Forumas: temos peržiūra

Patyrimai garbinant Rojaus Trejybe kolektyviai

Mielieji,sia tema sukuriau nes nuosirdziai tikiu,kad ateis tokia diena kada mes,urantai susitiksime garbinti Rojaus Trejybe kolektyviai dazniau ir didesnėmis grupėmis.O tada galesime pasidalinti savo patyrimais su kitais sielos broliais ir sesėmis Forume.Stai dabar noriu pasidalinti savo patyrimais garbinant kolektyviai. Siandien ryte man paskambino mano sielos sese Lina ir pasake,kad pas ja i svečius atvaziuoja musu sese dvasioje Zita.Mane Lina pakviete ateiti pas ja ir prisijungti prie ju pagarbinti Rojaus Trejybe.Mes gyvename toje pačioje gatvėje,kelias minutes eiti pesciomis.Arba pas mane namuose.Zita dar tik turėjo atvaziuoti uz poros valandu ir as pasakiau,kad pagalvosiu,nes kada ji atvaziuos bus kaip tik pirma-antra valanda,o as turiu migdyti savo 1.8 men.suneli pietu.O uzmigdziusi ji as norėjau eiti pabegioti palikdama dukryte ir mieganti suneli vyro prieziurai,nes jis kaip tik siandien nedirbo,o taip buna labai retai ir as pabegioti tegaunu vos pora kartu per menesi ir man tai didžiausia dovana tomis dienomis,nes tai mano megstamiausia sporto saka dar nuo mokyklos laiku.Taigi,kai Lina paskambino antra valanda,po ilgu derybų vis tik nusprendėme,kad susirinksime pagarbinti pas mane.As mintyse pagalvojau,kad pabegiosiu kita karta.Kai mes visos ka tik susirinke kalbėjomės ,Linai paskambino sielos sese Stase kuri taip pat gyvena kažkur visai netoli musu ir Lina pakviete ja taip pat prisijungti prie musu pagarbinti Rojaus Trejybe.Stase Rojaus Trejybes Gyvosios Sventoves dabar nelanko,bet yra kazkada buvusi.Taigi musu jau susirinko sesi,iskaitant sunu,nes dukryte pasiprase pas antrame aukste gyvenančius senelius.Rojaus Trejybe labai graziais zodziais pagarbino Zita.Po to mes meldemes.Kada as pradėjau melstis, staiga pajutau stiprius virpesius ir jie vis stiprejo.As meldžiausi toliau ir pamazu realiai pajutau kaip zodziai tampa bereikšmiai,as girdėjau savo balsa is sono ir jis skambėjo kaip ne mano balsas vis silpnėjantis,nes virpesiai buvo tokie stiprus,kad man daresi net sunku ištarti zodzius.Kada baigiau melstis,as palaukiau ka Rojaus Trejybe pasakys.Ir Tevas padėkojo mums,kad mes susirinkome pagarbinti Triju Saltiniu ir Centru ir pasake,kad jis mus taip pat garbina kada mes garbiname ji.As tai pasakiau garsiai,bet daugiau as nieko neišgirdau,o virpesiai pasidare tokie stiprus,kad as vienu metu netgi pagalvojau,kad tuoj atsimerksiu,nes negaliu istverti to realaus stiprumo virpesiu kuriuos tuo metu jauciau.Ir po kažkiek laiko taip sedint,kada jau virpesiai sumazejo(jeigu taip galiu pasakyti)as paklausiau Tevo ka man perduoti susirinkusioms sesems dvasioje.Tevas paragino mus ir toliau ryžtingai eiti gyvuoju keliu ir dar kazka,bet as dabar,kai rasau, pamirsau ka.Po garbinimo buvo jau trecia valanda ir sunus jau ir taip nuostabiai ilgai isbuves nemiegojęs(su vyro pagalba : ) )pradėjo verkslenti.Taigi,mano sesems dvasioje issiskirscius as uzmigdziau vaika,o pati isejau pabegioti.Jau isejusi is namu as pastebėjau,kad jauciuosi tiesiog nuostabiai gerai.Jauciu neapsakoma lengvuma ,akyse net prasvieseje.As begioju visai netoli namu esančiuose laukuose keliu.Ir pastebėjau,kad iki vietos kur pradedu begioti as atėjau kaip ant sparnu,tiesiog pakylėta.O begant mano nuostabai as tiesiog nejauciu savo kuno.Jis toks lengvas,toks elastingas,jokio pasipriešinimo begant.Tai buvo tikrai kazkas nuostabaus.As net nejauciau kaip atbėgau pusiaukele,apie 2.5km ir norėjau suktis atgal,namo,bet as vis dar buvau toje nuostabioje busenoje ir pajutau troskima dar pagarbinti Rojaus Trejybe.As pagarbinus Rojaus Tevus tiesiog grozejausi nuostabia gamta aplinkui, begdama namo,atgal ir vis megaudamasi kuno elastingumu ir lengvumu.Tai buvo mano du šiandiena be galo nuostabus patyrimai,kurie mane labai sustiprino.Ir as pagalvojau,o jeigu as buciau priemus kitoki sprendima-neiti(nepasikviesti) pagarbinti Rojaus Trejybes su mano mylimom sielos sesem kartu,o eiti pabegioti(as gi nežinojau,kad sunus kuo puikiausiai isbus nemiegojęs ilgai ir viskas taip graziai susitvarkys,nesismulkinsiu)as buciau nepatyrusi to ka patyriau priėmusi nesavanaudiska sprendima.O ne tik,kad kaip geriau man,kaip tuo metu man atrode.Is dalies,nes pagarbinti kolektyviai buvo senas mano troškimas tik,kad tu norinciuju,o gal teisingiau pasakyti pasiryztanciuju ne tiek jau ir daug.Mielieji,klausykit ir jus savo sirdies balso tai yra Tevo balso,priimant sprendimus.Ne visada mums išeina priimti juos teisingus,Tevo valia atitinkančius,bet vis daugiau atsiveriant Rojaus Tevams svieses musu mintys,valysis pasąmone nuo musu per daugybe metu sukauptu teršalu ir tai atsispindes musu priimtuose sprendimuose ir ju pasekmėse.Telydi jus ramybe,su meile,Vita.

Komentarai