22. Tėvo mokymas apie likimą ir lemtį, 2007 08 06
Algimantas: Mylimas Tėve, kai kurie iš mūsų norėtų sužinoti, kuo skiriasi likimas nuo lemties. Ar tokia yra lemtis, kada, sakykim, jaunas, dvidešimtmetis, doras ir tikintis vaikinas žūsta ar miršta. Kas tai yra? Toks jo likimas? Ar tai atsitiktinumas?
Mylimas Tėve, šį klausimą pateikiu Tau, bet jeigu galima, tai Tavo atsakymą norėčiau patalpinti mūsų Forume, kad ir kiti mano sielos broliai ir sesės galėtų susipažinti ir sužinoti Tavo paaiškinimą.
Tėvas: Mano mylimas sūnau – likimas ir lemtis yra du sinonimiški žodžiai, kurie neturi iš esmės didelio skirtumo. Tačiau, kai kurie iš jūsų mėginate surasti juose skirtumų. Dėl to aš jums galiu mažyte dalele suteikti jūsų pačių minties vystymosi kryptį ir giją, kaip galėtumėte į šituos du žodžius žvelgti savo žmogiškuoju žvilgsniu.
Likimas yra skirtas visiems mano sūnums ir dukroms ir jis yra vienas. Viskas sutelpa į manąjį likimą. O jūs galite sau prisitaikyti jums prieinamesnį ir paprastesnį žodį lemtį, mėgindami jį suvokti kaip jūsų asmeninį ir kasdienį kelią į mano visaapimantį likimą, suteiktą jums visiems ir kiekvienam.
Visa manoji kūrinija remiasi mano suteiktu ir paskleistu priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu, kuris objektyviai veikia visoje kūrinijoje, nuo paties aukščiausio iki paties žemiausio kūrinijos tvarinio ir elemento. Viskas paklūsta šitam mano dėsniui.
Dėl to ir likimas mano yra suteikiamas jums visiems, ir tas pats – per mokymus ir tarnavimą iš meilės, ne iš pareigos, atvykti pas Mane.
Tačiau aš kiekvienam iš jūsų esu numatęs konkretų ir asmeninį kelią, kaip jūs pas Mane atvyksite. Ir šitą kelią jūs ir galite sau vadinti jūsų lemtimi. Aš nei vieno, nei kito neatskiriu, nes aš vadovaujuosi tik savimi ir iš Manęs nuolat sklindančia Mano meile jums visiems.
Dėl to jūs, turėdami labai mažytį, vien tik žmogiškąjį, ir dar tik materialų patyrimą, kas Aš esu jums, negalite suvokti, kad Aš niekada nieko neatskiriu. Visada Man yra viskas viena esu tik Aš. Nėra nieko kito be Manęs.
Visi tvariniai, visa net ir jūsų materialioms akims matoma judanti ir nejudanti milžiniškos ir vis augančios Mano kūrinijos dalis, yra lygiai taip Aš, tik pasireiškiantis per Mano priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą mažesnėse kūrinijos dalyse. Dėl to jūs ir pasirenkate tokius sprendimus, kuriuos Aš žinau, kaip ir kada pasirinksite per visą ateities amžinybę. Būtent dėl tokio Mano požiūrio ir žvilgsnio Man neegzistuoja jokio likimo ir lemties skirtumo, kaip ir paties likimo, kaip atskiros realios sampratos, nes viskas yra Aš. Net ir tai, ką jūs pavadinate likimu esu Aš.
Tačiau jūs šitokio žvilgsnio suvokti esate nepajėgūs, dėl to žvelkite į savo likimą, kaip į Mano jums pasiūlytą ir siektiną tikslą – patekti pas Mane Rojuje, o į lemtį žiūrėkite kaip į jūsų pasirenkamą kelią, mėgindami pagal savo supratimą įgyvendinti savo tikslus.
Ir nevisi iš jūsų turite tokių tikslų, kurie sutampa su Mano jums pasiūlytu ir siūlomu likimu. Absoliuti dauguma siekiate savųjų tikslų, kurie net prasilenkia su Mano laisva valia ir meile. Štai tada jūs ir renkatės savo tikslų įgyvendinimo metodus ir jais imate vadovautis, jeigu jie vienu ar kitu atveju jums atrodo, kad yra verti jūsų tuometinio ir trumpalaikio dėmesio. Jūs renkatės savo lemties kelio atkarpą, kurioje ir patiriate priežasties-veiksmo-pasekmės Manojo dėsnio pasireiškimą jūsų pačių asmeniniame patyrime.
Nė vienam iš jūsų Aš nesiūlau nei skaudžių patyrimų, nei neįveikiamų kliūčių.
Jeigu jūs atsiduriate tokioje padėtyje, kad nebeturite jokios išeities, ir net ir nemėginate kreiptis patarimo į Mane, jūs ir susilaukiate kančios tiek jūsų kūnui, tiek jūsų sielai. Tačiau tai toks jūsų pačių laisvos valios pasirinkimas.
Ir nevertinkite nė vieno jūsų sielos brolių ir sesių atliekamo materialaus veiksmo vien tik paties matomo veiksmo pasireiškimu aplinkai. Jūs nežinote, koks to veiksmo motyvas, kokie tą veiksmą atliekančio jūsų sielos brolio ar sesės jausmai, kokie energetiniai virpesiai tiek paties veiksmo metu, tiek ir dar toli praeityje iki to veiksmo atlikimo.
O kiekvienas virpesys gimdo naują virpesį, ir naują priežastį naujam veiksmui, o šito veiksmo bus nauja pasekmė. Ir tas atsitinka kas akimirką, tik jūs to nejaučiate ir nesusimąstote, kad kiekviena sekundė yra ne tik išorinis laiko matas, bet taip pat yra pripildoma ir turinio, kaip ją jūs nugyvenate, kokiais motyvais.
Tie, kurie turi ryšį su Manimi gyvą, ne ritualinį, tie jaučia ir savo gyvenimo prasmę ir trokšta šitą prasmę atskleisti ir kitiems Mano vaikams, kurie jos dar ieško, bet nesuranda dėl to, kad nemato daugiau negu gali matyti jų materialus žvilgsnis ir girdėti jų materialios ausys.
Štai kodėl jūs turite suvokti, kad savosios lemties kelią į didįjį Mano jums suteiktą likimą – patekti pas mane Rojuje – jūs koreguojate kiekvieną akimirką, kiekvieną sekundę, tačiau ne vakuume, ne izoliuotai, bet sąsajoje su praeities akimirkomis, ir praeities savo priimtais sprendimais. Net ir labai nereikšmingais, pavyzdžiui, kokia gatve nusprendžiate pasiekti savo darbą ar kokia mintimi pasveikinti pirmąjį bendradarbį. Ir tas kartojasi akimirka iš akimirkos.
Ir kuo daugiau savo lemtį nukreipsite į Manuosius meilės virpesius, kuo dažniau su Manimi bendrausite savo nuoširdžiu sielos atsivėrimu, tuo mažesnė paklaida bus jums siekiant savo didžiojo tikslo-likimo įgyvendinimo – patekimo pas mane Rojuje, visos kūrinijos centre.
Ir tas galios ne tik jūsų dabartiniame gyvenime, bet ir po jūsų prisikėlimo sielos pavidalu; net ir tapus jums amžinąja dvasia.
Kadangi Mano suteikti asmenybės dovanos ryšiai per visą kūriniją yra gyvi ir nuolat besikeičiantys, tai ir jūsų lemtis bus visą laiką besikeičianti, įvairuojanti, ir priklausanti nuo jūsų pačių patyrimų ir vis augančios išminties. Tačiau Manasis likimas, jums suteiktas, yra amžinas – būti su Manimi ir mylėti visus ir tarnauti visiems, kur tik beatsidurtumėte per visą Mano vis labiau augančią kūriniją.
Algimantas: Mylimas Tėve, tai koks yra svarbesnis mūsų pasirinkimas, ryžtingai ir drąsiai siekti savojo likimo įgyvendinimo ir patekimo pas Tave, ar žvelgti į savo lemtį ir vis derinti, kas čia būtų geriau, ir gal tuo pačiu net tapti labiau apsidraudžiančiu, net bijančiu žengti kitą žingsnį, kad nenudegčiau, kad nepatirčiau daugiau kančios, nusivylimų?
Tėvas: Mylimas sūnau, nudegimas ar kančia yra ne dėl ryžtingo ir drąsaus žengimo į savojo likimo pasiekimą, bet dėl netvirto ryšio su Manimi.
Jūs, nė vienas dar nesate toks išmintingas ir sumanus, kad galėtumėte žinoti, koks sprendimas jums vertingesnis, o koks nevertingas. Jūs ir patys dažnai suvokiate, kad net ir kartus patyrimas yra pamokantis. Net daugiau, negu visą laiką sklandus gyvenimo epizodinis judėjimas jums norima kryptimi.
Dėl to jūs neturite sielotis dėl jūsų tariamų nepasisekimų, nes jūs tikrai nežinote jų vertės jūsų pačių charakterio ugdymui ateityje. Džiaukitės ir dėkokite už kiekvieną patyrimą, kurį jums suteikia jūsų pačių nuoširdžiai priimti sprendimai ir atlikti veiksmai.
Kančia ir skausmai, ir jūsų fiziniai negalavimai, prasideda tada, kada jūs nustojate, arba dar nepradėjote iš viso, mąstyti apie savo gyvenimo pašventimą visumos labui ir tarnavimą visų labui.
O tokį požiūrį jūs įgaunate tik atsivėrę Man. Jį įgaunate iš Manęs. Todėl ir patys tampate panašūs į Mane. O aš nepatiriu kančios dalindamas meilę visiems jums ir visai kūrinijai. Net ir jūsų akims atrodančiam nejudančiam kalnui. Ir lygiai tokia pati Manoji meilė yra ir kalnui, ir jums, kiekvienam. Nors jūs daug kartų vertingesni už kalną, bet aš negaliu Savosios meilės išsijoti, vienokią padalinti kalnams ir jūroms, kitokią, paukščiams ir žvėrims, ir dar trečiokią, jums, mano mylimieji sūnūs ir dukros.
Manoji meilė maudo kiekvieną jūsų elektroną fizinio kūno, ir kiekvieną jūsų beužgimstančios sielos atsiveriantį nuoširdų virpesį, kaip ir nuo Manęs nusigręžusį ir dar dvasiškai giliai įmigusį mano sūnų ar dukrą.
Ir kokia kryptimi jūs pasirinksite pradėti kiekvieną rytą – su Manimi ar be Manęs, – tokią tos dienos lemtį ir patirsite. Jūs ir vakar galėjote būti su Manimi, o šiandien galėjote truputį daugiau dėmesio skirti nebe Man, bet savo kitiems darbams, kurie jus nutolino nuo jūsų vakarykščio nuoširdaus ryšio su Manimi, ir tuo savo net ir nedideliu nutolimu jūs savo tos dienos lemtį ir pakoregavote.
Tačiau vis tiek jūs esate visi Mano didžiajame jums kiekvienam suteiktame likime – kelyje pas mane.
Bet jūs turite žinoti, aš nė vieno neprievartauju, ir prieš jūsų valią nevedu pas Save.
Šitaip jūs patys, kiekvienas, esate savosios lemties šeimininkas – ar Mano jums suteiktu likimu pasinaudosite ir gyvensite visą amžinybę su Manimi, ar atstumsite, pasirinkdami savąją lemtį, tai priklauso tik nuo jūsų asmeninio apsisprendimo.
Aš jums suteikiu visas galimybes, kad Mano jums suteiktą likimą įgyvendintumėte ir savo pasirinktą lemtį ištaisytumėte, jeigu ji prasilenkia su Mano laisva valia, kuri yra meilė jums kiekvienam.
Algimantas: Ačiū Tau, mylimas Tėve. Tai taip netikėta, net nemaniau, kad šiandien Tu suteiksi tokį mokymą, tiek man, tiek ir mano sielos broliams ir sesėms, kada jie perskaitys Tavo mokymą mūsų Forume. Aš garbinu Tave, mylimas Tėve, ir myliu Tave. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.