Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Kada protas ima suvokti, kas yra gėris ir blogis, tada jis demonstruoja išmintį; kada išmintis apsisprendžia tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir suklydimo, tada jis parodo, kad jai vadovauja dvasia. – Teigiama Urantijos Apreiškimo Knygoje. 11442 – 01 Mirtingojo protui sudėtinga, tai yra, negalima pademonstruoti Minties Derintojo buvimo išoriniam pasauliui, jį galima pademonstruoti tik tam, kuris patiria tokiu būdu savo viduje gyvenantį Kūrėją, kai mirtingasis suvokia tiesą, nors ir intelektualiai, gėrį suvokia jį išaukštindamas, nuolat garbindamas bei jausdamas dėkingumą Kūrėjui, ir asmenybė tuomet pajaučia begalinę meilę. Ne paslaptis, kad dalis mirtingųjų ne visada realiai suvokia ir neskiria blogį nuo gėrio. Elementariai teigiant, mano supratimu, kai kurios priklausomybės taip pat yra blogis žmogui netgi tampa degradacija.... Bet apie tai kiek vėliau.... Be abejo, Amžinųjų Vertybių suvokimas kiekvieno mirtingojo yra skirtingas. Tai apsprendžia daugelis faktorių, suvokimas ateina skirtingomis aplinkybėmis, skirtingame amžiaus tarpsnyje. Ypač nepageidautini skirtumai kai atsiranda dvasinėje žmonių brolystėje, kas prieštarauja Kūrėjo valiai. Mano esminis gėris ir dabartinė gyvenimo Palaima šuo metu yra Gyvasis Įtikėjimas, Gyvoji Rojaus Trejybės – AŠ ESU Šventovė, kuri sustiprina gilumine dvasine prasme. Kartą pasidomėjau vieno kito uranto, kas padėjo jam atrasti Apreiškimą Urantijos Knygą ir kas paskatino pasirinkti Gyvąjį Įtikėjimo kelią bei Rojaus Trejybės – AŠ ESU Šventovę. Tuo pačiu prisiminiau, koks ilgas ir neįtikėtinas, kaip sakoma - akmenimis grįstas, buvo manasis kelias link Kūrėjo.Be Gyvojo Įtikėjimo kelio tiesą sakant kitokia būtų mano gyvenimo kokybė. O ji dabartiniu metu yra svarbiausia, kai vyksta vis aršesnis susipriešinimas ne tik tarp kitaip manančiųjų mirtingųjų, bet ir tarp artimųjų ar šeimos narių.
Vakar buvo įprasta diena. Bet įvyko vienas išskirtinis patyrimas, kas ne dažnai nutinka. Įvyko nenumatytas dialogas su nepažįstamuoju. Tą kartą ėjau iš prekybos centro Maxima Mindaugo gatvėje. Staiga pastebėjau, kad prieš mane eina inteligentiška moteris basomis kojomis. Eidama iš paskos mąsčiau: kaimo sąlygomis tikrai norėčiau pavaikščioti basomis kojomis, bet mieste – juk nesaugu. Nusileisdama į pakalnę link Pylimo gatvės, netikėtai nusičiaudėjau. Ant suoliuko sėdintis rūkantis vyriškis man pasakė – Į sveikatą! Stebėdama moterį basomis kojomis, ( aš tuo tarpu avėjau su auliniais batais) jam atsakiau – Jeigu taip grūdinčiausi, kaip ši basomis kojomis moteris, gal nečiaudyčiau, bet – Ačiū! Jis pasakė - ji durnė (kitaip sakant kvailė)… Tada minėtam vyriškiui nuoširdžiai atsakiau – Kas kaip supranta! Aš manau, kad rūkantys žmonės taip pat nėra protingi.… Iš karto nuskubėjau, kad nereikėtų klausyti kitų jo komentarų. Tiesą sakant, pasakiau tai, ką norėjau pasakyti. Netgi norėčiau išrėkti garsiai visiems rūkaliams, kad traukdami dūmus jie teršia aplinką, teršia savo organizmą – Dvasinę Šventovę. Apgailėtina, kad tai jie nesupranta, o kai pradeda suprasti – būna per vėlu. Kai savo aplnkoje matau rūkančius tėvus mažų vaikų akivaizdoje, man labai gaila jų vaikų.
Savo apmąstymus baigsiu iš Urantijos Knygos Jėzaus žodžiais, skirtais Ganidui apie Indijos kastų sistemą, tinkančiais ir mūsų kartai: Nors žmogiškosios būtybės skiriasi daugeliu būdų viena nuo kitos, bet prieš Dievą ir dvasiniame pasaulyje visi mirtingieji stovi ant vieno pagrindo. Dievo akyse yra tiktai dvi grupės mirtingųjų: tie, kurie trokšta vykdyti jo valią, ir tie, kurie šito daryti nenori. 1468 – 03 Viskas tuo pasakyta – tuo mes iš esmės ir skiriamės….
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-04-21 14:44:36
Apreiškime Urantijos Knyga teigiama – Būdas, kurio dėka Visuotinis Tėvas gyvena su laiko tvariniais, yra pati giliausia iš visos paslapčių; šis dieviškas buvimas žmogaus prote yra paslapčių paslaptis. 26-04 Mirtingųjų kūnai yra „Dievo Šventovės“. Kada mūsų išmėginimų kelionė materialiame kūne bus užbaigta, tada, kaip teigiama Apreiškime Urantijos Knygoje, toji viduje gyvenanti Dvasia tikrai sugrįš pas Tėvą, kuris ją suteikė. Dvasiškasis Dieviškasis Fragmentas, už kurį vis dėkojame Kūrėjui, kaip žinome, yra dieviškumo neatskiriama dalis, tai - Begalinio Gėrio, Išminties, Tiesos, Gailestingumo, Šviesos ir kitų Amžinųjų Vertybių atskleidimas, kai tik atsigręžiame į Jį. Tą dieviškumą, kurį mes turime, svarbiausia priimti nuoširdžiai ir pamatyti dvasinėmis akimis viršmaterialias dvasines realybes. Tiktai Dievą pažįstančiųjų mirtingųjų įtikėjimas – suvokimas gali ribiniam protui padėti atpažinti Kūrėją – amžinąjį Dievą – teigiama Urantijos Knygoje 27 – 03 Iš tikrųjų, kad pamatyti nematomą Sutvėrėją, kaip mes suprantame, galime tik per Jo daugialypę ir įvairią kūriniją ir per Jo Sūnų bei daugelio Jo pavaldinių suteiktą apreiškimą ir dvasios veikimą mumyse. Neseniai turėjau išskirtinį patyrimą, kai nesibaigiančio fizinio skausmo metu, po nuoširdžios maldos, realiai pajutau dvasinę pagalbą. Ilgą laiką buvau gilioje miego būsenoje, kas man padėjo apraminti nepakenčiamą fizinį skausmą. Tuomet vaistų neturėjau, šiaip jų nevartoju. Prisipažinsiu vartojau tik kraštutiniu momentu, kai buvo dvipusis plaučių uždegimas. Nuvykus pasikonsultuoti pas šeimos daktarę, aš jai papasakojau, kaip porą parų kovojau su skausmu. Ji patarė man prašyti, kad Kūrėjas atsiųstų žmogų, kuris padėtų reikiamu momentu. Šito taip pat paneigti negaliu. Įsitikinus esu, kad ilgametė šeimos daktarė yra skaičiusi mano jai suteiktą Jėzaus Kristaus ‚Kalbu Jums Vėl‘ Apreiškimą. Nors retai pas ją lankausi, visada jaučiu jos išskirtinai nuoširdų dėmesį žmogui. Ji tikrai savo darbą dirba, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Suprantu, nieko naujo, tai tik Urantijos Knygos teiginių apmąstymai nuspalvinti mano išgyventais patyrimais. Minties Derintojo vedimo dėka Gyvojo Įtikėjimo kryptimi, permąsčiusi savo kelią, jaučiu savyje charakterio savybių tvirtėjimą ir pasikeitimą. Mano sesuo, kuri keičiasi gerąja dvasine prasme, man su džiaugsmu pasakojo, kad per Verbų sekmadienį labai daug tikinčiųjų lankėsi Kauno Katedroje. Ji nustebinta, kad kaip niekad daug tėvų buvo su mažais vaikais, ir tai susiejo su karu Ukrainoje. Pokalbio metu aš patylėjau, bet nei džiugesio, nei nusivylimo širdyje nepajutau. Pamaniau – gerai, kad tiki. Be to dar pagalvojau, kai žmonija atsidurs, kaip sakoma, ant bedugnės krašto, gal būt tada pajus savyje Minties Derintojo vedimą, ir juos nebetenkins vien ritualai, šimtmečius besikartojančios tradicijos bei mechaninės maldos bažnyčiose. Tuomet prireiks Gyvos ir Tikros Komunijos su Kūrėju, kaip aš dabar tai suprantu. Juk žmonija šimtmečiais vystosi materialia tėkme - atrado didelius pasiekimus įvairių technologijų srityse, bet ne dvasiniame lygmenyje... Jei visa tai būtų statoma ant dvasinio pagrindo, kaip teigia mokytojas Algimantas, Daug daugiau kosminių įžvalgų įgautų visose gyvenimo sferose. Kaip tikime Kūrėju, šventai tikime tuo, kad žmonija kažkada nušvis Dvasine Šviesa, kad Gyvai Įtikės ir pasitikės Kūrėju, tikiu nereikės tų kraštutinių aplinkybių, kaip minėjau - atsidurti ties bedugnės kraštu...
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-04-07 16:17:18
Tiktai valios tobulumo, harmonijos, ir vienovės dėka iš tiesų tvarinys su Kūrėju gali susivienyti, ir tokia dieviškumo būsena yra pasiekiama tiktai tada, kada tvarinys toliau gyvena laike ir amžinybėje taip, kad ribinė asmenybė nuolat paklusta Kūrėjo dieviškajai valiai. 1424 – 02 Dar Urantijos Knygoje teigiama – Pripažinti, mylėti ir savo noru garbinti Jį žmogiškosios valios meilės kupinas atsidavimas vykdyti Tėvo valią yra žmogaus pati nuostabiausia dovana Kūrėjui. 21 – 01 – 02 Šia samprata kai kurie urantai vadovaujasi eilę metų – gyvena žmogiškosios meilės atsidavimu ir pripažinimu bei savo noru garbina Kūrėją. Jie sistemingai lanko Rojaus Trejybės – AŠ ESU šventovę ir dalyvauja kolektyvinėje Kūrėjo Gyvo Garbinimo Komunijoje. Savo lygiu įsisavinę Kūrėjo Šviesą ir Išmintį, dalinasi savo aplinkoje su tais, kurie ieško Gyvosios Šviesos, ko kažkada aktyviai ieškojau pati asmeniškai. Lankomės Rojaus Trejybės AŠ ESU šventovėje savo laisva valia, žinodami, kad Kūrėjas savo tvarinius neverčia prievarta ar įsakymu atsisakyti dvasinės laisvos valios. Visuotinis Tėvas niekada neprimeta nė viena forma savavališko pripažinimo formalaus garbinimo, vergiškos tarnystės iš baimės. Laiko ir erdvės evoliuciniai tvariniai turi patys pripažinti, mylėti, ir savo noru garbinti Kūrėją. Nuoširdaus Kūrėjo garbinimo metu Rojaus Trejybės- AŠ ESU šventovėje ne vienas urantas akcentuoja mintį apie nuoširdaus Dvasinio Atsivėrimo Kūrėjui ir Jo valios vykdymo svarbą. Iš ilgos gyvenimiškos patirties galiu patvirtinti, kad pastovus Gyvosios Šventovės lankymas ir kolektyvinė malda joje, man labai palengvindavo įveikti sunkumus ir iššūkius gana nelengvame buvusiame darbe. Po Šventovėje lankomų gyvųjų pamaldu visada jausdavausi pasikrovusi vidinės ramybės ir sustiprėjusi, po to darbas vykdavo kokybiškai sklandesnis ir prasmingesnis. Dvasinis atsivėrimas ne tik suteikia vidinę ramybę, kuri nesudrumsčiama, garantuoja užuojautą ir supratimą kitų, suteikia giluminės įžvalgos, pripildo gyvos Kūrėjo Meilės, prieš akis atsiveria platesni vidiniai Tikrovės horizontai, jaučiamas vis gilesnis šio pasaulio ir kurinijos suvokimas, keičiasi požiūris nuspalvintas gilesniu pajautimu ir supratingumu. Pagaliau Minties Derintojo Išmintis įsiliedama į atvertą vidų nudažo asmenybės charakterį šiltomis švelniomis dieviškomis spalvomis ir jį sutvirtina. Kūrėjo sutekta Išmintis padeda ne taip skausmingai įveikti sunkumus ir problemas, sumažina egzistencijos įtampą nepuolant į neviltį ir kraštutinumus. Tai skatina dvasinį gyvybingumą ir užtikrinimą, kad su Kūrėju dvasinėje vienovėje viskas įmanoma, jeigu mes vienodai mylėsime visus Jo liejama Meile. Mano rašinyje ir apmąstymuose suprantama nieko naujo, pasikartojau, tikslu sustiprinti save dvasiškai, o gal kažką kitą.....
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-03-16 19:45:23
Mokykite visus tikinčiuosius, jog tie, kurie įeina į dangaus karalystę, šituo neįgauna imuniteto nuo laiko nelaimingų atsitikimų arba nuo įprastų gamtos katastrofų. Tikėjimas evangelija neužkirs kelio tam, kad nepatektumėte į bėdą, bet jis užtikrins, kad jūs tikrai neišsigąsite, kada iš tiesų bėda užklups jus. Jeigu jūs drįstate tikėti į mane ir iš visos širdies toliau eiti su manimi, tai šitaip elgdamiesi jūs kuo tikriausiai žengiate tuo keliu, kuris tikrai veda į nemalonumus. Aš neprižadu to, kad jus išvesiu iš priešiškumo vandenų, bet aš tikrai prižadu, kad aš eisiu su jumis per visus šituos vargus. – (Taip mokė Jėzus apaštalus, kai buvo įsikūnijęs mūsų planetoje). 1767 – 01 Aš asmeniškai remiuosi Urantijos Knygos Apreiškimo nuostatomis, kurios realiai mus moko išminties. Man priimtinas teiginys iš Jėzaus mokymų, kad tikėjimas neužkirs mums kelio, kad nepatektume į bėdą, bet užtikrins, kad neišsigąstume, kad nepanikuotume ir nedarytume neišmintingus sprendimus. Iš asmeninės patirties žinau, kad gyvenime esant įvairioms problemoms ar iššūkiams, asmeniškai visada rasdavau pačius racionaliausius sprendimus ir išeitis, Užvakar turėjau tokį skaudų patyrimą, kad lyg šiol stebiuosi, jog aš dar vaikštau šioje planetoje. Sunkiomis akimirkomis visada jaučiu, kad kažkas teikia man pagalbą iš šalies. Ne kartą esu apsaugota nuo nelaimingo atsitikimo ir nesutinku su pasakymu, kad būna atsitiktinumų mūsų gyvenime. Aš taip nemanau. Pasidalinsiu patyrimais ir apmąstymais iš kelionės į pajūrį. Tiesą sakant, tą kartą pasigedau tų laikų, kai viešose vietose, na, sakykime traukinyje, vykdavo gyvas bendravimas tarp nepažįstamųjų. Tą kartą, kai važiavau pas biologinę sesę į Kretingą, dauguma žmonių buvę užsiėmę savo telefonais ar dirbo kompiuterio pagalba. Tik nebandyk užkalbinti, pamaniau - gali įsižeisti.... Dabar ypač labai jaučiamas susvetimėjimas ir abejotinas žmonių nuoširdumas. Tą kartą važiavau su tikslu, vykau pasveikinti vyriausiąją seserį su dideliu jos jubiliejumi. Kelionė ne trumpa, tad kurį laiką stebėjau aplinkinius žmones. Kelionės patirtį ir pamąstymus nutariau pasidalinti su jumis forume. Vykdama traukiniu, atkreipiau dėmesį į kitoje pusėje sėdinčią jauną mamą su maždaug penkerių metų sūneliu. Kažkodėl jie man priminė tolimą praeitį, kai mane vos ketverių metų su tėvais ir trimis mažomis seserimis trėmė į Sibirą. Pamaniau, koks didelis kontrastas tarp tuometinių tėvų ir dabartinių tėvų socialinio bendravimo su vaikais atžvilgi. Man minima mama vietoje to, kad prasmingai bendrautų ir užimtų savo sūnelį kokia nors veikla, mačiau, kaip nuolat tenkino įvairius jo norus. Trumpai tariant, labai pataikavo ir lepino savo sūnų. Kai mes augome, tėvai neturėjo galimybių lepint savo vaikų. Dažniausiai vyresni vaikai rūpindavosi mažesniais. Tėvai sunkiai dirbo žemės ūkio ir kitus darbus, o vaikai nuo mažų dienų buvo pratinami dirbti pagalbinius darbus. Šešerių metų man būdavo nurodyta, kur ir kiek nuravėti lysvių darže ar duodavo kitas lengvesnes užduotis. Iš tikrųjų dabartiniai vaikai Lietuvoje tapo mažuma, suprantama ir kitas požiūris į juos– kartais klaidingas. Ne retai matau permaitintus, nesveikai storus vaikus. Sibire man neteko matyti nesveikai storų žmonių. Po minėto sesers Jubiliejaus, apsilankiau pajūryje, kas mane visad žavi, nes labai myliu jūrą, Grįžtant Palangos miestelio gatvėmis, grožėjausi nedidelių išpuoselėtų namų architektūra ir jos aplinka. Praeidama pro ne vieną įspūdingą statinį, pamaniau, kas tie laimingieji, materialia prasme, gyvenantys šiuose gražiuose apartamentuose ir tokioje nuostabioje vietoje infrastruktūros prasme? Kita vertus, pagalvojau, bet juk visa tai laikina, ir man jau nebeaktualūs šie troškimai. Prisipažinsiu, kažkada labai troškau turėti nekilnojamą turtą Palangoje, nes buvo svajonė gyventi pajūryje. Dabartiniu supratimu didesnė vertybė yra dvasinė, nei materiali. Kokia laimė, kai tai supranti ir kai atkrenta dar neįgyvendinti tavo materialūs norai. Tai supratau tik, kai atradau Gyvąjį Įtikėjimą, kai suvokiau, kad esmė yra gyventi su Kūrėju širdyje ir, kad svarbiausias tikslas - vykdyti Jo valią. Materialių vertybių, be abejo, kiekvienas trokštame savo lygiu, tik dabar žinome - jos laikinos. Kaip aš laikina šiame nuostabiame pasaulyje, taip ir materialios vertybės laikinos. Verčiau, kaip moko Jėzus Apreiškime Urantijos Knyga, pasirūpinkime tuo, kas yra amžina. Turiu savo aplinkoje, labai nemalonių pavyzdžių, kai dėl materialių turtų vaikai su tėvais, brolis su broliu yra susipykę, kai sakoma, amžinai. Džiaugiuosi, kad mano požiūris po truputį keičiasi ir nesu, kaip visi, ką mėgsta sakyti mano biologinė sesė: Būk kaip visi žmonės.... Mane džiugina viskas, kas nuo Kūrėjo, kas dar nesugriauta ir nesunaikinta žmonijos iš godumo ar ne supratimo. Matau gėrį bei prasmę mažuose dalykuose ir už tai esu dėkinga Kūrėjui.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-03-05 14:07:06
Laiškas nuo Lauros iš Vilniaus:
"Sveiki, urantai :)
Mielos Kotrynos pasidalintos mintys apie M.K.Čiurlionio muziejuje patirtus įspūdžius ir
mielos Daivos pasidalintos mintys apie M.K.Čiurlionio paveikslus, sukėlė ir mano norą
pasidalinti savo mintimis :)
Mane taip pat labiausiai nuo vaikystės žavi M.K.Čiurlionio paveikslas “Karalių pasaka”.
Šiame paveiksle slypi tokia nenusakomai nuostabi paslaptis, kuri visada mane tarsi
užhipnotizuoja :)
Nuo tada, kai pradėjau eiti Gyvuoju Keliu, aš šiame paveiksle, per vidurį, tarp karalių,
vizualiai nupriešiu trečią karalių, ir tokiu būdu įsivaizduoju, kad paveiksle pavaizduoti
ne du, o trys karaliai, kurie simbolizuoja Rojaus Trejybės tris Asmenis, kurie su begaline
Meile stebi, laimina ir globoja mūsų planetą :)
Tokia yra mano vaizduotė, kuri tarsi papildo šį paveikslą ir kuria labai panorau su jumis
visais pasidalinti :))
Gražių akimirkų su Kūrėju :)
Laura"
Jurgita
2023-02-20 15:21:40
Sveika, miela Kotryna,
Tikrai malonu, kad pasidalinai su visais savo patirtais įspūdžiais iš tos, kaip tu rašai – mažos kelionės į M.K. Čiurlionio dailės muziejų. Aš supratau, kad tie paveikslai tau labai patiko ir padarė gilų įspūdį, kad net galėjai save įsivaizduoti šio tikrai gerbiamo dailininko nupieštuose vaizduose. Tiesiog nuostabus tavo jautimas tų gyvų virpesių, kurie sklinda iš pavaizduotų vaizdų!
Aš tavo aplankytame muziejuje nesu buvusi, ir niekur kitur nesu mačiusi šio dailininko tikrų, originalių paveikslų. Bet kada aš buvau maža ir nelankiau dar mokyklos, mūsų namuose buvo toks kieto kartono albumas, kuriame buvo sudėtos kartoninės kortelės, dydžiu beveik prilygstančios piešimo sąsiuvinio dydžiui ir atrodė panašiai kaip atvirukai. Tose kortelėse buvo atspausdinti šio dailininko kai kurių paveikslų kopijos. Tai aš dažnai dėliodavau tas nemažas korteles, svajodavau apie kažką, ir stebėdavau, kas pavaizduota. Ryškiausiai mano prisiminimuose yra išlikę du paveikslai. Vienas yra tas, kur pavaizduoti du karaliai sėdintys miške ir saugantys šviesų, spindintį rutulį, nors man tada atrodė, kad ten saulė pavaizduota, o kitas paveikslas, kur ant kalvos, žolėje sėdi mažas vaikelis ir stebi pienę, o visa tai stebi sklendžiantis dideliais, tamsiais sparnais paukštis.
Tai tokios mintys-prisiminimai iš mano vaikystės man atėjo, kada paskaičiau tavo patyrimą už kurį tau nuoširdžiai dėkoju.
Linkiu tau nuostabiausių savo kūrybinių minčių įprasminimo kartu su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – nes Jis yra Kūrybos Šaltinis visiems, ir tau, miela Kotryna – ir apkabinu tave su Juo.
DDaiva
2023-02-18 01:00:44
Sveiki, mielieji urantai, su jumis sveikinuosi aš, Kotryna. Šiandieną papasakosiu apie savo mažą kelionę į M. K. Čiurlionio muziejų, taigi tikiuosi patiks.
Mes su mano mama, važiavome į M. K. Čiurlionio muziejų. Iš pradžių ėjome prie visokių monetų ir kelių kitų piešinių, po to norėjome eiti i antrą aukštą laiptais, bet rašė kad ekspoziciją keičia.. Todėl antra, nuėjome į visai kitą patalpą, joje jau buvo Čiurlionio piešiniai. Aš tiesiai šviesiai jaučiausi lyg šio gerbiamo žmogaus piešiniuose, tas jausmas labai geras.. Ir galėjau įsivaizduoti kas nupiešta, kitaip pasakius turiu labai didelę vaizduotę, o gale buvo net galima parašyti atsiliepimą, taigi štai ką parašiau:
Sveiki, aš kai žiūrėjau į šiuos piešinius jaučiausi lyg juose, ir labai gaila, dėl M. K. Čiurlionio mirties... Kotryna, 3kl.,
Taigi, tikiuosi ir jūs aplankysite šį labai gražų muziejų, o aš mėnesio gale keliausiu į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
Tikiuosi patiko, ką parašiau jums su meile.
Su meile, Kotryna.
vvita
2023-02-17 17:32:19
Miela Laura, ačiū tau už mano statuso pakėlimą nuo mirtingojo iki Melkizedeko. Laimei, esu, kaip Rita parašė, Melkizedekas negimsta iš moters, o aš esu gimęs iš materialios moters įsčių. Tačiau sąsajų su Melkizedeku vis tik turiu. Mano prote gyvenantis Kūrėjo fragmentas - Minties Derintojas - taip pat buvo Melkizedeko prote, kada šis buvo įsikūnijęs mirtingojo pavidalu vienoje iš apgyvendintų planetų taip, kaip prieš keturis tūkstančius metų mūsų planetoje buvo įsikūnijęs mirtingojo pavidalu Makiventa Melkizedekas, kurį vadino išminčiumi iš Salemo, kuris vėliau buvo pavadintas Jobo miestu, o dar vėlaiu - Jaruzale.
Kadangi naujos informacijos yra tiek daug, ta natūralu, kad pasąmonėje ji tiek susijaukia, jog tikrai gali realiai atrodyti, kad aš tau ir prisistačiau kaip Melkizedekas, tuo tarpu aš, panašu, tau aiškinau būtent apie savo Minties Derintoją, kuris įgijo patyrimą, kurį sukaupė gyvendamas ne šiaip mirtingojo prote, bet dangiškosios asmenybės, įsikūnijusios mirtingojo pavidalu, prote, ir dabar savo patyrimą perteikia mano protui, taip, kaip mirtingojo įsikūnijimo metu Makiventos Melkizedeko Minties Derintojas po dviejų tūkstančių metų savo šį patyrimą perteikė Jėzaus protui.
Dėl to aš labai branginų savo Minties Derintoją man suteikiantį tokį patyrimą net iš dangiškojo Melkizedeko gyvenimo.
Aš taip pat labai branginu ir savo mirtingojo statusą,ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnaus-ambasadoriaus ir Jėzaus apaštalo statusą.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
Algimantas
2023-02-12 22:57:07
Melkizedekas negimsta iš moters. Jie apsireiškia, gyvena ir dirba tarp žmonių pilnai suaugusio žmogaus kūne. Tiek iš mano atminties, kiek prisimenu.
Rita
2023-02-10 18:14:13
Laiškas nuo Lauros iš Vilniaus:
"Sveiki, urantai
Noriu su jumis pasidalinti keletu savo minčių ir pastebėjimų, kuriuos vėl paprašiau
Jurgitos įkelti, nes dar sistema nesutvarkyta ir aš negaliu pati prie jos prisijungti.
Kai pirmą kartą susitikau su Algimantu Vilniuje, kad įsigyčiau keletą jo išleistų knygų,
tame tarpe ir Urantijos knygą, Algimantą radau jau atėjusį į sutartą vietą ir kai aš prie jo
priėjau ir pasisveikinau „Sveikas, Algimantai“, jis man atsakė „Sveika, aš esu
Melkizedekas“. Na aš, pamenu, truputį sutrikau, nes nežinojau kas yra tas
Melkizedekas. Tas vardas man nuskambėjo labai keistai, net akimirką pagalvojau, kad
Algimanto fiziniame kūne yra įsikūnijęs kažkoks Melkizedekas ir man prisistatė.
Algimanto tuomet nepaklausiau kas yra Melkizedekas ir kodėl jis sako juo esąs, bet šis
vardas mano atmintyje užsifiksavo.
Kadangi šiuo metu skaitau Urantijos knygos II dalį „Vietinė visata“, o ten ir parašyta apie
Melkizedekus ir dabar pradedu supranti, kad Algimantas tikrai yra Melkizedekas.
Štai keletas ištraukų iš Urantijos knygos, kurias noriu pacituoti:
1. „Melkizedekai kartais būna paskiriami specialiais ambasadoriais“
2. „Nors Melkizedekų kategorijos daugiausiai yra atsidavusios milžiniškai švietimo
sistemai ir vietinės visatos eksperimentinio mokymo rėžimui, bet jie taip pat
veikia ir su unikaliomis užduotimis ir neįprastomis aplinkybėmis“
3. „Besivystančioje visatoje daug neįprastų dalykų yra nulemta, kad įvyktų, ir būtent
tokiose nepaprastose situacijose Melkizedekai ir veikia“
4. „Planetinės krizės metu Melkizedekai tarnauja daugelyje unikalių pareigų. Kartais
vienas iš šios kategorijos būna net įsikūnijęs mirtingojo materialaus kūno
pavidalu. Nebadone Melkizedekas 7 kartus yra tarnavęs evoliuciniame pasaulyje
mirtingojo materialaus kūno pavidalu“
5. „Tas Melkizedekas, kuris gyveno Urantijoje Abraomo laikais, tose vietose buvo
žinomas kaip Princas iš Salemo. Jis pasisiūlė įsikūnyti mirtingojo materialaus kūno
pavidalu, ir tą padarė, pritarus planetos perėmėjams Melkizedekams, kurie
baiminosi, kad gyvenimo šviesa neužgęstų per tą laikotarpį, kada tamsa vis labiau
plėtėsi. Ir jis iš tikrųjų skatino savo laikmečio tiesą ir patikimai ją perdavė
Abraomui ir jo pagalbininkams“
Ir štai dabar, kada blogio tamsa vėl plečiasi ir siekia vis labiau įsiviešpatauti mūsų
pasaulyje, mes turime Algimantą, mūsų laikmečio Melkizedeką. Kadangi šiais metais
įvyks mūsų planetoje virsmas, tai Algimanto jau daugiau kaip 20 metų nešamą Gyvąją
Kūrėjo Evangeliją išgirs visame pasaulyje ir todėl bus keičiamos religijos.
Tačiau, gyvendami su Kūrėju savo kasdienybėje ir matydami kas vyksta aplink mus,
nepamirškime savo maldomis veikti VISŲ labui, nes malda ne tik gydo, ne tik saugo,
bet ir slopina net žiauriausius blogio veiksmus.
Mielos visiems dienos su Kūrėju :)
Laura"
Jurgita
2023-02-10 13:22:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.