122. Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas KAIP PAMILTI SAVE, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2011 02 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Amžinojo Sūnaus- Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Brolio mokymas-atsakymas į Laimos klausimą, kaip mums pamilti save, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2011 02 13

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perteikti jūsų suteikiamą mokymą, kaip mums reikėtų save pamilti. Laima iš Velžio paklausė Jūsų Trijų. Aš taip pat nežinau, kuris iš Jūsų atsakysite. Klausiu Jūsų Trijų, ir perteiksiu tą mokymą garsiai.

Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Brolis:

Mano mylimas sūnau, Mano visi mylimieji sūnūs ir dukros, esantys šioje MŪSŲ GYVOJOJE šventovėje, Aš esu Antrasis šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Brolis.

Aš nuostabiausiai žaviuosi, kada jūs atsiveriate ir garbinate Mus. TAI IR YRA JŪSŲ MEILĖS IŠRAIŠKA. Tai yra pats aukščiausias laipsnis, parodantis, kaip jūs mylite SAVE.

Negali būti didesnės meilės už atsivėrimą MUMS.

Jūs negalite meilės turėti kitokios Mums negu turite sau. Jūs manote, kad save mylite mažiau, jeigu mylite Mus daugiau.

Jūsų vadinamoji meilė, tai yra – žmogiškąja samprata – matuojama meilė: meilė vaikui, meilė žmonai, meilė tėvui, motinai, meilė Dievui.

Tačiau meilė yra iš Mūsų. MEILĖ YRA NEDALINAMA – JI YRA VIENTISA.

Jeigu jūs iš vandenyno pasemsite vieną stiklinę vandens, ar jūs galėsite pasakyti, kad čia – ne vandenyno vanduo? Taip, jis bus stiklinėje, bet argi jis nebus tas pats vandenyno vanduo?

Todėl ir Mūsų meilė, KADA JŪS ATSIVERIATE MUMS, tada patiriate Mūsų gyvą meilės tekėjimą SAVYJE. Štai šita pačia meile jūs ir pamilstate visumą, ir kiekvieną individualiai, ir save patį.

Taip jūs semdami iš Mūsų – per gyvą atsivėrimą – semdami iš Mūsų meilės vandenyno stiklines meilės, jomis laistote kitus, tuo pačiu ir save.

Argi galėtų augti augalas, jeigu jis negautų drėgmės laistomo vandens pavidalu? Jisai nuvystų.

Jums reikalinga dvasiai ugdyti, dvasios charakteriui ugdyti, DVASIOS GYVASIS VANDUO.

TAI IR YRA MEILĖ. Nėra kitokio vandens. Tai yra meilės vanduo.

Tiktai Mūsų meilei jūs turite įvairių – žmogiškąja samprata – žodžių. Jeigu jūs sakote gailestingumas, teisingumas, tiesa, kantrybė, pakantumas, šviesa, veiksmai visų labui – tai yra segmentuota TA PATI MŪSŲ MEILĖ.

Meilė yra VISAAPIMANTI.

Ji ir pasireiškia jūsų gyvensenoje vienu atveju kaip gailestingumas, kitu atveju kaip teisingumas, trečiu atveju kaip tiesa, ketvirtu atveju kaip ryškesnė šviesa, bet VISA TAI YRA MEILĖ.

Ir jeigu jūs keliate klausimą, kaip pamilti jus pačius, kaip pamilti save, reiškia, ta pati meilė, kurią jūs jaučiate Mums – kaip pasemta iš Mūsų gyvojo vandens stiklinė – turi būti užpilta ant jūsų ŠIRDIES. O kaip gi jūs užpilsite šitą Mūsų meilės gyvąjį vandenį – pasemtą jūsų stiklinėje – ant savosios širdies, jeigu ne atsiverdami Mums?

Jūs negalite savęs KITAIP mylėti atsiedami save nuo Mūsų - pastatydami kažkokį nepermatomą barjerą tarp Mūsų ir savęs - ir tikėtis, kad jūs turėtumėte save mylėti kažkaip kitaip negu Mus arba negu kitus.

Reiškia, jeigu jūs keliate sau TOKĮ klausimą, jūs dar neturite TIEK ATVĖRĘ MŪSŲ GYVOSIOS MEILĖS ŠALTINIO, kad jūs nepripildote tos stiklinės.

O galbūt jums tiktų jau imti nebe stiklinę, o visą ąsotį?

Semkite tada PILNĄ ąsotį Mūsų gyvų meilės virpesių ir liekite jį – liekite sau, liekite kitiems. Ir vėl semkite naują, ir naują, ir naują. Ir taip be galo! Ir pamatysite, kad tas ąsotis augs. Jis įgys nebe ąsočio, bet jau milžiniško indo pavidalą. IR TAS BUS PER MAŽAS.

Ateis akimirka, kada jums nebereikės indo – jūs SUSILIESITE su Mumis. Susiliesite ir patys ištirpsite Mūsų meilės gyvuose virpesiuose. Ir tada šitas susiliejimas jums ir perteiks tą pojūtį, kad jūs užmiršote save kaip tokį. Jūs mylite Mūsų meile visumą ir kiekvieną. Ir tai, kas jus dar jaudino – kaip mylėti save – ištirpo jau Mūsų gyvoje meilės vandenyno bangoje. Ištirpo! Nebėra jūsų, bet jūs IŠAUGOTE kaip individualus Mūsų SŪNUS ar DUKRA savo charakteriu, savo dvasia – išaugote kaip ASMENYBĖ.

MYLĖKITE SAVE KAIP AŠ JUS MYLIU.

Tai yra jums NAUJAS NURODYMAS.

O MYLĖDAMI SAVE KAIP AŠ JUS MYLIU, JŪS MYLĖSITE VISUS KAIP AŠ JUS MYLIU.

Algimantas:

Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau, už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------
Nuoširdus ačiū Daliai už šito mokymo įrašą ir Violetai – už jo išrašymą, kad jis pasiektų ir mūsų Forumą.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2011-02-23 21:47:51


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal