Forumas: temos peržiūra
Būtiniausi urantų darbai
Mieli broliai ir sesės dvasioje, sukurti tokią temą paskatino apmąstymai apie artimiausią ateitį. Vaikštinėdama su mažyliu po lauką kalbėjausi su Rojaus Trejybe ir mąsčiau, kad po dviejų metų turėčiau grįžti į darbą, o vaikelį atiduoti į darželį. Ir staiga suvokiau, kad tokio darželio kokio reikia tai nėra. Juk Rojaus Trejybės numatyta tokia mityba, kokios nėra nė viename darželyje, nekalbant apie auklėjimą. Ir man kilo mintis, kad urantams šiuo metu daug labiau nei šventovės reikia žaliavalgių-vegetarų vaikų darželio. Tokiame darželyje veiklos turėtų daugelis urantų. Gyvojo Kelio vaikų darželyje vaikai būtų mokomi garbinti Rojaus Trejybę, pažinti kūriniją, teisingai gyventi ir maitintis. Jie galėtų patys auginti žalumynus, daiginti įvairias sėklas, rinkti valgomus žolynus žaliavalgiškiems patiekalams. Vaikai būtų mokomi bendradarbiauti su Rojaus Trejybe. Galima numanyti, kad potencialūs darželio lankytojai gyvena skirtingose miesto vietose, todėl galima būtų net teikti vaiko paėmimo iš namų-pristatymo į namus paslaugą. Dabar darželiai tuo neužsiima, nes per didelė atsakomybė. Tik ne Rojaus Trejybei! Ir nauda iš darželio gerokai didesnė nei iš atsitiktinių praeivių užkalbinimo mėginant atskleisti šviesą. Darželio vaikų tėvams būtų akivaizdžiai matyti, kaip akivaizdžiai keičiasi jų vaikai, o ir vaikai imtų auklėti tėvus, perteikdami jiems gautus mokymus. Vėliau prasidėtų Rojaus Trejybės pažinimo vasaros stovyklos.
Svajodama apie Gyvojo Kelio vaikų darželį pajutau, kad šia mintimi turiu pasidalinti su jumis.
Su meile
2012-04-23 23:35:09
Komentarai
Mielas Vaidai, tavoji reakcija tik parodo, kad mano IŠPLĖSTO MOKYMO tu taip ir neįsisavini dėl to, kad nesi atradęs savyje nei Tėvo, nei Rojaus Trejybės. Todėl tavo intelektas visur mato KRITIKĄ.Aš NIEKADA NIEKO NEKRITIKUOJU, O SUTEIKIU TIK PLATESNĮ KONTEKSTĄ.
Dar paaiškinu - ypač tą darau Urantijos grupėje ir Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje per savo pamokymo žodį ir jau po mūsų gyvųjų pamaldų, kada prašau ir kitus pasakyti savo pamokymo žodį kaip dvasinio mokytojo - ir kaip tokiu atveju pasireiškia ir kaip ateityje pasireikš priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis tame platesniame kontekste.
Ir man džiugu, kada aš matau, kaip gilėja urantų supratimas, kaip skvarbėja kosminė įžvalga.
Todėl, mielas Vaidai, tik tu PATS SUMANEI, KAD AŠ TAVE KRITIKUOJU.
Dėl tavo paminėtos MENAMOS grubios vertimo klaidos URANTIJOS KNYGOS Įvade, tai turiu tau pasakyti, KAD TU NESUPRANTI KODĖL BŪTENT TOKS ŽODIS - SYNTHETIC CO-ORDINATOR - BUVO PAVARTOTAS TIEK ORIGINALE ANGLŲ KALBA, TIEK IR MANO VERTIME - SINTETINIS KOORDINATORIUS.
Taip padaryta SĄMONINGAI.
Todėl tiek mano vertime, tiek ir Apreiškėjų perteiktame anglų kalba originale jokios klaidos nėra.
Čia esmė glūdi NE ŽMOGIŠKAJAME SUPRATIME, KĄ REIŠKIA ŽODIS SINTETINIS, DIRBTINAS, BET AUKŠČIAUSIOS BŪTYBĖS sukūrime.
Aukščiausioji Būtybė DAR NĖRA IKI ŠIOL ĮSIASMENINUSI, todėl ji dar neveikia, o kaip tiesioginis Kūrėjas tėra sukūrusi vienintelį Asmenį - 49 Atspindinčiųjų Dvasių vadovą - Madžestoną.
Tuo tarpu pati Aukščiausioji Būtybė ĮSIASMENINA KAIP ASMUO KAUPDAMA VISŲ KŪRINIJOS TVARINIŲ PATYRIMĄ IR TALPINDAMA JĮ SAVYJE, NET IR NEIŠLIKUSIŲ TVARINIŲ, AR SUNAIKINTŲ TVARINIŲ. VERTINGĄ NEIŠLIKUSIOS TAPATYBĖS ASMENYBIŲ PATYRIMĄ AUKŠČIAUSIOJI BŪTYBĖ SAUGO SAVO VIDUJE TAIP PAT.
Aukščiausioji Būtybė nėra Rojaus Trejybės Trijų Asmenų kuriama tiesioginiu - ar netiesioginiu - veiksmu, kaip kuriama bet kokia gyvybės rūšis kūrinijoje, bet VISOS KŪRINIJOS TVARINIŲ PATYRIMO KAUPIMO PROCESO KELIU. Todėl prie jos ĮSIASMENINIMO mes taip pat prisidedame jį uždelsdami, ar priešingai, artindami. Tai priklauso nuo mūsų susiliejimo su Rojaus Trejybe - SAVO BŪSENA - meilės ir šviesos PATYRIMO.
Aukščiausioji Būtybė panašu, kad ĮSIASMENINS ne anksčiau, kada visi apgyvendinti pasauliai pasieks nušvitimą, maždaug tokį, koks buvo pasiektas mūsų pasaulyje Jėzaus prieš du tūkstančius metų. O turint omeny, jog vien tik mūsų Vietinėje Visatoje, Nebadone, iš būsimų 10 milijonų pasaulių su žmonėmis tėra apgyvendinti tik nepilni keturi milijonai, o kiti pasauliai dar net tam nesukurti, o juk visuose juose turės žmonija vystytis iš gyvybės plazmos suteiktos pradžios, ir pereiti nuo laukinio urvinio žmogaus, kariaujančio su vėzdu ir patiriančio visus evoliucijos tamsos labirintus, kokius patyrė ir mūsų žmonija, kuri dar ir dabar - po vieno milijono metų - tarpusavyje žudo vieni kitus, net vaikai tėvus, tėvai vaikus, seserys brolius, broliai seseris, ir tą daro dėl to, kad nėra atradę Tėvo-Rojaus Trejybės savyje, todėl jie nori viešpatauti kitų atžvilgiu, ir nori primesti savo valą kitiems, tuo pažeisdami Rojaus Trejybės valią. Tą patį darai ir tu, mielas Vaidai, kaip ir daugybė Urantijos Knygą studijuojančiųjų vien tik savo užterštu intelektu, ir nematančiu jokio savo asmeninio dvasingumo augimo vektoriaus krypties, o kada aš ją nurodau, tai dar net ir neigiančiu patį vektorių, kaip tiesą ir šviesą šitame gyvenime.
Tad ir pamėginkite įsivaizduoti, kokia laukia dar tolima ateitis Aukščiausiosios Būtybės galutiniam įsiasmeninimui.
Tačiau Aukščiausioji Būtybė yra GYVA - YRA ASMUO - IR YRA DIEVO SEPTINKARČIO KETVIRTOJI PAKOPA, NORS DAR IR NEĮSIASMENINUSI IKI GALO. Todėl ji ir yra tokia vienintelė Būtybė visoje kūrinijoje, kuri ir yra SINTETINIS-DIRBTINIS KOORDINATORIUS.
Tam aš jus ir mokau giluminio Urantijos Knygos supratimo, o ne intelektui būdingo paviršinių žinių kaupimo, kuris nieko vertas, tik bėdos pridaro, nes suklaidina, kaip ir tave, mielas Vaidai, klaidina iki šiol. Esi AKLAS IR KURČIAS DVASIOJE, o praregėti ir išgirsti NET nenori. Todėl tavęs laukia daug sukrėtimų ir nusivylimų, tačiau tu pats pasirenki savojo gyvenimo vektorių, kada negirdi Rojaus Trejybės tau suteikiamos su meile išminties ir nematai Jos šviesos, dargi jos BIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-04-27 13:26:05
Dėl dogmų. Tik nestudijuojantis Urantijos Knygos žmogus gali laikyti Urantijos Knygą dogma.
Urantijos Knyga nėra religija. Urantijos Knyga padeda ieškoti Dievo. Todėl Urantijos Knyga niekaip negali būti dogma. Vien dėl šių citatų:
„Nesvarbu, kiek išaugtų jūsų suvokimas apie Tėvą, bet jūsų protą visada stulbins Tėvo-AŠ ESU neatskleista begalybė, neištirta platybė, kuri visada liks neišmatuojama ir nesuvokiama per visus amžinybės ciklus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, bet visada jo liks daug didesnė dalis, apie kurios egzistavimą jūs net ir neįtarsite. Ir mes tikime, jog tai yra lygiai tiek tiesa transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. Dievo ieškojimas yra begalinis!”
“Religiniai apmąstymai yra neišvengiami, bet visada yra žalingi; mąstymas savo objektą neišvengiamai falsifikuoja. Mąstymas turi polinkį religiją paversti kažkuo materialiu ar humanišku, ir tokiu būdu, nors jis tiesiogiai kišasi į loginės minties aiškumą, bet netiesiogiai jis religiją priverčia atrodyti kaip žemiškojo pasaulio veikimas, to paties pasaulio, su kuriuo ji amžinai turėtų kontrastuoti. Dėl to religiją visada apibūdins paradoksai, tie paradoksai, kurie kyla dėl to, jog nėra patirtinio ryšio tarp visatos materialių ir dvasinių lygių – morontinės motos, viršfilosofinio jautrumo tiesos supratimui ir vienybės suvokimui.“
„Daug naujų religijų ir keisti "izmai" kilo iš nepavykusių, netobulų, klaidingai suprastų, ir iškraipytų minties derintojų pranešimų.“
„Kada nors religininkai susirinks draugėn ir iš tikrųjų bendradarbiaus remdamiesi idealų ir tikslų vienybe, vietoje to, kad tą mėgintų daryti remdamiesi psichologinėmis nuomonėmis ir teologiniais tikėjimais. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, O NE DOGMATINĘ FORMULUOTĘ TO, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje."
„Įtikėjimas veda į Dievo pažinimą, ne vien tik į dieviškojo buvimo mistinį pajautimą. Įtikėjimo nereikia per daug paveikti jo emocinėmis pasekmėmis. Tikroji religija yra tikėjimo ir žinojimo patyrimas, o taip pat jausmo patenkinimas.“
O ką mums pranašauja Urantijos Knyga, kuri yra epochinis Apreiškimas:
„Jėzus nesiūlė jokių taisyklių visuomeniniam vystymuisi; jo misija buvo religinė, o RELIGIJA YRA IŠIMTINAI INDIVIDUALUS PATYRIMAS. LABIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOS VISUOMENĖS TOBULIAUSIAS TIKSLAS NIEKADA NEGALI TIKĖTIS, KAD PRANOKS JĖZAUS ŽMONIŲ BROLYSTĘ, GRINDŽIAMĄ DIEVO TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMU. Jokio visuomeninio išsivystymo idealo negalima įgyvendinti neatėjus šitai dieviškajai karalystei.“
„Dabar religija susiduria su mokslinių protų ir materialistinių polinkių naujo amžiaus iššūkiu. Šitoje gigantiškoje kovoje tarp to, kas yra pasaulietiška ir kas yra dvasiška, GALŲ GALE TRIUMFUOS JĖZAUS RELIGIJA.“ UK 2075-04
Taigi Urantijos Knyga pranašauja, kad galų gale triumfuos Jėzaus religija. Tai kam yra reikalinga Urantijos Knygos forume kitokia religija? Aš suprantu, kad ji nori pasirodyti gerokai brandesne religija, negu numatyta pačioje Urantijos Knygoje. Bet kam šokinėti per epochas. Galų gale, jei jau atsirado šioje planetoje žmogus, kuris savo mąstymu ir įgaliojimais pranoko ir epochas ir epochinį Apreiškimą, ir yra pats išmintingiausias ir dvasingiausias, tai kodėl toks žmogus negali savo religijos forumo negali pavadinti tikruoju jo apreiškiamos religijos vardu – Rojaus Trejybės garbinimo religijos forumas. Aš, kaip „dvasinis nesubrendėlis“, bent kol kas tikrai neateičiau į tokį forumą. Ateičiau nebent tuomet, kuomet pasiekčiau tą labai aukštą dvasingumo lygį, kuris man šiai dienai, atrodo, yra nepasiekiamas...
VaidasVDS
2012-04-27 13:14:56
Pirmiausia, tai Urantijos Knyga yra dvasinių Asmenybių perteikti mokymai. Dabar pabandykite įsivaizduoti - Dvasinį ir save-materialų, kuris remiasi vien tik ribotu materialaus proto suvokimu. Ar jūs bent per kruopelytę galite įsivaizduoti tą milžinišką skirtumą?! Štai dėl ko tos dvasinės Asmenybės, apreiškiančios Rojaus Trejybės Kūrinijos platesnį suvokimą, SAKO, KAD JOMS BE GALO SUNKU PERTEIKTI TAS DVASINES REALIJAS MATERIALIAM PROTUI, IR JOS VISKĄ TURI IŠKRAIPYTI IR SEGMENTUOTI TAIP, KAD TIK BENT KIEK TAS PASIKLYDĘS TAMSOJE MATERIALUS PROTAS PRAREGĖTŲ. IR JEIGU TIKRAI SKAITYSITE URANTIJOS KNYGĄ NUOŠIRDŽIAI, ATSIVĖRĘ VISA SAVO SIELOS GELME ROJAUS TREJYBEI, PERSKAITYSITE, KAD TOS DVASINĖS ASMENYBĖS PERTEIKIA IŠKRAIPYTĄ DVASINĖS REALYBĖS INFORMACIJĄ PRITAIKYTA PRIE MATERIALAUS PROTO.
BET AR GI JŪS TĄ PASTEBĖJOTE, AR PASTEBITE? Būkite sąžiningi su savimi ir nemulkinkite savęs. Yra paprastas eksperimentas: apsidairykite kambaryje, ir išvardinkite, kokius matote rudus daiktus; po to, kai išvardinsite, paklauskite, o kiek matėte mėlynų daiktų? - ir kada šitas eksperimentas yra atliekamas, tuomet akivaizdžiai žmogus pamatai paprastą dalyką - KAD MATERIALUS PROTAS PASTEBI TIK TAI, Į KĄ JIS YRA SUSIKONCENTRAVĘS DĖMESĮ. Nes pasakyti, kad matė mėlynų daiktų, neapasakoma, kadangi užduotis buvo sukoncentruota į rudus daiktus. Štai koks yra materialaus proto apribojimas. Bet gi Urantijos Knyga aiškiai moko ir apie sielos protą, ir apie dvasios protą, ir dar taip aiškiai pabrėžia, kad yra milžiniškas skirtumas tarp jų.
Ir štai dėl to, kad žmogus remdamasis vien tik materialiu protu, ir neatsivėręs savo siela Rojaus Trejybei, iškraipo Urantijos Knygos mokymus taip, kad net kala dogmos lentelę, kaip kad akmenyje iškalto įstatymo raidę.
Jums nekilo klausimo, kodėl mes gimstame bejėgiais kūdikiais? Kodėl negimstame iš karto (kaip iškalti akmenyje) suaugusiais? Juk pirmokas nelaiko dvyliktokų egzamino, nes jis dar net rašyti dorai nepradėjo. Ar matote koks kelias laukia pirmoko iki dvyliktos klasės? Lygiai taip pat ir dvasinės tiesos paieškos vyksta palaipsniui, ir negalima peršokti iš primos klasės į dvyliktą. Viskas vyksta nuosekliai ir palaipsniui. Ir juk dvasinės Asmenybės moko visada, kad viskas yra judėjime, augime į didesnę šviesą. Lygiai taip pat yra ir su ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMU, kuris jau užaugo iš Tėvo garbinimo pakopos. O kai kas net Tėvo garbinimo nėra pasiekę. Bet tai juk nesvarbu, kaip ir pirmokui nerūpi, kad ką tik gimė kūdikis, kuris net nenutuokia, kad jam reikės būti pirmokėliu.
Kad ir ką daugiau berašyčiau, žmogus, neturintis ĮTIKĖJIMO, vis tiek nesupras, kaip ir nesupras, ką jau parašiau, ir tik darys savo materialiu protu išvedžiojimus ir kiti net drįs klaidinti kitus. Vis tiek jūsų keliai sueis į šitą GYVĄJĮ KELIĄ, TIK JŪS JUO GALITE EITI JAU DABAR, IR PAMIRŠTI KANČIAS, KURIAS PATIRIATE. Spręsti jums, ar pasiekti GYVĄJĮ KELIĄ per skausmus ir kančias, ar eiti palaimingai, nuoširdžiai, MYLINT ROJAUS TREJYBĘ, PASITIKINT ROJAUS TREJYBE, ATSIVERIANT ROJAUS TREJYBEI.
Ramybė jums.
Evaldas
2012-04-27 13:12:24
Ačiū už visą kritiką, ypač Algimantui. Džiugu, kad kažkas nors kažkokiu būdu tavimi rūpinasi, ieško klaidų ir jas nurodinėja. Jei kam nors atrodo, kad Urantijos Knygos studijavimas - tai tamsos ir BAIMĖS minčių reiškimas, tegul tai būna jo asmeninis matymas. Daug blogiau laikyti save neklystančiu, negu kartais suklysti. Čia svarbiausia yra nuoširdumas - tikrieji ketinimai. Šiaip neturiu nei jokios baimės, nei esu su kažkokia tamsa. Nuoširdžiai matau tą tamsą, kurioje skendi dauguma šios planetos gyventojų, todėl nepritariu tiems metodams, kuriuos naudoja Algimantas šiame forume. Esu labai jam dėkingas už Urantijos Knygos vertimą (tik įvado 11 puslapyje ištaisykite grubią klaidą vietoje žodžio "sintetinis" įrašykite "sintezuojantis"), už jo veiklą iki 2010 metų, tie patyrimai buvo patys nuostabiausi mano gyvenime. Iki to laiko aš irgi pilnai palaikiau Algimantą, o ir dabar matau daugybę jo gerų atliekamų darbų. Jeigu žmogus kam nors padeda, to neįvertinti būtų klaidinga.
Evaldai aš rašiau: "asmeninės kieno nors pastangos ką nors pagreitinti yra klaidingos". Jei studijavai Urantijos Knygą, tai turėjai pastebėti, kad Liuciferis siūlė atsisakyti tokio ilgo kylančių mirtingųjų mokymo, trunkančio gal milijardus metų. O štai Algimantas siūlo garbinti Rojaus Trejybę jau čia - evoliuciniame pasaulyje, nors toks garbinimas vyksta tik Havonoje. Kam reikalingas toks milžiniškas garbinimo šuolis Algimantas taip ir nepaaiškina. O kas gali nuspręsti, ar pasiekė koks nors asmuo mirtingojo progresinio pasiekimo pirmąjį ir baigiamąjį apskritimą. Blogai yra tada, kada tokį sprendimą padaro pats asmuo, kuris mano, kad tokį lygį jau pasiekė, kad visi jo mokymai yra absoliučiai teisingi, taigi jis yra absoliučiai teisingas mirtingasis tvarinys, pats teisingiausias visoje planetoje.
Gal ir daug klaidų čia pridariau, bet tikrai (čia mano nuomonė) nesu nei pats teisingiausias, nei pats dvasingiausias mirtingasis tvarinys šioje planetoje, tad per daug nepykite ant manęs, nes pyktis yra kaip akmuo, sviestas į širšių lizdą...
VaidasVDS
2012-04-27 10:23:28
Dėkoju už rūpestį (kai kurių dvasios brolių) ir už patarimus ir perspėjimus. Aš noriu jums tuo pačiu palinkėti, pabuskite dvasioje, užgimkite savo dvasia, kurią mes visi turime iš Rojaus Trejybės. Dabar matau, kaip vaikiškai atrodo tie dvasios broliai ir sesės, kurie yra dvasiškai akli ir nemato Švieos iš Rojaus Trejybės ir šituo būdu dar šaukia visa gerkle, kad neva Šviesos nėra. Mielieji, jums nepakovot prieš Rojaus Trejybės Šviesą ir jei jūs Jos nematote, tai yra jūsų bėda ir problema. Aš taip pat nemačiau, bet aš išlikau nuoširdus ir sąžiningas su savimi. Aš neužkirtau sau kelio, šaukdamas, kad Šviesos nėra, bet vietoj to, pradėjau įsiklausyti vis labiau ir labiau. Ir tik tada pradėjau matyti ryškėjančią Šviesą iš Rojaus Trejybės. Ir dabar šituo matymu negaliu atsidžiaugti. Vis dar klausiu savęs, kaip taip gali būti, nejau tai tikra nors iš tikrųjų tai patiriu,- tai tiesiog dvasiškai aklam nesuvokiama, bet visada galima tai patirti, jei pradėsi nuoširdžias paieškas. Rojaus Trejybės Meilės patyimas žodžiu nenupasakojamas, nes žodžiai yra per skurdūs. Ir kai apsidairai aplinkui, sunku patikėti, kad tai tikra, nes aplinkui vien tamsa, ir dar kokia gūdi tamsa: visi panikuoja, stresuoja, nervuojasi, ir visaip save naikina. Ir atrodo dalinčiau ir dalinčiau tą jausmą, kad tik visiems palengvėtų, kad bent kiek palaimos pajaustų. Bet tenka greitai nusivilti su tuo, nes dvasiškai akli bijo tokios Šviesos ir tokios Meilės. Jeigu tik suagusieji išsaugotų vaikystėje turėtą nuoširdumą, viskas būtų šviesiau.
Ir kaip galima nepatirti Rojaus Trejybės Švieos, kurią Ji paskleidžia per Algimantą? Man dabar nebesuvokiama, nors ir suprantu, kad tai lemia dvasinis aklumas. Nesakau pradėti dievinti Algimantą ir prisirišti kaip prie dievybės, pradėti aukštinti ir panašiai. Šito jis pats neleistų. Jūs net ir materialiai esate akli, kada kalbate tokias nesąmones, kad neva jis mulkina ir pan. Jeigu nepastebėjote, jis Urantijos Knygą išvertė už Ačiū. Ir dabar viską daro už ačiū, ir nieko neprašo. Ir kiekvienas pats pajaučia, kaip prisidėti ir padėti. Bet aš tikrai myliu dvasios brolį Algimantą ir jaučiu milžinišką dėkingumą už tą Šviesą, kurios nepabūgo ir priėmė bei paskleidė; vis tik neskubėkite su galutinėmis išvadomis, pabūkite kantrūs - o kantrybė įmanoma tik per jos Šaltinį, kuris yra Rojaus Trejybė - tik Ji suteikia kantrybę per gyvą ryšį su Ja. Tad nenuostabu, kad tokias išvadas darote ir dar kitus klaidinate.
Šitoje vietoje norėjau parašyti palinkėjimus-patarimus, bet suvokiau, kad tai vis tiek dvasiškai akliems bus per daug ir per sunku įsisąmoninti bei suvokti, o nuoširdūs tiesos ieškotojai žino, ką daryti.
Ramybė jums.
Evaldas
2012-04-26 23:49:01
Evaldai
Mes kuriame savo žemišką-materialią būtį
Mes kartu su dieviškosiomis realybėmis formuojame dvasinę ateitį
IR jeigu leisime įsiterpti totalitarizmo-komunizmo liekanoms į mūsų mintis, supratimą, įžvalgas, kaip jie dabar naujai save besivadintų; –na gerbk save, naujausią dvasinę žinią –UK, savo palikuonis, dabartį ir ateitį –na, nesileisk apsišaukėliui paminti tiek žmogiškojo orumo –tiek dieviškosios Kibirkšties dirbančios Tau, kaip ir kiekvienam individui, kad palikus kilmės pasaulį turėtai išliekančius turtus, kurių bendraautoriai Tu ir Jis; ne Rojaus trejybė, ne...
Amžinybė daug gražesnė, turtingesnė, įvairesnė nei rojališkos nesveikos iliuzinės narkotinės nenatūralios; nors malonios būsenos. Mes nesirenkam alhoholį narkotikus kad gyvenime nestigtų šviesos džiaugsmo tiek viduje, tiek aplinkui
Kazimieras
2012-04-26 22:11:04
Mielas Evaldai, tu esi visiškai teisus, kad Vaidas savo teiginiais ne tik IŠKRAIPO Urantijos Knygos MOKYMĄ - ŽINIĄ, bet jis viską dar ir sujaukia ir supainioja, kad jo paties teiginius išnarplioti taip, kad jie atitiktų Dokumentų autorių teiginių dvasią ir prasmę reikėtų kiekvieną jo teiginį ne tik perrašinėti, bet ir daug giliau aiškinti platesnį kontekstą, iš kurio būtų aišku kodėl toks jo klaidingas supratimas, kada žvelgiama vien tik segmentuotai ir siaurai. Būtent aš ir mokau GILUMINIO IR NUOSEKLAUS URANTIJOS KNYGOS ANALIZAVIMO, ko nemoko niekas visoje planetoje, nes nėra tam gavęs tokio parengimo iš Rojaus Trejybės. Kartoti antrą kartą nekartosiu, nes tai jau šiandien paaiškinau.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meilė,
Algimantas
2012-04-26 20:12:49
Noriu paklausti kaip dvasinis mokinys, ar tokie teiginiai: "Tiesa, tokios religijos Urantijos Knyga nenumato ir sako, kad toks garbinimas yra numatytas tik Havonoje. Urantijos Knyga moko visus, kad visos asmeninės kieno nors pastangos ką nors pagreitinti yra klaidingos. Pirmasis tokią klaidą padarė Liuciferis, po to ją pakartojo Kaligastija, vėliau Ieva. Visi jie norėjo ir gana geranoriškai kažką pagreitinti. Beje Kaligastijos pagerinimai iš pradžių davė visai neblogų rezultatų (apie tai kalbama Urantijos knygoje), tik vėliau pasekmės buvo jau žymiai blogesnės." - neiškraipo paties Urantijos Knygos perteikiamo mokymos? Kiek aš skaičiau, tai pastebėjau, kad garbinimo salės yra visur, tik jos skirtos Tėvui, net Kaligastija Dalamatijoje pastatė miesto centre Tėvo garbinimo šventovę. Po to Adomas ir Ieva turėjo tiek pirmajame ir antrajame Sode po tokią šventovę. Bet tai yra Tėvo garbinimas, ir taip pat Havonoje tik Tėvo. O Raujaus Trejybės - TRIJŲ LYGIAVERČIŲ ŠALTINIŲ IR CENTRŲ - garbinimas prasideda nuo šitos tamsiausios planetos. Liuciferis paskelbė savęs išaukštinimo manifestą ir pradėjo ieškoti sąjungininkų, ir Kaligastija prisijungė prie Liuciferio sukelto maišto; o iki to meto Kaligastija vydė dieviškąjį planą numatytą mūsų evoliucijai. Taigi jie iškilo kūrinijoje kaip maištininkai, o Ieva niekada neiškilo kaip maištininkė ir neprisijungė prie šių į tamsą puolusių didingų asmenybių. Ieva tik pasidavė savo nekantrumui ir padarė tik pražangą, kuri nebuvo sąmoningai suplanuota, kurią ji padarė nuoširdžiai tikėdama, kad daro gėrį, todėl vėliau ir buvo jiems suteikti Derintojai ir jie toliau jau eina link Rojaus kaip mes - mirtingieji žmonės. Liuciferis iškėlė save, savo asmeninę laisvę, atmesdamas Tėvo tikrovę, paneigdamas Sūnaus Kūrėjo valdžią - Kaligastija vykdė Planetos Princo dieviškąjį planą numatytą evoliuciniams pasauliams, siekiant pagerinti biologinę padėti, kad atsirastų stipresnis dvasinis imlumas; po to Kaligastija prisijungė prie maišto ir nutraukė tai, kas numatyta Rojaus Trejybės dieviškajame plane. Ievos pražanga su maištu susijusi tik tiek, kad Kaligastija kaip įmanydamas stengėsi sužlugdyti Adomo ir Ievos misiją; misija visgi buvo sužlugdyta bet Admoas ir Ieva prie Liuciferio maišto neprisijungė, kaip kad Kaligastija. Taigi šiuo atveju man niekaip neišeina visų suplakti į vieną vietą ir pasakyti "visi jie norėjo ir gana geranoriškai kažką pagreitinti". Ar tikrai paneigti Tėvo egzistencijos faktą yra pagerinimas? O juk Liuciferis ir sieko savo maištu paneigti Tėvo tikrovės faktą. Jie kur suklydau, pataisykite.
Ramybė jums.
Evaldas
2012-04-26 16:34:19
Mielieji, aš jums, kurie lankote mano užsiėmimus Urantijos grupėje Vilniuje, ir kuriuos aš mokau GILUMINIO Urantijos Knygos supratimo ir analizavimo, o taip pat ir tie, kurie lankote Rojaus Trejybės gyvąją šventovę Vilniuje ir Kaune, tiems aš nuolat kartoju, kad yra tokių NE URANTŲ, bet URANTININKŲ, KAIP BAŽNYTININKŲ, KURIE LAIKOSI TIK DOGMŲ IR NEGYVŲ RITUALŲ, KAIP BIBLININKŲ, KURIE NELEIDŽIA NĖ ŽODŽIO PRIDĖTI PRIE BIBLIJOS, tai taip ir urantininkai yra šių laikų FARIZIEJAI, kurie tuoj pat, kai kas jiems nepatinka, o iš esmės, kada ko NESUPRANTA GILUMINE-DVASINE prasme, šmaukšt citatą iš Urantijos Knygos, ATSEIT, šekit tiesos įrodymą, kaip argumentą, kitam prikalti, net nesuvokdami šitos pačios citatos esmės, kad ji būtent teigia priešingai negu tai, ką urantininkas nori pasakyti savo galva, mat jo galva nepajėgia suvokti PLATESNIO KONTEKSTO, O CITATA BŪNA PAIMTA BŪTENT BE PLATESNIO KONTEKSTO, KURIAME CITATOS ESMĖ ATSISKLEIDŽIA VISAI KITOKIU ATSPALVIU JĄ SUVOKIANČIAM BŪTENT PLATESNIAME KONTEKSTE.
Štai kodėl aš jums taip pat sakiau, ir sakau, kad lengva apsiginti nuo akivaizdaus priešgyniautojo, kuris viską sako atvirkščiai, ir dar paneigdamas patį apreiškimą, bet daug sunkiau pamatyti urantininkų dviveidiškumą, ir trumparegystę, nes jie naudojasi tuo pačiu šaltiniu - Urantijos Knyga - tik šio nuostabaus šaltinio nėsupranta gilumine prasme – DVASIA – kuri yra nepažadinta laisvam skrydžiui Rojaus Trejybės REALIOSE MEILĖS ORO SROVĖSE,, o suvokia skaitomus teiginius tik savojo intelekto paviršiumi, kuris tuoj pat puola GINTIS IŠ BAIMĖS CITATOMIS – IR NETINKAMOMIS – o patį šaltinį – Urantijos Knygą – įkalina ir padaro iškaltu akmenyje tekstu, kurio išplėsti neleidžia niekam. Būtent dėl jų miegančios DVASIOS – ASMENYBĖS – jiems ir neprieinami Urantijos Knygos lobiai, kurie glūdi giliai viduje, o ne prašytų žodžių reikšmėse, kurios yra tik pats ledkalnio smaigalys, kai urantams gyvajame kelyje būtina patirti tų žodžių TURINIO PILNATVĘ SAVO ATSIVĖRUSIA DVASIA IR SĄSAJA SU SAVYJE ATRASTA ROJAUS TREJYBE. Be Rojaus Trejybės, atrastos savyje, neįmanoma suprasti Urantijos Knygos dvasinio MEILĖS turinio, kuris visas persmelkia kiekvieną pastraipą. To dar neužtenka, dabar TĄ mato ir tie urantai, kurie lanko mano užsiėmimus Vilniuje, kiek mes daug IŠPLEČIAME Urantijos Knygos tekstą, kada žvelgiame į jį Rojaus Trejybės kosmine įžvalga IR ANALIZUOJAME JĮ GILUMINE PRASME. Tada Urantijos Knyga mums atrodo per siaura, kurią būtinai reikia išplėsti, kad būtų galima susidaryti tikresnį – mažiau iškreiptą – kūrinijos, ir visos dvasinės šeimos, giluminį vaizdą, kaip ir pačios Rojaus Trejybės Asmenų tarpusavio ryšius ir veikimą visų labui.
Jau senokai mūsų Forume nebuvo tokių tamsos ir BAIMĖS minčių, kokias dabar pareiškė Vaidas. Man kyla toks įspūdis, kad tai žmogus išlindo iš viduramžių gūdaus miško ir mėgina žmones, kurie gyvena ir dirba savo PLAČIUOSE laukuose ir NUOSTABIOSE sodybose, raginti sugrįžti į tą patį gūdų mišką.
Pamėginsiu Vaido sampratas IŠPLĖSTI, ir parodyti jų trumparegiškumą.
.
Vaidas rašo:
”Esu kaip visada su gerais ketinimais, nors Algimantas gali tuo ir netikėti.”
Manęs nedomina, mielas Vaidai, tavo ketinimai, aš matau tavo klystkelius ir kuriais tu vedi visus, kas tik tavimi patiki, ne Forume, bet GYVENIME, nes gyveni be Rojaus Trejybės, atrastos savyje. O toks tavo ne gyvenimas, bet EGZISTAVIMAS - tai ne daugiau kaip skurdus intelekto viešpatavimo kelias, kuris tau jau pridaro problemų, o ateityje pridarys ir vargų, o tu juos mėginsi permesti dar ir kitiems. O tai netinkamas kelias, nes eini prieš Rojaus Trejybės valią, kuri numato tai, kad atrastum Rojaus Trejybę savyje ir ĮTIKĖTUM dar šitame pasaulyje. Tu, mielas Vaidai – kaip ir kiekvienas – turi laisvą valią, ką pasirinkti – tamsą ar gyvą šviesą. Pasirinkdamas gyvą šviesą – patinka tau ar ne – vis tik turėsi tuomet jau vadovautis ir mano suteikiamais dvasiniais mokymais, kurie yra iš Rojaus Trejybės ir kurie šlovina Rojaus Trejybę, jos meilę ir šviesą visų labui, ir tada bus akimirka, kada gimsi iš dvasios – gausi NUŠVITIMĄ SAVYJE IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Tik tada tavo ketinimai bus pilni Rojaus Trejybės MEILĖS IR ŠVIESOS. Dabar tavyje – tik baimė ir pasimetimas.
Tu užsiminei apie Liuciferį, tačiau net pats nesuvoki, kad taip, kaip Liuciferis elgiesi TU, nes būtent jis ir turėjo GERŲ KETINIMŲ – IŠLAISVINTI ASMENYBĘ, KAD JI VADOVAUTŲSI TIK SAVO LAISVA VALIA, O NE KOKIO NORS JAM MENAMO TĖVO, KURIO EGZISTENCIJĄ JIS BŪTENT IR PANEIGĖ, TUO SUKELDAMAS MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ IR UŽTRAUKDAMAS IZOLIACIJĄ VISAI VIETINEI SATANIJOS SISTEMAI. Liuciferis savo Asmenybės Laisvės – o iš tiesų Nelaisvės – Manifestu padarė viską, kad valinį tvarinį ATSKIRTŲ nuo TĖVO ir jį pajungtų SAU KAIP PAVALDINĮ-VERGĄ Panašiai ir tu mėgini STABDYTI evoliucijos eigą mirtingojo dvasiniame ir gyvajame kelyje – nuleisti šlagbaumą, kad žmogus neužmegztų jokio gyvo ryšio su Rojaus Trejybe, ir liktų našlaičiu, koks jis ir buvo iki šiol. O KAD BŪTŲ ĮTIKINAMIAU PAKIŠI CITATĄ IŠ URANTIJOS KNYGOS. Tačiau apie ją bus kalba žemiau. Toks tavo baimės pilnas ir visiškai be MEILĖS elgesys – tai ir yra Liuciferio kelio mažoji kopija Urantijoje – užslopinti žmogaus siekį ATRASTI ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS SAVYJE IR PATIRTI JŲ GYVĄ BUVIMĄ VIDUJE IR JŲ GYVUS MEILĖS VIRPESIUS, IR JUOS SIŲSTI BE JOKIOS DISKRIMINACIJOS VISIEMS VIENODAI. Liuciferis tapo savojo intelktualaus susireikšminim saviapgaulės tragiška auka, kokia ir tu tampi. Juk Liuciferis Nebadono Vietinėje Visatoje tarp 10.000 Vietinių Sistemų valdovų – pirminės kategorijos Lanonandekų – pagal intelektualų išsivystymą pateko į pirmąjį šimtuką. Jo intelektas nebuvo SUDVASINTAS ĮTIKĖJIMU IR MEILĖS IŠ KŪRĖJO PATYRIMU. Tai akmeninis, šaltas, ir negyvas intelektas, kuris anksčiau ar vėliau atveda į IŠDAVYSTĘ. Ir tu šitokiu keliu žengi jau ne vienerius metus. Žengi į savo TRAGEDIJĄ.
Tolaiu Vaidas rašo:
”Na Urantijos Knygos skaitytojų ir studentų būtiniausi darbai yra studijuoti Urantijos Knygą, gerai suvokti jos prasmę ir protingai skleisti jos idėjas, skleisti gėrį ir gerą valią tarp visų žmonių. Urantijos Knyga numato dvi religijų rūšis - asmeninę religiją ir Jėzaus apreikštą religiją - Dievo Tėvystę ir visų žmonių brolystę.
Deja savarankišką, protingą, dvasiškai motyvuotą asmeninę religiją gali sėkmingai vystyti tik dvasiškai ir išmintingai stiprios asmenybės. Algimantas savo asmeninę religiją, kuri yra teisinga tik jam vienam asmeniškai, bando paversti platesne religija ir ją vadina - Rojaus Trejybės garbinimo religija. Tiesa, tokios religijos Urantijos Knyga nenumato ir sako, kad toks garbinimas yra numatytas tik Havonoje. Urantijos Knyga moko visus, kad visos asmeninės kieno nors pastangos ką nors pagreitinti yra klaidingos. Pirmasis tokią klaidą padarė Liuciferis, po to ją pakartojo Kaligastija, vėliau Ieva. Visi jie norėjo ir gana geranoriškai kažką pagreitinti. Beje Kaligastijos pagerinimai iš pradžių davė visai neblogų rezultatų (apie tai kalbama Urantijos knygoje), tik vėliau pasekmės buvo jau žymiai blogesnės.”
Mielieji, giluminių Urantijos Knygos studijų neįmanoma siekti neatradus Rojaus Trejybės savyje. Tokias studijas aš vedu vienas visoje planetoje, nes daugiau nėra nė vieno mirtingojo tam parengto būtent taip, kaip Rojaus Trejybė mano misijai ir parengė mane – kad matyčiau Urantijos Knygos gelmę, kurios nemato niekas kitas, ir mokyčiau šią gelmę pamatyti su Rojaus Trejybe ir jus – kaip TIKRUOSIUS DVASINIUS ATEITIES MOKYTOJUS.
Būtent dėl to aš jums, mano mylimieji, ir rašau, kad vien tik Urantijos Knygos net ir giluminių studijų urantui neužtenka, jam reikia dar studijuoti ir Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimus, nes daug ko, kas yra būtent šiuose apreiškimuose Urantijos Knyga neapima. Ir aišku, reikia studijuoti ir mano mokymus, kurie taip pat yra iš Rojaus Trejybės, kad ir kaip kam nors tai nepatiktų. Tuo tarpu urantui dar būtina Rojaus Trejybę ir garbinti-šlovinti, iš meilės, Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, kuri ir buvo mano įkurta būtent Jėzaus sumanymu, kada man žinią atvežė žmogus iš Australijos, ir kuriam aš labai aktyviai priešinausi, kol patyriau nušvitimą, ir tuoj pat tam australui pasakiau, kad jau šventovė įkurta. Todėl šitoji apreikštoji religija ir yra toji pati Urantijos Knygoje pavadinta Jėzaus religija, kurios jis pats nekūrė, nes jam prieš įsikūnijimą Urantijoje buvo perteikti apribojimai, ko jis neturėtų daryti – vienas iš jų – nekurti jokios religijos, o savo gyvenimu demonstruoti, ką reiškia vykdyti Tėvo valią, ir gyventi kaip numato religinis gyvenimas toje kartoje ir aplinkoje kasdienį gyvenimą. Tą jis ir darė, kol sukaupė mirtingojo patyrimą, o kada pasirinko apaštalus, tada jis jau pranoko ritualinį ir dogmatinį žydų religinį gyvenimą. Ir šito paties mokė ir savo apaštalus – jis juos mokė melstis taip, kaip meldėsi jis pats – nuoširdžiai ir savais žodžiais, o ne išmoktomis ir mechaniškai ištariamomis maldomis. Apreikštoji religija yra GYVA, todėl jos negalima ĮKALINTI Į MALDŲ TEKSTUS. Juk ir mes – urantai – taip pat pradėjome garbinti iš pradžių Tėvą, kol po kelerių metų Tėvas paprašė manęs užmegzti ryšį su Kitais Dviem Rojaus Trejybės Asmenimis, ir tada Begalinė Dvasia-Motina-Sesė suteikė man mokymą, kad aš pradėčiau garbinti ne tik Tėvą, bet ir Kitus Du Lygiaverčius Rojaus Trejybės Asmenis – Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį ir Ją – Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę, ir šito mokyčiau kitus savo dvasios brolius ir seses. Ir tą aš darau. Šiek tiek vėliau Tėvo man buvo perduotas naujas mūsų gyvosios-apreikštosios religijos pavadinimas – nebe Tėvo, bet Rojaus Trejybės. Tai ir rodo, kad išplėtus garbinimą nuo vieno Tėvo iki Rojaus Trejybės buvo mums pakeistas ir gyvosios religijos pavadinimas, kad atitiktų jos turinį. Tai taip pat rodo, kad gyvoji apreikštoji religija nėra akmenyje ištašyti žodžiai, kad jie gali būti išplėsti ir net pakeisti.
Todėl mes – urantai – šitame pasaulyje pradėjome – esame ištakos – KITO VISATOS AMŽIAUS LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE BŪSIMAI ROJAUS TREJYBĖS GYVAJAI RELIGIJAI.
Ir mes – URANTAI – buvome parinkti tam, kad Rojaus Trejybė paliudytų per mus visai kūrinijai, jog net maišto ir tamsos pasaulyje, gali būti pati ryškiausia ir giliausia šviesa ir tiesa, kokią tik gali mirtingasis patirti, atradęs Rojaus Trejybę savyje, nes TUOMET išoriniai TAMSOS kliuviniai išnyksta vidinėje šviesoje, Taip pat tai rodo, kad Rojaus Trejybė žaidžia žaismingą savojo sumanymo evoliucijos žaidimą, pasirinkdama patį tamsiausią pasaulį pačiai ryškiausiai ateities šviesai – pradėti naująją Rojaus Trejybės apreikštąja religija visai kūrinijai nuo paskutiniojo ir labiausia atsilikusio apgyvendinto pasaulio, ir dar patyrusio savo neištikimų vadovų maištą prieš Rojaus Trejybę, kad visi matytų, jog Rojaus Trejybė tikrai realiai MYLI VISUS VIENODAI, ir nė vieno neišskiria, ir neatstumia, nebent kas nors pats, savo laisva valia, atstumia Ją sąmoningu apsisprendimu, ar nesąmoningu, kitų suklaidintas. Todėl mūsų urantų pavyzdys paliudija teiginio tiesą ir tikrovę – kas buvo paskutinysis tapo pirmuoju. Tai – Urantija, ir urantai. Ir tai nėra joks evoliucijos pagreitinimas, kaip šito bijo Vaidas. Tai yra labai išankstinis pasiruošimas pereiti prie būsimosios Rojaus Trejybės gyvosios religijos nuo dabartinės Tėvo religijos. Ir urantai jau dabar patys pajuto, ką reiškia garbinti ir šlovinti Rojaus Trejybę, kurie prieš keletą metų garbino ir šlovino vien tik Tėvą. Tai – didžiulis skirtumas, kuris dar labiau išplėt4 urantų dvasinį vidų, tikrąją asmenybę, ir suvienijo su visos kūrinijos Šaltiniu ir Centru – Rojaus Trejybe, nes garbinti vien tik Tėvą urantui jau nebepakanka, jau tikrai trūktų Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės garbinimo, kad būtų pajuntama visa Rojaus Trejybės pasireiškimo per Minties Derintoją pilnatvė.
Visai netinka lyginti mane nei su Liuceferiu, nei su Kaligastija, kurie įvykdė maištą prieš Tėvą-Rojaus Trejybę, ir jokių teigiamų rezultatų toks maištas duoti negalėjo, nes buvo paneigtas pats TIKROVĖS Šaltinis, o be Jo viskas subyra. Tuo tarpu aš Šaltinį aukštinu ir šlovinu, ir tą darau NE IŠ PAREIGOS, BET IŠ MEILĖS JAM IR JO MEILĖS, KURIĄ NUOLAT PATIRIU SAVYJE KASDIENYBĖS APLINKOJE, DĖKA, GARBINU ROJAUS TREJYBĘ TIK LAISVA VALIA, kurią jau seniai esu suliejęs su Šaltinio valia. Ir tuos urantus, kurie skuba, aš kaip tik sulaikau, kad tai nebūtų be reikalo taip švaistomas laikas ir energija, ir dėl to patiriamas kartus nusivylimas žlugus kurtiems planams. Ir tuo pačiu aš akinu būti ryžtingiems, o ne pasyviems.
Aš einu taip, kaip mene veda Rojaus Trejybė iš vidaus, nes atstovauju tik Jai, ir NIEKAM DAUGIAU visoje planetoje. Ir aš jokių planų nekuriu ateičiai. Jokių. Todėl ir jus mokau, kad daugiau atsivertumėte Rojaus Trejybei ir pajaustumėte Rojaus Trejybės vedimą iš vidaus, ir nepadarytumėte klaidos, kada savo troškimus klaidingai palaikytumėte Rojaus Trejybės valios vykdymu.
Urantijos Knyga nieko nenurodo konkrečiai, ką turi daryti urantas, nes tai jau suplanuota Rojaus Trejybės, ir urantui tereikia pajausti Rojaus Trejybės vedimą iš vidaus ir jam atsiduoti, kaip galingos upės srovės nešamam laiveliui, ir šis laivelis bus atplukdytas į ramų užutėkį, kad veiktų drauge su Rojaus Trejybe visų šviesos labui. Ir žaliavalgiai urantai tikrai bus, nes dvasinė žmogaus BŪSENA – DVASINIS ATSIVĖRĘS AŠ – TAS KŪNO GYVENTOJAS – reikalauja ir vis švaresnio, vis lengvesnio, vis gyvybingesnio maisto, ir jo vis mažiau, palaipsniui pereinant nuo mėsos prie žuvies, nuo žuvies prie kruopų, daržovių, ir vaisių, nuo kruopų prie žalių daržovių ir vaisių, nuo jų prie sulčių, nuo sulčių prie maitinimosi Rojaus Trejybės gyvąją energija tiesiogiai iš Jos gyvybinės energijos grandinės. Tačiau dar kartą kartoju – mitybą lemia DVASINĖ REALI BŪSENA, O NE INTELEKTO SIEKIS, ko jis nori. Kai esi sotus, valgyti nebereikia, o mitybos kaitą būtent ir nulemia GYVA DVASINĖ BŪSENA, kada ji vis stiprėja ir gilėja, pasiekdama vis aukštesnio dažnio energetinių virpesių išraišką materialiame kūne, tai jam materialaus maisto poreikis vis mažėja, o dvasia geria Rojaus Trejybės vis daugiau jai suteikiamą dvasinį gyvą nektarą.
Urantijos Knyga suteikia ŽINIĄ, tuo tarpu ją dar reikia paversti GYVA ŽINIA – gyvenimu, o gyvenimą reguliuoja visai kūrinijai – mums – kiekvienam – vienintelis Šviesos ir Tiesos Vedlys – ROJAUS TREJYBĖ. Todėl mums ir TEREIKIA JĄ ATRASTI SAVYJE IR ATSIDUOTI JOS VEDIMUI IŠ VIDAUS. Ir tai apima visas gyvenimo sferas – politiką, ekonomiką, mediciną, švietimą, šeimą, tarpusavio santykius. Čia jūs negalėsite lyginti Urantijos Knygos teiginių su tuo, ką jaučia Rojaus Trejybės sūnus ir dukra savo gyva dvasine būsena.
Urantijos Knyga NE TIKTAI “NENUMATO, kad urantai turi būti žaliavalgiai,” BET JI NENUMATO ŽMOGUI NIEKO, NES VISKĄ NUMATO VIEN TIK ROJAUS TREJYBĖ, kurią sudaro TRYS ŠALTINIAI IR CENTRAI – TRYS LYGIAVERTĖS NIEKADA NETURĖJUSIOS PRADŽIOS DIEVIŠKOSIOS ASMENYBĖS. Tuo tarpu Urantijos Knyga NĖRA ASMUO.
Žmogaus vartojamas maistas ne TIK GALI parodyti, BET IR RODO, žmogaus GYVOJO DVASINGUMO, O NE INTELEKTUALAUS SAMPROTAVIMO lygį. Ir tai, kad – kol kas – “vieni organizmai valgo kitus” yra PEREINAMASIS LAIKOTARPIS į gyvojo dvasingumo etapą, kada iš viso mirtingasis žmogus vis daugiau ir daugiau maitinsis tik Rojaus Trejybės gyvybę palaikančia energija tiesiogiai iš Rojaus Trejybės gyvybinės grandinės. O dėl to, kad “Naujausi moksliniai darbai atskleidžia, kad augalai yra ne tik gyvi, bet ir turi mąstymo sistemas,” tai paskaityk, mielas Vaida, Jėzaus Kristaus apreiškime KALBU JUMS VĖL ir tada geriau suvoksi, kad visa gamta ir net žmonių vadinama negyvoji gamta, skleidžia SĄMONĖS ENERGETINIUS VIRPESIUS, TIK JŲ NIEKAS NEGALI UŽFIKSUOTI ŽMOGIŠKOSIOS SĄMONĖS LYGIU. Ir skleidžia ne tik virpesius, bet ir atitinkamus ATSPALVIUS, nes visi virpesiai turi ne tik dažnį, bet ir atitinkamo dažnio atspalvį, todėl visa kūrinija yra ir spalvota. Juk vanduo savo atomo struktūra reaguoja tiek į maldą, tiek į prakeikimą, o augalai nežydi, ir net nuvysta, ir šitaip žūsta ten, kur yra žemo dažnio virpesių laukas, ar suprantamiau – blogų žmonių skleidžiamų žemo dažnio virpesių energijos laukas.
Toliau Vaidas patiekia visiškai klaidingą teiginį:
“Be abejo geriausius dvasinius pasiekimus galima įgyti išmintingai sujungiant savo protą ir augančią sielą per dvasinius patyrimus.”
Pirmiausia nėra “geriausių” dvasinių pasiekimų, jie yra ir tiek, be jokios gradacijos. Čia lygiai taip, kaip pasakytumėte geriausia mokykloje mokytis trečioje klasėje ir ją užbaigti. Tai tiesiog segmentuotas požiūris, ir dėl to klaidingas teiginys, kad kokie nors pasiekimai būtų sugraduojami, kada jie visi yra SANTYKINIAI, ir tuo patyrimo metu buvo tokie, tačiau kodėl jie geriausi? Tai tik menko atsivėrimo ir neišmintingo proto segmentavimai, suskaidymai, kada toks PROTAS nemato VISUMOS, tada ir daro klaidingus apibendrinimus.
Kaip aš galėčiau “išmintingai sujungti savo protą ir augančią sielą per dvasinius patyrimus?”
Tai klaidinimas, nes iš tokio teiginio atrodytų, kad aš esu su SAVO protu, tai jau tas pats AŠ, o šį protą galiu sujungti su KAŽKUO KITŲ – AUGANČIA SIELA, kuri be proto, kažkoks abstraktus ir nesuvokiamas kitas KAŽKAS, bet jau nebe aš.
DVASINIUS PASIEKIMUS MES ĮGYJAME PATYRIMŲ DĖKA, KADA ATSIDUODAME ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS. ROJAUS TREJYBĖ IR YRA IŠMINTIES ŠALTINIS. TODĖL IR MES, ATSIVĖRĘ JAI, SAVO PROTĄ NUŠVIEČIAME JOS IŠMINTIMI. IR TADA SAVO MATERIALŲ, IR KUPINĄ BAIMĖS IR ĮVAIRIOS INFORMACIJOS GYVULINĮ PROTĄ, VIS LABIAU ATSIVERDAMI ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESAI, PRADEDAME PATIRTI SAVO VIDUJE PASIKEITIMUS – TAI IRGI PATYRIMAI DVASIOJE – IR TUO PAČIU VIS LABIAU PRADEDA PALAIPSNIUI BUSTI MORONTINIS SIELOS TAPATYBĖS PROTAS, KURIS VIS DAUGIAU PRISIPILDO ROJAUS TREJYBĖS SUTEIKIAMŲ JAM PATYRIMŲ IR ŠVIESOS, KAD JIS IMA VIS STIPRĖTI, IR NET PASIEKTI MŪSŲ DVASINĖS TAPATYBĖS PROTO PASIREIŠKIMO LYGĮ, KURIS IR YRA MŪSŲ AMŽINOSIOS DVASINĖS ASMENYBĖS TAS VIENINTELIS PROTAS, KURIS KAUPIA VISUS PATYRIMUS DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VEIKDAMAS VISŲ LABUI, IR SUPRASDAMAS, KAD KIEKVIENAS PATYRIMAS YRA VIENODAI SVARBUS, NES NĖRA NĖ VIENO GERIAUSIO DVASINIO PASIEKIMO, KAIP IR BLOGIAUSIO, NES TAI YRA ASMENYBĖS POTENCIALŲ PAVERTIMO AKTUALAIS PROCESAS – NENUTRŪKSTANTIS PROCESAS VYSTANT SAVO DVASINĮ CHARAKTERĮ, ATSPINDINTĮ ROJAUS TREJYBĘ.
Ir galų gale Vaidas meta tūzą kaip kozirį:
“Pabaigai aš pacituosiu ištrauką iš Urantijos Knygos, rodančią, kad kol kas geriausiai žmogus gali suvokti savo dvasinius pasiekimus, kuo mažiau mistifikuodamas savo dvasines nuojautas:
"Bet pavojinga laikytis minties, jog kiekviena nauja samprata, kylanti žmogiškajame prote, yra Derintojo padiktuota. Dažniau, jūsų kategorijos būtybėse, tai, ką jūs laikote Derintojo balsu, tikrovėje yra jūsų paties intelekto prasiveržimas. Tai yra pavojingas pagrindas, ir kiekviena žmogiškoji būtybė šitas problemas turi spręsti pati sutinkamai su savo natūralia žmogiškąja išmintimi ir viršžmogiškąja įžvalga.
Žmogiškosios būtybės, per kurią vyksta šitas bendravimas, Derintojas turi tokią plačią veikimo galimybę daugiausia dėl šito žmogaus beveik visiško abejingumo Derintojo vidinio buvimo bet kokiems išoriškiems pasireiškimams; iš tikrųjų pasisekė, kad jis išlieka sąmoningai visiškai nesidomintis visu šituo procesu. Jis turi vieną iš labiausiai patyrusių šito laiko ir šitos kartos Derintojų, ir vis tik jo pasyvi reakcija į reiškinius, susijusius su šito visapusiško Derintojo buvimu jo prote ir neaktyvus dėmesys šio visapusiško Derintojo buvimui jo prote, likimo sargybinio nuomone, yra reta ir atsitiktinė reakcija. Ir visa tai sudaro palankų poveikių koordinavimą, palankų tiek Derintojui aukščiausioje veiksmo sferoje, tiek žmogiškajam partneriui sveikatos, veiksmingumo, ir ramybės požiūriu."
---
Štai toks paradoksas - geriausiai tiesos perduodamos tada, kada beveik visai nesidomima. Yra apie ką pamąstyti...”
Tai ir pamąstykime drauge. Bet be klaidinančių poteksčių, atseit, kaip reikia suprasti urantų visus teiginius, jie čia svaičioja, nes gi aiškiai citata pasako, ko verti jų tie proveržiai, kada reikia būti tokiam abejingam, na, kaip “Žmogiškosios būtybės, per kurią vyksta šitas bendravimas, Derintojas turi tokią plačią veikimo galimybę daugiausia dėl šito žmogaus beveik visiško abejingumo Derintojo vidinio buvimo bet kokiems išoriškiems pasireiškimams; iš tikrųjų pasisekė, kad jis išlieka sąmoningai visiškai nesidomintis visu šituo procesu.”
Vaidas pateikta citatą pats sąmoningai iškreipdamas kontekstą, kad atrodo ši citata įspėja, kad visų laukia vien tik pavojus, mėginant bendrauti su Minties Derintoju, ir dėl to neverta tuo net užsiimti iš viso. Tačiau paskaitykime šitos pačios pastraipos pirmąjį sakinį, o jis sako štai ką:
“Skirtingais laipsniais ir VIS DAUGIAU, kada jūs kylate psichikos apskritimais, KARTAIS TIESIOGIAI, bet DAŽNIAU NETIESIOGIAI, jūs IŠ TIKRŲJŲ BENDRAUJATE su savo Minties Derintoju (pastaba – mano išskirta didžiosiomis raidėmis, kad pabrėžčiau teiginio mintį). (1208-05-01)
Taigi juodu ant balto ir toje pačioje Urantijos Knygoje patikta – urantai VIS DAUGIAU bendrauja su savo Minties Derintojais.
O dabar dar viena citata:
“Derintojas negali, PAPRASTAI, kalbėti TIESIOGIAI IR BETARPIŠKAI su jumis tol, kol jūs neįžengsite į mirtingojo progresinio pasiekimo pirmąjį ir baigiamąjį apskritimą. Šitas lygis išreiškia AUKŠČIAUSIĄ proto-Derintojo ryšį, kokį tik ĮMANOMA ĮGYVENDINTI ŽMOGIŠKAJAME PATYRIME IKI TO METO, KADA ATSIRANDANTI MORONTINĖ SIELA YRA IŠLAISVINAMA IŠ MATERIALAUS KŪNO APRĖDO. Kai dėl proto, jausmų, ir kosminės įžvalgos, tai šitas pirmojo psichinio apskritimo pasiekimas yra materialaus proto ir dvasinio Derintojo pats didžiausias suartėjimas, koks tik GALI BŪTI ĮMANOMAS ŽMOGIŠKAJAME PATYRIME.”(1210-10)
Na ir vėl urantai yra tie, kurie bendrauja su savo Minties Derintoju, ką ir patvirtina Urantijos Knygos būtent šis teiginys.
Ir dar viena citata:
“Individualioje karjeroje Derintojui didingos dienos yra: pirma, kada žmogiškieji subjektai prasiveržia į trečiąjį apskritimą, šitaip užtikrindami Pagalbininko savaiminį veikimą ir padidintą veiklos diapazoną (su sąlyga, jeigu vidinis gyventojas dar nebuvo savaime veikiantis); po šito, kada žmogiškasis partneris pasiekia pirmąjį apskritimą, ir šituo jie yra įgalinami bendrauti tarpusavyje, bent jau iki tam tikro laipsnio; ir pagaliau, kada jie galutinai ir amžinai susilieja.” (1212-01)
O kai dėl perspėjimo, kad nelaikytume kiekvienos neįprastos minties Derintojo perteikta mintimi, tai yra saugiklis tiems, kurie dar negali turėti tokios apvalytos pasąmonės, kad iš jos išplaukę teršalai nebūtų irgi laikomi Minties Derintojo mokymo dalimi. Būtent dėl to reikia pirmiau atrasti Rojaus Trejybę savyje, o jau tada ant tokio dvasinio TVIRTO pagrindo siekti dar didesnio atsivėrimo Rojaus Trejybei, O TADA JAU ir Minties Derintojo mokymų priėmimo, nes tik tada bus šie mokymai be žymios dalies DABARTINIŲ TĖRŠALŲ.
NĖRA NĖ VIENO DABAR GYVENANČIO MŪSŲ PLANETOJE MIRTINGOJO, KURIO PASĄMONĖ BŪTŲ PAVALYTA TAIP, KAIP MANO. TODĖL AŠ IR GALIU JUS MOKYTI TAIP, KAD PARENGČIAU JUS DVASINIAIS MOKYTOJAIS VISŲ ŠVIESOS LABUI, KAIP MANE PARENGĖ ROJAUS TREJYBĖ.
Aš ir dabar perspėju urantus, kad jų mokymuose, priimtuose iš Derintojo, yra gausu teršalų, ir mokau, kaip tuos teršalus apvalyti, ir kaip patiems atskirti, kur yra Derintojo suteiktų mokymų dalis, o kur prasprūdę iš pasąmonės teršalai, ir kaip jie gali prasprūsti. O taip pat pabrėžiu, jog DAUG svarbiau ne mokymus priimti iš Derintojo, bet gyventi drauge su Rojaus Trejybe kasdien ir veikti su Ja visų labui iš meilės. Reiškia, svarbiau yra patirti tą meilę savyje, o tai taip pat reiškia, kad reikia atsiverti Rojaus Trejybei dar daugiau, tik tada bus DVASINIS PATYRIMAS – GYVA MEILĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-04-26 13:30:03
Rimantai,
primenu tau, kad joks ribinis žmogus neturi teisės vertinti kito žmogaus dvasingumo, išskyrus Dievus („Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą.“) Tai, kam tu sau priskiri Dievų kompetenciją? Kodėl tu sprendi atsivėręs kas nors, ar neatsivėręs? Ar aš intelektu mąstau, ar man padeda Minties Derintojas? Aš daug savo laiko paskyriau mistikų studijavimui, ypač studijuojančių Urantijos Knygą. Ir visai nesvarbu, kad jie studijuoja Urantijos Knygą, bet visus juos jungia kai kurie bendri bruožai - visi jie bendrauja neva su įvairaus dvasinio rango asmenybėmis, bet mokymus gauna pagal savo individualų suvokimą. Jei Mondžoronsonas kalba iš pradžių kokiam amerikiečiui, tai po to jis nutyli savo informaciją, sakydamas ją Algimantui ir atvirkščiai, jei ką nors sako Algimantui, to nepasako amerikiečiui. Tai gal jau geriau tikėti Dievu, o ne amerikiečiu ar Algimantu. Čia jau individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Aš tikiu į Dievą Tėvą, žinau kas yra Rojaus Trejybė, maldas skiriu Amžinajam Sūnui, Garbinu Dievą Tėvą, Begalinė Dvasia per Nebadoniją ir Jėzaus atsiųsta Tiesos Dvasia nušviečia mano protą, kurį aš stengiuosi valdyti pagal patiriamus tiek dvasinius, tiek gyvenimiškus patyrimus. Ir linkiu visiems žmonėms meilės ir supratingumo.
VaidasVDS
2012-04-26 12:58:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.