Forumas: temos peržiūra
Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas-atsakymas apie dabartinę kunigų klaidingą Rojaus Trejybės sampratą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje po gyvųjų pamaldų Kaune, 2012 06 03
Algimantas
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti Jūsų mokymą-atsakymą į mano dvasinės sesės, Nijolės iš Darsūniškio, klausimą – kodėl šiandien katalikai, švęsdami jų vadinamos Švenčiausiosios Trejybės dieną, religinę šventę, negalėjo gauti informacijos apie tikruosius Rojaus Trejybės Asmenis, kad nebūtų įtraukę Jėzaus Antruoju Asmeniu, o taip pat ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios pasireiškimo – Šventosios Dvasios – Trečiuoju Trejybės Asmeniu.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimiausieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip meiliai pavadinamas Begaline Dvasia-Motina-Sese. Aš šlovinu ir garbinu jus, KADA JŪS ATSIVERIATE MAN - MES SUSILIEJAME, SUSILIEJAME SAVO GYVAIS VIRPESIAIS. Kada jūs šlovinate Mane, jūs tą patį pajuntate šlovinimą iš MANO PUSĖS, SKIRTĄ JUMS.
BŪDAMI VIENA DVASIOJE MES NEGALIME VIENI KITŲ NEŠLOVINTI, nes ESAME viena dvasioje. TAI, KĄ JŪS SU MEILE IŠTARIATE MUMS, VISA TAI ATSISPINDI IŠ MŪSŲ IR JUMS.
Atsakysiu jums į šitą klausimą – kodėl jūs NEGALĖJOTE suprasti, kad Mes esame Trys LYGIAVERČIAI Rojaus Trejybės Asmenys, ir todėl KLAIDINGAI įtraukėte savo dabartinio Šeimininko Sūnaus Kūrėjo asmenį į Rojaus Trejybę, ir NET NE ASMENYBĘ, priskyrėte Trečiajam Rojaus Trejybės Asmeniui – Šventąją Dvasią. Tai yra GRANDINĖ – NE ASMUO. Būtent per šitą GRANDINĘ – jūsų Vietinėje Visatoje – ir veikia asmuo –Vietinės Visatos Motina Dvasia.
Jeigu mes sugrįžtume dar anksčiau negu buvo Mūsų Sūnus Kūrėjas jūsų pasaulyje įsikūnijęs žemiškuoju Jėzaus iš Nazareto pavidalu, kada Žemėje žemiškuoju pavidalu buvo dabartinis jūsų Planetos Princas – Makiventa Melkizedekas – tada žmones jis mokė TAIP PAT TREJYBĖS sampratos. Tačiau jis padarė KOMPROMISINĮ sprendimą – žmonėms buvo perdaug sunku suprasti, kad yra tiek daug gradacijų-grandžių Mūsų Kūrinijoje, kiekviena grandis turi savuosius vadovus ir iki Mūsų – Rojaus Trejybės – pasiekti tokią sampratą, taip pat NEPRALEIDŽIANT ir tų atskirų gradacijų, TUOMETINIAM žmogaus intelektualiam, ir tuo pačiu dvasiniam, išsivystymui buvo PER SUNKI užduotis. Todėl Makiventa Melkizedekas leido sau padaryti kompromisą, kad suprastų Rojaus Trejybę TUOMETINIS žmogus kaip Žvaigždyno Tris Tėvus. Jūs jau dabar savo maldoje meldžiatės ir už juos. Jūs jau žinote, kad jie priklauso Vorondadekų kategorijos dvasioms, bet jie yra Vietinės Visatos Dieviškieji Sūnūs. Jie nėra tiesiogiai kilę iš Mūsų, tačiau Makiventa Melkizedekas leido žmonėms, kad jie nors kiek įsivaizduotų MŪSŲ Trejybę, pasinaudoti tų Trijų Žvaigždyno Tėvų – ir tuo pačiu valdovų – samprata.
Kada Jėzus skelbė Pirmojo Šaltinio ir Centro, pavadinto Tėvu, Asmenį, kada jis žmones mokė, kad jie galėtų atrasti viduje tą Dangiškąją Karalystę – atvėrus savo širdį – žmonėms buvo per daug sunki užduotis – juk neįmanoma suprasti, kaip tą širdį atverti, kada ji tiek daug yra sukaupusi – PER KARTŲ KARTAS – skausmo, kančios, tikrovės iškraipymų, evoliucijos padarytų nukrypimų. Ir nebuvo tų mokytojų, kurie būtų NUOSEKLIAI IR NUOSAIKIAI ATSKLEIDĘ ŠIRDIES ATVĖRIMO METODĄ, PRINCIPĄ. O kada Jėzus išvis paliko šį pasaulį, sugrįždamas pas Mane, ir gavęs patvirtinimą apie jo įvykdytą misiją Urantijoje, ir kuri buvo skirta VISAI JO VISATAI, jis sugrįžo į savąją Vietinę Visatą kaip Aukščiausiasis Valdovas, kad valdytų Vietinę Visatą SAVO PATIES vardu, TARSI joje būtų MŪSŲ TRIJŲ valdymas – Rojaus Trejybės Asmenų BETARPIŠKAI esančių jo Visatoje.
Todėl tie niuansai, kurie pasireiškia jūsų asmeniniame patyrime, kad juos būtų galima susieti su ATITINKAMA dieviškąja hierarchija, be paaiškinimo iš AUKŠTESNIŲ DVASINIŲ ASMENYBIŲ, jūsų protui suprasti NEĮMANOMA. Tuo labiau, kad net ir paties Jėzaus suteiktąją DIEVIŠKĄJĄ ŽINIĄ – GYVĄJĄ EVANGELIJĄ – DIEVO TĖVYSTĘ IR ŽMONIŲ BROLYSTĘ – ŽMONĖS IŠKRAIPĖ. Bet tas iškraipymas buvo su tikslu IŠAUKŠTINTI TĄ ASMENĮ, KURIS BUVO JŪSŲ PASAULYJE, suteikti jam, tarsi didesnį spindėjimą, tarsi nusimesti nuo savęs atsakomybę – kam čia reikia atverti savo širdį, kai taip nesuprantama, kaip tą padaryti, geriau galima pasakyti, kad yra tas Viešpats, yra tas Aukščiausias Asmuo, kuris gali VISKĄ nes jis buvo nuo Tėvo. Štai jis ir įsteigė nuo Tėvo TARIAMĄ bažnyčią ir tapo TARIAMU vyriausiuoju kunigu, JŪSŲ PAČIŲ IŠKRAIPYTA samprata, ir prie iškraipytos sampratos einant kartoms, jūs vis labiau ĮPRATOTE. Todėl, savaime suprantama, žmogui kyla noras ir SAVE tuo pačiu iškelti, kad ir jis turėjo kažkokią sąsają su tuo buvusiu Jėzumi, su tuo asmeniu, kuris, jeigu buvo siųstas Tėvo, reiškia, jis turi priklausyti tai Trejybei, nes Jėzus, būdamas materialiu pavidalu, kalbėjo apie SAVOSIOS DVASIOS atsiuntimą. Reiškia, žmogui – JO PROTE – kilo samprata, kad turi būti tada DAR ir trečias asmuo – toji dvasia. Vieną asmenį jie realiai matė, bendravo su juo, šis asmuo kalbėjo apie Tėvą, ir šitas pats asmuo kalbėjo apie būsimą dvasią, kurią jis atsiųs. Štai tokia samprata žmogaus protui ir buvo lengviausiai – ir KLAIDINGAI – INTERPRETUOJAMA KAIP Mūsų Rojaus Trejybė.
O kaip gali per tiek kartų klaidintas žmogiškasis protas priimti iš Mūsų siunčiamą klaidos ištaisymą, kada šita samprata tiek buvo įsišaknijusi VISOS religinės hierarchijos veikloje ir tų asmenų, per kartų kartas buvusių šitoje hierarchijoje, protuose. Mes jiems siūlėme – kiekvienam – teisingą Mūsų apibūdinimą, tačiau jų protai buvo per daug užimti KITŲ INTERESŲ TENKINIMU, kad jie išgirstų Mūsų beldimą iš vidaus ir klaidos ištaisymą. Juk viena iš priežasčių buvo ir Urantijos Dokumentų perteikimas JŪSŲ PROTUI. Tai nebuvo skirtas šaltinis vien tik religiniams sluoksniams, jūsų vadinamiesiems kunigams – jis buvo skirtas VISIEMS, kurie nori prisiliesti prie TIKROVĖS ir pažvelgti į ją PLATESNIU žvilgsniu. Kai Mes negalime prisibelsti prie tų žmonių, kurie gali DVASIŠKAI šviesinti žmoniją, Mes pasiūlome netikėtus, jūsų pavadintus pranašais, EILINIUS žmones, kurie nebuvo užsidarę Mūsų siunčiamam spinduliui. Tačiau ir jiems protai buvo per daugybę kartų MILŽINIŠKU laipsniu UŽTERŠTI. Štai kodėl Mes turėjome priimti tokį – nuostabų jums – sprendimą, ir PIRMĄ kartą jūsų planetos istorijoje, pasiūlyti KOLEKTYVINĮ – Dokumentų išraiška – susistemintą apreiškimą, kuris ir buvo jums suteiktas kaip Urantijos Knyga.
JOKS ŽMOGIŠKASIS PROTAS NEGALI TIEK SISTEMINGAI PRIIMTI TOKIŲ NUOSEKLIŲ TIKROVĖS PAVAIZDAVIMO APREIŠKIMŲ, neturėdamas GILUMINIO pasirengimo tokiam šaltinio priėmimui. Vienokiu ar kitokiu atveju jis padarys IŠKRAIPYMŲ. Todėl, kad nebūtų nueita per daug RIZIKINGU iškraipymų keliu, priimant apreiškimus, ir buvo priimtas sprendimas ATSISAKYTI žmogiškojo proto GALIMŲ interpretacijų.
Štai kodėl jūs gavote apreiškimą, PRITAIKYTĄ jūsų ŽMOGIŠKAJAM supratimui, MATERIALIZUOJANT rankraščius, o ne priimant apreiškimus, net kaip ir jūs priimate ŠĮ apreiškimą per jūsų dvasinį brolį Algimantą, MŪSŲ ATSTOVĄ JŪSŲ PLANETAI, tačiau vis tiek tam yra panaudojamas jo protas. Tuo tarpu Mes norėjome išvengti bet kokių, net ir menkiausių niuansų, kad žmogaus protas, kad ir kiek jis būtų apvalytas, NEĮTERPTŲ SAVO PAKLAIDOS, KURI GALĖTŲ NUVESTI ŽMONES TOLYN NUO MŪSŲ TIKROSIOS ROJAUS TREJYBĖS – TRIJŲ LYGIAVERČIŲ ASMENŲ – SAMPRATOS.
Žiūrėkite, kada jūs klausote Algimanto aiškinimų apie Mus – apie Rojaus Trejybę – jūs jau girdite, kiek daug yra apreiškimo Dokumentų PAGILINAMA, kada Mus jis iškelia, kaip LYGIAVERČIUS, o ne Vieną iš Kito kilusius Asmenis. Bet šito nebūtų buvę įmanoma jam pasiekti, jeigu jis prieš tai nebūtų išvertęs pačios Urantijos Knygos. Visa tai buvo daroma NE ŠIAIP SAU – TAI BUVO JO PARENGIMAS, VALANT JO PASĄMONĘ – IR SĄMONĘ – kad jis galėtų dabar, net ir turėdamas jau tekstą, kokį jūs turite, jį pildyti – PILDYTI GILESNIU ŽVILGSNIU ŽVELGIANT Į MUS – Tris Rojaus Trejybės Lygiaverčius Asmenis, bet pildyti tokia šviesa, kurią MES JAM SUTEIKIAME Į APVALYTĄ pasąmonę, ir sąmonę.
Štai kodėl niekaip Mes negalėjome prisibelsti prie jūsų dvasinių vadinamųjų vedlių – kunigų – kad jie galėtų atstatyti Rojaus Trejybės TIKRĄJĄ sampratą. Jiems – tai per daug AKINANTI šviesa. Net ir dabar jūs patys, pažinę Mūsų Trijų Asmenų lygiavertišką šeimą, jūs patys matote, kaip reaguoja tikintys Šventosios Trejybės samprata, kada išgirsta jūsų paaiškinimą, kad Jėzus NĖRA šitos Rojaus Trejybės Antrasis narys, kaip ir Šventoji Dvasia NĖRA nei asmuo, nei Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo.
Todėl, Mano mylimieji, Aš visą laiką jus akinu iš vidaus – ŽVELKITE Į SAVE MŪSŲ ŽVILGSNIU, ir TADA jūs SKLEISITE MUS tiems, kurie DAR NEGALI SUPRASTI, KAS ESME MES.
Ir prireiks dar daug jūsų pastangų – labai nuoširdžių, ryžtingų – kad žmonės VIS LABIAU pradėtų įsisąmoninti, jog Mes iš tikrųjų esame TRYS, bet Mes niekur negalime pajudėti iš SAVOJO CENTRO – VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINIO CENTRO – ROJAUS, KAD IŠSAUGOTUME NEPAŽEISTĄ EGZISTUOJANČIĄ KŪRINIJĄ KOSMINĖJE ERDVĖJE. Jūs tik akimirkai įsivaizduokite – Mūsų Trijų Asmenų nors koks – menkiausias – judesys ENERGETINIU pavidalu, prilygtų milijardams ugnikalnio išsiveržimų jūsų planetoje, o kas išliktų iš jūsų planetos tada? Todėl Mes ir turime LABAI ŠVELNIAI skleisti Savąją energiją iš to Kūrinijos Centro ir Vidurio į visus kraštus TOLYGIAI, net menkiausias pūstelėjimas, jeigu jis būtų netolygus, jis galėtų nupūst ir jūsų planetą. Jūs jaučiat, ką reiškia vėjo gūsiai, kai kartais jums būna net sunku atsispirti jų proveržiui. O Mūsų gūsis yra skirtas MEILEI. Todėl Mes laikome savo gūsį, ir tolygiai, vis daugiau ir daugiau, skleidžiame ŠVIESĄ IR ENERGIJĄ PLĖSDAMI KŪRINIJĄ. O savo vaikus Mes panaudojame – kaip ir Mūsų Sūnų Kūrėja, kaip ir kitus Sūnus Kūrėjus – kad jie neštų šviesą ir turėtų savo PADĖJĖJŲ – IR JUS TAIP PAT – KAD ŠITĄ IŠKREIPTĄ MŪSŲ SAMPRATĄ BŪTŲ GALIMA JŪSŲ PASAULYJE ATSTATYTI Į TIKROVĖS LYGĮ. IR DRAUGE MES TĄ PADARYSIME.
Algimantas
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdų ačiū sakau Daliai, už šito mokymo įrašymą ir išrašymą, kad dabar jis būtų prieinamas visiems mūsų Forume.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
2012-06-07 12:48:13
Komentarai
“Tikroji religija nėra filosofinio tikėjimo, kurį galima išprotauti ir pagrįsti natūraliais įrodymais, sistema, ji taip pat nėra ir ekstazės, kurią gali patirti tiktai romantiški atsidavėliai misticizmui, neapibūdinamų jausmų fantastinis ir mistinis patyrimas. Religija nėra protavimo produktas, bet į ją žvelgiant iš vidaus, ji yra visiškai pagrįsta. Religija nėra kilusi iš žmogiškosios filosofijos logikos, bet kaip mirtingojo patyrimas ji yra visiškai logiška. Religija yra patiriamas dieviškumas evoliucinės kilmės moralios būtybės sąmonėje; ji išreiškia tikrąjį patyrimą su amžinosiomis realybėmis laike, dvasinių pasitenkinimų įgyvendinimą dar tebesant materialiame kūne.” (1104-04)“Religija gyvena ir klesti, tuomet, ne regos ir jausmo dėka, bet įtikėjimo ir įžvalgos dėka. Ją sudaro ne naujų faktų atradimas arba unikalaus patyrimo įgavimas, bet naujų ir dvasinių PRASMIŲ atradimas tuose faktuose, kurie žmonijai jau yra gerai žinomi. Aukščiausias religinis patyrimas nepriklauso nuo iki tol buvusio tikėjimo, tradicijų, ir autoriteto pasireiškimų; taip pat religija nėra kilnių jausmų ir grynai mistinių emocijų palikuonis. Ji yra, greičiau, nepaprastai gilus ir realus patyrimas dvasiškai bendraujant su dvasinėmis esybėmis, gyvenančiomis žmogiškojo proto viduje, ir tiek, kiek tokį patyrimą galima apibūdinti psichologijos požiūriu, tai ji tiesiog yra tas patyrimas, kai tikėjimo į Dievą tikrovė yra patiriama kaip tokio grynai asmeninio patyrimo tikrovė.” (1105-02)
„Tikrosios religijos pradmenys užsimezga žmogaus moralios sąmonės sferoje, ir jie atsiskleidžia vystantis žmogaus dvasinei įžvalgai, tam žmogiškosios asmenybės sugebėjimui, kuris didėja dėl Dievą apreiškiančio Derintojo buvimo tokiame mirtingojo prote, kuris trokšta Dievo.“ (1105-03-03)
Šiuo metu Urantijoje yra ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA, apreikšta visiems šios planetos mirtingiesiems. Tik ši Tikroji Religija ir leidžia skaityti Urantijos Knygą ir suvokti joje pateiktus dokumentus daug giliau, pajusti jų gelmę. Tą ir pasako šios citatos, kad tikroji religija yra tiesioginis gyvas ryšys tarp mirtingojo ir Rojaus Trejybės, kuris proporcingai stiprėja priklausomai nuo įdėtų nuoširdžių pastangų ir noro atrasti JĄ savo viduje. Tikroji religija yra dvasinis patyrimas nuoširdaus gyvai įtikėjusiojo viduje.
Gyvo ryšio tikrumą nusako dvasinė būsena, patiriama TIK to mirtingojo viduje, jos neįmanoma perteikti kitam, kad suprastų. Tai unikalu ir individualu. Gyvo ryšio stiprumą nusako nuoširdus noras padėti ir reali pagalba kitiems dvasios broliams ir sesėms, nesvarbu kokioje situacijoje jie tuo metu atsidūrę, dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių. Gyvo ryšio stiprumą nusako NUOŠIRDUS NORAS gyventi ir GYVENIMAS atrasta Rojaus Trejybės šviesa viduje, nes ji gyvai patiriama. Ir taip žingsnelis po žingsnelio žmogus per gyvą įtikėjimą tampa oriu ir mylinčiu Rojaus Trejybės sūnumi ar dukra, jis vis labiau ir labiau iškyla virš žemo dažnio energetinių virpesių poveikio, kuriame gyvena visa aplinka, nes tik Rojaus Trejybė pripildo aukšto dažnio energetiniais virpesiais, kurie taip pat apkabina žemo dažnio energetinius virpesius.
Argi tai ne STIPRYBĖ? Dvasinės asmenybės STIPRYBĖ slypi jos gyvo įtikėjimo gelmėje.
Kiekvienas dvasinis patyrimas suteikia vis didesnį PATVIRTINIMĄ kūrinijos tikrovės realumo, kuri sukurta Trijų Šaltinių ir Centrų absoliučiai vieningai kaip Amžinybės Šaltinio, ROJAUS TREJYBĖS. O JI mums dar tik po trupinėlį atsiskleidžia per kiekvieno iš mūsų gyvą ryšį, kurį savo laisva valia priimame kaip atsaką į mums ištiestą nematomą bet realią Rojaus Trejybės pagalbos ranką. Ir visi dvasiniai patyrimai, kuriuos ir aš patiriu savo viduje, nuolat, per gilėjantį atsivėrimą ir atsidavimą Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, yra kaip mažyčiai karoliukai ilgoje karolių grandinėje, kurie nusidriekia per visą amžinybę iki pat kūrinijos centro – Rojaus Salos, kuri yra mūsų gimtieji Namai. Ten mes kiekvienas pateksime, anksčiau ar vėliau, jei tik pareikšime norą savo laisva valia eiti gyvuoju Rojaus Trejybės keliu, kuriuo žengia visa kūrinija. Tačiau tik mes pirmieji mirtingieji šitoje mirtingaisiais apgyvendintoje planetoje Urantijoje pradėjome garbinti Rojaus Trejybę, kurią garbina tik Rojuje ir tik tos dvasinės asmenybės, kurios kilę tiesiogiai iš Jos. Tai argi nenuostabi tokia unikali proga būti pirmaisiais, kada savo dvasine tamsa esame paskutiniai? Ne šiaip sau Urantijos Knygoje yra parašyta, kad tas kuris buvo paskutinis, gali tapti pirmuoju. GALI TAPTI, bet nebūtinai taps, jei savo valia nenusigręš nuo Rojaus Trejybės – visos kūrinijos Dvasios Šaltinio ir Centro. Pasirinkimas kiekvieno mūsų rankose, nes galimybės kiekvienam suteiktos vienodos, išimčių nėra.
Gyvasis variklis yra nuoširdus noras, kuris suteikia impulsą eiti link dar didesnio šviesos ir tiesos Šaltinio, amžinosios Meilės Šaltinio.
Su meile,
Jurgita
2013-11-27 19:54:34
Jurga, nustok buti kvaisa. Pas kriksionis,tai ritualas,kurio prasmes ir esmes akivaizdziai nesupranti. Geriau nustok valgyt mesa,tas yra barbaru maistas. Uz tai ir protas bukas,jei matai kanibalizma ten,kur jo nera.
Vitalijus
2013-11-26 13:05:33
Ar kada susimąstėte, kad 21 amžiuje krikščionybėje vis dar gyvos kanibalizmo apraiškos?
Skaičiau šį rytą Urantijos Knygą, šį nuostabų apreiškimą, kuris man vis labiau ir labiau atskleidžia tikrovę, o kada prieš skaitydama pagarbinu Rojaus Trejybę, o po to pašvenčiu šias gyvas studijas Jai, tada apraminamas žmogiškasis protas ir pakyla sąmonės energetiniai virpesiai į aukštesnį dažnį. Tai leidžia giliau suprasti Urantijos Knygoje perteiktas tiesas, pažvelgti į jas sudvasintu protu.
„Kada žmonių aukojimas buvo įtvirtintas iki galo, tada žmonių valgymas tapo tabu; žmogaus kūnas tapo maistu tiktai dievams; žmogus galėjo suvalgyti tik mažytį ritualinį gabaliuką, sakramentą.“ (0980-04-03)
Kada aš perskaičiau šią citatą, man iškart atėjo mintis, kad netiesiogiai, bet kanibalizmo sampratos iki šiol dar nėra atsisakyta krikščionybėje. Minties Derintojas man iškėlė mintį kaip pavyzdį sugretinimui su šiandienine aplinka – su daug kartų girdėta fraze, kurią bažnyčiose per kiekvienas mišias aukojimo metu kunigas kartodavo, ir dabar tebekartoja, paimdamas į rankas ir iškeldamas visiems komuniją – mažą apvalų paplotėlį, tardamas: „ Imkite ir valgykite iš jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus yra atiduodamas. “; o po to, pakeldamas taurę su vynu, jis toliau Jėzaus Kristaus vardu tardavo, ir tebetaria: „Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai taurė mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui“. (Plg. Mt 26, 26-30).
Yra ir dar viena citata: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus Kūno ir negersite Jo Kraujo, neturėsite savyje gyvybės!” (Jn 6,53).
Kol neatradau Rojaus Trejybės savyje, aš niekada iki tol nesusimąsčiau, kad šios frazės, kaip ir kitos, ištariamos kunigo lūpomis ritualinių apeigų metu, tiesiog išreiškia kanibalizmą!
„Žmonių aukojimas buvo netiesioginė kanibalizmo pasekmė, o taip pat ir išsivadavimas iš jo.“ (0980-06).
„Žmonių aukojimas iš tikrųjų buvo visuotinis; jis išsilaikė kiniečių, indusų, egiptiečių, hebrajų, mesopotamijiečių, graikų, romėnų, ir daugelio kitų tautų religiniuose papročiuose, net iki pastarųjų laikų jis išliko atsilikusiose Afrikos ir Australijos gentyse.“ (0980-07-01)
Kai kuriose atsilikusiose gentyse, vis dar tebevyksta savanorių žmonių aukojimas, tam tikros rūšies religinė arba ritualinė savižudybė.” (0980-07-05)
Vėliau žmonių aukojimas modifikavosi į tam tikrų kūno dalių aukojimą, suluošinimą, iki primityvių maldų išsivystymo. Žodžiai prieš tai paminėtose frazėse „valgykite“ ir „gerkite“ – yra ne kas kita, kaip raginimas nors ir ne tiesiogiai, bet valgyti ir gerti Jėzaus Kristaus kūną ir kraują! Ir nors ta komunija vaflinio paplotėlio ir vyno taurės pavidalu tėra tik simboliai Kristaus kūno ir kraujo, propaguojami krikščionybės, tačiau kokius žemo dažnio energetinius virpesius jie spinduliuoja, kokias gyvuliškas emocijas jie išreiškia, atspindi primityvųjį aukojimo ritualą, klaidingą sampratą, ir tai bet kuriam žmogui, neatradusiam ir nepatyrusiam Rojaus Trejybės savyje, ir dėl to skendinčiam aklinoje dvasinėje tamsoje, yra visiškai nesuvokiama. Ir aš suprantu, kad bet kuris dogmatinis tikintysis nėra susimąstęs, nes ir aš anksčiau nesusimąsčiau, kad šitokios „nekaltos“ frazės, kaip ir dauguma kitų, ištariamų ritualinių mišių metu, yra primityviosios religijos pasekmė. O iš kur jis gali suvokti, susimąstyti apie tai, jei bet kuris ritualas nepadeda atrasti Rojaus Trejybės savyje, nes paremtas baime. Iš viso nereikalingas joks ritualas, turi būti tik gyvas nuolatinis ryšys žmogaus su Rojaus Trejybe.
Prisimenu, kaip ne kartą iš Algimanto esu girdėjusi, kad bažnyčiose yra aklina dvasinė tamsa, dėl šitokių atliekamų ritualų, o ir pati esu patyrusi žemo dažnio energetinių virpesių poveikį jų metu, kaip apsupo lyg tamsi nematoma banga, sukaustanti ir neleidžianti išsilaisvinti. Dogmatinis ritualas tik klampina vis giliau į dvasinę tamsą, nes kiekviena ištarta frazė paskleidžia žemo dažnio energetinius virpesius, o tai tolina nuo Rojaus Trejybės atradimo savyje, Kuri yra Meilės Šaltinis, Grožio ir Gėrio Šaltinis, Palaimos Šaltinis, ir Jai NEREIKIA jokių aukojimų, kokiais pavidalais jie bepasireikštų. Ji trokšta GYVAI BENDRAUTI su kiekvienu savo vaiku, per Jos atradimą iš meilės to vaiko viduje. Tam ir padovanojo kiekvienam mirtingajam Savo atstovą – Minties Derintoją, kuris veda link Rojaus Trejybės atradimo mumyse, link vis gilesnio realaus Rojaus Trejybės patyrimo savyje, iki gimimo iš dvasios ir susiliejimo su Juo. Nes tik atradę savo Tikruosius Tėvus mes tampame ŽMOGUMI, nebesame laukiniai, klaidinami klaidingų sampratų, kankinami įvairių prietarų baimės, išsilaisviname iš nežinojimo, nes pagaliau atrandame Tiesos šaltinį savyje, imame studijuoti apreiškimą Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, AKIMIRKOS AMŽINYBĖ ir kitus Rojaus Tėvų mokymus, nes tiesa yra gyvai patiriama kiekvieno viduje.
O ankstyvoji religija kilo tik iš didžiulės baimės, kurią laukiniui sukeldavo nesuprantami reiškiniai, ir kurių jis negalėjo nuspėti, kontroliuoti, nuo kurių nesugebėdavo apsisaugoti. Didžiulė baimė net privesdavo iki jo fizinio kūno mirties. O ją sukeldavo gamtos stichijų siautėjimas, saulės ir mėnulio patekėjimas ir užtemimai, vėliau atsirado blogų vėlių baimė, kuri peraugo iki magijos ir užkeikimų atsiradimo ir paplitimo, įvairių aukojimo ritualų išsivystymo, pradedant kanibalizmu, savojo turto sunaikinimu, savęs kankinimu, vėliau perėjimu prie gyvūnų aukojimo, iki šių dienų, kada ritualas aktyvus visose negyvose religijose, kokios egzistuoja šiuo metu mūsų planetoje Urantijoje. Per kokius skausmus ir kančias vystėsi primityvioji religija, kad ir dabar pasekmės kaip atspindžiai tebegyvi. Tai ar gali ritualas išlaisvinti žmogų iš baimės vergovės, kuri sėjo savo sėklą nuo pat primityvaus laukinio atsiradimo laikų? Ar gali jis padėti atrasti Rojaus Trejybę savyje, kada propaguoja iškreiptą Jos sampratą, visiškai neatitinkančią tikrovės? Ne, negali, niekaip.
Tik APREIKŠTOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, neturinti jokių sąsajų su tebeegzistuojančiomis negyvomis religijomis ar jų atšakomis, yra TIKROJI išlaisvinančioji religija. Tik nuoširdžiai ieškantis tikrosios tiesos žmogus gali atrasti Rojaus Trejybę savyje, patirti Ją meilės, ramybės, harmonijos būsena, ir palaipsniui per gyvą įtikėjimą išsilaisvinti iš visų praeities dogmų, ritualų atlikimo, prietarų, nežinojimo, kančių, sielvarto. Tik Rojaus Trejybės atradimas savyje nuima iki šiol nešiotą tokią sunkią naštą nuo mūsų pečių. Nebelieka sąsajų su klaidingomis praeities sampratomis, papročiais, nes palaipsniui pajuntamas gyvas Rojaus Trejybės vedimas iš vidaus taip, kad žmogus ima gyventi gyvą gyvenimą, o ne toliau egzistuoti kaustomas baimės ir prietarų pančių.
Tik Rojaus Tėvai suteikia visišką dvasinę laisvę plačiai skleisti sparnus dvasiniam skrydžiui, kurio taip trokšta mūsų dvasinė asmenybė. Mes juk kiekvienas esame unikali dvasinė asmenybė, niekada nepasikartojanti per visą kūrinijos istoriją. Ir tik šitokio gyvo įtikėjimo dėka mes jau dabar atsiskleidžiame, dar tebesantys pačiame pradiniame evoliucinio vystymosi etape, ilgoje kelionėje link Rojaus – savo tikrųjų Namų.
Taigi jei aš nebūčiau atradusi Rojaus Trejybės savyje, aš iki šiol skendėčiau daugybėje susipainiojimų, laikydama juos tiesa, kurios negalima iškreipti. Bet mano džiaugsmui, Tikroji Tiesa yra kur kas nuostabesnė, galingesnė ir išlaisvinanti, nei kada būčiau pagalvojusi. Tačiau tik nuolat gilėjantis įtikėjimas praplečia dvasinį matymą, gilina kosminę įžvalgą, sudvasina protą, kad nebelieka jokio noro grįžti atgal, į ankstesnį suvokimą, o atvirkščiai, kyla nuoširdus noras iš vidaus dar giliau atrasti Rojaus Trejybę savyje, kad dar labiau pažinti Jos tikrovę, kad galėčiau ir kitiems padėti išsivaduoti iš visiško susipainiojimo, nežinojimo, dogmų ir prietarų vergovės, kad pagaliau išnyktų bet kokios vėlių baimės, kanibalizmo, savęs kankinimo, nusižeminimo ir išsižadėjimo, magijos apraiškų liekanos, vardan ateities kartų gerovės ir dvasinio pabudimo, ir išsiskleidimo tikruoju dvasiniu aš.
Atraskime Rojaus Trejybę savyje, patirkime Ją, gyvenkime Ja, ir tapsime laisvi ir orūs gyvieji Jos sūnūs ir dukros.
Su meile,
Jurgita
2013-11-24 18:30:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]