Forumas: temos peržiūra
Gailestingumas ir gailestis
Jėzus mokė apaštalus, ir savo visus mokinius, gailestingumo, bet ne gailesčio. Jis skatino juos rodyti gailestingumą, bet susilaikytį nuo to, kad demonstruotų gailestį.
Kaip jūs suprantate gailestingumą ir gailestį? Kodėl, jūsų manymu, Jėzus mokė būtent gailestingumo be gailesčio?
Algimantas
2005-05-10 13:38:25
Komentarai
Sveiki,mano sielos broliai ir sesės.Sugrįžau prie seniai nagrinėtos temos todel,kad jos prąsmę širdimi,t.y.aukštesniuoju,morontiniu-sielos protu pilnai suvokiau tik šiandien.Pagaliau suvokti padėjo kartus patyrimas,kuris tęsėsi 11 metų.Iš visos širdies tariu"Ačiū" Laimai iš Klaipėdos,kuri ,savo laiške man,atvirai pasidalino savo asmenine patirtimi.Labai gerai suvokiau,kas yra pasąmoniniai teršalai,taip pat Laimą padėjo suvokti kas yra GAILESTINGUMAS<ir kas yra GAILESTIS.Taip pat dėkoju Algimantui už jo pamokymus man asmeniškai ir šioje temoje forume,dėkoju visiems kitiems mano sielos broliams ir sesėms urantams už jūsų taktiškus pamokymus ir už maldas.Įdomu dalyką sau atradau,kad gali tą temą skaityti daugybe kartų ir jos taip ir nesuvoksi jeigu nebus vidinio impulso,kuris tarsi žaibas perskrodžia tavo sąmonę.Čia padeda tik stiprus ryšys su TĖVO dvasia,esančia viduje,o jeigu individui dar yra sunku tą ryšį su TĖVU palaikyti nuolatos/turėti netrūkinėjantį ryšį/,kolektyvinė maldą kaip niekas kitas padeda palaikytį šį nuostabų ryšį,štai kodel mes esam vienas kitam broliai ir sesės,mes net esam apjungti į vieną bendrą kosminę šeimą;todel kad šeimos nariai,savo pasimetusiam,dvasioje mažesniam broliui visada ištiesia pagalbos ranką,kaip tai darė,daro ir visada darys aukštesnės už mus Dvasinės Būtybės.Ačiū JEMS,ačiū jums.Maniau,kad yra priklausomybės nuo rūkymo,alkoholio,narkotikų;pasirodo,kad yra ir kitokių priklausomybių.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-06-25 11:16:26
Miela Tautvyda, neeiia nė del vieno žmogus pergyventi, jeigu jis gyvena ne taip, kaip tau gali atrodyti, jog galėtų gyventi. Jeigu toks būtų Tėvo planas, kad kiekvienas gyentų pagal kitų nuorodas, tuo niekas negalėtų nei augti patyrimo dėka, nei mokytis iš savojo patyrimo... Įsivyrautų didžiulis chaosas. Kiekvienas esam tiktai savo valios šeimininkai. Dėl to ir turim pasirūpinti, kad iš meilės Tėvui, mylėtume viens kitą. Net jeigu meilės kiti ir negali suprasti, kad neskaudintume kito. Ir visada paliktume laisvos valios pasireiškimą kitam asmeniui. O tai, kad kitų žmonių veiksmai gali skaudinti, tam ir yra ir Tėvas ir Jėzus, kad mūsų skausmą pasiimtų patys, o mums paliktų VIDINĘ RAMYBĘ IR MEILĘ, kuri atlaiko bet kokias audras ir bet kokį spaudimą. Ir kiekvienas gyvena pagal savo išmintį. Galbūt daug ką gali skaudinti kiekvieno iš mūsų veiksmai, kuriuos atliekam ne iki galo supratę aplinkybes,bet nepaisant šito, kiekvienas turėtume dėmesį kreipti ne į kito nuomonę, bet tik į tai, kai mūsų viksmai atitinka Tėvo ir Jėzaus valią. Mes nesam atsakingi už kitų žmonių supratimą ir gyvenima, jeigu jie yra pilnamečiai...
Algimantas
2005-08-12 23:46:14
Man bloga ziurint i suaugusi stipru vyra,kuris dar pilnas jegu,o nuolat tikisi kazkokios paramos..kune patalpinta kazkokio mazo vaiko siela,kuri vis dairosi kitu nuomones.Kodel taip atsitinka?Tai bausme salia esanciam?
tautvida
2005-07-27 19:49:02
Gailestingumas-tai paguoda su dziaugsmu sirdyje,gailestis-tai liudesys be iseities.
Laima
2005-07-25 19:26:38
Gailestingumas yra VISADA pagalba žmogui. Gailestis - ne. Tai du skirtingi dalykai. Jeigu gailestingumo nebeliktų, tai nebegalima būtų padėti niekam ir niekada. O nuoširdi pagalba suteikiama tik iš gailestingumo. Nes gailestingumas - Visatos Motinos Dvasios skleidžiama Meilė visai visatai. Ir be gailestingumo ji NEEGZISTUOJA. Tai motiniška Dievo meilė...
Algimantas
2005-07-25 16:33:26
Kartais ir gailestis ir gailestingumas zmogui nera pagalba jo dvasiniame augime.Jis visur to iesko ir praranda pasitikejima savo jegomis.Kas tai?Iprotis?Prigimtis?
tautvida
2005-07-24 13:02:57
Aiškinimas tiesos per patyrimą, asmeninį patyrimą, iš meilės, tai yra gailestingumas. Ir tai yra pagalbos suteikimas palengvinant kito augimą. Bet sprendimo priėmimas ir patyrimas yra paliekamas besiklausančiajam ar skaitančiajam. Ir tai charakterį ugdo abiejų, vieno, kaip augančio mokytojo, kito, kaip augančio mokinio.
Jeigu paaiškinsi vaikui, kaip užsirišti batų raištelius, ar kaip užsisegti paltuko sagas, dar kartu ir pamėginsite tą padaryti abu, tai bus gailestingumas. Bet jeigu vietoj paaiškinimo ir leidimo jam taip pat tą pamėginti padaryti pačiam ar iš pradžių drauge su tavimi, imsi ir pats užrišinėsi už vaiką, nes tau bus gaila jo mažų ir negrabių pirštukų, kuriems taip nesiseka sugaudyti raištelio kilpelių, tai jau bus gailestis, ir jis charakterio nei tavo, nei vaiko nebrandina, o veda į išglebimą. Abiejų išglebimą.
Algimantas
2005-06-07 14:11:49
Ar tai, kad zmogui aiskini ivairius dvasinius niuansus nera gailestis? Juk zmogus turetu iki to priaugti pats, kad suvoktu dvasines tiesas. O jei to nesuvokia, tai aiskinimas tik daro "meskos paslauga", sekanti zingsni jam vel turesi aiskinti.
Arnoldas
2005-06-06 19:54:17
Miela Saule, tavo samprotavimai nuostabūs. Tik gailestingumą tu pavartojai gailesčio prasme. O tai visiškai skirtingi dalykai, nors skamba panašiai.
Net ir žemiškieji tėvai, mylintys tėvai, atleidžia savo vaikams, nes jaučia gailestingumą, ne gailestį. Meilė negali būti be gailestingumo.
Dievas, nors ir visagalis, bet yra GAILESTINGAS. Priešingu atveju Jis taip ir būtų likęs žydų Raštų lygio, kuriuose net ir mylintis Dievas reikalauja mylėti Jį, ir jeigu Jo nepaklausai, tai jis keršija ir baudžia už nusižengimą. Sunaikina tautas, rases. Bet Jam paklūstančius myli. Toks negailestingas "dievas" jau būtų sunaikinęs ir žmoniją, nes žmonės ir dabar dar Dievo nemyli, o tik išpažįsta Dievo dogmą ir atlieka ritualą. Tad tokie žmonės būtų negailestingo "dievo" sunaikinti.
Meilė - tai visaapimantis pojūtis, kada tu nori kitam daryti gera, o gailestingumas, tai tarsi alyva, kuri leidžia ir toliau šitai meilei degti net ir tam, kuris tave įžeidinėja; kada tu jausdamas meilę kitam, pamatęs kokį nors epizodą, nebūtinai gatvėje, bet, sakykim, filmo metu ar išgirdęs žodį, pajunti, kad akys pilnos ašarų, o gerklė užspausta.
Gailestingumas - tai Meilės minkštumo ženklas. Meilė be gailestingumo negali agzistuoti. Tai būtų tas pats, kaip netepti ratai. Dėl to, Dievo Meilė yra neatskiriama nuo Gailestingumo.
O gailestis, tai rūdys charakteriui. Tai valios paralyžius. Gailintys tėvai tik aimanuos, kad visi jų vaiką skriaudžia, kad jis toks vargšas, toks nelaimingas, jog tas vaikas ir pats tuo ims tikėti. Ir vėl lauks eilinės porcijos gailesčio, kad jam pamalonintų širdelę. Vaikas lepūnėlis- tai toks, kuris užaugo negailestingoje šeimoje, bet kurioje viešpatavo gailestis.
Visi turtuoliai, kurie pataikauja savo vaikams tenkindami jų kaprizingus norus: naujas žaislas, nauji drabužiai, naujas automobilis, nauja kelionė, naujas namas, tai gailesčio demonstravimas ir didžiulis negailestingumas tų pačių savo vaikų atžvilgiu. Tai jų charakterio griovimas ir žmogiškojo ego didinimas save laikyti išskirtiniais. Tada tokie vaikai ima į kitus žvelgti iš aukšto, jeigu panašių daiktų nemato pas kitus. Tuomet jie ima ieškoti panašių į save, burtis į grupeles ir t.t. Atsiranda pseudo samprata "elitas." Tai gailestingumo stokos jų gyvenime pasekmė. Bet jų gyvenimą iškraipė tėvų rodomas gailestis. O tėvai negali suvokti, ko tie vaikai neklusnūs, siekia savo tikslų, kurie tėvams dažnai nepriimtini. Tada tėvai aimanuoja: "ko tau dar maža, viską aš tau daviau, ar dar maža, visą gyvenimą aš tau paaukojau, o tu šitaip man atsilygini!?" Bet jie nesuvokia, kad vaikus suluošino savo gailesčiu, nes supainiojo jį su gailestingumu. O gailestingumo štai ir neparodė vaikams per visą jų gyvenimą. Dėl to ir natūrali pasekmė - nesusikalbėjimas ir vis didesni reikalavimai iš vaiko pusės, o nemiga ir priekaištai iš tėvų pusės. Meilė be gailestingumo - tai uždelsto veikimo nuodas, kuris sukiršins abi puses.
Algimantas
2005-05-13 13:05:15
"Gailestingumas liudija artimumo stoka-atstuma,nepriklausyma.Tu nejauti gailestingumo mylimiems zmonems.Neisgirsi tevu sakant:"As gailiuosi savo vaiku".
Gailiesi tu,kurie,tavo manymu,
nera tavo.Gailestingumas-tai nuoroda i pykcio,teisimo ir valdzios galimybe.Prasydami gailestingumo elgiesi egoistiskai
nori buti atleistas nuo priezasties ir pasekmes desnio.Tai rodo,kad neturi drasos.
Kartais gailestingumas kliudo augti.Zinoma,jis suteikia nusiraminimo bei palengvejimo,taciau gali trukdyti transformacijos procesui.Jeigu lapai prasytu pasigaileti ir leisti jiems nekristi,jie nebutu transformuoti.Ir kas tuomet nutiktu medziui?
Pasigailejimo prasai tik suklydes,
kai manai jog Dievas pyksta ir teisia tave.Mazasis protas primeta savo prigimti Dieviskajam protui.
Dieviskumas yra visa zinantis ir visa mylintis-jame nera vietos gailestingumui.Suprasdamas kurimo procesa ir tikedamas tuo,tu paprasciausiai dziaugsiesi.
/S.R.S/
"Yra trys budai:intelektinis supratimas,supratimas,pagristas patyrimu,ir egzistencinis
suvokimas.
Intelektinis supratimas sako"taip"ir sutinka.Pagristasis
patyrimu jaucia-"tai akivaizdu".
Egzistencinis suvokimas nepaneigiamas.Jis tampa tavo prigimtimi.
Jeigu supranti tik intelektu,galvosi,kad viska zinai.
Dauguma teologu priklauso siai
kategorijai.Gali suprasti protu,
kad esi tuscias ir kiauras,taciau
visai kas kita yra sedeti ir jaustis tusciam ir kiauram.Jeigu nera per patyrima atejusio supratimo-
veikiau jausminio nei intelektinio,-viskas,ka girdi,liks tik zodziu kratinys.Ka nors patyres,nori apie tai suzinoti daugiau,ir tada tampi ieskotoju. Egzistencinis suvokimas apima ir patyrimu pagrista,ir intelektini supratima.Taciau jis yra anapus pastaruju.Kaip pasiekti egzistencini suvokima?Nera budo
jam pasiekti.Kai vaisius prinoksta
-jis nukrenta"/S.R.S/
Algimantas ir yra prinokes vaisius
/labai nuosirdziai tai rasau/.O mums dar augti ir augti,nes tai
kas taip naturalu ir suvokiama jam,mums tik dar labiau sukelia
klausimu,klausimeliu...
:)
Saule:)
2005-05-12 16:38:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.