Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi ar niekuo nesiskiria tarnavimas iš pareigos ir iš meilės?
Kuo skiriasi ar niekuo nesiskiria tarnavimas iš pareigos ir iš meilės?
Algimantas
2006-05-05 21:16:57
Komentarai
kiekvienu atveju deretu vertinti tik atskira asmenybe, nesvarbu moteris tai ar vyras, ir nereikia asmenybiu sukisti i statistines bandas. Tas kas tarnauja is pareigos anksciau ar veliau prades matuoti tai ka padare santykyje su tuo ko nepadare kiti, kol uzkels save virs kitu. Is meiles gi plaukia dziaugsmas ir siluma, kaip vanduo pro reti, jo niekas nesulaikys ir nesuskaiciuos.arnoldas
2006-05-15 22:55:13
Na, vyrų visokių būna :). Kaip ir moterų. Žiūrint pagal ką vertinti. Laima sako - "O vyrai tegul džiaugiasi savo laisve." Kažin ar dauguma jau taip laisvi jie. Gal susidaro įspūdis tam tikroje aplinkoje, žvelgiant į pareigų pasidalinimą šeimoje. Tačiau, kas jų galvose, težino jie patys. Nuo savęs nepabėgsi. Neperpratęs Gyvenimo Tiesos, nepažinęs Savęs - tik suksies vistiek ratuose, kad ir skirtingo lygio, kad ir vis kokybiškesniuose sąlyginai. O Laisvė ateina tik per VISUMOS SUVOKIMĄ, tik jau sugebant nuo visko atsiriboti ir tuo pačiu Priimti viską su Teisinga Meile. Na, o vyrai mūsų laikmečiu, kaip ir moterys - nemažai pasimetę vertybėse, tik dažnai skirtingose. Kas turtus kaupia, kas prestižiškumus, kas garbę, kas žinias nesibaigiančias, kas laikinų idealų vaikosi, o kam vien tik valgis, seksas svarbu. Tačiau, visa tai neperfiltruojant dvasiškai kokybiškai, žmogus nuolat blaškosi nepakankamam pasitenkinime vidiniame, nors išoriškai dažnai įvaizdį demonstruoja kitokį - net iššaukiančio laimingumo ar teisumo. Moterys tame kontekste vis tik dažniau :) susimąsto apie vidines vertybes, bendraudamos žymiai daugiau vien jau su savo mažosiomis atžalomis ir perdavinėdamos patirtį. Tik, va, klausimas ir tų dvasinių vertybių kokybėje, jei jau kalbėti apie vyrus, bėgančius nuo sunkumų. Jie gi savo mamų sūnūs. O ir tėvo auklėjimas čia labai svarbus ne vien savo pavyzdžiu, bet ir pokalbiais prasmingais, ypač paauglystėje. Be abejo, kiek šeimų, tiek variantų, tiek įdėjimų visokių, priklausomai dar ir nuo sugebėjimo perprasti skirtingus vaikus. Bet čia temos jau visai kitos. O pareigų turim įvairių, kaip ir gyvenimo tikslų ar suvokiamų prasmių. Kiekvienam savo tam tikru laiku. Bet verta pasirepetuot :) kaip jausimės ką sukaupę prieš paliekant šią Žemę. UNIVERSALI TIESA VIENA :). O aplamai - gerai tai, nuo ko jautiesi pakiliai netrumpalaikiškai ir ŠVIESIAI VIDUJAI :). TYRŲ JUMS MINČIŲ, TAURIŲ JAUSMŲ :).
Dalia
2006-05-15 22:11:41
tai kad Jėzus ne belytis, o tik jam vienam garbė, o aš norėčiau su juo ant kryžiaus susilieti ekstazėj meilės dieviškosios taip kaip sutvėrė: su viskuo
arnoldui
2006-05-15 19:16:35
aš ir sakiau, kad Jėzų jie nukryžiavo ir prikėlė, o moteris ant kryžiaus iki šiol, tad, sesės, melskim savo dievą kiekviena, ir baigsis, nors ir negreit dar mūsų negandų diena
jūsų sesė
2006-05-15 17:44:02
Gal galėčiau jums patarti, jog atkreiptumėte dėmesį į Derintojo ištikimo šauksmo jūsų sielai tolimą aidą?
Jūs galėtumėte būti taip paguostas ir įkvėptas, taip sužavėtas ir suintriguotas, jeigu tik jūs leistumėte Derintojui nuolat atskleisti jūsų dabartinio materialaus pasaulio visos šitos sunkios, stiprėjančios kovos su kasdienėmis problemomis tikrojo motyvo, galutinio siekio, ir amžinojo tikslo paveikslą.
Kodėl jūs nepadedate Derintojui atlikti savo užduoties, kad jis galėtų jums parodyti visų šitų įtemptų materialių pastangų dvasinę kopiją? Kodėl jūs neleidžiate Derintojui jus sustiprinti kosminės galios dvasinėmis tiesomis tuo metu, kada rungiatės su tvarinio egzistencijos žemiškaisiais sunkumais? Kodėl jūs neskatinate dieviškojo padėjėjo, kad jis pakeltų jums nuotaiką aiškia vizija apie visatinio gyvenimo amžinąjį požiūrį, kada jūs žvelgiate suglumę į praeinančios valandos problemas? Kodėl jūs atsisakote to, kad jus apšviestų ir įkvėptų visatos požiūris, nors jūs sunkiai plušate apsupti laiko kliūčių ir nežinote, ko griebtis netikrumų labirinte, kuris gaubia jūsų mirtingojo gyvenimo kelionę? Kodėl jums neleidus, jog Derintojas jūsų mąstymą sudvasintų, nors jūsų kojos ir turi žengti materialiais žemiškųjų pastangų keliais?
Atsiskyrusysis Žinianešys( UK 1223-4-1,9 ir 5 pastraipa)
Violeta
2006-05-15 09:16:11
Ačiū tau, Dalia. Iš tiesų moteris moterį beveik visada supranta (:(:, o ypač dėl tarnavimo, ar tai būtų iš pareigos, ar iš meilės, nes jos ŽINO, kas tai yra, kuo tai skiriasi ir kaip "lengva" tai suderinti, ar ne taip?
O vyrai tegul džiaugiasi savo laisve. Jie beveik visi tai puikiai moka daryti. Jei gimsta vaikas invalidas - jie į krūmus", jei moteriai nustato vėžį- jie į "krūmus". Ir taip galima būtų vardinti be galo, tereikia tik apsidairyti realiame gyvenime tarp draugų ir pažįstamų.
Laima
2006-05-15 00:57:54
Miela Laima, nėra nei savo nei tavo varpinės, yra Tėvo varpinė, ir jis yra ir tas varpas. Bet ar mes skambėsime tuo varpo skmabesiu, priklauso nuo mūsų, ar atrasime Tėvą savyje. Kito kelio nėra. Ir tada "tas pats per tą patį" ir tau įgaus daugybę niansų, kad ir pati imsi trokšti dar garsiau išgirsti JO varpo skambesį savyje. Ir šitas skambesys yra jau dabar kiekviename iš mūsų. Tik retas kuris jį nori išgirsti, ir dar mažiau yra tokių, kurie trokšta patys tuo skambesiu skambėti. Bet dėl to ir nuostabi LAISVĖ ASMENINIAM APSISPRENDIMUI - KO SIEKTI SAVO GYVENIMO KELYJE?
Algimantas
2006-05-14 19:19:41
Miela(-as) Isa, nuoširdus ačiū už rūpestį. Diagnozę nustatė šeimos gydytoja, tačiau, manau, viskas paaiškės po papildomos rentgenogramos. Jei dar iškils kokių problemų, būtinai parašysiu Tau savo el. paštą. Dar kartą ačiū.
Laima (Vilnius)
2006-05-14 19:07:38
zmoniu skirstymas pagal lytis labai padeda auginti savaji ego.
arnoldas
2006-05-15 19:08:17
Laimai.
Siūlau Įsimylėti pareigą :)). Na, o jei rimtai, tai ar tikrai taip jau daug kas neišvengiama, nesušvelninama nors po truputį. Nuolatinis skubėjimas, įtampa, nesibaigiantys darbai, rūpesčiai... Dažnai už to slypi įvairūs kiti dalykai. Gal tiesiog trūksta poilsio sveiko kasdieninio (kad ir labai trumpo), kassavaitgalinio ? O gal darbas labiau nemėgstamas negu patinkantis ? Arba įtampa ten žmonių santykiuose ? Arba nepasitenkinimas rezultatais. O gal per didelis norėjimas vienų ar kitų dalykų, kas stipriai sekina vis nusivilinėjant. Gal šeimoj per didelė atsakomybės našta ? O gal suveikia vertinimas savęs pačios pagal tai, kaip kitiems atrodai, pagal kitiems svarbius kriterijus, kai tavoji "širdis tuo tarpu nuolat užslopinta ar nykiai klykauja vos girdima ? Per dideli reikalavimai tiek sau, dažnai viršijant vidinius resursus, tiek nepamatuoti pagal situaciją kitiems - stipriai jaukia ramybę, kelia įtampą. Dažnai kai kurias pareigas žmonės linkę prisiimti ar primesti kitiems tradiciškai, pagal visuomenės normas. Tai labiau aktualu ne darbinėj sferoj. Todėl ir verta nuolat savęs paklausinėt - ką ir kodėl būtent taip darau. O darymas ko nors iš noro ar iš gilesnio susivokimo, kad tau tikrai prasmingai to reikia - visai kas kita negu iš reikalo "taip turi būti". Sėkmės Pokalbiuose Atlapaširdiškuose :). ŠVIESIŲ TAU MINČIŲ.
Dalia
2006-05-14 20:09:11
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.