motyvas dingtų, tai nebeliktų tikslo jį vis didinti lekiant beprotiškose lenktynėse. Lėšų pragyvenimui būtų daug daugiau negu jų reikia, todėl būtų sutrumpinama darbo diena, kol galų gale užtektų trijų-keturių valandų darbo per dieną. Kita dienos dalis būtų skiriama dvasinių poreikių tenkinimui bei tarpusavio bendravimui, švietimui, šeimos bendravimui, Tėvo garbinimui.
Toks ekonominio vystymosi kelias apsaugotų dabartinius gamtos išteklius, miškus, gyvūniją, augmeniją, ežerus ir upes. Jis visiškai pakeistų ekonominę struktūra, nes nebereikėtų tokių milžiniškų ir kenksmingų chemijos fabrikų, kurie ne tik teršia aplinką, orą, upes, miškus, bet ir žmones. Žemės duodamas derlius, be jokių cheminių trąšų, su kaupu patenkintų visos žmonijos poreikius, kurie iš esmės yra labai nedideli. Šiandien produkcijos yra daugiau prarandama negu išauginama. Ir auginama ne toji produkcija, kuri turėtų būti auginama. Žmonės vėl sugrįžtų į kaimus iš miestų.