Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Jeigu savo pažadą Jėzus įvykdytų ŠIANDIEN, sugrįžtų į šį pasaulį dar kartą, ar jį pasaulis atpažintų ir pripažintų, net ir tie tikintieji, kurie išpažįsta jo vardą turinčią religiją? Kaip reikėtų atpažinti sugrįžusį Jėzų

Jeigu savo pažadą Jėzus įvykdytų ŠIANDIEN, sugrįžtų į šį pasaulį dar kartą, ar jį pasaulis atpažintų ir pripažintų, net ir tie tikintieji, kurie išpažįsta jo vardą turinčią religiją? Kaip reikėtų atpažinti sugrįžusį Jėzų?


Algimantas
2006-04-22 14:41:49

Komentarai

Jėzus ateis pasiimti savųjų, o po to pasaulio laukia 7 metų antikristo viešpatavimas pasaulyje. Ir tik po to Kristus valdys žemę, bet prieš tai, dar turės antikristas parodyti savo "galią": "Tada pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš netikrojo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tartum varles. O tai yra demonų dvasios, darančios ženklus; jos išeina pas žemės ir viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai."Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir jie nematytų jo gėdos!"(NT,Apreišk.16:13-15)
Kiekvienam dar yra šansas atsiliepti į Jo meilės šauksmą, bet laiko liko išties nedaug...


balandis
2006-05-10 22:25:41



zmogaus sunus jau atejo..jis vaikasto cia tarp musu...tik nieks jo neatpazsita..jis dar silpnas..jis tik dabr pradeda tobuleti...ateis ta diena kai apie ji suzinos visi..bet tai dar engreit..tai naivus krikcionis mano kad jis nusilies is dangaus..ne jis gime cia ir dabar..ir yra cia ir dabar visur jo pilna...ir jis atejo savo noru..ir vel viepstie tu atejai..gaila kad as nezianu kas tu toks..bet tu zinai pazink ji..jis yra tavyje tau treik ji pasisaukt i savo sirdi ir jis ateis..jis yra tavyje..buna kieviena akimirka

chivilis_
2006-05-10 15:19:32



dar skaiciau, kai ateis paskutine teismo valanda, aides trimitai.

Vaidas
2006-05-02 21:19:25



Biblijoje yra pasakyta,kad kai antra karta Jezus ateis i zeme tai ateis su griausmais,prasivers dangus ir nusileis ant debesies.Ivyks paskutinis teismas.Ar tai tiesa ar tik "sugedusio telefono" efektas ne man spresti.

Nadinka
2006-05-02 16:52:05



Kada Jėzus pasirodė žemėje, kada jis augo, mokėsi, aplinka buvo pati palankiausia Dievo sampratai. Niekada iki tol, kaip ir po to nebuvo tokios palankios aplinkos Dievo sampratai vystytis tarp žmonių. Ir vis tik Jėzus buvo nužudytas pačiu žiauriausi ir negarbingiausiu tuo metu egzistavusiu būdu - nukryžiuotas ir tarp dviejų plėšikų. Visatos sutvėrėjui taip savo meilę pademonstavo patys žemiausi laisvą valią turintys Jo tvariniai - žmonės. Tačiau, kas gi tokią nuostatą pademonstravo. O gi rabinai, fariziejai, "šventųjų" raštų aiškintojai, būtent tie, kurie turėjo patys pirmieji atpažinti Jėzaus dieviškumą. Bet jį atpažino tik labai nedaugelis. Tačiau ir tie nebuvo gavę jokio sistemingo išsilavinimo apie Dievą, kokį tuo metu gaudavo rabinai akademijoje. Dėl to, tie, kurie tarėsi Dievą pažįstą geriausiai, būtent tie ir nutarė nužudyti Dievo Sūnų. Koks paradoksas, tai būtų tas pats, jeigu daktaras nesugebėtų pažinti ligos, nors skelbtųsi, kad gydo. Ir būtent Jėzaus žudikai jo dieviškumo atpažinti ir negalėjo, nes jų sielos buvo užvertos. Jos nebuvo atsivėrusios Dievui iš širdies gelmių. Dėl to Dievo žodžius tardavo tik jų lūpos, bet ne širdys. Jie klausėsi tik materialiomis ausimis, o sielos ausys buvo užkimštos. Dėl to jie ir negirdėjo to, ką sakė Jėzaus širdis, nors garsus ištardavo jo lūpos. Ir iš Jėzaus sklindančių lūpų jie girdėjo pavojingą žinią - Dievo tėvystę ir žmonių brolystę. Jiems šita žinia tapo pavojinga, nes ji jaudino paprastų žmonių širdis. Ir paprasti žmonės sekė paskui Jėzų. O tokius žmones sunku bus suvaldyti. Rabinai ir farioziejai bijojo, kad tokie paveikti žmonės gali sukrstyti maištą prieš Cezarį. O tai būtų pavojus ir jų padėčiai. Bet dar pavojingiau buvo tai, kad žmogus, patikėjęs Jėzaus apreiškiamu Tėvu, kad jis yra visų Tėvas, ne tik Izraelio, bet ir kiekvieno žmogaus, ir ne tik žydo, bet ir pagonio, tai jų įtaka paprastiems žmonėms visiškai pasibaigtų. Tuomet pasibaigtų ir jų religinė įtaka ir valdžia šiems paparastiems žmonėms, kurių manipuliavimu remdamiesi jie buvo susikrovę ir didžiulius materiliaus turtus. Ir dabar viskas imtų slysti iš po jų kojų, nes žmonės patikėtų šito, jų manymu, pamišėlio maištininko, šito Jėzaus iš Nazareto, mokymu, kad visi žmonės yra broliai, o Dievas Tėvas yra su kiekvienu vienodai, kaip ir su rabinu. Tai reikštų, kad jie, rabinai nebetenka visų išskirtinių teisių į tarpininkavimą tarp Dievo ir eilinio mirtingojo.
Tokia padėti prieš du tūkstančius metų atvedė rabinus, fariziejus, prie logiško, pagal tų laikų mąstymo lygį, Jėzaus nužudymo, kad jie, kaip patys kliadingai manė, apgintų savo padėtį ir valdžią.
Kas šiandien sutiktų paaukoti savo dabartinę materialią padėtį, įtaką, valdžią, privilegijas, tiek pasaulietinėje, tiek religinėje sferose, kad visa tai pašvęstų Dievo ir kūrinijos labui, ne savo individo labui, kas šiandien yra pasirengęs atidžiai ir nuoširdžiai išgirsti sielos, dvasios ausimis, ne materialiomis ausimis atėjusį naują atvykėlį tariantį lygiai tą pačią žinią - Tėvas yra visų ir kiekvieno, o visi esame broliai ir seserys. Dėl to apsikabinkime tarpusavyje su meile ir nenesiskristykime į atskiras bažnyčias ir partijas, o susivienykime DVASIOJE. Kas gi šitokiam atvykusiam Jėzui šiendien pritartų iš visos sielos gelmių, kad savo gyvenimą pašvęstų TĖVUI IR GILUINIAM TARNAVIMUI SU MEILE. Ir nesvarbu, ar tas pasišventėlis liktų verslininku, policininku, mokytoju, daktaru, politiku, mokslininku, ar bet kuo kitu, bet vis tiek pirmiau rūpintųsi Tėvo reikalu, bet jokiu būdu ne asmeniniu savo. Iš esmės jis savo asmeninį reikalą paverstų Tėvo reikalu. Kada jūs patys šitaip mąstote, tada jūs savo gyvenimą transformuojate gilumine prasme. Ir tada jūs imate jausti tokius virpesius, kokius gaunate iš Tėvo. Ir būtent šitie Tėvo virpesiai viešpatauja Jėzaus asmenyje. Dėl to, kol jūs šituos virpesius pridengiate baime, savanaudiškais siekiais, tol jų negalite pajausti ir sklindančių iš kitų žmonių. Ir dėl to, kad galėtumėta atpažinti Jėzų tarp mūsų vėl sugrįžusį, jūs turite vis labiau ir labiau atsiduoti Tėvo valiai, net ir taip,kaip jai yra atsidavęs Jėzus. Ir tik tada galėsite pajusti savo siela, kad tai yra Jėzus be jokios baimės, kad suklysite, kad būsite apgautas. Jėzus niekada iš jūsų nereikalaus nieko, kas pažeistų jūsų valią. Jam reiklainga tik Tėvo meilė, kurią jūs atrandate savo viduje, o tada šita pati meilė jau jums diktuos žingsnius. Kiek šiandien yra tikinčiųjų, kurių veksmai yra motyvuoti šita Tėvo meile, atrasta savo viduje, tiek šių tikinčiųjų ir atpažins Jėzų drąsiai. Jėzus aiškino apaštalams apie gerąjį piemenį, kurį avys pažįsta iš balso. O tikrasis pienmuo net savąją gyvybę paaukos, kad tik apsaugoti avis nuo vikų bandos.
Tuo tarpu apsimetėliai piemenys jokiu būdu neturi tikslo avių kaimenę apsaugoti. Jie siekia tik savo savanaudiškų tikslų tenkinimo net paaukodami ir visą avių kaimenę.
Ir mes Jėzų pažinsime iš jo siekių apginti mus, o ne pasinaudoti mumis. Ir jo siekiai sutaps su jo skleidžiamais Tėvo meilės virpesiais. Tarp jų bus vienovė, nebus tokių prieštaravimų, kurie visada prasimuša, kada apgavikas sako viena, mąsto kita, o daro trečia. Jėzaus virpesių, minčių, žodžių, ir darbų vienovė glūdi jo dvasiniame vienovės ryšyje su Tėvu. Ir mes tie, kurie irgi jau esame patyrę šitą dvasinį ryšį su Tėvu, galime atskirti, kur ir kada žmogus sako, mąsto, ir elgiasi dvasinės vienovės pagrindu, gautu iš Tėvo, o kur jo darbai prasilenkia nuo virpesių, minčoių, ir žodžių vienovės. Kiek šiandien yra tokių, galinčių šitokius subtilius dalykus pastebėti, tiek tokių ir pajėgs Jėzų atpažinti.
Šitų dalykų negalima išmokti. Tą galima tik PATIRTI ATSIVĖRUS TĖVUI VISA SAVO SIELA, VISA SAVO SAVASTIMI, ATSIVERIANT TĖVUI, SUSILIEJANT SU TĖVU KASDIENĖSE GYVENIMO AKIMIRKOSE IR NUOLAT. Ir tik tai yra raktas į Jėzaus atpažinimą.
Siekit šito ryšio su Tėvu atkakliai ir nuosekliai KASDIEN.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2006-05-02 13:51:05



ir jau tariu SUDIE tau mielas drauge
ir jausmui ir pavasariui SUDIE
SUDIE tariu viskam kas greit praeina
tik neSUDIE kažkam kas lieka visados

SUDIE
2006-04-27 22:28:24



Ar nemanot, kad jūs prisižaisit su tais savo jausmais... Negali būti pagrindinis argumentas - jausmai. Jie ateina ir praeina, o mirtis ištiesų ateis, nes tai yra faktas.

balandis
2006-04-27 17:33:53



Miela Violeta, ačiū tau už nuostabų ir gilų atsakymą.

Algimantas
2006-04-27 16:03:22



bejausmiui padarui, nemėgstančiam žaidimų, belieka įnirtingai puslapius vartyt ir į pusiausvyrą esybę susivysčius rašyt rašyt rašyt rašyt....

........ui
2006-04-27 19:49:08



Labas iš ryto.
To laikmečio žmonės laukė mesijo atėjimo, nes pranašai taip tvirtino ir jie tikėjo. Vieni laukė jo kaip žmonijos gelbetojo, kiti kaip žydų tautos gelbėtojo, kaip galingo valdovo. Ir sulaukė. Bet ne tokio kokio tikėjosi. Jis nenorėjo tapti karaliumi, nenorėjo valdyti taip kaip žmonės supranta valdovo galią, ir kad būtina paklusti galingajam. Nesulaukė iš Dievo sūnaus ir stebūklų gausos. Jis gimė, augo, veikė paprastų žmonių tarpe, galų gale, vykdė Dievo valią su meile, su begaline kantrybe ir atsidavimu, nešdamas žmonėms Dievo tėvystės ir visų žmonių brolystės žinią. Bet dauguma, kas pradžioje laikė save Jėzaus pasekėjais, paliko Jį, nes Jo įvaizdis neatitiko jų sampratos, ir nukryžiavo kaip patį baisiausią piktadarį. Vieni apie tai sužino iš NT, kiti iš Urantijos knygos, kurioje labai plačiai parašyta apie Jėzaus gyvenimą, apie tų metų įvykius ir, kas man atrodo srbiausia, Jėzaus mokymai. Kalbėti su grauduliu apie tą, kurio šiandien nėra mūsų tarpe, pasmerkiant tuos, kurie nužudė Dievo sūnų, su ašaromis akyse atkartoti Jo paskutiniasias kančios valandas ir kelią, nešant kryžių, plakant save, ar prikalant save prie kryžiaus, ar šito pakanka, kad kad galėtume pasakyti, ne, mes tikrai taip nepasielgtume. Per tą laikotarpį mūsų aplinka labai stipriaip asikeitė. Mes gyvename įvariausių daiktų apsuptyje, palengvinančių mūsų buitį, ir praskaidrinančių mūsų laisvalaikį. Taip, mes daug skaitome, daug girdime, daug matome, daug keliaujame, bet ar ta gausa, kurią mes įkraunam į save,pakeitė mus tiek, kad galėtume pasakyti, mes tikrai šiandien esame kitokie. Mūsų samprata apie Dievą pasikeitė. Mes tikime Juo ne todėl, kad bijome, o todėl, kad mylime mūsų visų Tėvą, kad mylime vienas kitą net ir taip, kaip myli Jis mus visus, kad norime tapti panašiais į Jį, norime tapti teisingais ir gailestingais, norime tapti gerais. Ar mes tokie? Vis dar ne. Mes vis dar dievobaimingi, ir užsispyrusiai nenorime išeiti iš NT-te ano meto žmonių perteiktos sampratos apie Dievą. Nenorime pažangos mastyme. Nenorime nei mintimis, nei žvilgsniu, nei žirdimi aprėpti tos visumos, kurią sukūrė Visuotinis Dievas. Mus vis dar traukia stebuklai, nes viskas kas mums atrodo stebuklinga, tai reiškia dieviška. Važinėjam, ieškom stebulingų vietų, norėdami stebuklingai greitai pasveikti, tik visiškai nenorim jokių savo pastangų įdėti ir pasiimti tai kas mums yra siūloma kiekvieną akimirką. Vis ieškom ieškom kažko, o tas, kurio mes ieškom yra taip arti, Jis yra mūsų viduje. Vis ieškom laimės, ieškom ramybės, bet ir tai yra čia pat, kartu su Juo, su mus mylinčiu Dievu. Manau, mažai kas pasikeitė mūsų samonėje, manau,kad Jėzaus mes neatpažintume. Ne, nenukryžiuotume. Kryžiai liko praeity, bet šiandien yra ir kitokių būdų nepripažinti. O kaip aš pati pažinčiau Jėzų? Taip, kaip pažinau, kad tai ką išgirdau per paskaitą apie Urantijos knygą yra tiesa. Jau paskaitos metu mane užplūdo toks didelis, toks geras geras jausmas, kuris mane taip stipriai sujaudino. Kiekviena lastelė, kiekviena manojo aš pati mažiausioji dalelė džiaugsmingai be perstojo kartojo, taip, taip, taip. Manau, taip ir Jėzų pažinčiau, iš Jo skeidžiamų meilės virpesių. Tuo labiau, kad aš žinau koks yra Jėzus iš Urantijos knygos,yra su kuo palyginti. Žinau ko Jis mokė, moko, mokys visada. Žinau, Jis niekada neprimes savosios valios nė vienam iš mūsų, ką linkęs padaryti žmogus, nes Jis gerbia kiekvieno žmogaus apsisprendimą. Žinau, kad Jis, kaip tada, taip ir dabar atėjęs, nieko nereikalaudamas iš mūsų, su begaline meile, su neišsenkančia katrybe mokytų mus meilės, tiesos, gailestingumo,gėrio ir grožio.

Violeta
2006-04-26 10:13:51




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal