Forumas: temos peržiūra
Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis?
Kodėl žmogus labiausiai bijo nežinios ir keistis? Kodėl jis bijo dėl rytojaus, dėl šeimos gerovės, dėl savo asmeninio gyvenimo gerovės, dėl savo vaikų, tėvų, anūkų, senelių, kodėl jis bijo, kad tik neprarastų pragyvenimo šaltinio, kodėl jis bijo keisti save, savo gyenseną, savo mąstyseną, kodėl jis bijo išsilaisvinti iš šitų pačių baimių ir pajusti LAISVĄ KVĖPAVIMĄ SU TĖVU SAVYJE?
Klausimą suformulavau pagal Urantijos Knygos teiginį. Tuo tarpu jį šiek tiek pasmulkinau, arba pateikiau tam tikrą minties kryptį, kad turėtumėte už ko užsikabinti, jau remdamasis savuoju patyrimu, kada bendrauju su daugybe žmonių įvairių miestų gatvėse, kada einu su Urantjos Knyga ir rodos jiems siūlau ramybę, bet su kokia baime jie žvelgia ir į knygą, ir į mane. Bijo net stabtelti, nedrįsta net į akis pažvelgti, praeina kai sustingę robotai. Tai vis baimės poveikis smegenims, centrinei nervų sistemai, o ji diktuoja kūno judesius ir reakcijas. Protas yra tiek apimtas baimės, kad žmogus net nesuvokia, jog gali būti kitokia NORMALI būsena BE BAIMĖS.
Ir šį klausimą pateikiu ne teoriniam pasvarstymui, bet tam, kad pasidalintumėte savo asmenine patirtimi, kodėl jūs bijojote, o gal ir dar tebebijote, ir nežinios, ir keistis.
Algimantas
2006-06-22 14:30:08
Komentarai
Maži vaikai, pavyzdžiui, eina ir kalba atvirai tai, ką nori ir kur nori. Verta tarpais tai prisimint. Žaviau atrodo naivus žingsnis negu kvailas bijantis tylėjimas. Rinktis tau. Šiuo atveju keistai atrodo ir pompastikos norėjimas. Man tikrai to nereikia. Priėmiau viską kaip žaidimą rimtai. O kai jau rimtai - gal baik žaisti ? Manau pakankamai visko jau visiems. Man - tuo labiau. Įsijausti irgi reikia mokėti sustoti.Aš
2006-07-01 00:54:32
Šiuo atveju tikslas jau nebepateisina priemonių. Ne dar, o jau. Tai ne giluminiai dalykai, bet rimti. Kam tau šito reikėjo ? Nesąmoningai ? Įsižaidei ? Norėjai parodyti kitiems ? Visada yra kitų būdų prabilti. Baimė - durnas palydovas. Ypač vyrams. Jau geriau rizikuoti betkaip, negu apsimesti nežinančiu ką daryti.
Aš
2006-07-01 00:48:31
Arba tu visai nupušęs jau nebejuokingai, arba ji visai dar žalia, kas irgi keista. įdomiausia, kad, matyt abu savaip. ŠNEKU VISAI RIMTAI. da lampočki man tiek tavo, tiek kitų pinigai. išeitį iš visko vistiek rasiu pati. o elgtis kaip dabar elgiesi mažų mažiausia - žmogiškai neprotinga. Laikai mane super dievu ? užmiršdamas elementarią jausminę pagarbą, palaikymą paprastai. viskam yra savos ribos. net vykstant tokiems dalykams. bijai ko bijai. bijok toliau. laimingo kelio. aš nebijau nieko. tik kartais laukiu tinkamo momento. viskam savas laikas. ir tie nuiminėjimai žinučių - jau per rimta. nebejauti reakcijų, nebejauti, ką darai man. tuo pačiu ir sau. žaisti galima, bet ribas jausti irgi būtina. išėjai už pagarbos ribų. tavo reikalas. renkamės kiekvienas kaip suprantam ir kada suprantam - kartais ne laiku.
Aš
2006-07-01 00:27:44
(į temą tikiuosi).. Siandien skaiciau straipsnius apie baimes, prisiminiau temą šiame forume... Taigi visgi pasirodo aš irgi bijau: bijau, kad vaikai nesusirgtų, bijau prarasti darbą, kurį labai vertinu ir kuris yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes viena auginu tris vaikus... Bijau pati pakliuti į autoįvykį ir tapti invalide.... Bet tas bijojimas hipotetinis... Aš apie tai paprastai net nesusimąstau (gerai tai ar blogai)... bet paskaičius šią temą nutariau išreikšti savo nuomonę arba paprasčiausiai pagalvoti apie tai... ko aš bijau ar nebijau... BET: aš tikrai manau, kad per savo ieškojimus nuo Bhahavat Gitos, Korano... ir t.t. iki "paprastos" Biblijos studijų (UK tik pradedu), nuo visuomenės panelės iki visuomenės padugnės galbūt - gyvenime sukaupiau pakankamą patirtį... tikiu, įtikėjau, skaitydama Bibliją, vaikus auklėdama tikėjimu į Dievą... Vaikai lanko sekmadienines mokyklėles, dabar važiuos į Biblijos skaitymo stovyklą, mes dėkojame kasdien valgydami už maistą, kurį gaunqme iš Dievo malonės ir t.t.... Atrodo ko aš turėčiau bijoti, nes aš visiskai pasitikiu Dievu.... Algimantai, o kaip Jūs manote, kodėl visgi egzistuoja ta baimė dėl vaikų, esant visiškam pasitikėjimui Dievu? Gal visgi aš mažai tikiu...? p. Algimantai, pastebėjau, kad Jūs pradėjote gyvai atsakineti į klausimus (nežinau ar visus, nes į klausimą kiek kartų skaitėte Bibliją Jūs taip ir neatsakėte)... o ne tik citatomis, taigi su Jumis daug įdomiau bendrauti... Kokia Jūsų nuomonė?
ddd - Diana
2006-06-30 21:13:07
nebijokle, nū paprastai tuos suskilusius veidus išmest reikia. užsiAugint kytą normalų Švarų ... , o jau tada ir Tas Jis pasirodo arčiau...už kreivas akis niekas nieko nedalija - nebent tą patį gauni, nes taip tematai - kaip veidrodiniai atspindžiai...
golgoto
2006-06-30 19:21:41
Miela Jurgita, ačiū tau už nuoširdžias ir gilumines, ir tokias pamokančias, kiekvieną, mintis. Belieka susimąstyti kiekvienam, atsiverti Tėvui, ir patirti tai, apie ką tu ir rašai. Dar kartą ačiū.
Algimantas
2006-06-30 13:11:05
ir tavo akys ežerų ir rankos šakomis supintos ir mažas lašelis prakaito ant rankos linkio atspindi lūkestį laukimo musu pažinties čionais. O Jis mus stebi iš dangaus ir sako :ateis diena Ta,ir susijungs širdeles jusu erdveje ,nepamatuojamose kosmoso aukstybėse. Ir bėgsite smėlėtu miško takeliu link ežero gilaus ramiu paviršiumi pasiirstyti smaluota žvejo valtele.
Vaikai mano : laukti ir tikėtis !!
Nebijoklei ir Jam skiriu...
viessulass
2006-06-30 12:34:44
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žmogus jaučia baimę viskam ir visur tuomet, kai širdy neturi pakankamai meilės, kai nejaučia stipraus ryšio su Dievu, savo tikruoju Tėvu. O tikėjimas ir meilė Dievui labai sustiprina, baimes išgaruoja ir imi jaust tik nuostabią ramybę ir meilę viskam. Tuomet nebereikia jaudintis dėl kitų žmonių, nes imi suprast, jog kiekvienas iš mūsų yra asmenybė, turinti savo gyvenimo kelią ir misiją. Jeigu kiekvienas žmogus žemėje atvertų savo širdį Dievo meilei, žemė tapta nuostabiausia planeta visatoje :)
Štai todėl tikrai tikiu, kog tik meilės ir tikėjimo trūkumas žmogų sukausto baime, nepasitikėjimu kitais ir pan.
Keiskimės patys ir pasaulis pasikeis!!! Kiekviena šviesą atradusi siela keičia visos planetos būklę labiau, nei galėtume įsivaizduoti, keičia kiekvieną iš mūsų...
Jurgita
2006-06-30 08:17:39
Dar tas mano draugelis pradėjo prisimininėti visokias senas pažintis iš maždaug 1985 - 1987 metų... Ir stipriai jį traukė klausytis to laikmečio dainų, muzikinių kūrinių...
Mindaugas
2006-06-29 23:50:06
rasineji cia visokias nesamones ir kliedesius ,vis aplink ir aplink suki rateli,-vietoj to kad pati sau prisipazintum kad nori gero normalaus moterisko sekso !
nebijoklei
2006-06-30 11:34:15
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.