Forumas: temos peržiūra
Dvasinis imlumas.
Kas tai yra dvasinis imlumas? Kas jį gali įtakoti ir nuo ko jis priklauso? Ar galima jį kažkaip sustiprinti? Ir kodėl yra sakoma, kad vieni žmonės yra dasiškai imlesni?
rimantas
2006-05-09 16:19:05
Komentarai
Kadangi manau, kad čia užsuka ir dar nevartantys Urantijos knygos, tai pamėginsiu pakalbėt šiek tiek kitaip, bet apie tą patį. Dvasinis imlumas skirtingų žmonių toks skirtingas ir dėl motyvacijos vidinės, ir dėl laiko, skiriamo tam pastoviai ar periodiškai, ir stipriai priklauso nuo priėmėjo "imtuvo" :) kokybės. Suveikia kiekvieno vidinis stimulas. Vieniems tai gali būti nuolatinis poreikis - kaupti žinias, patyrimą toje srityje, vis rinktis ieškojimų kelią, kiti paprastai į tai palinksta, kai pradeda strigti užkliuvimuose - nesėkmėse, ligose arba tiesiog pradeda jausti dvasinę tuštumą, persisotinę trumpalaikiškai prasmingais dalykais. Na, dar kartais koks "stebuklingas" įvykis žmogų išmuša iš įprastinių vėžių, paskatindamas pasidomėti dvasine gyvenimo puse. O šiaip - kuo daugiau žmogus susimąsto apie egzistencinius dalykus, tuo jis imlesnis, tuo vis "alkanesnis" :) iki tam tikros ribos.Ech, tie žmonės :)) O po to vis alkani AMŽINOSIOS MEILĖS ŠVIESOS :)
Dalia
2006-05-12 20:58:02
Mielas Vaidai, tiek "Žemės grumstas", tiek "Nusižeminusioji" pacitavo iš Naujojo Testamento Pauliaus laiško korintiečiams "Himną meilei" (1 Kor 12, 31b-13). Tik tiek.
Mano nuomone, tai iš tiesų patys gražiausi žodžiai, skirti Meilei.
Tau leidus, pratęsiu: "Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė".
Laima (Vilnius)
2006-05-11 16:27:02
Mielieji, dvasinis imlumas yra vystomas iš to potencialo, kuris jau yra per genetinį protėvių palikimą perduotas kiekvienam iš mūsų, kad jis pavirstų aktualu. Kadangi mūsų, kiekvieno, protas yra ne vienodas, tai ir dvasinis imlumas yra kiekvieno skirtingas. Net ir Minties Derinotjai, prieš atvykdami pas mus, kad apsigyventų kiekvieno iš mūsų prote, dar Rojuje, dirba su mūsų, kiekvieno, proto MODELIU. Ir dėl to jie žino visą mūsų potencialą, kurį jie mums padeda paversti aktualu, kada veikia mus iš vidaus. Ir to mirtingojo, kurio potencialas bus paverstas didesniu aktualu, protui yra suteikiamas labiau patyręs Minties Derintojas, nes jis turės suteikti didesnį mokymą savo globotiniui.
O dvasingumą stiprina atsigręžimas į Dievą ir nuolatinis bendravimas su Juo. Ir kada žmogžudys, kalėjime, tampa ėriuku, pradeda jausti Dievą, tai tik parodo, kokia yra galinga Tėvo dvasia, kad net ir iš tokio kartaus patyrimo gali kilti blizgantis deimantas, kuris ima tviskėti nustelbdamas net ir menką genetinį palikimą. Ir nors tas mirtingasis ir neįvykdys didingų žygių sėdėdaams uždaroje erdvėje, bet kaip Dievo sūnus jis bus pasiekęs pergalę prieš savo gyvulinį aš, kada šis pavirto į žmogiškąjį aš.
O žmonės pastebi, kad vieni yra dvasiškai imlesni tik dėl to, kad tų imlesnių žmonių dvasinis potencialas tapo didesniu aktualu dėl Derintojo vedimo ir to mirtingojo sielos atsivėrimo. Žmogus gali ir neturėti didžiulių informacijos klodų, sukauptų savo prote, bet būdamas atsivėręs savo siela, jis ir jaučia Tėvo virpesius savyje, net ir nesuvokdamas, kad jie yra iš Tėvo. Ir būtent dėl šito jis ir yra imlesnis dvasingumui. Bet nesupainiokite šito atsivėrimo su tais žmonėmis, kurie dirba kultūros sferoje, daug prisideda prie kultūros vystymo. Ir tai daug kas galėtų palaikyti juos dvasingesniais žmonėmis. Bet labai dažnai jie aukščiau kultūrinio lygio pažengti į dvasinį lygi vis tik nesugeba. Ties juo ir užbaigia savo gyvenimą. Dvasinis imlumas pranoksta kultūringą lygį, nors jį irgi apima, tuo tarpu kultūringas lygis dvasinio lygio sudaro tik mažesnįjį laiptelį. Ir būtent tąjį laiptelį, ant kurio dar nesimato Dievo Tėvo pasireiškimo, kaip jį supranta arba net paneigia kultūrininkas.
Kada žmogus jau sqąmoningai nori dvasiškai augti, tai rodo to žmogaus didžiulę brandą. Sąmoningas noras dvasingėti, ne kaip tikslas, bet kaip realus gyvenimas, kuris skiriasi nuo ankstesnio, taip greitai skubančio ir vedančio nuo vieno nerimo į kitą, dvasingėjančiam žmogui tampa vienintele tikrove. Ir tada užsimezga bendravimas su Dievu, atrastu savyje, ir tada Tėvo meilė ima pasireikšti tarnavimu ir išauga vis didesnis ir didesnis noras atsiduoti Tėvo valiai. O visa tai tiesiog natūraliai ugdo žmogaus charakterį ir vysto jo dvasinį lygį šito nesiekiant kaip tikslo vardan paties tikslo. Tiesiog tik šitaip žmogus pradeda GYVENTI IŠSIVERŽĘS IŠ VOVERĖS RATO.
Algimantas
2006-05-11 16:01:28
[gal paskutinis ne i tema] na tavo parasymas ramybe nedvelkia, o pas mane jautrus nervai tai tas alio alio ir brolyti, mane trikdo. kai rasau, rasau issamiai ir negaistu laiko veltui gal, as taves nepazystu ir nesuvokiu, jei parasytum atvirai ir pilnai kas tavoj sirdy, butu galima susidaryt vaizda ir kazka isivaizduoti, o jei istraukomis skelbti, tai meile, tai klaupimasi prie dievo, tai prie kitu. tai as atskiriems dalykas ir atrasau kas susije. manau nesunku mane suprasti.
Ir betkokioje situacijoje, neverta nervintis ar jaudintis, tiesiog ramiai isdestyti mintis, kas kaip, kad butu kuo labiau suprantama kitam, o ne nuvestu i dar didesnia painiava ir galvosukį.
manyje nera terminu "blogiau ir nebuna", "visiskas nesusipratimas", "tikrai pavargau", viskas turi priezastinguma ir laike isdestant ivykius viskas akivaizdziai ar ne bet matosi. o del "tikrai pavargau" tai velgi tik pasirinkimas arba toliau testi, arba pailseti. kokia cia problema, ir kas per teiginys..
Jei pritarsi man, siulau nesiaiskinti giliau, nes nei as turiu stabilios informacijos kuria isdestytum, nei tu ivertinsi mano ketinima pasidalinti ziniomis.
Ramybes tau ir supratingumo.
Vaidas
2006-05-11 03:03:37
[nt] dievas moko kad visi lygus, o betkoks sakymas kad as aukstesnis uz kita, eina pries dievo valia. Niekas taves nevercia kasdiena atsiklaupti, ritualu buna visokiu, svarbiausia kokios mintys.
Ir tau, siulau viena pasikeitima, tu klupi pries dieva, parodai gal taip koks jis nuostabus, bet dievas ir taip tobulas jam to nera kad reiketu, jam svarbu kad patys zmones tobuletu. Tai as tau siulau, ne vien apie dieva galvoti, bet ir rupintis savo jaunesniais broliais ir seserimis. Tie kurie iesko tiesos, iesko savo kelio. Jei tu vien apie dieva galvosi, ir nesirupinsi kas dedasi aplink tave, tai ar nepasiklys tie salia taves esantys. Ar ne pasiklydusiu dievas ateina gelbeti? ar nenori sekti jo pavyzdziu, kaip ir jis darytu, mokytu kaip tu vadini "zemesniuosius".
Koks sunus plotu tevui ir sakytu koks jis nuostabus, kuomet jam is kisenes iskritusia knygute tuoj nupūs vejas? Galvoti reikia placiau, nors gal kiekvienas zino kas jam tinkama.
Vaidas
2006-05-10 16:34:46
na ,brolyti, ir suvėlei čia viską, blogiau ir nebūna, kas tau sakė, kad aš klūpau, kad kažką žeminu, o kažką aukštinu????visiškas nesusipratimas alio alio neturiu laiko...šiandien visą dieną klūpau, vienam to, kitam ano, trečiam nežinia ko, norėčiau, kad ir ties manim kas nors sukluptų ir kaip žole pasirūpintų...alio brolyti tikrai pavargau... alio...
alio Vaidui
2006-05-10 18:27:40
beje mes visiškai nelygūs, bet myli mus tikrai vienodai ir atsiklaupti ties arimais viešpaties kasdieną aš turiu, taigi įsiskaityki atidžiau, ne prieš tave, prieš viešpatį klaupiuosi, kai pasislėpęs jis savajam trapume...
tik mažosiomis
2006-05-10 15:25:04
[gaila bet ne i tema] pasnekovei <n*si*em*n*si vaidui>,
1.Nusizeminti galbut reikia tik materialistams, nesuvokiantiems siltu jausmu artimiems. Kurie nesamoningai pasidave siekti malonumo is turtu, ir del ju turejimo kylantiems kitu komplimentams. Kiek reikia buti iskilusiai tarp visu dievo tvariniu kuriuos jis myli vienodai, kaip visus lygius, kad poto reiktu nusižeminti? Net dievas per minties derintoja galbut kalbasi kaip lygus su lygiu. Jei dievas yra tobulas, o visi kiti yra lygeverciai jo kuriniai. kokia padetį uzimi tu, jei tau reikia nusizeminti? gal tu laikai save dievu?
2.Mes visi materialus tvariniai, egzistuojame materijos pagrindu, nereikia skrajoti padebesiais ir nesusivokti kas vyksta po nosimi. Jei galvosi vien apie meile, ten visokius jausmus, visiskai atsiribosi ka jaucia tie kurie gyvena musu realioje materialioje tikroveje, sitaip gal tu nejausi materialiu rupesciu. Bet juk sita tikrove reali ir reikia ismokti joje gyventi, isklausyti kitus, taip pat joje gyvenancius, o ne vien pasinerti i save, kuomet savyje nematai kitu.
Ejimas i vidu, i save, ir ejimas i dieva, tai ejimas i visuma, nes dieve viskas sutelpa, ir kai randi dieva savyje, tai matai visa visuma jame, visus zmones, ir net save jame. Igyk pusiausvyra. Juk daug kam nepatinka narkomanai, vien todel kad jie pabega is sio pasaulio realybes ir tampa visiskai laimingi ir patenkinti savo viduje.
3.Suvokimo pagilinimo sumetimais pasakysiu, Algimantas didziasias raides vartoja kad atkreiptu demesi i svarbesnes vietas tekste/sakiniuose. Nesveika gal prie to priprasti, o gal ir labai naudinga nera vienareiksmiska. vien rasymas didziosiomis, internetineje etikoje traktuojamas kaip rekimas, ir nemandagus elgesys - mane to mokė.
4.Kai taip esi pagautas meiles, kai gali rasyti rasyti visokius drugelius ivairiaspalvius plasnojancius ryskiaspalviame danguje kaip meiles vandenyne su baltuciais debeseliais kurie kaip laiveliai plaukioja atnesdami mums dziugesi, tai taip galima kaip ir narkomanai be galo svaigti, rasyti tokias nesibaigiancias mintis, bet ar neuztenka pasakyti kad "as svaigstu". toks ilgas, begalinis destymas gal suteikia kitiem dziaugsma nezinau, man tokiu minciu liejimas tik suk
5.Karta kai poliklinikoje laukiau prie rengeno kabineto, ir maciau kaip senute su senuku elgesi, ji vos paeidama ar pajudedama, stengesi paeiti ir apsirengti isskubejusi is kabineto batus, o jis ir matesi labai stengesi jai paduoti batus ir apauti, nors ir pats nelabai pilnas jegu atrode, tai man is tokios meiles norejosi verkti.
O buna, kokios sudetingos situacijos, kur kamnors atsitinka kas blogo, ar as bunu tiek sukrestas, bet nejauciu jokiu jausmu tokiems, tarkim matau suzeistus kelis zmones nuo sprogusio autobuso suvarstytus stiklo sukemis, o prie ju pribege zmones jaudinasi ir klausia kaip cia kas cia, ar jum viskas gerai, tai man tai matosi kaip reali situacija, o gal kaip stebima per televizoriu, as tiesiog mastau iskart ka galeciau padaryti, ar kas paskambino i greitaja, ar dar ka pakviesti, pamokyti kad negalima istraukti istrigusiu daiktu nes grestu staigus nukraujavimas. Gal kaip neseniai temoje "kas yra dievas, kodel privalu ji garbinti" sake kad tai yra gailestingumas, o ne gailestis. Ir atseit dievas irgi taip pat verktu, jei galetu, bet jis nesigaili, o rodo gailestinguma. Ar tai nepanasu i bejausmiskuma, kartais saves klausiu, o ir dievas tokiu budu ar nepanasus i bejausmi. Jei specialiai pradeciau galvoti, kaip ten yra isivaizduoti kaip jauciamasi tokioje situacijoje, tai taip, man gaila butu tu zmoniu, bet kas is to gailescio :D
Jei is taves, jauciasi didele meile, siulau pabandyti ja samoningai kontroliuoti, juk ir rojuje yra garbinimo vadovai, kuriems vadovaujant tik nustatytu laiku ir vietoje galima garbinti o ne istisai (kas butu perdaug). Samoningumas pagal mane yra gera vertybė.
Vaidas
2006-05-10 11:47:56
"JEI KALBĖČIAU ŽMONIŲ IR ANGELŲ KALBOMIS, BET NETURĖČIAU MEILĖS, AŠ TEBŪČIAU ŽVANGANTIS VARIS IR SKAMBANTYS CIMBOLAI. IR JEI TURĖČIAU PRANAŠYSTĖS DOVANĄ IR PAŽINOČIAU VISAS PASLAPTIS IR VISĄ MOKSLĄ; JEI TURĖČIAU VISĄ TIKĖJIMĄ, KAD GALĖČIAU NET KALNUS KILNOTI, TAČIAU NETURĖČIAU MEILĖS, AŠ BŪČIAU NIEKAS. IR JEI IŠDALYČIAU VARGŠAMS VISA, KĄ TURIU, JEI ATIDUOČIAU SAVO KŪNĄ SUDEGINTI, BET NETURĖČIAU MEILĖS,- NIEKO NELAIMĖČIAU.
MEILĖ KANTRI, MEILĖ MALONONGA, JI NEPAVYDI; MEILĖ NESIDIDŽIUOJA IR NEIŠPUIKSTA. JI NESIELGIA NETINKAMAI, NEIEŠKO SAVO NAUDOS, NEPASIDUODA PIKTUMUI, PAMIRŠTA, KAS BUVO BLOGA, NESIDŽIAUGIA NETEISYBE, SU DŽIAUGSMU PRITARIA TIESAI. JI VISA PAKELIA, VISA TIKI, VISKUO VILIASI IR VISA IŠTVERIA.
MEILĖ NIEKADA NESIBAIGIA. IŠNYKS PRANAŠYSTĖS, PALIAUS KALBOS, BAIGSIS PAŽINIMAS, O JI IŠLIKS".
nusižeminusi Vaidui
2006-05-10 11:13:41
Ir kaip minejau, apie ta įtama, tai galbut ji ir skatina dvasini imluma, koks butu sis forumas jei nebutu tu kurie priestarauja, kurie nesutinka, kurie praso nors ir nesamoningai atvesti juos i teisinga kelia. Toks nedidelis netvarkos rodymas, sustiprina nora kad isivyrautu tvarka.
Taip ir gyvenime, ka mes veiktume jei viskas butu tvarkinga, kaip havonoje tai gal tik dziaugtumemes, bet cia mes esame per mazai samoningi kad ivertintume tai kas gera, kuomet nebutu tu nesusipratimu, neaiskumu ir panasiai. Atsimenu dar kazka skaiciau UK įvade apie dieviskaja itampa, tai gal nelabai suprantu, bet juk ir buddha sededamas po medziu ir isgirdes upe praplaukiancioje valtyje pokalbi dvieju zmoniu, kaip vienas mokino kaip reikia elgtis su styginiu instrumentu "jei styga bus perdaug atpalaiduota - nebus garso, o jei perdaug itempta - ji nutruks", ir tada buddha kazka suvoke.. Taip ir cia, dziaugiuosi kad yra itampa.
Vaidas
2006-05-10 11:10:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.