Forumas: temos peržiūra
Tevo laiskas
2009,11,08
Mano maži paukšteliai, džiaugiuosi Jūsų čiulbėjimu. Džiaugiuosi Jūsų atradimais, pasiekimais, Jūsų būtimi, džiaugsmu.
Mano mažieji paukšteliai čiulbuonėliai, čiulbėkit ir toliau, kai tik galėsit. Man taip patinka Jūsų čiulbėjimas. Kai virpa Jūsų širdutės ir žodžiai liejasi kaip muzika, kaip tikras gėris ir džiaugsmas. Kaip gražu.... Čiulbėkit, mano vaikučiai, kuo daugiau.
Pasaulis yra gražus. O kai jis prisipildo Jūsų čiulbesio – jis tiesiog nuostabus. Jūsų čiulbesys atveria žmonių širdis, suminkština jų protus, išlaisvina juos. Man tas patinka. Liejasi vien tik džiaugsmas.
Mylimieji, mes esame viena. Visada čiulbame kartu. Visada kartu.
Mylimieji, man viskas patinka. Viskas. Myliu jus, myliu. Bučiuoju Jūsų alkūnes,kelius, kulnus... viskas yra nuostabu. Viskas gražu.
Mylimieji, man reikia Jūsų. Jūsų buvimo. Jūsų alsavimo.
Eikit , kur einasi. Būkit , kur būnasi. Mylėkit, kur mylisi. Džiaukitės, kur džiaugiasi. Liūdėkit, kur liūdisi... Kvėpuokit patį gyvenimą. Save.
Mylimieji, aš sukūriau Jus tam, kad galėčiau tik džiaugtis. Būti kartu. Mylėti. Mylimieji – Jūs esate pati meilė, daugiau nieko...
Situacijos , kurios Jums nepatinka yra tik tam, kad išsiskleistų Jūsų meilė. Kad labiau suprastumėte, kas esate. Kas mes esame.
Tokiose situacijose, kai galite parodyti savo kantrumą, nuolankumą, atsidavimą kitam, šalia esančiam, formuojasi ir atsiskleidžia Jūsų nuostabi asmenybė, Jūsų grožis. Jūsų meilė, kuri esu aš. Mes abu asam viena. Visada veikiam kartu. Visada susitarę. Man tas taip patinka.
Mylimieji, darykit viską, kaip darot, viskas yra gražu. Neabejokit, neabejokit savo sprendimais. Man viskas tikrai patiks. Jūs save teisiate, savo mintis, savo darbus. Bet man patinka viskas.
Mano vaikučiai,mano maži geri vaikučiai. Nieko negali atsitikti man nežinant. Nesirūpinkit. Atsipalaiduokit. Džiaukitės viskuo. Tiesiog džiaukitės...
Ramiai darykit kiekvienos dienos darbus.
Džiaukitės kiekvienu sutiktuoju, kiekvienu jo žodžiu, veiksmu. Paremkit jį. Pabūkit su juo. Pasilikit kiek reikės. Klausykit, klausykit. Klausykit... ir tik skleiskit, tą , kas skleidžiasi tyloje. Tai geriausias mokymas, geriausias veiksmas. Tai nuostabiausia ką galite duoti. Man reikia Jūsų buvimo. Jūsų nuostabaus , pilno buvimo. Čia ir dabar.
Mylimieji, myliu Jus. Myliu amžinai. Visada...
Tėvas, Tėvičkas, Tėvelis, Mylimasis ...
Birute
2009-11-08 14:59:42
Komentarai
Stereo :D senai taip bebuvo. Dievui šiaip, tikrai rūpi sąmonės būsena mūsų. Ir pvz, tai koks žmogaus požiūris yra į aplink vykstančius dalykus, ar jis "netyčia" kažkuria prasme įvykusį komentarų pasikartojimą vertins kaip "kažką blogo, ir SUKELIANTĮ STRESĄ" ar kaip "turinti vietą kūrinijoje įvykį" į kurį yra aiškus atoveiksmis - irgi būtų sąmonės būsenų pavyzdžiai. Čia kažkas irgi išreiškė, atrodo Vaidas (VDS), požiūrį apie ":)" naudojimą Tėvo perteikiamuose mokymuose.. tada komentavau apie tai kokiu laipsniu mokymai yra paruošti/sukramtyti kitiems. Savotiškai tai yra natūralu, ir užima tam tikrą vietą. Negti URANTIJOS KNYGOJE yra eilutė aprašanti kad "Religija turėtų kaitaliotis su humoru, darbas turėtų kaitaliotis su poilsiu, ...." ir dar ten kažkokių panašių minčių. Todėl apie šypseną - ji gali būti proto nuostatų padarinys, kada pvz yra nemalonu jog kažkam yra 'loginis pasitenkinimo dvasinia žinia pojūtis ir išraiška', bet tai yra laimė ir džiaugsmas matyti kada tai yra 'persmelkiantis sielą pojūtis ir palaima ir laimė žmogaus kuris gali šypsotis stovėdamas priešais visą kūriniją'. Ir tas simbolizmas ":)" Nėra aišku kieno yra pasireiškimas, ar kokiu santykiu tarp tų dviejų priešingų priežasčių. Šį savo komentarą vėl gi suvokiu, kaip sustatymą visko į savo vietas, suartinimą. Geros dienos!Vaidas
2009-11-10 12:10:43
Nuodėmė kaip ir neapykanta yra kaip atsiskyrimas nuo visumos, o meilė sujungia. Jeigu Dievas nori kad kūrinija susijungtų į vieną bendrą didžiulę palaimos ir meilės šeimą, kurioje yra neribotas kiekis galimybių - tai jis būtent ir spinduliuos meile, ves visus iš vidaus, iš visumos į vieningumą ir į geriausią ateitį amžinoje dabartyje. Tik aukščiausiajai sąmonei viskas yra aišku ir SUVOKIAMA, viskas yra suvienyta ir ji pranoksta betkokią vienetinę realybę ir nori mus vesti pirmyn tik pagal mūsų pačių atsivėrimą ir laisvos valios sprendimą.
O tas nekentimas nuodėmės, tai jau vadovavimas bausmių ir teisimo sistema, atsiskyrimas ir nepriėmimas. Turbūt labai panašiai daro mamos, kada myli ir užpildo savo vaikus meile prie betkokio jų poelgio, nes jaučia visu savo vidumi kad tai yra tai kuo jos yra, jos nori mylėti ir jų pačių buvimas yra tuo žinojimu kad tai yra geriausia ir tobuliausia tuo metu būti tuo kuo jos yra.
Nuodėmė nėra tai ką siūlo ir kviestų daryti Tėvas, jis kviečia kitur - kviečia susivienyti, o nuodėmė yra susiskaldymas ir atsiskyrimas. Bet tokia potenciali ar aktuali nuodėmė taip pat užima tam tikrą vietą kūrinijoje. Suvokti kokia ta vieta, kitas dalykas. Atrodytų žinau daug dalykų, ir gal matau plačiau nei kai kurie, tačiau neturiu išvadų ar baigtinio atsakymo. Viskas yra augimas.
Bet Dievas tikrai nedemonstruotų atskyrimo ir izoliacijos norėdamas čia pat kad izoliacijos nebūtų. Suvokite kur Dievas kviečia, ir kad tas kvietimas yra laisvė ir išsivadavimas, iš dabartinio mūsų susiskaldymo. Kaip ir vadinamoji puzzle dėlionė, ar sudaužyto puodelio šukės visos turi savo vietą, o dabar žmonės nesuvokia savo bendrumo su viskuo kas yra, nežino teisingo požiūrio į tai, nors ir yra visumos dalis jie užlinksta ties nepasitikėjimu ir savanaudiškumu ar dar kuo. Užlinksta ir su baime, nedrąsumu.. o praktiškai geriau nuo to savotiškai nebūna.
Kitas pastebėjimas, ką Aistė kabutėmis parodė kaip atrodytų citata yra atskirų žodžių sujungimas jos pačios formuluote ir jos pačios kūrinys. Nors atskiri žodžiai yra tekste, viso tokio junginio nėra. O kas po ko yra sakoma turi reikšmės pagal idėją.
***
Kaip jūs suvokiate paradoksą tarp "Meilės šaltinis ir besąlyginė meilė" ir "kaip cia dabar myli ka bedarytumem?" - ar kartais tas stebėjimasis BESĄLYGINE meile.. yra žmogaus nustebimas kažkuo kuo Dievas yra? Meilė be konteksto yra labai banalus žodis, ir man tikrai sunku būtų perteikti ką tai reiškia mylėti.. kada viskas yra sustatoma į savo vietas, tai nėra neharmoninga ar dar turėjimas kokių nors ydų ar trūkumų.. ji būtent yra tarsi Dievo požiūris, Dievo vedimas visą kūriniją sujungiantis sustatantis viską į savo vietas.
Na dar galima paminėti šiek tiek iš biblijos ar kur ten kad sako žmogus kad ir ėjęs sąmoningo blogio keliu, vėliau supranta ir teigia "Dieve, visa tai man naudos neatnešė. Tik tu esi kelias tiesa ir gyvenimas" tai yra suvokimas kad atsiskyrus nuo Dievo ir nuo visumos, žmogus bando eksperimentuoti bet vėliau supranta kad tai nebuvo į gerą kaip galėjo būti su Dievu.
***
"Mylimieji, darykit viską, kaip darot, viskas yra gražu." Atrodytų esu įsitikinęs kad visi žmonės viską daro tik todėl, kad mano kad tai yra geriausia kažkuria prasme. Dėl vertybių, sąjungų, nuostatų visa tai yra tam tikra interpretacija proto, to paties vedimo iš vidaus.. Reikėtų pradėti suvokti kad mes esame atsakingi už tai kokią realybę patirsime, o jei ką darome - tuo metu tai yra didžiausias mūsų troškimas. Per tai savotiškai suvokiame, kiek mes esame atsiriboję nuo besąlyginės meilės ir kiek ne. Juk vaikai, jauni paaugliai rūko ir keikiasi ir mušasi ir daro blogus veiksmus tik todėl kad jie būtų priimti į kažkokią grupę ir kad juos mylėtų.. viskas yra iš noro būti mylimiems, jie NETIKI kad yra besąlygiškai mylimi kūrinijos ir Tėvo, todėl LABAI IR LABAI SAVE APSIRIBOJA. Ir jeigu jie ir daro ką blogo, tuo metu jų viduje yra jausmas, tas jausmas kad atseit jų spėjimu REIKIA tiek save apsiriboti, kad jie NEGALI PATIKĖTI DIEVO GERUMU, negali atsiverti meilei ir Dievo dosnumui ir gausai. Tuo sunku patikėti jiems.. Ir jie taikosi prie visuomenės įpročių PAGRĮSTŲ BAIMĖS VALDYMU, ir tuo pačiu noru saugumo, šilumos.. o saugumas gali atrodyti pasiekiamas per materialios gerovės kaupimą.
Nežinau kaip jums, bet man yra kažkuria prasme aiškus Dievas, visi žmonės, aš pats, kūrinija, augimas, kaip viskas veikia, kas yra dvasiniai dalykai. Bet tuo pačiu visada yra didesnis matymas nei praktinis išpildymas to ką jau matai. O tuo keliu mes einame.
***
Ir dar vienas pastebėjimas - Dievas Tėvas mus išmoko taip, kad mes praktiškai PAŽĮSTAME tiesą, ir tuomet nuoširdžiai galime tuo ir tvirtai pasidalinti nes mes tai pažįstame ir žinome. Dievo mokymai nėra tokie kad jis "kažką pasakė, ir mes nesuvokdami galime perduoti tai kažkam kitam". Tai yra gyvas patyrimas... Tai, kol kas tiek. Geros dienos!
Vaidas
2009-11-10 11:56:05
Koks nuostabus Tu Mylimas Tėve!Apkabini,pripildai, nuramini,paguodi,pradžiugini... Ir kiekvienas Tavo mokymas perduotas per bet kurį Tavo vaiką,tik parodo Tavo gyvumą mumyse ir paskleidžia nuostabius meilės virpesius,kad iš laimės ašaros upeliais teka.
Astra
2009-11-08 18:47:46
Nuostabu, aciu, miela Birute, dziaugiuosi kartu su Tevu, dziaugiuosi kartu su tavimi.
Kaip ir kiekviena Tevo mokyma, si nusikopijuosiu ir skaitysiu, vis labiau jausdama buvima su Juo, buvima Jame, amzinaji dabar buvima :)
Vita
2009-11-08 18:26:37
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]