Forumas: temos peržiūra
Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie patyrimą ir kapų lankymą, perteiktas gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės atsakymas-mokymas apie patyrimą ir mirusiųjų pagerbimą, perteiktas po gyvųjų pamaldų, Rojaus Trejybės šventovėje, 2009 10 31.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimi, patys mylimiausi, Mano vaikai, Aš jus lygiai taip pat garbinu, kaip garbinate jūs, nes šitas garbinimas yra mūsų GYVAS ryšys.
Kas yra garbinimas? Tai – kada jūs atsiveriate, ir jūsų siela gyva meilės upe pasklinda link Mūsų. Tai yra mūsų gyvas bendravimas, tik jūs įvardinate šituo žodžiu –“garbinimas.“
Garbinimu gali tapti jūsų visas gyvenimas, kada jūs gyvensite šitoje gyvoje Mūsų, jums jau dabar suteiktoje, meilės upėje, plaukdami šitais gyvais meilės virpesiais; ir šitais virpesiais gyvendami, prisipildydami jų pačios gyvybingiausios energijos.
Ir šitai yra jums naujas patyrimas, patyrimas, kurį pajaučia jūsų siela.
Žinokite, jūs patyrimus iki šiol vertinote tik tai, ką patiria jūsų kūnas – ir kūnui sunku, jisai serga, jis jaučia skausmą. Jūs vadinate, kad tai yra kančios patyrimas.
Kada jus įžeidžia kitas, jūs jaučiate lygiai taip pat skausmą, jaučiate, kadangi kažkoks įžeidimas neatitiko jūsų sampratos, tačiau jūs jaučiate savo vidumi, savo vidine nuostata. Jeigu jūs savo nuostatą pakeičiate į visiškai priešingą, jūs to ankstesnio įžeidimo nebelaikote įžeidimu.
Žinokite, patyrimas tai yra jūsų atsiskleidimas, jūsų augimas.
Jūs negalite augti be patyrimų, nes patyrimas ateina tiktai atliekant kažkokį veiksmą. Kol veiksmas neatliktas, jūs neįgijote to veiksmo patyrimo. Kokie bebūtų veiksmai, jie sukelia savo pasekmes. Jeigu jūsų veiksmai yra šviesūs, pasekmės taip pat yra lengvos jūsų atsivėrusiai dvasiai, kurią jūs vadinate siela, taip, siela, kol jūs tapsite tikraja ta amžinaja dvasia.
Tačiau tai, ką jūs dabar atliekate pranoksta net ir sielą, nes jūs, garbindami Mus, atsiskleidžiate jau kaip dvasia, kaip toji amžinoji, niekada neišnykstanti esatis, pasireiškianti per jūsų dvasinį asmenį.
Todėl šitas patyrimas negali būti prieinamas neatsivėrusiam.
Jūsų šitas patyrimas jus išaukština Mano akyse; išaukština tiek, kad net ir iki tol jums buvusios aštrios frazės nebežeidžia jūsų, net ir iki tol žeidę veiksmai, atlikti kitų jūsų sielos brolių ir sesių, Mano vaikų, lygiai taip pat mylimų, tačiau neatsivėrusių Mums tokiu gelmės lygiu, kokiu atsiveriate jūs, ir dėl to jūsų patyrimas, kuris žemesniu dvasiniu laipteliu jums būtų suteikęs skausmą, dabar tokio skausmo nebesuteikia. Bet jums kelia naujų klausimų, kodėl jie šitaip pasielgė, kodėl jie nemato TO, ką matote JŪS?
Nes jūsų kitoks patyrimas, patyrimas, kuris jums suteikia gebėjimą pažvelgt iš aukštesnio laiptelio į žemesnį laiptelį; į savo pačių sielos brolius ir seses, einančius taip pat dvasiniu keliu, tačiau stovinčius ant žemesnio laiptelio, ir dar negalinčius įvertinti jūsų laipto šviesos ir prasmės, kai jūs matote savo nueito žemesnio laiptelio, ant kurio dabar jie stovi, prasmę ir šviesą.
Todėl, žinokite, kiekvieno, kuris stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio, patyrimas yra aukštesniu lygiu, kurio prasmės jūs dar negalite suprasti. Šito laiptelio prasmę jūs suprasite, kada jūs atsistosite ant dar aukštesnio dvasinio išsivystymo laiptelio. Tačiau jūs, stovėdami ant savojo dvasinio išsivytymo laiptelio, galite įvertinti ant žemesnio dvasinio išsivystymo laiptelio stovinčio savo sielos brolio ar sesės atliekamą veiksmą. Jie savo veiksmo dar negali vertinti, nes jie stovi ant to paties veiksmo lygmens laiptelio. Jūs gi stovėdami ant aukštesnio galite įvertinti žemesnį. Lygiai taip pat kaip mokytojas gali įvertinti mokinio pastangas ir veiksmus. Tuo tarpu mokinys negali įvertinti mokytojo nei veiksmo, nei pastangų, nes mokinio vertinimas neatitinka to šviesos lauko, kokiame jau gyvena mokytojas.
Todėl kada jūs kalbate apie tų pačių tradicijų laikymąsi ar nesilaikymą, jūs kalbate iš savojo supratimo, matydami tą tamsą, kurioje yra kiti jūsų sielos broliai ir sesės, kurie tų tradicijų laikosi.
Niekada nesmerkite jų. Niekada nepriekaištaukite jiems. Niekada nesiekite pakeisti jų tradicijas.
Tačiau patys, supratę šitų tradicijų beprasmiškumą, neprisidėkite prie jų. Tiesiog stebėkite jas iš šono. Stebėkite, jeigu kiti pasinėrę galvotrūkščiais lekia. Jūs galite su jais nuoširdžiai pabendrauti, paaiškinti, ir paaiškinti savo nuostatą, kodėl jūs nenorite prisidėti, bet jūs nesmerkite tos tradicijos. Jūs ją taip pat puoselėjate ir pasakote tiems sielos broliams ir sesėms, kad jūs uždegsite tą žvakutę. Pamąstykite, kad tas prie kurio kapo stovite, jisai čia eina toliau, aukštesniu lygiu, jis niekur nedingo. Pamąstykite apie Kūrėjus. Pamąstykite apie Mus. Pamąstykite apie Jėzų. Pamąstykite kaip jis nugyveno, ir kada jis gyveno šitame kūne, ir kada kūną jo kiti jo sielos broliai ir sesės taip išniekino, pakabindami ant kryžiaus, nužudydami jį pačia skausmingiausia ir to meto nešlovingiausia mirtimi, jis PRISIKĖLĖ. Jis gi tą veiksmą padarė vardan JŪSŲ, kad jus vis mokytų ir prie to paties žemės lopinėlio, kur uždegėte žvakutę. Pamąstykite apie tą Jėzaus PRISIKĖLIMĄ.
Tai ar gali jūsų tėvai, vaikai NEPRISIKELTI, jeigu PRISIKĖLĖ JĖZUS?
Šitai jūs paaiškinkite tiems sielos broliams ir sesėms, kurie negali suprasti ir dėl to atlieka tiktai ritualą, nesuprasdami PRASMĖS, paaiškindami tiktai, kad taip darė jų tėvai, seneliai, protėviai, taip ir jie turi palikti šitą tradiciją savo vaikams, ir moko vaikus šitų pačių, neturinčių šviesos, tradicijų. Bet jūs jiems pamėginkite atskleisti PRASMĘ.
Nuo JŪSŲ PRIKLAUSO milžiniškas tolimesnis ŽMONIJOS ŠVIESĖJIMAS arba šitos ŠVIESOS UŽTEMDYMAS. Jūs turite šviesą savyje. Jūs ją atradote. Jūs įtikėjote. Jūs esate toji Mano druska, kurią Aš barstau visai planetai, kad suteiktų jai skonį.
Būkite šita, skonį turinčia, druska.
Tačiau, žinokite, jūs esate druska, kuri sukelia skausmą tik tiems, kurie turi tas žaizdas, kurios yra jų tamsos žaizdos, kurie yra užsivėrę Man, nusigręžę nuo Manęs. Jūs jiems esate kaip ta druska, sukelianti skausmą, užbėrus ant žaizdos. Tačiau jūs esate druska, kuri suteika skonį tiems, kurie nuoširdžiai ieško; ieško šviesos, ieško gyvojo vandens, gyvojo maisto.
Štai ir jūs būsite TĄJA druska, mokydami juos, aiškindami jiems apie tų tradicijų beprasmiškumą ir tamsumą.
Tačiau net ir tokiose tradicijose jie gali taip pat atrasti PRASMĘ, JEIGU ĮSIKLAUSYS Į JŪSŲ PAAIŠKINIMUS, Į JŪSŲ SUTEIKIAMUS MOKYMUS.
Bet jūs esate Mano vaikai, atradę, kiekvienas, savo viduje Kūrėją, ir žvelgiantys į Kūrėją iš vidaus savo virpesiais, savo sielos atsivėrimu. Ir šitas gyvasis ryšys, kuris yra NENUTRAUKIAMAS tarp mūsų, JEIGU JŪS PATYS JO NENUTRAUKSITE savo laisva valia. Šitas gyvasis ryšys jus visą laiką stiprins. Ir NIEKAS jūsų NIEKADA negalės ATSKIRTI nuo Mūsų, nuo nė Vieno iš Mūsų Trijų Rojaus Trejybėje esančių Asmenų.
Šitas ryšys yra AMŽINAS ir pats STIPRIAUSIAS.
Todėl, jeigu jūs palaikysite šitą gyvą ryšį, šitas ryšys UŽDENGS, UŽKLOS visus kitus žmonijos patyrimus.
Ir kokie jums būtų keliami reikalavimai, grasinimai, gąsdinimai, kada jūs palaikysite šitą gyvą ryšį per atsivėrimą Mums, jūsų siela turės GYVOS IŠMINTIES, kaip pasielgti kiekvienu konkrečiu atveju.
------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-11-04 15:26:13
Komentarai
Niekada nekišu čia savo trigrašio, bet perskaičiusi Vaido pasikėlimą laipteliu aukščiau už kitus todėl, kad negeria alaus ir nerūko...Vaidui iš aukštai žiūrint tai kvaili žmonių užsiėmimai(pritariu), o man iš žemo laiptelio žiūrint į Vaido požiūrį, kad vien dėl šių įvardintų savybių(sveikos gyvensenos) esi kažkoks išskirtinis, net laiptelių arčiau Dievo, atrodo visiškai kvaila... Na gal Vaidui reikia didelių pastangų atsispirti šioms pagundoms ir jis tai laiko "dieviška" valia...Tada komentarą suprantu.Aš esu jau gyvenimo saulėlydyje, natūrali abstinentė be jokių pastangų, bet dėl to nėra kilusi mintis savęs laikyti kažkokia geresne už kitus.
Nepyk Vaidai, tavo komentarai geri, bet tik ne šiuo atveju....
Su linkėjimais. Aiste
Vaidui
2009-11-05 00:56:53
Aiste, vienas dalykas kad aš domiuosi sveika gyvensena, bet iš dalies įprastai aš gal to taip nesureikšminu ir kas kuo užsiima tuo užsiima. Bet kaip aš suprantu, po garbinimo buvo tokie jausmai ir vibracijos vientisumo, džiaugsmo, noro dalintis tuo kas gera, o tie žmonės kurie užsisakė alaus ar rūkė, ne tai kad jie materialiai užsiėmė tokiu elgesiu, bet tai atrodytų matėsi jų pačių vibracijos jų pojūčiai jų išgyvenimai kada jie yra uždari, liūdesyje, atskirtume, ir dar griebiasi tokių priklausomybes sukeliančių ir atseit padedančių dalykų..tam kad pabėgtų patys nuo savęs. Nesidžiaugiantys, nedėkojantys, neįvertinantys to kas yra..nesidalinantys tuo kas gera su kitais. Galbūt tai buvo būdinga būtent tiems žmonėms sutinkamai su jų elgesiu, o gal ir ne tik jiems. Na tarkim tiek. Geros dienos!
Vaidas
2009-11-05 09:00:51
gal mano patirtis pades del ... alaus ir moteru :))))
Kai tik pradejau eiti SVIESEJIMO keliu pastebejau toki reiskini : "Kazkodeltai meciau rukyti , po pusmecio meciau vartoti spiritinius , dar po keliu menesiu isvis atsisakiau alkoholio. Netrukus ryte atsikeliau su ZINOJIMU , kad nenoriu COCA COLOS , kavos . Praktiskai nustojau keiktis - kas buvo man budinga pradirbus 10 metu autosaltkalviu :). Beje , idomiausia buvo minciu kaita apie saugos dirza a/m : anksciau as galvodavau - "kas per nesamone , segiotis cia ..." ir stai nauja kokybe - "Aciu tau gerasis zmogau , kuris sugalvojai ji rupindamasis zmoniu givybe"
Man neklausimas LAIPTELIAI - ir nesupykit , bet arkliui aisku , kad ... alus moteriai zala. Bet as dar neseniai buvau ... arkliu :)))Tiesiog visur yra LYGIAI .
Kapu as nelankau , ir artimieji ... jau priprato . Juokemes , - kai su mama nuvaziuojam as vis prie kapo sakau -"Teti , ku ku , tu cia :))). Mes jau turim slapta koda - vaziuojam pas kaulus . Ir nesvarbu kaip yra - Svarbus yra mano poziuris , nes ji formuoja mano TIKEJIMAS.
"Mirusius laidoja mirusieji " Ar ne Jezaus zodziai???
Donis
2009-11-19 13:10:29
Mielieji, Vaido pastebėjimas apie pamatytus mūsų sielos brolius ir seses, kurie gėrė alų ir rūkė, yra visiškai jam NATŪRALUS, nes jis tikrai stovi ant aukštesnio laiptelio ir gali tų žmonių veiksmus vertinti kaip NEIŠMINTINGUS. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis IŠKELIA SAVE AUKŠČIAU UŽ JUOS. Tiesiog Vaidas jau mato, ir suvokia SAVO SIELA, rūkymo ir alkoholio ŽALĄ FIZINIAM KŪNUI - ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVEI MATERIALIU PAVIDALU, ir dėl to gali vertinti tų, jo sutiktų sielos brolių veiksmus, rūkančių ir geriančių, kaip NEIŠMINTINGUS. Jis ne tik žino, ką žino ir daug kas, net ir tie, kurie šitaip neišmintingai elgiasi, bet jis savo SIELA JAU IŠ VIDAUS PATIRIA TOKIŲ VEIKSMŲ NEIŠMINTINGUMĄ IR LAIKO BEI ENERGIJOS ŠVAISTYMĄ.
SVAIGTI REIKIA NUO ROJAUS TREJYBĖS GYVO GARBINIMO, KAI TOKS SVAIGIMAS NETURI PAGIRIŲ, O SUTEIKIA NEPAPRASTĄ ENERGOJOS IR PALAIMOS ANTPLŪDĮ.
Jūs gi nesakote, kad penktos klasės mokinys yra žemesnėje klasėjė negu trečiokas, o universtiteto studentas yra ant žemesnio laiptelio negu penktokas.
TOS PAČIOS KLASĖS yra ir dvasiniame kelyje. Juk dvasinis gyvasis kelias ir yra GYVASIS, KAD JAME KAUPI NE TIK PATYRIMĄ - SISTEMINIŲ KŪRINIJOS ŽINIŲ, ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO, IR GĖRIO KŪRIMO DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, BET TUO PAČIU IR TURI VIS GILESNĘ ĮŽVALGĄ.
Pavyzdžiui, tie iš mūsų, kurie lanko tik Uratnjos grupę, bet nelanko mūsų Rojaus Trejybės šventovės gyvųjų pamaldų, savo įžvalga po kellerių metų ėmė atsilikti nuo pamaldas lankančių. Ir tas skirtumas ėmė augti net tiek, kad jau ėmė NEBESUPRASTI MŪSŲ SAKOMŲ ŽODŽIŲ PRASMĖS. Ir tai natūralu, nes jie stovi ant ŽEMESNIO LAIPTELIO savo asmeninio dvasinio augimo kelyje. Ir ypač tai akivaizdu, kada tie, kurie anksčiau nesuprasdavo atrodo beveik nieko, po kelerių metų gyvųjų pamaldų lankymo jau PATYS pradėjo aiškinti kai kuriems grupės "senbūviams," NELANKANTIEMS GYVŲJŲ PAMALDŲ, jau atrodytų tokius turėtų jiems būti suprantamus dalykus.
Žodžiu, DVASINIAME KELYJE AUGI TIK TADA, KADA TAM ĮDEDI PASTANGŲ. KAS JŲ ĮDEDA DAUGIAU, DAUGIAU IR AUGA. IR TAI NATŪRALU. IR ŠITAIP RA VISOJE KŪRINIJOEJ, IR PER VISĄ AMŽINYBĘ. TAS PATS BUS IR PO PRISIKĖLIMO. NEBŪSIME "NUKIRPTI" PAGAL VIENĄ STANDARTĄ.
Būtent ŠITOJE Vaido pateiktoje situacijoje jis ir pademonstravo giluminę įžvalgą.
Kada skaitote dvasinius mokymus, skaitykite juos kaip maldas - atsivėrusia siela, kad pamatytumėte ne tik žodžius, bet gilumine savo sielos įžvalga, kad pajaustumėte tų mokymo žodžių PRASMĘ.
Būtent šitame mokyme Begalinė Dvasia-Motina-Sesė MOKO:
"Todėl, žinokite, kiekvieno, kuris stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio, patyrimas yra aukštesniu lygiu, kurio prasmės jūs dar negalite suprasti. Šito laiptelio prasmę jūs suprasite, kada jūs atsistosite ant dar aukštesnio dvasinio išsivystymo laiptelio. Tačiau jūs, stovėdami ant savojo dvasinio išsivytymo laiptelio, galite įvertinti ant žemesnio dvasinio išsivystymo laiptelio stovinčio savo sielos brolio ar sesės atliekamą veiksmą. Jie savo veiksmo dar negali vertinti, nes jie stovi ant to paties veiksmo lygmens laiptelio. Jūs gi stovėdami ant aukštesnio galite įvertinti žemesnį. Lygiai taip pat kaip mokytojas gali įvertinti mokinio pastangas ir veiksmus. Tuo tarpu mokinys negali įvertinti mokytojo nei veiksmo, nei pastangų, nes mokinio vertinimas neatitinka to šviesos lauko, kokiame jau gyvena mokytojas."
Todėl, mano miela sielos sese Aiste, tu dar nematai TO, KĄ JAU MATO VAIDAS, IR TAVO VERTINIMAI VAIDO ATŽVILGIU YRA KLAIDINGI, NES JŪS ABU Į TĄ PAČIĄ SITUACIJĄ ŽVELGIATE NUO SKIRTINTO AUKŠČIO LAIPTELIO - VAIDAS NUO AUKŠESNIO, TU - NUO ŽEMESNIO.
Ir tai visiškai natūralu. DVASINIS AUGIMAS KIEKVIENO YRA KITOKS IR ASMENINIS.
Šitame kelyje nėra taip, kad būtų VIENODUMAS. Tačiau čia tikrai yra DVASINĖ VIENOVĖ. O kada žmogus GIMSTA IŠ DVASIOS, TADA JIS MATO NET VISOS ŽMONIJOS ŽYGIAVIMĄ IR SUVOKIA PRIEŽASTIS IR PASEKMES, KURIOS BUS NEIŠVENGIAMOS. Tačiau net ir toks žmogus savęs neiškelia aukščiau už patį menkiausią valkatą, bet savo ĮŽVALGA IR RYŠIU SU ROJAUS TREJYBE TAI AIŠKU YRA VISIŠKAI SKIRTINGI ŠIŲ DVIEJŲ ŽMONIŲ DVASINIO AUGIMO LAIPTELIAI.
Atkreipk dėmesį Į SAVO ŽODŽIUS, tu sakai tai, ko VAIDAS NET MINTY NETURĖJO, kad jis laikytų save aukščiau už kitus ir geresniu, o tu jau šias savybes jam PATI PRIMETI.
Tai, ką primetate JŪS, arba ką motote JŪS iš savo laiptelio nereiškia, kad TAIP YRA. Tačiua tą suvoksite ir PATIRSITE, tik patys užlipę ant DAR aukštesnio laiptelio, negu mėginate įvertinti KITĄ SAVO SIElOS BROLĮ AR SESĘ, STOVINTį AUKŠČIAU UŽ JUS, BET SAVES NEIŠKELIANTĮ VIRŠ JŪSŲ.
Telydi jus ramybė.
Su brOliška meile,
Algimantas
2009-11-05 11:24:24
Gitana, taip ir nesupratai kas čia ir ką vertina.
Galiu paaiškinti plačiau, jei neužtenka tamstai "įžvalgos". Komentarą parašiau perskaičiusi, kaip Vaidas vertina aplinkinius žmones, lyg jie būtų, kaip pats parašė, kitame lygmeny. Būkite jūs nors padebesiuose, man dzin. Mano vertinimo skalė kita.
O kad visi žiūri per savo prizmę, tai liečia ir tamsta.
Aiste
2009-11-06 12:39:19
Reikia, Aiste, tobulėti ir kopti laipteliais, būtinai reikia. Vien tik žinojimo kas yra bloga ir kas yra gera nepakanka. Reikia pajausti. Ir tik tada galėsi pamatyti ir pažinti kitus žmones, nes tada nevertinsi jų per savo prizmę, tada jų iš viso nevertinsi, o tik stebėsi jų veiksmus čia ir dabar ir pamatysi, kokias pasekmes duos jų veiksmai. Čia ir yra posakio "neteiskite ir nebūsite teisiami" prasmė.
Su meile
Gitana
2009-11-06 09:54:24
Vaidai, pagal ką nusprendei, kad moterys, užsisakiusios po bokalą alaus, buvo uždaros, liūdnos, nesidžiaugiančios ir tt (pateikiu tavais žodžiais, kad neiškraipyčiau)? O gal anaiptol, susitiko dvi draugės ir gurkšnodamos alų džiaugsmingai aptarinėjo savo kasdienybę? Taip manau iš savosios patirties, kai tenka dalyvauti draugių susibūrimuose ir matau, kaip prie alaus draugės nesijaučia nelaimingos ir savo džiaugsmais puikiai dalinasi su kitais. Kaip minėjau, aš alkoholio nevartoju, bet man tai visiškai netrukdo jas vertinti vienodu lygiu.
Algimantai, ar tikrai manai, kad reikia tokių kruopščių studijų ir dėti tiek pastangų pakilti ant aukštesnio laiptelio (būtinas aukštesnis dvasinis išsivystymo lygis), kad pajėgtum pamatyti ir suprasti, jog alkoholis yra blogis? Ar paprastai moterėlei, kuri niekada gyvenime nevartojo svaigalų ir rūkalų, be Urantijos studijų ir „giluminių įžvalgų“ trūksta išminties suprasti, kodėl ji gyvena blaivų gyvenimą?.... Juokingiau nebūna :):):)
Šiaip ačiū Algimantai už tokį išsamų išaiškinimą, bet ar vertėjo taip stengtis, juk ten teigiama, kad:
"Todėl, žinokite, kiekvieno, kuris stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio, patyrimas yra aukštesniu lygiu, kurio prasmės jūs dar negalite suprasti.“
Iš tikrųjų nulipkite nuo tų savo laiptelių, geriau žmonės pažinsite, o ir mums bus proga į jus iš arčiau pasižiūrėti :) Užsikėlėte save ant pjedestalų, susikūrėte ribas, laiptus, atsiribojote visokiausiais dvasingumo išsivystymo lygiais, barjerais ir gaunasi visiškas nesusikalbėjimas.
Aiste
2009-11-06 01:42:47
Norėtųsi išskirti svarbesnius momentus, kad tas įprotis šitaip neišmintingai ir švaistant energiją elgtis yra iš dabartinės mūsų aplinkos, kuriai būdingos įvairios ne tokios geros vertybės ir ydos. Ir jeigu žmogus pradeda remtis į tikrąją tikrovę, aiškiau pažindamas patį save, kūriniją per jos veikimą, pažindamas Dievą Tėvą, tai automatiškai tai jis atneša Rojaus džiaugsmo ir laimės kokybę jau čia į mūsų Urantijos planetą. Esu savotiškai jautrus dvasiniams virpesiams, ir daug ką mąstau ne žodžiais bet mintimis, ir anksčiau vertinau tokius žmonių poelgius labiau kaip "ką sėji, tą pjauni" per tokį labiau protingą žvilgsnį. O dabar yra jausmas iš vidaus susijęs su kūrinijos asmenybių šeima, ir būtent tai kuomet mes savo atsivėrimų įsiliejame ir SUSIVIENIJAME su visa kūrinija, ir tai yra atvirkščias dalykas kada žmonės yra atskiri savo uždarumu, besivadovaujantys savanaudiškais pamąstymais sau ar uždaresnei grupei artimųjų negalvodami visumos sampratomis. Ir to garbinimo metu rodos pati esatis yra persmelkta tuo pažinimu ir žinojimu, tai nėra išorinio proto lygio, proto kuris yra apgaubiantis sielą lygis, bet suvienytas žinojimas iš vidaus tarsi.
Norėtųsi pasakyti, kad pvz žmogus gali daug metų studijuoti medžius, jų sandarą, panaudojimą, biologiškai ir chemiškai ir fiziškai ir genetiškai ir estetiškai ir dar visaip kaip, o po to - tiesiog žvelgti į medį, ir visi tie per DAUG METŲ įgyti patyrimai ir suvokimai jam yra tarsi po ranka, ir viskas yra jaučiama tiesiog vienu suvienytu pojūčiu - lygiai taip ir man tuo metu ir nuo to meto atrodytų daug labiau susivienijo visos žinios ir pamačiau tai komponentą amžinybėje ir Dievo kūrinijoje, ir žmogaus gebėjimo laisvai rinktis akivaizdoje.. ir ypač dėl aplinkos įtakos, aplinkos salygų, žmogus daug ką nukopijuoja net nesusimąstydamas ir nenuspręsdamas pats savarankiškai!
Todėl, Aiste, tai yra tiesiog matymas ir suvokimas.. tiesos kurios negali nepripažinti. Ar žinai skirtumą, kada moterys džiaugiasi apsvaigusios, ir džiaugiasi be svaigalų vien todėl kad jos pačios savo sąmone atsiveria ir pasirenka aiškius gerus dalykus..tai nelabai gali būti lyginama, kada žmogus tam tikru laipsniu PRARANDA SĄMONINGUMĄ kad tik kažko nejaustų, kad taptų kažkuo mažiau nei yra, kad kažką pamirštų - tik taip jie gali pamiršti visą tą "brudą" kurio jie yra prisinešę. Tai savaime gal ir nėra blogai, aš suprantu kad yra sunku galbūt žmonėms susitvarkyti tokioje aplinkoje, bet visgi derėtų pradėti atpažinti ir skirti gera nuo blogo, pradėti pažinti pačius save.. eiti savęs, ir dieviško savęs atskleidimo keliu. Ir tai nėra savęs iškėlimas - bet netgi ATVIRKŠČIAI tai yra susivienijimas su viskuo kas yra, tapimas savu, tapimas savimi, praktinis gyvenimas ryšyje su Dievu. O tai kas atskiria žmogų nuo visumos, kai jis apsiriboja - juk tai daug teisingiau būtų pavadinti savęs išskyrimu iš visumos. O Dievas juk ir apima visą kūriniją. Tokiu būdu tai yra ir atitolimas nuo Dievo, atitolimas nuo savęs paties, o gyvenimas tik PROTO SAMPRATOSE ir tų sampratų savotiškame kalėjime, kurios susiformavo tik iš aplinkos - bet tai nėra tikrieji ir nuoširdūs pačios žmogaus sielos troškimai!
Šiandien buvau akropolyje (na linksmesnė vieta kad valgiau japoniškų krienų wasabi), bet labai daug pasitaikė vis matyti vaikų, jaunuolių mokyklinio amžiaus - kurie tai čia tai ten visi tik ir kalbėjo.. einam parukyt, einam parukyt, ar tu eini, einu aš parykyt ir taip toliau!
Todėl aš apibūdinčiau kad dvasinis kelias yra kelias į save, per nuoširdumą tiek priartėjant prie savęs ir prie Dievo ir prie visų žmonių vidaus - taip labiau suvokiant ko gi iš tikro trokšta žmonės savo visu visu vidumi, ir kas atneštų jiems didžiulę GYVENIMO KOKYBĘ, LAIMĘ, DŽIAUGSMĄ, priartėjimą prie pilnesnio gyvenimo patyrimo.. kartu su Rojaus Tėvais, pripažįstant ir gyvenant kūrijos šeimos apsupty meilės vibracijomis, ir vis PLEČIANT SĄMONĘ o ne ją menkinant dėl įvairių baimių ir viena su kita prasilenkiančių proto sampratų ir nuostatų..
Todėl, koks gi tai yra žvilgsnis po garbinimo! Ir koks tai dar pranokstantis mūsų suvokimą turėtų būti Tėvo požiūris į mus visus! Kol kas tiek. Geros dienos!
Vaidas
2009-11-06 21:51:56
Taip , taip mielosios ponios , tikra teisybė - visi tik ir žiūri į pasaulį per savo nuosavą pryzmę , nors ir mažytę , bet už tai nuosavą pryzmytę .
Kad tai žmonijos išskirtinis intelekto bruožas , tai aišku , kad žino kiekvienas šiek tiek išprūsęs žmogus , jeigu net ir nesidomi dvasinio pasaulio lygiais , savo proto ir sąmonės lygiais . Galima būtų manyti, kad žmonių gražus bendravimas ir etikos išmanymas tikrai sukilnins ir išaukštins žmonių bendruomenės dvasinį veidą , tačiau kaip pastebime praktikoje , net ir labai aukštas etikos pažinimas ir taikymas tarpusavio bendravime , visiškai gali neduoti tikro dvasinio jausmo ir noro siekti pažinti Dievą Tėvą danguje ir JO dvasios veikimą žmoguje .
Tarp nustabiausios etikos normų , taisyklių ,principų mokyklų ir jų taikymo žmonijos egzistenciniame bendravime , ir tarp dvasinio jausmo ir noro ieškoti Pasaulio Sukūrėjo , plyti bekraščiai nearti dirvonai . Mūsų proto pusrutulių vingiuose , snaudžiantys niauronai yra tie didieji dvasiniai tinginiai , kurie savaime , be asmeninio valinio noro postūmio , tikrai nepradės patys savaime tobulėti .
Žmogui duota laisva valia ir šią laisvą valią prieš Dievą , jis turi panaudoti žengti pirmą žingsnį . Žmogui duota galimybė ir laisva valia , žengti pirmą žingsnį . Sekantį žingsnį žengti jau padės Dievo dvasia , jau Dievo dvasia suformuos vis didesnį norą ir žingeidumą , bet pirmą žingsnį visa savo sąmone , turi žengti žmogus . Žmogus turi ugdyti pirmą norą , ieškoti savo Kūrėjo . Toliau viskas vyks ,, gniūžtės principu'' - su Dievo Tėvo pagalba , augs ir augs pažinimo ir garbinimo norai .
Gražus bendravimas , meilės virpesiukai , etikos aukščiausios subtilybės , šios žemės žmogui , visada arčiau širdies ir proto , negu , kad dvasio proto raginimas laikytis tam tikros disciplinos , sutelkto mąstymo į savo proto vidaus gelmes , ir į sąmoningą savo valinio noro ugdymą ne tik žinoti , bet ir garbinti , aukščiausiu savo proto ir širdies jausmu , Kūrėją - kosminių pasaulių ir žmogaus . Todėl požiūris į dvasines vertymes , į tarpusavio meilę ir tarpusavio dalykinį ar religinį bendravimą dar ilgais liks , kaip pryzminis , kiekvieno žmogaus asmeninis požiūris .
Petras
2009-11-06 19:59:24
Nuostabus, daug perteikiantis mokymas.
Norėtųsi pasidalinti patyrimu, kaip čia minima skirtingi lygiai, kad po garbinimo sekmadienį ėjau..užėjau pavalgyti, tai kai pamačiau dvi moteris kaip joms atnešė alaus du bokalus, tai kažkaip buvo daug didesniu lygiu nesuprantama ir nepriimtina nei iki tol, tiesiog kvaila.. atrodė niekaip tai nesuprantama savotiškai.. tuomet ėjau gatve link autobusų stotelės.. pamačiau vėl žmogų rūkantį, ir vėl kažkaip tai pasirodė taip kvaila tarsi suaugęs žmogus užsiimtu kažkokiu vaikišku žaislu, darytų kažką visiškai kvailo. Tiesiog po garbinimo jautėsi viskas didingomis dieviškomis prasmėmis ar kaip, ir tada tai kas anksčiau atrodė labiau žmogiška..jau atrodė visiškai kitokiame lygyje.. toks mano patyrimas.
Vaidas
2009-11-04 19:53:00
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]