Forumas: temos peržiūra
Mes nekalti dėl šios dienos tamsos, bet dėl ateities kartų tamsos būsime jau kalti mes, atsisakę žengti gyvuoju keliu.
Mielieji, dvasinis mokytojas turi žvelgti į kontekstą kiek įmanoma plačiau, ir pamatyti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą tiek iš praeities kartų, tiek į ateities kartas šios dienos matomo-patiriamo fakto atžvilgiu.
Kaip tą reikėtų suprasti? Paimkite bet kokį faktą – sakykime, duobėtus kelius, gatves, ar perdėm aukštas kainas, ar televizijos kokius nors konkursus, ar mokykloje mokymo programas, ar nukryžiuotojo atvaizdus, ar bet kokią kitą šiuo metu mūsų dabartinio gyvenimo apraišką, ir pamąstykite savo viduje – ar jums tas – ir toks – faktas yra priimtinas, ar ne, ir kodėl? O tada patys paanalizuokite visą eilę įvairiausių žmonių pasireiškimų – per kartų kartas į giliausią praeitį – jų darbais ir mąstymu, kuris ir atvedė į dabartinį faktą, kuris jums yra arba priimtinas, arba ne.
Dabartinį faktą sukuria dabartiniai žmonės, tačiau jo IŠTAKOS yra iš PRAEITIES kartų. Taip pat dabartinis faktas yra ištakos ateities kartų pasireiškimui, kad jie savosios kartos dabarties akimirkos požiūriu vertintų savojo fakto prasmę, ir mus – kaip to fakto ištakas. Kitaip sakant, viskas yra tarpusavyje susiję, ir ne bet kaip, bet susieta į gyvą, ir vientisą, sistemą.
Tad jeigu jums nepriimtinos duobėtos gatvės, perdėm aukštos kainos, ar bet kokie kiti šios dienos visuomenės pateikiami realūs faktai, tai priežasčių turite ieškoti ne šios kartos visuomenėje, bet ankstesnės – vyresniosios – kartos, kuri šitokiomis nuostatomis išugdė savo vaikus, kad šie ir pasireiškia tokiais dabarties faktais – duobėtomis gatvėmis, perdėm aukštomis kainomis, televizijos lėkštais konkursais, prievarta gatvėje, namie, mokykloje, darbe, ar bet kur kitur, pavojingu mašinų vairavimu keliuose ir gatvėse, niokojančiu gamtos resursus verslu, menkinančia žmogų politika, scholastiniu-dogmatiniu vaikų švietimu mokykloje, ir t.t. ir pan.
Bet kurią sritį paėmus, visur viskas APVERSTA AUKŠTYN KOJOMIS, nes visiškai yra pamintas DVASINIS PAGRINDAS – NĖRA SAVYJE ATRASTA ROJAUS TREJYBĖ. TODĖL VISA JOS TIKROVĖ IR JOS PASIREIŠKIMAS MATERIALIA CIVILIZACIJA YRA IŠKRAIPYTA, IR DĖL TO NEGALI TOKIA CIVILIZACIJA IŠLIKTI – BE ROJAUS TREJYBĖS, VISOS EVOLIUCIJOS AUTORIAUS, KURIS TURI VIEŠPATAUTI KIEKVIENO VIDUJE..
Ir tas, kas šito nemato, TAS NETURI JOKIO SUPRATIMO, KAS YRA KOSMINĖ ĮŽVALGA IR GILESNIS IR VIENTISAS POŽIŪRIS Į DABARTIES FAKTO PRIEŽASTĮ PRAEITYJE IR PASEKMĘ ATEITYJE.
Kada manęs dažnai klausia, ar jau krizė prasidėjo, aš sakau, kad PATI KRIZĖ dar jokiu būdu neprasidėjo, nes ŠIANDIEN VYKSTA TIK ritimasis į krizę, kuri VIS TIK yra NEIŠVENGIAMA. Krizė bus tada, kada nebus ko valgyti, kada žmonės žudys vieni kitus, kad atimtų realų ir dar esantį maistą, kad patys nemirtų iš bado. Šiandien, kai parduotuvės pilnos valgių, aišku, kad niekas tokios krizės net nežino, kad ji BUS, nors nuolat ir tekalba, apie dabar jau esančia krizę, apie jos antrą bangą, apie kelius ją nugalėti. Tai iliuzijos pašnekesiai ir nieko daugiau. Krizė DAR TIK BUS ATEITYJE. Tačiau aš negaliu jums pasakyti KADA TAIP BUS, nes tai lemia labai daug faktų, kurių priežastys yra praeityje, o pasekmės – ateityje.
Aš jums vis mėginu išplėsti jūsų APŽVALGOS IR MASTYMO HORIZONTĄ, KAD JŪS PATYS SUSIMĄSTYTUMĖTE IR PAMATYTUMĖTE RITIMOSI Į KRIZĘ PROCESĄ IR GYVĄ PASIREIŠKIMĄ KONKREČIAIS ŠIOS DIENOS FAKTAIS, KURIE VISI – KIEKVIENAS – ĮNEŠA SAVO INDĖLĮ, KAD KRIZĖ TAMPA NEIŠVENGIAMA.
Jūs turite suvokti, kad civilizacijos BE KŪRĖJO BŪTI NEGALI, TAI LAIKINAS URANTIJOS IŠKRYPIMAS, KURIS TURI BŪTI IŠTAISYTAS. Tačiau tą ištaisyti reikia pačiam žmogui, o ne Kūrėjui – ŽMOGUS TURI ATRASTI KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, kai tuo tarpu pats Kūrėjas savo dalelę jau yra padovanojęs ir patalpinęs žmogaus prote. Tad žmogui belieka atradus ją pradėti bendradarbiavimą ir atstatyti tuos iškrypusios, ir iškreiptos, civilizacijos klystkelius, kurie ir trukdo užlyginti kelių duobes, ištirpinti negyvus bažnytinius ritualus ir tamsos dogmas, apšviesti susvetimėjusią ir negyvą mokyklą, besivaidijančias ir apgaudinėjančias šeimas, blogus viršininkus ir neklusnius pavaldinius, melagius politikus ir nemylinčius gydytojus.
Kūrėjas taisyti neturi ko, viską Jis daro per žmogų.
Šiandien mes nesame kalti dėl to, kad yra tamsa – nusikaltimai, apgaulė, melas, karai, nužudymai, klastos, šmeižto, ir skaldymo netikra politika, dviveidiškumas šeimoje, mokykloje, darbe, padlaižiavimas, gyvojo kelio apšmeižimas, ritualų ir dogmatiškumo įsigalėjimas, ir net jau viešpatavimas, gausybė fizinių ir psichinių ligų, kadangi dabartinės kartos niekas niekur nemokė atrasti Rojaus Trejybę SAVYJE KIEKVIENAM ASMENIŠKAI. Dėl to kaltė tenka PRAĖJUSIOMS KARTOMS, BET NE MUMS. Jos mus taip išugdė, kad mes neturėjome kitokio pavyzdžio nei namuose, nei mokykloje, nei darbe, nei gatvėje, nei VALSTYBĖJE. Tai kokia gali būti mūsų kaltė, kad šiandien yra duobėtos gatvės, perdėm aukštos kainos, blogi santykiai šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje, tamsos, GŪDŽIŲ VIDURAMŽIŲ ritualai ir dogmos viešpatauja bažnyčioje, NET Urantijos Knyga BAILAUS PROTO vis labiau paverčiama NEGYVA, NEPAJUDINAMA, IR SUSTINGUSIA DOGMA. Tai – PROTO BAIMĖS APRAIŠKOS. TIK TOKIA NETIKRA – ILIUZINĖ – ASMENYBĖ KASMET KABINA GEDULO VĖLIAVAS IR KASMET GYVENA TOMIS PAČIOMIS TAMSOS ILIUZIJOS AKIMIRKOMIS – TRĖMIMŲ Į SIBIRĄ PRAEITIMI.
Kada Jėzų nukryžiavo, jis meldė Tėvą atleidimo tiems, kurie jį nukryžiavo, nes jie „nežino, ką daro.“ Taip šiandien ir dabartinės kartos NEŽINO, KĄ DARO, nes jų niekas nemokė ŽINOTI. Jas mokė patriotiškumo, net nesuvokdami, kad patriotiškumas veda į tautiškumą, o tautiškumas į nacionalizmą, o nacionalizmas – į fašizmą ir rasizmą. O juk patriotiškumo programas vis aršiau ir aršiau diegia mokyklose, ir tos mokyklos štampuoja naujus aklus protus, kurie, kaip naujos kartos, pasireikš daug labiau duobėtomis gatvėms, ir dar laibiau perdėm aukštomis kainomis, dar niūresniais negyvais bažnytiniais ritualais, ir siaubingomis dogmomis, ir dėl to susilauks prakeiksmų iš dar labiau kenčiančių dvasinių brolių ir sesių..
Dabartinė karta nėra kalta, kad ji gyvena tamsoje, tačiau JI BUS KALTA, JEIGU ATEITIES KARTA GYVENS TAMSOJE TAIP PAT, IR NET GŪDESNĖJE TAMSOJE.
Štai kur šuo pakastas – kas jau nebežino ir šito posakio prasmės – paaiškinu, štai kur yra ESMĖ – dabartinė karta BUS kalta dėl ATEITIES KARTOS TAMSOS, nes ŠI nebus kalta dėl savosios tamsos, kaip ir dabartinė karta nėra kalta dėl savosios tamsos, nes kaltė tenka ankstesniosioms kartoms, kurios tą tamsą skleidė jaunajai kartai.
Štai kodėl mes neturime rūpintis dėl SAVOSIOS KARTOS, KAIP TURIME RŪPINTIS DĖL ATEITIES KARTŲ, NES TUOMET JAU KALTĖ KRIS ANT MŪSŲ. ŠIANDIEN MES DAR ESAME NEKALTI.
Aš vakar užėjau į Žvėryno bažnyčią. Ji buvo tuščia, vėliau įėjo viena pagyvenusi moteris. Aš apžiūrinėjau, kas yra nuotraukose, skaitinėjau, kas parašyta jų aprašymuose pakabintuose ant sienų. Ten vaikų nuostabūs energetiniai virpesiai, ir kaip jie tuoj pat sulaužomi bažnytinės tamsos. Todėl jau dabar akivaizdu, kad tie vaikai turi daug baimės – jie nori meilės ir šviesos, o jiems peršama nenatūrali baimė ir tamsa. Ir tai jau bus šios dienos kunigų kaltė, kad tie vaikai – jau suaugę būdami – gyvens bažnytiniuose negyvuose ritualuose ir dogmose, o tuo pačiu ir sirgs fizinėmis bei psichinėmis ligomis, nes šį negyvą kelią jiems parengė ir į jį įtraukė tamsos bažnyčia. Ir už tai turės atsiskaityti VISI KUNIGAI ASMENIŠKAI.
Aš nustėrau, pamatęs, kad bažnyčioje yra net trys kryžiai su nukryžiuotu Jėzumi – vienas tik įėjus į bažnyčią, kitas didžiulis – prie pat altoriaus ant didžiulio medinio koplytstulpio, ir trečiasis jau pačiame altoriuje, tiksliau už altoriaus-stalo yra laipteliai, ir ten – mano supratimu, nors galbūt aš ir klystu, nes bažnytinių ritualų nežinau – yra pati svarbiausioji vieta, kur laikomas Kristaus kūnas ir kraujas – vaflinis paplotėlis, vadinamas ostija, ir vynas, tai ten dar vienas kryžius su nukryžiuotu Jėzumi. Aš užlipau tais laipteliais ir stovėjau prieš pat tą kryžių tyrinėdamas į šį simbolį. Viduje man buvo liūdna, kad tiek daug energijos ir talento kažkas įdėjo išdrožinėti KANČIĄ IR SKAUSMĄ, kada Jėzus yra GYVAS IR VISIEMS TROKŠTA PALAIMOS IR RAMYBĖS, o ne kančios ir skausmo, žvelgiant į tokius simbolius. O šitoje bažnyčioje net tris. Juk visi jie skleidžia ŽEMO DAŽNIO VIRPESIUS, O JIE REALIAI VEIKIA VISUS ATĖJUSIUS Į BAŽNYČIĄ DAR PAPILDOMAI PRIE TŲ TAMSOS RITUALŲ, KURIE IR SUDARO KATALIKŲ SEKTOS, KAIP IR KITŲ NEBEEGZISTUOJANČIOS VIENINGOS KRIKŠČIONYBĖS RELIGIJOS SEKTŲ PAMALDAS.
Man jau nulipus nuo šitų laiptelių ir išėjus iš altoriaus, atsidarė zakristijos durys ir tarpduryje pasirodė kunigas su ilga juoda sutana.> Jis atrodė, kaip kažkokia blogio ir tamsos jėga. Jis į mane įdėmiai žiūrėjo, tyrinėdamas, kaip NUSIKALTĖLĮ – kas aš toks, ko čia net altoriuje buvau, nes ko gero ten yra įmontuotos stebėjimo kameros, nes ko gi jis taip būtų atidaręs duris, bet taip niekur ir nenuėjęs, tik manęs apsižiūrėti ir nieko nepasakęs vėl duris uždarė iš vidaus – TIKRAS DVASINIS BROLIS PARODĘS “MEILĘ IR ŠILUMĄ“ ATVYKĖLIUI. Man kilo toks jausmas, kad tai tikri TAMSOS NAMAI.
Aš atidžiau pažvelgiau į šalia altoriaus pastatytą koplytstulpį su nukryžiuotu Jėzumi. Žiūrėdamas į jį jaučiau, jog kažkas jame ne taip, kažko trūksta, ir netikėtai pamačiau, kad tai tarsi ironiškas Jėzaus veidas, kuris NIEKAIP nesiderina su iki tol matytais nukryžiuoto Jėzaus atvaizdais, kur jo veidas yra išsekęs, kupinas fizinės kančios. Šis gi žvelgė į viršų, į dangų, ir jo veide tarsi jautei ironiją, pašaipą – na, matot, koks aš. Aš net pasižiūrėjau, ar jis yra tikrai nukryžiuotas, tikrai, kojos prikaltos, ir rankos, o jo veidas tiek kontrastuoja su tuo, kas teiktų fizinę kančia kūnui. Ir čia tarsi įrodymas, tarsi prašymas – na, nustokit pagaliau kankinti Jėzų, iškraustykit tas pabaisas nukryžiuotuosius iš bažnyčių, kad negąsdintų žmonių, ir ypač mažylių vaikų, nes už visus šituos gąsdinimus, kurie žaloja vaikų PSICHIKĄ, REIKĖS JUMS ATSAKYTI, NES KALTĖ JAU KRIS ANT JŪSŲ, KOKIĄ APLINKĄ PALIEKATE KITOMS KARTOMS.
Rojaus Trejybės evoliucija yra nesustabdoma. O tai reiškia, kad kiekviena karta turi palikti ryškesnę gyvą ir patiriamą šviesą negu ją gavo iš savo tėvų. Tai reiškia, kad duobėtos gatvės turi būti sutvarkytos, kainos turi būti prieinamos visiems, ritualai turi dingti, kad šviesa skintųsi kelią gyvai, kaip ir nukryžiuotieji turi išnykti, kaip baimės ir skausmo laidininkai tamsos sklidimui.
Štai kodėl niekas negali laikytis taip, kaip mažas vaikas laikosi įsitvėręs už tėčio skverno ar mamos sijono, o PRIVALO PARYŠKINTI GAUTĄ IŠ SAVO ŽEMIŠKŲJŲ TĖVŲ ŠVIESĄ SAVO GYVĄJA ŠVIESA, GAUTA IŠ ROJAUS TREJYBĖS, ATRASTOS SAVO VIDUJE, o ne trauktis atatupstas, ir dar tvirtinti – turiu išsaugoti tai, ką gavau iš savo žemiškųjų tėvų, jeigu jau esu katalikas, tai ir mirsiu kataliku, nieko nekeisiu, nei savyje, nei aplinkui save. O taip ir nesuvokia šis stabą išpažįstantis Jėzaus pasakytos parabolės apie talentus, patikėtus šeimininko jo tarnams, kad po ilgo išsiskyrimo jie parodytų, kaip gi jie panaudojo tuos talentus. Ir tie, kurie juos sėkmingai investavo, sulaukė ne tik pagyrimo, bet ir dar didesnio pasitikėjimo ir atitinkamo įvertinimo valdyti dar didesnį turtą,, o tas, kuris sugrąžino tą būtent vienintelį, kurį ir buvo gavęs iš savo šeimininko, mat jį laikė užkasęs tardamas šeimininkui, kad tai ne jo talentas, todėl jis ir nedrįso jo panaudoti, todėl užkasė o dabar jį išsaugotą sugrąžina. Būtent už tokį neišmintingą sprendimą ir poelgį iš šito tarno buvo atimtas net ir šis vienintelis pinigas ir jam buvo pasakyta, kad jis nesugebėjo išmintingai pasirūpinti jam patikėtu turtu. Todėl ir mes turime mums patikėtus talentus išmintingai investuoti. Šiandien tai būtų ne laikytis savo žemiškųjų tėvų suteiktos religijos, bet būtinai studijuoti Urantijos Knygą, ir ne intelektualių studijų keliu, bet atsivėrus Rojaus Trejybei, ir drauge su Rojaus Trejybe gilumine dvasine prasme studijuoti ją nuosekliai, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL studijos, Rojaus Trejybės apreiškimų ir mokymų studijos ir jų teiginių taikymas praktikoje savo kasdieniame gyvenime, Rojaus Trejybės garbinimas tiek asmeniškai, tiek kolektyviai Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, kur yra urantai, susiburiantys kolektyviam garbinimui, ir bendras su Rojaus Trejybe gėrio kūrimas visų labui iš meilės ir laisva valia. Štai – tas kelias, kur mes galime išmintingai investuoti mums patikėtus saugojimui talentus..
Ir tai yra vienintelis kelias, kad duobės išnyktų keliuose ir gatvėse, kad vaikai būtų sveiki, kad šeimos būtų mylinčios, kad mokykloje būtų šviesa, kad gyvoji religija teiktų gyvosios kolektyvinės komunijos su Rojaus Trejybe palaimą, kad gyvenimas pavirstų meile ir šviesa iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės – dalinama visiems ir visų labui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-06-14 14:09:10
Komentarai
Išėjau pasivaikščioti savaitgalį po Vilniaus senamiestį. Vienoje vietoje pamačiau du stendus, su užrašu juodame fone geltonomis raidėmis - KO MUS MOKO BIBLIJA? Šalia stendų stovėjo dvi moterys, apie penkiasdešimt metų amžiaus. Priėjau prie jų ir paklausiau - TAI KO GI MUS MOKO BIBLIJA? - TAI DIEVO ŽODIS, išgirdau atsakymą rusų kalba. Tada ir aš perėjau prie rusų kalbos, ir vėl paklausiau - TO KO GI TAS DIEVO ŽODIS MUS MOKO? – Man atsako – vadovautis Biblija, ir skaityti ją. Gerai, bet Biblija yra TIK PRIEMONĖ, o juk Dievas yra GYVAS, ir yra per Savo dvasią yra ir KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, tad reikėtų ir ATVERTI SAVE DIEVUI IR ATRASTI JĮ SAVO VIDUJE KAIP TRIS REALIUS ASMENIS – ROJAUS TREJYBĘ. O kas toji Rojaus Trejybė? – tuoj pat manęs paklausė. Aš ėmiau aiškinti, kas yra Rojaus Trejybė, ir skirtumą tarp jų vadinamos Švenčiausios Trejybės ir Rojaus Trejybės. Viena iš moterų man pasakė, kad tai jau labai sudėtinga mano Rojaus Trejybė, juk yra daug paprasčiau Tėvas, Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Aš joms paaiškinau, kad tai tikrai paprasčiau, tik taip nėra tikrovėje, nors joje yra ir Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia, bet tai nebus Rojaus Trejybė, o Šventoji Dvasia iš viso net nėra ASMUO, o Vietinės Visatos Motinos Dvasios PASIREIŠKIMAS jos Vietinėje Visatoje. Aš pasiūliau Jėzaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, tačiau jos abi vos ne žėgnotis pradėjo, abi vienu metu pradėjusios šaukti – ne, ne, jokiu būdu, mes turime BIBLIJĄ, TEN GALI BŪTI KNYGA NUO ŠĖTONO. Aš joms sakau, kad nebijotų, ir bent pažvelgtų į ją, paimtų į rankas, pavartytų – NE NE, NEREIKIA MUMS JOKIŲ KNYGŲ, ŠTAI MŪSŲ KNYGA – BIBLIJA. Kaip tik tuo metu priėjo vaikinas, ir paklausė, ar jos nedalina Biblijos. Jam paaiškino, kad nedalina. Tada aš jam pasiūliau geresnę knygą už BIBLIJĄ – Jėzaus Kristaus apreikšimą KALBU JUMS VĖL. Tačiau ir jis ėmė vos ne žegnotis – Man reikia BIBLIJOS, o ne jūsų siūlomos knygos.Aš dar apie pusvalandį atsakinėjau į man pateikiamus tų moterų, išpažįstančių vien tik Jėhovę, klausimus, tačiau jų vidus mano paaiškinimų nė iš tolo nepriėmė, nors labai smalsiai vis klausinėjo, kas yra šitos religijos pradininkas, ir kai pasakiau, kad esu aš, jos labai nustebo, klausė, ar daug turiu pasekėjų, kokiais mokytojais ir mokymais aš remiuosi, kas yra mano dvasinis vadovas, ir labai nustebo, kada pasakiau, kad MANE VEDA PATI ROJAUS TREJYBĖ, IR MAN NĖRA JOKIO KITO DVASINIO VADOVO, TIK ROJAUS TREJYBĖ – TAI KAIP TUOMET MANE REIKĖTŲ VADINTI – ROJAUS TREJYBĖS ATSTOVU ŠIOJE PLANETOJE, AMBASADORIUMI, BŪSIMŲJŲ DVASINIŲ MOKYTOJŲ MOKYTOJU, NEPRIKLAUSANČIU JOKIAI ŽEMIŠKAI INSTITUCIJAI, TIK ROJAUS TREJYBEI. – Tada jos paklausė: O KAS BUS, KAI NEBEBUS JŪSŲ? – Praeis labai daug metų, net keli šimtai, o aš dar būsiu. – Jos negalėjo tikėti mano žodžiais, ir tada dar paklausė: Tai ką, jūs ir nesergate? – Nesergu. – O dantys ar savi, ar dirbtiniai, nes matau auksinius, tai jau reiškia, kad nebesavi. Ir problema su jomis kalbėtis buvo ta, vos tik pradedu atsakinėti į kokį nors klausimą, tuoj pat vėl jos klausia, jau kitą klausimą, susijusį su kokiu nors mano ištartu žodžiu, ir nebeleidžia toliau tęsti atsakymo į jų pačių ankstesnį klausimą. Tai rodo jų smalsumą, būdingą gyvuliniam protui, bet neturi jis jokio žingeidumo, kuris yra dvasiniame prote, ir pasireiškia išmintimi.
Ir taip vyko visa nevaisinga diskusija, tiksliau jų nuolat pertaukinėjami mano atsakymai. Jos dar man pasiūlė ir jų skrajučių. Aš joms paaiškinau, kad jų visą literatūrą ŽINAU, IR MAN JOS NEBEREIKIA, TODĖL MAN IR SUTEIKIA ROJAUS TREJYBĖ MOKYMUS, KAD GALĖČIAU ŽMONES APŠVIESTI, MOKYDAMAS JUOS ATRASTI ROJAUS TREJYBĘ SAVO VIDUJE, KAD JIE GALĖTŲ SU ROJAUS TREJYBE BENDRAUTI TIESIOGIAI, BE JOKIŲ BIBLIJŲ AR BET KOKIŲ KITŲ KNYGŲ.
Tad KAS GI KALTAS, kad tos moterys būdamos aklos ir kurčios net nenori praregėti, jau nekalbu, kad iš viso neieško Dievo savyje, nes Jo net ir BIJO, ir LAUKIA ARMAGEDONO, O PO JO – ROJAUS ŽEMĖJE.
Štai jos ir yra KONKREČIOS KALTININKĖS – KAIP IR ABSOLIUTI DAUGUMA ŽMONIJOS – DĖL BŪSIMŲJŲ KARTŲ TAMSOS IR KANČIŲ GYVENIMO, KADA JOMS BUVO NET ATNEŠTA ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA ANT GYVO PADĖKLO, BET JOS ATSTŪMĖ ŠIĄ GYVĄ ŠVIESĄ. JOS ATSTŪMĖ MANE, TUO PAČIU ATSTŪMĖ IR ROJAUS TREJYBĘ, NES KAS ATSTUMIA MANE, TAS ATSTUMIA ROJAUS TREJYBĘ.
DABARTINIO žmogaus tamsumui, baimei, ir abuojumui, ką vienu žodžiu galima pavadinti KVAILUMU, ribų nėra.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-10-29 11:41:55
Manau, kad vienintele kosminė realybe kiekvienam mirtingajam yra jo paties viduje atrasta tikra gyva realybe, vienintele realybe Tėvas- Rojaus Trejybe, Trys Esminiai Saltiniai ir Centrai. Kai jauti juos savo viduje, atsiliepiancius į nuosirdzia tavo minti, atsiveriant, supranti, kad jokios datos jokios kalbos ar informacijos niekada negali itakoti Kurejui Praamziui atsiverusio jo sūnaus ar dukros. Ir tai ką sakau nėra tik tušti zodziai, o patyrimas - visada besitesiantis patyrimas.
Melstis ir garbinti reikia kiekviena diena, ir liepos 25 taip pat :) gyventi visada iš vidaus ir su viduje patiriama Tojaus Trejybe.
Ir kai taip gyveni; kai tik tai taip ir gyveni, tarnaudamas visumai, ir myledamas viska Kurėjo meile tai tik taip gyvenimas ir įgauna prasme.
Ramybes jums
valdasAirija1
2012-07-23 03:14:42
"Mielieji, jūsų gyvulinis protas toks smalsus, kad nerimsta dėl kiekvieno krebžtelėjimo, nesvarbu kokioje sferoje jis vyktų, ir tuoj pat puola žvilgčioti, o kas ten, kas ką atrado, kas ką paneigė, kokios mokslo teorijos dar atsirado, kokios jau griuvo.
Jūs turite savo tikruosius DIEVIŠKUOSIUS TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ – ATRASTI SAVYJE, TIK TADA NURIMS JŪSŲ GYVULINIS PROTAS, PILNAS SMALSUMO, NERIMO, BAIMĖS, IR NUSTOS ŠVAISTYTI SAVO ENERGIJĄ NEREIKALINGOMS MINTIMS IR SIEKIAMS, KURIE JUMS NESUTEIKIA NĖ TRUPUČIO DIDESNIO GYVO ĮTIKĖJIMO, IR PASITIKĖJIMO SAVO ROJAUS TĖVAIS. Todėl įvairiausių mokslinių ir pseudomokslinių teorijų jūs išgirsite dar daug, ir nejaugi paskui kiekvieną lakstysite, taip iš akiračio ir išleidę SAVOJO GYVENIMO ESMĘ – SAVO ROJAUS TĖVŲ ATRADIMĄ SAVYJE? " Algimantas. Iš forumo temos " Klausimai iš Urantijos Knygos ", atsakymas į Naglio klausimą.
rimantasKaunas
2012-07-22 20:57:41
Svetainėje Древо Юрдаль ( http://yurdal.ru/news/den_vne_vremeni_25_07_2012/2012-07-18-810 ) rašoma ,
kad šių metų liepos 25 dieną atsiveria kosminė realybė , savo mintimis atlikti kvantinį šuolį į naują kosminę , energetinę Visatos realybę , kuri yra kaip preliudija visų pokyčių , kurie prasidės nuo 2012-12-21 . Tai galime realizuoti mintimis kaip save , taip ir visą Žemės planetą ir visa kas gyva šioje Žemėje į naują ateities prasmę .
Todėl šią dieną patariama visiems melstis , medituoti , garbinti .
NEMANAU , KAD ŠI TEMA TINKAMA SOS PRANEŠIMUI , BET ŠIOS TEMOS PAVADINIMAS SURIŠTAS SU MŪSŲ ATEITIMI .
TODĖL KLAUSIU . AR TOKIE PRANEŠIMAI YRA KIEK NORS REALŪS , AR TAI TIESIOG FANTASTIKA ?
emilispetras
2012-07-22 20:23:10
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]