Forumas: temos peržiūra
Pamatas apsisprendimui yra suvokimas, o patyrimas gali prisidėti prie suvokimo tačiau nėra būtinas
Šia tema noriu aptarti pavyzdžius, gyvenime, Tėvo valios vykdyme, Liuciferio maište, su tikslu jog būtų aiškiau viena - tam kad žmogus nesielgtų blogai nėra būtinas koks nors blogas patyrimas. Nors gal net ir daug žmonių vengia apsisprendimo, ir teisinasi kad kol nepatiria praktiškai atseit jie negali apsispręsti.
Žmogus, kuris vykdo Tėvo, Trejybės valią - pasitiki, o tuo pačiu galbūt dar vis augina pasitikėjimą ėjimu tuo keliu - pamatęs patį principą, o ir įgijęs teigiamo patyrimo suvokia, kad Tėvas yra visa žinantis, mylintis Tėvas kuris veda mus teisingu keliu link didesnio mūsų pačių vieningumo, laimės, ir visos kūrinijos gerovės. Urantijos Knygoje aprašyta kaip nuklydus nuo Trejybės valios vykdymo (ar pavadinkim buvimo viena dvasioje su Trejybe), vėliau suvokia kad elgėsi netinkamai ir grįžta prie teisingo kelio. Žmonėms suteikta laisva valia, ir visa kūrinija bendrai yra atiduota į laisvą valią turinčių tvarinių rankas, pati Trejybė mažai kaip asmenys ką padaro "fiziško" apart to kad Tėvas padovanoja asmenybę, Trečias Šaltinis ir Centras prisideda prie proto padovanojimo, tačiau pagrindas yra - vedimas su idėjomis, išmintimi, dvasingumu - visa kita, VEIKTI atiduota yra laisvą valią turintiems tvariniams. Tarsi su idėja, kad ką jūs patys padarysite, tą ir turėsite. Todėl kalbant apie kūriniją, galima tikrai pasakyti kad ji nėra vien Trejybės kūrinija, bet yra visos Kūrinijos šeimos kūrinija.
Tai štai, kaip matau žmonės kalbėdami apie kokias nors ydas ar paklydimus sako, kad "turiu ką papasakoti", ar kad "man visai patiko įgyti tokios klaidingos patirties". Bet nėra suvokiama, kas yra prarandama kada tuo metu elgiamasi klaidingai. Paimkime kad ir rūkymą, žmogui gali atrodyti, kad va jis įgijo patyrimo - savo akimis pamatė kad tikrai tai nėra sveikas užsiėmimas ir panašiai, ir tada džiaugiasi kad jis gali geriau suprasti kitus rūkančiuosius, kaip jiem tarkime sunku mesti rūkyti ir panašiai. Bet jis turbūt nemato viso to laiko praleisto rūkant, kur jis galėjo būti panaudotas geriau.
Kalbant apie Liuciferio maištą, atsiranda tokių žmonių kurie džiaugiasi sakydami, kad "tai gerai kad mes turėjome proga patirti daug didesnę laisvą valią", "gerai kad kiti dabar turės proga pamatyti kas gaunasi tokiu atveju", kalba kad čia atseit susiformuos stiprios valios, tvirtos asmenybės dvasios - bet tai yra pasekmė būtent Trejybės, Rojaus Tėvų paskleistų kūrinijos dėsnių - kada jie tiesiog atsiremia praktiškai į praktinį tų dėsnių pažinimą labiau. Neturėtų būti čia dėkingumo Liuciferiui, už tai kad jis nuklydo nuo Trejybės valios vykdymo.
Pabandykime panaudoti pavyzdį apie puodus. Tarkime žmogus pridegino vieną puodą ant viryklės - jis turi patyrimą kuriame SUVOKĖ PRINCIPĄ, tai jam nebėra būtina prideginti dar šimto puodų, vis abejojant "o gal šitą puodą kaitinant jis nepridegs ir nebus nieko blogo". Tai esmė tame, kad turint SUVOKIMĄ nebėra reikalo blogam patyrimui.
Tada man sako "tai vieną puodą tai reikėjo prideginti, kad būtų įgytas patyrimas - kuris ir pasitarnavo". Čia vėl prieštarauju. Jeigu žmogus žino ir SUVOKIA kas yra deginimas, kas vyksta kaitinant ar deginant medžiagas, tai jam nereikalingas ir patyrimas vieno puodo prideginimu.
Tai bet kokiu atveju, viskas atsiremia į tai kad žmogus geba suvokti, ir apsispręsti. "Blogas" patyrimas nėra būtinas, tai tik potenciale egzistuojantis patyrimas. Žmogus vien mąstydamas gali suvokti kas gali būti blogai. Tuo tarpu patyrimas darant tai kas yra gera jau yra naudingas patyrimas ir jis papildo suvokimą.
Jeigu turite susijusių minčių, lauksiu pamąstymų, galbūt tiksliau ar geriau galite suformuluoti tai ką rašiau. Teko matyti, kad tai svarbus klausimas susijęs su Trejybės valios vykdymu, apskritai ėjimu teisingu keliu. Norėtųsi išvengti to kas nebūtina.
2012-04-28 10:02:58
Komentarai
Mieli broliai ir sesės dvasioje. Gal kas mane prisimena iš kelių metų senumo komentarų,gal kai kam atrodysiu naujokė. Bet kad esu naujokė čia su nauju savo požiūriu tai tikrai. Gyvenimas taip susiklostė, kad patyrimo kelią ėjau ir einu ir viską patiriu savo kailiu. Prieš kelis metus busvau arši priešininkė, dabar nuolanki mokinė.Taip jau yra, kad šiuo metu jau baiginėju skaityti "Kalbu Jums vėl", todel buvau labai nustebusi tenai perskaityta išmintimi. O labiausiai nustebino tai kad tenai radau viską dėl ko su Jumis ginčijausi prieš keletą metų. Ačū žmogui perteikusiam šios knygos turinį, ačiū žmogui įdavusiam šią knygą į rankas. Nors ji nepakeirė mano kelio, bet sukurė formą, formą tikslo.
taip kaip knyga naujai skaitoma ir įspūdžiai pirminiai norėčiau pasidalinti apie patyrimą.
mano samonė jau suvokia tai, kad nebūtina klysti kad sužinotum jog klydai. tačiau, supraskite kalbu tik iš savo patyrimo, bent aš negimiau tobula, neįgijau suvokimą iš karto. Turėjau dovaną, kurią gavau iš Tėvo, tai viziją ko turiu ieškoti, tačiau paieška jau buvo mano valioje. Gal pridariau klaidų, na pridariau manau ir nemažai, manau kad dar jų pridarysiu, nes jaučiu kaip manyje kovoja žema žmogiškoji prigimtis ir Dievisška energija, bet....tai ką išgyvenau vidumi, tapo mano esybe ir niekas to jau nebegali iš manęs atimi. Bent man patyrimo kelio prasmė ir yra ta, kad suvokimas yra persmelkiamas per tavo sąmonę ir tai tampa tavo neatskiriama dalimi.
Iš principo mano žinojimas nė kiek savo forma nepasikeitė kurį turėjau prieš 3 metus ir kurį turiu dabar. Tačiau jis pasikeitė labai savo gyliu. tada žinojau, iš kai kurių šaltinių, iš loginio mąstymo, kad yra taip o ne kitaip, dabat tuo gyvenu. Žodžiais sakant turinys būtų vienas ir tas pats, vidiniu patyrimu tai kaip Diena ir Naktis skiriasi.
Man nereikėjo vogti, meluoti ar dar ką daryti kad sužinočiau jog taip negerai elgtis, tačiau man reikėjo labai daug kovoti su savo silpnybėmis, kad galėčiau atsiriboti nuo to kad mane valdytų žemieji instinktai. Turėjau ir dar dabar turiu pastoviai kovoti su savo samone, kuri vis dar nori mane įtraukti atgal į žemiškos rutinos sūkurį, ir net jau jausdama visu kunu ir siela Dieviškos šviesos vedimo grožį, vis pro petį dar grežiojosi atgal, na nežinau, gal nusikalbėsiu šioje vietoje, bet kartais ateina toks jausmas, kad tie žemieji virpesiai ar žemiškieji instinktai irgi turi sąmonę ir nepaleidžia taip paprastai žmogaus. Taip aš galiu pasakyti, kad visi mes turime vakią apsispresti, kas musm svarbiau, tačiau....bent man tai yra sunki kova. Gal būt aš esu netobula, o jums viskas paprasčiau. Šiai dienai man jau nebereikia kovoti su pykčiu, pavydu pagieža, na manau kad nereikia :) bent nereikai tiek kovoti kaip kovojau prieš 5 metus, tai jau praeitis, tai jau tapo esatami, tačiau yra kitu dalyku, kurie dar manęs nepaleidžia. Ir yra vėl pasirinkimas, galiu juos ignoruoti, užbokuoti ir gal būt malda juos nuslopinti, nežinau, gal tai ir veiksmingesnis būdas, bet kol kas mano kelyje kovojama samoningingai pasirenkat. Kaip kažkada paskiau iš samonės pašlinant trombus, kurie blokuoja kelią kuris jungia mus su Dieviškąja energija. Aš būtent taip suprantu patyrimą. Sąmoningą suvokimą to kas trukdo mums pajusti visu grožiu Dievisšos meilės energijos galią ir šalinnt tas kliūtis. Bet gal būt mano kelias nėra tobulas, gal būt kaip vienas mano labai gerbiams Urantas sako, kad braidau upelyje vietoj to kad maudyčiaus vandenyne. Gal būt, bet žinau kad noras nueiti iki vandenyno mane ir ves tenai.
nepriimkit tai kaip mokymo, tai tik vieno mažo žmogaus dvasinio kelio maža nuotrupa.
Su sereriška meile Jolanta
Jolanta
2012-06-10 12:58:23
Mielieji, jūs vis tebežiūrite SEGMENTUOTAI, IZOLIUOTAI, SUSKAIDYTAI, DĖL TO IR NEAPJUNGIATE SAVO MĄSTYMO Į BENDRĄ SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE - KOSMINĘ ĮŽVALGĄ.
Negali būti supratimo be patyrimo, kaip ir patyrimo be supratimo. Problema yra ne jūsų vien tik izoliuotame supratime, ar segmentuotame patyrime - o jūsų sekliame gyvame ryšyje su Kūrėju - Rojaus Trejybe. Būtent dėl tokio seklaus gyvo ryšio jums ir trūksta KOSMINĖS ĮŽVALGOS.
Pamėginkite plačiau apmąstyti štai tokį kontekstą. Sūnus Kūrėjas, ateidamas į Urantiją su savęs padovanojimo misija, kad sukauptų mirtingojo patyrimą, įsikūnijo Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Jis kaupė patyrimą, kaip gyvena mirtingieji mūsų planetoje. Tačiau kaip Sūnus Kūrėjas jis sukaupė VISŲ MIRTINGŲJŲ, KOKIE TIK GYVENS JO VIETINĖS - NEBADONO - VISATOS VISUOSE PASAULIUOSE SU ŽMONĖMIS VISĄ PATYRIMĄ PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Kaip gi tai įmanoma padaryti gyvenant VIENĄ mirtingojo gyvenimą, kada kiekvieno mirtingojo gyvenimas, kiekvienas patyrimas, kiekvienas akimirksnis yra unikalus ir nesikartojantis? O gi įmanoma. Įmanoma dėl savo visiško atsidavimo Tėvui-Rojaus Trejybei, tuomet sukaupdamas tik asmeninį patyrimą, tuo pačiu DVASIOJE TURI TOKIĄ KOSMINĘ ĮŽVALGĄ, KAD VISŲ KITŲ ASMENINIAI PATYRIMAI SUTELPA Į ŠĮ INDIVIDO GYVENIMĄ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE. Ir tik tada ŽINAI, KOKS yra KIEKVIENO ASMENINIS PATYRIMAS PER GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE.
Būtent dėl to aš jums labai dažnai pasakau, kad vienas ar kitas žmogus patirs fizinių ar moralinių kančių, LIGŲ, nors to žmogaus asmens patyrimo aš nepatyriau AKTUALO LYGIU, tačiau per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe AŠ ŽINAU, KOKS BUS TO ASMENS PATYRIMAS, KURĮ JIS ASMENIŠKAI TIKRAI PATIRS. Ir tą aš sakau taip tvirtai, tarsi to asmens patyrimą aš jau būčiau pats asmeniškai patyręs. Tik laiko segmentas realiai įsiterpia tarp mano pasakytų žodžių ir to asmens BŪSIMO patyrimo. Ir labai dažnai man mano sakomus žodžius patvirtina, kad būtent taip ir įvyko.
Štai kodėl visa evoliucija Rojaus Trejybės sumanyta tokia, kad žengimas į priekį įmanomas tik žengiant žingsnį pirmyn drauge su Rojaus Trejybe, o ne samprotaujant, kaip būtų gerai, kad evoliucijos šviesa šviestų tokia, kad būtų lengva eiti šviesos keliu be jokių pastangų. TOKIOS EVOLIUCIJOS NĖRA. Viską lemia VIEN TIK PATYRIMAI.
Tuo tarpu sampratos, kas yra blogis ir gėris, yra vien tik teoriniai, ir visada santykiniai, išvedžiojimai.
Blogis yra viskas, kas yra NETOBULA. o TOBULA YRA TIK TAI, KAS YRA TIESIOGIAI KILĘ IŠ ROJAUS TREJYBĖS, ARBA KAS EVOLIUCINIU PATYRIMŲ KAUPIMO KELIU JAU PASIEKĖ ROJAUS TREJYBĘ - tobulumo ir gėrio Šaltinį ir Centrą. VISKAS, kas nesusieta su Rojaus Trejybe YRA BLOGIS. Ir dar daugiau - visatoje yra blogis, nes blogis yra patyrimų kaupimo - suklydimų - gyvasis kelias. Tik žmogus - dėl savo tamsumo - blogiu vadina tik tai, kas pikta, kenksminga, žudo, luošina, kenkia, ir t.t. O kas netobula, jis blogiu nevadina.
Kiekviena akimirka, kada klausiama, kaip ką nors reikėtų daryti, kaip pasielgti, kiekviena abejonės akimirka yra BLOGIO akimirka, nes nežinoma, kas yra Rojaus Trejybės vedimas iš vidaus ir neatsiduodama jam taip, kad tos abejonės ir išnyktų, ir tuomet jau būtų veikiama drauge su Rojaus Trejybe visų labui. Būtent dėl to Jėzus vienam prašaliečiui, kada šis kreipėsi į jį "Gerasis žmogau" paklausė: "Kodėl tu mane vadini geru, kai geras yra vien tiktai Dievas-Tėvas." Tai buvo milžiniškos ir akinančios šviesos mokymas - nevadink geru NĖ VIENO, NES VISI YRA KLYSTANTYS, NETOBULI, NES GERAS TĖRA TIK DIEVAS-TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ - GĖRIO IR TOBULUMO ŠALTINIS IR CENTRAS. Mes gi tik siekiame gėrio ir tobulumo. Būtent dėl to ir esame BLOGI. O SANTYKINAI GERI ESAME TIK TIEK, KIEK SAVE SULIEJAME SU ROJAUS TREJYBE SAVO PATIRIAMA VIDINE DVASINE BŪSENA IR JOS ĮTAKOJE VEIKIAME VISŲ ŠVIESOS LABUI, IR VEIKIAME IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Tačiau BLOGI mes dabar esame ne dabartine žemiškąja samprata - darantys kitiems pikta, nusikaltimus - bet kosminės tikrovės prasme - netobuli, darantys klaidingus sprendimus ir juos įgyvendinantys taip pat klysdami, ir be Rojaus Trejybės vedimo iš vidaus.
Todėl čia netinka Liuciferio maišto pavyzdys, nes tai ASMENYBĖS JAU SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS NEIGTI KŪRĖJĄ - VISOS EVOLIUCIJOS PLANO KŪRINIJAI AUTORIŲ IR ARCHITEKTĄ IR MEILĖS IR ŠVIESOS ŠALTINĮ IR CENTRĄ - TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ. Tai jau nėra vien tik BLOGIO - NETOBULUMO - KLAIDA, SIEKIANT TĄ KLAIDĄ IŠTAISYTI SUKAUPUS DIDESNĮ ŠVIESOS PATYRIMĄ, O PRIEŠINGAI - NEIGIANT TOBULUMO BUVIMĄ, KAIP IR JO SIEKIMĄ IŠ VISO.
Tačiau net ir tokiomis maišto sąlygomis, susiliejus su Kūrėju, priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas neturės tokių skaudžių pasekmių, kokias jis suteiktų tiems tvariniams, kurie egzistuoja be Kūrėjo - Rojaus Trejybės.
Todėl suvienykite savo patyrimą su savo kosmine įžvalga per savo susiliejimą su Kūrėju-Rojaus Trejybe, ir tada jūs patirsite kaip daug daugiau pažįstate Kūrėją ir Jo šeimos narius - jūsų dvasinius brolius ir seses, nors asmeninių patyrimų su jais ir nepatyrėte.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-05-04 12:55:59
Vertinu tokius ar kitus įvykius iš Trejybės valios ir vedimo. Jeigu Trejybė vedė ta linkme kad maišto NEBŪTŲ, tai maišas - yra blogis.
Kodėl, kada Trejybė veda viena kryptimi, tu Valdai, sakai kad ar į kairę ar į dešinę tas pats. Jeigu būtų nei geras nei blogas, tada gal ir pati Trejybė pasiūlytų "va turite du lygius pasirinkimus, galite arba maištauti, arba nemaištauti - tai bus tik patyrimas". Bet deja ne taip yra. Todėl noriu atkreipti dėmesį į tai kur link veda Trejybė, Tėvas, kokia yra jų valia. Ir siūlau nežvelgti tarsi ji nesvarbi.
Su puodais neatsitiktinai kalbėjau apie PRIDEGINIMĄ, kas nėra siektinas rezultatas. Nes ir apie PATYRIMĄ kalbėjau - blogąjį, tas kuris nėra Trejybės valioje - todėl NĖRA būtinas. Tu paverti kad atseit tiesiog patyrimas gerasis reikalingas, tai suabsoliutini kad visoks patyrimas tada reikalingas. Jeigu žmogus sąmoningas bent kiek daugiau, jam nereikalingi klystkeliai ir maištavimai.
Vien stebėjimas ir mąstymas - savotiškas patyrimas. Tarkime žmogus guli paralyžuotas, tik stebi ir girdi viską kas vyksta aplink, pats kažko daryti ir negali - bet jam užtenka sąmoningumo suprasti kitus, suvokti jų problemas ir išgyvenimus. Kokiu lygiu bus tas suvokimas, jau priklauso nuo to žmogaus įsijautimo, žvilgsnio ar kaip pasakyt.. įžvalgų.
Tikrai taip, kad ką nors galima geriau suprasti tik patyrus - tada tas suvokimas tampa dar akivaizdesnis. Bet iš esmės pats principas galėjo būti suvoktas vien remiantis paprastesniais dėsningumais.
Pvz. žinant kas nutinka deginant daiktus, mačius kaip jie reaguoja.. nesunku nuspėti kas atsitiktų ir puodą be vandens deginant. Tai patyrimas kaip ir NĖRA reikalingas, suprantama kad tuo patyrimu nieko naudinga nebus gaunama.. net nėra prasmės įgyti to blogo patyrimo. Kai kurie galbūt prideginę puodą visgi tikrai geriau įsisavins kad tikrai nereikėjo. O kiti ir toliau teisinsis degindami kiek tik nori jų, vis sakydami kad ir vėl jiems dar nepakanka patyrimo.
Žmonės yra linkę daryti viską ko kokioje nors situacijoje nereikėtų, ir tik kai išbando viską ko daryti nereikėjo, tada tik pagaliau padaro tai kaip reikėjo teisingai.
Jeigu patyrimas padeda tobulėti, ir pats patyrimas yra Trejybės valioje - viskas puiku. Noriu tik kad būtų aišku, jog Liuciferio maištas nebuvo Trejybės valioje, ir juo "džiaugtis" nedera. Nors yra žmonės kurie mėgsta savęs gailėtis, mėgsta girtis kad jie apsikrovę darbais ar sunkia padėtimi, ar dar kitokių.. suprantu tokius polinkius kažkiek tai, bet tuo pačiu nemanau kad tai gerai.
Nurimęs matymas, aiškus sąmoningumas - geros vertybės. Su atoveiksmiais ir atsakomybe, viskas kaip ir aišku - gali atrodyti lygybė ar geras ar blogas patyrimas, savotiškai abiem atvejais tas patyrimas bus.. Bet Trejybė ne bereikalo IŠ KARTO kviečia elgtis teisingai.
Kaip atrodytų neutralus ir nešališkas Dievas, sakantis "tai jus darykite ka norite, aš nesikišiu, ir nesakysiu kuria kryptimi link turėtumėte judėti"? Man sunkoka galbūt žodžiais perteikti, bet palaikau tavo mintis apie sampratą, kad savotiškai kiekvienas pasirinkimas tarpusavyje lygus. Tačiau priklausomai nuo tikslo, ir kaip mes atsišaukiame į Trejybės kvietimą, atitinkami ir pasirinkimai bus. Tiek pamąstymų.
Vaidas
2012-05-03 22:00:03
Liuciferio maisto buvo galima išvengti, bet net ir Liuciferio maistas dvasineje plotmeje, nebuvo staigmena, ar netiketumas. Urantijos Knygoje, charakterizuojant Liuciferi, jau buvo pastebetos tendencijos, maistauti.
Nereikia bijoti vertinti maištą dvireiksmiskai. Taip aš teigiu, kad tai nebuvo nei geras nei blogas veiksmas. Žiūrint iš Dvasios-Amzinybes pozicijų, ir nesegmentuojant, o žvelgiant į tai kaip į visuma, galima suprasti, kad tai irgi yra patyrimas, nei geras nei blogas- tiesiog patyrimas, suteikes daugeliui, tame tarpe ir mums, daug sunkesnes sąlygas auginant mūsų dvasinį charakterį. Gerio ar blogio aspekta suteikia jau žmogaus žemesnysis protas skirstantis viska į gerus ir blogus veiksmus.
Kalbant apie pavyzdį apie puodus, tai nereikia padaryti šimto puodų, kad patirti, kaip yra padaromas puodas. Užtenka viena karta padaryti puodą, ir jai turi patyrima apie tai kaip jis daromas.
Patyrimas yra būtinas. Rojaus Trejybes evoliucijos kelias numato patyrima kaip būtinybe. Tobulos, Rojaus Trejybes sukurtos, Dvasios, žino ir suvokia viska tobulai, bet vistiek turi viska patirti.
Mykolas- Sunus Kūrėjas, nors ir tobulai ismanatis visus visatos valdymo ir sukūrimo reikalus, įsikunija 7 kartus į savo tvarinius, tam, kad gautu savo kūriniu patyrima. Todėl, Vaidai, nereiketu klaidinti kitu kalbant apie tai, kad patyrimas nereikalingas užtenka vien suvokimo. Pabrešiu kad suvokimas, tikras giluminis suvokimas ir įžvalga, irgi atsiranda tik tada, kai žmogus nurimsta ir viska pradeda regėti ir suvokti, savo dvasiniu, placiu žvilgsniu, nesegmentuodamas ir neskirstydamas į gerus ir blogus patytimus. Tol kol žmoguje vyrauja jo Žemesnysis ego, tol joks patyrimas vien iš suvokimo beveik neįmanomas, nes tas aukščiau paminėtas visa ko skirstymas ir yra tas barjeras, neleidziantis pamatyti visumos neutraliai ir nesaliskai.
Telydi jus Ramybe
valdasAirija1
2012-05-03 01:18:09
Valdai, tai pagal tave ir Liuciferio maištas nei geras nei blogas, bet toks suvienytas turintis savo reikšmę ir paskirtį: "tik žmogaus Žemesnysis ego skirsto visuma i gerus ir blogus, teisingus ir neteisingus-į segmentus. Dvasioje, viskas yra vienis ir Viskas turi savo vieta reikšme ir paskirti." - tokiem dalykam NEPRITARIU. Arba formuluotė žodžiais ir sąvokomis turi būti pakeista.
Antra, pagal tave reikia deginti šimtą puodų, ir toliau dar prideginti kelis šimtus puodų, ir vis tiek bus toliau deginti puodus nes taip ir nebus įgyta pakankamai patyrimo vis NESUVOKTAS pats principas, kur nereikėtų ir nė vieno deginti, nes rašai: "Joks tikras suvokimas neįmanomas be patyrimo". Čia vėl NEPRITARIU. Žvelgiu į tai kaip tiesos ir tikrovės neatitikimą, kurį žmonės naudoja norint neribotai pasiteisinti, vengti atsakomybės už savo paties sąmoningumą ir gebėjimą čia ir dabar matyti kas yra kas.
Vaidas
2012-05-02 16:10:52
Blogu ar geru patyrimu nėra, tai tik žmogaus Žemesnysis ego skirsto visuma i gerus ir blogus, teisingus ir neteisingus-į segmentus. Dvasioje, viskas yra vienis ir Viskas turi savo vieta reikšme ir paskirti. Joks tikras suvokimas neįmanomas be patyrimo. Tiesa, kad galima mokytis ir remtis kitu žmonių patyrimais, (dėl to mes forume jais ir dalinames) bet kol kas, tik nedaugelis žmonių sugeba pasiimti tas vertybės ir perliukus, bei išmokti pamokas iš kitu žmonių patyrimu, daugelis lipa ant tu pačiu grebliu vel ir vel, kol atsiradęs guzas ant kaktos pagaliau primena, apie patyrima.
Deja tam reikia daugiau laiko. Ne veltui sako "už viena musta, desimt nemustu duoda".
Ramybes jums
valdasAirija1
2012-05-02 15:50:14
Visų šalių urantiečiai , susivienykime .
Daug gražių vaizdų ir širdingų prasmių supa mūsų gyvenimus , tik reikia tai pastebėti . Tik reikia tai pastebėti ne tik akimis , bet ir širdies jausmu . Uždekime dvasines ugnis savo širdyse , tegu šios ugnys liudys mūsų spinduliuojančias asmenybes , kurios žvelgia į pasaulį su džiaugsmu ir viltimi , su tikėjimu , kad Dievo Tėvo -Rojaus Trejybės ugnys užsidegs ir daugelio kitų žmonių širdyse , meilei ir tikėjimui .
Rašau - uždekime ugnis širdyse , tai ne todėl , kad Dievo dvasia nusileis į žmonių širdis . Rašau tai todėl , kad dieviška pabudusi sąmonė žmogaus prote , rastų tiesiausią kelią į mūsų jausmų šaltinį , į prabudusius tuo pačiu ir mūsų širdies jausmus .
Tik jausmo ir minties dėka , tik savo valios dėka , ateisime į savo vidinį pasaulį ir uždegsime visas psichinės energijos ugnis , kurios ir bus tas ryškiausias švyturys , ta ryškiausia šviesa , apšviečianti visą mūsų pasąmoninių troškimų pasaulį . Ši vidinė ugnis , ši vidinė šviesa , sulydys visus mažus troškimus į vieną pagrindinį troškimą - norą jausti ir mylėti savo dieviškąjį Tėvą , kuris su meile ir viltimi gyvena , kaip manyje , taip ir jumyse , o šios uždegtos ugnies ir dvasinės šviesos sintezėje , tegu užauga naujas žmogus , morontinis , dvasinis žmogus .
emilispetras
2012-05-01 10:06:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.