Forumas: temos peržiūra
Gydymas Rojaus Trejybės irApvaizdos pagalba
Gydymas Rojaus Trejybės irApvaizdos pagalba
stovan2012-01-16 14:45:46
Komentarai
Vakar lankiausi Utenoje, aplankiau pusbrolį Tačiau su jo šeima bendravau labai trumpai, o visą dieną – penkias valandas – praleidau pas Astą ir jos tėvus. Astos motina – Vanda – dar buvo pakvietusi savo brolį ir pora draugų, tad mūsų iš viso buvo septyni žmones. Aš atvažiavau su savo Labradorų veislės šunimi, Hola, ten buvo jų šuo, Nika, ir katinas. Mano toks buvo pirmas išvažiavimas su Hola. Ir džiaugiuosi, kad kelionė jai buvo priimtina, kaip ir man. Abi šunės greitai surado bendrą kalbą paleistos laisvai bėgioti kieme. Mano šuo – tai besotis, jam svarbu kaip nors surasti kur nors ką nors, kas tik tiktų paimti į burną ir suvalgyti. Todėl labai greitai toks ėdimas atsiliepia jos kūno formoms, tuoj pat ji atrodo kaip einanti mažytė statinaitė. Būtent dėl to jai būtina riboti maisto kiekį. Todėl aš jai duodu vien tik vegetarišką maistą, be mėsos ir žuvies, ir verdu kas antrą dieną, nes mano išvirto maisto užtenka pusantros dienos ar dviem dienom. Visada verdu drauge su Rojaus Trejybe įvairias košes, o žalias duodu morkas, žiedinius kopūstus, brokolius, obuolius, kriaušes, apelsinus, mandarinus, o bananus visada ištrinu į tyrelę, kadangi tokių bananų, kokie parduodami Lietuvoje – neprinokę – valgyti negali ne tik žmogus, bet ir šuo. O kad būtų neprinokusio banano krakmolas, kurio negali įsisavinti organizmas, paverčiamas vaisių cukrumi – fruktoze – būtina jį dirbtinai sunokinti ištrinant į tyrelę. O tokią natūralią fruktozę jau ir mūsų organizmas įsisavina, kaip ir šuns.Taigi mano šuo laisvai jautėsi tuose namuose tiek viduje, nes vos tik pateko į vidų, tuoj puolė lėkti į antrą aukštą, tarsi kas būtų kvietęs, nors šeimininkė – Nika – vis urzgė ir perspėjo, kad čia JOS namai, ir teritorija, bet mano Hola nepaisė ir darė savo, tad man teko sugrąžinti ją į apačią, tiek ir kieme, nes Vanda man pasakė, kad Hola surado kieme jų katės nusuvalgyto maisto, likusio dubenėlyje, tai jį ir suvalgė. Na, kaip “kultūringa“ viešnia, atvažiavusi į svečius. Kaip gi kitaip, šis šuo pro šalį nepraeina pro jokį maistą, padėtą jam prieinamoje vietoje. Tad Vandos pasakymas man leido įsivaizduoti tokį vaizdinį, kaip ji tol neatsitraukė nuo dubenėlio, kol jo net visą dugną išblizgino ir galų galė “suvokė,“ kad daugiau tokio katiško skonio vis tiek “nebeišspaus“ iš dubenėlio dugno ir sienelių savo liežuvio trynimu, tad neverta toliau tą liežuvį zulinti į dubenėlį.
Aš planavau pabūti apie porą valandų. Todėl jau buvau išvakarėse parašęs savo vaikystės draugui – atvažiavęs su juo susitinku visada - žinutę, kad atvažiuoju ir galėtume susitikti, ir parašiau konkrečią valandą. Tačiau iš jo nesulaukiau patvirtinimo, kad jis žinutę gavo. Paprastai jis arba paskambina, arba parašo žinutę, kad tuo metu gali susitikti. Tai mane šiek tiek nustebino, bet aš jam daugiau nerašiau nieko.
Kada visi suėjome į namo vidų, aš paklausiau, kur yra Asta, ir mane nuvedė prie jos. Atsisėdau šalia Astos, kuri buvo pasodinta į invalido vežimėlį. Paėmiau jos kairę ranką ir pradėjau drauge su visais garbinti Rojaus Trejybę. O prašymų maldos metu prašiau, kad Asta reaguotų į mano maldos virpesius, ir ji taip stipriai ėmė reaguoti, pirštai, kurie buvo visiškai sustingę, kada čia buvau praėjusių metų rugpjūtį, ėmė judėti, kada aš toliau maldoje kalbėjau tuos žodžius, kurie atitiko mano tuo metu atsivėrusios Rojaus Trejybei dvasios būseną, kad Astos vidus nurimtų,kad baimė tirptų Rojaus Trejybės jau suteiktoje ramybėje, kad jos smegenys siųstų impulsus nervų kanalais raumenimis pajudinti ranką, kad ji reaguotų į šiuos mano meilės virpesius, kaip ir į Rojaus Trejybės meilės virpesius, ir ji reagavo, jos rankos pirštai vis stipriau judėjo, ranka tiesiog virpėjo. Asta judino ranką reaguodama į mano MALDOS žodžius, ir net taip stipriai patraukė savo ranką, kad tai buvo panašu į gyvybės fontaną, ištryškusį gyva energija, kada tiek metų ji buvo SUKAUSTYTA VIDINIO – PASĄMONINIO – NERIMO ir BAIMĖS, kas ir stingdė jos visą kūną ir smegenis. Ji reagavo tiek, kad net kojos nuslydo nuo kojoms skirtų invalido vežimėlio pakojų.
Tai, ką man Vanda pasakodavo telefonu apie Astos padėties gerėjimą – po trupinėlį, labai nežymų, bet GERĖJIMĄ IŠ SĄSTINGIO – po to, kada taikydavo mano jai suteiktus mokymus, kuriuos aš gaudavau iš Rojaus Trejybės, pamačiau savo akimis. Vandai aš sakiau KĄ IR KAIP JAI DARYTI, KĄ IR KAIP DARYTI PAČIAI ASTAI, kad dingtų pragulos, kad pradėtų veikti smegenys, kad pradėtų judėti nors vienas rankos pirštas, kad pradėtų atsistatyti pažeista kraujotaka, kad ji pradėtų klausytis motinos skaitomo Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, kaip ir Urantijos Knygos, kad jos smegenys gautų APKROVĄ, ir pajaustų apkrovos impulsus savo viduje ir nebebūtų SĄSTINGIO BŪSENOJE, kad klausytų skaitomų maldų, kad pirmadienio kolektyvinėje maldoje jos taip pat dalyvautų, kad ir pati Asta jau pradėtų melstis už mane, ir kitus žmones, net ir taip, kaip aš meldžiuosi už ją, kaip ir kiti meldžiasi už ją, kad jos smegenys siųstų impulsus pradėti veikti VISUMOS LABUI MALDA, O NE TIK SAVO labui, kad ji savo apmąstymus išsakytų Tėvui, kad ji pajaustų Jo buvimą savo viduje, ir tada ji nesijaus vieniša net ir tokioje padėtyje, ir daugybę kitų pamokymų – aš pamačiau savo akimis tą milžinišką pažangą. Ypač mane nustebino tas rankos pajudinimas. Tai buvo GYVYBĖS IMPULSO SUGRĮŽIMAS Į TARSI PIKTO BURTININKO SUSTINGDYTĄ FIZINĮ KŪNĄ – JIS ATGYJA, SUŠYLA, IR IMA PULSUOTI GYVYBE – ROJAUS TREJYBĖS IMPULSO RITMU, KIEK ŠIĄ AKIMIRKĄ JAU YRA PAJĖGUS PULSUOTI.
Kada baigiau maldą, tiesiog labai natūraliai prasidėjo mūsų visų tarpusavio bendravimas, buvo daug klausimų, į kuriuos atsakinėjau, norėdamas padėti dalyvavusiems suvokti tuos dvasinius dalykus, kurie taip sunkiai pasiduoda suvokimui gyvojo kelio pradžioje, kada buvo mėginama tarsi pateisinti ir Velykų šventimo prasmę, kuri, atseit, reikalinga kaip Jėzaus prisikėlimo šventė, ir bažnyčios reikalingumą, kurioje, ATSEIT, yra galimybė šlovinti Jėzų, ir buvo nuoširdūs klausimai, KĄ GI DARYTI, kad dabartiniai tamsūs politikai nušvistų, ir KAIP elgtis per artėjančius rinkimus. Mano aiškinimai sunkiai skynėsi kelią, todėl daug ką reikėjo man kartoti po kelis kartus, ir net kelis kartus turėjau atkreipti dėmesį, jog mano žodžiai kai kuriems per vieną ausį įeiną, per kitą išeina, o viduje taip ir nieko nelieka, todėl ir vėl tie klausimai pateikiami, kai aš jau paaiškinau, atsakiau į tai, ko klausia manęs vėl. Daug nekantrumo, kas būtent ir trukdo išklausyti visą atsakymą, ir ypač jį IŠGIRSTI. Ir tai būdinga visiems pradedantiesiems, kurie jau nori žengti nuoširdų žingsnį gyvuoju keliu. Tačiau pats mūsų bendravimas buvo labai nuoširdus. Paprastai taip būna, kad ne viskas, ką pasakau, būna iki galo suprantama manęs besiklausantiems, ir dar labai ilgą laiką, kada tiek daug informacijos, tad ji ir paskandina patį supratimą, NET IR PAPRASTŲ DALYKŲ, kurie tokie yra tiems, kurie šitame kelyje turi nemažai PATYRIMŲ, IR GILESNĘ ĮŽVALGĄ.
Labai greitai prabėgo pustrečios valandos, kada mes šitaip bendravome. Aš jau planavau važiuoti susitikti su savo vaikystės draugu, kai Vanda dar pasiūlė išgerti arbatos. Iki susitikimo su draugu dar buvo pakankamai laiko, todėl nuo arbatos neatsisakiau, tuo labiau,kad gerti norėjau. Mes perėjome iį kitą kambarį. Ir mūsų bendravimas tęsėsi. Todėl po gero pusvalandžio pamačiau jog yra jau būtent toji valanda, kada turiu susitikti su draugu, todėl nusprendžiau paskambinti jam ir pasakyti, jog tuoj atvažiuosiu. Tačiau labai nustebau, kada niekaip negalėjau jam prisiskambinti, nes atsakinėjo automatas, jog jis nepasiekiamas šiuo metu. Kaip gali būti nepasiekiamas, kada jis pats turi būti Utenoje. Man paaiškinus padėtį, sako man, kad nevažiuočiau, gal draugas išvykęs kur į užsienį. Aš paaiškinu, kad jis po užsienius nevažinėja, ir pajuokauju, nebent jau išvykęs į MORONTINĮ LYGĮ KITAME PASAULYJE. Vienas iš dalyvavusiųjų mūsų susibūrime pamėgino paskambinti mano draugui savo telefonu, bet atsakymas buvo taip pat neigiamas ir jam. Tad turėdamas omenyje, kad vakar draugas man nieko neatsakė į mano jam nusiųstą žinutę, o dabar yra nepasiekiamas, aš nusprendžiau, kad labai panašu, kad jis iš manęs nebuvo gavęs informacijos, nes priešingu atveju man būtų paskambinęs, tad jeigu jau neturi informacijos iš manęs, aš galiu dar pabūti čia, tuo labiau, kad manęs dar ir prašė nevažiuoti, o draugas, manęs nesulaukęs, jeigu jau jis atėjo į mūsų susitikimų vietą, tikrai man paskambins pats, ir aš nuvažiuosiu.
Laikas ėjo, mes visi puikiai bendravome, aš vis stengiausi suteikti dalyvavusiems daugiau šviesos, platesnį supratimą – tiek mūsų dabarties, tiek kūrinijos kosminės įžvalgos – ir atsakinėjau į man pateikiamus įvairius klausimus. Mūsų abu šunys tai pasirodydavo kambaryje, tai vėl dingdavo kieme, taip mes bendravome dar porą valandų. O draugas neskambino.
Galų gale reikėjo mūsų tokį nuoširdų susitikimą užbaigti, ir atsisveikinti. Ir kaip tik tuo metu visiškai netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, pasigirdo po stalu lojimas – mūsų abiejų šunų – ir dar koks lojimas – net spiegimas, ir mėginimas kąsti vienas kitam, o tada dar garsesnis skalijimas, jau pasiekiantis “mecosoprano“ balso virpesių dažnį, didžiulis triukšmas po stalu, ko ten abi šunės nepasidalino penkias valandas gerai sutarusios, bet toks sąmyšis, tik auga, stiprėja, bruzdėjimas netilsta, mūsų balsai mėginantys sutramdyti – kiekvienas savo šunį – dar labiau įpilą alyvos, kad toji ugnis dar labiau įsiliepsnoja, aš tik pamatau, kad virsta didžiulis baltas gėlių vazonas, stovėjęs gale stalo, ant grindų, išsilieja daug vandens, ir žemių. Aš galų gale sučiumpu savąjį-savąją už dirželio, užsegto ant kaklo, o mano šuo nė nemano nustoti loti, baigti konfliktą, į mano žodžius nekreipia dėmesio, veržiasi iš mano rankos, laikančios už dirželio, ir vis loja. Pradėjau ją kita ranka glostyti galvą, ne tik tramdyti, bet ir raminti, ir galų gale ji nutilo. Nutilo abi. Viena buvo nuvesta į kitą kambarį, o kitą išsivedžiau į kiemą, laikas važiuoti namo.
Tokia buvo mūsų šunų bendravimo pabaiga.
O mes buvome apimti šviesos ir meilės virpesių lauko, ir buvo gera viduje po tokio bendro susitikimo.
Šiandien man paskambino draugas ir manęs klausė, kodėl aš neatvažiavau, jis beveik pusę valandos manęs laukė. Aš jam sakau, kad buvau atvažiavęs. Papasakoju visą šią istoriją, ir klausiu, kodėl jis man neatsakė į žinutę, ir kodėl jis manęs laukdamas nepaskambino. Ir jo atsakymas manęs ne tik nenustebino, bet patvirtino mano manymą, kad tai buvo Rojaus Trejybės Apvaizdos veikimas, kad jis man neparašytų atsakymo. Jis man paaiškino, kad jis pagalvojo, jog ir taip viskas aišku. O tuo metu, kada jis manęs laukė, tai man skambino, bet jam ėjo pranešimas balsu, kad aš šiuo metu esu nepasiekiamas, todėl jis pamanė, galbūt aš vedu PAMALDAS ir dėl to, kad netrukdytų niekas, esu išjungęs telefoną, nors apie savo vizitą kur nors kitur savo žinutėje jam nerašiau nė žodžio. Todėl jis TAIP pagalvojęs nejautė jokio nusivylimo, kad neatvažiavau į susitikimo vietą, nes suprato, kad negalėjau. Tuo tarpu aš telefono nebuvau išjungęs, nes būtent ir tikėjausi, kad jis man paskambins. Tačiau dėl Apvaizdos poveikio tuo metu mano telefono ryšys su draugo telefonu buvo išjungtas, nes mano buvimas buvo daug svarbesnis ne su savo vaikystės draugu, o su tais žmonėmis, kurie siekia šviesos ir turi daug neaiškumų savo kelyje ir kuriems reikėjo suteikti daugiau, ir gyvos, šviesos ir daug ką jiems paaiškinti, ir atsakyti į jiems rūpimus svarbius klausimus.
Štai tokie reikalai su Rojaus Trejybės Apvaizdos žmonių gydymu ir veikimu VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-04-16 20:55:42
Nuoširdus dėkui Rimantui Kaunas, bei Algimantui už atsakymą, už išsamų paaiškinimą. Garbė Rojaus TREJYBEI!
Fredas
2012-04-12 14:32:31
Mielas Fredai, mes Rojaus Trejybę garbiname kiekvieną šeštadienį Vilniuje 9 valandą ryte per gyvąsias pamaldas. Ši informacija yra svetainėje paskelbta.
Kaune gyvąsias pamaldas aš vedu kas antrą sekmadienį - 11 val. Rimantas visada įdeda priminimą, kada jos vyks KAUNE. Todėl prisijungti gali prie mūsų Rojaus Trejybės garbinimo visi, kurie atvykti negali į Vilnių ar Kauną.
Ir per prašymų maldą, kuri jau eina po Rojaus Trejybės pagarbinimo ir mano pasakyto pamokančio žodžio, niekas iš mūsų nežino už ką bus meldžiamasi, nes dvasios atsivėrimas vyksta pačios maldos metu, todėl ir maldos mintys būna atitinkančios dvasios atsivėrimo būseną būtent pačią tą maldos akimirką. Tačiau vis tiek kas nors iš mūsų savo prašymų maldoje pasimeldžia ir už sergančius. Tie, kurie žino konkrečius vardus, juos ir ištaria, o tie, kurie nežino jokių, pasimeldžia už tuos mūsų dvasios brolius ir seses, už kuriuos prašoma melstis ir mūsų Forume, o kitas garsiai pasimeldžia ir už visus sergančius, tačiau vis vien, kas nors beveik kiekvieną kartą pasimeldžia ir už sergančiuosius.
Gyvųjų pamaldų ir yra esmė, kad malda gimsta maldos metu, todėl iš anksto negali žinoti, už ką bus meldžiamasi.
O kad būtų galima ką nors įtraukti dar ir konkrečiai į tos gyvos maldos akimirkos dvasinio atsivėrimo Rojaus Trejybei komuniją, tam ir yra būtent atskira tema, kur ir pateikiami prašymai už ką nors pasimelsti. O prie mūsų gyvųjų pamaldų jungtis galite visi, nes per Minties Derintojų sinchronišką veikimą kolektyvinė malda sustiprinama pakėlus kvadratų nuoširdžiai besimeldžiančiųjų skaičių.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-04-12 11:56:11
Nėra jokia naujiena, kada tokie kolektyviniai Rojaus Trejybės garbinimai vyksta , o tuo pačių ir prašymų maldos , kartu ir už tuos , kurie serga ir dėl kurių yra prašoma melstis šio forumo temoje Prašymai melstis už kitus asmenis. Vilniuje kiekvieną šeštadienį pradžia 9.00 val., Kaune kas antrą sekmadienį 11.00 val., Klaipėdoje ketvirtadiniais 15.00 val.,sekmadieniais 12.00 val. o juk yra dar ir mūsų bendra kolektyvinė pirmadienio malda 20.00 val, ir čia šio maldos metu juk galima pasimelsti ir už tuos , už kuriuos yra prašoma melstis forume. Tai net jeigu fiziniu pavidalu dalyvauti ir nėra galimybių , bet prisijungti prie garbinimo ir prašymų maldų visuomet galima.Juk nesvarbu kur mes esame fiziniu pavidalu , nes mus apjungia Tėvo dvasia - Minties Derintojai per mūsų viršsamonę, nuoširdžios kolektyvinės maldos metu.
rimantasKaunas
2012-04-12 11:36:03
Labai džiugu, kada broliai ir seserys turėdami vienokią ar kitokią negalią, pasveiksta dėka nuoširdžių maldų. Todėl siūlau, sakykim, kada vyks Rojaus Trejybės garbinimas, tam tikru laiku,ir ypatingai bus meldžiamasi už sergančius brolius ir seserys,reikėtų apie tai prnešti šioje forumo temoje , kada ir kokiu laiku bus meldžamasi,garbinama.Nes,manau jog ne visi gali atvažiuoti į Vilnių ar į Kauną,nes yra nemažai gyvenančių Lietuvos pakraščiuose,sodybose ir panašiai, todėl manau galėtų melstis tą valandą ir tą dieną, kada vyktų Rojaus Trejybės garbinimas,už sergančiu brolius ir seserys,ar turinčius kokių nors kitokių bėdų.Tokiu atvėju, man regis,jog malda tiktai sustiprėtų,ir ligonis sveiktų greičiau. Garbė Rojaus TREJYBEI !
Fredas
2012-04-12 10:59:09
Mielieji, malda yra pati galingiausia priemonė MUMS, kurie meldžiasi NUOŠIRDŽIAI. Malda yra mūsų NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS MŪSŲ TĖVAMS - KŪRĖJUI - ROJAUS TREJYBEI – MŪSŲ KOMUNIJA – INTYMIAUSIAS BENDRAVIMAS – SU KŪRĖJU. TODĖL NUOŠIRDŽIOS MALDOS, KURI PILNA PRIPILDYTA MŪSŲ DVASINĖS MEILĖS, METU MES IR PATIRIAME JOS MUMS TEIKIAMĄ RAMYBĘ IR PALAIMĄ SAVO VIDUJE. O TOKIA MŪSŲ VIDINĖ BŪSENA, PATIRIAMA MŪSŲ MATERIALIŲ SMEGENŲ DĖKA PER MŪSŲ VIRŠSĄMONĘ, KURI PRANOKSTA MŪSŲ SĄMONĘ, IR PASĄMONĘ, IR LEIDŽIA MŪSŲ FIZINIO KŪNO LĄSTELĖMS VEIKTI NE ĮTAMPOS, BET RAMYBĖS APLINKOJE ORGANIZMO VIDUJE, KAIP KŪRĖJAS - ROJAUS TREJYBĖ – IR YRA NUMATĘS JOMS VEIKTI, KAD KŪNAS – MATERIALI DVASINIO KŪRĖJO ŠVENTOVĖ – BŪTŲ STIPRUS IR SVEIKAS GĖRIO KŪRIMUI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, KADA TO KŪNO VIDINIS GYVENTOJAS - DVASINĖ ASMENYBĖ, ARBA TIKRASIS MŪSŲ AŠ – IR PRADEDA KURTI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE KAIP BENDRAKŪRĖJAS. ŠITAIP JIS VEIKIA VISŲ ŠVIESOS IR GEROVĖS LABUI, IR VEIKIA IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA..
Jūs turite žinoti, kad kūnas nebus sveikas, jeigu jis bus panaudojamas tik kaip bendravimo ir veikimo tarp žmonių instrumentas, bet vien tik savo labui. Siekiant naudos tik sau, savo šeimai – savo vaikams, savo anūkams – savo giminei, savo partijai – tai kelias Į LIGAS. IR UŽTIKRINTAS LIGŲ KELIAS.
Tuo tarpu maldos už kitus įgyvendinimo Kelyje dalyvauja ne tik mūsų VIDINIO TOS AKIMIRKOS NUOŠIRDAUS ATSIVĖRIMO BŪSENOS SKLEIDŽIAMI ENERGETINIAI GYVI – REALŪS – VIRPESIAI, bet ir mums nematomos dvasinės Asmenybės ir Tarpinės Būtybės, nors pastarosios ir nėra dvasinių būtybių lygio, nes jos yra mūsų planetos NUOLATINIAI GYVENTOJAI TIK ŠIEK TIEK AUKŠTESNIO ENERGETINIO IR INTELEKTUALAUS LYGIO NEGU MŪSŲ – DABARTINIŲ MIRTINGŲJŲ.
Todėl jeigu mūsų maldos yra nuoširdžios, ir jeigu mūsų prašymai atitinka Rojaus Trejybės valią, kuri niekada nesikeičia, nes ji visada yra nukreipta tik į VISUMOS GEROVĖS UŽTIKRINIMĄ IR ĮGYVENDINIMĄ PER APVAIZDOS VEIKIMĄ konkrečioje aplinkoje ir konkrečiu laiku, arba konkrečiu VISATOS LAIKMEČIU, APIMANČIU MILIJONUS METŲ, tai mūsų maldų prašymai yra VISADA PATENKINAMI. Tik problema yra tokia, jog žmonės linkę galvoti, jeigu jų prašymas nėra patenkintas, tai Rojaus Trejybė apleido, užmiršo, ir net nubaudė, bet jie nesusimąsto, jog jų prašymų TURINYS neatitiko Rojaus Trejybės MEILĖS TURINIO, kurio dėl savo NETIKĖJIMO, ar dėl seklaus atsivėrimo Rojaus Trejybei ir nepajėgė patirti ir suprasti.
Sakykime, žmogus po operacijos nepasveiko, o paliko savo materialų pavidalą – kūną – nors už jį meldėmės labai nuoširdžiai ir kolektyvinėje maldoje. Tačiau mes nesusimąstėme, kad tiek dešimtmečių žmogus gyveno tamsoje, nusigręžęs nuo Rojaus Trejybės, tegu jis ir lankė bažnyčią, bet ne gyvąją mūsų šventovę – Rojaus Trejybės – o negyvą ir vien tik ritualinę-dogmatinę bažnyčią, nors ir daug metų jis šventė religines-dogmatines šventes, bet visa tai sudarė jo negyvo ritualinio gyvenimo dalį, kuri visa buvo atskirta nuo jo kasdienio gyvenimo, kuris taip pat buvo be gyvosios Rojaus Trejybės meilės aukšto dažnio virpesių, kad juos jis būtų patyręs savo viduje gyva savo būsena. Būtent dėl to, kad jis ne gyveno, bet tik egzistavo savo valią nukreipęs nuo Rojaus Trejybės gyvosios meilės valios ir susirgo jo kūnas, kad per tiek daug dešimtmečių jis visą laiką buvo vien tik žemo dažnio virpesių lauke – namuose, mokykloje, darbe, gatvėje, ir ypač bažnyčioje, tai ir jo kūno fizinės ląstelės gyveno nuolatinio nerimo ir streso sąlygomis tiek pasąmonės, tiek ir sąmonės lygiu, o viršsąmonė niekad ir nebuvo atverta gyvam ryšiui – GYVAI KOMUNIJAI – su Rojaus Trejybe, nes bažnyčioje per ritualines ir negyvas pamaldas viešpatauja vien tik – ir tiktai – žemo dažnio energetiniai virpesiai, kurie yra dar žemesnio dažnio negu gatvėje, nes ritualinės pamaldos, kurios turi būti DVASINĖ GYVA KOMUNIJA SU KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE – yra vaidinamas apgaulės ir ritualų spektaklis su dekoracijomis, drabužiais, ir skambčiojimais, smilkymu, žegnojimusi, klaupymais, stojimais, sėdimais, vynu, vaflinio paplotėlio-ostijos – atseit, Kristaus kūno – pademonstravimu, to paties paplotėlio ant liežuvio uždėjimo, atseit, komunijos suteikimu, kada komunija yra ne kas nors kita, kaip GYVAS IR NUOŠIRDUS BENDRAVIMAS – PER ATSIVĖRIMĄ – SU KŪRĖJU, išpažintimi, choriniais pseudomaldos pritarimais, ir padainavimais vyksta tik sąmonės lygiu, viršsąmonės kanalo visiškai neatveriant, ir net kunigams nieko nesuprantant, ir net jiems nežinant iš viso, kad toks kanalas ir sujungia žmogų su ROJAUS TREJYBE, o ne kunigas kaip pramanytas tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Todėl ritualinės ir negyvos bažnyčios lankymas yra taip pat tiesioginis kelias į ligas. Tą jūs turite žinoti, jeigu norite būti sveiki.
TODĖL, JEIGU ROJAUS TREJYBĖS VALIA YRA TOKIA, KAD ŠIS MIRTINGASIS TURI PALIKTI ŠĮ PASAULĮ, NES JI VISKĄ ŽINODAMA NUO PABAIGOS TAIP PAT ŽINO IR TAI, KAD ŠITAS MIRTINGASIS JAU ŠITAME PASAULYJE TIKRAI DAUGIAU VISŲ ŠVIESOS LABUI NENUVEIKS NIEKO, TODĖL NET JŪSŲ MALDOS PRAŠYMAI YRA PATENKINAMI – BET JAU AUKŠTESNIU LYGIU – TAS ŽMOGUS NEBEPALIEKAMAS ŠITAME PASAULYJE, KAD VELTĖDŽIAUTŲ TOLIAU, O JIS BUS PAŽADINTAS, KADA BUS ČIA – URANTIJOJE – SKELBIAMA NAUJA DIEVIŠKOJI TVARKA, IR BUS TADA JIS PAŽADINTAS KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ DAUGYBĘ TOKIŲ, PANAŠIŲ Į JĮ NEĮTIKĖJUSIŲJŲ, AUKŠTESNIAME PASAULYJE, KAD TEN GYVENDAMAS PALANKIOJE APLINKOJE APSISPRĘSTŲ, AR JIS PASIRENKA GYVĄJĮ ROJAUS TREJYBĖS-AMŽINYBĖS KELIĄ, AR JO ATSISAKO. Ir jeigu jau ir tada jis pasirinks ne gyvąjį kelią, tada jau – po antrosios mirties – jo tapatybė bus sunaikinama visiems amžiams, ir jo iki tol buvęs egzistavimas bus išbrauktas iš visų registrų. Ir bus taip, kad jo tarsi niekada ir nebuvo kūrinijoje. Ir į jūsų užklausimus jūs nesulauksite jokio atsakymo dėl tokio neišlikusiojo.
Tačiau jeigu jūs meldžiatės už pagijimą to asmens, kuriam Rojaus Trejybės yra numatyta, kad jis dar šitame pasaulyje turi TOLIAU VEIKTI VISŲ šviesos labui, tai tokia nuoširdi malda bus patenkinta, ir materialioms akims nematomi Rojaus Trejybės Apvaizdos nariai – Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriais, Tarpinės Būtybės – padarys taip, kad net ir nepagydoma liga, kada jau ir visi materialūs gydytojai bus pakėlę rankas, kad nieko padaryti nebegali, o tas žmogus pasveiks, net ir taip, kad visas jo sveikimo procesas būtų MOKYMAS VISIEMS – YPAČ PATIEMS GYDYTOJAMS.
Kadangi jūs nežinote, kokia yra Rojaus Trejybės sumanyta paskutinė akimirka, todėl melskitės už visus sergančius. Tik tą darykite NUOŠIRDŽIAI, IR SU MEILE.
Niekada nesielvartaukite dėl to, kad kas nors serga ar miršta, nes sielvartas jus pajungia žemiems virpesiams. Todėl tuoj pat kreipkitės į Rojaus Trejybę nuoširdžiai pagarbindami Ją ir atsiverdami Jai savo dvasiniu aš. Tai ir bus jūsų KOMUNIJA. Ir jus ne tik apramins – tą jūs pajausite savo vidumi, tikruoju aš, kuris yra dvasinis, todėl jis ir neturi sielvarto, kokį patiria žmogiškasis materialus protas, kada jį užgriūna materialios problemos, bet ir sustiprins, kad jus ką tik kankinęs sielvartas jūsų atsivėrusio dvasinio aš šviesos proto nebepasieks, nes jūs būsite pakylėti VIRŠ JO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2012-04-11 14:33:07
Praėjo pusantro mėnesio, kai kreipiausi į jus mylimi broliai ir sesės dvasioje, kad pasimelstume kartu už dvasios sesę Gretą,
jos ligos diagnozė - kraujo vežys. Tokia diagnozė daugumą nugąsdina, tik ne mus, kurie esame įtikėję ir tvirtai žinome, kad
su Rojaus Trejybės pagalba išgydomos visos ligos. Taip ir nutiko dvasios sesei Gretai, kada pakartotinai buvo atliktas kraujo
tyrimas, gydytojai ligos pėdsakų jau nerado, jie buvo tiesiog nustebinti, nesuprato kas čia įvyko. Gretos pažįstami taip pat
suabejojo, dauguma pamanė, kad pirmą kart darant tyrimus buvo neteisingai nustatyta diagnozė. Dvasios sesė Greta tvirtai
visiems pasakė, kad ją išgydė nuoširdžios dvasios brolių ir sesių maldos. Ji pati meldėsi ir tikėjo, kad su Rojaus Tėvų
pagalba ji pasveiks. Ačiū Rojaus Tėvams, ačiū jums mylimi broliai ir sesės dvasioje už jūsų nuoširdžias maldas ir kaip
gera, kada tvirtai žinai, kad su Rojaus Trejybės pagalba įveikiamos visos ligos. Rojaus Trejybės Meilė yra pats geriausias ir
patikimiausias vaistas nuo visų ligų ir tai yra tikrovė. Gyvenkime tikrovėje su Rojaus Tėvais meilėje, šviesoje ir tiesoje,
vis daugiau atsiverdami Jiems ir prisipildydami šių nuostabių dovanų, tik taip augsime ir stiprėsime dvasioje vis daugiau
pasireikšdami aplinkoje gėrio ir grožio darbais visų labui. Tėvas - Rojaus Trejybė savo mokyme apie sveikatą sako: ,,Dėl to Aš jus
noriu stiprinti, kad Aš esu tikrasis vaistas tiktai per gyvą ryšį su jumis. Tiktai jūs, atsidavę Man, savo gyvu ryšiu galite gydyti kitus. Jeigu jums nepavyksta tas padaryti,
stiprinkite ryšį su Manimi. Atsigręžkite į Mane daugiau. Panirkite į Mane gyvai giliau, ir palaipsniui įgausite pasitikėjimo
Mano gydymu. Ir jums palengvės, nes tas pasitikėjimas stiprins jus iš vidaus, ir kada jūs pajausite, kad tas pasitikėjimas ima
augti, jūs patys pradėsite skleisti šviesos ir meilės virpesius ne dėl to, kad juos gavote iš Manęs, prašydami jų, bet dėl to,
kad būdami atsivėrimo būsenoje, jūs jų prisipildėte, kad nebeišlaikote savo viduje, ir jūs sprogstate jais, nes jus užpildė iki pat
pilnatvės Manieji meilės virpesiai, ir jie slidinai pasklinda po aplinką. Kur jūs bebūtumėte, jūs spinduliuojate į aplinką, ir šitaip
raminate ir savo sergančius mažylius vaikus, ir tuo pačiu jie greičiau pasveiksta. Taip pat padedate stiprinti, ir nusiraminti aplinkui
jus esančius jau suaugusius jūsų tiek vaikus, tiek draugus, tiek jūsų visiškai nepažįstančius žmones jūs galite nuraminti, nuraminti
kreipdamiesi į Mane, kada prisipildote Mano meilės virpesių. Aš jums suteikiu visą sveikatą. Kodėl jūs nenorite jos turėti? Atsiverkite Man. Atsiverkite visa savo gelme, ir jūs būsite sveiki".
Telydi jus ramybė
Su meile,
Leonida
2012-03-23 09:29:51
Cituoju iš temos “Prašymai melstis už kitus asmenis“:
„BŪTENT SEKLUS ryšys taip pat turėjo įtakos šiai tragedijai, žmogiškąja prasme, nes kiekvienas mūsų virpesys niekur nedingsta, bet ir toliau sklinda ir arba suteikia didesnę įžvalgą, arba priešingai - ją aptemdo. Įžvalgos buvimas arba jos stoka diktuoja mūsų - kiekvieno - atsiradimą vienokiose ar kitokiose konkrečiose aplinkybėse, kaip ir mūsų - kiekvieno - elgesį tose aplinkybėse. Ir užtenka tik akimirkos, kad viskas apvirstų aukštyn kojomis ir viską sujauktų.“
Šie Algimanto žodžiai priminė man vieną mano praėjusios vasaros patyrimą, kuris padės pradedantiesiems suvokti, kodėl taip pasakyta.
Pradėsiu nuo to, kad birželio mėn. pabaigoje (savo atostogų pradžioje) buvau Vilniuje Rojaus Trejybės Šventovėje, kur išdrįsau maldoje paprašyti mano šeimos narių nuolankesnio požiūrio į mano maldas su Rojaus Trejybės garbinimu... Ir grįždama namo parsivežiau anūkus atostogauti. Vaikai nelabai vakarais norėdavo kartu garbinime dalyvauti, nes dažnai jie nesulaukdavo maldos pabaigos, nusilakstę, apsiraminę užmigdavo. Mes turėjome dviratį, kurio turėjo užtekti visiems ir jie sėkmingai važinėjo. Mums viskas ėjosi gerai, kol neatvažiavo viena dukra man „padėti“. Ji ignoravo mano kalbas apie Rojaus Trejybę, patarė taip drąsiai neaiškinti kitiems, ne visada dalyvavo vakarinėse maldose, nors prieš valgį nedraudė mums pasilaiminti maisto. Pradėjau jausi keistą nerimą kai jos sūnus sėsdavo ant dviračio važinėtis, lyg tuoj būtinai kas atsitiks ir vis, kad lyties organų nesusižeistų. Kai tik jis važiuoja aš tai pajutusi tuoj mintyse kreipiuosi į Trejybę prašydama apsaugos, bet... kartą kai grįžome nuo ežero ir vyriausias anūkas paliepė dviratį pastatyti į vietą, aš apsiraminau, o be reikalo. Nuėjusi giliau į kiemą rinkau skalbinius, kai pamačiau dukros sūnų pareinantį susirietusį, verkdamas pasakė, kad nugriuvo nuo dviračio ant metalinio strypo... Ir čia vėl apvaizdos pagalba, kad buvo geriausias chirurgas ligoninėje (buvo 19 val.) ir po sėkmingos pagalbos gydytojas atėjęs ryte į palatą pasakė, kad pagalvokit kaip jums pasisekė, tai galėjo ir lytinius organus nuplėšti ar pilvą perduri, o dabar tik odelę apdraskytą gražiau pasistengėm susiūti. Taip jam bekalbant pajaučiau ramybę, palaimą ir supratau, kad čia buvo pagalba ir apsauga APVAIZDOS - ROJAUS TREJYBĖS
Mielieji, dabar galima daug diskutuoti, kaip reikėjo pasielgti, bet vieną žinau, kad reikia gilesnio įtikėjimo ir tiek, kad reikiamu momentu ateitų žinojimas.
Su meile ir ramybe,
Eugenija
Eugenija
2012-02-16 20:22:46
Miela Vanda, ačiū tau už savo patyrimų pasidalinimą apie tavo dukros gydymą drauge su Rojaus Trejybę. Šie patyrimai leis stipriau pasitikėti Rojaus Trejybe ir kitiems mūsų dvasiniams broliams ir sesėms, kurie savo patyrimais - kol kas - nedrįsta pasidalinti. Tad ateis akimirka, kada ir jie prabils, o šituo savo prabilimu stiprins dar kitus mūsų dvasinius brolius ir seses.
Žinokite, nė vienas jūsų patyrimas, pasidalintas su kitais, nenueina perniek, ir niekur nepradingsta, nes tuo metu jūs paskleidžiate savo aukšto dažnio virpesius į aplinką, ir jie stiprina ir jus, ir kitus, KAIP GYVASIS VITAMINAS.
KIEKVIENAS JŪSŲ VEIKSMAS - IR KIEKVIENA MINTIS - YRA SUSIETA Į GYVĄ VISUMĄ, Į GYVĄ SISTEMĄ, TODĖL MES IR ESAME TARPUSAVYJE SUSIETI SAVO VEIKSMAIS, SAVO MINTIMIS, SU VISA ŽMONIJA, IR VISA KŪRINIJA.
Štai kodėl taip svarbu - KIEKVIENAM - dalintis savo patyrimais, nes tuo metu taip pat pakeliame savo virpesius į aukštesnį dažnį, ir jais valome savo pasąmonę, kaip ir visą visuomenę-žmoniją, nes atliekame MEILĖS MOTYVO VEIKSMĄ - DALINAMĖS SAVIMI IŠ MEILĖS. ŠITAIP PRISIDEDAME IR PRIE KITŲ GREITESNIO SVEIKIMO, NES SVEIKIMAS VYKSTA AUKŠTESNIO DAŽNIO VIRPESIŲ LAUKE-APLINKOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-02-10 22:10:33
Mielieji,noriu pasidalinti patyrimu kai vyksta dukros Astos gydymas.
Asta serga seniai, guli lovoje 14metų ,kuri negali pati nei skaityti, nei pavalgyti ,nei atsisėsti ,nei apsiversti kalbėti sunku.
Kasdien gyvename su malda ir padėka ROJAUS TREJYBEI irAPVAIZDAI už siunčiamus meilės virpesius į kiekvieną ląstelę.
Prieš 10mėnesių prasidėjo gydymas suROJAUS TREJYBĖS pagalba ,taikiekvieną dieną po 4-5 valandas su temperatūra iki 37, parausta ausis veidas,nosis iš akių bėga ašaros ,po to išprakaituoja ir temperatūra nukrenta iki normalios-sunku net nupasakoti jos savijautą bet pilnai pasitikim Rojaus Trejybės gydymu.
Šiuo metu labai džiaugiamės Asta valgo nepertrintą maistą-valgėme tik pertrintą ir nurijame maistą obuvo sunku vis springdavom.
Kalba pagerėjo aiškiau pasako žodžius-sunku būdavo suprasti.
Žarnyno darbas gerėja,išsituštinimas-be jokių pagalbiniųpriemonių-be žvakučių kurios buvo naudojamos.
Šiuo metu normaliai funkcionuoja šlapimo pūslė-buvo sutrikęs darbas.
Kairės rankos pirštai buvo sulenkti į kumštį-šiuo metu atsipalaidavę ir ištiesti.
Ilgą laiką vargome su pragulomis,kurios buvo gydomos įvairiomis priemonėmis-šiuo metu nenaudojam jokių-nėra jokių žaizdelių.
Už kiekvieną dieną dėkojam Rojaus Trejybei ,kurios ieškojom eilę mętų ,bet tikėjome Dievo galia ir gydymu .jau seniai atsisakę vaistų kuriuos rekomendavo gydytojai.
Kasdien garsiai skaitau dukrai Kristaus apreškimą Kalbu Jums vėl.Urantijos knygą, Rojaus Trejybės mokymus.
Nuoširdus ačiū Algimantui už patarimus ir maldas ,ir jums visiems ,kurios padeda mums sveikti.
Ramybės ir meilės.
Vanda.
stovan
2012-02-10 15:30:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.