Sūnaus Arbitro - MONDŽORONSONO - mokymas apie mūsų požiūrį į jo pasirodymo žmogiškuoju pavidalu laiką, 2010 07 11

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Sūnaus Arbitro – Mondžoronsono mokymas suteiktas Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 07 11.
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu Tave, kad atveri mano sielą, kuri vis daugiau junta savosios dvasios asmenybės tikrovę ir pasireiškimą. Aš garbinu Tave jausdamas tą gyvą ryšį, patirdamas tą gyvą meilę, gerdamas ją iš Tavęs. Ir aš dabar esu pasirengęs taip pat kreiptis į savo brolį – dvasios brolį – Mondžoronsoną, kad jis suteiktų mokymą.
Mylimas mano dvasios broli, kurio vardas yra Mondžoronsonas, aš kreipiuosi į tave tavojo mokymo apie savo pasirodymą šitame pasaulyje, kad mes galėtume turėti daugiau supratimo kaip tu veiksi ir kada tu veiksi.
Mondžoronsonas:
Mano mylimieji broliai ir sesės, aš drauge su jumis šlovinu savo Tėvus ir jūsų Tėvus – Pirmąjį, Antrąjį, ir Trečiąjį Šaltinį ir Centrą. Šlovinu tai, kas sudaro ir mano realaus veikimo visoje realioje tikrovėje pagrindą ir prasmę.
Ir aš labai džiaugiuosi, kad jūs einate šituo GYVUOJU keliu ir JAU DABAR šlovinate šituos Tris Šaltinius ir Centrus; šlovinate kaip ir mes Rojuje einame šituo keliu ir šloviname; šloviname taip, kaip mūsų gyvasis nutiestas ryšys iš JŲ Į MUS SUGRĮŽTA VĖL JIEMS, ir tik šitas gyvas ryšys palaiko mūsų energetinį pasireiškimą kūrinijos bet kuriame kampelyje.
Aš taip pat trokštu jums suteikti daugiau šviesos, palengvinti jūsų aplinką, suteikti jums didesnio pasitikėjimo savo jėgomis, pasitikėjimo savo žingsniu, ir jūsų veiksmais savo išorėje. Aš žinau, kokia yra silpna žmogaus prigimtis, kada ji žvelgia VIEN TIKTAI Į SAVO APLINKĄ, kuri dar ją silpnina iš išorės, ir kada nekelia savo žvilgsnio į TOLIMĄJĄ GELMĘ, kuri prasideda kiekviename iš jūsų – VIDUJE. Tada jūsų protas diktuoja jums klausimus, kada aš jums galėsiu būti matomas taip, kad galėtume drauge veikti, kad galėtume drauge šviesinti jūsų aplinką visų labui.
Šitoks klausimas yra natūralus. Tačiau jis daugiau yra diktuojamas jūsų smalsumo, nes jūs trokštate išgirsti konkretų laiką, konkrečius, galbūt, net ir metus: ar po dešimties, ar po dvidešimties, ar po šešiasdešimties metų. Tačiau šitie metai, jie neturi prasmės, jeigu jūs matuojate juos tiktai tos metų gairės atžvilgiu – tada jūs nukreipiate savo žvilgsnį būtent į tuos metus, o ne į tai, kas sujungia jus su ta gaire. Proceso jūs nenorite matyti, nenorite patirti jo, o koncentruojate dėmesį į momentą – į tos gairės pastatytą akimirką.Tai yra žmogiškojo silpno smalsumo pasireiškimas.
Net ir aš jums nepasakysiu - NIEKADA nepasakysiu – metų, kad neprikaustyčiau jūsų dvasinio žingsnio prie tos akimirkos, kad jūs netaptute susaistyti su ta akimirka, praradę dėmesį į šios akimirkos žingsnį, kuriam jūs turite sutelkti visą savo dėmesį, ir visas pastangas bei energiją skirti būtent šios akimirkos pasireiškimui savo tikruoju dvasiniu aš savo kasdienėje materialioje aplinkoje.
Žinokite, net ir tai, ką jūs išgirstate iš savo dvasinio mokytojo, Algimanto, ir jam šita mano pasirodymo jūsų pasaulyje gairė yra taip pat atitolinama. Ne iš karto jis galėjo patikėti, kad aš nepasirodysiu dabar ir šitoje kartoje, nes jis taip pat troško patirti, kad tai turėtų vykti greičiau. Ir palaipsniui, kada rimsta jo vidus, ir rimsta tas materialus protas, trokštantis greito susitikimo su manimi, tuomet jis ir gauna tokį mokymą, kuris šiek tiek vis atitolina ir iš dalies atšaldo tą karštą troškimą. Todėl ir dabar jums jisai sako – ne anksčiau kaip po šešiasdešimties metų – kad jūs nesusisietumėte su tais metais, kaip su ta geidžiama akimirka, kurioje jūs turite būtinai pamatyti kas vyks, būtinai joje dalyvauti, ir kada tie metai bus nutolę, jūs iškart nuliūsite, kad joje negalite dalyvauti vertindami savo amžių dabartinės žmonijos samprata.
Manasis atėjimas nėra fiksuotas laike. Jisai priklauso nuo dabartinės aplinkos šviesos pasireiškimo.
Jeigu aš ateičiau dabar tarp jūsų, kurie gi iš jūsų atpažintų mane; atpažintų tiek, kad priimtų kaip tą Sūnų, nužengusį žmogiškuoju pavidalu iš aukštesnio energetinio pavidalo?
Juk aš ateisiu taip pat kalbėdamas žmogiškuoju kalbos simboliu. Aš neateisiu toks, kad iškart jus nustebinčiau ir per tą nustebinimą pritraukčiau.
Aš ateisiu, kaip buvo atėjęs tarp jūsų Sūnus Kūrėjas – Jėzus Kristus –žmogiškuoju pavidalu, kad patrauktų jūsų ŠIRDIS, kad patrauktų tikrąjį jūsų dvasinį asmenį ir ne į save, bet į tuos Tris Rojaus Trejybės Šaltinius ir Centrus.
Todėl mano atėjimas nenumato stebuklingų darbų, kad per tuos darbus aš siekčiau jūsų atsivėrimo.
Jūsų aplinka yra perdaug grubi – pilna prievartos – kad ji priimtų mane, pasirodantį šitoje visuomenėje, ir kartoje.
Aš neturėsiu pagalbininkų. Aš neturėsiu veiklos lauko, kuriame galėčiau iš tikrųjų išsiskleisti ta šviesa, kurioje suspindėtų Trys Šaltiniai ir Centrai.
Jūs turite PARENGIAMĄJĮ laikotarpį; parengiamąjį laikotarpį MAN.
Juk, kada jūsų dabartinis, naujasis Planetos Princas atėjo prieš du tūkstančius metų iki Jėzaus pasirodymo - jis rengė kelią Sūnaus Kūrėjo pasirodymui žmogiškuoju pavidalu – Jėzaus iš Nazareto asmens pavidalu.
Todėl dabar jūs turite tuos šviesos šaltinius - epochinį apreiškimą – Urantijos Knyga, jūs turite savo Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu, pateiktą apreiškimą – KALBU JUMS VĖL – jūs jau turite ir Trijų Šaltinių ir Centrų, Trijų Asmenybių perteikiamus apreiškimus.
Todėl jūs turite kreipti žvilgsnį į šitą dvasinę šviesą, jums prieinamą, kad jūs ugdytumėte savo TIKRĄJĮ DVASINĮ aš, ir šituo pačiu skleistumėte kuo ryškesnę šviesą savo aplinkoje, kad ji kuo daugiau nušvistų.
Kuo daugiau bus šviesos, tuo daugiau bus galinčių atpažinti mane, kada aš pasirodysiu.
O juk aš pasirodysiu, kad suteikčiau jums DAR DIDESNĘ šviesą. Bet aš turiu ateiti tada, kada aš galėsiu panaudoti jus, kaip savo pagalbininkus, kad jūs neatsitrauktumėte nuo mano kelio, kuriame bus reikalinga DIDESNĖ išmintis ir šviesa, negu ją esate šiandien įsisavinę.
Jūs turite tuos šaltinius, kurie jau jums yra prieinami, ir jūs jau turite tarp jūsų savo dvasios brolį, kuris jums padeda juos pažinti, įsisavinti.
Jūs turite šitą etapą panaudoti PRASMINGAI.
Kada mes pasirodome žmogiškuoju pavidalu, kad suteiktume didesnę šviesą, mes ir panaudojame jau nušvitusius savo brolius ir seses, jau turinčius tą pradinį šviesos įsisavinimo ir meilės pasireiškimo patyrimą, kuriuo aš jau galėsiu pasinaudoti.
O šiandien žmonija yra perdaug SUSISKALDŽIUSI, turi LABAI daug SAVANAUDIŠKO pasireiškimo atskirų grupuočių, valstybių, religijų atžvilgiu. Ir dėl to jums buvo suteikiami dvasiniai mokymai, kad juos įsisavinę, liptumėte ant aukštesnės pakopos. Manasis atėjimas reiškia taip pat aukštesnę dvasinės šviesos perteikimo pakopą, kurioje jūs taip pat turite galimybę pasireikšti laisva valia; pasireikšti aukštesne savo dvasine išraiška.
Todėl žinodami konkretų mano atėjimo laikotarpį jūs niekada neatsiversite Rojaus Trejybei tiek, kiek atsiveriate nelaukdami KONKREČIOS to laikotarpio pabaigos – gairės.
Ar vaikas, augdamas, žino kada jis suaugs, jeigu jūs neskaičiuotumėte, patys nustatydami, suaugusiojo amžių?
Juk tai žmogiška prasme yra sugalvota suaugusiojo konkretus akimirkos vienetas. Vienoje valstybėje vieni metai pripažįstami kaip suaugusio žmogaus, savarankiško žmogaus, atsakingo už savo veiksmus, kitoje valstybėje – jau kiti metai, nes samprata kita, trečioje valstybėje – trečias amžius, bet nuo to, kaip jūs nustatysite, augimo branda visiškai nepriklauso. Jūs tai vertinate vien tiktai fizinės išraiškos ir intelekto sampratos požiūriu.
Bet kiek šiandien yra – jūsų samprata – jau suaugusių žmonių, kurie savo tikrojo aš taip ir nepradėję ugdyti, taip yra dar negimę kūdikiai, mano žvilgsniu žvelgiant ir mano samprata?
Todėl jūs ir turite panaudoti esamas ir jums suteiktas priemones, kad augtumėte, nelaukdami manojo konkretaus pasirodymo akimirkos, bet dalyvaudami šitame procese augdami, ugdydami savąjį ir tikrąjį dvasinį aš, kad jis pasireikštų savo konkrečiais materialiais darbais drauge su Rojaus Trejybe, ir visų šviesos labui.
Todėl jūs ir iš Jėzaus Kristaus neišgirdote konkrečios dienos – kada jis pasirodys antrą kartą – dėl to paties motyvo, kad žmogus nepaverstų konkrečios dienos, konkrečių metų laukiamais metais. Dar kitų galbūt net ir pavadintais kokiais nors šventaisiais metais arba, kaip jums dabar įprasta, jūs vadinate daugybę metų, perkeldami vienus iš kitų, pasaulio pabaigos metais.
Todėl jūs turite savo aplinką šviesinti, ŠVIESĖDAMI IŠ VIDAUS. Tuo pačiu jūs TURITE GALIMYBĘ SULAUKTI manojo atėjimo; taip, turite galimybę, bet jūs turite SULIETI SAVO DVASINĮ, JŪSŲ UGDOMĄ, AUGINAMĄ TIKRĄJĮ IR GYVĄJĮ aš su Rojaus Trejybe.
Tuomet jūsų materialus gyvenimas šitoje planetoje NEBUS APRIBOTAS dabartinės kartos materialiu fiziniu amžiumi, kad jūs galėtumėte palikti šią planetą, kada būsite sukaupę savojo tikrojo aš dvasinio nušvitimo patyrimą, kurį ir galėsite panaudoti, jį perteikiant kitiems, ir tuo pačiu dalyvaujant mano MANO MATERIALIOJE KOMANDOJE, kuri ir bus pagalbininkė mano misijos metu.
Ar patiko atsakymas?
(Pastaba – kada Mondžoronsonas pateikė šį klausimą, iš jo sklido energetiniai virpesiai išreiškiantys jo šelmišką šypseną, tačiau tą reikia pačiam pajausti.)
Violeta: Taip. Patiko.
Algimantas:
Ačiū tau, mylimas broli – Mondžoronsonai.
Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
--------------
Nuoširdų ačiū sakau Violetai, įrašiusei ir išrašiusei šį mokymą, kad galime dabar patalpinti jį mūsų svetainėje visiems susipažinti ir apmąstyti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2010-07-22 17:42:39


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal