Forumas: temos peržiūra
Kaip pasielgtų Jėzus? Kaip pasielgtum tu?
Parduotuvėje, pieno produktų skyriuje, vaikinas labai įdėmiai apžiūrinėjo prekes tai pasilenkęs, tai vėl atsistojęs, tai vėl pasilenkęs. Tas jo šokis prie lentynų ir atkreipė mano dėmesį.Kai vaikinas pasilenkia ir žiūri į ką nors, tuo metu jo rankos ką nors deda į vidinę stipriai apšiurusios prasegtos striukės kišenę. Trumpai stebėjau jį,tokį nuskurusį ir tik tiek. Vėliau pamačiau jį duonos skyriuje su batonu rankoje ir tuščiu krepšeliu, bet su stipriai išsipūtusia striuke. Kaip jis praeis pro apsaugą, pagalvojau, ir tik tiek. Kuo viskas baigėsi, nežinau. Tik išėjus iš parduotuvės, šovė į galvą mintis, kad reikėjo kažkaip pasielgti, o ne tik stebėti. Ir dar pagalvojau, o kaip pasielgtų Jėzus? Ir klausiu, o kaip pasielgtum tu?
Violeta
2006-05-16 09:14:02
Komentarai
Pirma - jei tai pirmo būtinumo maisto prekės - pasiūlyčiau jam pati nupirkti na už kokius pvz.: 5-7 Lt duonos ar pieno gaminių. Beje pabandyčiaupaaiškinti, jei jau tenka bendrauti - kad vogimas atneša TIK nuostolių ir kodėl aš taip manau. Aišku kitaip elgčiausi jei tai pvz.: kvepalai už keliasdešimt litų.Daliai. O pirkti vogtų pirkinių neverta dėl tų pačių gyvenimo dėsnių... Kad ir: duodantis gauna dvigubai ir t.t. O apsiskaičiavusioms mano naudai pardavėjoms, visada pasakau, jei tik pastebiu. Vaikystėje net nuėjus toli esu lėkus atgal ir nešus neteisingai suskaičiuotą grąžą. Net labai skurdžiu gyvenime periodu radau piniginę su tikriausiai didele suma užsienio valiutos, tiksliai nežinau, neatidariau piniginės, bet matėsi pro kraštus. Susiradau atrimiausią apratnaujantį darbuotoją ir atidaviau piniginę, pasakiusi, galbūt yra ir kažkokie pametusiojo duomenys, gal ateis žmogus ieškoti į t1 vietą kur galėjo pamesti. Nesvarsčiau, kiek tikimybių, kad ta moteris nepasisavins piniginės, bet pasielgiau savo sąžinės atveju teisingai ir esu rami. Dar. Tikrai ŽINAU, kad pavz.: paaukota "dešimtinė" - visada grižta dešimteriopai... Galit tikėti, galit ne, bet tikrai taip yra. Aš pvz, aukoju savo bendruomenėje (laisvųjų krikščionių) ir seniai seniai pastebejau, kad kuo labiau trūksta pinigų - tuo daugiau reikia paaukoti. O gryzta įvairiausiais būdais: priedais prie algos, padovanotomis stovyklomis vaikams, nesusirgtomis ligomis (na čia jau įsivaizduoju)... bet grįžta... Ir tai vyksta visada... Tai dėsnis (kaip traukos ir.t.t) Tik mes ne visada tai pastebime. Juk net senas vaikiškas eilėraštukas toks teisingas: "Jeigu nori būt laimingas - laimę nešk kitiems; nes ji paslaptingu būdu, grįžta mums patiems....".
D.S.
2006-05-25 08:09:44
aaaaaaaaaa supratau, gerai pataikėte, dėkoju
Daliai
2006-05-20 19:52:27
Kalbėjau kaip tik apie to Aš tam tikros kokybės pasitikrinimą gyvenimiškoje praktikoje, "žiūrint" skirtingo suvokimo "akimis". Tokie kliūvantys dalykai dažnai suveikia kaip akstinas - kam kritiškiau į save pažvelgti ar pradėti daugiau analizuoti, kam mąstymą plėsti, kam sąmoninguma didinti.
Dalia
2006-05-20 19:48:38
Gyvenimo situacijos - tai ne mūsų, kiekvieno, patikrinimas, bet UGDYMAS. Tėvui mūsų tikrinkti NEREIKIA, NES JIS IR TAIP ŽINO, KAD MES JAM JAU ESAME ROJUJE. IR VISI. NES JIS VISKĄ, IR PRADŽIĄ,MATO NUO PABAIGOS. Tuo tarpu AUGIMAS reikalingas mums, kiekvienam. Ir šis procesas kartais pagreitėja, kartais sulėtėja, bet visada jis vyksta, net mums to ir nesuvokiant. Mes, KIEKVIENAS, PADEDAME AUGTI NET TOMS ŽMONIŲ KARTOMS, KURIOS URANTIJOJE GYVENS PO MILIJARDŲ METŲ. Dėl to nelaikykit tų situacijų tokiomis, kad jūs laikote egzaminą. Jokio egzamino jums Tėvas nesiūlo, tiesiog JIS visus augina SAVO MEILE. Ir kuo mūsų žvilgsnis ir jausmai yra nuspalvinami Tėvo meilės, atrastos savyje, tuo ir mūsų augimas yra tvritesnis. Bet vis tiek, tai nėra egzaminas, tai nėra lenktynės. Tiesog mes vis labiau tampame savo poelgiais -anašūs į savo tikrąjį aš, į savo asmenybę, kurią mums ir padovanoja kiekvienam pats Tėvas. Tik mūsų materialus genetinis paveldėjimas ir charakterio gyvuliniai bruožai - baimė, pavydas, pyktis, kerštas - trukdo savo tikrajam, dieviškajam aš išsiskleisti. Ir kuo daugiau bendraujame su Tėvu, atrastu savyje, tuo gyvuliniai bruožai vis labiau pakeičiami dieviškaisiais - meile, tiesos siekimu, tarnavimu ir pan. O tai ir diktuoja, keiivienam, konkretų veiksmą konkrečioje situacijoje. Ir žinokit, kad jūs, kiekvienas, ne egzaminus laikote, kas geriau pasielgs arba daugiau kartų, bet patys, kiekvienas kokybiškai ugdote save, kad palaipsniui taptumėte net ir tokie tobuli, koks tobulas yra Tėvas. Ir čia laiko aspektas ir net pats veiksmas, kad ir ne toks geras, nėra tiek svarbu, kiek svarbu yra jūsų pačių NORAS pasielgti GERIAU KITĄ KARTĄ. Bet tai turi būti NUOŠIRDUS SIEKIS, O NE TIK PROTO DEKLARACIJA, KURI BUS TIK NEGYVA TEORIJA, KOL NEPAVIRS JŪSŲ SIELOS TARNAVIMU VISUR IR VISADA. Ir tik tada jums visiškai nebebus svarbu, kaip jūs pasielgėte, nes visada pasielgsite tik taip, kaip jums diektuoja ne jūsų šalta ir apskaičiuojanti logika, racionalus mąstymas, bet dieviškasis Tėvo fragmentas, Minties Derintojas, veikiantis jūsų protą ir šituo bendru savo ir jūsų proto veikimu kuriantis sielą. O tada siela ir ima vis labiau atsiskleisti tarnavimu, ir vis nuoširdžiau siekdama tapti geresne negu yra šia akimirką.
Algimantas
2006-05-20 14:25:23
Su apsiskaičiavusiom pardavėjom turiu gerų patyrimų. Pradžioje nutylėdavau ir apsidžiaugdavau, kad tipo pavyko. Paskui pastebėjau, kad kitur prarandu dvigubai, jeigu ne trigubai. Dabar iškart sakau, kad ji suklydo ir nesigundau. Atsirado suvokimas, kad pardavėja toks pat žmogus, kuriam irgi skauda ir kad mes nestovime kitose barikadų pusėse. Ji ir aš vieno kraujo.
Patyrusi pirkėja
2006-05-18 23:53:30
Su panašiomis situacijomis į Violetos aprašytąją susiduriame, kaip ir savęs patikrinimui. Kas tam, kad pagalvotų ar pats viską daro pagal sąžinę, kad mokytųsi nesmerkti. Taip pat ir savęs, jei atrodo, kad lyg ir reikėjo kažką daryti kitaip. Kas tam, kad susimąstytų apie artimas priežastis tokio elgesio. O kas, kad gilintųsi į egzistencinius dalykus - dėl ko iš viso visa tai vyksta. Kažkas, kad jau išdrįstų nuoširdžiai prieit. Tiesiog elgiamės pagal save tuo momentu.
O kaip elgiatės, kai siūlo pigiau vogtas prekes ar šiaip daiktus? Kai randat pamestus juos arba piniginę ? Dar įdomiau atrodo tokie dalykai, kai pradeda kartotis situacijos, kada tiesiog "apsiskaičiuoja" pardavėjos ir grąžą atiduoda didesnę arba sumaišo kainas tavo naudai. Kaip tada elgtumėtės ?
Dalia
2006-05-18 21:19:49
Miela Teodora, ačiū už tavo žodžius. Jaučiu tavyje tvirtą įtikėjimą, kokio šiandien Urantijoje taip stinga. Šviesk visiems Tėvą, kad galėtų jį pamatyti ir tie, kurio jo dar nemato, kad daugiau nebebūtų tokių, koks buvo Judas Iskarijotas. Mes turime visada atskirti žmogų nuo žmogaus veiksmo. Nepaisant, kad Judo veiksmą mes pasmerkiame, kaip blogio veiksmą, kaip išdutodantį meilę ir gėrį, kaip paminantį ištikimybę Kūrėjui, bet Judą kaip asmenį mes turime mylėti, net ir taip, kaip jį mylėjo Jėzus, suteikdamas jam paskutinę galimybę net ir per paskutiniąją vakarienę atsisakyti savo užmačių, kada su tokia pačia meile numazgojo ir Judo kojas. Kūrėjas numazgojo tvarinio, jį išduodančio tvarinio, kojas. Ir tokia meile Jėzus spindi visiems, nes toji meilė yra iš Tėvo. O Jis nėra asmenų gerbėjas, jis myli visus be išskaičiavimo ir prioritetų, be nuopelnų ir nusistatymų, myli visus vienodai. IR IŠDAVIKUS. NET IR DIEVO IŠDAVIKUS. Dėl to ir mes mylėkime ir Judą Iskarijotą, tik nepritarkime jo poelgiui, jo mąstymui, kuris jį ir atvedė į išdavystę, kada savasis ego nustelbė dieviškąjį balsą viduje.
O Judo evangelija - tai lygiai tokia pati pakartota Judo Iskarijoto išdavystė tik po dveijų tūkstančių metų pateikiant prasimanymus ir tiek. JOkios Judo evangelijos nebuvo, nes Judas Iskarijotas nusižudė išbėgęs paklaikęs iš sinagogos, kada suvokė KĄ JIS PADARĖ. Tai kaip gi tuomet išeina, kad Judas Iskarijotas yra ištikimiausias Jėzaus apaštalas, turėjęs savuoju blogiu parodyti, kad yra šalia gėris, jeigu jis pats išsigąsta SAVOJO VEIKSMO.
Tėvas yra meilė. Jėzus myli visus vienodai, ir jis NEGALI, arba suprantamiau, NEMOKA mylėti, ką nors labiau negu visus kitus. Tad nei Judo Evangelija, nei Da Vinčio kodas, irgi pasakojantis nesąmones neturi nieko bendro su Jėzumi. Tai pakrikusios fantazijos vaisius tų, kurie siekia dar labiau pasipelnyti kitų sąskaita ir įnešti sumaišties. O viso to pradžia Liucifrio maištas. Bet apie tai yra atskirai aptarta tema.
Algimantas
2006-05-18 16:21:41
Taip mielas Vaidai,jei judas būtų mano brolis,aš jam atverčiau savo širdį ir , ir iš jos sklindanti šviesa pakeistų mano brolio žingsnius.Taip ,kaip ir Uranija, nusileidusi mums iš dangaus, dabar iš lėto keičia mūsų kiekvieno būtį.Mielas Vaidai,dabar keliais ir klystkelias klaidžioja daug netikrų tiesų,bet mes pasitikėkime Uranija .Skaitykime ,skaitykime ir te padeda mums Aukščiausiasis .Amen.
Teodora
2006-05-18 09:15:59
[del Judo] pirma tai nemanau kad reikia laikyti kazkoki pykti pries kanors, juk visi priklausomai nuo situaciju mokomes, jei judas butu tavo brolis ar jo issizadetum..
Tai, dar vakar susiduriau su nuoroda ( http://blog.delfi.lt/archive/article.php?id=9267600&categoryID=6992872&ndate=1144599564 ) kurioje {
Judas buvo ištikimiausias Jėzaus Kristaus mokinys ir išdavė jį vykdydamas paties Jėzaus prašymą. Taip rašoma šią savaitę JAV pristatytoje vadinamoje Judo Evangelijoje.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Egipte surastas koptų kalba ant papiruso surašytas keliasdešimties puslapių restauruotas ir išverstas dokumentas eksponuojamas JAV Nacionalinės geografijos draugijos būstinėje Vašingtone.
}
ar toks saltinis klastote ar ne, nezinau. UK visos nespejau perskaityti. Tai ar tikrai jis toks blogas? kaip is tikro yra.
Vaidas
2006-05-18 09:02:11
Taip mielas Algimantai,Jėzaus neišsenkančioji piniginė buvo kupina meilės ir gėrio.Ir tik vienintelis niekadėjas tas judas iskariotas nepanoro išmainyti savo storos piniginės saugomų turtų į mūsų amžinojo gelbėtojo Jėzaus iš Nazareto dalijamas širdies brangenybes.Siekdama parodyti judo iskarioto tikrąją vietą paskutinėje vakarienėje ,aš sąmoningai nerašau jo iš didžiosios.Manau jis to nevertas.Melskimės broliai ir seserys,melskimės taip ,kaip meldėsi Jėzus ir mes būsim išgelbėti, nes kiekviename iš mūsų yra dalelytė Tėvo , kuris neužmiršta nė vieno ir atėjus laikui atveria skaisčios tiesos kelią ,kurį nušviečia kievienam iš mūsų mums skirtas Derintojas.Amen.
Teodora
2006-05-18 08:42:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.