Forumas: temos peržiūra
NAUJASIS TESTAMENTAS nėra Dievo žodis, ar sukurtas žmonių iš DVASIOS. Tam įrodyti aš parašiau savo mokymą-knygą KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS - ji yra patalpinta mūsų svetainėje - remdamasis Naujojo Testamento teiginiais. Dabar jums siūlau paskaityti - ir apmąstyti - šios knygos 14 skyrių - Pauliaus požiūris į moteris žemina jų orumą ir jas diskriminuoja..
14. Pauliaus požiūris į moteris žemina jų orumą ir jas diskriminuoja
Kada Paulius kalba apie moteris ir jų padėtį, tai kalba ne tik BE MEILĖS, BET IR BE JOKIOS PAGARBOS. O juk Rojaus Trejybės Visi Trys Asmenys – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė – myli, myli, ir vien tik myli, nes kitokio jausmo be MEILĖS JIE NIEKADA NEIŠREIŠKIA. Ir Jie MYLI VIENODAI VISUS – dvasias, sielas, ir mirtinguosius žmones – vyrus ir moteris. Kartoju, Rojaus Trejybės visi TRYS asmenys VISUS MYLI VIENODAI. Tuo tarpu Paulius nustumia moteris tiesiog kaip stumdomus baldus, kurių vieta yra užkampyje ir vien tik išskirtinei vyro gerovei. Tai argi gali būti TOKS Mylinčio Dievo žodis? Aišku, kad jokiu būdu NE! Kadangi TOKIO Dievo, APIE KOKĮ KALBA PAULIUS, NĖRA, IR BŪTI NEGALI.
Ir VISI UŽSIMERKĘ IRGI NIEKO NEMATO IR NEGIRDI skaitydami Naująjį Testamentą, tas vietas, kur Paulius kalba apie moteris. Štai kelios citatos jūsų, daugumos, “dievo” žodžio, dėl kurio man darosi ne tik liūdna, bet nepaprastai skaudu, kad tokiomis nesąmonėmis TIKITE JŪS, IR NET SULAUKUS JAU DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS, IR DAR VADINATE tai Dievo žodžiu. Toks jūsų požiūris yra tolygus visai netikinčio į Tėvą pagonio požiūriui arba dviejų tūkstančių metų senumo žydų sampratai, nors žmogus, GYVOJO TĖVO DVASIOS VEDIMO IŠ VIDAUS DĖKA, vis tik pažengė pirmyn savo elgesiu ir mąstymu moters atžvilgiu, NEPAISYDAMAS TOKIŲ PAULIAUS KLAIDINGŲ NUMOKYMŲ.
“Moteris tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu. Aš NELEIDŽIU, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko TYLIAI. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuolė. Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus, – jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.” (Pirmasis Timotiejui, 2. 11-15)
“Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams LYG KAD VIEŠPAČIUI, nes VYRAS YRA ŽMONOS GALVA, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir MOTERYS VISUR KUR TEKLAUSO VYRŲ.” (Efeziečiams, 5, 22-24)
“Kaip visose šventųjų bendruomenėse, moterys tegul susirinkimuose TYLI; kalbėti joms NELEIDŽIAMA, jos turi būti KLUSNIOS, kaip skelbia ĮSTATYMAS. Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes MOTERIAI NEGRAŽU KALBĖTI BENDRUOMENĖS SUSIRINKIME.” (Pirmasis korintiečiams, 14, 34-35
“Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs. Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas. Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. Ir KIEKVIENA MOTERIS, KURI MELDŽIASI IR PRANAŠAUJA NEAPGAUBTA GALVA, PANIEKINA SAVO GALVĄ, TAI TOLYGU BŪTI NUSKUSTAI!. Jei jau moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigaubia.” (Pirmasis korintiečiams, 11, 2-6)
“VYRUI NEREIKIA GAUBTI GALVOS, NES JIS YRA DIEVO ATVAIZDAS IR ATŠVAITAS. O MOTERIS YRA VYRO ATŠVAITAS. Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, taip pat NE VYRAS BUVO SUKURTAS MOTERIAI, BET MOTERIS VYRUI. TODĖL MOTERIS PRIVALO TURĖTI ANT GALVOS PRIKLAUSOMYBĖS ŽENKLĄ dėl angelų. “ (Pirmasis korintiečiams, 11, 7-10)
Ne ką išmintingiau kalba ir Petras savo pirmajame laiške, kai tarp šviesos minčių pažeria štai tokių nevertų net ir paprasto žmogaus, jau nekalbat apie apaštalo, sampratas:
“Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo KLUSNIOS savo vyrams. Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį VIEŠPAČIU.”(Petro pirmasis, 3, 5-6)
Štai kiek darbo yra visoms institucijomis, ypač Lietuvos Seimo kontrolieriui, ginančiam vienodas abiejų lyčių teises. Tačiau čia žmogui iškyla milžiniškas konfliktas tarp jo vidinio pojūčio, sielos pojūčio, kad Tėvas myli visus VIENODAI – tiek moteris, tiek vyrus – ir šitokių teiginių, kurie pateikiami daugelio pripažįstamo Rašto, kurio nuostatų pažeisti nevalia. NEGALIMA PAŽEISTI NĖ VIENOS RAŠTO NUOSTATOS, NES TAIP SAKO PATS RAŠTAS. O vadovaujantis TOKIU “šventu” Raštu negalima nė vienai moteriai užimti jokių pareigų, negalima kalbėti viešuose susirinkimuose, negalima vadovauti vyrams nė vienoje įmonėje ar institucijoje, negalima būti bet kokia politike, parlamentare, ministre, ar valstybės prezidente, negalima melstis neapsigobus galvos. Tai kaip gi čia išeina, kad tokia save laikanti katalikų valstybe kaip Lietuva ŠITAIP, IR DAR NUOLAT, nusideda – kiek moterų yra politikoje, įvairiose institucijose ir dar vadovaujančiose kitoms institucijoms, kiek jų yra ministerijose, dabar net prezidente išsirinko tie patys katalikai nusidėdami savo Raštui, kuriuo jie VADOVAUJASI. Pasirodo, kad nesivadovauja, arba jo neskaito ir visiškai nesuvokia, KĄ JIS SAKO JIEMS, arba kunigai nieko jiems neaiškina ir nemoko to, ką teigia, ir labai kategoriškai teigia, moteriai jų vadinamasis šventasis Raštas, gautas iš dvasios kaip Dievo žodis, iš kurio negalima atimti nė raidelės, nė brūkšnelio, kad nenusidėtum Viešpačiui. Jame jau VISKAS PASAKYTA. Nesupratai? SKAITYK DAR IR DAR KARTĄ, ŠIMTĄ KARTŲ, TŪKSTANTĮ KARTŲ SKAITYK, KOL SUPRASI. IR VYKDYK! NESAVAVALIAUK! IR NEMĖGINK SURASTI SAU PASITEISINIMŲ, NES JŲ BŪTI NEGALI. JEIGU PAŽEIDI ŠĮ RAŠTĄ. TADA JAU ESI ŠĖTONO SUGUNDYTAS IR SUKLAIDINTAS NUSIDĖTI PRIEŠ ĮSTATYMĄ, O JUK ĮSTATYMAS YRA SVARBIAUSIA, ANOT ŠITO PATIES RAŠTO. Todėl ir tikinčiųjų Naujuoju Testamentu teologijos negali būti, nes tai prieštarauja “šventajam” Raštui, kuris draudžia savavališkai aiškinti pranašus ir įstatymą – Naująjį Testamentą. Teologiją gali vystyti tik tie, kurie nelaiko Naujojo Testamento Dievo žodžiu, nes jiems tokie draudimai TADA negalioja.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė pažeidžia net ir Lietuvos konstituciją, kiek tai susiję su Naujuoju Testamentu, nes ji nemato tokio moteris diskriminuojančio šaltinio, kuriuo remiasi katalikų bažnyčia, kuri pagal valstybės konstituciją yra ATSKIRTA NUO VALSTYBĖS, bet nepaisant šito atskyrimo, vyriausybė kasmet iš valstybės biudžeto skiria apie tris milijonus litų vien tik katalikams, ir dar šiek tiek skiria ir kitoms, nežinia kodėl vadinamoms TRADICINĖMS RELIGIJOMS. Tai reiškia, jog vyriausybė ne tik pažeidžia konstituciją, bet dar ir remia tokias bažnyčias, kurios vadovaujasi moteris diskriminuojančiu Naujuoju Testamentu savo nuolatinėje kasdienėje veikloje. Išeitis yra viena, arba nustoti remti tokias bažnyčias, arba pakeisti konstitucijos straipsnį, teigiantį, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, nes biudžete yra ne vien tik tikinčiųjų pinigai, bet ir ateistų. O jie savo įgaliojimų vyriausybei nesuteikė jų pinigais remti bažnyčias, ir net tokias bažnyčias, kurios savo veiklos pagrindu laiko Naująjį Testamentą, kuris atvirai pamina moterų orumą, jas žemina, ir diskriminuoja, palyginus su vyrais.
TAČIAU LIEKA GILUMINIS KLAUSIMAS:
KAIP IŠ VISO DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS VALSTYBĖJE GALI BŪTI TOKS VIDURAMŽIŲ TAMSOS ŠALTINIS, KURIS MOTERŲ NELAIKO LYGIOMIS SU VYRAIS, KAIP GALI AUGTI DARNIOS IR MYLINČIOS ŠEIMOS, VADOVAUJANTIS TOKIOMIS DISKRIMINACINĖMIS NUOSTATOMIS, KAIP MAŽI VAIKAI GALI ŽIŪRĖTI Į SAVO MOTINAS, SESES, KAIP JIE GALI FORMUOTI SAVO PASAULĖŽIŪRĄ, KURIOJE VYRAUTŲ MEILĖ, KURIOS PAGRINDU JIE KURTŲ SAVO ŠEIMAS IR AUKLĖTŲ JOSE VAIKUS TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS, KAI JĄ GRIAUNA NAUJASIS TESTAMENTAS, KAIP VALSTYBĖS MOKYKLOSE JIS YRA NAGRINĖJAMAS PER TIKĖJIMO PAMOKAS, IR TUO PAČIU JIS PAKERTA ŠAKNIS ATEITIES TIESIOMS IR ŠVIESIOMS KARTOMS IŠAUGTI ŠVIESOS LIETUVOJE BE NUSIKALSTAMUMO IR KORUPCIJOS, BE APGAULĖS IR SAVANAUDIŠKUMO, MEILĘ IR ŠVIESĄ SKLEIDŽIANČIOMS KARTOMS, DRAUGE SU TĖVU-ROJAUS TRJEYBE VISOS LIETUVOS LABUI, VISO PASAULIO LABUI, IR VISOS KŪRINIJOS LABUI?
Tuo tarpu Jėzus buvo būtent moterų išlaisvintojas iš tokios nelygybės su vyrais. Jis ne šiaip mokytojomis, bet DVASINĖMIS mokytojomis – EVANGELININKĖMIS – paskyrė dvylikos moterų korpusą, ir jas visas įšventino į šį rangą, šituo mesdamas revoliucinį iššūkį moterų užguitumui ir jas iškeldamas iki lygiateisių su vyrais, nes tuometinėje visuomenėje moteris ne tik negalėjo pati lankyti sinagogos mokyklos, bet net ir vyro pati pirma užkalbinti viešai gatvėje neturėjo teisės. JAU NEKALBANT APIE TAI, KAD NET IR SINAGOGOSE JOS NEGALĖDAVO DALYVAUTI PAMALDOSE BŪDAMOS ŠALIA SAVO VYRŲ, NES JOMS BUVO ATSKIRA GALERIJA MALDAI.
Ir štai Jėzus, TOKIOJE VISUOMENĖJE, įšventina net moterų DVASINIŲ mokytojų korpusą iš dvylikos narių, tuo pačiu mesdamas iššūkį visuomenės tamsumui ir sustabarėjimui, ir tą daro sąmoningai, norėdamas pademonstruoti visiems, kad ir moterys gali mokyti net ir vyrus, ir ne šiaip mokyti, bet mokyti APIE DIEVĄ, kai toji pati tamsi visuomenė pripažino tik rabinų akademijos suteiktus įgaliojimus aiškinti Raštą. Štai koks buvo milžiniškas Jėzaus žengtas žingsnis iškeliant moteris iki vyro lygio. Savaime suprantama, kad ir toms moterims reikėjo nepaprastos drąsos ir ryžto eiti kartu su Jėzumi, nes jos visur turėjo save priešpastatyti sustabarėjusios visuomenės pažiūroms. Ir jas vedė šituo gyvuoju keliu JŲ VIDINIS ĮTIKĖJIMAS IR TĖVO DVASIA.
Ir Petras pats buvo liudininkas ir kaip šitas moterų korpusas Jėzaus buvo formuojamas, ir kaip jis buvo mokomas, kaip buvo įšventintas, ir kaip veikė praktiškai. Būtent šito moterų evangelininkių korpuso atstove su visuomene buvo paskirta Marija Magdalena, buvusi prostitutė, bet įtikėjusi į Jėzaus evangeliją, pati panoro prisijungti prie šitų moterų, skelbiančių Jėzaus evangeliją. Ir Jėzus jos neatstūmė, o priėmė net į moterų dvasinių mokytojų korpusą.
Tačiau Petrui, kaip ir Pauliui, kuris apie moterų dvasininkių korpusą taip pat žinojo, kur nenaudinga jiems patiems, arba kur jie nesuvokia Tėvo šviesos, kad moterys yra VIENODAI TĖVO IR VIEŠPATIES MYLIMOS KAIP IR VYRAI, ten jie apie moteris kalba taip, tarsi jos būtų antrarūšiai Tėvo vaikai, palyginus su vyrais. Todėl ir sako joms Paulius: “Jūs, žmonos, būkite paklusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje.” (Kolosiečiams, 3,18)
Tokios nuostatos ir užantspaudavo moters nelygybę su vyru per amžius, nes juk taip sako “dievo” žodis.
Kodėl šito nemato net ir tos moterys, kurios taip aršiai kovojo, ir tebekovoja, už savo lygias teises su vyrais? Tos, kurios įžvalgios, tai mato, bet NEDRĮSTA pasakyti, jog Naujasis Testamentas - tai NE DIEVO ŽODIS, ir kuriame tarp daug šviesių ir gražių minčių yra PILNA IR KLAIDINGŲ IR VISIŠKAI NEIŠMINTINGŲ SAMPROTAVIMŲ TOKIŲ VYRŲ, KURIUOS KITI NEIŠMINTINGI IR KLYSTANTYS ŽMONĖS PAVERTĖ ŠVENTAISIAIS IR DAR KIEKVIENĄ JŲ ŽODĮ PAVERTĖ NEBE JŲ PAČIŲ, BET JAU “DIEVO” ŽODŽIU.
2012-04-05 12:23:38
Komentarai
Kada žmogus gyvena gyva šviesa-atradęs savyje Tėvą-Rojaus Trejybę, tuomet jis labai aiškiai suvokia ir jaučia kur yra Tiesa.Kada aš pirmą kartą perskaičiau "Krikščionybės duženas" niekaip negalėjau suprasti žmogaus, kuris tai parašė motyvo - dėl ko jis tai daro. Tuo metu buvau uolus katalikas, tačiau nepatenkintas kunigų aiškinimais ir vis dar ieškantis Tiesos. Kai pradedi gilintis į Urantijos Knygos apreiškimą, į Jėzaus Kristaus apreiškimą "Kalbu Jums vėl", į Rojaus Trejybės mokymus tuomet pajunti, kad "krikščionybės duženos" parašytos IŠ MEILĖS. Iš tokios meilės, kuri negali matyti netiesos skleidimo net ir bažnyčiose, kada kunigai remiasi vien tik Biblija ir ritualais apraizgo žmogaus sąmonę.
Pradžioje mane išgąsdino taip drąsiai reiškiamos mintys apie sudužusią
Krikščionybę ir Naująjį Testamentą, tačiau kada aš pradėjau lankyti Rojaus Trejybės pamaldas aš pajutau kad šis mokymas-knyga tai noras paprastam žmogui paskleisti Tiesą- kuo remiasi bažnyčia. Tol kol žmogus nepajus savyje Rojaus Trejybės kaip gyvo pasireiškimo savo viduje, tol toks žmogus "Krikščionybės duženas" laikys velnio kūriniu ir iš baimės jaus didelį priešiškumą autoriui. Tačiau Rojaus Trejybės šviesoje šis mokymas-knyga yra parašyta dėl didesnės dvasinės pažangos - kad žmogus išsilukštentų iš ritualo žengtų į gyvą ryšį su gyvu Kūrėju. "Krikščionybės duženose" yra parodoma daug prieštaravimų pačioje Biblijoje ir tai, jog patys kunigai-dabartiniai dvasiniai mokytojai, kuriuos pakeis gyvi dvasiniai įtikėję mokytojai, nesilaiko tam tikrų Biblijos nuostatų. Kol žmogus nepajus visu savo vidumi gyvo ryšio su Rojaus Trejybe, tol jis dar ilgai vadovausis Biblija ir cituos ją.
Tiek vyras tiek moteris yra iš to pačio Šaltinio-Rojaus Trejybės. Todėl akivaizdu, jog Naujajame Testamente Pauliaus pateikti mokymai, kokios turi būti moterys, yra žeminantys moters orumą. Tačiau dar blogiau yra tuomet, kai tokiomis iškreiptomis Pauliaus sampratomis žmonės vadovaujasi, nes tai parašyta Biblijoje. Taip pat iš Šventojo Rašto yra kilusi nuostata, jog moteris negali būti kunige - dvasine mokytoja, kai tuo tarpu atradusi savyje tą patį Kūrėją - tiek vyro tiek moters Šaltinį- savo viduje, įtikėjusi ir gilinanti ryšį su Rojaus Trejybe jinai ir tampa dvasine mokytoja, paskleidžianti šviesos mokymus net ir vyrams. Todėl Pauliaus mokymuose nėra šviesos, nėra meilės. Nes jeigu būtų meilė, tai dabar kunigai ir dvasininkų vadovai nesivadovautų tokiais moteris žeminančiais mokymais ir leistų joms tapti dvasininkėmis.
Jėzus Kristus apreiškime "Kalbu Jums Vėl" moko, jog moterys turi tapti dvasiniais mokytojais kaip ir vyrai. Apreiškimas "Kalbu Jums Vėl" yra gyvas, todėl galima pajusti vidumi mokymų tiesą -"Atėjo laikas ir jums išlaisvinti moteris ir religinėse sferos.<> Visuomenė negali vystytis, jeigu viena jos
dalis negali naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip kita.<> Jūs turite pasirūpinti, kad ir moterys galėtų vesti pamaldas bažnyčioje lygiai taip, kaip jas veda vyrai".Juk žmogaus vidinė šviesa priklauso ne nuo baigtų teologinių studijų ar įšventinimo į kunigystę, bet nuo to, kiek žmogus yra prisigėręs gyvos šviesos, koks jo gyvas ryšys su Kūrėju, kokia yra jo gyva patyrimo gelmė su Rojaus Trejybe.
Todėl moteris atradusi savyje Rojaus Trejybę ir gyvai patirianti Kūrėjo pasireiškimą savo viduje negalės "tylėti susirinkimuose", tačiau stengsis savyje juntamą meilę išdalinti mokymais, duoti savyje juntamą šviesos dalelę. Yra gražu kada kalba moteris šviesoje - dvasiniame ryšyje su Kūrėju, nes meilės virpesiai ir sukuria grožį, kada besiklausantys pajunta tuos virpesius savyje. Rojaus Trejybės meilė sklinda į visus vienodai, nepriklausomai nuo lyties - tiek į vyrus tiek į moteris, todėl vieną lytį iškelti, o kitą pažeminti yra žmogaus nesuvokimas, nesupratimas Kūrėjo valios, kada nėra atrastas Kūrėjas savo viduje. Tačiau kada žmogus pajuntą savyje Rojaus Trejybės gyvą -virpesių pavidalu- pasireiškimą ,tuomet keičiasi jo požiūris į viską ir tada tokius Pauliaus mokymus Naujajame Testamente neįmanoma laikyti Dievo žodžiu, nes pajunti, kad tai yra žmogaus žodis.
Jeigu šeimoje vyras laikytųsi Pauliaus nuostatos moters atžvilgiu, tai tokia šeima sugriūtų, subyrėtų dar nepradėta statyti. Paulius formuoja klaidingą nuostatą, jog "moters galva-vyras", lyg moteris neturėtų savo mąstysenos, lyg moteris neturėtų gyvo ryšio su Kūrėju. Kaip tik, tiek vyras tiek moteris vienas kitam turi padėti atsiskleisti, kad dvasinis potencialas virstų aktualo pasireiškimu, kad kiekviename iš jų suspindėtų Rojaus Trejybės šviesa. Todėl Pauliaus mokymai neapjungia vyro ir moters kaip šeimos narių, nes abu jie apsijungia žvelgdami ta pačia krytpimi - atradę Rojaus Trejybę. Moteris nėra ir negali būti "vyro atšvaitas", tačiau tiek moteris tiek vyras turi laisvą valią ir gali tapti Rojaus Trejybės gyvais atspindžiais - gilindami įtikėjimą. Dar daugiau, Rojaus Trejybės Šventovėje, per pamaldas tiek vyrai tiek moterys patiria tokią dvasinę vienovę per atsivėrimą Kūrėjui, jog imi pajusti
kad dvasinė prigimtis abiejų lyčių yra iš vieno ir to pačio Šaltinio-Tėvo, Amžinojo Sūnaus ir Begalinės Dvasios. Tiek vyras, tiek moteris realiai gali patirti dvasinę brolystę per atsivėrimą Rojaus Trejybei.
Tiek vyras tiek moteris dvasine prasme yra lygiaverčiai dvasiniai indai. Tiek vienas tiek kitas gali suspindėti Rojaus Trejybės šviesa ir tapti gyvais Kūrėjo atspindžiais.
Mantas
2012-04-21 15:41:42
Mielas emili, kiek dar laiko tęsi savo " peizaliojimus " šitame ryškiausios dvasinės šviesos forume. Tu turi po ranka Urantijos Knygos apreiškimą, net esi jos vardu pavadintoje svetainėje , kurioje yra ir visas jos tekstas. O vėl ir vėl eilinį jau kartą remiesi kažkokių tai save pavadinusių profesoriais, išvedžiojimais. Kodėl neįsigilinį į tai kas rašoma Urantijos Knygos apreiškime , kad ir šitame jos Dokumente. 97 DOKUMENTAS
SAMPRATOS APIE DIEVĄ EVOLIUCIJA TARP HEBRAJŲ
rimantasKaunas
2012-04-12 12:52:09
Visus šventraščius rašė žmonės su savo dešinės rankos penkiais pirštais , tačiau Mokytojas buvo Šventoji Dvasia .
„Abraomo Dievas" buvo patiriamas, iš vienos pusės, kaip asmeninis šeimos, genties ir tautos Dievas, bet iš kitos pusės – ir kaip Visatos Dievas.
Šis tikėjimas griežtą monoteistinį pavidalą, prie kurio kvietė visi žydų - hebrajų pranašai, įgavo tik laikui bėgant . Pradžioje, Senajame Testamente, Dievas vadinamas „Elohim" (pažodžiui reiškia „dieviško Kūrėjo dvasios“) – tai nėra genų inžinerijos dėka atsiradusios materialios nežemiškos būtybės, kaip samprotaujama tam tikrose ezoterinėse knygose. (Vėliau atsirado įvairių aiškinimą komplikuojančių tendencijų.)
Semitų žodžiai „Elohim" ir „Alachas" (Allah, islamiškas Dievo vardas) be abejo yra tokios pačios kilmės, taip pat kaip ir kanaaniečių „El“.( Elijus )
Toliau Senajame Testamente atsiranda vardas Jahvė (Jehova). Įvairių epochų metu Dievui priartėjant prie žmonių, anot mistikų J. Lorbero ir R. Steinerio, priartėja Dievo kaip Jehovos patyrimas. Tik vertimuose visada naudojami tie patys Dievo vardai, todėl nepastebimi skirtingų epochų žmonių patyrimai.
Galbūt tikrasis Dievo kaip Jehovos patyrimas kartais būna užtemdytas, o blogio jėgos kartais būna ne kas kita kaip suklaidinti žmonės. Daug painių šiuolaikinių teorijų visa tai aiškina savaip. Visose religijose pastebėsime reiškinį, kad kalbant pranašams silpno tikėjimo, neapykantos pilni žmonės nebuvo pasiruošę pakeisti savo nuomonės.
Kaip teigia profesorius iš JAV J. J. Hurtakas, ne kiekvienoje Senojo Testamento istorijoje kalbama apie tikrąjį Jahvę ar YWHW. Tačiau tai nereiškia, jog visus Senajame Testamente aprašomus įvykius galima analizuoti pasitelkus žmogišką logiką.
Visi šventrščiai yra skaitomi Dievo Tėvo Dvasios šviesoje . Dievas geriau už mus žino, ką ir kodėl daro, ir ką ir kodėl nori, kad žmonės darytų.
emilispetras
2012-04-12 12:10:50
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]