Forumas: temos peržiūra
Aktyvi dvasine veikla
Is Algimanto laisko:
BŪTINAS DAR IR AKTYVUS pats žengimas gyvuoju keliu VISŲ LABUI, o taip pat GILUMINIS dvasinių apreiškimų studijavimas.
Ar laukti, kol veiklos krytis isryskes viduje, ar imtis iprstu formu (labdara), ar tiesiog skleisti Tiesa ir Zodi?
Jusu nuomone?
2012-05-13 22:56:18
Komentarai
Mielieji, dažnai yra maisoma, dvasine hierarchija ir tai, kad visos dvasios pries Kureja yra lygios.Dvasine hierarchija egzistuoja, bet visos dvasios yra vienodai Mylimos ir apglebiamos Kurejo. Nuo atsiverimo ir sugebejimo atlikti užduotis, ir laisva valia prisiimti tas užduotis kurios yra Kūrėjo suteikiamos tiems kurie pajėgūs, pagal savo pecius, ta ar kita dvasinę našta nešti, užduotys yra duodamos.
valdasAirija1
2012-06-03 18:18:32
Brangieji, tiesiog nuostabu skaityti, patyrimus šioje temoje. Evaldo, ramybes ir gerovės tau brolau. ir Zanos ir Algimanto.
Aš irgi galiu patvirtinti Evaldo zodzius, jie visiškai teisingi- kiekviena diena ir minutę būti su Rojaus Trejybe, ir veikti kartu su Apvaizda. Pries kelias dienas važiavau į darbą, toli nuo namų, todel teko susirasti kur apsistoti, kad be reikalo nevazineti pirmyn atgal. Mano darbdavys užsakydamas viešbutį, padare klaida, todėl padavė man 50 ir pasake-"susirask viešbutį pats, aš neturiu laiko...". Kadangi kas beivyktu, kur beatsirasciau ką bedaryciau,(atradęs ši gyvaji kelia, visapusiškai pasitikiu Rojaus Trejybe)nenusiminiau. 6 val vakare ieškau kur permiegoti, o visi vienu balsu saukia, kad jau nieko negausiu nes per velu. Viduje ramybe. Sedu ir vaziuoju... po ilgu klaidziojimu apie 8 pagaliau atsiradau tokiame visbutelyje. Sumokėjau, pasiūlė man pavalgyti vakariene, tai kad sakau aš tik žalia maistą valgau, man reikia tik salotu, spinatu ir tt, tai pažiūrėjo į mane keistai, pasake, kad nieko tokio man valgomo neturi. Ramiai nuėjau į savo kambarį. O ten, kilimas nesvarus, lovos uztiesalo nėra, kėdė viena ir be atloso, prie dušo nėra kur pasikabinti ranksluoscio, spintoje pakabai 4 ir visi skirtingi, ir tik vienas tinka pasikabinti kelnes, dar vieno visai niekur neina pakabinti nes netinkamas toje spintoje, lagaminus galima pasidėti tik ant grindų, lovos patalyne sintetine, atsiklojus šalta uzsiklojus kunas sunta... ryte atsikelus, 7:40 dar viešbučio priimamasis neatsidares, net raktų nėra kur palikti, galvojau galvojau, kodel mane į tokia vietele atvedė, kad čia tik pinigėlius myli, gudrauja nes sake kad jau man nuolaida padare, o žmonių nemyli ir jais visai nesirūpina. O tada iš vidaus mintis atėjo, kad turiu jiems parasyti laišką, arba elektroninį laišką(ryte neturejau kam issakyti savo minciu, visos durys buvo uzrakintos, pusryciai tik 8 o visi dirbantys isvaziuoja anksciau). Pasiulyti kad galetu ideti pusrycius issinesimui i maiseli, tiems kas anksciau išeina. ir paaiškinti, kad sitoks viešbutis būti negali, žmonėmis reikia rūpintis. Prisegti nuoroda į Jėzaus apreiskima ir mūsų svetaine. Taip ir padarysiu.
Tai štai kaip, visose gyvenimo situacijose, bendradarbiaujant su Apvaizda ir isiklausant į savo vidų isgirstant Minties Derintijo vedima, galima gyventi. Svarbiausia nurimti, svarbiausia ramybe. Kodel akcentuoju ramybe? Ramybe yra sąmonės būsena, esant Ramybes sąmonės būsenoje, atsiveria įžvalga, pradedi matyti kitu žmonių vidų, jausti jų sielu vibracijas, matyti jų tikrąjį veidą, be kaukiu. O tada dar labiau žmones myleti pradedi, nes pamatai kiek šviesos yra jų viduje, jauti kas jie yra ištikrųjų, apie ka daznas net nesusimąsto-zmonese matai daugiau ir pazysti juos geriau negu zmones pazysta save-o ramybe yra tada, kai nurimsti tiek, kad tavo vidus nereaguoja į jokius išorės dirgiklius, ramybe reikia praktikuoti, atpalaiduojant, bet kokius norus ar troskimus, paleidziant savo nuomone, atiduodant į Rojaus Trejybes rankas savo likimą, norus troskimus, viska paleidziant, neplanuojant. NO effort, toks angliškas žodis kuris reiškia, be pastangų. Juk ir vanduo yra visiškai atsidaves kūrėjo valiai, teka be pastangų, medžiai paklūsta kūrėjo valiai taip pat be pastangų nokina vaisius ir skleidžia grožį. Taip ir žmogus savo likimą turi patiketi Rojaus Trejybes asmenų valiai, kad be pastangų, detu pastangas tik dar gilesniam atsiverimui ir isiklausymui į Rojaus Trejybes vedima. Ir tik tada, viskas yra ir įvyksta reikiamu laiku, reikiamoje vietoje ir taip, kaip veda Rojaus Trejybe iš vidaus kiekviena asmeniskai ir su Meile.
Telydi jus Ramybe.
valdasAirija1
2012-05-16 18:18:27
Dekoju Algimantui - atsargiai skleidzianciam nepazistamai butybei TIESAS. Skaitau Urantija nuo to laiko, kai Jus isvertete sia knyga. Shiuo metu letai, puslapiuka po puslapiuko "KALBU JUMS VEL. JEZUS KRISTUS". Letai ne del to, kad tekstas butu sunkiai suvokiamas, o del to, kad net gi nevisada teksto zodzius pastebiu. Tiksliau kalbant, ir nenoriu kishti i galva dar info. Bet knygoje yra kai kas daugiau. Knygoje yra viena is Dievo emanaciju: as tai puikiai jauciu. Dievo Sunus pats yra ZODIS, ir per sia knyga kalba su manimi NE VERBALINIAME lygmenyje. Tai stipru. 20metu studijoju Biblija, perejau daug ivairiu mokslu teoriskai ir praktiskai. Sugebu atskirti TIKRA nuo NE TIKRO. Parashiau i Jusu Foruma, tam, kad pajusciau Jusu 'ne knygini' skleidima. YRA!!! Dziaugiuos, kad Jus atradau!
Dekoju ir atvirashirdziam Evaldui! Kad butu iskarto aisku - neturejau omenyje kazkokiu fiziniu darbu materialiajame pasaulyje. Dirbu Maldoje diena ir nakti, nuolat su zmonemis. Buna tokiu periodu, kad JIS kalba per mane (taip man atrodo, taip atrodo ir bendraujantiems su manimi tais momentais), bet RYSHYS su ROJAUS TREJYBE nutruksta. Ne del mano tingumo ar issiblaskimo. Tiesiog nueina ir NEBERA. O be to RYSHIO norisi staugti. Ir nieko nebegaliu skleisti.
Idemiai isiskaitau i Jusu laiskucius ir LAUKIU: tuoj tuoj Kristaus ranka prisilies ir vel prie mano sielos... Zinau, kad taip bus. Tikiu ir laukiu.
Su viltimi,
Zanna.
zanna
2012-05-15 21:10:06
Dar pasidalinsiu, kad Rojaus Trejybė veikia visada su mumis. O dvasinė veikla prasideda nuo mūsų. Kad ir bendradarbiavimas su Apvaizda. Aš bandau visur, kur tik nepamirštu ir sugalvoju dirbti kartu su Apvaizda. Ir čia svarbus yra ne mano asmuo, kad štai jau man tai taip bus, nes čia aš nusipelniau ar panašiai. Čia, bendradarbiaujant su Apvaizda yra svarbu, ką mes darome ir kaip darome. Ir vienur Apvaizda veikia aktyviai, kitur ne, nors kartais ir sunku pamatyti, ar čia Ji veikia. Bet tavo kasdieninė vaikla, gali būti tuo pačiu ir dvasinė veikla, jei tu veiksi kartu su Rojaus Trejybe. Paskutinėmis dienomis vykdau užsakymus, kelis. Pirmadienį buvau sugalvojęs užsakyti keletą dalių iš vieno tiekėjo, bet atidėliojau iki šiandienos, nes negalėjau išsirinkti, kokias gi užsakyti. Ir kai šiandieną apsisprendžiau, nusiunčiau užsakymo laišką be prisegto bylos su detalių sąrašu. Tada internete vėl susirandu detales (pirkinių krepšelį), žiūriu, kaina mažesnė, patikrinu ko trūksta, o gi nieko. Tada prisiminiau, kad buvau prašęs Apvaizdos, kad bent kiek sumažintų kainą, nes datelių kaina buvo pastarąjį mėnesį didesnė nei prieš tai. Tad prašiau Apvaizdos, kad kiek įmanoma, kad padėtų. Tai jei būčiau nusiuntęs užsakymo laišką su prisegta byla, būčiau niusiuntęs su nesumažintomis kainomis. Tai štai, kaip kasdieninėje veikloje veikia Apvaizda, o per ją Rojaus Trejybė. Ir tai yra Tikrovė. Tam nereikia kažko didingo, tam tereikia paprasto ir gyvo gyvenimo.
Tai tik mažas epizodas, kaip mano kasdieninis gyvenimas tavo dvasine veikla visų labui. Ir vis labiau viską perleidžiu į Rojaus Trejybės rankas, atsiduodamas JOS VEDIMUI. Kartais paklausau, kartais ne. Taip jau yra, klaidų, bandymų kelias. Bet rezultatai nuostabūs, neapsakomi.
Evaldas
2012-05-15 18:34:54
Ir kam taip save nuvertinti? Juk čia Šviesos forumas, tiek nuostabių mokymų, pamokymų ir patarimų. Yra toks mokymas Rojaus Trejybės: žvelgite į aplinką Rojaus Trejybės žvilgsniu. Tą juk galima daryti ir būnant paprastu darbininku, kad ir valytoju, kuris mat nėra vertinamas šiandieninės visuomenės, nes neva menkas atlyginimas ir darbas menkas. Tokį skirstymą susigalvoja tik dvasiškai akli. Bet žvelgiant Rojaus Trejybės žvilgsniu, viskas tampa visai kitaip. Ir kasdieninėje veikloje, man atėjus į mokyklą (tenka daugelyje lankytis) pamatau, kaip yra švaru, nes valytoja, po kiekvienos pertraukos plauna grindis. Ir kaip yra gera užeiti į tokią švarą, ir kaip gera žvelgti į valytoją kaip į dvasios sesę, ir jausti meilę jai, jos darbui. Esu sutikęs vieną valytoją, kuri užsiima vietinės reikšmės verslu ir laisvalaikiu (taip galima pavadinti) -plauna grindis vienoje mokykloje. O kiek save nuvertinę, kad net akis nedrįsta pakelti? Juk atlieka tokį garbingą darbą. Bet tai pamatai tik dėka Rojaus Trejybės. Tik JI suteikia viską kiekvienam atsiverčiam JAI, kad galėtum pažvelgti į aplinką Rojaus Trejybės žvilgsniu. Tai nėra metafora ar žodžiai be prasmės tikrovėje. Tai yra tikrovė, ir jai patirti nereikia nieko tokio neįmanomo, tik vieno vienintelio - ATSIGRĘŽTI Į SAVO VIDŲ, ATSIVERTI TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI IR TADA ATRASTI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ. Reiškiasi reikia žvelgti ne į išorę, ne kažkur toli, po kažkurio laiko, O DABAR ATSIGRĘŽTI Į SAVO VIDŲ IR NUO ČIA PRADĖTI KASDIENINĮ GYVENIMĄ MEILĖJE IR TIESOJE - TAI IR BUS KIEKVIENO DVASINIS AUGIMAS VISŲ GEROVĖS LABUI.
Kad ir kaip rėktų žmogaus žemiškasis protas, kad neva niekas negli vertinti kito dvasinio išsivystymo lygio, bet kitaip ir neišeina, jeigu matai, kad žmogus yra tiesiog dvasiškai aklas ir kurčias. Todėl tikrai dera mokymus pradėti taip, kaip Jėzus pradėdavo: Kas turi akis, tepamato; kas turi ausis, teišgirsta. Tas, kas patiria Tėvo-Raujaus Trejybės Sūnystę, tikrai gali pasakyti - 'Aš Dievo Sūnus'. Tai dvasiškai akliems sunku suvokti, kad būnant 'Dievo Sūnumi' tu ir esi Dievas, todėl ir matai, kiek kas yra dvasiškai pažengęs į priekį, ir kiek tu pats atsilieki, ar pralenki. Ir šitas matymas yra ne žemiško proto galioje. Tas kuris to nemato, tik ir šaukia tam, kuris tai mato, kad nevalia taip daryti. Tokiems akliems sunku pripažinti, kad jie yra akli ir kad jiems reikia dėti atitinkamas pastangas, kad pakeisti savo aklumą. Bet šitame forume tikrai rasis vis daugiau tokių, kurie darys taip kaip Jėzus darė ir dar net daugiau darys, nei Jis darė. Ir tikrai atsiras vis daugiau dvasiškai praregėjusių, kurie parodys kitiems jų dvasinį aklumą ne tam, kad būtų sumenkinti, kaip kad gyvulinis žemiškasis protas linkęs manyti, BET TAM, KAD PARODYTI KRYPTĮ KURLINK REIKIA ŽENGTI IR KAIP ŽENGTI.
Tikrai, miela dvasios sese Žana, gyvasis kelias yra nelengvas. Tai Jėzaus kelias. O kuo jis Jam baigėsi, mes visi žinome. Būti Jėzumi tikrai nelengva. Bet atlygis yra milžiniškas. IR VISŲ MILIJARDŲ MILIJARDŲ PASAULIŲ MATERIALŪS TURTAI KARTU SUDĖJUS TAM ATLYGIUI NEPRILYGSTA. Suprantu tave Žana puikiai. Pačiam tokį sunkumą tenka išgyventi. Kai man prieš beveik metus laiko Algimantas parašė, kad būčiau gyvas ir paprastas šiame dvasiniame kelyje, tai manyje tarsi viskas apsivertė aukštyn kojomis. Toks jausmas, tarsi žiūrėtum kino juostą ir staiga ji būtų sulėtinta taip, kad ne tik kadras po kadro rodoma, bet kiekvienas kadras parodomas taip lėtai, kad galėtų būti parodomas visas kinas, o čia matai dar tik vienas kadras praėjo. Šita didingų darbų manija yra mūsų kultūros pasekmė. Kur bepažvelgsi: pasakose - vieni didvyriai ir tik didingi darbai, kinuose -taip pat, knygose, ir kur bepažvelgsi, atrodo, kad turi daryti didingus darbus. Tai tik kančios kelias, jei tai darai ne Rojaus Trejybės vedamas. Todėl yra ir nuolatiniai nuopoliai. NUKREIPK SAVO ŽVILGSNĮ Į SAVO VIDŲ, IR KAIP ALGIMANTAS MOKĖ, IŠDRĮSK GYVENTI PALAIMOS KUPINĄ GYVENIMĄ. TIK PALAIMA YRA SUTEIKIAMA ROJAUS TREJYBĖS PER GYVĄ RYŠĮ ATSIVERIANT JAI. Aš tik dabar pradedu jausti tą palaimingą Rojaus Trejybės buvimą savyje. Kad ir kaip šito norėčiau visame pasaulyje, nieko padaryti negliu daugiau, kaip tik PASIMELTI UŽ PASAULIO DVASINĮ PABUDIMĄ. Nereikia lieti to, ko neturi. Kol savo indą laikai prisuktą nuo Rojaus Trejybės meilės, tol į tave nepritekės tos meilės ir tu niekaip negalėsi tos meilės paskleisti, kaip tik tai su pykčiais ir didele vidine kančia. Tad pirmiausia, reikia pačiai prisipildyti Rojaus Trejybės viso Gyvo Saldaus Palaimingo ir nenusakomo Nektaro - Meilės Šviesos, o jau tada tai skelisti, nes tai sklis tik todėl, kad bėgs ir tekės viskas per kraštus, tu tiesiog nesulaikysi to savyje. Štai pirmiausiai reikia pačiam tai išjausti - patirti. Juk ir Jėzus sakydavo: 'dar neatėjo mano laikas'. Žinoma, jei matai, kad jau gali suteikti Šviesos ir dar jei tavęs prašo, nereikia laukti ir atidėlioti. Bet to ir nebus, jei esi gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe. Čia taip pat nėra lengva, nes aplinkui nėra į ką pasižiūrėti, o dar ir Rojaus Trejybė nematoma ir kažkokia atrodytų pasislėpusi. Bet visa tai išgaruoja, kai tik pradedi patirti. Man patyrimas prasidėjuo nuo maždaug 6-7 metų, kai žemiškasis tėtis vieną saulėtą rytą belaukiant mašinos pasakė: 'žinok, vistiek tenai (suprask danguje) kažkas yra aukštesnio, vistiek yra AUKŠTESNĖ TIESA'. Nieko sau išsireiškimas 8ias klases baigusiam ir tik su močiute augusiams vyrukui. O tai lėmė nuoširdumas ir iš tikrųjų nuoširdumas yra tas raktas į gyvą Rojaus Trejybės patyrimą. Štai nuo to laiko aš ir ieškojau tos Aukštesnės Tiesos ir leidau Minties Derintojui pasireikšti manyje. Dabar aš pradedu sudėlioti taškus ant 'i'. Tiek nepaaiškinamų dalykų man nutiko, kad sukaupiau tokų patyrimą, jog galiu teigti, kad aš lenkiu daugelį 70mečių, nors esu dar tik pradėjęs 28. Į mane dar vaikystėje žiūrėdavo kaip super išmintingą (ne visažinį mokslinčių, bet dvasinį išminčių). O aš niekada nesuprasdavau, kodėl taip yra, ką aš tokio darau, juk nieko įpatingo nedarau, nieko nesistengiu, net knygų specialiai neskaitau. Tai štai kaip veda Minties Derintojas. Jis dirba nuolat mūsų labui. Tik tereikia atsigręžti į savo vidų, reikia bendrauti su Tėvu-Rojaus Trejybe kasdien, visur, kur tik prisimeni, nepergyenti dėl klaidų, nes jųs vis tiek dar iki Rojaus daug bus (tai nereiškia, kad galima jomis piknaudžiauti), tada studijuoti dvasinius šaltinius, kuriuos išvardijo Algimantas. Iš esmės, tai Algimanto receptūra yra labai aiški, bet reikia ją išgirsti ir įsiklausyti. KIEKVIENAM YRA VISA TAI PRIEINAMA. NĖRA TOKIO DALYKO, KAIP KAD 'tai ne man; aš tam nepajėgus'. Yra tik nenoras, užsispyrimas, nenuoširdumas ir dvasinis aklumas. Tik sustoki minutėlei ir pamąstyki: kiekvienas viduje turime Tėvo-Rojaus Trejybės dvasią - tai ar tai nieko nereiškia? Juk ji ne šiaip sau mums duota. O kam tada ji mums? Kad mes susilietume su Ja! Tai ir pradėkime šį susiliejimą jau dabar pat: plaudami indus, plaudami grindis, siurbdami kilimus, gamindami valgyti, sukdami varžtus, sėdami daržoves, kasdami žemę, rašydami laiškus, dirbdami prie kompiuterio, dainuodami, šokdami - visur savo kasdienėje veikloje veikime kartu su Rojaus Trejybės Dvasia.
Nenusiminkite dėl tokios dvasiškai aklos aplinkos. Geriau džiūgaukite dėl tos Šviesos, kuri užgimė jūsų viduje, arba kurios suradimui pasiryžote.
Ramybė jums.
Evaldas
2012-05-15 17:57:33
Miela Žana, kiekviena - kokia bebūtų ilga - kelionė prasideda nuo PIRMOJO žingsnio, net ir į ROJŲ, kurį realiai mes pasieksime po trilijonų metų mūsų laiku skaičiuojant realių mūsų žingsnių. Tačiau JEIGU NEŽENGSIME PIRMOJO žingsnio, tai kelionė taip ir neprasidės. O žengiant pirmąjį žingsnį, pradedame įgyti PATYRIMĄ. Ir visiškai natūralu, kad aplinka diktuoja savo žaidimo taisykles. Tuo tarpu žmogaus protas nėra mokomas, ir pratinamas prie to, kad atskirtų, kas yra VERTYBĖS AMŽINOS, nuo jam taip patinkančių ir tokių netoli esančių LAIKINŲ PAKAITALŲ, todėl jis ir linkęs nupulti į duobę. Tam, kad geriau pamatytumėte aplinką, aš jus ir stiprinu NEBIJOTI pažvelgti į PLATESNĮ KONTEKSTĄ, NET IR JŪSŲ PAČIŲ APLINKOJE.
Juk aš ne šiaip sau, NE TUŠČIAI, esu čia tarp jūsų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-05-15 11:25:52
Gerai, jeigu Jums, gerb. Algimantai, nuolat pavyksta issilaikyti SVIESOJE. Man nesiseka. Kuo labiau atskleidziu savyje DIEVISKUMA, tuo zemiau po to krentu i bedugne. Is kurios tik MALDA ir TIKEJIMAS teshviecia KELYJE. Nesu dar vedama tiek, kad uz ROJAUS TREJYBES nejausciau musu siuolaikinio gyvenimo grubumo ir netobulumo. Tik pradedu SVIESTI aplinkai, kaip uz keliu akimirku mane lyg uz virvutes nutempia zemyn. Ir tuomet, baisu akis i DANGU pakelti, viskaapimantis beviltiskos gedos jausmas prikala jas prie zemes. Kurejo sumanimas toks - nera gyvenimo be KANCIOS, jeigu nera jame Dievo. Ir ne siaip, kaip prioriteto, bet tiesiog as, mano gyvenimas turi tapti JUO - DIEVU. Kitaip - 'asharu pakalnes' ir bergzdzios pastangos kazka 'aktyviai dvasiskai' nuveikti. Savo veiksmais dazniausiai pridarome dar daugiau skausmo artimiesiems. Aciu, Algimantai, uz atsakyma. Toli man iki Jusu nubriezto HORIZONTO.
Su pagarba,
Zanna
zanna
2012-05-14 23:05:54
Mielieji, GYVASIS kelias ir jame AKTYVUS veikimas, tai ne tas SENO MĄSTYMO SIŪLOMAS KELIAS - LABDARA AR KOKIA NORS ŠVAROS ŠEŠTADIENIO VIENKARTINĖ AKCIJA. Aktyvus veikimas GYVAJAME kelyje - tai GYVENIMAS SU ROJAUS TREJYBE KASDIEN, IR GYVENIMAS TAIP, KAIP VEDA ROJAUS TREJYBĖ IŠ VIDAUS.
Rojaus Trejybė yra MEILĖS IR TIESOS, ŠVIESOS IR GĖRIO ŠALTINIS IR CENTRAS. Tai reiškia, kad vis labiau atsidavę Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, jūs vis labiau pradėsite jausti savo viduje stipresnį poreikį dalintis savo PATYRIMAIS SU KITAIS, KAD JUOS SUSTIPRINTUMĖTE, KAD JIE TAIP PAT GYVENTŲ TIESA IR ŠVIESA, MEILE IR DORA TIEK SAVO ŠEIMOJE, TIEK GATVĖJE, TIEK DARBE, O IR BŪNANT VIENAM SU SAVIMI, VIS GILIAU ATSIDUOSITE BENDRAVIMUI SU ROJAUS TREJYBE, KAD VISUR IR VISADA IŠLIKTŲ VIENAS IR TAS PATS JŪSŲ TIKRASIS IR NUOŠIRDUS DVASINIS IR AKTYVUS AŠ, O NE DĖVINTIS KOKIAS NORS DIRBTINES KAUKES.
Tik šitoks gyvas veikimas per savo gyvenimą suteikia ir fizinę sveikatą jūsų kūnui, kad jis niekada nesirgtų jokiomis ligomis, nes Rojaus Trejybė nenumatė, kad jūs sirgtumėte net sloga, jau nekalbant apie kokias nors vėžines ligas, ar dar ateityje kilsiančias dar blogesnes ir neišgydomas jokiais materialiais vaistas ligas. O jos visos kyla tik dėl TAMSOS IR NEIŠMANYMO, KADA NIEKAS NET VAIKŲ NEMOKINA ŠVIESOS MOKYKLOJE, KUR IR PATI TURI BŪTI ŠVIESA, JOG BŪTINA ATRASTI ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE IR GYVENTI AKTYVŲ GYVENIMĄ VISŲ LABUI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, KAIP GĖRIO, GROŽIO, IR TEISINGUMO BENDRAKŪRĖJAIS, NES TIK TOKS - IR VIEN TIK TOKS - GYVENIMAS YRA BE LIGŲ, IR PRASMINGAS.
Todėl GYVOJO KELIO AKTYVIOS VEIKLOS NEGALIMA SUSIAURINTI IKI KOKIŲ NORS KONKREČIŲ FORMŲ AR AKCIJŲ - TAI VISAS GYVENIMAS DOROJE IR TIESOJE, MEILĖS IR TIKROVĖS KELYJE.
Ir jūsų ASMENINIO veikimo šviesa ir Rojaus Trejybės atvaizdo atspindys jūsų asmeninio gyvenimo gyvajame kelyje priklausys tiek nuo jūsų asmeninio GYVO ryšio su Rojaus Trejybe - kai garbinate Rojaus Trejybę, ypač kolektyvinio garbinimo metu Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, kur jūs nepaprastai daug pasipildote Rojaus Trejybės energijos ir ją ĮSISAVINATE, ir patiriate kūrinijos dvasinės šeimos brolystės palaimos gelmę - tiek nuo jūsų išminties, kurios semiatės net ir paties veikimo metu, kada atsiduodate Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, tiek ir nuo jūsų žinių vientisumo ir kosminės įžvalgos.
Būtent visa tai ir sudaro jums realią aplinką ir vidinį norą gyventi aktyvų gyvenimą su Rojaus Trejybe kasdien, ir visur. Tai tampa jūsų tikrojo - realaus, o ne iliuzinio - aš gyvenimu, kuris KOKYBIŠKAI jau skiriasi nuo ankstesnio egzistavimo be Rojaus Trejybės, atrastos savo viduje. Ir tai taip pat PATIRIAMA REALIAI GYVA SAVO BŪSENA, IR NUOLAT, KASDIEN.
Būtent dėl tokių KOKYBINIŲ pasikeitimų savo vidinėje būsenoje, pasikeis ir jūsų požiūris tiek į tikrovę, tiek ir į savo vietą joje, į savo profesiją, darbą, į visą supančią aplinką, nes jus Rojaus Trejybė IŠKELS VIRŠ APLINKOS. TIK TADA JŪS PRADĖSITE AKTYVIAI VEIKTI VISĄ APLINKĄ SAVO GYVENIMU - ŠVIESA IR TIESA, KURI YRA JAU NEBE IŠ JŪSŲ, BET IŠ KŪRĖJO, TIK PER JŪSŲ VEIKSMUS MATOMA KITIEMS, KURIE DAR NEGALI SUPRASTI, KODĖL JŪS TAIP ELGIATĖS, KADA APLINKA TAIP NESIELGIA, NES YRA TAMSI, IR BIJO ŠVIESOS, TIESOS, IR GYVOS VEIKLOS IŠ MEILĖS VISŲ LABUI, NES JI TOKIŲ DALYKŲ DAR NEPATYRĖ, TODĖL JŲ NEPAŽĮSTA, JAIS NETIKI, BET MATYDAMA JŪSŲ VEIKSMUS, NORĖS IRGI SUŽINOTI, KODĖL JŪS GYVENATE BŪTENT TAIP.
Ir kada jūs dalinsitės savo šviesos patyrimais, tada jūs patys patirsite dar didesnį norą gyventi savo gyvenimą su Rojaus Trejybe, nes matysite, kokia yra tų tamsių žmonių baiminga reakcija - ir į ką - į meilės ir šviesos, tiesos ir gėrio jūsų žodžius. O ši jų baimė ir yra jų tiesioginis kelias į jų naujus skausmus, naujas kančias, naujas ligas, naujų virusų atsiradimą ne tik jų viduje, bet ir visoje aplinkoje. Tačiau argi tai gyvenimas? Ir jūs dar labiau trokšite dar aktyviau veikti - dalinti šviesą ir gėrį savo DORU gyvenimu DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, kad nebūtų baimės niekam, kad nebūtų ligų niekam.
O save patikrinti labai lengva. Išeikit į miesto centrinę gatvę ir kur tik pamatysit prišiukšlinta, surinkit tas šiukšles, kai šalia jūsų eina šimtai, net tūkstančiai, ir niekas net vieno popierėlio nepakelia, o dar numeta jų vis daugiau ir daugiau. Ir patys patirsite, kaip jums vidus PRIEŠINSIS, KAIP BUS SUNKU PASILENKTI IR PAIMTI POPIERĖLĮ KITŲ AKIŲ PALYDIMAM. O tada ir paklauskite savęs - ar aš tokiu darbu darau ką nors blogiau, ar geriau? Tai kodėl aš bijau padaryti tai, ką mano vidus pripažįsta, kad pakelti šiukšlę yra geras darbas, kodėl aš bijau daryti GĖRIO DARBĄ - SURINKTI GATVĖJE ŠIUKŠLES? Tai jums mažytis iššūkis - jūsų DVASINIAM DAR LABAI SILPNAM AŠ. Priimkit šį iššūkį, ir patys pajausite, kaip sustiprėjote, kada jį įgyvendinsite, ir ne vieną kartą, ir ne vienuolika kartų, bet visą laiką, jau NEBESUSKAIČIUOJANT TŲ KARTŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-05-14 10:28:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.