Forumas: temos peržiūra
Nematomas maldos mechanizmas, 2012 04 02
Šitą temą paskatino sukurti vieno iš urantų man parašyta žinutė, kurioje jis paklausė, o kaip gi veikia nematomas maldos mechanizmas?
Kadangi šis klausimas gali būti neaiškus daug kam, todėl atsakymą siunčiu į mūsų Forumą, kad jūs visi sužinotumėte, ir kitiems galėtumėte paaiškinti.
Maldos mechanizmas yra tiesiogiai Rojaus Trejybės rankose, todėl jo veikimo sutrikdyti negali NIEKAS – nė vienas tvarinys visoje kūrinijoje.
Jūs turite žinoti, kad malda sklinda NE ŽODŽIAIS AR MINTIMIS, BET ENERGETINIAIS VIRPESIAIS, KURIE YRA AUKŠTESNIO AR ŽEMESNIO DAŽNIO. Kiekvienas maldos žodis, kiekviena mintis turi SAVO ENERGETINĮ DAŽNĮ, kuris priklauso nuo besimeldžiančiojo nuoširdumo ir meilės VIDINĖS BŪSENOS. Kiekvienas mūsų siunčiamas nuoširdžios maldos VIRPESYS keliauja per Rojaus Trejybes Antrojo Asmens - Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio DVASINGUMO grandinę, kuriai nėra jokių kliūčių veikti net maišto prieš Tevą-Rojaus Trejybę metu planetoje ar Vietinėje Sistemoje, kaip, sakykime, Liuciferio maišto metu Satanijoje ir prie jo prisijungus Urantijos buvusiam Planetos Princui, Kaligastijai. Maišto metu yra nutraukiamos RYŠIŲ grandinės su aukštesniais už Vietinę Sistemą dariniais, todėl nebeįmanoma gauti išmintingų patarimų, KAIP TVARKYTIS IŠMINTINGAI VIETINĖJE SISTEMOJE AR PLANETOJE, ĮGYVENDINANT EVOLIUCIJOS PLANĄ.
Tuo tarpu VISOS grandines, kurios pasiekia individą iš Rojaus Trejybes – ASMENYBĖS, DVASINGUMO, PROTO – nėra nutraukiamos, nes jos nėra pavaldžios niekam kitam, kaip tik pačiai Rojaus Trejybei, kuri visada turi būti prieinama individui, kad ir kokios jo aplinkoje būtų nepalankios, ir net pavojingos, jo fiziniam egzistavimui aplinkybės ir sąlygos.
Maldos virpesiai, kaip ir kiekvienos minties virpesiai, turi savo energetinį dažni, kuris atitinka tų, kurie meldžiasi nuoširdumo ir meilės VIDINĖS BŪSENOS išraišką. Kuo labiau VIDINĖ BŪSENA yra sulieta su Rojaus Trejybe, tuo aukštesnio dažnio virpesiai sklinda iš besimeldžiančiojo, tuo didesnis poveikis yra šios maldos metu tiek besimeldžiančiajam, tiek tam, už kurį meldžiamasi, ypač jeigu pastarasis žino, kad už jį yra meldžiamasi.
Energetiniai virpesiai ATITINKA NUOŠIRDŽIOS MALDOS ŽODŽIŲ IR MINČIŲ DAŽNĮ. Jeigu malda yra MECHANINĖ, sakykime labai daug kartų meldžiantis vienais ir tais pačiais žodžiais, žmogaus protas yra linkęs tuos žodžius ar mintis atkartoti AUTOMATIŠKAI, IŠMOKTUS MINTINAI, ir jis pradeda net ir maldos metu nuklysti į šalį, nors liežuvis gali ištarti žodžius, kai mintis nebeatitinka tariamų maldos žodžių dažnio. Sakykime žmogus pagalvoja, ką čia jam reikės daryti per artėjančias išeigines, ar atostogas, mat planavo važiuoti, kur nors vienas, ar su šeima, į egzotiškus kraštus, ar į kokią nors kelionę po Lietuvą, ir jam toji mintis tiek įstrigo, kad dabar maldos metu iš pasąmonės šovė į galvą, nors lūpos tuo metu kalbėjo jam įprastą maldą. Kadangi maldos pasiekia Rojaus Trejybę tik aukšto dažnio virpesių impulsais per VIRŠSĄMONĘ, tai NUOŠIRDŽIOS IR KUPINOS MEILĖS MALDOS METU pasąmonė nepajėgi nustelbti savo mintimis apie kokią nors kelionę ar kokią nors kitą būsimo malonumo išraišką BESIMELDŽIANČIO GYVĄ RYŠĮ SU Rojaus Trejybe, ir šituo įsikišimu nutraukti GYVĄ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ KOMUNIJĄ SU KŪRĖJU. Todėl tokia nuoširdi malda – VIRPESIAI – ir pasiekia – TĄ PAČIĄ KOMUNIJOS AKIMIRKĄ – Rojaus Trejybę – AUKŠČIAUSIO DAŽNIO DVASINIŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ ŠALTINĮ IR CENTRĄ.
Tuo tarpu MECHANINĖ malda yra intelekto-PAPŪGOS išmokta malda, kurioje nėra DVASINIO ATSIVĖRIMO, ir nuoširdaus gyvo ryšio su Kūrėju, todėl tokia malda, net ir gražiais žodžiais tariama, Kūrėjo pasiekti tiesiog negali, nes Kūrėją pasiekia ne maldos žodžiai ar mintys, bet besimeldžiančiojo skleidžiami energetiniai virpesiai jo BŪSENA. ATSIVĖRIMO BŪSENA BŪTENT IR DIKTUOJA MALDOS-KOMUNIJOS ŽODŽIUS AR MINTIS, O NE ATVIRKŠČIAI – NE ŽODŽIAI AR MINTYS DIKTUOJA BŪSENĄ.
Štai kodėl aš jums NUOLAT KARTOJU – ATSIVERKITE ROJAUS TREJYBEI DAR GILIAU, KAD PATIRTUMĖTE DVASINĘ GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE BŪSENĄ SAVO VIDUJE, O TADA SAVAIME LIESIS MALDOS ŽODŽIAI, AR MINTYS, ATITINKANTYS ATSIVĖRIMO TĄ AKIMIRKĄ VIDINĘ JŪSŲ BŪSENĄ.
Kada mes meldžiamės už kažką ar dėl kažko apskritai, tuomet iš mūsų energetiniai virpesiai taip pat pasklinda ir į visą aplinką, ne tik keliauja į Rojaus Trejybę. Ir šitiems iš mūsų siunčiamiems aukšto dažnio energetiniams virpesiams nėra jokių kliūčių, jokia dvasia, kad ir kokio rango ji bebūtų, neturi galios juos sustabdyti. Ir šie gyvi virpesiai RAMINA aplinką, nesvarbu, kur toji aplinka bus – Lietuvoje – mieste, kaime, namuose – ar Japonijoje, JAV, Australijoje, Afrikos, Europos, Amerikos, Azijos kontinente, kadangi atstumai neturi reikšmės energetinių virpesių sklidimui. Ir kuo aukštesnio dažnio pasklinda iš mūsų energetiniai virpesiai, tuo didesnį poveikį turi aplinkos nuraminimui. Tačiau šis poveikis yra dar labiau padidinamas, ypač KOLEKTYVINĖJE maldoje, kada vyksta KRYPTINGAS virpesių pasiuntimas, KADA MES MELDŽIAMĖS UŽ KĄ NORS KONKREČIAI, nes tuo metu jie adresuojami jau konkrečiam individui ar regionui, šitaip sutelkiant jų poveikį į koncentruotą vietą, o ne vien tik juos apskritai paskleidžiant.
Mūsų mintys – atitinkamos idėjos – turi savo energetinį dažnį, ir kada žmogus taip pat – savo vidine būsena – pasiekia tokį patį dažnį, jis kaip radijo imtuvas ir sugauna tokią pačią mintį ar idėją būdamas kitame pasauliio pakraštyje. Jis mano, kad pats ją sugalvojo, nes nežino nematomo mechanizmo veikimo.
Kada aš dar net ir minties neturėjau, kad AŠ PATS rengsiu ir mokysiu būsimuosius DVASINIUS MOKYTOJUS, nes, tuo metu, labiausiai man nepatinkanti buvo būtent MOKYTOJO profesija, man teko dirbti su viena Japonijos TV kompanija. Filmavome didžiulę programą apie Lietuvą. Su šiais japonais dirbau tris savaites. Ir vienas filmavimo epizodas buvo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis. Japonus daug kas sužavėjo, tačiau kada ansambliečiai pradėjo šokti klumpakojį,japonai ėmė ploti IR PATYS PRITARTI. Vėliau jie padėkojo už išmoktą šią JAPONIŠKĄ melodiją jų atvykimo proga. Tai visus nustebino, kaip ne mažiau nustebino ir japonus paaiškinimas, jog tai – lietuvių šokis. Tuo metu man atrodė tiesiog neįtikėtina, kaip gali būti taip, kad priešingose pasaulio pusėse yra Japonija ir Lietuva, o ir vieni, ir kiti laiko klumpakojo melodiją savo tautos dalimi. Tuo metu aš tegalėjau paaiškinti tik taip, kad kažkokia žmogiškoji, ir materiali, šios melodijos perteikimo priemonė vis tik turėjo būti, tik nežinojau kokia, nes neturėjau jokio supratimo apie minčių energetinių virpesių sklidimą atitinkamu dažniu. Ir būtent tiek japonai, tiek lietuviai ir galėjo, būdami visai nesusieti tarpusavyje, gauti tokios melodijos išraišką, kada kieno nors tarp japonų ir lietuvių nuoširdaus atsivėrimo būsena buvo pasiekusi tokį lygį, kuris ir buvo imlus tokio dažnio energetinių virpesių priėmimui, kuris vėliau pavirto labai panašių motyvų melodija, tik su savosios aplinkos – kultūros, mentaliteto, ir SĄMONĖS pasireiškimo – savitų niuansų viražais. IR TAI JOKS STEBUKLAS.
Tuo tarpu maldos energetiniai virpesiai sudaro ne šiaip paskleistą lauką, bet Energijos Reguliuotojų aktyviai ir kryptingai veikiamą, kad tam, kam jie skirti, ir pasiektų būtent juos, šiems nieko nesuprantant, kas čia vyksta, ir kodėl jie kažką jaučia, ko paaiškinti negali niekaip. Energijos Reguliuotojiai šiuo atveju yra kaip tikri ir greiti paštininkai – surenka visus nuoširdžius aukšto dažnio virpesius ir pristato tam, kam jie yra adresuoti. Žemo dažnio virpesiai – jų veiklos diapazono nepasiekia, todėl jie į jų pasireiškimą nereaguoja, sakykime, jeigu kas nors meldžia kam nors nelaimės ar nepasisekimo. Energijos Reguliuotojai vykdo tik Rojaus Trejybės valią be jokių išlygų.
Visi prakeikimai ar užkalbėjimai neturi nieko bendro su malda, todėl gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe tokie virpesiai nedalyvauja. Tai individo pasąmonės, ir sąmonės, taršos pasireiškimas, kuris atitinkamo dažnio virpesiais pasklinda į aplinką, ir jeigu žmogus kuriam yra siunčiami tokie prakeikimai ar ligos, taip pat yra tokio žemo dažnio energetinio lauko būsenoje – pasąmonės ir sąmonės – tai jis ir tampa tokių virpesių imtuvu pats to nežinodamas. Štai kodėl dvasingi žmonės, kurie yra aukšto dažnio virpesių būsenoje maro ar šiltinės epidemijos metu tokių pragaištingų ligų nepaliečiami. Apskritsi, dvasingas žmogus neserga iš viso, nes jo vidinę būseną diktuoja GYVAS IR AUKŠTO DAŽNIO ENERGETINIŲ VIRPESIŲ RYŠYS SU VISŲ AUKŠČIAUSIO DAŽNIO VIRPESIŲ ŠALTINIU IR CENTRU – KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE.
Būtent tam ir reikalingas nuoširdus atsivėrimas, kad stiprėtų GYVO RYŠIO SU KŪRĖJU INDIVIDO VIDINĖ AUKŠČIAUSIO DAŽNIO ENERGETINĖ BŪSENA. TIK TADA MALDA BUS TIKRA, O NE ILIUZINĖ, TIK TADA JI BUS IR AKTYVI, IR VEIKSMINGA, NES ATITIKS ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ IR SUMANYMĄ, KAD JOS MEILĖ VIEŠPATAUTŲ VISUR IR VISADA, IR BŪTŲ JAUČIAMA-PATIRIAMA KIKVIENO INDIVIDO BŪSENA.
URANTAI TUO IR GYVENA, IR ŠITĄ DABARTINĖS TIKROVĖS - IR ATEITIES KASDIENIO GYVENIMO ŠVIESĄ - SKLEIDŽIA KOLEKTYVINIO ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU, KADA ENERGETINIAI VIRPESIAI IŠ MŪSŲ - MIRTINGŲJŲ IR TUO METU DALYVAUJANČIŲ MŪSŲ KOLEKTYVINIAME ROJAUS TREJYBĖS GARBINIME DVASIŲ IR TARPINIŲ BŪTYBIŲ - PASKLINDA DAUG AUKŠTESNIO ENERGETINIO DAŽNIO NEGU PRAŠYMŲ MALDOS METU, KADA JAU VYRAUJA KOKS NORS SAVANAUDIŠKAS INTERESAS, NET IR DĖL VISUMOS GEROVĖS. TUO TARPU ROJAUS TREJYBĖS GARIBINIMO METU NĖRA JOKIO - NET IR PER PLAUKO ŠEŠELĮ - SAVAUNAUDIŠKUMO APRAIŠKOS INDIVIDO BŪSENOJE, NES TĄ AKIMIRKĄ YRA VIEN TIK GARBINAMA IR ŠLOVINAMA ROJAUS TREJYBĖ NIEKO IŠ JOS NEPRAŠANT.
Kolektyvinė maldos energetinė virpesių galia yra milžiniška - ji pasklinda kaip besimeldžiančiųjų skaičius pakeltas kvadratu. Tad jeigu Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje dalyvauja ir nuoširdžiai meldžiasi trisdešimt žmonių, tai pavieniui besimeldžiančiųjų reikėtų devynių šiomtų žmonių, kad paskleistų atitinkamo stiprumo energetinius virpesius, kurie priklauso nuo KOLEKTYVINĖS maldos vedėjo energetinių virpesių DAŽNIO, DUODANČIO KAIP DIRIGENTAS TONĄ VISAI KOLEKTYVINEI KOMUNIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-04-02 13:19:16
Komentarai
NEBAIDYKIME AUDROS DEBESŲNepakankama neigiamų jonų koncentracija ore yra svarbiausia priežastis , visų didmiesčių žmonijos ligų . Aišku šiandiena serga ir aborigenai , tačiau prie šitokio didmiesčio civilizacijos komforto , žmonės turėtų būti labai sveiki . Tačiau taip nėra . Moksliniais tyrimais nustatyta , kad kaltas labai negyvybingas oras ir miestų , ir miestelių , ir laukų ir kaimelių , nes trūksta ore neigiamų jonų .
O kaip gi gamtoje susidaro tie gyvybingi neigiami jonai . Neigiami oro jonai , tai natūrali sveiko ir švaraus oro sudedamoji dalis . Gamtoje šie neigiami jonai susiformuoja , dėl Saulės ultravioletinio spinduliavimo , augalijos fotosintezės , perkūnijos ir žaibų iškrovose , vandens srautuose , krentančiuose kalnų upeliuose ir kriokliuose .
Normali neigiamų jonų koncentracija ore turėtų būti apie 2000 vnt./cm3 .
Po perkūnijos , švariuose miškų ir laukų plotuose , ant jūros kranto ir prie krioklių , ši koncentracija gyvųjų , neigiamų jonų pasiekia iki 40000-50000 vnt./cm3 , tai yra dešimtis kartų daugiau už vidutinę normą .
Tuo tarpu mūsų didmiesčių gatvėse ir parkuose ši koncentracija tesudaro tik 100 -200 vnt./cm3 , o mūsų miegamuosiuose butuose , ši koncentracija tesudaro tik 40-50 vnt./cm3 , o prie kompiuterių ir televizijos ekranų , neigiamų jonų koncentracija - NULIS .
Taigi mano brangieji , kadangi , mes , visa Lietuva , neturime nei kalnų upių , nei krioklių , tai nebaidykime nors audros debesų . Tegu mūsų brangieji angelai ir tarpinės būtybės , nors per žaibo išlydžius atmosferoje , tegu sukuria daugiau neigiamų , gyvybingų oro jonų , kad mūsų šita žmonijos civilizacija visai nenugeibtų , įsimūrijusi save stiklo ir betono šiltadaržiuose .
emilispetras
2012-07-07 18:15:40
Kada sekmadienį vėlai vakare važiavau su savo šeimos nariais automobiliu atkarpa Molėtai – Vilnius, pastebėjau danguje iš dešinės kelio pusės besitelkiančius audros debesis, blyksinčius žaibus. Kitoje kelio pusėje gražiai mėlynavo vakarėjantis dangus. Aiškiai matėsi, kaip susidūrė šilto ir šalto fronto tamsūs debesys. Man bestebint, tamsūs debesys vis labiau niaukė dangų kartu su baltais žaibų blyksniais. Aš pagalvojau, kad reikia kreiptis pagalbos į Rojaus Trejybę Apvaizdos įsikišimo. Pasimeldžiau Rojaus Trejybei, paprašydama išsklaidyti neramius tamsius debesis ir žaibų trenksmus, nes tokios oro sąlygos gali sukelti avarines situacijas bevairuojantiesiems ir pridaryti žalos aplinkai. Ir nelabai užilgo viskas ėmė pamažu rimti. Buvau dėkinga Rojaus Trejybei už suteiktą Apvaizdos pagalbą.
Šį trečiadienį jau vėlai vakare, prieš pat eidama miegoti, pažvelgusi pro langą tolumoje pastebėjau besiartinančią audrą su tamsiais debesimis ir žaibų iškrovomis, kurios tik artėjo, stiprėjo ir garsėjo. Išėjau į balkoną pasižvalgyti ir pamaniau, kad nieko gero tai nežada, gali būti stipri audra. Danguje švietė gražus ryškus tamsiai geltonas mėnulis, jį netrukus uždengė tamsių debesų šleifas. Grįžusi į kambarį pagarbinau Rojaus Trejybę ir po to paprašiau Apvaizdos įsikišimo, kad apramintų besiartinančią audrą, kad ši nepridarytų daug žalos gamtai, žmonėms, juk dauguma žmonių bijo žaibavimų ir trenksmų, ir ta baimė verčia susigūžti. Mano mama taip pat iš baimės puolė uždarinėti langus ir ištraukti laidų kištukus iš rozečių. Atsiguliau miegoti, bet žaibai vis tiek nenurimo, kambarį apšviesdavo ryški balta šviesa nuo žaibų iškrovų. Po kiek laiko dar kartą paprašiau Apvaizdos pagalbos, nors jutau, kad Apvaizda veikia ir reikia laiko audrai nuraminti. Ir kada po kiek laiko iš nekantrumo trečią kartą kreipiausi į Rojaus Trejybę Apvaizdos pagalbos, pajutau užliejančią ramybę viduje ir supratau, kad audra tikrai nurims ir pasitrauks. Girdėjau, kaip rimo aplinka, pagaliau galėjau užmigti.
O vakar vėlai vakare vėl pasikartojo tas pats scenarijus, artėjo audra su žaibų blyksniais ir iškrovomis, ir šį kartą aš pagarbinau nuoširdžiai Rojaus Tėvus ir paprašiau Apvaizdos pagalbos, tuo pačiu pasinaudodama Algimantui iš Rojaus Trejybės suteiktu mokymu. Nelabai užilgo viskas nurimo, o aš tik apsidžiaugiau, kad galėjau prisidėti prie aplinkos apraminimo kartu su Apvaizda. Kitą rytą sužinojau, kad ir mano mama taip pat meldėsi ir prašė Tėvo pagalbos, kad apramintų siautėjančią stichiją. Ji irgi pamatė rimstančią aplinką ir buvo nustebusi suteikta pagalba, ir tai privertė susimąstyti. O aš tik patvirtinau jai ir patariau, kad visada kreiptųsi į Rojaus Trejybę Apvaizdos pagalbos tada, kada atsitiks panaši situacija. Rojaus Trejybė visada atsiliepia į nuoširdžias savo vaikų maldas, kada šie kreipiasi pagalbos, ir jei tai atitinka Jos valią.
Su meile,
Jurgita
2012-07-05 23:50:27
Mielieji,
Šiandien dar kartą perskaičiau šį Algimanto mokymą apie maldos mechanizmą ir atkreipiau dėmesį į šią citatą: „ Kadangi maldos pasiekia Rojaus Trejybę tik aukšto dažnio virpesių impulsais per VIRŠSĄMONĘ, tai NUOŠIRDŽIOS IR KUPINOS MEILĖS MALDOS METU pasąmonė nepajėgi nustelbti savo mintimis apie kokią nors kelionę ar kokią nors kitą būsimo malonumo išraišką BESIMELDŽIANČIO GYVĄ RYŠĮ SU Rojaus Trejybe, ir šituo įsikišimu nutraukti GYVĄ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ KOMUNIJĄ SU KŪRĖJU. Todėl tokia nuoširdi malda – VIRPESIAI – ir pasiekia – TĄ PAČIĄ KOMUNIJOS AKIMIRKĄ – Rojaus Trejybę – AUKŠČIAUSIO DAŽNIO DVASINIŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ ŠALTINĮ IR CENTRĄ. „
Aš irgi lankau Rojaus Trejybės šventovę, meldžiuosi ten. O kaipgi maldos metu reaguoja mano pasąmonė? Ar aš visą laiką Rojaus Trejybės garbinimo, kurį veda Algimantas, metu išlieku aukšto dažnio virpesiuose? Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, kad visada - visą. Dar garbinimo, o ypač maldos metu aklysta viena kita pašalinė mintis ir sukelia diskonfortą, nes taip norisi visą laiką būti garbinimo palaimoje. Tačiau kaip palyginu savo būseną, kurią dabar patiriu Rojaus Trejybės šventoje, su tokiais patyrimais prieš dvejus metus, matau, kad jie labai skiriasi. Anksčiau net išsėdėti garbinimo metu buvo sunku, o dabar po garbinimo norisi dar ir dar būti neatsimerkus, būti garbinime kuo ilgiau. Nutolsta pašaliniai garsai, atsiveria kosminės erdvės.
Rojau Trejybė šitą šventovę sumanė ne šiaip sau, o kaip priemonę savo mirtingiesiems vaikams, kurie ją lankydami, palengvintų savo įtikėjimo ir atsivėrimom kelią.
Šventovė, tai Rojaus Tėvų, kurie nuolat palaiko asmeninį ryšį su kiekvienu iš mūsų, begalinės meilės pasireiškimas.
Mane Rojaus Trejybės šventovės lankymas, dalyvavimas kolektyviniame garbinime tikrai labai sustiprina ir skatina dar didesnį atsivėrimą ir įtikėjimą.
Su meile,
Laima
2012-07-04 21:58:00
Šiandien naktį mane pažadino galingas griaudėjimas. Aš ėmiau įsiklausyti į jo garsą, ir į lietaus lašų garsą, kad pajausčiau, ar verta kreiptis į Rojaus Trejybę malda, kad Jos apvaizda suteiktų pagalbą ir sumažintų energetinės iškrovos žaibais ir griaudėjimu galią, ir išlygintų skirtingų potencialų sukauptą savyje energiją.
Klausiausii užsimerkęs ir pusiau snausdamas griaustinio bangų ir gėrėjausi tokia nuostabia kanonada, kada jutau, kaip pats garso bangos visas tūris yra pripildytas iškrovos energijos, kada jis ritosi bangomis per dangaus skliautą, VISĄ PRIPILDYDAMAS SKLIDINAI TOKIOS NUOSTABIOS ENERGIJOS IŠKROVOS, ir artėdavo iki manęs. Buvo tokia viduje ramybė ir palaima, kad Kūrėjas turi tokia energetinę galią, kurios žmogus nepajėgus suvaldyti, NORS TAI TIK DULKELĖ, O KAIP JI KEIČIA APLINKĄ - IKI JOS, JOS METU, IR PO JOS. Pradėjau melstis Rojaus Trejybei, kad Ji Savo apvaizdą panaudotų energijos iškrovai, tolygiai ją išlaisvindama, be didelių sukrėtimų. Vėl atėjus kanonadai, viduje jutau vien tik ramybę. Ir netrukus užmigau, pats to nepajutęs.
Vėl mane pažadino Labradorų veislės šuo, tas pats, su kuriuo buvau Kaune Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje per gyvąsias pamaldas. Jis nuo savo "lovos" nušoko ant grindų ir ėmė ieškoti vietos, kur atsigulti šalia manęs. Ir surado. Jis guli fotelyje, o kad tilptų patogiai ir dar galėtų išsitiesti, aš jam prie fotelio pastačiau dvi kėdes, viską už-dengiau apklotu, tad jis turi savo individualią "lovą" net aukščiau už mano, nes aš miegu ant grindų. Taip jau išeina, kad jis miegai aukščiau manęs, o ir kai atsikelia pirmas, tai vis stengiasi mane žadinti, vaikščiodamas aplink mane, ir žvelgdamas taip pat iš viršaus, kol galų gale ima laižyti man veidą, net jeigu jį ir užsidengiu, tai jis su savo snukiu taip stipriai stumia mano delnus į šalį, kad vis tiek pasiekia veidą, kad nebegaliu toliau miegoti ir keliuosi. O jeigu tai būna dar labai anksti ir nenoriu dėl to keltis, tai turiu nuo jo nusisukti, o tai jam ženklas, kad aš dar nesikelsiu. Tuometi jis vėl užšoka ant savo "lovos," ir laukia toliau, kol aš atsisuksiu, kad jis pakartotų savo meilės pasireiškimą ir energingą mano žadinimą. O vakare, kada aš jam gana dažnai sakau, kad jis gali miegoti ir šalia manęs, bet jis visada pažiūri į mane, dažnai dar lyžteli veidą, ir nueina miegoti į savo "lovą." Žodžiu, turi savo charakterį ir daro taip, kaip geriau jam.
O štai dabar pirmą kartą jis pats, net nekviečiamas, susirado kaip įsitaisyti šalia manęs, ir tą padarė ne dėl ko nors kito, bet kad jaustųsi saugiau nuo žaibų ir griaustinio gąsdinimų. Ir užmigo. O aš priešingai, pabudau, ir vėl ėmiau klausytis griaudžiančios kanonados.
Vėl pradėjau melstis, kad Apvaizda įsikištų savo veikimu..
Atrodė, kad priartėjęs griaustinis prarys ir visą namą, įtrauks viską, kas tik yra aplinkui, tokia galinga energijos virpesių garsinė iškrova, kad gali sugriauti visą namą. Net ir miestą. Ir kaip keistai man pasirodė, kad griaustinis tokios galios iškrovos bangos atsiritimu tarsi sulaikydavo tos milžiniškos galios energetinės iškrovos pabaigą, tarsi ji kažkur ištirpdavo. Ir nors turėjo jo bangos užbaigimas kaip tik būti galingesnis, nes visas banga buvo tokia galinga, kokios aš dar niekada savo gyvenime nebuvau patyręs. Būtent dėl to ir šunį išgąsdino, kada jis anksčiau jokio griaustinio nebijojo, nes ne tokios galios buvo.
Aš jutau, kaip veikia Apvaizda, kaip griaustinis NENATŪRALIAI susilpnėja, vietoje įprasto sustiprėjimo energetinės iškrovos bangos pabaigoje. Mintyse pagalvojau, kad šituo pačiu metu ir kitur urantai meldžiasi ir bendradarbiauja su Apvaizda, kad tokią stichinę energijos galią apmaldytų. Ir nors tokios kanonados truko apie valandą, bet jos vis labiau rimo ir kilo aukštyn, tolyn nuo planetos paviršiaus.
Ir maldos metu gavau ir mokymą iš Rojaus Trejybės, kad savo aukšto dažnio virpesius taip pat nukreipčiau - suteikčiau jiems vektorių - taip, kad jie taip pat suteiktų kryptį susikaupusios energijos iškrovos išlaisvinimui iš skirtingų potencialų į viršų, o ne į apačią, ne į žemės paviršių. Ir tai taip pat turėjo akivaizdų poveikį, nes griaustinio milžiniška banga taip ir pakildavo, kada atrodė, kad ji kaip tik nusiles į apačią.
Štai kodėl ir jūs - kada tik bus tokios pat aplinkybės, siųskite savo aukšto dažnio virpesius taip, kad žaibo, griaustinio, viesulo, pūgos energijos iškrova gautų vektorių į viršų - į KOSMINĘ ERDVĘ, tada ir pūgos, liūties, viesulo poveikis bus daug silpnesnis. O Fiziniai Kontrolieriai išskaidys visą ten nukreiptą energiją taip, kad ji nepridarytų žalos ir kitoms planetos vietoms, jie subalansuos energijos judėjimo kryptį ir sroves.
Tai - mūsų - urantų - gyvojo kelio vienas iš žingsnių - vis labiau pasitikėti Rojaus Trejybe, Jos Apvaizdos veikimu, ir savo paties galiomis, kurias mums ir suteikia Rojaus Trejybė, o jas mes pajuntame per aktyvesnį veikimą drauge su Rojaus Trejybe.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-07-04 11:16:01
Malda yra vienintelė pagalbinė priemonė, palaikyti pastovų ir gyvą ryšį su mūsų Kūrėju – su Rojaus Trejybe – tikraisiais Dvasiniais Tėvais. Ji kyla iš dvasios gelmių, kada dvasia jaučia norą susilieti su Rojaus Trejybe, patirti vienybės pojūtį, kada ji trokšta dalintis patiriamu gėriu su visais. Kiekviena nuoširdi malda yra gyva komunija ir ji niekada nelieka be atsako. Nuoširdaus atsivėrimo dėka mes galime patirti nuostabią būseną, kurią galiu įvardinti kaip giluminės ramybės, meilės, drąsos, ryžto, stiprybės, pasitikėjimo, veiklumo pasireiškimą vienu ir tuo pačiu metu. Ta dvasinė būsena yra galinga tobulos energijos banga, kuri pakylėja dvasią dar daugiau, tuo pačiu dvasinė trauka iš Rojaus Trejybės dar labiau jaučiama. Tuo pačiu kasdienio bendravimo ir bendradarbiavimo su JA dėka ima stiprėti kūnas, tirpti ligos ir kitokie negalavimai. Visa tai ir dar daugiau (besiplečiantis dvasinis žvilgsnis ir gilėjanti įžvalga) yra tiesiog natūrali PASEKMĖ nuoširdaus kasdienio ryšio su Rojaus Trejybe.
Visa tai rašau todėl, kad kai kurie nesupranta, kam gi reikia dalintis tokiais patyrimais? O gi todėl, kad kiti skaitantys imtų pajusti ir norėti patirti skirtumą tarp to gyvenimo be Rojaus Trejybės ir su JA, kad susimąstytų, kokiomis mintimis jie gyvena ir kaip gyvena. Tie, kurie nuoširdžiai atsiveriame – ŽINOME, kas tai yra dvasinė būsena, tačiau juk kiti šito nežino. Todėl ir dalinamės dėl kitų, nes patys jau atradome Gyvąjį Šaltinį, bet kiti dar ne. Dalinamės visų labui. Atsivėrimas yra ilgas procesas, reikalaujantis didelių pastangų ir ryžto, ir tai rašau iš patyrimo. Neužtenka kartais pagarbinti ir pabendrauti su Rojaus Trejybe ir retkarčiais žvilgterėti į Urantijos Knygą ar kitus apreiškimus ir mokymus. Šito maža, bet vėl gi, poreikį diktuoja dvasia. POREIKIO POJŪTIS YRA KAIP INDIKATORIUS mumyse, nusakantis mūsų kiekvieno atsivėrimo gelmę.
Dažnai šventovėje ir forume išgirstame ir perskaitome, kad turime dalintis dvasine šviesa su visais dvasios broliais ir sesėmis, turime visus mylėti besąlygiškai, bet kaip gi tai galime daryti netrokšdami pirmiausia susilieti su Meilės ir Gėrio Šaltiniu? Negalime niekaip, nes neprisipildę dvasinės šviesos esame tušti kaip indai – juos reikia pripildyti, kad galiausiai slidinai pritekėjusi ji imtų tekėti visiems ir visur. Toks patyrimas dalintis irgi yra būsena. Ji nėra iššaukta ekstazės ar trumpalaikio jausmų proveržio, tai suvokimas iš dvasios gelmės – kad labai svarbu visų labui, kad imtų palaipsniui keistis neteisingai suformuotos dabartinės vertybės, šeimos, kultūros, švietimo, ekonomikos ir politikos sampratos į veikimą bendradarbiaujant kartu su Rojaus Trejybe. Tai turi būti BENDRAS KŪRYBOS PROCESAS.
Dabar nuvertinama žmogaus gyvybė turi būti atstatyta į gyvo Rojaus Trejybės dukros ar sūnaus statusą. Juk dvasinę asmenybę gauname kaip nuostabiausią dovaną iš Kūrėjo, o šitaip paniekiname dėl savo dvasino aklumo. Bet kad pakilti ir pajausti dvasinį orumą turime atsiverti Rojaus Trejybei. Tuomet nustosime menkinti ir niekinti kitus, o tik padrąsinsime eiti gyvuoju keliu, kurį patys patiriame savyje. Juk tai gerovės ir meilės kelias. Juo einant pasipuošiame žavingiausiais dvasiniais žiedais – visi dvasiniai turtai tik iš mūsų Dvasinių Tėvų.
Taigi visų atradimų pradžia yra nuoširdi gyva malda Rojaus Trejybei.
Su meile,
Jurgita
2012-06-03 17:41:17
GARBINKIME NUOLATOS DIEVĄ TĖVĄ - ROJAUS TREJYBĘ
MŪSŲ VIDINĖS BŪSENOS YRA PAČIOS SVARBIAUSIOS IR TUO PAČIU , JOS GALI BŪTI DVASINGIAUSIOS . DIEVAS yra dvasia , tai ir jo garbinimą pirmiausia išmokime sukoncentruoti savo dvasia , tai yra savo mintimis . Tik mūsų mintys yra arčiausiai Dievo Tėvo dvasios , kadangi šie abu šaltiniai randasi žmogaus prote , kuriame ir gimsta mūsų mintys , o juk Dievo dvasia funkcionaliai veikia į mūsų mintis . todėl manau , kad geriausia kalbėtis su Dievu , tik mintimis . Išmokime prakalbinti ir gyventi su Dievo dvasia mintyse ir kiekvieną laisvą laiką , kai mūsų protas dažniausiai dirba tuščia eiga , nukreipkime kūrybingam apmąstymui .
Na , aišku , mes esame žmonės ir turime gyvą kalbą , per kalbos padargus sugebantys perteikti ir išreiškšti savo mintis . Kalba yra didelė dangiškųjų dievybių išmodeliuota dovana žmonių pasauliui , kurios pagalba mes vienas kitą suprantame . Tai praktiškiausia ir turtingiausia , mūsų asmenybių , raiškos ir bendravimo forma . Savo ištartu žodžiu , šio žodžio virpesio garsu , perduodame savo mintį ir jausmą , kitam asmeniui .
Taip ir tai yra tiesa . Tačiau ne visada ir ne visur , mes žmonės , pagal komunukacines etikos normas , galime kalbėti . Tuo mes trukdytume kitų žmonių asmenišką erdvę ir būtume nesuprasti , štai mūsų mintys yra grįną asmeninė nuosavybė . Jos gali reikštis mumyse visa puokšte dvasinių , psichinių , mentalinių būvių ir praktiškai niekam netrukdyti . Antra , minties kalba , mes galime artimiausiai liestis su Dievo Tėvo dvasia , tai yra , mūsų brangiuoju dievybės fragmentu , minčių Derintoju .
Tikrai taip , labai vertinga ir naudinga mūsų augančiai sielai , mūsų naujai augančiai morontinei sielai garbinti žodžiu Dievą Tėvą - Rojaus Trejybę . Tai atliekame drauge , kolektyviai ir individualai . Tuo tikrai praturtiname savo sielą . Tačiau didžiausias , vidinis , dvasinis sielos turtas yra užtarnaujamas tik per dvasinę komunikaciją , tai yra per savo mintį , per naujų kūrybinių minčių gimimą mūsų sąmonėje .
Mūsų mintis , tai juk ir yra , tam tikra , mūsų fizinio kūno dvasinė funkcija , o Dievo Tėvo dvasios buvimas mumyse ir jos veikimas per viršąmonę į mūsų protą , tuo labiau yra dvasinė funkcija . Todėl ir mūsų sąmonės , mūsų aktyviojo proto mąstymas dieviškomis kategorijomis , yra pats tikriausias dvasinis kūrybinis procesas ir tikrai sielą tobulinantis veiksmas , tarp žmogaus proto ir Dievo dvasios.
Jokiu būdu nenuvertinu žodžio galios ir naudos , bet siūlau , savo sielų dvasinei pažangai , aktyvuokime savo proto aktyviąją sąmonę , kad ji nuolatos kurtų dvasingas mintis , apie Dievą Tėvą , Apie Rojaus dievybių Trejybę , apie jos visapusišką Rojaus Trejybės išsiskleidimą mūsų Vietinėje Visatoje , apie jos visapusišką išsiskleidimą Visatų Visatoje . Kurkime , garbinkime , fantazuokime ir keliaukime per Kūriniją , suliedami savo mintis su Dievo Tėvo dvasia . Argi taip svarbu , kad savo sudvasinto mąstymo funkcijos negalime matyti , girdėti ir apčiuopti , tačiau juk tai galime jausti ir tai yra pats tikriausias faktas , mūsų proto harmoningos sintezės Dievuje .
Mylėkime Dievą Tėvą , visu protu širdimi ir visa savo siela . Širdies džiaugsme , suvokime Rojaus Trejybės spindesį į Kūriniją , o proto mintimis susijungkime transcendentinei komunijai , savo sielų dvasiniam bankui papildyti . Tomis būsenomis gyvenkime nuolatos , verskime protą mąstyti , neleiskime jam tinginiauti , apkraukime savo sąmonę dvasiniu kūrybiniu darbu .
emilispetras
2012-04-28 18:49:40
Užvakar nuvykau pas savo dvasios sesę Violetą į svečius. Įsėdusi pagarbinau Rojaus Trejybę ir trumpoje maldoje šį susitikimą pašvenčiau Jai. Po šito išgirdau nuotaikingą Tėvo mintį, kad „Kokybiškas santykių kūrimas su savo dvasios broliais ir sesėmis taip pat yra kūryba. Tu mokaisi...“. Ši frazė man sukėlė šypseną; tiesiog pajutau, kaip lūpos pačios ima šypsotis, nes jutau viduje kad ir Tėvas šypsosi. Tai man labai pakėlė nuotaiką. Susitikusios abi prasmingai praleidom laiką besidalindamos dvasiniais patyrimais, o juk jie labai suartina ir padeda patiems atsiskleisti, tuo pačiu ir kitą sustiprina. Išsiruošusi namo ir eidama link troleibuso stotelės mano mintys ėmė suktis apie rytdienos labai svarbų susitikimą, kuris man ėmė kelti baimės ir nerimo jausmą. Įsėdusi į troleibusą nuoširdžiai kreipiausi į Rojaus Tėvus prašydama didesnio pasitikėjimo Jais, gilesnio atsivėrimo, kad pajusčiau viduje nuraminimą. Ir taip besimeldžiant mintyse įvyko nuostabus dalykas – staiga pajutau ties kairiu šonu tarsi prisilietimą, bet tokį galingai raminantį, kad viskas aplink mane ištirpo, tarsi beribė meilės ir ramybės erdvė atsivėrė ir užliejo mane iš vidaus ir iš išorės apkabindama. Pasijutau esanti nenusakomos ramybės ir palaimos būsenoje, kad akimirką nejutau nieko aplink save, net žmonių ir transporto. Tada išgirdau „nesijaudink“, „atsiverk giliau Rojaus Trejybei“ ir po to sekė „ neeikvok tuščiai energijos, kurią gauni iš Rojaus Trejybės per atsivėrimą“. Šios frazės tuo metu atrodė tokios realios ir prasmingos manyje, kad suvokiau, kaip neprasmingai mes žmonės eikvojame laiką tuščiai dėl kažkokių situacijų iš anksto nerimaudami, vietoj to, kad dar daugiau atsivertume tikriesiems savo dvasiniams Rojaus Tėvams. Nuostabiausia buvo tai, kad ta prieš tai graužusi mane nerimo būsena akimirksniu ištirpo, tarsi nubrėžta riba – ją iš karto pakeitė nuostabi ramybės būsena, kuri išsilaikė visą vakarą ir naktį ramiai miegojau. Tai buvo man labai vertingas patyrimas, kad tikrai galiu dar daugiau pasitikėti Rojaus Tėvais, kurie pataria visada nerimo ir baimės akimirką kreiptis į Juos sustiprinimo ir apraminimo, ir jį tikrai gausime. Be to, mūsų angelai serafimai ir daugybę dvasiniu būtybių pasiruošę mums padėti, kad tik eitume šiuo gyvuoju keliu. Tai man tapo gyvu paliudijimu.
O kitą dieną jutau daug didesnį pasitikėjimą savimi ir raminimą iš vidaus. Kada Rojaus Tėvai man pasako, kad su Jais tikrai įveikiama viskas, tai kas kartą atsiremdama į Juos ir įveikdama neramias situacijas suprantu, kaip išgirsti teiginiai tampa realūs manyje. Vis labiau suvokiu, kad gilesnis atsivėrimas tikrai pripildo ramybe, stiprybe ir drąsa, tuomet atitinkamai ir galime pasireikšti aplinkoje, įgyvendindami išmintingus sprendimus visų labui ir gerovei.
Su meile,
Jurgita
2012-04-06 23:15:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]