Forumas: temos peržiūra
Jėzus savo apreiškime KALBU JUMS VĖL 115 ir 116 skyriuose mus moko apie sielos daigą mūsų viduje ir mūsų ydų keliamus pavojus.
Mielji, jūsų dėmesiui siūlau iš Jėzaus Krstaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL du skyrius – 115 ir 116 kuriuose mūsų Šeimininkas Sūnus Kūrėjas – MYKOLAS – kitiems girdėtas tik savojo žemiškojo blykstelėjimo kaip kometa Jėzaus iš Nazareto vardu – MOKO VISĄ ŽMONIJĄ DABAR VĖL, kad NEPRAMIEGUTUME DVASINĖS AUŠROS, kurią urantai JAU PATIRIA ATRADĘ SAVYJE TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.
Įdėmiai pastudijuokite šiuos skyrius, apmąstykite Jėzaus mokymą, o kai kurie dar ir paliudykite savuoju patyrimu – juo pasidalindami mūsų Forume – ŠIŲ JĖZAUS teiginių TEISINGUMĄ ir TIKROVĘ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
---------------------
115. Mirtingojo sielos daigas jūsų viduje
Aš puikiai suprantu jūsų silpnybes ir troškimus. Dėl to nė vieno iš jūsų nesmerkiu, kad jos vis dar tiek stipriai valdo jūsų pačių vidinio aš nuostatas ir sprendimus. Apie savo silpnybes jūs net nesusimąstote. Jūs gyvenate, tarsi tos silpnybės būtų neatskiriama dalis, ir dėl to nekreipiate į jas dėmesio, nemėginate nuo jų ne tik išsivaduoti, bet bent jau jas sumažinti. Šiuo metu jūsų siela yra tokio pavidalo, kad jos
negalima pavadinti dar net sudygusia, jeigu šitą pavidalą palyginčiau su augalu.
Ji daigą išleis tada, kada jūs nors trumpomis akimirkomis pradėsite pamąstyti apie tai, kas jums trukdo tapti geresniam. Ir jeigu apie tai
imsite mąstyti vis dažniau, ir sielos daigas vis labiau kalsis per jūsų žmogiškojo ir gyvulinio aš charakterio apvalkalą. Būtent šitas apvalkalas ir trukdo jūsų sielai sudygti. O jūs klaidingai manote, kad visos jūsų dabartinės savybės yra paveldėtos ir dėl to yra
nepakeičiamos. Tuo labiau, kad ir jūsų mokslininkai jums vis tokią nuostatą perša dar giliau.
Tačiau, atėjo laikas jums sužinoti daugiau, negu žino ir patys jūsų mokslininkai genetikai, psichologai, psichiatrai, antropologai –
mirtingojo skaisčios sielos daigas gali sudygti ir prasikalti net ir pro patį tvirčiausią ir juodžiausią apvalkalą. Ir tą padaryti ji gali vien tik dėl to, kad yra ne materialaus, bet dvasinio jūsų aš pirminis impulsas šitame materialiame fizinio kūno apvalkale, kuriam pradžią suteikia genetinis paveldėjimas. Ir šitam jūsų pradiniam dvasinio aš impulsui
didesnį pagreitį, arba stipresnį augimo postūmį, gali suteikti ir dabartinis jūsų gyvulinis aš, jeigu tik jis pradės daugiau susimąstyti apie meilę, gėrį, grožį, tarnavimą, gailestingumą, brolystę. Jeigu jis pradės valyti savo storą ir surambėjusią genetinio paveldėjimo žievę, ir visą laiką ją minkštindamas geromis mintimis. Tai bus panašu į nešvaraus lango valymą, kad pamatytų jūsų akys gražų aplinkos
vaizdą pro labai švariai nuvalytą langą. Tačiau net ir pro nuvalytą langą, kad ir labai švarų, jūsų materialios akys mato vaizdą per stiklo
sienelę. Ji dar jus atskiria nuo paties vaizdo. Jūs dar nesate tame vaizde patys. Dėl to ir jūsų pačių to vaizdo pojūtis dar nėra toks gilus ir visaapimantis, koks jis būtų jums tą langą atvėrus ir per jį išlipus į paties vaizdo aplinką.
Šiandien absoliuti jūsų dauguma esate patenkinti dabartine savo padėtimi dvasinėje sferoje, kad net ir nemėginate savojo lango valyti iš viso. Jūs net ir nesusimąstote, kad jį reikėtų kaip nors valyti, nes niekas jūsų šito nemokė ir nemoko. Ir tik labai retas kuris iš jūsų išgirsta tą Tėvo dvasios beldimą iš vidaus ir atsigręžia į Tėvą ir atsiduoda Jo valios vykdymui. Ir labai greitai jūs tokį žmogų pradedate iš savojo tarpo išskirti ir net su tam tikra pašaipa vadinti šventuoju. O juk jis nėra joks šventasis. Jis kaip tik tapo tikruoju ir normaliu žmogumi. Būtent tokiu žmogumi turite tapti ir jūs, kiekvienas.
Ir tada patys pamatysite, kad jūs tikrai tapote tikruoju žmogumi, tik ne šventuoju. Toks gyvenimas be dabar jus kankinančių ydų ir ligų yra tikrasis gyvenimas ir tikroji šviesa. Dėl to jokiu būdu nebegalėtumėte ir pagalvoti vėl apsisukus žengti atgal į ankstesnį savo
gyvenimą, kuriame net nesusimąstėte, jog reikia savo dvasinio lango stiklą valyti, kad sielos akys galėtų pamatyti tikrą vaizdą, kurio
nebeiškreiptų jokios ydos. Tačiau lygiai taip tvirtai žinotumėte, jog vien tik grožėtis nuostabiu vaizdu per nuostabiai nuvalytą langą jūsų sielai nepakanka, nes ji trokšta pati pajausti paties to vaizdo realumą ne per
stiklo sluoksnį, bet pati būdama paties vaizdo aplinkoje. Ir tada ji atvėrusi langą išskristų daryti gerus darbus visiems, kurie tame vaizde
yra patys, arba kurie yra lygai taip pat į tą vaizdą dar tik žvelgiantys per savo sielos langą, kurį jau pradėjo valyti, o kai kurie, kaip šiuo metu ir jūs, dar net ir nesusimąstote, kad yra toks langas, kurį reikia nuvalyti nuo savo ydų purvo.
Jūsų dabartinės ydos, po kurio laiko, jums primins lygiai tokius pačius vaiko kaprizus, kokius jis demonstruoja, kada tėvai nepatenkina kokio nors jo noro. Išmintingi tėvai suranda kelia į mažylio širdį, neišmintingi tėvai patys susierzina, net užpyksta dėl
tokių mažylio rodomų kaprizų. Ir pradeda jį bausti, pradeda jam pataikauti, tik nesiekia surasti kelią į jo širdutę. Tačiau kaip ir mažylio
atveju, taip ir jūsų atveju, jeigu neieškoti sprendimo, kaip tokius kaprizus ištirpdyti nuoširdžia meile ir gyvu bendravimu su vaiku, o tik siekti atsipirkti tenkinant visus kaprizus ar stengtis vaiką muštruoti ir bausti, tai vaiko visą gyvenimą galima labai lengvai sužaloti. Tačiau tėvams tos vaiko užgaidos, tie kaprizai neatrodo rimti. Jie visą laiką ir lieka vaikiški.
Lygiai taip ir jūsų dabartinės ydos, tokios, kaip baimė, pyktis, neapykanta, kerštas, pavydas, noras tenkinti vien tik savojo gyvulinio aš interesus kitų sąskaita, ir daugybė kitokių, yra ne kas kita, kaip
tokios pačios vaikiškos užgaidos. Jūsų siela dar nėra išleidusi savo daigo per šitų ydų storą sluoksnį, dėl to jos kankina aplinkinius taip, kaip maži vaikai kankina savo neišmintingus tėvus savo kaprizais.
Siela, pati savaime, negali išsiskleisti visu savo spindesiu per vieną akimirksnį. Taip, kaip ir vaikas negali tuoj pat atsisakyti visų savo
kaprizų. Tai ilgas ir pastangų reikalaujantis procesas. Ir kai kuriems jis būna ne tik skausmingas, bet net ir tragiškas. Dėl to jūs turite įsisąmoninti, jog savo sielos langus iš vidaus turite pradėti valyti jau dabar, nes tai prisidės prie to, kaip jūsų būsimieji vaikai greitai galės atsisakyti savų kaprizų, ir be skausmo.
Valydami savo sielos langus nuo savo ydų purvo, jūs galite prisidėti prie visos žmonijos vaikų kaprizų išmintingo nukreipimo į tvirto charakterio formavimą be savanaudiškumo priemaišų. Kuo švariau nuvalysite savo sielos langus, tuo skaistesnis vaizdo spindesys veršis vidun ir kvies atverti patį langą, kad siela pati galėtų išsiveržti iš vidaus į plačiąją erdvę, kur ji gali pati pasireikšti savuoju spindesiu. O tas spindesys patrauks ir kitų žvilgsnį, žvelgiančių per savo sielos valomą langą. Ir tokia siela niekada savo vaikelio kaprizų nemėgins nuslopinti jėga ar pataikavimu. Ji visada ieškos kelio į vaiko širdį, kad galėtų ir patį vaikutį, nuo pat mažens, mokyti valyti ir savo sielos langą, kad jis netaptų toks murzinas iš viso.
Ir nors jūsų dabartinės ir vaikiškos charakterio ydos jums nėra tokios pastebimos patiems, nes nematote tokių pavyzdžių, kurie demonstruotų, savo kasdieniu gyvenimu, ryškų švytėjimą be tokių ydų, dėl to su jomis net ir nemėginate kovoti, tačiau jos gali jums
sukelti labai rimtų problemų, jeigu jas ir toliau taip toleruosite ir joms pataikausite. Aš matau daug giliau už jus ir toliau negu jūs galėtumėte
įsivaizduoti. Aš žinau pačias jūsų ydų kilmės šaknis. Žinau ir prie ko jos gali atvesti kiekvieną iš jūsų, nes aš esu ten, kur tokių ydų nėra, ir žinau patekimo į ten kainą. Todėl ir suteikiu šitą mokymą, kad tą sužinotumėte ir jūs.
116. Dabartinių ydų suvešėjimas gali užbraukti jūsų išlikimą
Net ir dabartinių jūsų vaikiškų ydų kaina gali būti labai brangi kiekvienam iš jūsų. Ji gali sudaryti net jūsų, kiekvieno, išlikimo kainą.
Jūs patys labai rizikuojate, kad išlikimą po materialios vadinamosios mirties jūs galite užbraukti. Patys savo ranka. Vien dėl to, kad
nežinote, kokia gali būti siaubinga kaina taip ir toliau jums miegant ant savo vaikiškų ydų maišo.
Taip, kaip vaikas su savo vaikiškais kaprizais gali išaugti į savanaudį žmogų, kuris savo sprendimais gali suluošinti ne tik kitus žmones, bet daugybę žmonių, jeigu šitiems vaikiškiems kaprizams bus leista vystytis ir vešėti, taip ir jūsų vaikiškos ydos, kurios ir rodo ne ką kitą,
tik jūsų nesubrendimą, jūsų vaikiškumą, jeigu joms ir toliau leisite jus valdyti, jos tikrai jus ves tolyn nuo Tėvo, o tuo pačiu ir nuo prisikėlimo iš jūsų materialios mirties miego.
Prisikėlimui užtenka vieno vienintelio dalyko – asmeninio apsisprendimo vykdyti Tėvo valią ir įtikėti. Tam, kad prisikeltumėte, jums nėra būtina tapti geru ir tobulu žmogumi, kokiu mane vaizduojate jūs, kada aš buvau žmogiškuoju pavidalu. Aš irgi nebuvau
tobulas žmogus, kad ir kaip jums tą norisi pateikti vieni kitiems. Aš buvau vedamas Tėvo lygiai taip, kaip esate vedami ir jūs, kiekvienas. Ir negimiau aš toks, kad būčiau tobulas ir be ydų. Ir mano nerimo ir
susierzinimo akimirkos, kada kas nors vykdavo ne pagal mano paties norą, lygiai taip pat mane valdė, kaip valdo ir jus. Tačiau aš atradau ryšį su Tėvu ir tas ryšys mane ugdė, ramino, ir stiprino eiti būtent tokiu keliu, nors kelių prieš save aš turėjau lygiai tiek, kiek jų turėjo ir kiti mano bendraamžiai. Tik ryšys su Tėvu užtikrino mano tolimesniojo gyvenimo kelio pasirinkimą ir ėjimą tuo keliu iki galo. Be Tėvo, be gyvo ryšio su Juo, aš nebūčiau ne tik šituo keliu ėjęs, bet nebūčiau
sugebėjęs įvykdyti savosios misijos – patirti jūsų žmogiškąjį gyvenimą, kad pažinčiau jį iš vidaus, ir jums apreikšti Tėvą, o Tėvui apreikšti jus. Aš tą dariau kaip mirtingasis, kaip žmogus, sąmoningai atsisakęs bet kokios paramos iš man pavaldžių visatos dvasinių būtybių ir institucijų. Nejaugi jūs manote, aš nebūčiau galėjęs nužengti nuo kryžiaus? Jeigu šitaip manote, labai klystate. Aš – tas, kuris drauge su savo Partnere, kuri visą laiką lydėjo mane nuo pačios visatos kūrimo
pradžios, ir su kuria drauge kūrėme ją ir visas gyvybės rūšis joje, esu Visatos Bendravaldovas su ja, ir galėjau bet kurią akimirką, pačią tragiškiausią akimirką, kada tvariniai išsityčioja iš Kūrėjo ir net jį nukankina pačia siaubingiausia mirtimi ant kryžiaus, nužengti nuo kryžiaus, be jokios paliktos kraujuojančios žaizdos ant mano išsekusio
kūno paviršiaus, ir paversti daugybės skausmo ir siaubo ašaras džiaugsmo ir pasitenkinimo ašaromis ir šūksmais, tačiau tokiu savo veiksmu aš būčiau užbraukęs jūsų ateitį, jūsų galimybę tik įtikėjimu ir atsidavimu Tėvo valios vykdymui iš meilės Jam pranokti bet kokias fizines kančias ir dvasines negandas, kad galėtumėte tikrai patekti pas
Tėvą.
Šitas mano pademonstruotas veiksmas yra skirtas visiems mirtingiesiems, per visas planetas, kuriose gyvena žmonės, ir kurie
ieško išsivadavimo iš savo ydų kelių, kad jie kalbėdami apie mano mirtį galvotų ne apie mano kančią ir skausmą, bet apie Tėvo meilę ir
atsidavimą Jam, nes tik tai gali žmogų pakelti į patį aukščiausią lygį – į Tėvo dvasinio ryšio lygį, kuriame be meilės neegzistuoja nieko – jokio skausmo, jokios kančios, jokio nerimo, jokios baimės, jokio pavydo, jokio pykčio, jokio noro nugalėti kitus, jokio troškimo nustumti kitą, kad pasinaudotum to pažeminto vieta, o yra tik meilė, meilė, ir meilė.
Ir jūsų dabartinės ydos, jeigu jūs leisite joms netrukdomai vešėti, jos vis labiau ir labiau aptrauks jūsų sielos langus, kad greitu laiku iš viso nustosite suvokti, kad toks langas gali egzistuoti. O jeigu tokio suvokimo neteksite, tai ir nebegalvosite apie kokį nors valymą.
Gyvensite savo susikurtoje materialioje iliuzijoje ir patirsite daug skausmo, kančių, ir baimės. Ir toks gyvenimas jus pradės ne tik
varginti, bet palaipsniui praras bet kokį džiugesį net ir turint gausų materialų turtą. O dar vėliau jūs pradėsite patirti ir fizinius kūno
skausmus, ligas, kurios jūsų neturėtų varginti iš viso.
Tačiau pats liūdniausias dalykas gali būti toks, kad jūs taip ir neatsigręšite į Tėvą per savo visą materialų gyvenimą. Ir tai jums sudarys patį didžiausią pavojų. Tokį pavojų, kuris galės pastatyti užkardą visam tolimesniam keliui pas Tėvą į Rojų, jeigu jūs pradėsite, savo dabartinių ir jau suvešėjusių ydų valdomi, prieš Jį maištauti, neigti Jį.
Štai tuomet net ir pats Tėvas nebegalės jums padėti, nes Jis jūsų laisvos valios apsisprendimo negali pakeisti savo valia. O prie tokio galutinio Tėvo atstūmimo apsisprendimo savo laisva valia jus ir bus
atvedusios jūsų dabartinės vaikiškos ydos, kaip mažo vaiko neravimi kaprizai atveda jį į savanaudišką suaugusiojo gyvenimą. Tik skirtumas tas, kad vaiko kaprizus, jeigu jie pavirto į didžiules piktžoles, dar galima ravėti ir suaugusiam esant, tai jau suaugusiojo ydų neravint ir galutinai nusigręžiant nuo Tėvo, tolimesnio kelio nebelieka iš viso. Jis baigiasi. Nes toks buvo žmogaus pasirinkimas laisva valia.
Štai dėl to labai svarbu ravėti ir mažylio vaikiškus kaprizus, ir suaugusiojo ydas, nes tiek viena, tiek kita yra tarpusavyje susiję
dalykai.
Visada turėkite omeny, kad jūsų šitas gyvenimas dabartiniame pasaulyje yra tik pats pirmasis. Nors jūs, daug kas, tikite
reinkarnacija, kurios nėra, tačiau šitas pradinis pasaulis jūsų kelyje į Tėvo amžinybę, turi pačią svarbiausią vietą jūsų asmeniniame kelyje. Nors jis trunka vos keliasdešimt metų akimirką, bet ją nugyvenę netinkamai, nedorai, be Tėvo, atrasto savyje, jūs rizikuojate, kad šitą Tėvo meilės, tiesos, ir amžinybės kelią galite atstumti, o tuo pačiu ir
niekada daugiau, per visą amžinybę, nebeegzistuoti kaip atskiras individas. Štai kokią svarbą Tėvas yra suteikęs jūsų pradiniam pasauliui ir jus apgyvendinęs jame. Štai dėl to jūs turite labai rimtai susipažinti su mano dabartiniais mokymais, kuriuos jūs skaitote, ir patys pamėginti susigaudyti savyje, kiek šitame kelyje į amžinybę pas
Tėvą Rojuje jūs esate pažengę link Jo ar, priešingai, nuo Jo. Ir šitie apmąstymai, drauge su perskaitytais mano mokymais, padės jums
priimti teisingą sprendimą, jeigu jo dar nesate priėmę, arba pakeisti, šiek tiek patikslinti jau priimtą sprendimą, jeigu jis nėra iki galo
vienašališkas – atrasti Tėvą savo viduje ir vykdyti Jo valią.
2011-09-16 15:00:31
Komentarai
"MANO mokymai nė vieno iš jūsų neturėtų bauginti, nes jie skirti jūsų tikrosios ramybės atradimui savo viduje. Jie gąsdins tik tuos, kurie trokšte trokšta atsiduoti savo SAVANAUDIŠKO AŠ interesų patenkinimui visų kitų sąskaita, net ir mano sąskaita, kada jūsų religiniai lyderiai prisidengdami mano vardu ir net vadindami savo sukurtą religiją mano vardu, stengiasi jus valdyti ir manipuliuoti jūsų jausmais." [174-01 Jėzus Kristus, Kalbu Jums Vėl]Mes turime puikų Tado komentarą, kuris rodo kaip Jėzaus mokymai gąsdina tą sielos brolį ar sesę, kuris tenkina savo savanaudiško ego interesus.
Aš galiu paliudyti, kad tikras nuoširdus tiesos ieškotojas JĄ BŪTINAI SURAS. O perskaitęs šituos mokymus, nebėgs ir nešauks. Jis būtinai juos išbandys, o tik po to pateiks savo išvadas, ir jos bus negalutinės.
Žmonės iš ties net nesusimąsto net tik apie save, apie savo sielą, bet ir apie patį Dievą nieko nemąsto. Tik sako: "Ačiū Dievui. Padėk Dieve. Duok Dieve, etc". Man vaikystėje kilo klausimas: o ar Dievas GYVAS? Turiu Tėvo malonę ir paramą nuo vaikystės, ir galiu paliudyti visų šitų mokymų teisingumą ir tikrumą, nor GYVUOJU keliu žengiu dar tik keli mėnesiais, o apie jį mąsčiau vienerius metus. Bet iki tol gyvenimas buvo pilnas TĖVO vedimo, tik šito nesuvokiau. Net teko išgirsti paties Jėzaus mokymą. Tą suvokiau visai neseniai. Mokymo neprisimenu, bet pamenu būseną, kuri nepaaiškinama ir neapsakoma. Pamenu tik visiems skirtus žodžius: "Aš viską visiems atleidžiu. Visada atleidžiu." Tuometu buvo toks ryšys, kad aš nesuvokiau, jog bendrauju su pačiu gyviausiu Jėzumi, ir nebo aplinkui nieko, kas paaiškintų, net tuometinėms dvasinėms mokytojoms katalikų vienuolėms nieko nesakiau, kad nepalaikytų pamišeliu. Silpnas buvo chrakteris, kad eičiau šituo keliu toliau. Šitą ėjima atidėjau vienuolikai metų. Ir štai dabar žvelgiu, koks nuostabus Tėvo ir Jėzaus vedimas. Net jeigu būčiau dar uždelsęs, vis tiek ateičiau iki GYVOJO KELIO. Taip norėjo siela, taip ji troško to gyvo skrydžio, kad kitaip ir būti negali. ŠTAI ŠITA PATI SIELA IŠSKLEISTAIS SPARNAIS IR PATVIRTINĄ ŠITŲ MOKYMŲ TEISINGUMĄ IR TIKRUMĄ. Ir tas, kas šaukia, kad tai netiesa, apsimetėliai ir pan. tas savo sielą yra uždaręs ir supančiojęs. Tokiems linkiu PIRMA PABANDYTI, O TIK TADA ŠAUKTI. Aš tik meldžiu jums įtikėjimo, ĮTIKĖJIMO IR T I K Į T I K Ė J I M O.
Evaldas
2011-10-24 18:30:56
Mielas Tadai, Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL yra mokymai VISIEMS, ir TAU taip pat. Deja, neatradę, o liūdniausia, net NENORINTYS atrasti, Tėvo SAVYJE TARP JŲ ESI IR TU - yra kaip pelai tarp gerų grūdų, todėl jie ir ATSISIJOJA nuo menkiausio pūstelėjimo.
TOKIA YRA EVOLIUCIJA. Joje yra tik GYVAS žengimas pirmyn, ir į vis ryškesnę šviesą.
Dvasiniai mokytojai negali IR TOLIAU LIKTI PELŲ lygyje, jie - net jeigu ir yra KAŽKURĮ LAIKĄ pelai - VIS TIEK TURI TAPTI GYVAIS GRŪDAIS. O tokie NIEKUR NEBĖGA, O SU ATRASTU SAVYJE TĖVU-ROJAUS TREJYBE GYVENA ŠVIESOS GYVENIMĄ KAIP GĖRIO BENDRAKŪRĖJAI SU ROJAUS TREJYBE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-10-24 18:08:41
Dvi (ego) ligos: Viena liga - joti ant asilo ir ieškoti asilo, kita - joti ant asilo ir nenorėti nuo jo nulipti.
Ir kam, tau, Algimantai, reikėjo savo mokymus (supaprastintą UK variantą) pridengti Jėzaus vardu?
Tai ŽEMA, NEDORA, tai MELAS.
Štai kodėl nuo tavęs nusisuko daugybė potencialių mokinių ir, gal būt, net būsimųjų dvasinių mokytojų.
Tadas
2011-10-24 16:32:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]