Forumas: temos peržiūra
Gailestingumas ir gailestis
Jėzus mokė apaštalus, ir savo visus mokinius, gailestingumo, bet ne gailesčio. Jis skatino juos rodyti gailestingumą, bet susilaikytį nuo to, kad demonstruotų gailestį.
Kaip jūs suprantate gailestingumą ir gailestį? Kodėl, jūsų manymu, Jėzus mokė būtent gailestingumo be gailesčio?
Algimantas
2005-05-10 13:38:25
Komentarai
Tautvidos paaiškinimas atitinka Dievo tikrovėje pasireiškiantį Gailestingumą.Gailestingumas yra nuoširdus jausmas, kuris kitą paguodžia, sustiprina, suteikia pagalbą, parodo kelią... Bet jis visada ugdo ir tą, kuriam padeda, ir tą, kuris padeda.
Gailestis, tai toks pojūtis, kada tam, kuriam suteikiama pagalba, atimama augimo galimybė, kada tas, kuriam rodomas gailestis, yra taip "užjaučiamas," kad jis pasijunta pačiu nelaimingiausiu, tokiu vargšu, kurio ir turi visi gailėtis, kitaip jie bus blogi. Jis pasineria į savąjį išsiplėtusį ego.
Sakykim, vaikas dar nemoka užsirišti batų, tai juk jam reikia parodyti, kaip juos užrišti ir leisti pačiam tą padaryti. Ir vaikas su malonumu tą darys. Jis nori daryti viską. Taip jau Dievo pasirūpinta, kad tikrovė būtų pažinama patyrimu. Bet labai dažnai mama ar tėtis ima jo tiek gailėti, "oi, koks vargšelis, nieko tau neišeina. Duok aš tau užrišiu, bus greičiau." Greičiau tai bus, bet ar geriau tam pačiam vaikui?
Dėl to ir yra vieni vaikai savarankiškesni, o kiti visiškai nesuvokia savarankiškumo, nes už juos tėvai atlieka jau jiems prieinamus veiksmus. O tą jie daro ne iš gailestingumo, o iš gailesčio.
Ir labai dažnai net ir tėvai savo mažam vaikeliui sako žaisdami su juo, "pagailėk manęs, neskriausk." Dar mažą pratina prie tokios savojo aš sureikšminimo būsenos, kad parodytų gailestį, o ne gailestingumą. Tuomet toks vaikas, susidūręs su kitais vaikais ir nesulaukęs, tokio "popinimo," jaučiasi nuskriaustas, nemylimas. Nes jam neparodo tokio gailesčio kiti - draugai, auklėtojai, mokytojai, bendradarbiai, visuomenė. Nors jie elgiasi tikrai gailestingai. Bet apie gailestingumą jis nieko nežino, nes jo patyrime yra tik tėvų gailestis.
Taip nuo jaunų dienų formuojamas nepilnavertiškumo kompleksas arba priešingai, norėdamas apginti savąjį aš nuo jam atrodančio puolimo prieš jį - savęs išaukštinimas sumenkinant kitus.
Jėzus visada demonstravo gailestingumą, bet ne gailestį, kuris paraližuoja charakterio augimą, geros valios pasireiškimą. Tuo tarpu gailestingumas, priešingai, ugdo charakterį, skatina savojo aš valios sutapatinimą su Tėvo valia ir šios valios vykdymą kasdieniame gyvenime su dieviška meile.
Paprasčiausias gailesčio ir gailestingumo palyginimas būtų su dažnai vartojamu posakiu, jog, norint pamaitinti žmogų, reikia ne sugauti už jį žuvį, bet išmokyti jį patį žvejoti. Tad šitame pasakyme sugauti žuvį už kitą, tai reiškia rodyti galestį, o išmokyti jį žvejoti, tai rodyti gailestingumą.
Tuo pačiu ir rodantysis gailestį ima tiek įsijausti į tokį savo vaidmenį, kad tampa agresyvus ir kito atžvilgiu, kuris nori parodyti gailestingumą, nes anam atrodo, kad šis yra negailestingas.
Tad suprasti šitą skirtumą yra labai svarbu. Tuo labiau šitą gailestingumo sampratą būtiną diegti vaikams, o gailesčio sampratą reikia iš viso užmiršti, kad būsimųjų kartų žmonių ji nebeklaidindų, kaip kliadina šitos kartos žmones.
Algimantas
2005-05-12 12:19:31
Gailestis - nusako emocine busena.
Gailestingumas - tai tik veiksmas.
Gali dziaugtis ir buti gailestingas. Bet dziaugdamasis neperteiksi gailescio. Cia as taip samprotauju giliai nesusimastes.
Arnoldas
2005-05-11 18:59:40
Gailestis?jis man primena pasaipa..kada ziuri i tave liudnomis akimis ,dar galva palinguoja,o realios pagalbos bent geru zodziu nesugeba duoti..Patarimo logisko..Man tokie zmones atima energija ir norisi ju salintis.Dar liudniau per laidotuves..tos giemes ,asaros,raudos..Ir bereikalingas gailestis mirusiojo artimiesiems.Norisi paklausti:'Kuo gi jus tikite,jei taip asaras liejat?'..na,buna isimciu,kai motina laidoja sunu,netiketai zuvusi ..tas netiketumas sukelia soka..Bet,kai zmogus ilgai serga,reikia dziaugtis,jog pagaliau ji Dievas pasiima.
Gailestingumas-reali pagalba.Net jei gatveje ne savo vaika verkianti priglaudei,paglostei,nuraminai -jau isreiskei gailestinguma..Jau palieki pasekme,o ne klausima..Juk mums labiausiai ir truksta geru zodziu,dziaugsmo ,o ne verkslenimo kartu..
tautvida
2005-05-10 18:54:15
O is kur sita tokia fraze/interpretacija?
Andrius
2005-05-10 15:46:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.