Forumas: temos peržiūra
Patyrimai Platinant Jezaus Apreiskima ''KALBU JUMS VEL'' Airijoj
Mielieji. Pries keleta savaiciu, sugalvojau nusipirkti nauja telefona, kad pigiau galeciau skambinti i Lietuva. Tuo metu sukinejausi mieste tai sedau i savo masiniuka, ir patraukiau i parduotuve ieskoti sau telefono. Atvaziavau i aikstele ir nieko negalvodamas patraukiau ten kur buvo vietos. Sustojau tiesiai pires tokia mazyte masinyte. Aplink ja vaiksciojo kazkokia moteris Ir kazko i mane prasanciai ir tirianciai ziurejo. As jos nieko neklausiau, tada ji isidrasino ir paklause ar negaleciau jai padeti uzkurti jos masinos, nes nusedo baterija ir ji niekaip pati nepajudes is vietos. Kaip tik turejau laidus tai su malonumu sutikau tai padaryti, bet tam kad privaziuoti prie jos baterijos turejau apvaziuoti visa eile kitu masinu, tai ir padariau. Kada jos masinos variklis jau buvo uzkurtas ji labai man pradejo dekoti ir sake,tikinti kad nieko siaip sau nebuna ir mano, kad mane jai atsiunte Dievas, nes ji taip stovinti jau kuris laikas. As nusisypsojau ir jai pasakiau, kad ji visikai teisi, jai tikrai mane atsiunte. Paklausiau jos ar ji domisi dvasiniais dalykais ir ji atsake taip as neesu religinga, bet tikrai man labiausiai ydomu dvasingumas. Tada as jai papasakojau apie Jezaus Knyga ‘’Kalbu Jums Vel’’pasakiau jog sios knygos autoriaus, Jezaus Kristaus valia yra tokia, kad si knyga plistu gyvai. O sias knygas as nuspendziau platinti pats, nes taip man sako mano vidus, ji labai labai apsidziauge. Dar pajuokavom, kad mane tikrai atsiunte ne tik masina uzkurti bet pakurenti ir jos dvasines ugnies, stai kokie zenklai ir reiksme tokio susitikimo. Ji man nuosirdziai pasake kiek pinigu turejusi, kiek isleido ir kad likusius ji paaukos uz knyga.
Stai kaip sauniai dirba apavaizda-dvasine kurinijos seima, taip puikiai sureguliuodama visus ivykius kuriu pasekoje tam jau pasiruose zmones gauna didesne sviesa. Tikrai labai malonu, dirbti toki darba, kai zinai kad esi visada vedamas is vidaus. Zinoma buna atveju kai zmones ir atsisako knygos, atsisako bendrauti dvasinemis temomis, ir pareiskia, kad apie religija jie tikrai nekalbesia su bet kuom...na kiekvienam savo, kartais ir as pats gal neprajauciu situacijos iki galo, bet manau kad geriau pasiulyti zmogui didesne sviesa ir isgirsti neigiama atsakyma negu nepasiulyti sviesos visai. Dar savo jaunysteje supratau, kad sancai suosami kiekvienam zmogui kiekvienam, bet jau paciam zmogui reikia tokius momentus atpazinti ir atpazinus priimti. Bet deja labai daznai zmoniu baime ir isdidumas jiems patiems tokias galimybes tiesiog atima.
Vakar irgi turejau labai ydomu pokalbi su zmogum. Jis sakesi labai megstantis sakityti autobiografines knygas. Na tai as jam ir sakau, kad zinau labai gera knyga kur rasoma Jezaus Kristaus Autobiografija, tikra ir neiskraipyta, jis labai susidomejo, ir tada jam papasakojau apie Urantijjos Knyga. Paaiskinau, kad ne tik Jezaus Kristau Biografija ,bet dar ir jo apasatalu ir visu ivykiu aprasymai. Pastebejau, kad toks paprasatas paaiskinimas ir priejimas prie zmogaus tikrai duoda savo ir padeda skleistis tai didesnei sviesai i musu visu aplinka.
Kartais buna taip, kad su zmogum pasikalbi vos labai trumpai, padovanoji jam knyga ir tas rysys kaip ir nutruksta, todel sugalvojau, ant priespaskutinio knygos lapo uzklijuoti lipduka su savo vardu ir telefonu, kad zmogus galetu paskambinti jaigu jam kiltu klausimu arba jis noretu daugiau bendrauti nes nevisada po ranka pasitaiko rasiklis.
Telydi jus Ramybe
Su Meile
Valdas
2011-12-28 01:58:48
Komentarai
Mielieji, Valdo aprašyti Kalėdų patyrimai tik dar kartą mums patvirtina, kad urantams darbo per akis, nesvarbu, kur jie būtų Lietuvoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Brazilijoje ar Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje - kuri dar susiskaldžiusi į dvi, ar bet kurioje kitoje planetos vietoje, nes dvasinės šviesos kunigai bijo, ypač lietuviai. Paradoksalu yra tai, kad Lietuva yra viena tamsiausių pasaulio valstybių dvasine prasme, ji labai panaši Į KARINGĄJĮ MUSULMONŲ FUNDAMENTALISTŲ FANATIŠKUMŲ IR NENORU ĮSILEISTI NORS KIEK GYVOS ŠVIESOS savo KATALIKYBĖS dogmomis ir ritualais.TAI PATI REAKCINGIAUSIA IR ŽMONIJAI ŽALINGIAUSIA SEKTA TARP KITŲ SUSISKALDŽIUSIOS KRIKŠČIONYBĖS SEKTŲ. Net rusų - stačiatikių sekta mažiau pavojinga žmogui, nes ji nedraudžia kunigams kurti šeimas, kaip tą draudžia katalikai, šituo patys pažeisdami ne tik Rojaus Trejybės valią, kuri numato, kad joks žmogus negali kitam žmogui drausti kurti šeimą, kaip naujo patyrimo kaupimą - savo vaikus išauginti Tėvo-Rojaus Trejybės dvasioje dvasingais ir įtikėjusiais vaikais, bet pažeidžia net ir savo laikomą Dievo žodžiu Bibliją - Naująjį Testamentą.
Žemiau pateikiu keletą pastraipų iš mano knygos KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS, 13 skyriaus:
“Toks yra TIKRAS ŽODIS: jei kas siekia VYSKUPAUTI, trokšta gero darbo. O VYSKUPAS turi būti nepeiktinas: TIK KARTĄ VEDĘS, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti; ne girtuoklis, ne kivirčus, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus, geras savo namų šeimininkas, TURINTIS KLUSNIUS IR TIKRAI DORUS VAIKUS. JEI KAS NESUGEBA ŠEIMININKAUTI SAVO NAMUOSE, KAIP GI JIS VADOVAUS DIEVO BAŽNYČIAI?! Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepradėtų didžiuotis ir nepakliūtų į velnio teismą. Be to, jam privalu turėti gerą vardą tarp svetimųjų, kad nebūtų niekinamas ir neįkliūtų į velnio žabangus.” (Pirmasis Timotiejui, 3, 1-7)
Tai kaip gi čia išeina, kad katalikų sektos vadai, turintys savo įtaką ir balsą kardinolai ir ypač išoriškai jų vienvaldis vadovas popiežius, visiškai ignoruoja jų pačių laikomo DIEVO žodžio tokį svarbų nurodymą, kuris visiškai pakeičia net ir DABARTINĘ NEGYVĄ IR RITUALINĘ VISĄ BAŽNYČIOS SANKLODĄ, NET KATEGORIŠKAI DRAUDŽIANČIĄ popiežiams, kardinolams, vyskupams, klebonams, kunigams turėti šeimas. Paulius pateikia savo TIKRĄJĮ žodį apibūdindamas vyskupą – koks jis turi būti – VEDĘS, TURINTIS VAIKŲ, NES KAIP GI JIS GALĖS VADOVAUTI DIEVO BAŽNYČIAI, JEIGU NESUGEBĖS DORAI ŠEIMININKAUTI SAVO NAMUOSE. Tai kodėl gi būtent šioje PAČIOJE SVARBIAUSIOJE VISUOMENEI VIETOJE – ŠEIMOS KŪRIME – KATALIKŲ sektos vadai PATYS pažeidžia jų pačių laikomą Dievo žodžiu Naująjį Testamentą?! O gi todėl, kad godumas materialiam turtui neleidžia laikytis šito “dievo” žodžio, nes tada visas vyskupų, kunigų šeimų sukauptas turtas, po jų mirties, taip ir neatiteks BAŽNYČIAI, nes jis liks jų šeimų nariams. O ten, kur tarnaujama mamonai, nors labai manieringai ir iškilmingai, ten dvasingumo nėra, o kur nėra dvasingumo, ten nėra ir gyvasties, kurią suteikia tik gyva Tėvo meilė, nepripažįstanti jokių ritualų ir jokio gražbyliavimo, KAD IR KOKIU FIGOS LAPELIU jis būtų dangstomas, kad kunigai turi atsidėti tik Dievui. Šeimos sukūrimas ir vaikų auklėjimas su Tėvu, atrastu savyje, kad ir vaikai, kuo anksčiau, Jį atrastų savyje, taip pat yra kunigų atsidėjimas Dievui. Ir dar didesnis, negu dabar, nes jame nebėra DABARTINĖS apgaulės, kada kunigai vis tiek ieško moterų, ir turi net ir vaikų, tačiau jų viešai nepripažįsta. O kokią traumą TOKS VEIDMAINIAVIMAS sukelia TOKIAM BE TĖVO AUGANČIAM VAIKUI! Išdarko jo visą gyvenimą TOKS ABSURDIŠKAS DRAUDIMAS KUNIGAMS KURTI ŠEIMĄ, PAŽEIDŽIANT NET PAULIAUS TIKRĄJĮ ŽODĮ.
O tai taip pat tik patvirtina, kad ir pati bažnyčia Naujojo Testamento nelaiko Dievo TIKRUOJU žodžiu, nes kitaip tokios nuodėmės, net šventvagystės tikrai nebedarytų, kada yra net ir katalikų pačių energingų kunigų, kurie Lotynų Amerikoje pradėjo aktyvią kovą už celibato panaikinimą. Tačiau kaip Jonas Paulius II, taip ir Benediktas XVI jų reikalavimus ignoravo ir tebeignoruoja, o tuo pačiu ignoruoja ir PATIES APAŠTALO PAULIAUS ŠĮ NURODYMĄ. Tai kokia gi gali būti dar kalba apie tokios bažnyčios gyvybingumą ir tolimesnį išlikimą, kada ji pati pilna nesutarimų, ir kada ji pati nesilaiko savo pripažįstamų Raštų reikalavimų, kur jai tai neparanku?"
Štai kodėl tada ir reikalingi NEGYVI ŽAIDIMAI IR TIKINČIŲJŲ MULKINIMAI - RITUALINĖS IR POMPASTIKOS, BET TUO PAČIU TUŠČIOS IR NEGYVOS KALĖDOS. Įsivaizduokit, kasmet ta pati LĖLĖ padedama į pseudoėdžias, ir šitaip AKLAM, TAMSIAM, IR SUSIPAINIOJUSIAM pasauliui teigiama, kad GIMĖ JĖZUS. Šitokiu būdu APGAUDINĖJAMI NUOŠIRDŪS IR LENGVAI PATIKINTYS TOKIAIS SPEKTAKLIAIS MAŽYLIAI VAIKELIAI. O tai jau NUSIKALTIMAS - ŽALOTI VAIKŲ PSICHIKĄ NEBŪTAIS DALYKAIS APIE SUŽIBUSIĄ TA PROGA BETLIEJAUS ŽVAIGŽDĘ.
Jėzaus gimimas įvyko VASARĄ - RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ, IR NE NAKTĮ, O VIDURDIENĮ, IR JOKIOS BETLIEJAUS ŽVAIGŽDĖS NEBUVO. Tuo tarpu tais METAIS buvo net trys Saturno ir Jupiterio konjunkcijos, kada viena planeta uždengia kitą žiūrint iš mūsų planetos taško, dėl to jų švytėjimas atrodė stipresnis. Nebuvo ir karalių, kurie būtų pagal kokią nors žvaigždę atkeliavę pas Jėzų, o buvo trys šventikai iš toli, iš Mesopotamijos atkeliavę ieškoti "gyvenimo šviesos, nes vienas dvasinis mokytojas buvo regėjęs pranašišką sapną apie šitos šviesos gimimą kūdikio pavidalu ir tarp žydų. Ir būtent šiems trims vyrams keistas dvasinis mokytojas ir papasakojo savo sapną. Ir tada jie nusprendė surasti tą gyvenimo šviesą, gimusią kūdikėlio pavidalu. Tačiau jiems kelio jokia žvaigždė nerodė. Ir po ilgų klaidžiojimų ir niekaip nesugebėję surasti to kūdikėlio šie trys vyrai jau buvo apsisprendę grįžti ėį savo miesta Urą, kai jie susitiko su Zakarijumi, kuris jiems ir padėjo surasti Jėzų, nes būtent jo įsitikinimu toji gyvenimo šviesa turėjo būti tik ką gimęs Betliejuje kūdikėlis Jėzus.
Štai pirmiausia save turi nuvainikuoti KUNIGAI, išsilaisvinę iš nebūtų prasimanymų, o tada jų įtaka tikrai padėtų apvalytų tuos pasąmoninius teršalus, kuruos katalikų sektos visa hierarchija tiek daug šimtmečių ir bruko lėlės pavidalu ir negyvų ritualų su valgiais ir gėrimais, ir dar šventvagiškai teigiančiais nebūtus ir tokius košmariškus dalykus, kad jų geriamas vynas - tai Jėzaus kraujas. Tai tikras VAMPYRIZMAS. IR ŠITAS SPEKTAKLIS NUOLAT KARTOJAMAS PER PAMALDAS.
Štai urantams kokia nearta XXI-ajame amžiuje VIDURAMŽIŲ TAMSOS DVASINIŲ PLĖŠINIŲ ARENA.
Tik pasiraitok rankoves ir pirmyn į laukus sėti GYVOS PATYRIMŲ ŠVIESOS IR MEILĖS GRŪDĄ BE PRASIMANYMŲ, BE APGAULĖS, BE NORO VIEŠPATAUTI KITŲ ATŽVILGIUI, BE MANIPULIACIJŲ NEGYVOMIS LĖLĖMIS IR VYNU, O SU GYVUOJU TĖVU, GYVĄJA ROJAUS TREJYBE KURIANT GĖRĮ VISUMAI ŠVIESA IR MEILE, KURIANT RYŽTINGAI IR DRĄSIAI, NES NE URANTŲ TO NEDARO VISAM E PASAULYJE NIEKAS TOKIU NUOSEKLIU IR GILUMINIU MASTU.
Tik URANTŲ pastangų dėka evoliucija - padariusi MIRTIES KILPĄ - VĖL BUS SUGRĄŽINTA Į TEISINGĄ VYSTOSI VEKTORIŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-12-30 15:12:59
Brangieji,
Siu metu Kaledu metas man pasirode toks beprasmiskas toks tuscias, kad tokius kontrastus, jau seniai buvau ir bepatyres. Mano vaikai lietuviu mokyklelej turejo vaidinima ir as, zinoma, ejau pasiziureti.
Gruodzio 26 dienos ryta, 12 val, pradejo rinktis vaiku teveliai. Nuotaika sventine, o kai visi susirinko saleje, truko oro, nes visi buvo pagirioti po Kaledu sventimo. Koks absurdas, Jezaus ‘’gimtadienis’’ tapo toks, kad apie ji jau niekas daug ir nekalba. Tevams metas atsipaslaiduoti, o vaikuciams svarbiausia dovanos. Net senelis pakviestas vaikuciams turejo dengtis savo burna su sintetinias plaukais nes nuo jo sklido toks pats beveik viesiems sia diena budingas kvapelis.
Taigi pilnas, pristampuotas kaip silkiu tevu kambarys kazko lauke. Kaip veliau suzinojom gerbiams kunigas veluoja.Taigi visi ir besijaudinantys pries vaidinima vaikuciai, turejo laukti. Pagaliau nesulaukus kunigo vaiku vaidnimas visgi prasidejo. As sedejau paciame sales gale, labai nepatogiai isispraudes uz duru o virs manes, vis lipdamas man ant koju ir kazkodel manes is karto jau nebepakesdamas stumdesi fotografas, lygiai taip pat kaip ir vis gerokai ismirdes nuo suvartoto alkoholio tvaiko.vis replikuodamas. Veliau jis pasiule man, kad uzleisciau vieta moteriai su vaiku, kuri net neketino sesti nes vaikeliui sedeti jau nusibodo,paskui pasiule man savo kojas patraukti, i ka atsakiau kad netrauksiu nes neturiu kur. Tai as nuosirdziai pasiuliau atsisesti jam, nes sakiau, gal jis labai pavarges, jis atsisake, o mano nuosirdumas kazkokiu tai budu paveike ji taip, kad jis fortografuoti pasitrauke labiau link sales priekio. Vienu metu jau prasiau Apvaizdos pagalbos kad nuramintu kai kuriuos replikuojancius ir pagiriojancius tevelius.
I sale iejes velaves kunigas visus pasveikino garsiai- ‘’Garbe Jezui Kristui’’ ir pristate savo drauga, kuniga is Ganos - Afrika, vardu Antanas(Anthony). Tuoj pat pirmoje eileje atsirado dvi kedes kur abu ir atsisedo, uzstodami vaizda kai kuriems jau pirmoje eileje sedejusiems vaikuciams.
Po vaidinimo ir po misiu visi susirinko pasivaisinti i tam jau paruosta kambari kur musu lietuvaitis kunigas iejes pareiske, kad jo draugas kunigas antanas is Ganos yra vegetaras nuo vaikystes nes jo mama ji taip isaugino, todel perspejo visus, kad niekas nesiulytu jam mesos irisakmiai paprase, kad kas nors padarytu jam kavos o kunigui Antanui arbatos.Tai skambejo taip tarsi sakytu-''Dievo vardu si zeme priklauso baznyciai. Manau kad jeigu kunigas Antanas butu suprates kas vysta, tai butu pasijautes nelabai patogiai.
Kai musu arogantiskasis kunigas pasitrauke arciau stalo tai priejau prie to kunigo is Ganos ir pradejau su juo bendrauti, Manyje atsirado kazkokia rimtis. Paklausiau jo kodel jis pasirinko kunigyste ir ka jis veikia Airijoj. O jis atske, kad Dubline studijuoja baznycios valdymo teorija ir praktika.( tikrai nezinojau, kad tokiu dalyku kunigai mokosi,cia kaip kokio verslo mokykla). Antanas pradejo man kalbeti, tai, kad jis tapo kunigu nereiskia, kad jis uzsidare nuo pasaulio ir pasake, kad jis vitiek gerbia ir budistus ir musulmonus, ir laiko juos savais broliais ir sesem. Uzdaviau jam dar keleta klausimu ir is jo akiu maciau, kad tokiu klausimu jam seniai niekas neuzdavinejo, o gal ir visai niekada neuzdave. Jo pasakyti zodziai man labai patiko del to as jam is karto pasakiau, turiu jam dovana nuo Jezaus, jo akys suzibo. Nulekiau i masina ir atnesiau Jezaus knyga. Paklausiau ar skaitys, ir jis su didziausiu malonumu prieme ir dar paprase pasirasyti, bet as atsakiau, kad knyga ne mano ir as negaliu pasirasyti. Jis uzirase mano telefona. Apsikabinom kaip tikri broliai ir kunigas Antanas su knyga iskeliavo.
Po kiek laiko pradejau jausti to kunigo mintis, jis zinoma viska papasakojo musu tautieciui kunigui, kuris tik numojo ranka ir pareiske kad visa tai tik svaiciojimai ir kad jis Antanas neziuretu i tai rimtai, net pabande ji atkalbeti, bet mano dideliam malonumui Antanas jo itakai nepasidave, tik ramiai nusisypsojo ir buvo tikras kad ta dovana jis tikrai gavo is Jezaus.
Ta diena padovanojau dar viena lietuviska knyga vienai savo pazistamai ,kuri sakesi siuo metu jau ieskanti, su ja kalbejau pries 2 metus, o ji tada tvirtai laikesi savo evangelisko tikejimo ir nebenorejo leistis i jokius nuo to atitraukiancius pokalbius, bet pamacius kazkoki filma labai savo tikejimu suabejojo. Si mano pazistama taip dziaugesi knyga, kad net tris kartus is dziaugsmo mane apkabino ir labai jau dekojo. tai stai tokie kaledu nuotykiai.
valdasAirija1
2011-12-29 18:47:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]