132. Aplinkos pažinimas

Šitas laikmetis jūsų planetoje, nors ir labai įtemptas jums, ir daug kam varginantis ir neramus, bet jis yra toks nuostabus mums, jūsų dvasiniams padėjėjams, nes mes matome jūsų pastangas besirenkant tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir melo. Mes matome jūsų vidinius pergyvenimus, kada jūs net ir darydami ką nors blogai, viduje jaučiate jūsų vadinamos sąžinės graužimą. O tai rodo jūsų jau bundantį ryšį su savo aukštesniuoju aš, su savo siela, kuri jums siunčia impulsus, jog ne toks turi būti jūsų gyvenimas, kokį gyvenate dabar. Tačiau nuostabiausia yra tai, kad būtent šituo laikmečiu ir jūs patys galite ne tik pajausti, bet ir savo materialiomis akimis pamatyti, panašiai kaip per filmą, besikeičiančius vaizdus tokio gyvenimo, kuris jus supa betarpiškai. Dabartinis laikmetis jums neša tiek daug pasikeitimų visos žmonijos mastu tiek keliavimo iš vienų kraštų į kitus, tiek galimybių tuos kelionių įspūdžius perteikti įvairiausių priemonių dėka kitiems savo sielos broliams ir sesėms, tiek ryšio priemonių išplėstu panaudojimu, tiek keliavimo aparatų panaudojimu. Ir visa tai vyksta tiesiog ne kažkada praeityje ar tolimoje ateityje, bet būtent šituo pačiu laikmečiu. Ir prieš jūsų akis.

Ir jūs šitais dalykais mokate puikiai pasinaudoti, ir jais naudojatės. Ir dėl to jus reikia tik pagirti ir dar labiau padrąsinti siekti įgyvendinti dar drąsesnes idėjas. Todėl šitas laikmetis jums suteikia daug malonių patyrimų ir patogumų, kurie daug kam išliks per visą gyvenimą šituo pavidalu neišdildomai įspausti atmintyje.

Todėl jūs turite su dėkingumu pažvelgti į savo aplinką, kuri suteikia jums tokių nuostabių galimybių ir pažinti daug platesnę aplinką, negu kada nors anksčiau, ir patiems papasakoti apie save tuose kraštuose, kurie neturi jokio supratimo apie jūsų kraštą. Šitas jūsų laikmetis nebekelia tokios baimės ir nerimo, kokį keldavo ankstesni laikmečiai, kada būdavo išsiruošiama į keliones, kurios buvo retos ir ne tokios tolimos, kokios yra dabar. O tai reiškia, kad jūs daug geriau pažįstate aplinką, negu patys žymiausi jūsų sielos broliai ir sesės, kurie keliavimui buvo pašventę visą savo gyvenimą ir kurių drąsios pastangos įgyvendinant šitas jų keliones ir atnešė jiems šlovę, o jums galimybę taip plačiai keliauti be baimės ir nerimo.

Tačiau planeta nuo tų laikų nei padidėjo, nei sumažėjo. Žmogus irgi netapo toks, kad išaugtų dvigubai didesnis, kad jo smegenys irgi dvigubai išsiplėstų. Vien tik jūsų pačių patyrimas leido jums geriau pažinti aplinką, o tas aplinkos pažinimas leido jums suvokti, kas ir kur gali jums kelti pavojų, net grėsmę jūsų gyvybei, ir kaip reikia tokių pavojų išvengti. Jūsų didesnis aplinkos pažinimas leido jums nusiraminti ir nebebijoti aplinkos tiek, kiek jos bijojo prieš jus gyvenę jūsų sielos broliai ir sesės, kurie tokių priemonių pažinti aplinką neturėjo.

Tai leidžia jums daug daugiau suvokti, kas yra tikra, o kas ne, kas yra amžina, o kas laikina. Ir jūs, turėdami dabartinio laikmečio priemones tyrinėti aplinką, turėtumėte atitinkamai išmintingai pasinaudoti viskuo, kas yra sukurta materialioje sferoje, kad lygai taip energingai ir veiksmingai kurtumėte savo tikrąjį aš tyrinėdami dvasinę sferą.

Juk dabar dvasinėje sferoje jūs esate panašiai, kaip kažkada buvo jūsų pirmieji materialaus pasaulio tyrinėtojai. Jie plaukė į nežinią, jie atrasdavo vis naujus ir naujus krantus, ir vis toliau ir toliau nuo savo gimtojo uosto, kol galų gale apiplaukė visą planetą ir tuo įrodė, kad iš tikrųjų planeta nėra plokščia, kad ją galima visą apiplaukti, išplaukus iš uosto, į jį sugrįžti ne tuo pačiu keliu, o plaukiant vis tolyn ir tolyn. Nors tikrovėje tas tolyn ir tolyn, su kiekviena mylia buvo vis artyn ir artyn link to paties gimtojo uosto, iš kurio laivas ir išplaukė.

Ir jūsų dvasinė kelionė turi būti vis gilyn ir gilyn į savo paties vidų, kad vien tik jame atrastumėte Tėvą, ir tada pajaustumėte, kad išnyko bet kokia baimė, savo kitų sielos brolių ir seserų baimė, nes jie gali būti kitokio tikėjimo, kitokios veido spalvos, kitokios kultūros. Šita baimė yra vien dėl to, kad jums stinga vidinio patyrimo su Tėvu. Kaip keliautojas plaukdamas per vandenynus, priplaukia krantus, salas, šalis, taip ir jūs keliaudami per Tėvo meilės dvasinį vandenyną, irgi priplauksite krantus, salas, šalis, kuriose atrasite savo sielos brolius ir seses, taip pat plaukiančius šituo pačiu dvasios vandenynu ir taip pat ieškančius ir krantų, ir salų, ir šalių. Ir tada pamatysite, kad jūs turite bendrą jungtį, Tėvą, kuris leido save patirti kiekvienam savaip, kiekvienam savo asmeniniu patyrimu, bet kiekvienas iš jūsų žinosite, kad tas patyrimas jus suvienijo, nes jūs labai greitai savo siela pajausite kitos sielos skleidžiamus Tėvo meilės virpesius, kaip ir kita siela pajaus jūsų sielos skleidžiamus Tėvo meilės virpesius, ir jūs suvoksite jog atradote bendrą salą šitame Tėvo meilės vandenyne. Ir šitas atradimas jums suteiks daugiau pažinimo ir pasitikėjimo, tiek savimi, tiek ir atrastu savo sielos broliu ar sese, nes tas pasitikėjimas eis iš Tėvo meilės.