Forumas: temos peržiūra
Nuo komos būsenos ir organų donorystės iki pasveikimo su Apvaizda.
Mielieji, siūlau jūsų dėmesiui straipsnį, kurį jums ką tik išverčiau iš anglų kalbos į lietuvių kalbą iš Yahoo svetainės.
Apmąstykite JĮ, ypač URANTAI.
Mes jau tikrai matome, kad už viso šito stovi ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDA, ir stovi tam, kad pamokytų kitus, net ir daktarus, tokius pilnus savo žemojo ego, kada nesugeba pažvelgti į žmogų patekusį į bėdą savo dieviškuoju ego – savo tikrosios asmenybės ego, padovanotos mums, kiekvienam, Rojaus Trejybės dieviškųjų TĖVŲ, kad vieni kitiems suteiktume pagalbą iš MEILĖS, O NE IŠ PAREIGOS.
Apvaizda veikė taip, kad vienoje ir toje pačioje mašinoje vienas žuvo, o kitas liko gyvas, kad VĖLIAU TAIP “NETIKĖTAI IR STEBUKLINGAI” pasveiktų.
Tačiau mes – urantai – jau žinome, kad stebuklų nėra, ir jų būti negali, nes už kiekvieno nepaaiškinamo – dabar – reiškinio ar veiksmo urantai jau mato Kūrėją, Jo Apvaizdos veikimą kitų – visų mūsų – labui, kad mes susimąstytume dar giliau, kad pastebėtume aplinką dar skvarbesniu žvilgsniu, kad dar ir kitiems galėtume daug ką paaiškinti, ko jie dar nemato ir nesupranta, todėl ir sako – TAI STEBUKLAS, o mes jau turime kai kuriuos atsakymus.
Taip ir ši istorija moko VISUS, kurie susipažins su ja, jau nekalbu apie jos tiesioginius dalyvius. Nors iš istorijos atskirų teiginių EILINIS skaitytojas mažai ką pastebės giliau, tuo tarpu mes – urantai – jau matome šioje istorijoje motinos NUOLATINĘ MALDĄ, GYDYTOJO NUOŠIRDUMĄ – dėl to ir įžvalgumą ir delsimą atjungti gyvybę palaikantį aparatą ir supratimą, kad teigiamos mintys ir teigiama energija kambaryje skleidžiama iš žmonių gali tik padėti, AR DAUG ŠIANDIEN TOKIŲ ĮŽVALGIŲ DAKTARŲ PASAULYJE? Matome brolio samprotavimą apie tai, kaip jį ši istorija pamokė, matome draugų nuolatines pastangas, nors jų draugas KOMOS BŪSENOJE.
Žodžiu, skaitykite patys, ir patys darykite savo apibendrinimus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
---------------------------
Buvo manoma, kad Semo Šmido, vieno Arizonos valstijos koledžo studento, smegenys buvo mirusios ir jis buvo ruošiamas būti organų donoru, o jis stebuklingai atsigavo likus vos kelioms valandoms, kada gydytojai manė atjungsią jį nuo gyvybę palaikančio aparato.
Šmidas buvo sunkiai sužeistas spalio 19-ąją automobilio avarijoje, kuri pareikalavo jo draugo, su kuriuo gyveno viename kambaryje, gyvybės.
Dvidešimt vienerių metų studento smegenys buvo tiek sunkiai sužalotos, kad vietinė ligoninė buvo nepajėgi jo gydyti. Jis buvo nuskraidintas į Fenikso miesto Šv. Juozapo medicinos centro neurologinį institutą, kur jam buvo atlikta chirurginė operacija dėl pavojų gyvybei kėlusios aneurizmos.
Kai ligoninės personalas pradėjo teikti padėtį lengvinančią priežiūrą ir ėmė kelti jo šeimai sunkią temą – aptarti organų dovanojimą, Šmidas ėmė reaguoti, paliepus pakelė du pirštus. Šiandien jis vaikšto su vaikštynės pagalba, ir jo kalba, nors lėta, pagerėjo.
Gydytojai sako, kad jis tikrai visiškai pasveiks. Jis net viliasi, kad jį vienai dienai išleis iš ligoninės, kad atšvęstų artėjančias šventes su savo didžiule šeima.
Jo motina, Suzana Regan, kuri yra Lovitt-Touche draudimo kompanijos viceprezidentė pasakė: “Niekas man niekada negalėjo padovanoti kokios nors geresnės Kalėdų dovanos, niekada, niekada, niekada.”
“Aš pasakysiu kiekvienam, jeigu jie nori pavadinti tai šiuolaikiniu stebuklu, tai – stebuklas,” kalbėjo 59-metė Regan, ir katalikė. “Aš turiu draugų, kurie yra ateistai, kurie man paskambino ir pasakė: “Aš ketinu grįžti į bažnyčią.”
Šmido gydytojas, žinomas neurochirurgas Dr.Robertas Spetsleris sutiko, kad jo pasveikimas buvo stebuklingas.
“Aš esu abstulbęs dėl tokio jo neįtikėtino pasveikimo per tokį trumpą laiką,” pasakė Spetsleris. “Jo pasveikimas iš tikrųjų buvo nuostabus turint omeny tą laipsnį mirtinų sužeidimų.”
“Atrodė, kad likimas visais atžvilgiais buvo prieš jį,” kalbėjo Spetsleris, kuris atliko daugiau kaip 6.000 tokių operacijų ir kuris parengė gydytoją, kuris operavo kongresmenę Gabrielę Giifords, po to, kada šių metų pradžioje į ją šovė.
Operacijos metu Spetsleris iškirpo į balioną panašią aneurizmą kraujo inde – “tarsi taisyčiau padangą,” tai buvo tokia procedūra, kuri galiausiai padėjo.
Dienos ėjo, o Šmidas nerodė jokio reagavimo, tačiau gydytoją stebino tai, kad skanuojant jis nematė jokių gyvybei pavojų keliančių pažeidimų. Todėl jis nusprendė palaikyti Šmidą prijungtą prie gyvybę palaikančio aparato ilgiau, nors buvo manančiųjų, kad “protinga” būtų jį atjungti.
“Buvo daug problemų – kraujavimas, aneurizma, ir insultas aneurizmos dalyje,” kalbėjo Spetsleris. “Bet jam nebuvo kraujo krešulio gyvybingiausioje smegenų dalyje, iš tokios padėties mes žinojome, kad jis nebepasveiktų. Ir jo insultas nebuvo masyvus, kad nebesuteiktų jokios galimybės naudingam gyvenimui.”
Taigi, tuo metu, kai Šmido šiemai buvo pateiktas realus padėties vaizdas, kad jis turi labai menką galimybę išgyventi, Spetsleris nurodė atlikti dar vieną skanavimą, kad pasižiūrėtų, ar svarbiausios smegenų vietos patamsėjo, šituo patvirtindamos smegenų mirtį.
“Jeigu ne, mes ir toliau tęsime ir laikysime jį prijungtą prie aparato,” jis aiškino. “Tačiau aš nenorėjau šeimai suteikti netikrų vilčių.”
Šmido motina pasakė, kad niekas “konkrečiai” neklausė, ar jos sūnus būtų donoras, bet jie “subtiliai kalbėjo apie gyvenimo kokybę.”
“Kažkuriuo metu, man tapo aišku, kad mes turime priimti kažkokį sprendimą, ir aš toliau meldžiausi,” aiškino Regan.
Skanavimo rezultatai dienos metu teikė viltingų žinių, o iki vakaro Šmidas “nepaaiškinamai” įvykdė gydytojo paliepimus, pakeldamas du pirštus.
“Tai buvo tarsi fejerverkai paleisti visi vienu metu,” sakė Spetsleris.
Šiandien, Šmidas – jo kalba yra aiški ir skamba žvaliai – pasakė ABCNews.com kompanijai, “Jaučiuosi puikiai. Esu invalido vežimėlyje, bet man labai daug kas padeda.”
Jis pasakė, kad nieko neprisimena nei apie avariją, nei kas buvo toliau, kai jis buvo įvestas į komos būseną. “Nieko nepamenu, kol atsibudau reabilitacijoje,” jis paaiškino. “Bet jie man viską papasakojo, kas buvo toliau.”
Šmidas, kuris sėdėjo keleivio vietoje, ir jo draugas Anthony Andrighetto važiavo iš katalikiškos mokyklos, kurioje jis anksčiau mokėsi, ir kur jis treniravo krepšinio komandą, kai furgonas staiga pasuko į jų juostą. Jų Jeep’as pakilo į orą, trenkėsi į elektros stulpą, ir nukrito ant šono.
Šmidui lūžo kairė ranka ir abu šlaunikauliai, ir prireikė operacijos. Bet blogiausi buvo galvos sužalojimai, kurie buvo sudėtingi, ir beveik visada būna martini.
Šmidas dar nežino, kad jo draugas žuvo, bet jo šeima sakė, kad šią savaitę jam tą pasakys..
Visi, kurie su tuo buvo susiję, sakė, kad toji parama, kurią Šmidas gavo iš savo šeimos ir iš draugų – ir ypač priežiūra neurologijos institute – galėjo turėti poveikio, kad jis atsigavo. Jo 24-erių metų brolis Džonas, IT specialistas, pasiėmė atostogų ir atvyko iš Čikagos, kad būtų šalia brolio lovos.
Šeima suskrido iš visos šalies, ir broliai iš Delta Chi brolystės organizacijos nuolat lankė jį, savo draugui net sieną išpiešė.
“Atrodo, kad mus tarsi vedė keliu taip, kad ruoštumės blogiausiam, ir kad tie dalykai nepasitvirtins,” sako Džonas Šmidas. “Stebuklas buvo tai, sakant tiesiai šviesiai, kad per septynias dienas mes perėjome nuo organų donorystės iki reabilitacijos. Kokie tai buvo viražai.”
Jis paaiškino, kad jo brolio kalba yra lėta, bet jis supranta, ką sako kiti. Galbūt padėjo ir Semo Šmido atletiškumas – kaip krepšinio trenerio ir nusileidimo ant snieglenčių intruktoriaus.
“Atvirai prisipažinsiu, man trūksta žodžių,” sako Džonas Šmidas. “Aš taip didžiuojuosi Semu. Jis turi tvirtą sudėjimą ir yra labai ryžtingas. Bet man tai buvo kaip akių-atvėrėjas – tikras mokymmosi posūkis. Nieko negali priimti už gryną pingą.”
Semo Šmido chirurgas su tuo sutinka.
“Kada ką nors išgelbėji, kas susidūrė su neurologiniu sužalojimu ar mirtimi, tada jauti nepaprastą pakilimą” sako Spetsleris. “Tam priešinasi nepaprastas nuotaikos smukimas, kada kam nors padėti nepavyksta.”
Gydytojas pridūrė: “Kažkuria prasme jo pasveikimas iš tiesų buvo stebuklingas. Tai nuostabi Kalėdų istorija.”
Visada būdamas mokslininku, Spetsleris nerodė jokio noro aptarinėti to, ką girdi ligonis komos būsenoje. Bet jis pripažįsta: “Tiek daug yra dalykų, kurių mes nesuprantame apie smegenis ir kas atsitinka tuo metu, kai kas nors yra arti mirties.”
Gydytojas pridėjo: “Visa šeima buvo šalia jo, dieną naktį budėjo ties juo, kad tuomet pamatytų, jog yra šansas, kada buvo pasiruošta išėjimui. Bet aš tikrai esu toks didelis tikėtojas tuo, kad teigiamos mintys ir teigiama energija palatoje gali tiktai padėti.”
2011-12-23 11:44:50
Komentarai
Dekui, Algimantai, jog isvertet, paciai sunkiai sekasi skaityti angliskai. Dabar vis dazniau aplink isgirstu apie <a href="http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/galvos-smegenu-aneurizma/4467/">aneurizma</a>, tad labai svarbu kuo daugiau informacijos suzinoti. Ramybes ir jums!Zitulle
2016-07-07 21:53:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]