Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis?

Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis? Kodėl jis bijo dėl rytojaus, dėl šeimos gerovės, dėl savo asmeninio gyvenimo gerovės, dėl savo vaikų, tėvų, anūkų, senelių, kodėl jis bijo, kad tik neprarastų pragyvenimo šaltinio, kodėl jis bijo keisti save, savo gyenseną, savo mąstyseną, kodėl jis bijo išsilaisvinti iš šitų pačių baimių ir pajusti LAISVĄ KVĖPAVIMĄ SU TĖVU SAVYJE?
Klausimą suformulavau pagal Urantijos Knygos teiginį. Tuo tarpu jį šiek tiek pasmulkinau, arba pateikiau tam tikrą minties kryptį, kad turėtumėte už ko užsikabinti, jau remdamasis savuoju patyrimu, kada bendrauju su daugybe žmonių įvairių miestų gatvėse, kada einu su Urantjos Knyga ir rodos jiems siūlau ramybę, bet su kokia baime jie žvelgia ir į knygą, ir į mane. Bijo net stabtelti, nedrįsta net į akis pažvelgti, praeina kai sustingę robotai. Tai vis baimės poveikis smegenims, centrinei nervų sistemai, o ji diktuoja kūno judesius ir reakcijas. Protas yra tiek apimtas baimės, kad žmogus net nesuvokia, jog gali būti kitokia NORMALI būsena BE BAIMĖS.
Ir šį klausimą pateikiu ne teoriniam pasvarstymui, bet tam, kad pasidalintumėte savo asmenine patirtimi, kodėl jūs bijojote, o gal ir dar tebebijote, ir nežinios, ir keistis.


Algimantas
2006-06-22 14:30:08

Komentarai

Kai myli kitą, leidi jam rinktis viską, ką jis nori, tačiau ir išsakai ko nori tu, o ir ko nenori. Paprasta - kaip du kart du. Egoizmo - altruizmo eigos bušidu.

Debesa
2006-07-02 09:59:14



eik tu sau, mylau,mylau, kol pamirau... skamba a kakoj tiebie skirtum - aš savą žmoną myliu... balAndiškai...

golgoto
2006-07-02 09:56:05



na kuo toliau,tuo gražiau .Esi negimdęs ir niekada nepastojęs Algimantai ,tai tau gal ir atrodo,kad galima būti truputį nėsčiam .Taip ir su meile .Arba myli ,arba ne .Ir nėra ko čia dalinti šaukštais meilę.

Algimantui
2006-07-02 09:54:42



Mielieji, meilė skiriasi nuo mandagumo. Aš jus mokau pajausti Tėvą viduje, kad gimtumėte iš DVASIOS. Ir tada jūs meilę, brolišką dvasinę meilę jausite VISIEMS, ir VIENODAI. Kaip ją vienodai dalina ir Tėvas. O tada apie mandagumą net ir nebegalvosite. Jis tiesiog išnyks kaip atgyvena, nes mandagumas yra tam tikros sugalvotos elgesio dirbtinės taisyklės, kurios keičiasi priklausomai nuo sąlygų ir aplinkos. Meilė yra iš Tėvo. Ji yra visą laiką turiniu TA PATI, o pasireiškimu vis auganti ir didėjanti, priklausomai nuo to, kiek joso kitiems atiduodi. Kuo jos daugiau atiduodi, tuo daugiau jos gauni. Meilė išvaduoja, mandagumas suvaržo. Dėl to žmogus vienoje vietoje gali būti mandagus, kitoje vietoje ne toks mandagus, o dar kitoje net nebemandagus. Sakykim, su viršininku jis yra mandagus, o su žmona - ne, su vaikais mandagus, o su draugais - ne, arba atvirkščiai. Priklausomai nuo to, kiek nemandagus elgesys tam žmogui gali pakenkti, jo supratimu, tiek jis save ir suvaržys nuo savojo ego pasireiškimo. Juk net iš vaikų mandagumas yra PERKAMAS. Būsu geras, nupirksiu ledų. Bet nesako, "Mano mylimas mažyli, ar jauti, kaip Dievas Tėvas tau širdutėje sako, koks tu esi geras. Jis tave labai labai myli. Ir visus myli. Ir mane myli. Ir aš myliu Jį, nes jaučiu, kaip Jis man duoda daug meilės, kad nepavargčiau visą dieną darbe. Ir tau duoda daug daug meilės. Ir kai tu myli mane ir mamytę, tai Jis tau dar daugiau duoda meilės, kad tik jos tau nepritrūktų. O kai myli visu savo draugus, visus žmones, visus šuniukus ir kačiukus, paukščiukus ir skruzdėliukus, tai Tėvas duoda memilės DAR DAUGIAU, kad juos visus galėtum mylėti vis DAUGIAU IR DAUGIAU. Kad ir medelius ir gėlytes galėtum mylėti. Ir ne tik duoda tau tiek meilės, bet tuoj Jis pats savo maytę dalelę patalpins tavo širdutėje..." Štai, jeigu šitaip tėvas ar motina kasdien bendrautų, nuo pačių mažiausių dienų, tai mandagumo mokyti nebereikėtų, nes žmogus MYLĖTŲ ir Tėvą ir Žmogų, DIEVO SŪNŲ, nes ir pats laikytų savo DIEVO SŪNUMI AR DUKRA.
IR TADA ŽMOGUS, KAIP DIEVO VAIKAS, GYVENS TĖVO MEILĖJE IR ATSIDUOS JAM IR BUS LAISVAS NUO BAIMĖS BET KAM, NES MEILĖ NEŽINO, KAS YRA BAIMĖ.

Algimantas
2006-07-02 08:57:49



Su meile ,eik tu šikti ,kaip smagiai rašai Algimantai .Aš ir sakau - na kam tas mandagumas .Svarbu ką jauti .Taigi dar kartą -eik tu perst (tai tariu tau su meile ir dar broliška)

Algimantui
2006-07-01 19:30:26



Miela Diana, baimės yra tiek, kiek stinga meilės pojūčio, bet realaus, o ne manomo, iš Tėvo. Ne iš Dievo, bet iš ASMENIO TĖVO. Jeigu tu tiki į Dievą, bet ne į Tėvą, tai natūralu, kad neturi gyvo ryšio su JUO kaip su mylinčiu Tėvu. Ir tai dabartinėjė visuomenėje natūralus, KOL KAS, dalykas. Būtent nerima ir baimę VISIŠKAI pašalina tas mylimo vaiko ryšys su mylinčiu TĖVU. Taip įvyksta gimimas iš dvasios. Ir tada baimė išnyksta bet kokia ir dėl vaikų žūties ar ligos, dėl savo suluošinimo ar dvasinių pergyvenimų. Ir tą padaro Tėvas UŽLIEDAMAS savo MEILE. Ir tada net pats stebiesi, kkur dingo toji nerimo ar baimės būsena dėl rytojaus, dėl ateities, juk ne pats ją sunaikinai. Tai TĖVO atlygis už nuolatinį, giluminį, ir NUOŠIRDŲ siekimą atsivėrimą JAM.
Apie saov Biblijos skaitymą ką tik parašiau prieš porą dienų. Galiu tik pakartoti, kad ją skaičiau ir prieš Urantijos Knygą, ir po Urantijos Knygos, ir dar pernai eidamas į gatves su Urantijos Knyga taip pat nešdavausi ir Naująjį Testamentą ir jį cituodavau. Bet po Jėzaus apsireiškimo ir įgaliojimo skelbti kaip Tėvo ambasadoriui Jo gyvą žodį, o kaip Jėzaus apaštalui skelbti jo evenageliją, taip, kaip ją dar ir išplėčiau - Dievo Tėvystė, žmonių brolystė, o aš dar pridėjau ir visos kūrinijos brolystė - Naujuoju Testamentu remtis nustojau. Kadangi šitą įgaliojimą aš priėmiau savo valia ir su dideliu noru, ir gavau iš Tėvo tą patį įgaliojimą skelbti jo gyvą žodį, mokyti ir gydyti Jo vardu, tą ir darau.
Ir Jėzaus išplėstos evangelijos neįmanoma skelbti be Urantijos Knygos žinios. O jeigu tu skaitysi atidžiau visas temas, pamatysi, kad aš Urantijos Knygą cituoju labai mažai. Ir tik tada, kada reikalingas giluminis pagrindimas.
Miela Diana, nevadink manęs JŪS, tuo labiau dar su raide p., aš esu tavo sielos brolis. Dėl to kreipkis tu, o ne jūs.
Jeiug mes, tvariniai sakom tu KŪRĖJUI, TĖVUI, tai kodėl gi šito nesakome vieni kitiems? Mandagumas yra dirbtinas dalykas. Mielė juk reiškiama virpesiu, ne žodžiu, tad net ir išorinė mandagumo forma nebūtinai išreiškia pagarbą ar meilę, jeigu jos širdyje nėra. O kada ji ima įsivyrauti, tada tie dirbtiniai barjerai tiesiog tirpsta.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2006-07-01 10:02:04



Vaikų požiūris į gyvenimą formuojasi tiek iš tėvų perteiktų tiesų, tiek iš visuomenės primestų, tiek iš atsineštų jau gimstant sukauptų "turtų" - iš praėjusių gyvenimų. Laikui bėgant natūraliai viskas kinta. Ir požiūris keičiasi, vis aiškiau suvokinėjant pagal save gyvenimą. Todėl svarbu nuolat domėtis savo vaiku. Auginti - tai ne tik maitinti, rengti. Tai išmokyti laisvai mąstyti, turėti savo nuomonę, pradėti skirti egoizmą nuo žmogiškumo gyvenime. Vaikai natūraliai turi pragyventi visus etapus. Kad perprastų tiek save, tiek kitus. Dažnai einama per neigimą visa ko, ir tėvų tame tarpe. Normalu. Normaliau būtų, jei tėvas su mama žiūrėtų viena kryptim, jei vienas kitą Tikrai Mylėtų. Tokiu atveju šeimose mažiau agresijos, mažiau nesantaikos - daugiau pokalbių, diskusijų - daugiau Šviesos.


2006-07-01 02:38:27



Ir atvirkščiai - nemoteriškos moters taip pat vyras negerbs. Nei tos, kuri laiko savęs susitvarkyti nebeturi, nei tos, kuri vis protingesne dedasi už vyrą, nei tos, kuri valdyti trokšta, nei tos, kuri pilka pelyte tik tebus. Moteris moteriška ta, kuriai nuolat rūpi jos vaikai, kuriai smagu save matyti gražią, kuriai jauku kalbėtis apie jausmus,kurios namuose miela namų dvasia,kuri turi žaismingų draugių, kuri savišvietai suranda laiko ir pramogai kada nori. Natūraliai vyras jaučia trauką link moteriško prado, turėdamas savy tikro vyriško. Čia apie dvasinę trauką. Tačiau egzistuoja ir kita - fizinė, psichologinė trauka. Nevyriškas vyras irgi jaus tokiai moteriai trauką. Bet ji šito jam nejaus. Tokie skirtumai pradinių dalykų.


2006-07-01 02:24:21



Kartais atrodo, kas čia tokio, jei vyras paaugins vaikus, o moteris tuo tarpu padirbės. Taip, tuo momentu lyg ir nieko tokio. Jam taip patogu, jis myli vaikus. Jai taip paranku. Kam vargt namie, kai gali pasitikėjimą savimi įsigyt karjera ar tiesiog pinigų kalimu ? Tačiau vaikai užauga. Ir nesibaigia gyvenimas šiuo tarpsniu. Kas toliau ? Ką matė vaikai ? Kaip jie suvoks savas pareigas ? O ir kaip ta moteris toliau mylės tokį vyrą ? Moteriai visada norisi stipresnio už save. Ji žavisi vyrišku vyriškumu. O tokio vyro pasilikimas namie augint vaikų - terodo jo nesugebėjimą prisitaikyti visuomenėje. Jame nėra drąsos kovoti už save, už šeimą. Jame nėra jėgos kilti gyvenime, einant pakelta galva, darant ryžtingus sprendimus, keičiant aplinką per save pagal save. Jis pasirinko moterišką pasyvų variantą. O tokia moteris vidujai tokio vyro tikrai negerbs. Ji gali apsimetinėti, kad viskas gerai, bet tai nebus Tikri Jausmai.


2006-07-01 02:09:58



Ir tik vienintelis žmogus paskutiniu metu šioje visoje mugėje - jarmarkoje šypsosi nuoširdžiai natūraliai... Tai jau ne aš, deja... Ir ne tu. Perdaug jau falšo, kad toliau juoktis. Rinktis kaip elgtis - jums. Stiklo durys ne šiaip sau nukenčia vaikais... Tai perdaug jau rimta. Negaila ? Viskam savos priežastys ? Taip. Bet kartu ir įspėjimas - bus blogai. Ne iš esmės keičiant tai, ką jau privalom drąsiai keisti. Be gailesčio užgauti, be baimės įžeisti. Šito reikia visiems, ypač mūsų vaikams. Gailėtis parazituojančio - tolygu jį skatinti tai nuolat rinktis. Jame auga vaidyba, savęs iškėlimas, noras žeminti kitus, jame formuojasi neteisingos vertybės. Gailėtis reikia vaiko, silpnesnio už save, bet ne mandresnio. Pajust tai galima tiktai savim - kur ir kas. Kartais vaikas būna stipresnis, kartais brandesnis būna mandresnis... _ _ _ _ Visuomenė ir taip žiauriai sumaišiusi polius. Vyrai sumoteriškėjo. Moterys vyriškėja. Normalu ? Tai tiesiog atsakymas į daugelį klausimų. Moterys turi grįžti į moteriškumą, vyrai į vyriškumą. Žiniasklaida, TV ilgus metus iškreipinėjo tiesą. Kol kiekvienas sau atskirai nesupras sąvokos "vyras" ar "moteris" - pasaulis nesusitvarkys. Ko noriu aš ? Ko nori tu ?


2006-07-01 01:21:52




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal