39. Tėvo perduotas mokymas apie likimo pakeitimą tiems, kurie ne iki galo sukaupia žmogiškąjį patyrimą Urantijoje, 2008 03 30
Algimantas: Mano mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu Tave už Tavo meilę ir iš meilės Tau ir visos kūrinijos šeimai. Aš garbinu Tave, nes manoji siela trokšta garbinti Tave laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Šeimininke Sūnau Kūrėjau, Mykolai, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, Tėve, ačiū tau už visus sukauptus patyrimus, ir už šitos akimirkos, man bendraujant su Tavimi, patyrimą. Aš meldžiu Tave didesnio Tavosios tiesos supratimo Tavojoje išmintyje. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mano mylimas Tėve, aš tikrai trokštu daugiau sužinoti, o tada apšviesti savo sielos brolius Tavąja tiesa ir šviesa, kurią gaunu iš Tavo mokymų. Šį kartą aš trokštu sužinoti apie likimą tų mano sielos brolių, kurie miršta Urantijoje ankstyvame amžiuje, dar nesukaupę viso savo žmogiškojo patyrimo.
Tėvas: Mano mylimas sūnau, tavasis troškimas sužinoti daugiau apie tavo sielos brolių likimą iš tiesų yra vertas dėmesio tiek tavojo aš, tiek tavo sielos brolių, nes šitas klausimas yra labai svarbus, ir jis nebuvo aptartas jūsų naujame epochiniame apreiškime, kurį jūs vadinate Urantijos Knyga.
Šitas klausimas yra gyvybingai reikšmingas jums visiems, nes jūs žinote, kad Aš jums nurodžiau būti tobuliems, net ir tokiems tobuliems, koks tobulas esu Aš. Ir šitą tobulumą įmanoma pasiekti tada, kada jūs nusileidžiate ant Rojaus krantų ir esate priimti į Mirtingųjų Užbaigtumo Korpusą. Bet šitą nurodymą vykdo tik labai nedaugelis iš jūsų, kadangi absoliuti jūsų dauguma neturi įtikėjimo į Mane, ir net ir nemano jį vykdyti. Ir dėl jūsų neišmanymo, bet daugiausia dėl jūsų nenoro vykdyti Manąją valią, jūs ir atsiduriate tokiose aplinkybėse, kurios tragiškai ir nutraukia jūsų patyrimą Urantijoje, nebeleisdamos jums sukaupti visą žmogiškąjį patyrimą, kuris numato žmogiškąjį dvasinį vystymąsi iki tokio lygio, kada jūs priimate asmeninį ir sąmoningą sprendimą vykdyti Manąją valią.
Tai nereiškia, kad jūsų žmogiškoji karjera Urantijoje turi būti fiziškai ilga, vietoje šito tai reiškia, kad jūsų gyvenimas turi būti turtingas ir pilnas savo kokybiniu, o ne kiekybiniu požiūriu. O toks gyvenimas Urantijoje, kada jūs sąmoningai pasirenkate Manąją valią ir žengiate praktinius žingsnius savo tarnavime Man per tarnavimą savo sielos broliams, padaro jūsų gyvenimą Urantijoje prasmingą visai kūrinijai, ir saugiai jus veda pas Mane Rojuje ir į Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą po asmeniškai gautos Rojaus Pilietybės, kuri suteikia jums nuolatinį gyvenimą Rojuje ir jūsų sugebėjimą individualiai keliauti per visą kūriniją be jokių papildomų transporto priemonių ir greitesniu už šviesos greitį.
Tai yra kiekvieno iš jūsų likimas, ir jeigu pasieki jį, tuomet tampi Mano sūnumi, kuriuo Aš esu labai patenkintas, nes esi toks Mano sūnus, kuris vadovavosi Manuoju nurodymu būti tobulam, net ir tokiam tobulam, koks tobulas esu Aš, ir jį visiškai įgyvendino. Tu savo likimą pasieki asmeniškai. Ir šitoks rezultatas Mano širdį džiugina.
Tačiau, absoliuti jūsų dauguma savo laisvą valią panaudoja tam, kad savo likimą pakeistų. Jūs apsisprendžiate pataisyti Mano planą ir šituo jūs netenkate savo dabartinio likimo, kadangi jis yra skirtas tiktai tiems iš jūsų, kurie iki galo vykdo Mano nurodymą.
Jeigu jūs mirštate prieš laiką, jeigu mirštate ankstyvame amžiuje, jeigu nusprendžiate iš viso nusigręžti nuo Manęs, ir net jeigu jūs puoselėjate stiprias abejones dėl Manosios tikrovės, tai jūs keičiate savo likimą ir, šituo, padarote įtaką evoliuciniam planui, kurį Aš esu sumanęs visos kūrinijos apšvietimui ir vystymui.
Kad ir koks yra jūsų pasirinkimas, jis nė mažiausiu laipsniu nepaveikia Manosios meilės jums.
Tačiau jūsų sprendimas turi įtakos visumos vystymuisi. Šitą jūs turite prisiminti visą laiką, kada tik priimate sprendimą įvairiose situacijose.
Jeigu jūs mirštate jauname amžiuje, jūs nebūsite įtraukti į Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą. Tą patį reikia pasakyti ir apie tuos, kurie žūsta įvairių stichinių nelaimių metu, jeigu jie dar nepriėmė galutinio sprendimo vykdyti Manąją valią iš meilės Man, ar apie tuos, kurie miršta dėl įvairių, net vadinamųjų fatališkų ir nepagydomų ligų, ar kokiose nors avarijose, arba jeigu juos nužudo jūsų laukiniai ir brutualūs sielos broliai. Jų mirtis taip pat yra priešlaikinė ir jie tikrai nebus priimti į Mirtingųjų Užbaigtumo Korpusą Rojuje.
Šitą sakydamas Aš nenoriu jūsų bauginti.
Priešingai, Aš tikrai trokštu jums padėti, kad jūs žinotumėte šitą informaciją ir pradėtumėte įvertinti savo gyvenimą absoliučiai kitoje šviesoje.
Jūs negalite būti tikri dėl to, kada jūs galėtumėte išeiti iš Urantijos, ir jeigu jūs tą padarysite dar nepriėmę savo galutinio sprendimo vykdyti Manąją valią, tai jūs tikrai pakeisite savo asmeninį likimą.
Šitas jūsų likimo pakeitimas nesustabdo jūsų taip, kad nebežengtumėte pirmyn savo kelyje į Rojų, bet jis padaro kai kurių naujų priderinimų jūsų mokyme jums keliaujant šituo keliu, nes jūs nebebūsite mokomi taip, kaip tie, kurie vadovaujasi Manuoju nurodymu būti tokiems tobuliems, net ir koks tobulas esu Aš. Dėl to jūsų lavinimas skirsis nuo tų, kurie iki galo sukaupė savo žmogiškąjį patyrimą Urantijoje.
Algimantas: Mano mylimas Tėve, ar tai reiškia, kad šitie mūsų sielos broliai elgiasi skirtingai eidami pirmyn į Rojų negu tie, kurie bus priimti į Mirtingųjų Užbaigtumo Korpusą Rojuje?
Tėvas: Mano mylimas sūnau, tavo požiūris į savo sielos brolius skiriasi nuo Manojo požiūrio, kuris nedaro jokio skirtumo ir atskyrimo, kas susiję su jais kaip su gyvais tvariniais. Jie yra mylimi visuotinai. Dėl to jie elgiasi taip pat, nes jie jaučia iš Manęs tuos pačius meilės virpesius. Skirtumas yra tiktai jų funkcijoje. Jie yra parengiami specifinėms užduotims, kurias vykdys Mirtingųjų Užbaigtumo Korpuso Rojuje nariai.
Algimantas: Tėve, o kaip dėl tų, kurie nužudo savo sielos brolius Urantijoje? Ar jie turi kokią nors galimybę pasiekti Rojų, jeigu jie žudo savo sielos brolius?
Tėvas: Mano mylimas vaike, tu, vėl, pradedi skirstyti Manuosius sūnus dėl jų skirtingo elgesio. Aš jus visus myliu vienodai, Aš nedarau jokio skirtumo tarp jūsų, nes Aš žvelgiu į tai, kas yra už jūsų veiksmų, Aš žvelgiu į jūsų motyvus ir į jūsų sielas.
Su žmogžudžiais jūs elgiatės skirtingai. Tų, kurie nužudo vaikus, jūs neapkenčiate labiau negu tų, kurie nužudo jūsų suaugusius sielos brolius, tuo tarpu tiems, kurie savo sielos brolius nužudo netyčia, jūs nejaučiate jokios paniekos. Bet jūs nežvelgiate į kiekvieno tragiško veiksmo motyvus, jūs nežvelgiate į tą sprendimų priėmimo procesą, kuris vyksta jūsų smegenyse. Aš visada žinau ir pažįstu jūsų protą iš vidaus, kadangi Aš gyvenu per savo dvasią, Minties Derintoją, jūsų viduje ir skaitau jūsų mintis net geriau už jūsų pačių smegenis.
O kas susiję su likimu tų, kurie nužudo jūsų sielos brolius, tai jis taip pat yra pakeičiamas jūsų veiksmais. Jūs tampate panašūs į tuos, kurie vaikšto ant išnykimo krašto, nes šituo atveju jūsų siela kietėja ir jai bus nepaprastai sunku atsiverti Man ir turėti įtikėjimą į Mane, nes būtent įtikėjimas atidaro duris į sielos prisikėlimą su savąja unikalia tapatybe. O tie iš jūsų, kurie esate nuolat įsitraukę į savanaudiškų veiksmų planavimą ir jų atlikimą, praleidžiate savo egzistenciją tamsoje ir baimėje sielos viduje, ir siela nebegali pasiekti mirtingojo proto dėl jo savanaudiškumo ir žemo lygio sąmonės.
Tačiau, jeigu dėl kokio nors sukrėtimo, toks mirtingasis atranda Mane savyje ir pradeda panaudoti savo įtikėjimą, tai jis tikrai bus prikeltas, kaip tas, kuris Mane atrado ir patyrė daugybę sunkumų šitame kelyje ir kuris taip pat turės kitokį likimą negu buvo jo pirminis likimas.
Mano sūnums yra suteikiamos vienodos galimybės, kad jų sielos išliktų, nes Aš jums visiems pasiunčiu Manąją dvasią. Jeigu jūs ignoruojate Manosios dvasios veikimą jūsų viduje, tai rezultatas taip pat bus skirtingas, palyginus su rezultatu tų jūsų sielos brolių, kurie su noru apkabino Manąjį kelią, pasiūlytą jų sieloms. Bet toks buvo jų individualus pasirinkimas, ir pasekmė buvo natūrali dėl jų priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų.
Dėl to turėkite omeny, jeigu jūs nusižudote, jeigu jūs mirštate ankstyvame amžiuje, jeigu nužudote kitą, net jeigu ir jūs žūstate avarijose, bet jeigu visais šitais momentais jūs dar nebuvote galutinai apsisprendę vykdyti Manąją valią, tai pakeičia jūsų likimą nuo tokio, kada siekiate Rojaus Pilietybės ir mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso, į tokį, kada žengiate į Rojų ir pasiekiate Mane kaip Mano mylimi vaikai, tačiau kurie nesugebėjo įvykdyti Manojo įsakymo būti tokiems tobuliems, net koks tobulas esu Aš.
Algimantas: Bet, mano mylimas Tėve, kai kurie mano sielos broliai galėtų manyti, jog Tu esi žiaurus, jeigu keiti likimą tų, kurie miršta labai anksti, teišgyvenę dieną ar dvi. Kokia gi čia jų kaltė, kad jie turi kitokį likimą negu jų sielos broliai, kurie sėkmingai perėjo per savo vaikystę ir per visą suaugusiojo gyvenimo karjerą?
Tėvas: Mano mylimas sūnau, tu neturi žvelgti į jų ateities karjerą, žengiant Manuoju keliu į Rojų ir jiems nepasiekiant Mirtingųjų Užbaigtumo Korpuso Rojuje kaip į kokiu nors būdu blogesnę ar mažiau gerbiamą. Tokios karjeros, į kurią galima būtų žvelgti kaip į menkesnę, Mano visoje visatoje nėra, nors ji galėtų turėti, ir turi, tam tikrų skirtingų aspektų praktiniame tarnavime Man ir Mano visai dieviškajai šeimai.
Tuo tarpu suteikęs jums laisvą valią, Aš įvedžiau visoje kūrinijoje priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą, ir šitas dėsnis veikia tokiu pačiu būdu visą laiką. Jeigu jūsų dvasiniai vadovai nebūtų nupuolę, tai jūs būtumėte pasiekę tokių savo dvasinio vystymosi aukštumų, kad jūsų visi sielos broliai rinktųsi savo tikrąjį likimą – būti tokiems tobuliems, net koks tobulas esu Aš. Jūsų biologinis išsivystymas būtų tokioje viršūnėje, kada jūsų gyvenimo trukmė siektų kelis šimtus metų be jokių fatališkų ligų, ir dar daugiau, be jūsų sielos brolių mirties kūdikystės metais. Tačiau šitas pats priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia ir dabar ir duoda labai karčių vaisių, jūsų šiuolaikiniam protui, nors tos priežastys ir tokio iškreipto nedvasinio derliaus veiksmai buvo prieš kelis šimtus tūkstančių metų.
Taigi, pakelkite savo akis į Mane, esantį jūsų viduje, ir jūs tikrai pamatysite, kad Manajai kūrinijai reikalingi jūs visi, ir net kiekvienas iš jūsų, nebent jūs patys priimsite asmeninį ir galutinį sprendimą pasirinkti savo paties sunaikinimą, savosios tapatybės sunaikinimą.
Algimantas: Ačiū tau, mylimas Tėve, už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Mano mieli sielos broliai ir sesės, tiems iš jūsų, kurie Urantijos Knygos nestudijuojate, daug sunkiau suvokti šito mokymo svarbą kiekvienam iš mūsų. Dėl to norėdami suvokti šitą Tėvo mokymą gilumine prasme, o pirmiausia ta prasme, kuri taikoma jums asmeniškai, studijuokite Urantijos Knygos apreiškimą. Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas.