Forumas: temos peržiūra
Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis?
Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis? Kodėl jis bijo dėl rytojaus, dėl šeimos gerovės, dėl savo asmeninio gyvenimo gerovės, dėl savo vaikų, tėvų, anūkų, senelių, kodėl jis bijo, kad tik neprarastų pragyvenimo šaltinio, kodėl jis bijo keisti save, savo gyenseną, savo mąstyseną, kodėl jis bijo išsilaisvinti iš šitų pačių baimių ir pajusti LAISVĄ KVĖPAVIMĄ SU TĖVU SAVYJE?
Klausimą suformulavau pagal Urantijos Knygos teiginį. Tuo tarpu jį šiek tiek pasmulkinau, arba pateikiau tam tikrą minties kryptį, kad turėtumėte už ko užsikabinti, jau remdamasis savuoju patyrimu, kada bendrauju su daugybe žmonių įvairių miestų gatvėse, kada einu su Urantjos Knyga ir rodos jiems siūlau ramybę, bet su kokia baime jie žvelgia ir į knygą, ir į mane. Bijo net stabtelti, nedrįsta net į akis pažvelgti, praeina kai sustingę robotai. Tai vis baimės poveikis smegenims, centrinei nervų sistemai, o ji diktuoja kūno judesius ir reakcijas. Protas yra tiek apimtas baimės, kad žmogus net nesuvokia, jog gali būti kitokia NORMALI būsena BE BAIMĖS.
Ir šį klausimą pateikiu ne teoriniam pasvarstymui, bet tam, kad pasidalintumėte savo asmenine patirtimi, kodėl jūs bijojote, o gal ir dar tebebijote, ir nežinios, ir keistis.
Algimantas
2006-06-22 14:30:08
Komentarai
Mielas Vaidai, tavo išgirstas Derintojo mokymas buvo tik akimirką trukęs blyksnis. Labai džiaugiuosi, kad tu jau JĮ išgirsti. Daugiau paskirk tam laiko ir KASDIEN. Žinau, kaip tai SUNKU, KAI TOKIE DALYKAI PROTUI DAR NEĮPRASTI. Bet ar gali pianistas, dainininkas, vertėjas, chirurgas ir t.t. pasiekti aukštų viršūnių be kasdienioo įtemto darbo, kuriam ir atiduodamos pastangos. Lygiai tas pats ir su Derintojo mokymų išgirdimu. Kuo daugiau ir nuoširdžiau tam dėsi pastangas, tuo labiau ir išgirsi JO paaiškinimus. Ir tada paties jo paklausi - o ką gi reiškia "sąmonė tampa pastovi, kai jos neriboja gyvuliniai instinktai." O kol kas šį paaiškinimą suteiksiu aš.Sąmonė ištikrųjų yra labai užteršta įvairiausių prietarų, iškreipto mokymo namuose, mokykloje, universitete, gyvenimo situacijų, pasąmonės blyksnių iš vaikystės, iš savojo patyrimo nesuvoktų akimirkų, ir t.t. Ir visą laiką ji tuoj pat, kaip tą atlieka gyvas smegenų kompiuteris, labai greitai vertina, "kas man gali atsitikti, ar mane tai gali pažeisti, nuskriausti, pažeminti, įžeisti, kiek tai man bus naudinga, bet greičiau žalinga, kenksminga fiziniu požiūriu, ego supratimu, moralės požiūriu, visuomenės supratimo požiūriu ir t.t." Ir visa tai sąmonė rūšiuoja kaip balastą, kaip kažkokį savąjį aš dugnan tempentį svorį. Ji nemąsto, kaip tą veiksmą atlikti, kad geriau būtų VISUMAI, bet užsiima tokia "žemąja matematika." Ir pasąmonėje VISĄ LAIKĄ SLEPIASI BAIMĖ, KAD TIK VEIKSMAS KAIP NORS BŪTŲ ĮSPRAUSTAS Į VISUOMENĖS PRIIMTINAS NORMAS, ĮSTATYMUS, NUOSTATAS. Dėl to tokios nerimo būsenos, siekimas naudos sau, koks nors kam nors piktas veiksmas, keršto veiksmas ir t.t. sąmonę drasko ir svaido tai aukštyn, tai žemyn. Ir šitokio draskymo žmogus išvengti negali niekaip kitaip, bet tik ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE IR GIMĘS IŠ DVASIOS. Tik tai yra vienintelis kelias PATIRTI TĖVO PASKLIESTĄ MEILĘ, KURI IR IŠTIRPDO VISUS GYVULINIUS INSTINKTUS - BAIMĘ, PYKTĮ, PAVYDĄ, NORĄ DARYTI BLOGUS DARBUS, KERŠYTI, IR T.T. Ir vietoje gyvulinių instinktų žmogus PATIRIA NUOLATINĘ PALAIMĄ MEMILĖS BŪSENOJE. O Tėvo meilė turi tik vieną kryptį - daryti gerus darbus VISIEMS, IR JUOS DARYTI IŠ MEILĖS, o ne dėl to, kad tave kas nors įvertintų. Štai tuomet sąmonė ir tampa, kaip tave Derintojas moko, PASTOVI, ji nebesidrasko savyje, ji nebesvyruoja, bet VISĄ LAIKĄ GILĖJA IR GILĖJA VIENA KRYPTIMI - VIS DIDESNIO IR DIDESNIO TĖVO PATYRIMO SAVYJE KRYPTIMI IR TARNAVIMO VISIEMS KRYPTIMI. Ji tiesiog AUGA SU MEILE ir MEILĖJE. Ir tokia būsena yra RAMYBĖS ir PALAIMOS būsena, nes ji yra iš TĖVO MEILĖS sukurta. Ir ji yra NUOLATINĖ. Net jeigu ir visas pasaullis griūna - RAMYBĖ ir PALAIMA NEPALIEKA tokio Dievo sūnaus. Ir ne tkatastrofiškomis sąlygomis tas žmogus elgiasi daug tvirčiau ir veiksmingiau, nors jis gali patirti ir skausmo būseną DĖL KITŲ KANČIOS, BET PALAIMA IR RAMYBĖ JO NEPALIEKA IR TOKIOMIS APLINKYBĖMIS. JIS NEBIJO, BET MYLI. IR MYLI NE TIK SAVO VIRPESIAIS, BET IR KONKREČIAIS SAVO VEIKSMAIS. Ir taip TĘSIS PER VISĄ AMŽINYBĘ, kol tvarinys savo valią bus SULIEJĘS su Tėvo valia, nes jis visada turės laisvą valią ir nusigręžti nuo Tėvo. Tačiau patyrimai vis labiau ir labiau jį TRAUKS LINK TĖVO, O NE PRIEŠINGAI, STUMS NUO JO. Ir meilė jame vis gilės ir gilės. Ir taranvimas vis pplėsis ir plėsis, tiek apimtimi, tiek kokybe. Ir visa tai teiks PALAIMĄ. iR KUO ARČIAU ŽENGIANT PAS tĖVĄ, TUO MAŽIAU KILS NORAS LAISVĄ VALIĄ ATSIETI NUO TĖVO VALIOS.
Algimantas
2006-07-18 09:30:56
"samone tampa pastovi, kai jos neriboja gyvuliniai instinktai" pirma karta isgirdes taip stipriai neatkreipiau demesio, bet kai antra karta ta pati isgirdau, tai pagalvojau kad cia gan svarbus teiginys. Ir pagalvojau kad jis tiktu temoje, apie keitimasi. Gal tai kas yra bijojimas nezinios ir bijojimas keistis yra gyvuliniai instinktai? Ka reiskia tas samone tampa pastovi? Man atrodo, kad tai reiskia ramybes zinojimo toki pasiekima kuris tesiasi visa laika, o nera laikinas jausmas.
Ir manau reiktu forume sukurti kazkokia tema, kur visi galetu dalintis kad ir trumpais mokymais, isreiksti savo poziuri kaip juos galima suprasti..
Vaidas
2006-07-17 21:43:07
Atskrido viessulasss sugriovee visas uztvankas tiek metuu stropiai versmees slapstytas ir reestas na taip dievui vienam garbee vieshpats viena tik paguoda ramybeej
versmee
2006-07-05 09:05:41
nea. ligonį matom. yra patarlė anglų - jei tau kokie penki žmonės sako, kad sergi - atsigulk.
golgoto
2006-07-04 13:23:10
didziausias jusu SIAUBAS gryzo!!! a'm back!!!
Nu ir lengva cia jus pamauti. Ko Jus 3 durneliai rasot Olegui? Taigi cia is psichoterapeuto Olego Lapino straipsnio istrauka. Turbut ishskyrus savo Urologija daugiau nieko neskaitot? Bet as turiu jums gera naujiena! Vasara neamzina ! Karsciai ant Lietuvos baigsis ir jums palengves !
Su broliska FIZINE meile :
mongo
2006-07-03 09:04:09
Mielas Olegai, pasaulio gelbėti nereikia, nes jis NEŽŪSTA.
Tėvas yra suteikęs laisvą valią kiekvienam, ir šitos asmeninės valios panaudojimu kiekvienas gali gelbėti SAVE ATRASDAMAS TĖVĄ SAVYJE.
Ir KADA KIEKVIENAS ATRAS TĖVĄ SAVYJE, TADA IŠNYKS IR VISI PSICHINIAI SUSIRGIMAI. KIEKVIENAS JAUS VIDUJE TĖVO SKLINDANČIĄ MEILĘ IR JĄ SPIDULIUOS KITIEMS, NET VISAI KŪRINIJAI. O Tėvo meilė šalina bet kokį stresą, bet kokią įtampą, kas dažniausia ir sukelia centrinės nervų sistemos sutrikimus, kurie ir pasireiškia psichinėmis ligomis.
Dėl to, kada tu pats atrasi Tėvą savyje, tada pats PATIRSI, KOKIA TAI NUOSTABI RAMYBĖ, KURIOS NEGALI SUDRUMSTI NIEKAS. Ir tada nustosi BIJOTI, KAD ŽUS PASAULIS.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-07-02 19:11:30
Olegai, trumpai atsakysiu. Kai myli ir nori padeti artimiems, i tai ieina ir malku prinesimas, ir masinos nuplovimas, ne tik tos tiesos skleidimas. O ta tiesa, kaip zinia keicia mus i gera, kolkas nieko blogo nepastebejau. Ir ta tiesą, galima patirti patiems, jei sakoma kad "duoti maloniau nei imti", tai as siulau tau paciam tai patikrinti, ar tai tiesa ar ne. Ir tai nera aklas ejimas, is pradziu viska tikrini, ziuri kad viskas sutaptu, bandai eksperimentuoji, bet kai viskas idealiai sutampa, nera jokiu minusu, tuomet imi vis daugiau pasitiketi. Tada matai, kad is tavo pasitikejimo yra tik nauda, nieko blogo nenutiko. Taip ir ateityje imanoma pasiekti dideli pasitikejima. O tuomet, is savo patirties, is savo vidaus, nori padeti zmonems todel kad juos myli, nori kad jiems butu geriau. kai forume raso kokia moteris kuri skundziasi kad va moterys nuskriaustos, vyrai blogi, as pamaitinau senute, jai gero padariau, kokia as gera - tai cia matosi kad didziuojasi ir giriasi. bet permastyk visus savo poelgius, gal tau buvo kokia situacija gyvenime, kada ir tu elgeisi is meiles, ar is gero noro padeti, kada tau tiesiog norejosi padeti kad butu geriau kitam, o apie save visai negalvojai, ar apie ka kita pasalinio. Tai mes gal ir panasiai elgemias.
Gerbiu tavo nora izvelgti, blogaja puse, minusus, prie ko prikibti, bet nezinau ar tau pavyks kadanors.
Vaidas
2006-07-02 15:32:28
Olegai, tu čia apie ką ? Toks įspūdis - tikrai laikas tau į ten.
Petras
2006-07-02 15:10:55
mes – psichoterapeutai - po truputį į tai einame - į visažiniškumą, tuo labai didžiuodamiesi. Mes laipsniškai prilygstame dievams ir mus netrukus galima vežti į psichiatrines ligonines su diagnoze “didybės kliedesys”. Atkreipkite dėmesį, kad žmonėms, linkusiems į didybę, problemos su prasme išsisprendžia šokiu būdu: kadangi aš žinau daugiau už jus, aš galiu jums pamokslauti, vesti jus į šviesą ir tuo atlieku tokią nerealią misiją, tokį fantastišką projektą, kad man net juokingi jūsų klausimai apie mano gyvenimo prasmę. Mane tai veža - gelbėti pasaulį, suprantate?
Olegas
2006-07-02 13:30:44
Turėčiau ką papasakot. Daugokai :)
Dalia
2006-07-02 11:30:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.