Forumas: temos peržiūra
Jėzus sakė savo apaštalams, kad reikia saugotis ne to, kas patenka į burną, bet kas iš jos išeina. Kaip šitą, labai gilią, mintį reikėtų suprasti?
Jėzus savo apaštalus mokė, kad reikia saugotis ne to, kas patenka į burną, bet kas išeina iš jos. Kaip šitą, labai gillią, mintį reikėtų suprasti?
Algimantas
2006-05-25 16:19:17
Komentarai
Gerbiama Rami, man mandagumas panašus i veidmainiavima, tai visuomenes nustatytos normos kuriu butinai reikia laikytis, kodel negalima atsipalaiduoti ir elgtis taip kaip jautiesi? Juk manau visi sveikinasi dirbtinai su pažystamais, o su artimais draugais net sveikintis nereikia tiesiog puse žodžio persimeti ir visi viska supranta. Todel as nemanau kad elgiuosi su jumis nemandagiai, tiesiog destau mintis be papildomu pagrazinimu ar priedu, kad taupyti laika, kaip draugui ;) net vietoj "apie ramybe" norejau rasyti "sesutems", bet susilaikiau.O išauklejimas tai irgi visuomenes primestas dalykas, reikia protingai atsijoti kas teisinga ir kas ne. Išauklejimu buna ir blogu ir geru. Jei turite kokiu argumentu ar paaiškinimu mielai prasom, pabandysiu jus suprasti.
Vaidas
2006-05-26 11:00:59
jūs nemandagus , neišauklėtas ir aš jums jokiu būdu nepasakysiu, ką šią valandą viešpats veikė mano namuose, jūs mane labai labai liūdinate, na tiesiog nebekomentuokite manęs ir aš pasitrauksiu iškar, o jei valią sutelksiu tai ir be maldavimų pasitrauksiu ir negrįšiu pas jus niekuomet niekuomet niekuomet
Rami
2006-05-26 10:53:14
desnis "uždaros sistemos griuna, reikia susiderinti" galioja labai daug sričiu, ir gal absoliučiai.
Vaidas
2006-05-26 10:44:31
nustokit pagaliau; ar jūs galite nors valandėlę patylėti ir taip neliūdinti manęs, ką tik viešpats į mano namus užėjęs buvo, o jūs bambat ir bambat vis...
Rami
2006-05-26 10:36:20
I burna patenka tai kas palaiko mums gyvybe, o išeina iš jos tai ko prisikaupe musu galvoje, dazniausiai ka sakome suformuoja aplinka (jei nesamoningai).
Kalbant zmogaus dėmesys gali uzsikabinti uz jo noru, jei zmogus linkes pasigirti, jis ir pasakys "o as tai jau moku" arba "o as tai jau maitinu visus kas isalke", kai pasigirti noro nera, o noras sviesti kitus tai tiesiog ismokoma, arba pasakoma kad maitinti kitus yra gerai, nesiekiant sau garbes.
Kas sakoma priklauso nuo minciu, ko bijoma, ko norima, kas nesuprantama. Zmogus gal daznai sneka pagal nuotaika, ar pagal trumpa laiko situacija. Bet kai pradedame mastyti placiau, suvokiame savo klaidas, kur musu protas uzsikabina, kur yra tos vietos kurios kliudo, laisvai reiksti mintis, tuomet labiau galime isdestyti mintis tokios kokios jos yra is tikruju. Kas eina is musu vidaus, ko is tikro mes siekiame. Ar mes norime laimeti milijona? Norime juokauti? Norime linksmos draugu kompanijos? O gal tiesiog norime myleti ir buti mylimi, o todel laimingi? Norime keiktis? o gal keikimasis nieko gero neduoda, gal mes is tikro norime teisingo problemos sprendimo? Jei iskarto apie ji galvotume gal butume ramesni.
Kai mintys liejasi is vidaus, nevarzomos gyvuliniu instinktu tada mes patys galime pradeti suvokti save. Kai kanors sakote kitam, galbut galvojate tik kaip ji izeisti, ar kaip cia pasijuokus, bet ar suvokiate koks jusu paties charakteris ir asmenybe. Ar perskaite kieno nors mintis galite suvokti kieno tas zmogus yra valdomas ir kas jam neduoda ramybes.
Zmones nera labai samoningi, dazniausiai kaip ir atliekami veiksmai, pavyzdziui vaziavimas dviraciu ismokstamas ir jau kai vaziuojama tai visada taip ir vaziuojama is iprocio, o samoningai tik pritariama ankstesniam veikimui i tai. Taip ir su kalbejimu, dazniausiai jus nesamoningai sakote tai ka sakete ir anksciau, su samone tik prtardami tai ka sakote automatiskai, bet tos mintys kyla ne is jusu, o is jusu proto galbut. Siulau pabandyti susivokti ko is tikro siekiate, ar neuzsikabinate uz kokiu smulkmenu kurios jus atitrauktu nuo didesnio tikslo. Samoningai suvokti tai ka sakote.
Vaidas
2006-05-26 10:15:12
Mielieji, kiekvienam Tėvas yra parengęs nuostabiausių augimo ir pamokų ir jų įsisavinimo užduočių. Ir jos būna jums pateikiamos pagal jūsų brandą. Tad dėkokite Tėvui už kiekiveną gallimybę, kad galėjote padaryti gerą darbą net ir tada, kada jums daro PIKTĄ. DĖKOKITE JAM KASDIEN, O DAR GERIAU GYVENKITE NUOLATINĖJE SIELOS DĖKINGUMO BŪSENOJE. Tada patys nepajusite, kaip išnyks visos vulgarios ir žemos mintys. Ir jūs tapsite dar labiau spindintis ir galintis atlikti dar geresnių darbų. Taip stiprinamas jūsų, kiekvieno, CHARAKTERIS.
Algimantas
2006-05-26 09:52:22
[apie ramybe]Dalia nuostabus posakis. pasnekove <Rami>, is kur kyla tavo neramumas? Jei tokia yra tikrove ir ji pasireiskia sioje vietoje, tai reikia suvokti kas su tuo susije, ir tiesiog elgtis kaip pridera, daugiau nieko ir nepadarysi. Ar ramumas pasiekiamas nezinojimu? Ar galima likti ramiam uzsidarius kokiam vienuolyne aukstai kalnuose kazkur rytuose ir pamirsti apie viska, kai kazkur kitoje vietoje yra kokiu problemu kurias tu galetum spresti, mokintis, tobuleti, ir isreiksti save.
2. Papasakosiu gera palyginima apie zmogaus dvasini darba. [[ Žuvis jaučiasi gerai kai yra vandenyje, yra kuo maitintis, yra šviesu, yra su kuo poruotis. O kai ištraukta iš vandens ji pradeda blaškytis, tampa nerami, ji negali gyventi be to prie ko yra pripratusi.
Žmogus yra priprates prie patogumu, kai saule graziai sviecia, kai yra ko pavalgyti, gerai issimiegoti, papramogauti ir seip buti linksmam. O kai is jo visas sitas atimama jis tampa irgi neramus, jam sunku, jis be nuotaikos.
Dvasinis darbas - tai išmokti būti ramiam, samoningam ir patenkintam, kai esi kaip žuvis ištraukta iš vandens. ]]
Ko verta ramybė jei ji trumpalaike? Ko verta laime jei ji tuoj pat gali buti prarasta? As nepasitenkinu trumpom ramybem ir trumpom laimem, noriu to kas pastovu. Toks dalykas kaip meile irgi vienas is pastoviu, todel jis mus taip ir dziugina.
Vaidas
2006-05-26 09:50:47
ką tik į mano duris pasibeldė nuostabiai gera ir graži močiutė, ji smirda myžalais, dabar ji sėdi ant mano sofos ir laukia kad duonos paduočiau; aš ją taip pamylėsiu, kaip jūs gyvenime neįsivaizdavote, o dabar einu pas ją, gerai, kai net iš namų išeiti nereikia,- ir tai pas mane kelią suranda, o jūs?
Rami
2006-05-26 09:39:14
kartais pasivaidena, kad pats sau šeimininkas esate, ir nuolankumu netrykštate tikrai; žinia, kuo didesnė dievybė jumyse telkiasi, tuo stipresnis atpirkimas jums reikalingas, juk akivaizdžiai matyt, kad norite suprasti tik tai, ką suprantate, kad ir koks galingas esate, o čia kažkokia susipurvinusi neleidžia ramiai gyvent...
Rami
2006-05-26 09:36:13
Mielieji, jeigu kas nukentėjote nuo ko nors pikto, tai ir įvyko dėl to, kad aplinka turi daug baimės, nerimo, savanaudiškų troškimų. Tam, kam atrodo mano žodžiai nesuprantami ir tušti, tai tik dėl to, kad jos ar jos neatverta mano žodžiams ŠIRDIS. O aš ir einu ir kalbuosi grižto režimo kolonijoje su nuteistaisiais. Ir ne vienerius metus einu pas juos. Ir kalbu jiems apie Tėvą, apie Jėzų, apie Urantijos Knygą. Ir vieną knygą palikau ir jų bibliotekoje, kad galėtų ją skaityti ir kaliniai, ir prižiūrėtojai. Ar skaitys, tai jų valia spręsti. Bet jeigu nebūčiau pradėjęs eiti ir pas kalinius, tai jie ir nebūtų sužinoję apie Urantijos Knygą nieko. Jie nebūtų ir gavę šitos knygos. O tai reikšia, kad nebūtų turėję tokios galimybės plačiau pažvelgti į save, į tikrovę.
Ir mes, mirtingieji, turime siekti GERESNIO, PRASMINGESNIO, IR AUKŠTESNIO GYVENIMO VARDAN KITŲ KARTŲ LAIMINGO GYVENIMO, TŲ KARTŲ, KURIOS GYVENS PO MILIJONO METŲ. O kada vien tik suteksli dėmesį į SAVE, tai nei sau ramybės turėsi, nei paklosi geresnį pamatą kitoms kartoms, kurios, tuomet, ir toliau murkdysis tokiame apgaulės, melo, prievartos LIŪNE. Metas pamąstyti, ar jums toks gyvenimas priimtinas. Aš jus raginu PABUSTI. Nors jūs vaikštote žeme, valgote, geriate, bet iš tikrųjų jūsų sieka dar NEPAŽADINTA. Dėl to ir mąstote tik kaip vienadienė plaštakė, nesuvokdama, kad laužo šviesa jai pražūtinga ir ji vis tiek į ją dkrenda. Aš jums siūlau DVASINĘ AMŽINĄ ŠVIESĄ, KAD VISA SUSPINFĖTŲ LIETUVA JŪSŲ SIEKIAIS, DARBAIS, IR SIELOS MEILĖS VIRPESIAIS.
Algimantas
2006-05-26 09:34:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.