Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi ar niekuo nesiskiria tarnavimas iš pareigos ir iš meilės?
Kuo skiriasi ar niekuo nesiskiria tarnavimas iš pareigos ir iš meilės?
Algimantas
2006-05-05 21:16:57
Komentarai
įtariu, kokių vaistų tau priskyrė, tu pabandyk neurorubiną derinti su ibumetinu, bent jau savaitinei galvos trišakio nervo neuralgijai tikrai padeda.Laimai
2006-05-12 12:48:10
Dėkoju abiems atsakiusiems.
Algimantai, patikėk, aš Tavęs ne to klausiau.
Tu viską aiškini „iš savo varpinės“ ir „vis tas pats per tą patį“... Bet aš tai priimu visa širdimi, nes visa tai žinau dar nuo vaikystės, tai dariau dar iki susitikimo su Tavimi ir UK. Tik darau tai šiek tiek kitaip, nes kam Tėvui viską kasdien pasakoti, ką veikei ar galvojai, juk Jis viską ir taip puikiai žino (: (:
Tema yra ne apie dvasinę ramybę, o apie tarnavimą iš pareigos ir iš meilės.
Kai savo valią pavedi Dievui Tėvui, dvasinė ramybė tarsi „nužengia ant tavęs“, o dar kitaip - tai ir yra savo Ego nukryžiavimas ant nuolankumo kryžiaus: „Manoji valia tebūnie Tavoji Valia“. Bent taip aš tai suprantu.
O dėl vaistų, tai tie, kuriuos prirašė nuo uždegimo, nepadeda. Šiandien atsirado prielaida, jog čia gali būti keli dalykai iš karto. Nieko, su Dievo pagalba viskas bus gerai, tiesiog priimu tai kaip dovaną stabtelėti, bebėgant "voverės ratu". Mes, moterys, juk gajos kaip katės - išsilaižysim...
Beje, Algimantai, ar pastebėjai, kažkodėl tik aš pradėjau rašyti Tavo pageidavimu miesto pavadinimą prie vardo? Kodėl kiti to nedaro? Įdomu...
Laima (Vilnius)
2006-05-12 19:58:12
Miela Laima, ką tik daugiau negu pusę valandos rašiau tau atsakymą ir jau buvau jį bebaigęs, kai nuspaudžiau ne tą mygtuką ir netyčia viską ištryniau. Jeigu tai būtų atsitikę anksčiau, prieš keletą metų, tai būčiau susinervinęs, kad šitiek pastangų įfėta, ir viskas dingo. O dabar padėkoju Tėvui už nuostabų pamokymą, kad reikia būti atidžiam net ir spaudžiant klaviatūros klavišus.
Kad įgautum ramybę ir pakylėjimą, reikia GIMTI IŠ DVASIOS, NES RAMYBĖ ATEINA IŠ TĖVO IR TIK JĮ ATRADUS SAVYJE PATIRI IR JO MEILĘ IR RAMYBĘ, O TUO PAČIU IR PAKYLĖJIMĄ. Ir kito kelio tiesiog nėra.
O pradžiai tiesiog kasdien pasikalbėk su Tėvu savais žodžiais, ką i rkaip veikei per visą dieną, ką galvojai, kas tave erzino ir kodėl, o kas nuteikė maloniai. Viską iki smulkmenų pasipasakok Jam. Tai ir bus tavoji MALDA. Svarbu, kad tik tą darytum nuoširdžiai ir kasdien. O tada pasistenk patylėti keletą minučių, laukdama, kol tavoji širdis-siela išgirs, ką tau pasakys Tėvas. Ir nesvarbu, kad iš karto ji neišgirs Tėvo pamokymų ar paguodos žodžių, bet svarbu, kad ji dalyvautų pačiame bendravimo procese. Jis reikalauja PASTANGŲ. Bet tai yra kelias į ramybę. Savojo ego nukryžiavimas ant nuolankumo kryžiaus atims daug jėgų ir neatneš nei džiugesio, neu laukiamų vaisių. Tik suteiks daug vargo ir kančios tavajam aš. Reikia ne save kryžiuoti, o atsigręžti į Tėvą savyje. Tik nuoširdžiai. Tokiai, kokia esi iš tikrųjų, kurios dar ir pati nepažįsti tiek, kiek tave pažįsta Tėvas, esantis tavyje. Ir jeigu šito atkakliai ir nuoširdžiai sieksi, tai ir sulauksi ir ramybės savyje, ir pajausi meilę, ir atrasi Tėvą savyje. Pati nustebsi, kad tu tapai tokia ramybės sala ir prieglauda kitiems, kad net ir pačiai bus sunku patikėti. Ir šito keitimosi proceso nepastebėsi, bet pamatysi, kad rytas jau išaušo, bet kada jis perėjo į dieną, tai tos ribos negali niekas atskirti. Taip ir tavo pasikeitimas bus toks akivaizdus rezultatas, nors pats procesas galės būti ir nejuntamas. Bet labai svarbu, kad šito proceso neužgožtum šalutiniais dalykais, tokiais, kaip dabar mėgini savo ego nukryžiuoti ant nuolankumo kryžiaus.
Žmogus, atradęs Tėvą savyje, kaip tik tampa ORUS. Tampa tikru Dievo vaiku. Argi žemiškasis tėvas nori, kad jo vaikas būtų nuisižeminęs ir nuolankus? Taip ir dangiškajam Tėvui reikia JO vaiko ne nuolankumo, bet vieno vienintelio dalyko, kad jis atrastų Jį savyje, ir tada jis taps ir nuoširdus ir pilnas meilės. Tada jis taps tikru Dievo sūnumi arba dukra. Ir tada visa įtampa dings, kaip iliuzinis slogus sapnas pabudus saulėtą rytą.
Algimantas
2006-05-11 23:02:17
Mielas Algimantai, tiesiog "kaip pirštu į akį": "Pareiga - tai kaip ant kaklo užmauti pavalkai, kurie ima trinti ir varginti, kad norisi greičiau jos atsikratyti arba iš viso neprisiimti, jeigu nenaudinga savajam aš."
Taip ir atsitiko: 2 pastarieji metai įtemptos, tiek psichologiškai, tiek dvasiškai ir intelektualiai kasdien diena iš dienos vykdomos pareigos ir aš jau 3-ia savaitė, kaip gydausi galvos nervo uždegimą- bjaurus skausmas, kaip tiktai kaklo srityje (:(:
Tikrai žinau, kad manajam AŠ tokia pareiga visiškai nereikalinga.
Ir tikrai žinau, kad kasdien stengiuosi ją atlikti iš meilės Dievui ir žmonėms, kurie pas mane kasdien kreipiasi, iš meilės savo fiziniam kūnui (Dievo šventovei, kaip jūs pasakytumėt) ir šeimai, kuriuos reikia kasdien maitinti... Tačiau jokio pakylėjimo, jokio išsilaisvinimo, tik "voverės bėgimas ratu", kuris dabar trumpam stabtelėjo, gavus signalą "viskam yra ribos"... Ką tokioje situacijoje daryti, Algimantai?
Tiesa, yra ir malda, ir garbinimas, ir dvasios penas-skaitymas, gamta...Tačiau tai tik trumputės atokvėpio valandėlės, po kurių, žinai, tavęs vėl laukia PAREIGA. Ir nemanau, kad čia kalta visuomenės moralė. Tiesiog gimėme ir suvokėme, kad yra PAREIGA GYVENTI IR TARNAUTI. Bet tarnauti ir Dievui ir Momonai neišeina, ar ne taip? Tad renkuosi 3-ąjį kelią: stengiuosi nukryžiuoti savąją Aš arba Ego ant nuolankumo kryžiaus.
Laima (Vilnius)
2006-05-11 19:54:46
Laimute, kas tau neuralgiją nustatė, o dabar prielaidas kedena, aš golgotą perėjau, būk atsargi, neuralginių skausmų kaip katė neišsilaižysi, jei tau kiltų noras pasidalinti, kur rašyt?
Isa (Vilnius)
2006-05-13 09:25:22
[ne i tema] pastebejau kontrasta, meile atsirandanti is proto, juntant subtiliai, darant viska mastant placiau, ir svaigimas kuris pasireiskia kaip proto aptemimas ar susilpnejimas.
Kazin ar cia derinasi meile ir svaigimas.
Vaidas
2006-05-10 10:47:32
Ir kuo didesni tie sparnai, tuo svaigiau, taigi, skriskim pagaliau.
Svajokliui
2006-05-10 00:01:19
Ech, kad taip visus darbus su Meilės sparnais. Kaip būtų nuostabu! Kaip gera skristi. Tada ir pats žmogus laimingas, ir kitus padaro laimingais.
Svajoklė
2006-05-09 23:41:11
Mielieji, kol žmogus tarnauja iš pareigos, tol jis ir yra tarnas, atliekantis pareigą savo šeimininkui. Kada tik jis atranda Tėvo meilę savyje, tada jis iš tarno vaidmens pereina į sūnaus vaidmenį ir ima tarnauti nebe dėl atlygio iš savo šeimininko, bet iš meilės Tėvui. Pareiga - tai kaip ant kaklo užmauti pavalkai, kurie ima trinti ir varginti, kad norisi greičiau jos atsikratyti arba iš viso neprisiimti, jeigu nenaudinga savajam aš. Tuo tarpu meilė - tai kaip sparnai, kurie kelia vis aukštyn ir aukštyn, kad pats tas skrydis ir žavi, ir gniaužia kvapą. Ir būtent šitas tarnavimas iš meilės ir yra iš Dievo, tuo tarpu tarnavimas iš pareigos yra iš visuomenės moralės. O visuomenės moralės normos gali daug ką ir sužlugdyti, tuo tarpu taranvimas iš meilės yra išlaisvinantis ir pakylėjantis, ir visuomenės moralę dar labiau vysto, kad ji pasiektų dieviškumo dvasinius lygius.
Algimantas
2006-05-09 16:32:49
Manau, kad skiriasi ir netgi taip , kaip skiriasi tikėjimas nuo įtikėjimo tai yra kaip skirasi diena nuo nakties. Tarnavimas iš pareigos yra kai tu atlieki, kad ir gerus darbus aplinkiniams todėl , kad tu esi taip išauklėtas. Tave taip išauklėjo tėvai, mokykla , visuomenė. Tarnavimas iš meilės yra giluminis tarnavimas , nes kitaip elgtis negali tiesiog tai yra natūrali kasdienė tavo būsena kaip ir kvėpavimas. Taip jeigu galima pasakyti tu esi išauklėtas paties DIEVO TĖVO per JO padovanotą kiekvienam iš mūsų JO dvasią -MINTIES DERINTOJĄ. Ir tu tarnauji be jokio noro gauti už tai atlygį , tiesiog pats tarnavimas yra atlygis . Tai nuolatinė palaimos būsena gyvenimas tarnaujant. Visa tai sakau todėl ,kad žinau , kad TAI yra . Yra tą pasiekusių , gal būt labai nedaugelis iš mūsų. Žinau , bet to kol kas nepatiriu, bet tikrai noriu šitą patirti. Žinau dabar kai viskas pateikta tarsi ant lėkštutėsir kaip reikia šito siekti atkakliai ,nuoširdžiai ,nuosekliai. Žinau tai iš URANTIJOS knygos ir iš jūsų komentarų ypač iš Algimanto.
rimantas
2006-05-09 15:13:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.