4. Tėvo mokymas, skirtas Kauno Urantijos grupei 2004 12 25 21 val. 00 min. – 22 val. 00 min.

Tėvas: Mano sūnau, tu padarei tą, ką Aš prašiau padaryti, pasidalinai Manąja žinia, kad šitoji žinia nušviestų ir sušildytų širdis tų, kurie išgirdo ją. Šitoji žinia yra skirta sušildyti visus, paguosti visus, stiprinti visus, vesti visus pas Mane. Vesti, nes nėra kito likimo, kaip tiktai paklusti šitam vedimui. Nėra kitos dovanos, kurią Aš suteikiu tvariniui, kaip tiktai atsigręžti į Mane savo valia, kurią yra kiekvienas gavęs iš Manęs.

Aš esu tas, kuris žadina, kuris kiekvienam suteikia, net beviltiškoje padėtyje, nepalaužiamą viltį ir tikėjimą, kad Aš padėsiu. Dėl to ir ­kreipiasi į Mane tiktai būdami kritiškoje situacijoje; absoliuti dauguma jūsų planetos žmonių kreipiasi tada, kada jiems reikia pagalbos.

O Aš kreipiuosi į juos visada. Kreipiuosi ir nuolat raginu: ­pasirinkite Mano kelią ir jūs nepateksite į tokią bėdą, į kurią esate patekę nusigręžę nuo Manęs, arba dar nesuradę Manęs savo viduje. Suraskite, ir jūs ­pamatysite, kad tos bėdos, kurios šiandien yra skaudžios, jos yra nerealios, ­netikros. Jos yra sukurtos jūsų pačių vidinio aš veiksmų, minčių, ar aplinkybių, kurios nėra grėsmingos, bet be Manęs jums atrodo neįveikiamos. Kaip aukščiausi kalnai. Bet su Manimi tie kalnai yra įveikiami, net ir nepajutus nuovargio, nes Aš vedu ne tik jūsų materialų kūną, bet vedu jūsų sielą. O siela yra aukštesnio lygio negu jūsų materialus kūnas. Ji yra aukštesnio lygio negu materialus protas. Dėl to nenusileiskite iki gyvulinio proto. Pažvelkite aukštesniu sielos protu, pažvelkite į Mane taip, kad jūs galėtumėte Mane ne tiktai pajusti, bet ir išvysti. Išvysti savo viduje per meilę, per šilumą, per tai, kas aplinkui jums atrodo nerealu. Bet jūs išvysite Mane pasireikšiantį visur, kur tik gali žvelgti dvasinės akys.

Tie, kurie nori klausyti Mano žodžio, tie iš tikrųjų nusiramins, kadangi jie girdės žodžius, kuriuos girdi ne materialios ausys, kaip klausos aparato dalis, bet girdi jų širdis; virpesiai atitinka Mano siunčiamus virpesius. Ir šitie virpesiai sutampa. Ir kada atsiranda sutapimas, tuomet pojūtis organizmo viduje pajunta palengvėjimą, nusiraminimą. Pajunta net ir ­nenorėdamas, nes tą nusiraminimą pasiunčiu Aš Savo dvasinės meilės, bet fiziniais virpesiais, bangomis, kurių jūs patys negalite pajusti. Jų negali atrasti ir mokslas. Ir neatras, kadangi jos yra fiziniam tyrinėjimui nepavaldžios. Jos yra iš Mano dvasios. Jos yra iš Mano paties vidaus. Dėl to joks mokslas negali prilygti Mano dvasios virpesiams, kurie yra siunčiami kiekvienam. Kiekvienam, kurio viduje ir gyvena Mano dalelė, Manoji dvasia.

Dėl to tiems, kurie skaitys tavo iš Manęs gautas žinias, aš noriu pasakyti, kad jūs pasitikėtumėte tiktai savo širdies balsu. Nes širdies balsas yra Mano balsas. Iš tikrųjų tai yra proto balsas, bet kad būtų jums aiškiau suvokti tą balsą, pranašai pavadino širdies balsu, bet be proto tas širdies balsas nebūtų išgirstas, nes sutrikęs protas šito balso negirdi. Bet žmogaus protas pasiekia aukštesnį dvasinio išsivystymo lygį, ir pradeda pajusti, tokias vibracijas, kokių nepajunta intelektas, kuris kaupia tiktai žinias. Jis negali suvokti, kas yra aukštesni virpesiai, pasiųsti iš Mano paties vidaus.

Dėl to Aš jums ir sakau, kad jūs turėtumėte patikėti tuo, ką skaitote, nes tuos žodžius jūs galite pradėti jausti savo vidaus virpėjimu, savo vidaus atsigęžimu ir pajautimu tų virpesių savo viduje, nes jūs galite pajusti, kad šitie virpesiai yra realūs. Jūs galite juos patikrinti savo ­pojūčiais. Dėl to jūs turite ne tiktai pasitikėti tuo, ką jaučiate, bet mėginti ir patys užmegzti su Manimi ryšį. Užmegzti taip, kad jūs galėtumėte tuos virpesius jausti kasdien, kada tiktai jums iškyla būtinybė kreiptis į Mane, kad ­išgirstumėte Mano teikiamą jums žodį arba ir patarimą.

Aš esu jūsų Tėvas, ir kaip ir žemiškieji tėvai, noriu jums gerovės ir laimės. Aš noriu jus vesti tuo keliu, kad jūs kuo mažiau kristumėte, kuo mažiau užsigautumėte, kuo mažiau patirtumėte nuoskaudų. Ir šitas kelias yra tiktai atsiduodant Mano valiai, tiktai žengiant ten, kur intelektas niekada neitų, nes intelektas žiūri savojo ego naudos, ir tas ego paprastai dažniausia ir suklaidina kiekvieną, kuris pradeda per daug gilintis į savo veiksmus ir mėgina apskaičiuoti tų veiksmų naudingumą. Ir jeigu jūs ieškosite naudingumo savo intelektui, savajam ego, jūs visada prasilenksite su Mano valia. Kada Aš vedu jus į priekį, Aš pirmiausia žiūriu jūsų naudos, visos kūrinijos naudos. Ir jeigu tai bus nauda visiems, tuo pačiu bus nauda ir Man. Aš lygiai taip pat augsiu, kaip ir jūs augate, nes Aš, būdamas visa ko Šaltinis, ir žinodamas viską nuo pabaigos, patyrimą kaupiu per jūsų ­patyrimą. Jeigu jūsų žmogiškas tėvas arba motina mato jus klumpantį, mažiuką dar, ir mato, kaip jūs raudate žvelgdami į iš žaizdos tekantį kraują, jiems suspaudžia širdį. Man lygiai taip pat suspaudžia, kada Aš matau jus griūvančius ir užsigaunančius. Bet jūsų tėvai, matydami šitą skausmą, kenčia tiktai viduje. Jie nejaučia jūsų ­patyrimo. Tuo tarpu aš jūsų skausmą pajuntu lygiai taip, kaip pajuntate jūs jį. Aš taip pat su kiekvienu vaiku išgyvenu tą skausmą, nes tai yra Manoji patirtis.

Bet šitas skausmas nėra būtinas, kad augtumėte, nes Aš žinau tobulą kelią, kaip pasiekti savąjį likimą, kuo mažiau susiduriant su skausmu, kuo mažiau patiriant nusivylimų. Dėl to tą kelią Aš ir nutiesiu jums. Dėl to ir pasiunčiu Savo dalelę, Savąją dvasią ir patalpinu į jūsų vidų, kad jūs įsiklausytumėte į jos balsą ir pasikliautumėte jos balsu. Ir tuo metu, jūs ­eitumėte tuo keliu, kurį jums ir parengiau. Ir tuo metu jūsų skausmo nebūtų. Nebūtų ašarų, nebūtų kančių. Nebūtų ligų. Nebūtų karų. Nebūtų nusivylimų, kurie dabar sužlugdo ne vieną. Ne vienam sukelia tokį skausmą, kad jis nebeištveria šito gyvenimo, pavadindamas jį, nepelnytai, pragaru.

Jeigu tik jūs žinotumėte, kokia tai yra nuostabi vieta jūsų ­patyrimui kaupti, jūs niekada nepasakytumėte, kad šitas gyvenimas jūsų ­planetoje yra perdaug sunkus. Jūs turite nuostabių perspektyvų. Ir tom ­perspektyvom įgyvendinti jūs turite nuostabių pasirinkimų, kur galite praktiškai patirti, patirti gėrį. Patirti gėrį, kuris spinduliuoja iš Manęs. Patirti meilę, kuri veda link gėrio žingsnio kiekvieną iš jūsų, kiekvieną akimirką be perstojo per visą gyvenimą. Bet jūs nepasitikite Manimi. Ir dėl šito nepasitikėjimo jums atsiranda labai daug kliūčių. Ir tas ­pasitikėjimas gali atsirasti tiktai tada, kada jūs atrasite Mane savo viduje. Atrasdami Mane, jūs pradedate jausti Mane. Jausdami Mane, jūs ­pradedate žengti tuo keliu, kuriuo Aš ir vedu jus. Nežymiai, nejučia kreipdamas tolyn nuo tamsių blogio kelių į vieną vienintelį šviesų kelią, kuris yra vedantis pas Mane per jūsų patyrimą.

Jeigu jūs norėtumėte pajusti šito kelio svarbą, jūs turėtumėte pažvelgti tolyn į perspektyvą. Pamatytumėte tuos tvarinius, kurie šiandien šituo keliu jau yra nuėję ir kurie, sakydami jums, koks yra patyrimas, nuo pačio dugno iki pačio viršaus, iki paties šviesos Šaltinio, jums pasakytų lygiai tuos pačius žodžius, kuriuos šiandien sakau Aš. Įsiklausykite į tai, kas yra jūsų viduje. Išgirskite tai, ką jums sako Manoji dvasia. Viskas, kas ­šiandien yra jums artima ir kas jums suteikia pasitenkinimą ir tvirtumą, bet kas neatitinka Manosios valios ir prasilenkia su Manąja valia, yra ­iliuzija arba jūsų augimo trūkumas.

Bet tas trūkumas bus ištaisytas, kada jūs pajusite, kad tie mokytojai, kurie jums yra suteikiami, deda tokias kupinas meilės pastangas, kad jums atskleistų šito kelio prasmę, išvaduotų iš baimės, kad šitoji kaustanti jus baimė būtų paversta Manąja meile. Ir kad šitoji meilė padėtų jums pasiekti kito širdį ir uždegti ją šita pačia meile. Ir kad šitoji grandinė visą laiką augtų, plėstųsi, gilėtų, kol galų gale visa visa planeta būtų pilna tokių meilės degančių liepsnelių ir jos visos susilietų į milžinišką liepsnojančią ugnį. O tos ugnies visi liežuviai būtų atgręžti į Mane. Per visą planetą. Tai būtų toji planeta, kuri turėtų nuostabų švytėjimą. Tas švytėjimas būtų uždegtas iš Manęs per Mano meilę, nusidriekęs per visą planetą ir atsisukęs į Mane. Toji planeta iš tikrųjų būtų pasiekusi šviesos ir gyvenimo pakopą. Bet tai, ką Aš pasakiau, yra tiktai simbolinis apibūdinimas, nes tai nėra materiali liepsna. Šitaip virpėtų jūsų širdys. Šitaip jos degtų gerais darbais, geromis mintimis. Šitaip jūs, uždegdami savo širdį, vis labiau ir labiau priartėtumėte prie Manęs, vis labiau ir labiau taptumėte panašūs į Mane. Šitaip jūs taptumėte Jėzumi. Visa planeta būtų pilna Jėzų. Tai būtų iš tikrųjų tas siekis įgyvendintas.

Ir jis bus įgyvendintas! Ateis laikas – šita planeta bus apgyvendinta tokiais mirtingaisiais, kurie visi bus pasiekę Jėzaus dvasinį lygį. Ir ne tik ši planeta.

Mano vaikai, Aš kreipiu jus vienu vieninteliu keliu – meilės keliu. Ir šitas kelias apima visas, bet kokias, net ir menkiausias ydas tirpdančias priemones. Meilės kelias yra ilgas ir amžinas kelias. Visų savo ydų jūs neatsisakysite iš karto. Ir dėl to nenusiminkite, nesigraužkite. ­Neteiskite savęs. Aš žinau, kad jūs esate Mano vaikai, kurie šitą žingsnį tiktai mokotės žengti. Argi tėvas pyksta ant vaikelio, jeigu jis žengęs pirmą žingsnį, iškart parklumpa. Priešingai, jis džiaugiasi ir kitiems su pasididžiavimu ima kalbėti: „Mano sūnus ar dukra jau žengė pirmą žingsnį“. Jis džiaugiasi šituo žingsniu. Aš lygiai taip džiaugiuosi jūsų pirmosiomis pastangomis. Nors Aš žinau, kad jums tai yra sunku. Ypač tokioje planetoje, kuri buvo izoliuota, kur nebuvo šalia gyvenančių dvasinių vedlių. Ir jums šitokį žingsnį, pirmąjį žingsnį link tiesos ir meilės, kada aplinka yra visiškai kitokia, žengti yra nepaprastai sunku, bet net ir tokiomis sąlygomis jūs turite tobulą vedlį – Manąją dalelę. Atsiremkite į ją. Ir jūs pajusite, kad net ir tokiomis sąlygomis jūs galite žengti daug tvirtesnį žingsnį. Ir nesvarbu, kiek jūs bekluptumėt, jūs niekada nebūsite palikti parpuolę. Visada Aš jus kelsiu ir kelsiu. Visada jus guosiu ir stiprinsiu. Ir visada jūs būsite Mano mylimiausi vaikai. Bet jeigu jūs, ir atsikėlę žengėte dar ­žingsnelį, pradėsite sau kartoti – „pavargau, nebegaliu, eisiu lengvesniu keliu“, Aš ir tada jus mylėsiu lygiai taip pat, kaip ir žengiančius tuo Manuoju keliu. Ir tada Manoji dalelė, Manoji dvasia jums visą laiką kalbės tą patį: „Šitas kelias yra štai čia, šitas kelias yra čia. Aš esu tas kelias. Rinkis Manąjį kelią. Atsiremk į jį“. Ir ateis laikas, kada jūs pabusite ir pasitikėsite Manimi tiek, kiek dabar daugiau pasitikite aplinka ir savo materialiu gerbūviu, ­materialia tikrove. Ateis laikas, kada jūs su šypsena prisiminsite savo dabartinį materialų gyvenimą ir prisimindami galvosite, „kokie mes buvome mažiukai ir silpnučiai, neišmanantys ir bejėgiai“.

Bet kaip ir kūdikystėje kūdikiui aplinka atrodo bauginanti, taip ir jums, nors ir suaugusiems materialiu kūnu, bet dvasiniams kūdikiams, dabartinė pasaulio aplinka jums atrodo bauginanti. Bet Aš žiūriu daug giliau ir plačiau. Jūsų aplinka yra nuostabiausia aplinka, kad galėtumėte išmokti tvirtesnių žingsnių. Nes toje aplinkoje, kur yra vien tiktai viena spalva, tie žingsniai nėra tokie stiprūs užsigrūdinimo prasme. Tie ­žingsniai nėra tokie, kad Aš galėčiau jus patikrinti ištikimybės požiūriu.

Jeigu planeta pasiekia nuostabų dvasinį išsivystymą ir šviesos ir ­gyvenimo pakopą, tai ten visa aplinka yra atsidavusi Manosios valios vykdymui. Ten ir kalbos nėra apie nusigręžimą nuo Manęs. Tuo ­šlovingesnis yra jūsų žingsnis link Manęs, kada jūs, nepaisant tos tamsios aplinkos, kada jūs, nematydami Manęs, ir nepajusdami Manęs, vis tiek iš paskutiniųjų jėgų žengiate, nors ir baigščiai dairydamiesi į kitus, kurie neina tuo keliu, kurie jus pašiepia, kurie jus niekina, vis tiek jūs einate šituo keliu. Tai yra jūsų ištikimybės pats aukščiausias išbandymas – nepasiduoti tai masei, kuri yra nuklydusi nuo Manęs, o žengti tuo keliu, kurį jums diktuoja Manasis balsas iš vidaus, nors to balso negalite niekam paversti girdimu, kad pasiteisintumėte, jog „aš einu tuo keliu dėl to, kad aš girdžiu šitą balsą; paklausyk ir tu, štai jis sako šitą“. Jūs negalite pasakyti šito. Ir negalite pademonstruoti Mano balso kitiems, nes kiekvienas jį turi išgirsti pats, iš savo vidaus.

Ir Aš kartoju kiekvienam ir visada, kad tik bendraudami su Manimi jūs skaistinate savąjį sielos pasireiškimą savais darbais ir tampate vis ­atviresni ir laidesni Manajam žodžiui, ir tuo pačiu imlesni Manajai žiniai. Ir Manajam stiprinimui. Dėl to atsiverkite Man. Pasitikėkite Manimi. Atsigręžkite į Mane visa širdimi. Ne dalele, visa širdimi. Tik tada jūs pajusite, kad Aš esu gyvas ir tikras. Kad Aš esu jūsų viduje, o jūs esate Mano viduje, kad mes turime neatskiriamą dvasinį ryšį, kad jūs esate iš Manęs. Ir Aš jums suteikiau šitą dvasinį ryšį tam, kad juo naudotumėtės, nes Aš duodu šitą dvasinį ryšį kiekvienam per visą kūriniją tam, kad tas tvarinys, pasinaudodamas šituo ryšiu, galėtų augti. O augdamas vystyti ir visą kūriniją.

Aš nespartinu nė vieno. Ir nesistengiu, kad ta kūrinija vystytųsi ­greičiau negu vystytis pajėgia kiekvienas jos tvarinys. Bet Aš žinau viską nuo pabaigos. Mano planas bus iki galo įgyvendintas toks, kokį Aš ­sumaniau! Kad kiekvienas tvarinys bus atsigręžęs į Mane savo laisva valia. Ir toji valia, kurią Aš suteikiau kiekvienam, bus panaudojama tiktai meilės ir gėrio puoselėjimui ir sėjimui.

Mano vaikai, jūs turite vieną nuostabiausią galimybę, kokios neturi kiti, sukurti dvasiomis. Jūs turite nuostabiausią galimybę pradėti šitą patyrimą materialiame kūne. Ir per jūsų pavadintą materialią „mirtį“ pasiekti tokią transformaciją, kokią transformaciją pasiekia vikšras tapdamas drugeliu. Jūs lygiai taip pat iš mirtingojo materialaus pavidalo tapsite potencialiai nemirtinga siela ir galėsite žengti vis tolyn nuo šito materialaus kūno ir artyn link Manęs. Ir šitas žengimas jums suteiks tiek naujų pojūčių, tiek naujos pažinties su Mano kūrinija ir su Manimi pačiu, per Mano įvairiausių dvasių tarnavimą ir jūsų mokymą, kad jūs negalėsite atsistebėti, kokia yra Mano valia: viską atiduoti jums, viską skirti jūsų gerovei, visą meilę dalinti jums, kad tik jums būtų geriau.

Argi šito nenori jūsų žemiškieji mylintys tėvai savo vaikams? Argi vaikai, mylintys tėvus, nenori sugrąžinti šitos meilės gerais darbais, gerais poelgiais ir atsigręžimu į tėvus?

Bet Mano meilė yra nesulyginama su žemiškąja meile. Mano meilė nesiekia susigrąžinti jūsų meilės. Mano meilė yra tokia, kad ji paverčia žmogiškąją širdį tokia, kad ši dalina šitą meilę ir su didžiausiu troškimu pasiunčia ją Man atgal, Man šito net neprašant.

Šitą jūs darykite nuolat. Ir šitoji meilė jus stiprins, ugdys, vystys, ir artins link Manęs. Ir su laiku jus padarys tokius pačius, koks esu Aš.

Algimantas: Nors šitas mokymas buvo perduotas, man paprašius Tėvo pasakyti Savo žodį Kauno Urantijos grupei, kuriai savo užsiėmimus dar vesdavau kartą per mėnesį, daugiau kaip prieš metus, bet ir dabar, pasiskaitęs jį, manau, kad verta su juo susipažinti ir mūsų Forumo ­skaitytojams.

Tėvo žodis pranoksta laiko įrėminimą.

Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas