127. Atlygis už įtikėjimą yra jūsų prisikėlimas
Todėl aš jums sakau, kad įtikėdami į mane, jūs taip pat įtikite ir į Tėvą. Nėra įtikėjimo į mane be įtikėjimo į Tėvą. Tačiau įtikėdami į Tėvą jūs įtikite į mane kaip į savo vyresnįjį Brolį, kuris padeda jums žengti pačiame pradiniame pasaulyje pas Tėvą, ir kuris ir toliau padės, kada jūs atsibusite iš mirties miego manosios visatos sielų pažadinimo milžiniškose ir gražiose salėse. Ir tada dar labiau pajusite meilę ir Tėvui, ir man dėl tokio nuostabaus Tėvo plano, kad ne reinkarnacijos kaupiamų vis naujų ir naujų patyrimų dėka, bet vienintelio įtikėjimo dėka jūs pranokote materialią mirtį, nes prisikėlėte. Ir ne tik prisikėlėte taip, kaip pabundate iš nakties miego, bet prisikėlėte su nauju kūnu, kuris nebekankins jūsų skausmais ir ligomis, nes jo paskirtis yra tarnauti Tėvui gerais darbais tik aukštesniu lygiu negu žmogiškasis. Ir jūs kuo puikiausiai suvoksite, kad, nors ir naujoje ir jums nepažįstamoje esate aplinkoje, bet esate tas pats pabudęs savasis aš, kuris jaučiasi pailsėjęs kaip po paties giliausio miego. Ir ne tik pailsėjęs, bet turintis vaiko nuoširdų norą sužinoti, kur jis yra, kas čia aplinkui vyksta ir kodėl. Ir šitas noras bus patenkintas.
Ir ne tik sužinosite, kaip ir kur patekote čia, bet taip pat ir pamatysite patį pasaulį ir jo kunkuliuojantį ir prasmingą gyvenimą, į kurio veiklą galbūt įsijungsite ir jūs. Jūs stebėsite jį ir stebėsitės juo, koks gražus ir malonus jūsų žvilgsniui yra šitas gyvenimas, kaip jis malonina jus iš vidaus. Jūs jausite neapsakomą ramybę, palaimą, ir nepaaiškinamą vidinį džiugesį, kad visa tai matote. Ir jums vis labiau ir labiau kils noras ir patiems asmeniškai ką nors daryti ir dalyvauti tokioje veikloje, tik nežinosite nuo ko atsispirti. Ir jums paaiškins, kada ir kaip prasidės jūsų dalyvavimas šitame, daug aukštesnio lygio gyvenime, palyginus su jūsų gyvenimu tame pasaulyje, iš kurio atvykote.
Ir šitą realią kelionę į šitą pasaulį jūs užsitarnavote ne kuo nors kitu, bet tik savo asmeniniu įtikėjimu.
Kada aš gyvenau tarp jūsų žmogiškuoju pavidalu, aš nuo jūsų nesiskyriau niekuo. Ir mano įtikėjimas į Tėvą vis augo ir gilėjo dėl mano asmeninio ryšio su Tėvu. Tik šitas ryšys su Tėvu man leido patirti tokį gyvenimą, kokį aš patyriau. Jūs dabar mane vadinate Dievo Sūnumi vien tik dėl to, kad šitaip aš pats save pavadinau savo misijos pabaigoje. Iš pradžių save aš vadinau Žmogaus Sūnumi. Aš nenorėjau jūsų išgąsdinti, kad iš karto jums atsiskleisčiau kaip atėjęs nuo Tėvo. Tiesiog aiškinau ir savo gyvenimu rodžiau, kaip galima atsiremti į Tėvą ir visus žmones mylėti. Ir mylėti ne tik kaip sielos brolius ir seseris savo broliška meile, bet mylėti tėviška meile, kuri niekada nereikalauja, kad meilė būtų sugrąžinama. Tik tėviška meilė myli sūnų ar dukrą, net jeigu sūnus ar dukra meilės ir nerodo. Štai tokią meilę aš demonstravau savuoju gyvenimu. Jeigu jums būtų sunku suvokti mano mokymą, tai matydami mano gyvenimą, jūs galite jį atkartoti savuoju tėviškos meilės gyvenimu. Ir nebūtinai jūs mane turėjote vadinti Mokytoju. Aš lygiai taip galėjau nugyventi savo gyvenimą dirbdamas dailidės darbą, ar tapdamas pirkliu. Aš galėjau tapti ir filosofu. Net ir Galilėjos žydų vadovu kovoje prieš pagonių priespaudą. Tik aš pasirinkau dvasinio vedlio kelią. Bet jokiu būdu tai nereiškia, kad mano pasirinktas kelias buvo geresnis už kitus kelius, kurių pasirinkti jau nebegalėjau, nes dviem keliais tuo pačiu metu eiti negali. Aš pasirinkau tokį kelią, kuris galėjo suteikti kuo daugiau šviesos ir paguodos paprastiems ir skriaudžiamiems žmonėms, kad jie galėtų sustiprėti tokiomis sunkiomis sąlygomis, kokios vyravo tuometinėje jūsų planetoje.
Tačiau jeigu jūsų dvasinis lygis būtų buvęs daug aukštesnis, aš būčiau pasirinkęs jau kitokį kelią, kad pasiekčiau kuo daugiau jūsų širdžių. Jeigu jūs būtumėte išsivystę daug labiau negu esate net ir šiandien išsivystę savo materialioje, politinėje, ir visuomeninėje sferose, tai aš galėjau tapti ir kokios nors valstybės vadovu, ir būtent šitoje savo veiklos sferoje demonstruoti pasauliui, kaip su Tėvu reikia tvarkyti krašto reikalus. Dabar aš jums šitai sakau dėl to, kad jūs turėtumėte įsisąmoninti, jog mano rango Tėvo Sūnų veikla per žmogiškojo įsikūnijimo laikotarpį, kuris yra labai trumpas, gali būti kuo įvairiausia. Ji nėra apribota vien tik tokia veikla, kokią vykdžiau aš. Bet kiekvienoje veiklos sferoje visi mano dvasinio rango Tėvo Sūnūs žmogiškojo įsikūnijimo metu demonstruoja Tėvo valios vykdymo gyvenimą kuo jie bedirbtų, kaip jie betarnautų.
Ir kuo aukštesnis žmonijos išsivystymo lygis, tuo laisvesnis mūsų pasirinkimas, kokiu keliu mes galime žengti demonstruodami Tėvo valios vykdymą. Menkai išsivysčiusioje visuomenėje ir pasirinkimas menkas, nes labai mažai kas gali keistis platesniu mastu tarp žmonių, jeigu bus pasirenkamas toks užsiėmimas, kuris neturės tiesioginio ryšio su dideliu skaičiumi žmonių. Tik labiau išsivysčiusioje visuomenėje galima perteikti mokymą, ir vien tokio mokymo pagarsinimas, net ir iš valstybės vadovo posto, padeda žmonėms teisingiau pasirinkti dar teisingesnį kelią visumos gerovei. Tačiau tokia visuomenė jau turi būti iki to laiko atsikračiusi tokių gyvulinių ydų, kaip savanaudiškumo ir baimės. Ji jau turi gyventi aukštesniais idealais – tarpusavio supratimo ir bendravimo, grindžiamo meile.