Forumas: temos peržiūra
Minties Derintojo projekcija į ateitį
Šįryt po Tėvo ir Rojaus Trejybės pagarbinimo per prašymo maldą kreipiausi su prašymu padrąsinti vilniečių grupėje rengiamus dvasinius mokytojus. Akimirksniu priešais mane iškilo kuo ryškiausia panorama; suaižyta, apniokota žemė ir... apsidairau. Į kokią dykynę patekau? Ką aš čia veikiu? O! - nustembu ir džiaugsmingai pamoju man iš toli šypsantiems sielos broliams ir sesėms. Neklausiu, kas jie, jų kelios dešimtys. Nematau ribų tarp kontinentų, visi esame per didelius nuotolius žemės matavimais, tačiau jaučiu kiekvieną glaudžiai surištą su manimi. Atpažįstu Rimanto kuklią šypseną, Violeta pamojo man ranka, ir spėjau pasidžiaugti, kad visai sveika, jokio sutinimo. Nėra kada ieškoti pažįstamų veidų. Visi be galo brangūs ir mylimi. Dabar jie nustojo man būti tik žmonėmis, nes kiekvieną išvydau tarsi atskiroje saloje, tarsi granitinės statulos tvirtai įsirėmę kojomis į žemę. Iš jų bangomis sklido šviesa, nusidažanti vis besimainančiomis spalvomis. Ji gyva. Giliai suvokiu, jog tai iš Tėvo gauti meilės virpesiai per atsivėrusias Jam sielas sklinda į aplinką. Dar noriu tuo reginiu gėrėtis, bet tiesiai link manęs artėja lyg avių genama banda, įtūžę, baimės stumiami, ligoti, su ramentais ir invalidų vežimėliais... Sustojo kaip įbesti priešais mane, paskui pažvelgė į dangų ir išvydę grėsmingus ženklus, suklupo žegnodamiesi ir melsdami. Pasigirdo burnojimai ir raudos. Aš ištiesiau ranką ir paprašiau visus atsistoti. Teištariau: Ramybės, mylimi mano sielos broliai ir sesės. Tik dabar pajutau, kad ir iš manęs sklido galinga meilės energija, kokią mačiau pas dvasinius mokytojus. Tapo aišku, kad šie pavargę keleiviai, iškankinti ligų, skurdo ir nežinios, bėgo iš tamsos į tolumoje spingsintį žiburį. ir patys nustebo išvydę tokį patį žmogų, kaip ir jie, tik visiškai ramų, nesutrikusį ir nesužeistą.
Man teko išklausyti visų skundų, dejonių, kažkam grasinimų... Kažkas šaukė, kur Dievas, kodėl Jis apleido žmones, kodėl leidžia žudyti, kodėl užleido badą, kur Jis slepiasi??? Aš vėl pakėliau ranką, ir minia nutilo. Kurį laiką tik šviečiau jiems sava meile, kuri iš Tėvo sklidinai mane buvo pripildžiusi. Kai prakalbau apie visų mūsų Tėvą gyvenantį kiekvieno viduje, žmonės klausėsi sulaikę kvapą. Man nereikėjo rinkti žodžių, mano lūpomis kalbėjo Tėvo išmintis. Pasakojau apie šviesą kiekvieno viduje kaip apie buitinę elektros lemputę, kuri negali šviesti uždengta įvairiausiais dangalais, tai ir baimės, ir pykčiai, negyvi ritualai, apeigos, tradicijos... visą eilę suminėjau trukdžių. Žmonės linksėjo galvomis, pritarė.
Per šią akimirką patyriau tiek daug, kad nesutilptų į knygą.
To ir noriu palinkėti visiems forumo skaitytojams.
Su meile.
Gailė
2009-11-20 09:44:56
Komentarai
Šioje temoje kai kurie komentarai atrodo yra ištrinti, bet daug dar liko. Pakėliau temą dėl to, kaip mes patys išreiškiame ir suprantame savo vizijas, kur žaidžia jausmai, kokie yra vidiniai pojūčiai, kaip mūsų pasąmonė išplaukia į paviršių. Šį kartą noriu atkrepti dėmesį į kontrastą - kurie žmonės yra su veidais, kurie be veidų. Kas mums yra individai, o kas - beveidė minia. Kas mums trukdo ar padeda įsižiūrėti į į veidą, pajausti asmenį kaip individualybę.Perkeltine prasme - kiek aš save vieniju ar atskiriu, su kuo mane sieja ryšys ir su kuo nesieja, kas yra "viena viename" ir kas nėra, kaip hiperbolizuotai atrodo laipteliai. Atsiprašau, Gaile, jei aštrinu tavo pojūčius, bet atkreipk dėmesį į hierarchinį mąstymo modelį ir savo poziciją.
iš esmės, jei nori būti dvasine mokytoja, tau reiks bent vieno paprasto dalyko - nusileisti laiptukais ir įsižiūrėti į kiekvieno žmogaus veidą - nesuprasto menininko, apleisto kataliko ar nusivylusios namų šeimininkės. Ir tikriausiai tame paveiksle atrasti save.
Jonas
2010-07-24 18:14:21
Ačiū Gaile, mūsų komentarai prasilenkė. Atrodo suprantu tavo pojūčius. Yra matomoji pusė, yra nematomoji. Nenoriu kirpti tau sparnų. Tai priimk kaip savo nuostabius malonius asmeninius patyrimus, ne kaip mokytojo viziją. Iki,
Jonas
2009-11-20 13:04:12
Gaile, gal galėtum įvardinti savo pačios jausmus/emocijas, ką jautei savo grupelės nariams, paskui tiems minios žmonėms ir galų gale sau? Ar skiriasi jausmai, kurie iš jų buvo malonūs ar nelabai malonūs?
Jonas
2009-11-20 10:05:00
beje dėl to "galutinio rezultato"
Kai žmogus pats gerai suvokia savo jausmus ir moka juos reikšti tiesiogiai, taip kad kiti suprastų jį teisingai, rezultatas bendrai paėmus visada gausis geresnis. Tačiau negarantuotas, nes žmonės vistiek gali tiesiog neadekvačiai priimti, pradėti moralizuoti ir pan. Todėl niekada išklausius pasidalinimą jausmais, kad ir pačiais nemaloniausiais, nereikėtų sakyti "tu neteisingai jauti, tu nejausk šito, tu piktas, tu toks anoks neišsivystęs, nekantrus, užsispyręs, neatsivėręs, ko čia pariniesi, ir pan." Taip galima tik prispjauti žmogui į dūšią, ir jis daugiau nebenorės dalintis ir užsivers dar labiau.
*
Tai vat deja ir Gailės tekste iš tam tikrų niuansų įžvelgiu tam tikrą jausmų nesupratimą ir ignoravimą. Laukiu jos komentaro, bet pats jaučiu kad nepasitikiu, o vat štai meilės iš jos pusės kol kas niekaip nejaučiu. Manau, kad tokio dvasinio mokymo rezultatas galėtų būti tik dar didesni vidiniai sužeidimai ir sumaištis...
Manau, kad dvasinis mokymas yra bevertis, jei jis nėra GYDANTIS nuo sielos žaizdų. O šis toks nėra, netgi subtiliam lygmeny labiau žeidžiantis, informacijos ir mokymo diktato išsakymas ar savęs pateikimas kaip puikaus pavyzdžio veikia labiau ego sluoksnius negu meilės. Aš kviesčiau Gailę pasidalinti kur kas subtilesniam lygmenyje negu jos pirmasis bandymas, labiau atverti savo vidų, kas ten malonu ir kas nelabai. Gal ir pavyktų pasiekti kažkokį bent mažutį rezultatą. Daugiau nebeturiu šiandien laiko, iki!
Jonas
2009-11-20 12:56:53
Įvairiausi dangalai - tai ir baimės, ir pykčiai, negyvi ritualai, apeigos, tradicijos...
Aš noriu atkreipti Lino, Jono ir kitų "laisvuolių" dėmesį į tai, kad visi tie "dangalai" atsiranda iš jūsų giriamos laisvos valios, transformuotos į tuos išvardintus kažkieno pareikštos laisvos valios padarinius...
Vaidas (VDS)
2009-11-20 10:51:52
Projekcija aiski .Linkiu Tau stiprybes . Reikalingas zodis , ir dar savo vietoje daro stebuklus.
Donis
2009-11-20 10:34:25
Vaidai , nesutinku su tavo nuomone. Manau kad bandymas "uzdangalus" nurasyti laisvai valiai yra klaidinga. Netgi bandant pritaikyti GYLIA transformacijos filosofija :)
Pasamone yra milziniski informacijos KLODAI.Ir tuose kloduose narso PROTAS - esminis klausimas ir yra , ko jis ten jiesko? . Stai ir skirtingos projekcijos SAMONEJE . Protas visuomet nori likti "saugus" :))). Saliginai viska galima ivardinti ILIUZIJA. Bet cia ir yra FENOMENAS , kad mes PATYS kuriame "realu" pasauli. Koki mes ji sukursim , taip ir turesim :) . Motyvas - KOKI MES NORIM JI MATYTI . Kurti su baime yra viena , o bijoti kurti yra kita . Visu raktu raktas - MANO VALIA - TEVO VALIA , O tevo valia -MEILE . Toks apsisprendimas , mano nuomone , AUKSCIAUSIA LAISVOS VALIOS ISRAISKA ZMOGUJE. Visa kita mechanika :))). Buti TOBULU IRANKIU TEVO KURYBOJE - ne kiekvienas tai gali sau leisti :)
Donis
2009-11-20 11:17:43
Miela Gaile,ačiū,kad pasidalini savo vizijomis.Ačiū Tėvui-Rojaus Trejybei,kad vis dar bando žmoniją perspėtį,apie gręsiantį pavojų, tiek sielai,tiek kūnui.Dabar sėdžiu ir mastau;nejaugi JAU pradėjo pildytis pranašystės,paskelbtos prieš kelis dešimtmečius,ir dabar tebeskelbiamos per visą eilę naujus pašvęstuosius;kaip gaila,kad daugelis /ypatingai jaunimas/į tai pasižiūri taip neatsakingai,su pasišaipymais.Tik manę dar guodžia ta mintis,kad pranašystė tai dar nėra nuosprendis,kad susitelkus į vieninga šeimą;BŪTENT,pradėjus garbinti Tėvą-Rojaus Trejybę MINTIMIS,ŽODŽIAIS ir DARBAIS KASDIENIAIS, dar galima daug ką pakeisti.
Visiems linkiu dvasinės ramybės.
Su meile,
IRENA
2009-11-20 11:27:01
Reiktų Gailės pačios paklaust :)
Mano ir Donio požiūriai daug kur nesutampa, bet man tai nei kiek netrukdo, ir manau, kad jam taip pat.
Noriu pasakyt, kad labai svarbu sąmoningumas savo jausmų atžvilgiu. Mes paprastai kreipiame dėmesį į tai, ką darome, į tai, ką kalbame, bet dažnai ignoruojame tai, ką jaučiame. Nes jausmai ne visi yra malonūs, ir ypač nemalonius jausmus tarsi bandome užgniaužti, praleisti, nustumti į pasąmonę, kur jie ir gyvena ir niekur nedingsta, ir paskui išlenda į paviršių mums visai netikėtai ir nei šiaip nei taip. Todėl aš ir paprašiau Gailės pasidalinti. Jos vizija yra įdomi ir daug sakanti, ypač tiems kas bent kiek sugeba skaityti tarp eilučių.
O Vaido savo ruožtu irgi noriu paklaust apie baimę ir pyktį. Tai taip pat yra tie nemalonūs jausmai, kurių nereikėtų gėdytis, ir tai jokiu būdu nemenkina tavęs. Ar dažnai juos patiri?
Beje, yra dar toks dalykas kaip baimės baimė. Aš jos nejaučiu, bet įsivaizduoju, kad tai bjaurus dalykas. Tai yra baimė patirti nemalonų jausmą - baimę. Ypač kai būni pripumpuotas, kad baimė yra kažkoks blogis. O iš tikrųjų tai natūralus spontaniškas reaktyvus jausmas, nemalonus, bet tikras, jo neišeina nei kontroliuoti nei vertinti. Jis gali kilti, gali ir nekilti. Esmė - ką mes su juo darom paskui.
Jonas
2009-11-20 11:38:42
Doni,
protas naršo ne vien tik pasąmonėje. Gal truputį ne taip supratai mano išsireiškimą, nes su dauguma tavo minčių sutinku. Štai pavyzdžiui Linas, vadovaudamasis savo laisva valia pareiškė: "O pagal tave šiame forume etiška trinti kitų komentarus/temas? Mano kvietimas turi ir perkeltinę prasmę - ne tik tiesioginę". Jis taip pasielgė pagal savo laisvą valią. Bet ką jis išreiškė tokiu savo laisvos valios pasireiškimu. Jis tiesiogiai išreiškė pyktį, pasipiktinimą. Štai ir turim vieno žmogaus pavyzdį apie laisvos valios transformaciją į pyktį.
Vaidas (VDS)
2009-11-20 11:28:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]