15. Tėvo mokymas apie sportą, 2006 02 14
Algimantas: Mano mylimas Tėve, šiuo metu, Italijoje vyksta Olimpinės žiemos žaidynės. Vyrai ir moterys varžosi dėl aukščiausių trofėjų, tačiau kiek šitokio profesionalaus sporto veikla žmogui yra reikalinga?
Tėvas: Mano mylimas sūnau, kada tu klausi šį klausimą apie profesionalų sportą, tai prie sporto pridedi vieną žodį, „profesionalus“ ir juo atskiri jį nuo sporto, kaip tokio.
Taigi, sportas neturi būti skaidomas į kokį nors kitokį sportą, bet turi išlikti visaapimantis. Tačiau, Aš iš tikrųjų suprantu, kad tavo klausimas yra taikomas sporto verslui ir verslui sporte. Joks sportas nėra skirtas tam, kad padarytų kokios nors žalos kūnui, net ir pačiam silpniausiam.
Apsidairykite, ar jūs matote silpnus kūnus, kad jie rungtyniautų šiuo metu vykstančiose Olimpinėse žiemos žaidynėse? Ar gali šitose Olimpinėse sporto žaidynėse rungtyniauti bet kas? Žinoma, ne. Ir tai neturi nieko bendro su sportu, o tik su pinigais ir „šlove“, kas paprastai yra būdinga neišsivysčiusioms ekonominėms visuomenėms apgyvendintose planetose, kur kiekvienas varžosi tik dėl savęs likusiųjų sąskaita, o likusioji visuomenės dalis iš tikrųjų sutinka su šitokia kaina, nes jie nieko nesiūlo, kas būtų nors kiek geriau už egzistuojančią sistemą.
Štai dėl ko profesionalus sportas, kaip tu pateikei klausimą, daugiau nebėra joks sportas, bet milžiniška pinigų mašina tiek sportininkams, tiek ir visiems tiems, kurie yra prie jų, šitų pačių sportininkų sveikatos sąskaita. Pinigai, kaip jūs nuolat kartojate, nekvepia, ir pergalė turi būti pasiekta visomis įmanomomis priemonėmis.
O tai pažeidžia Mano pagrindinį įstatymą visoje kūrinijoje – dalinkite meilę visiems ir kiekvienam.
Jūs negalite dalinti savo meilės, jeigu slepiate savo treniruočių metodiką, jeigu savo treniruotėms naudojate daugiau pinigų negu kiti, jeigu vartojate stimuliatorius, jog būtumėte net stipresni negu esate, jeigu net užmirštate savo tėvynę ir treniruojatės kažkur toli nuo jos, nes tą galite sau leisti, jeigu priimate savo nepelnytą šlovę ir švytite džiaugsmu tuo metu, kai nugalėtuosius net įžeidinėja, jeigu esate linkę visų šitų realybių nepastebėti, jeigu paimate pinigus už neužtarnautus laimėjimus, ir jeigu yra daug kitų „jeigu“.
Jūsų sportinė karjera nėra sportinė karjera iš viso, bet yra jūsų verslas, kurį ir reikia vadinti šituo žodžiu.
O sportą Aš iš pat pradžių sumaniau, kad suteikčiau jums sveikatingą gyvenimo aplinką ir nuostabią galimybę dalintis Manąja meile, kada susirenkate draugėn ne tam, kad siektumėte rekordų ir aukščiausių vietų, o tam, kad patirtumėte Mane su kiekvienu iš jūsų rungtyniaudami ir suvokdami, jog Aš esu su kiekvienu iš jūsų ir pasireiškiu kiekviename veiksme, kuris yra skirtas skatinti kitus ir paremti kitus, o ne nugalėti kitus ir paneigti kitus.
Tokiuose veiksmuose jūs veikiate savo noru patys prieš Mano valią mylėti ir dalintis. O jūs net meldžiate, kad Aš padėčiau jums paneigdamas kitus, kuriuos Aš lygiai taip pat myliu. Kaip drįstate savo pačių aš iškelti virš Manęs taip, kad būtumėte tiek neišmintingi, jog melstumėte Mane sulaužyti Mano paties esmingiausią Meilės VISIEMS įstatymą.
Tai tik rodo, kaip jūs trokštate nusisukti nuo Manęs vietoje to, kad pasitrauktumėte iš tokios veiklos, kuri neturi nieko bendro su sportine veikla, kuri yra naudinga jūsų fiziniam kūnui.
Aš esu visus apjungiantis, o ne atskiriantis. Tiesiog įsivaizduokite minutėlei tą jausmų skirtumą, kurį patiria užėmę aukščiausias vietas ir žemiausias. Ar jūs įsivaizduojate, kad pralaimėjusieji patirtų džiaugsmą ir ramybę? Jų nervų sistema yra alinama. Ir ne tik per varžybas, bet net ir kasdienių treniruočių metu, nes jų kūnas nuolat patiria fizinį stresą dėl tokio intensyvaus treniravimosi ir dėl tų chemikalų, kurie vartojami tam, kad būtų nuslopintos normalios kūno pasipriešinimo tokiems fiziniams stresams reakcijos. Bet centrinė nervų sistema patiria dar didesnį stresą, nes sportininkas treniruojasi pagal tam tikrą metodiką ir programą, kad pasiektų geriausią būseną Olimpinių žaidynių metu, ir bet kokia galima trauma, bet kokia liga, bet koks netikslus apskaičiavimas gali atvesti į nervinę katastrofą centrinėje nervų sistemoje, nors apie ją, gana dažnai, sportininkas gali ir nežinoti.
Tu gerai prisimeni, kaip Jėzui patiko stebėti sportines žaidynes Skaitopolyje, drauge su savo tėvu, ir kaip jis stipriai troško rengti tokias žaidynes sugrįžus į Nazaretą, kad pagerintų jaunų žmonių fizinę būklę ir bendradarbiavimą. Jėzus neturėjo minties rengti tokias žaidynes tam, kad laimėtų pirmąsias vietas ir paneigtų kitus, bet tam, kad atgaivintų jų fizinę ir protinę būseną. Toks masinio bendradarbiavimo būdas žmones suvienija ir suartina, tuo tarpu išskirtinai vien tik rezultatų siekimas nutraukia bet kokius bendrus ryšius ir veikia sportininkų mentalitetą.
Sportas yra tokia veikla, skirta tam, kad Manoji šventykla materialiame kūne būtų sveika ir stipri. Jūs turite būti su Manimi ir atrasti Mane savyje, kad šitą laimę galėtumėte patirti. Ir tiktai šitoje vidinės proto ramybės būsenoje, kada atrandate Mane savojo aš viduje, pradedate suvokti, kiek daug žalos tokia profesinė veikla daro sportininkui. O dar blogesnis dalykas yra tai, kad jaunesni atletai, netgi vaikai, yra įpainiojami į šitą nešvaraus verslo tinklą.
Štai kodėl tiktai jaučiant Manąjį vedimą iš vidaus galima sutraukyti šituos mazgus, kurie galėtų ką nors laikyti tokioje šlovės ir iliuzinės sveikatos vergovėje ir išvaduoti iš šitos pelkės.
Algimantas: Mano mylimas Tėve, neįmanoma pakeisti tokio masinio sporto-verslo per vieną naktį, tai kokia gi yra išeitis iš tokios padėties, nes dar daugiau jaunų žmonių iš tiesų trokšta žengti šituo keliu?
Tėvas: Mano mylimas vaike, tu esi teisus, Manojoje kūrinijoje niekas nesikeičia per naktį. Net ir Manojo vaiko gimimas iš dvasios, kad ir gali įvykti per akimirksnį, bet anksčiau turi eiti to vaiko asmeninio augimo ilgas procesas. Dėl to, kada tik kiekvienas vaikas nukreips savo žvilgsnį į savo vidinį aš ir atras Mano dalelę, atras Mane savo viduje, tada tikrai jis pakeis savo mąstymą ir staiga jis suteiks naujas prasmes ir vertybes seniems dalykams. Ir tiktai per šį asmeninį pabudimą yra išeitis iš tokios apverktinos padėties.
Tam, kad padėtumėte kitiems, jums reikia užmegzti ir palaikyti ryšį su Manimi esančiu kiekvieno iš jūsų viduje.
Atradę Mane savo pačių vidiniame aš, jūs tikrai pakeisite savo mąstymą ir elgesį ir tikrai pamatysite, kad tai, kas jus domino profesionaliame sporte anksčiau, pradėjo blėsti, ir po truputį tikrai pradėsite pastebėti, jog Manosios meilės trūksta širdyse tų, kurie taip įnirtingai siekia pergalių paneigdami kitus. Dėl to, iš tiesų jūs nustosite lankytis tose sporto varžybose. Tai ir bus jūsų asmeninis įnašas į tai, kad sportas būtų keičiamas iš verslo veiklos į Manosios Meilės tikrojo pasireiškimo veiklą per jūsų kūno sugebėjimų demonstravimą ir vėliau einantį bendravimą tarp sportininkų ir žiūrovų.
Bet tegu Mano žodžiai nesuklaidina jūsų. Net ir tokios rūšies gladiatorių žaidynės gali vystyti kai kurių sportininkų dorą charakterį ir elgesį, jeigu jų motyvai tampa skaistesni ir skaidresni, taip, kad kartas nuo karto iš tikrųjų būna ir tokių epizodų, kada kai kurie sportininkai paaukoja savo aukštesnes vietas tam, kad padėtų kitam sportininkui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje. Bet tokie atvejai yra labai reti dėl to, kad pats varžybų pobūdis tokio bendravimo ir meilės nevysto, o vietoje šito skatina individualizmą ir žmogiškąjį ego. Dėl to, kad šitą paskatintumėte, jūs net įsteigėte specialius prizus, vadinamus „Doro rungtyniavimo prizais“. Tai prizas už rodomą užjaučiantį charakterį, o ne už sportinius pasiekimus.
Ir jūs gerai žinote, jog užuojauta negali gimti tokioje širdyje, kuri yra kieta kaip akmuo ir negyva. Ji turi būti arti savo dvasinio pabudimo Manajam giluminiam vedimui iš vidaus, kad sugebėtų reaguoti į šitokį vedimą net per sportines varžybas.
Kaip viskas Manojoje kūrinijoje yra tarpusavyje susieta, taip ir šiandieninės varžybos yra susietos su žmonijos dvasinio išsivystymo lygiu. Kuo daugiau jūsų širdys, kiekviename iš jūsų, yra atvertos Man, kuo aukštesnis žmonijos dvasinio išsivystymo lygis, tuo labiau bendradarbiaujanti ir susiejanti dvasia yra žaidynėse ar bet kokiose varžybose.
O jūs esate tie pirmeiviai, žengiantys šituo pačiu keliu, kad paverstumėte savanaudiškas ir egocentriškas sporto-verslo žaidynes į žmogaus fizinio kūno gyvą demonstravimą, turint motyvą ne laimėti, bet bendrauti su visais ir tarp visų Manojoje Meilėje ir tam, kad geriau pasirengtumėte tarnauti Man ir kūrinijai, įskaitant ir tą sportą, kuris iškelia žmogaus sielą.
Algimantas: Ačiū, mylimas Tėve, už šitą nuostabų mokymą, kuris daug ką nustebins. Mielieji, šitas Derintojo perteiktas mokymas leidžia susimąstyti ir pradėti suvokti, kokia yra iškreipta dabar egzistuojanti sporto samprata, ir kiek sportas yra žalingas tiek pačiam sportininkui, tiek ir visuomenės aukštesniam dvasiniam vystymuisi. Susimąstykime savo viduje.
Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas