Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji, urantams būtina patirti Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - ir tada - ir tik tada - jie bus laimingi, nes laimės Šaltinis ir Centras ir yra būtent Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tad atradęs savyje Laimės Šaltinį tu ir tegali būti laimingas, ir pastebėti aplinką Kūrėjo Žvilgsniu - Įžvalga.O Minties Derintojas visada pasirūpins, kad tas žvilgsnis atitiktų Širdies atsivėrimo gelmę - kuo daugiau Širdies atveri savyje, tuo labiau matai Kūrėjo Meilės Galia, tuo drąsiau ir veiki savo aplinkoje, ir veiki taip, kaip veda Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus, kad būtų įgyvendinamas Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytas Evoliucinis Planas, kuris ir sumanytas mums visiems visoje kūrinijoje, ir visai amžinybei. Ir kuo daugiau tu veiki visų Gerovei, tuo ir esi laimingesnis, nes tik tuomet vykdai Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią, kokia ir yra numatyta kiekvienam tame pačiame Evoliuciniame Plane. Ir tikrai tą daryti ir gera, ir džiugu, nes toks veikimas drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, toks visas gyvenimas ir įgyja Rojaus Trejybės-AŠ ESU amžinųjų vertybių - Meilės, Gailestingumo, Atjautos, Gėrio, Grožio, Išminties, Teisingumo atspalvių jau dabar. Ir tikrai gera būti mylinčiam ir teisingam, doram ir geram, išmintingam ir įžvalgiam, nes visas šias Rojaus Trejybės-AŠ ESU charakterio savybes ir atskleidi iš tavajai asmenybei Paties Kūrėjo padovanotų potencialų dabartinės savosios tapatybės aktualais, t.y. jau realiai pasiektomis savojo charakterio savybėmis, kurios atkartoja Kūrėjo Charakterio savybes.
Taigi, anas vyras kavinėje šito nežinojo, todėl padarė ir išsakė klaidingą apibendrinimą. Ir būtent dėl savojo nežinojimo jis negali patirti Gyvosios Laimės, kaip ir visa žmonija šito ne tik nežino, bet net nenori žinoti Kūrėjo Tikrovėje, o ieško savosios tariamos laimės, kaip ieškotų naktį tamsiame kambaryje juodos katės, kurios tame kambaryje iš viso nėra.
Taip visa žmonija visiškai bergždžiai ir švaisto Rojaus Trejybės mūsų planetai siunčiamą Gyvąją Energiją - tokią brangią ir prasmingą - žmonija ją švaisto taip neišmintingai, ir vis labiau degraduodama savo mąstymu dėl to ir svetimėja tarpusavyje vis stipriau ne tik tarp šalių-kultūrų, ir saviizoliacija vis auga, bet ir tai vis akivaizdžiau pasireiškia ir pačių tautų viduje tarp individų - Laimės jie neranda savyje. Ir neras, nes visiškai nededa pastangų atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kadangi jų šito neišmokė nei tėvai, nei mokytojai. O vis labiau agresyvėjanti ir degraduojanti ir save robotizuojanti žmonija tik didins asmeninį - kiekvieno - nusivylimą tiek savimi, tiek aplinka, tiek gyvenimu apskritai, dėl to tik didės savižudybių, prievartos, nusikaltimų, agresijos, konfliktų, nepakantumo visur - šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje, tarp šalių, tarp religijų, tarp kultūrų, tarp tautų, dėl to karo židiniai bus tokių pseudopolitikų specialiai sukurstomi ir padegami, kad žūtų kiti, o jie trintų rankas ir džiaugtųsi - kaip mes juos pamokėme, žinos, kaip su mumis nesiskaityti, mūsų nevertinti, mus niekinti. Taip bus, nes visi pseudopolitikai nenori Gerovės visiems, nori gerovės asmeniškai vien tik sau, nors sąmoningai meluodami prisidengia gražiais žodžiais, kad patiktų ir įtiktų kitiems, kad apgautų kitus - ir įtiks, ir apgaus tokius be įžvalgos ir giluminio išmintingo mąstymo su savyje atrasu Kūrėju savo tėvynainius, šitaip jiems suteikdami dar vieną naujų nusivylimų eilinį apgavytės patyrimą. Dabartiniai, be giluminės įžvalgos mąstantys pseudopolitikai visame pasaulyje apskritai neturėtų būti prileisti prie valdžios, tačiau iš kur gi būtų galima gauti kitokių, juk nėra iš ko rinktis, visų mąstymas kaip paga vieną šabloną vienodai nukirptų avių bandos - lėkštas ir negyvas, savanaudiškas ir piktas.
Štai dėl to esame mes - urantai - kad rodytume Gyvąjį Vektorių - Kūrėją, esantį kiekvieno viduje. Tad ir panaudokite mano gerąją naujieną - Evangeliją - Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - yra realus, tikras, ir gyvas, ir yra kiekvieno iš mūsų viduje, dėl to Kūrėją ir galima atrasti savyje. Būtent dėl šios gerosios žinios nebereikia eiti ir užsidaryti atsiskyrus kur nors vienuolyne, tikintis, kad ten jau tikrai bus Dievas arčiau, ar tu būsi arčiau Dievo, ar pasitraukti į nuošalią vietą, nes taip bus galima surasti Dievą būtent nuošalioje vietoje, kai tuo tarpu Kūrėjas yra viduje - kiekviename, ir atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU reikia atrasti būtent savyje. Štai tik tada gims viduje jausmas, kad visi turi vieną ir Tą Patį Kūrėją - Tėvą ir Motiną - dėl to tarpusavyje visi - visa žmonija, ir net visa kūrinija yra viena Kūrėjo Šeima - tarpusavyje yra broliai ir sesės. Štai tuomet Jėzaus Evangelija - Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė irgi pradės veikti, bet ne anksčiau, kaip įsisavinus mano Evangeliją. Štai tik tada ir bus išmintingi politikai, ir prezidentai, kurie ir apjungs visą planetą į vieną šalį per visus kontinentus su daugybe tautų ir kultūrų, bet viena bendra kalba, ir viskas bus vystoma Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Galia ir visumos Gerovei. Štai tada nebekils jokių karų, jokių virusų, nebeliks jokių ligų, ir net pačios materialios pinigų sistemos, kuri pavergia žmonių mąstymą ir supančioja protą. Meilės Galia vystysis žmoniją Kūrėjo vedimo iš vidaus pagrindu.
Štai tuomet Evoliucijos Medis ir sužydės nuostabiais mūsų darbų žiedais visų pasigėrėjimui, ir visa Urantija taps tikru Žydinčiu Sodu mūsų - kiekvieno - bendro veikimo su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU - darbais visų labui ir Meilės Galia. Ir laimingi bus visi. Taip bus - aš žinau, ką sakau!
Telydi jus kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2020-02-21 12:14:37
Noriu pasidalinti šios savaitės patyrimu, kai norisi nepažįstamą užkalbinti.....
O buvo taip. Kavinėje , pradėjus valgyt, prieš mane atsisėdęs vyras, laikantis kavos puodelį, man pasirodė labai sušalęs ir alkanas. Aš pradžioje bandžiau nekreipti dėmesio į jį valgydama, bet greit pajutau, kad kąsnis stoja skersai gerklės....atrodo, kad mane kas pakėlė nuo kėdės, atsistojau ir priėjusi prie jo paklausiau ar jam galėčiau nupirkti kokio nors šilto maisto. Jis pasižiūrėjęs, šyptelėjo, padėkojo sakydamas, kad važiavo dviračiu ir sušalo rankas, bet jam viskas gerai. Tai puiku, atsakiau jam. Ir eidama link savo staliuko, išgirdau jį sakant-negi aš taip prastai atrodau? Jis baigė gerti kavą, priėjo prie manęs, dar kartą padėkojo, ir savo geromis akimis žiūrėdamas pasakė man:
Tu niekada nebūsi laiminga, nes matai vargšus.
Tai toks patyrimas,vedant Minties Derintojui .
astraasen
2020-02-20 18:37:58
Apreiškime Gyvoji Tyla Tėvo pasakyti prasmingiausi žodžiai: Gyvenkite Gyvuoju ryšiu su Manimi. Ir tik per šitą ryšį jūs nutiesite savo sielai ryžtingą ir gyvą lieptą, žengiant išorėje kasdieniniu pasireiškimu. Galingesnės jėgos negausite niekur ir niekada, nes tik šita jėga ir naudojosi Mano Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus vardu. Tik šita galia Jis galėjo išskleisti savo sielos sparnus, kad neštų jums Šviesą prieš du tūkstančius metų, ir kurios neišsaugojo Jo sielos broliai ir sesės, neišdrįsę pasekti jo mokymu. 47 – 03. Žinoma, atsikartosiu primindama šiuos nuostabius ir be galo mums svarbius teiginius. Mokytojas Algimantas pasakytų: nepakanka kartoti vien gražius žodžius ir teiginius, privalome jais gyventi bei veikti kasdienybėje ir kiekvieną akimirką visumos labui. Yra nuolat mums primenami Tėvo teiginiai: Mano mylimieji, jūs einate tuo Gyvuoju Įtikėjimo Keliu, kokiu ėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų, kada nešė Šviesą savo aplinkai, Jėzus nesusvyravo. Jis negali prisiimti atsakomybės dėl kitų laisvos valios panaudojimo sprendimus. 51 -02 Mokytojas mums yra kaip švyturys, nurodantis Šviesos ir Tikrovės Kelią, kad nesustotume pusiaukelėje, kad vis stiprėtume ir augtume dvasiškai. Tai pasakyta ir tiems broliams sesėms, kuriems jau pažįstamas Gyvasis Įtikėjimo Kelias, kurie kažkada lankė Rojaus Trejybės – Aš Esu Šventovę ir paliko. Įsigilindama į šiuos apreiškimo žodžius, širdimi pajutau, jog mano dažnas išvykimas Į kitą miestą slaugyti sesę po traumos ir dukros netekties, man trukdo sistemingai lankyti Rojaus Trejybės - Aš Esu Šventovę, todėl esu suabejojusi savo pasirinkimu ir įsipareigojimu. O pastarąjį kartą, vien dėl Šventovės radau galimybę trumpam grįžti Vilnių, nes labai norėjau dalyvauti kolektyvinėje Rojaus Trejybės – Aš Esu Garbinimo Komunijoje. Vidumi jaučiu, jog negaliu ir nenoriu nutolti nuo Gyvojo Įtikėjimo Kelio, kad man tai yra be galo svarbu. Žinau, kad Gyvuoju Įtikėjimu ir Kūrėjo Meile širdyje laikinai galima gyventi bei veikti ir kitoje aplinkoje, kai rūpinuosi savo artimu žmogumi, kuriam šiuo metu labai reikalinga pagalba ir globa. Trokštu, kad tai būtų tik laikina. Be to, man nelengva ir ne visai priimtina ta aplinka, kur nuolat nuvertinamas ir nepriimtinas nuoširdus Įtikėjimas, kur visad priekaištaujama Gyvajam Įtikėjimui ir iškeliamos vien tradicinės bažnyčios nuostatos. Būdama tokioje aplinkoje, turėsiu apsišarvuoti kantrybe ir stiprybe bei įnešti nors mažą spindulėlį Tikrosios Šviesos, Išminties Ramybės ir Meilės. Esu įsitikinusi, jog tai suteiktas man dar vienas nelengvas patyrimas ir išbandymas, kad širdimi nenutolčiau nuo Kūrėjo ir vadovaučiaus Jo Meile bei Išmintimi bet kurioje aplinkoje, bet kokiose susiklosčiusiose situacijose.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2020-01-12 10:23:16
Yra ir kita knyga, kurioje yra puikus sakinys ir sako: kiekviena dovana, kurią tu gavai, buvo iš Manęs. Ten dar sako, kad aš jūsų niekada nebausiu, jūs tą darysite patys, vienas kitam.
Jeigu norisi pamiršti ką nors ir negali, reikia atlikti kitą veiksmą, na tiesiog veikti, kad nauji įvykiai užklotų senus. Pasiimk tą sumą - skirtumą, kuris yra tarp jo ir tavęs, nueik pas jį ir paduok jam. Ir būtinai paaiškink, kodėl tą darai ir pasakyk savo dabartinę situaciją - būtinai, tada ištiesk pinigus, o mums galėsi parašyti apie jo akis.
Rita
2020-01-08 11:25:45
Mielieji, vakar dirbdama aš vis mąsčiau apie dovanų dovanojimą, ir kaip gi turėtų iš tikrųjų būti, ir prisiminiau Urantijos Knygoje aprašytą vieną epizodą apie turtingą tėvą ir jei neklystu, tris, jo sūnus. Vienas sūnus, gal jauniausias savąjį palikimą išvaistė, tačiau tėvas po ilgų jo klajojimų jį priėmė atgal ir net iškėlė puotą jo sugrįžimui, dėl ko berods vyresnysis sūnus labai įsižeidė, mat šis dirbo visada sąžiningai, buvo tas gerasis sūnus, ir tokio dėmesio iš tėvo nesulaukė.
Tiek tepamenu iš tos istorijos, bet ją prisiminusi, aš vis tik darau išvadą, kad iš tiesų dovanoji – pagal savo teisingumo sampratą. Nors man norėtųsi sakyti labiau – pagal savo Širdies vedimą.
Tačiau, kad ir kiek bemąstyčiau, man vis tiek prieš akis stovi dujininko veido išraiška su mažesne dovana, ir man vis tiek norisi, kad ir jis būtų gavęs tiek kiek aš.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Kantrybė ir Palaima, Vita
vvita
2020-01-07 23:01:05
Tu Vita ten dirbi pusė paros ir tau buvo tokia suma. O valytoja, argi ji valo pusę paros, ne ji tikriausiai dirba žymiai trumpesnį laiką, todėl darbdavys mėgina būti teisingas, kaip jis supranta. Argi urantai yra taip pat '' teisingi '' vienas su kitu? Vieni su kitais bendrauja ir elgiasi taip kaip jie supranta, nori. Ir kas čia tokio. Dovanas gauti smagu ir į jas rimtai žiūrėti nereikia. Liaudis ne veltui turi išmintį, kuri sako - dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
Rita
2020-01-06 07:39:05
Mielieji, neseniai pasibaigė ritualinės šventės, atnešusios jas šventusiesiems naujus patyrimus, kokius, žino tik jie patys. Tačiau urantams, stovintiems ant aukštesniojo dvasinio laiptelio, urantams, nešantiems gyvąją Šviesą savo Širdyse, iš vidaus puikiai matomos tokių ritualinių šventimų pasekmės net jau jų seniausiai nešvenčiant patiems.
Deja, mes nesame kažkaip izoliuoti nuo aplinkos, ir žemo dažnio virpesiai sklindantys iš mūsų dvasinių brolių ir sesių klaidingų veiksmų, mus paliečia taip pat. Kitas to nė nesupras ką mato urantas, turėdamas gilesnę įžvalgą dėka Gyvojo Kelio, tai yra dedamų nuoširdžių pastangų, jame, dėka. Būtent atsivėrimas Kūrėjui ir leidžia mums pamatyti tai, ko nemato kiti.
Taigi, nors jau ir praeityje Kalėdų ir Naujųjų šventimas, bet dar netolimoje. Tad ir man dar neužsimiršo vienas patyrimas, kuriuo su jumis ir pasidalinsiu. Tiesą sakant jis buvo mano jau primirštas, bet kažkodėl šiandien vėl iškilo sąmonės lygiu.
Degalinėje, kurioje dirbu, mes darbuotojai, švenčių proga sulaukėme dovanų. Mums, operatoriams, buvo įteiktos dovanų kortelės. Kiekvienam po pusantro šimto eurų vertės dovanų kortelę, kuria gali atsiskaityti perkant kurą, arba kai kurias prekes mūsų tinklo degalinėse.
Nekukli dovana sakyčiau. Apsidžiaugs visi, pamaniau. Ir aš apsidžiaugiau, tik savąją kortelę dar tą pačią dieną iškeičiau į pinigus, mat man, nevairuojančiai automobilio kuro klausimas neaktualaus – susiradau kam ji reikalinga. Tiesa, ne už visą pusantro šimto eurų sumą, nes su šia kortele nuolaida kurui neprisitaiko. Tad paprašiau man sumokėti mažiau, kad žmogaus neapgauti.
Dažnai aš pasikalbu su dujininku, kitoje degalinėje, bet mūsų tinkle dirbančiu. Jis dažnai aplanko vietą, kurioje aš dirbu, mat mūsų degalinės yra kone viena šalia kitos. Ta pati vadovybė, ta pati tvarka ir panašiai. Taigi, jau po Kalėdų jis aplankė mane darbe, ir mes kaip visada draugiškai pasikalbame ir būtinai pasijuokiame kartu. Šis arti septyniasdešimties metų vyras, o gal ir vyresnis, toks nuoširdus ir taip atsidavusiai dirbantis, jis tas, kuris darbą daro taip, kaip reikia daryti – atsakingai – dėl to man patinka, tad ir bendrą kalbą randame.
Nebepamenu kaip, bet kalba išėjo apie dovanas darbdavio mums šiais metais padalintas. Ir aš negalėjau patikėti tuo ką iš jo išgirdau. Jis man sako – aš gavau šimto eurų vertės dovanų kortelę. Net nustėrau – kodėl? Jis pečiais patraukė – valytoja, penkiasdešimties, kitas aukštesnio rango darbuotojas – pasakė koks – dviejų šimtų eurų vertės dovanų kortelę. Klausiau jo, ir pajutau kaip viduje gerklėje tiesiog užstrigo gumulas. Žiūriu aš į jį ir negaliu iš nuostabos nieko pasakyti.
Man buvo sunku patikėti, kad darbdavys šitaip suskirsto savo darbuotojus net dovanodamas dovanas. Negalėjau tuo patikėti, tiesą sakant net ir dabar negaliu. Juk visi dirba darbą vienodai – kas ką moka tas tą dirba. Juk skirtingos vertės dovanos – pagal rangą – parodo ir darbdavio požiūrį į kiekvieną. Tu aukštesnis, tu žemesnis, o tu išvis žemas.
Kodėl ne visiems buvo padovanota – po lygiai? Geriau mažiau – bet visiems po lygiai.
Šitas patyrimas tik dar vienas įrodymas, kad tokiose negyvose dovanose nėra nė krislelio nuoširdumo, atjautos ir supratingumo. Visi ritualai yra negyvi, kupini šaltumo ir dviveidiškumo ir jie visi veda į dar didesnį žmonių susiskaldymą.
Nėra kitos šventės, kaip tiktai atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje ir gyventi Ja. Tik tada bus mūsų viduje Teisingumas, Supratingumas ir Šviesa. Vertybės bus kitos, o tada ir veiksmai bus daromi iš Meilės, o ne iš pareigos. Dėl to ir klaidingi.
Manęs klausia kolega – bet vis tiek, gerai gauti tokią sumą dovanų. Nuoširdžiai sakau – geriau jau būčiau gavusi mažiau, bet visiems po lygiai.
Taip man kalba mano vidus. Taip daryčiau aš, jei būčiau darbdavys.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Kantrybė ir Palaima, Vita
vvita
2020-01-06 00:44:56
Mylimieji, jeigu gyvenate be Rojaus Trejybės-AŠ ESU, esate paskendę iliuziniuose šešėliuose žmonės - tiesiog jūs šito nežinote, kad esate savo šešėlis - neryškus, pilnas baimės, ir iliuzijos. Tai - pralaimėjimo kelias.
Tikrasis žmogus yra nuoširdžiai palaikantis gyvą ryšį - gyvąją komuniją - su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Žmogus visada siekia aukštesnio, didesnio, ir ryškesnio savęs realizavimo, priimdamas visus Kūrėjo teikiamus naujus iššūkius, net ir tuos iššūkius, kurie jam kelia nerimo, ir iššūkius primdamas nuoširdžiai, kaip tą jam ir sumanė Kūrėjas. Priešingu atveju mirtingojo degradacijos sustabdyti neįmanoma, o ji veda į klaidingus sprendimus kasdieniame buitiniame egzistavime, ir, aišku, į vis skaudesnes pasekmes, ir nepriklausomai nuo mirtingojo fizinio amžiaus.
Na, o šiandien Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - labai švelniai man pajuokavo, kad mane stiprintų Gyvajame Kelyje.
Ką tik buvau grįžęs iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės gyvųjų pamaldų Kaune. Nusprendžiau išgerti arbatos su sumuštiniu. Kada tepiau sviestą, viena sviesto riekelė nukrito nuo peilio ant grindų. Aš tada toliau tepiau sviestą, net nepažvelgęs, kur ji nukrito, tik pagalvojau - na, aišku, buterbrodas dažniausiai nukrenta ant sviesto, o čia gi ar ant vienos riekelės pusės ar ant kitos - vis tiek tai bus sviestas. Reikia užtepti visą riekę, o tada jau pasižiūrėsiu, kur ten nukrito sviestas - stengsiuosi nepajudėti, kad neužminčiau ant nukritusio sviesto. - Kada baigiau sutepti sviestą, pažvegiau žemyn, ir pradėjau šypsotis - sviesto riekelė stovėjo ne tik ant briaunelės, bet ant riekelės siauros galinės briaunelės, kai natūraliai ji taip stovėti niekaip negalėtų, nes tokia siaura-plona, kad nėra tokio paviršiaus, kad išlaikytų visą riekelę neparvirtusią ant šono. Taip Rojaus Trejybė-AŠ ESU man parodė, kad galima pranokti mums žinomus fizikinius dėsnius, kada veikia Kūrėjas, kada nori mus sustiprinti ir parodo mums nuostabių darbų.
Buvo gera ir linksma dalyvauti tokiame Kūrėjo man pateiktame jumoro epizode.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2019-10-13 21:39:46
Mielieji, buvau kurį laiką be gyvojo Dievo -
Rojaus Trejybės - AŠ ESU. Tai buvo tikras išbandymas, tai buvo tarsi ėjimas per dykumą, jausmas buvo toks, kad tarsi tu būtum tarp mirties ir beprasmio gyvenimo, ir ateityje daugiau nenoriu tokių išbandymų, kad tai pasikartotų. Ačiū Dievui - Rojaus Trejybei, ačiū Mykolui - Jėzui, ačiū Algimantui, ačiū jums visiems kurie einate Gyvuoju Keliu.
Fredas
2019-10-13 14:02:20
Gyvendami Gyvuoju Įtikėjimu širdyje ir garbindami Kūrėją, mes giliau įžvelgiame, kad kai kurie mūsų bičiuliai prasilenkia su Tikrove ir sąmoningai ar nesuvokdami skleidžiančia blogį ir sumaištį savo aplinkoje. Viena iš nepriimtinų ir netoleruotinų blogybių man yra, kai spjaudomasi viešose vietose, keikiamasi ir mėtomos nuorūkos gatvėse ar iš kai kurių gyvenamųjų namų balkonų. Žinoma, tai maža blogybė, tačiau iš mažos dažniausiai pasireiškia didelė. Jeigu jaunuolio žema vidinė kultūra, menkas suvokimas ar nenormalus charakteris, toks žmogus dažniausiai turi polinkį į blogį. Ypač didelė dabartinė blogybė yra, kai mokyklose paaugliai vis labiau smurtauja su bendraamžiais ar daro kitus sunkius nusikaltimus. Mano patirtis liudija, kol vaikų tėvai širdimi neatsigręš į Kūrėją Tikrovės, Šviesos ir Gėrio Šaltinį, jiems sudėtinga tapti tikraisiais meilės pavyzdžiais savo vaikams. Tikra meilė nugali viską, žinoma, ne akla, o išmintinga meilė. Dar prieš du tūkstantmečius jaunasis filestinietis Gadijus buvo sunerimęs dėl to, jog pasaulyje blogis egzistuoja šalia gėrio. Jis sakė: Kaip gali Dievas, jeigu jis yra be galo geras, leisti mums kentėti skausmą, kurį sukelia blogis; galų gale, kas sukuria blogį? Tomis dienomis daugelis vis dar tikėjo, kad Dievas sukuria tiek gėrį, tiek blogį, bet Jėzus niekada nemokė tokios klaidos. 1429 -01 -01 Dabar dvidešimt pirmame amžiuje daugelis žmonių vis dar tiki, kad Dievas baudžia žmogų. Mano artimieji taip pat dažnai kartoja, kad tokį gerą žmogų kažkodėl nubaudė Dievas... Aš kas kartą jiems primenu, kad Dievas yra Meilė ir nebaudžia žmonių, kad kiekvienam žmogui yra suteikta laisva valia, todėl visi pasirinkimai ir sprendimai yra mūsų. Štai Jėzaus atsakymas Ganidui apie Dievą Tėvą: Mano broli, Dievas yra meilė; dėl to jis turi būti geras, ir jo gėris yra toks didžiulis ir tikras, kad jame negali būti mažų ir netikrų blogio dalykų, jame absoliučiai nėra vietos neigiamam blogiui. 1429 – 01 Mums, studijuojantiems Urantijos Knygą, seniai žinoma, kad blogis dominuoja dėl nebrandaus ar neapgalvoto žmogaus klaidingo pasirinkimo, dėl tamsos, kai širdimi nusigręžiama nuo Kūrėjo ir priešinamasi gėriui, kai atstumiamas grožis ir šviesa, kai žmogus neištikimas tiesai. Jėzus teigė: Tėvas danguje, apdovanodamas tave galia pasirinkti tarp tiesos ir klaidos, sukūrė šviesos ir gyvenimo teigiamo kelio potencialų neiginį; bet tokios blogio klaidos iš tikrųjų neegzistuoja tol, kol protingas tvarinys panori to, kad jos egzistuotų, klaidingai pasirinkdamas gyvenimo būdą. Ir tada toks blogis vėliau iš tikrųjų tokio užsispyrusio ir maištingo tvarinio sąmoningu ir tyčiniu pasirinkimu yra pakeliamas iki nuodėmės. Būtent dėl to mūsų Tėvas danguje leidžia gėriui ir blogiui būti greta iki gyvenimo pabaigos, lygiai taip, kaip gamta leidžia kviečiams ir vikiams augti vieniems šalia kitų iki derliaus nuėmimo.1429 – 02 Žmonių supratimas ir įžvalga netobulės, kol netobulėsime dvasiškai, kol nedėsime nuoširdžių pastangų dvasinėms Urantijos Knygos apreiškimo studijoms, kol nevykdysime Dievo Tėvo valios, kol neveiksime vardan kitų gerovės bei nušvitimo. Siekiantiems Dieviškos šviesos yra prasmingi ir pamokantys Jėzaus teiginiai: Kadangi tu žinai gėrio kelius ir vertini teisingumą, galbūt, šie Dievai šitą klystantį žmogų atvedė prie tavęs tam, jog tu galėtum jį atvesti į šitą geresnį kelią. Galbūt, tu esi toji druska, kuri šitą brolį turi padaryti priimtinesnį visiems kitiems žmonėms. Kodėl gi tau neparodžius savojo pranašumo prieš blogį gėrio galios dėka. Aš numatau, jog tavo viduje esantis gėris gali nugalėti jo viduje esantį blogį, jeigu šiam gėriui suteikiame sąžiningą ir gyvą galimybę pasireikšti. 1930-02-02 Nuostabus ir transformuojantis yra toks patyrimas, kada tampama dvasinės šviesos gyvuoju kanalu tokiam mirtingajam, kuris sėdi dvasinėje tamsoje. Teoriškai tai tiesa, tačiau tikrovėje kol kas sudėtinga būti Kūrėjo Šviesos atspindžiu, kai daugelis žmonių yra abejingi dvasinei šviesai arba iš baimės tegyvena praeities atgyvenomis ir papročiais. Sakoma, jog visos tikrosios tvarinio patyrimo vertybės yra paslėptos suvokimo gelmėje. Ši samprata ne naujiena, tačiau tik maža dalelė žmonių mąsto apie dvasinių vertybių prasmę ir galią, o nemąstantys negeba mylėti nei savęs, nei kitų. Be Meilės negali gyvuoti Tiesa ir Gerovė. Per TV laidą buvo pasakyta gera mintis: pirma susitvarkykime tinkamai savo planetoje, o paskui ieškokime galimybių užkariauti kosmosą. Iš tikrųjų pradėkime nuo savęs: tobuliėkime, aukime dvasine prasme ir tapkime Kūrėjo atspindžiais šviečiančiais savo aplinkoje. Kada Tėvo Meilė ir Šviesa įsigalės mumyse, ta Meilė ir Šviesa nušvies Tikrovės Kelią ir tiems, kurie mano, kad Dievas Tėvas baudžia savo tvarinius. Su Kūrėjo meile.
adolfina
2019-10-11 20:09:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.