Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Pasidalinsiu išskirtiniu praeitos dienos patyrimu. Dukra paprašė, kad palaikyčiau jai kompaniją su mažyle nuvykti į lėlės teatrą, kadangi jų tėtis dirbo. Suprantama, aš visada stengiuosi padėti dukrai kuo galiu. Be to, pasiūlymas man buvo priimtinas ir tuo, kadangi įdomu buvo pamatyti, kokio lygio spektakliai dabartiniu metu kuriami mažiesiems vaikams. Labai seniai buvau lėlių teatre, nes mano vaikai suaugę ar net jau brandūs. Užėjusi į teatro patalpas su dukra ir jos maža dukrele, pirmiausia grožėjausi teatro patalpų interjeru, kadangi mane visad žavi senovinė architektūra. Spektaklyje mažiesiems žiūrovams vaidino du aktoriai. Jie stengėsi perteikti ir įvardinti metų laikų kaitą mažiesiems suprantama kalba. Mano dukros mažylei tik penkiolika mėnesių, tačiau ji mėgėja tokių renginių ir noriai bendraujanti. Stebėdama spektaklį ir aplinkinių reakciją, bandžiau vertinti visa tai brandžiu ir giluminiu savo supratimu. Mane stebino tai, kad du jauni aktoriai taip nuoširdžiai atsidavę savo pasirinktai profesijai ir puikiai bendraujantys su mažais žiūrovais bei jų tėvais. Stebėjau, kokiu laipsniu ir kaip mažiems vaikams perteikiami elementarūs gamtos metų laikų pokyčiai. Įdomu buvo paklausyti, kokiu būdu turtinamas vaikų kalbos žodynas, kokiomis vaizdinėmis priemonėmis remiamasi. Tiesą sakant, nepatiko man ne estetiški žaislai ir neefektingas scenos apipavidalinimas. Grįžtant iš šio renginio, dar ilgai mąsčiau, kokiu būdu būtų geriau kūdikiams perteikiami gamtos reiškiniai bei jų pasireiškimas, neprasilenkiant su estetiniu skoniu ir natūralumu.. Suprantu, tam reikalingas ypatingas išradingumas ir meninė išraiška, kuri būtų artimesnė ir realesnė gamtos grožiui. Tikram gamtos grožiui, kuris mus žmones nuolat kiekvienais metų laikais žavi ir dvasiškai pakylėja. Tą kartą, man pasirodė, kad dabartinis menas paprasčiausia prasilenkia su Amžinosiomis Vertybėmis, pasitelkiant įvairias įmantrybes ir chaosą, nors gamtoje Kūrėjas nepateikia mums, kaip sakoma, jovalo, nebent patys žmonės tai sukelia. Nepatiko man scenos apipavidalinimas. Kai paklausiau dukros, kodėl ant scenos buvo primėtyta įvairių audinių atraižų, pasiūtų žaislų, kurie nepanašūs į žaislus, tai ji atsakė, jog tai žemė...Manau, bet kuris menas privalo atspindėti tą grožį ir estetiką, ką mums pateikia Kūrėjas. Neverta ypatingai nutolti nuo to, kas mus žavi kas dieną. Svarbu nenutolti nuo nuostabaus aplinkos grožio ir amžinųjų vertybių. O baigsiu savo rašinį remdamasi dvasinio mokytojo Algimanto mokymo žodžiais, pasakytais Rojaus Trejybės Aš ESU šventovėje sausio 25 dieną. Kūrėjas yra Dvasios Šaltinis, o mes kiekvienas esame dvasinė asmenybė, dėl to dvasinė asmenybė ir jaučia – jaučia kas yra teisingumas, kas yra meilė, kas yra gailestingumas, kas yra grožis, kas yra ryžtas, kas yra išmintis, kas yra kosminė įžvalga, kas Yra Kūrėjas, kas yra pats tas Asmuo. Tą pajunta tiktai atradęs Kūrėją savo viduje, nes visos šios savybės yra Kūrėjo charakterio savybės potencialiai jau ir suteiktos dvasines asmenybei. Jums kiekvienam jos yra patalpintos į jūsų vidų – teigiama dvasinio mokytojo Algimanto mokyme. Remiantis šio mokymo pasakytais teiginiais, papildysiu, kad šia Dvasine Šviesa ir Dvasine Įžvalga bei Išmintimi būtina vadovautis perteikiant bet kokį meną žiūrovams, o ypač mažiesiems imliausiems žiūrovams.Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2026-01-15 14:21:31
Nėra blogų, nėra gerų gyvenimo kelių, yra vienintelis kelias, kurį turi praeiti išbandydamas įvairius įvairiausius patyrimus. Gyvenimo mes ne vienas esame sužeistas vienaip ar kitaip, todėl išmokstame kitą žmogų ne teisti, o pagalvojus apie save, priimti kitokį, gal būt, jam palankesnį sprendimą. Gyvenime už supratingumą ir meilę nėra nieko svarbiau. Pasaulis myli ramiuosius, Ramybės niekas iš mūsų negali atimti, tai viena iš dieviškų savybių. Išmintis myli ramiuosius. Jėzaus Kristaus “Kalbu jums vėl“ Apreiškime teigiama – Nepažadinta siela negali atpažinti Tėvo tylaus kalbėjimo per žmogaus aukštesnįjį aš. Tik sielos įtikėjimas yra gyvas. Tik jis gali sielai patvirtinti, kad ji neklysta; be jokių išorinių ženklų, be jokių minios susižavėjimą sukeliančių nepaprastų darbų. 311 – 01 Neįtikėtina šiame amžiuje, kad daugelis žmonių vis dar tiki astrologija, o ne Kūrėju. Mane nustebino pastarųjų dienų patyrimas. Kai dvasinės sesės pasiteiravau apie jos sutuoktinio savijautą, ji pasakė man, kad jo būseną ir savijautą veikia mėnulio fazės ir panašiai. Man tai visai nepriimtina, todėl brandaus žmogaus mąstymas pribloškė mane, tuo labiau, kad minėtai sesei kažkada stangiausi pateiki dvasinę šviesą, kurią atmetė.
Visi Jėzaus Kristaus „ Kalbu jums vėl“ Apreiškime pateikti teiginiai nuostabūs. Nesuprantu, kodėl biologinė sesė, deja, jau išėjusi į morontinius pasaulius, kažkada atmetė šią svarbią mano manymu knygą, o vietoj to mačiau skaitė V. Adamkaus patyrimus. Kitai biologinei sesei šiuo metu gyvenančiai Kaune, taip pat padovanojau Jėzaus Kristaus „Kalbu jums vėl“. Iš pokalbio supratau, kad jai visiškai neįdomi ši Apreiškimo knyga, todėl esant progai ją atsiimsiu ir padovanosiu tam, kas ją skaitys. Apreiškime pasidalinsiu dar man priimtinu teiginiu: - Mes turime Naujuosius Metus matuoti ne kiek padarėme, bet kiek tapome geresni ir gailestingesni, labiau mylintys ir tarnaujantys. Ir jokie ryškiausi įvairiaspalviai išoriniai fejerverkai neatstos to, ką jūs patiriate savo viduje augdami su Tėvu, ir jausdami Tėvą savo viduje. 277 – 139 Visa kita laikina, kaip ir mes patys laikini materialia išraiška, ir tiek visa tai ne reikšminga, o dar fejerverkai labai teršia orą ir sujaukia puikią nuotaika, šventinę Ramybę.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2026-01-08 20:46:49
Miela Violeta, ačiū už tavuosius gilius pamąstymus, kupinus Kūrėjo Šviesos - kaip ji atsispindi šiuose gyvuose teiginiuose - kuriais tu ir pasidalinai su visais urantais, ir ne tik su jais, tik persiritus per tą simbolinį ir mistinį naujametinį slenkstį fejerverkų margumyne ir trinksinčiame mirgėjime, kuris ir atskleidžia, jog viskas, kas yra materialu, kad ir kaip gali kitiems ryškiai suspindėti - pagal jų supratimą - yra labai laikina, ir užgęsta. Galima sakyti, kad naujametinių fejerverkų materiali šviesa parodo, ir iki tam tikro laipsnio atspindi, mūsų gyvenimo materialią kiekybę be dvasinės kokybės. Dėl to tiek daug pastangų ir sudedama sproginėjančių, suspindinčių, ir sužaižaruojančių akimirkų patyrimui, kad tam negailima nei pinigų, nei pastangų. Ir tai yra gražu akims. Tik mintyse vis kyla klausimas - ar verta taip triukšmauti ir džiūgauti dėl trumpalaikio akių pamaloninimo, kai po jo - vėl tamsa ir problemos iki kito karto tokia pačia proga? Argi nebūtų daug prasmingiau patirti vidinį džiaugsmą ir šilumą iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU - Kūrėjo - savo Širdyje, kada iki kitos tokios pačios progos gyveni gyvojoje ir patiriamoje savo viduje Kūrėjo Meilės Šviesoje, o per gyvąjį ryšį su Kūrėju, ir bendradarbiaujant su Kūrėjo apvaizda, demonstruoji savo asmeninius šviesos fejerverkus, ir parodai juos kitiems išorinės nakties tamsoje nuostabiais savo sukuriamais tos akimirkos šviesos ir spalvų matomais ornamentais, ir dar šokančiais dangaus tamsos fone, ir palydi juos atitinkamais širdį maloninančiais muzikos garsais, be jokių sproginėjimų, be jokių gąsdinančių daugybę ramybės trokštančių žmonių ir gyvūnų, ir dėl tokių garsų patiriančių stresą. Manau, visi norėtų mano siūlomo šviesų šokio patyrimo, o ne dabartinio šurmulio.
Ir taip kūrybiškai galės pasireikšti tas, kuris bus pasiekęs tokią darnos ir harmonijos būseną su Kūrėju. Bet visa tai - labai dar tolima ateitis. Tačiau norint tą pasiekti, vis tik būtina jau dabar pradėti gyventi su savyje atrastu Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Taigi, pirmiausia ir būtina išgirsti mano Evangeliją - Kūrėjas yra tikras, realus, ir gyvas, ir yra kiekvieno viduje, dėl to ir galima Jį atrasti savyje.
Su Naujaisiais Metais, ir Naujuosiuose Metuose su Kūrėju jus visus - urantus ir ne vien tik urantus, visus Urantijos gyventojus, įskaitant ir tuos, kurie jau paliko šį pasauliį, o dabar žengia morontijoje, sveikinu ir Jėzų ir Nebadoniją, mūsų vyresnįjį dvasinį Brolį ir vyresniąją dvasinę Sesę - mūsų gimtosios Vietinės Visatos, Nebadono, Sukūrėjus ir Vadovus, ir linkiu visiems Kūrėjo Meilės ir Šviesos viduje dar gausesnio patyrimo ir veikimo išorėje visų Gerovei!
Algimantas
2026-01-01 10:47:36
Štai ir nutilo fejerverkai. Kaimynai sutiko Naujuosius. Kokios trumpalaikės pastangos paleisti fejerverkus, kad patirtų trumpalaikį džiugesį!
**********************
Kūrėjo Meile Mylimi urantai – su Naujais Metais, su 2026-aisiais! Nugyvenkime kiekvieną naujai išaušusią dieną drauge su Kūrėju, kad Jis būtų kiekvienoje mintyje, žodyje, žingsnyje, veiksme, dėl kitų Gerovės, dėl visumos Gerovės, dėl Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Gerovės, nors Pats Kūrėjas yra Gerovės Šaltinis ir Centras ir lieja mums Gerovę iš Savęs taip dosniai ir be atlygio, ir ne tik urantams, bet ir visiems Urantijos mirtingiesiems. Kūrėjo dėka mes esame dvasios, esame asmenybės. Kūrėjo Gerovė yra mūsų Gerovė. Mūsų Gerovė yra Kūrėjo Gerovė. Ji grįžta iš mūsų, pabudusių dvasioje, atradusių Kūrėją savo viduje dvasinių asmenybių, atgal į Šaltinį su kiekvienos asmenybės asmeniniu patyrimu. Tai yra abipusė Kūrėjo amžinos ir nekintančios energinės srovės tėkmė. Tegu mūsų nuoširdžios pastangos, bendraujant su Kūrėju, nenuilstamai puoselėja ją. Tenenutrūksta ji niekada!
Su Meile, Violeta (Ukmergė)
Violeta
2026-01-01 00:27:19
Elkis nuoširdžiai! Elkis natūraliai! Tiesiog būk savimi! Su šiuolaikinio pasaulio šūkiais skatina mus atsigręžti į savo vidų. Deja, ieškoti savęs mums sekasi sunkiai. Sprendžiu vien iš tai, kiek urantų neišlaikė šio nepaprasto gyvenimiško patirtinio egzamino ir pasitraukė iš Gyvojo Įtikėjimo Kelio – Kūrėjo nutiesto kelio, padovanojus kiekvienam vidinį dvasinį vedlį – Minties Derintoją patalpintą mūsų protuose. Rašau tai, norėdama pagarsinti, kad jau trečią sekmadienį Valdo iniciatyva Vilniuje buvo organizuotas kolektyvinis pagarbinimas Rojaus Trejybės AŠ ESU. Suprantama, kad tokio dvasinio mokytojo lyderio, kaip Algimantas Vilniuje dar neturime, tačiau esu dėkinga urantui Valdui ir Leonidai už pastangas ir drąsą bei ryžtą, kad Vilniuje kolektyvinėje maldoje yra šlovinamas ir garbinamas Kūrėjas. Tikime, kad Šventovė pasipildys tais, kurie nuoširdžiai trokšta atsivėrimo Gyvajam Įtikėjimui, tikslu šviesėti dvasioje asmeniškai ir melstis už tuos, kurie dar yra vienintelės Tikrovės ieškojimo kelyje. „Dievas laukia savo gėlių, kaip dovanų grąžinimo iš žmogaus rankų“ - teigė Indų filosofas R. Tagorė. Kūrėjas suteikė mums savo dvasios fragmentą, kad atsigręžtume į Dvasinę Šviesą ir savo gyvenime skleistume Amžinąsias Dvasines Vertybes suteiktas Kūrėjo. Kinų filosofo Konfucijaus požiūriu - Ilgainiui jūs išmoksite į pasaulį žvelgti daug kūrybiškiau, nei aklai vadovaudamiesi atsitiktinėmis emocijomis. Ir taip žingsnis po žingsnio jūs išsiugdote savybes, kurių nė nenumatėte turį. Ir būtent tai padeda jums tapti geresniu žmogumi. Iš patirties papildysiu, kad atsivėrę Kūrėjo Dvasinei Šviesai ir Išminčiai gilumine prasme, šis procesas įsisavinamas greičiau dieviško požiūrio ir suvokimo dėka, atsisakius gyvulinio paveldo savybių. Pasak filosofo Konfucijaus, gerumo neįmanoma apibrėžti abstrakčiomis sąvokomis. Gerumas yra gebėjimas tinkamai reaguoti į kitus; gerumas yra jautrumas, kuris mums padeda tinkamai elgtis su žmonėmis ir atskleisti gerąsias jų savybes ugdymas. Žodžiu – gerumas dar viena svarbi dieviška savybė žmoguje. Tiesa, lapkričio 13 dieną buvo pasaulinė Gerumo Diena. Mano požiūriu, tai nėra reikšminga diena. Urantams, kurie vadovaujasi Dieviškomis Amžinosiomis Vertybėmis ir garbina Kūrėją, gerumas - neatsiejama vertybė, gerumas tampa savastimi.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2025-11-14 21:05:52
Šiandieną po kolektyvinės Garbinimo Maldos Kaune Gyvoje Šventovėje, dar ilgai likau savo apmąstymuose, ryšium su analizuojama urantų Apreiškimo Urantijos Knygos citata „ morontinės motos“, kuri man sukėlė dviprasmiškas mintis ar netgi nepaaiškinamą prieštaravimą. Taip tiesa, verta žinoti, kas ta morontinė mota, kokia jos reikšmė ir prasmė. Ne manau, kad gilesnė morontinės motos analizė reikalinga šiuo metu urantams gyvenantiems patirtinį materialų gyvenimą ir dvasinio augimo tobulėjimo metu. Patirtinio mokymo gyvenimo mokyklą turime praeiti Urantijoje pritaikydami visas įmanomas savišvietos priemones ir būdus, kad nors kiek pasiekti žmogiškosios filosofijos aukščiausius lygius ir žinoti, ko galime tikėtis šiame konfliktų draskomame pasaulyje? Kaip gyventi prasmingą gyvenimą ir nuraminti ne tik savo, bet ir artimo žmogaus širdį ar padėti kitaip - visomis prasmėmis. Jau neklausiu, ko gyvenimas nori iš manęs. Tik suprantu, kad svarbiau man ne apie morontines motas kalbėtis, o kažkiek bent elementariai susipažinti su kinų filosofų, Konfucijaus, Senekos,R. Tagorės, Montenio, Vidūno ir kitų filosofų mintimis. Suprantama, kodėl urantai nedrąsiai reiškiasi, kai reikia analizuoti Urantijos Knygos citatą ar savo patyrimą. Iš savo asmeninio patyrimo žinau, jog dažnai nesiryžtų kalbėti dėl komunikacijos ar kitų žinių ribotų galimybių, kurios yra formuojamos per visą patirtinį gyvenimą ir priklausomai nuo susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Jokiu būdu nenoriu save pateisinti ir panašiai. Žinau, ir kad man nepakanka vien Dvasinio atsivėrimo širdimi į Kūrėją. Kiekvienas urantas, tuo pačiu pareiškiu sau, kad būtina stiebtis į Šviesą, kaip ta našlaitė pro laiptų cementų tarpsnį į saulės šviesą( tai vienos urantės pasakojimo mintis). Mums žmonėms nepakanka vien saulės šviesos, labai svarbu čia ir dabar siekti Dvasinės Šviesos visomis išgalėmis ir jomis vadovautis gyvenime vykdant Kūrėjo valią, o morontinės motos savo ruožtu vėliau. Ir pabaigai Indų poeto, prozininko, filosofo R. Tagorės teiginys - Dievo tyla brandina žmogaus mintis kalbai. Būdamas doras, žmogus laisvas nuo nerimo. Būdamas išmintingas, žmogus laisvas nuo nežinojimo. Būdamas drąsus, žmogus laisvas nuo baimės – teigė Konfucijus.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2025-10-21 21:24:16
Sveiki mieli urantai, bičiuliai, draugai ir tie kurie užsuka į šitą forumą smalsumo vedami. Po gana ilgos pertraukos użsukau í forumą paklausti, ar kartais koks nors turtingas žmogus nesikreipė į Algimantą dėl Rojaus Trejybės Šventovės statybos ties Lietuvos viduriu? Jeigu dar iki šiol nesikreipė, tai tegul kreipiasi ir tariasi su Algimantu dėl Rojaus Trejybės - AŠ ESU Šventovės statybos ties Lietuvos viduriu , nes Rojaus Trejybės Šventovės statybai tikrai pribrendo reikalas, ir tai būtų pirmoji tokio pobūdžio Šventovė Lietuvoje ir visoje Urantijos planetoje !
Kas liečia morontinę transporto priemonę, tai tikrai ji egzistuoja. Man pavyko išeiti iš šito materealaus kūno ir nueiti iki atsiradusios šalia namo Klaipėdoje morontinės trasporto priemonės, kurią gali valdyti savo mintimis. Šita morontinė transporto priemonė yra rutulio formos, apie 2 metrus aukščio kurioje yra dvi sėdimos vietos. Kai priėjau prie šito rutulio formos objekto, durys atsidarė apačios į viršų, aš iėjau į vidų ir atsisėdau iš dviejų esančių sėdynių. Per vidurį buvo toks permatomas stovas ant kurio buvo uždėtas permatomas rutulys ir kai į jį žiūrėjau jo viduje pradėjo judėti tokia, panšiai kaip tiršta gyvsidabrio masė į kurią žiūrint atėjo supratimas, kad tu gali valdyti šitą morontinę transporto priemonę savo mintimis. Kai tik pagalvovojau apie Mėnulį, kad būtų įdomu nuskristi iki jo, staiga jis pakilo į viršų, skrendant pasigirdo toks tylus švilpimas ir netrukus aš atsidūriau virš Urantijos planetos kurią galėjau stebėti lkosminėje erdvėje, kurioje patyriau nuostabų jausmą pamatęs nuostabiai gražią Urantiją. Pasukęs akis įkairę pusę pamačiau Urantijos palydovą Mėnulį, vaizdas buvo nuostabus. Būdamas virš Urantijos planetos galvojau ką toliau reikia daryti, tačiau jokių minčių nebuvo. Ir tada šita morontinė transporto priemonė nuskraidino atgal į tapačią vietą. Aš atsidūriau savam kūne su iš turgaus nupirktomis daržovėmis. Kiek laiko stovėjau prie namo tiksliai negaliu pasakyti. Parėjęs namo šitą įvykį užrašiau ir nupiešiau kaip atrodė morontinė transporto priemonė. Tai ką parašiau yra tiesa, ką pagalvos apie mano pasakojimą užsukę smalsuoliai skaitytojai man nesvabu.
Visiems urantams linkiu gražaus, ramaus vakaro su Rojaus Trejybę - AŠ ESU.
Fredas
2025-09-18 20:25:43
Šį teiginį pasakytą dvasinio mokytojo Algimanto galima nuolat kartoti ir kartoti, kol taps savastimi ir įgys poveikį aplinkai, kuriai realiai stinga Tikrovės pasireiškimo. Tikrovė yra Rojaus Trejybės – AŠ ESU Energijos virpesių išraiška – teigia mokytojas Algimantas. Ir kuo šviesesnė yra atskiro asmens energijos virpesių išraiška, ir kuo šviesesnė individo sąmonė, tuo aukštesnio dažnio Rojaus Trejybės –AŠ ESU energinių virpesių pasireiškimą patiria toks asmuo, ir tas asmuo šiais virpesiais veikia aplinką. Prie šio teiginio pridėsiu Jėzaus urantams aktualų teiginį iš Urantijos Knygos Apreiškimo, dar anuomet ( prieš du tūkstantmečius) pasakytą apaštalams. – Nebūkite nusivylę dėl to, kad jums nepavyksta iki galo suvokti evangelijos prasmės, jūs esate tiktai ribiniai, mirtingieji žmonės, o tai, ko aš jus mokau, yra be galo dieviška, ir amžina. Būkite kantrūs ir drąsūs, kadangi prieš jus nusidriekia amžinieji amžiai, per kuriuos galima tęsti savo vis labiau augantį pasiekimą to patyrimo, kai tampama tobulu, net ir tokiu, koks tobulas yra jūsų Tėvas Rojuje.(1961 – 04) Suprantama, jog tai pasakyta dar prieš du tūkstantmečius. Iš Urantijos Knygos ir kitų Apreiškimo knygų mums urantams žinoma ši Jėzaus evangelijos prasmė ir dar daugiau, kad Tėvo yra suteikta Dvasia kiekvienam mirtingajam. Daliai mirtingųjų labai sunku pakeisti savo mąstymą gilumine prasme ir pajausti širdimi kas tikra ir gyvai įtikėti. Ritualinė religija tapo atgyvenusia dogma ir pasireiškimas ritualais besivystančiai žmonijai, ji tapo iliuzine prasme, bet ne gyvai dvasine. Tai matau ir suvokiu, remdamasi patirtiniu gyvenimu ir jau gilesne dvasine įžvalga. Stebiu ir matau, kokiais prioritetais vadovaujasi daugelis mano aplinkos pažįstamųjų, žinoma, ritualiniais, bet ne dvasiniais. Tai suvokdama, meldžiu, kad jų gylus supratimas neitų per vidinį skausmą ir skausmingas patirtis, ką kažkada patyriau asmeniškai ir skausmingai išgyvenau. Labai trokštu, kad šito nepatirtų šeimos nariai. Žinau, ne visi mirtingieji šviesėja ir tobulėja savaime dvasioje savaime, be vienų ar kitų patirčių. Išklausiusi vienuolės pasakojimą Marijampolėje apie vyskupo Jurgio Matulaičio biografiją, supratau, kad būtent jo gyvenimas buvo ne paprastas, ne lengvas, o sunkios ligos ir kitų negandų lydimas. Nežiūrint to, jis su Viešpaties pagalba daug nuveikė vardan to meto žmonijos nušvitimo ir dvasinės gerovės. Tu gali baigti mokslus, gali įgyti prestižinę specialybę, gali būti moralus, doras, mandagus, netgi paslaugus, bet be Kūrėjo atrasto savyje, gyvenimas bus be orientacijos ir netgi klaidingas. Sielos dvasinis sugebėjimas imlumui nulemia kiekybę tų dangiškųjų palaiminimų, kuriuos galima asmeniškai įgyti ir sąmoningai suvokti kaip atsakymą į maldą. Malda yra vaiko nuoširdus ir ilgesingas žvilgsnis, nukreiptas į savo dvasinį Tėvą; ji yra toks psichologinis procesas, kai žmogiškoji valia yra pakeičiama į dieviškąją valią – teigiama Urantijos Knygos Apreiškime.(1621 – 07)
Su Kūrėjo Meile
adolfina
2025-09-18 13:48:22
Mes dažnai girdime Dvasinio Mokytojo – Algimanto – mokymą, kad Gyvasis Kelias yra patyrimų kaupimo Kelias – kaupiant patyrimus drauge su Kūrėju, augant drauge su Kūrėju, vis labiau pažįstant aplinką, save, o ir pačią kūriniją. Patyrimų tikrai turime visi daug sukaupę. Deja, į daugybę jų numojame ranka, priskirdami tuos patyrimus sutapimams, arba šiaip nereikšmingiems. O iš tikrųjų, nors ir gali būti tų sutapimų, ir būna, bet man vis tik artimesnė samprata toji, kad niekas nevyksta šiaip sau. Daugybė mūsų kelyje pasitaikančių aplinkybių yra ne kas kita, o mūsų mokymasis.
Tu niekada nežinai kokį patyrimą tau padovanos štai kita akimirka.
Šiandien, kaip ir kas antrą sekmadienį, gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje vyko Kaune, mums susitinkant kolektyviai pagarbinti Kūrėją gyvai. Toks Kūrėjo garbinimas yra tikra palaima ir atgaiva dvasiai. Kiek esi nuoširdus, tiek ir geri Kūrėjo aukšto energinio dažnio virpesių. Garbinant protas iš tikrųjų rimsta ir tu panyri į aukšto energinio dažnio virpesius labai greitai. Tokie mus lydi nuostabūs patyrimai. Todėl šiandien, kai jau garbinimas mūsų, urantų, buvo maždaug įpusėjęs, staiga kažkam garbinant man prieš akis pasirodė vaizdas, kuris mane pačią nustebino – tai buvo moteris, kuri palindo po mašina, ir buvo pervažiuota. Čia pat, netoli šventovės. Aš tuoj pat pagalvojau, ach, na ir užteršta mano pasąmonė, šitokius vaizdus matau – garbinimo – metu! Per beveik penkiolika metų to dar nėra buvę. Tuoj pat pati pradėjau mintyse savais žodžiais garbinti Kūrėją, kol vėl panirau į kitų garbinančiųjų Kūrėją urantų garbinimo maldą. Labai greitai tą vaizdinį pamiršau – gyvosios pamaldos kas akimirką įtraukia vis kintančia savo gelme. Tai nesibaigiantis, nuostabus, Kūrėjo virpesių žaismas.
Po gyvųjų pamaldų, kaip ir visada, norintys ilgiau pabendrauti vieni su kitais, urantai susirenka prie bendro vaišių stalo ir vaišinasi bendrai atsineštais valgiais. Beskanaudama urantų atneštas puikaus skonio avietes bei šilauoges, pamačiau prie Algimanto prieinantį Arūnėlį, kuris laikydamas rankose savo telefoną, vis dar matyt žvelgdamas į straipsnį, garsiai ir su nuostaba Algimantui pasakojo ką štai perskaitęs – Va, dabar, per pamaldas, moterį pervažiavo mašina! Čia, prie šventovės! – Taip, aš turėjau tai taip pat išgirsti.
Štai kodėl man artimesnė samprata, kad niekas nevyksta šiaip sau. Kaip ir nėra tai tik nereikšmingas sutapimas, kad vos prieš keletą dienų kaip tik skaičiau Kūrėjo mokymą apie pasąmonę, kuriame mokoma, kad pasąmonė talpina tai, kas buvo praeityje, vyksta dabar, ir kas bus.
Minties Derintojo perteikiami vaizdiniai jam vienam težinomi kodėl perteikiami tokie, kokie mums perteikiami, o mums belieka pasitikėti savo Vedliu vis giliau, nuoširdžiau, ir visiškai, užmezgant su Juo vis gilesnį gyvą ryšį, net ir tiek, kad į visus iškylančius klausimus mums bus su meile atsakyta.
Telydi jus mylimieji urantai, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2025-08-17 22:07:12
Mes pasirenkame likimą – dvasinį gyvenimo kelią širdimi, ir niekas mus neįtakoja, jeigu esame užtikrinti savo pasirinkimu. Gali riboti nebent prigimtinis ribotas protas ir visiškas nepasitikėjimas savuoju vidiniu Aš. Rašau tai iš savo gyvenimiškos patirties, jausdama nuoširdų dėkingumą, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis neapleido mane Kūrėjas vesdamas link Gyvojo Įtikėjimo. Šiuos mano apmąstymus sukėlė klasės draugei palikus šį nuostabų - apverktiną pasaulį. Tuomet kilo mintis, kokia linkme būtų pasukęs mano gyvenimas, jeigu pasirinkimas būtų buvęs kitoks – visiškai kitoks. Abejoju, ar šiandieną būčiau tokia, kokia esu – pasirinkusi Gyvojo Įtikėjimo Kelią, kuris šiuo metu man yra svarbiausias. Jaučiuosi, tarsi palypėjusi ant aukštesnio laiptelio pabendravusi su artimaisiais ar buvusiai klasiokais. Gyvasis Įtikėjimas pakeitė mano socialinio gyvenimo pajautimą, suvokimo ir supratimo kokybę – susiformavo dvasinis charakteris. Žmones tai suvokia kaip subrendusią asmenybę. Tai nėra galutinė tiesa, nes daug subrendusių žmonių elementariai nenori augti ir tobulėti dvasiškai, tenkinasi tuo, ką paliko mūsų protėviai. Savo atžvilgiu taiko neišmintingus sprendimus, prieštaraudami evoliucionuojamiems įtikėjimo dvasiniams pokyčiams iš baimės ar dėl neišmanymo. Susiformavus dvasiniam charakteriui, ne prigimtinis protas ima viršų, o Išmintis, ką ir įvardina mirtingieji subrendusia asmenybe. Be giluminio dvasinio įtikėjimo ir nesudvasinto intelekto, sunku patikėti Kūrėjo visagališkumu, kai Dvasia tampa viešpataujančia materialaus kūno atžvilgiu. Su metais dalinai išeikvojus gyvybinę energiją, keičiasi mano supratimas ir požiūris į vaistus. Neteikiu jiems prioritetą, nes yra kitų galimybių stiprinti savo materialų kūną ir dvasią – gyventi pilnavertį gyvenimą, o be Kūrėjo teikiamų aukšto dažnio virpesių, tai neįmanoma. Kai žmoguje dominuoja dvasinis protas, jis išmintingiau įveikia gyvenimiškas problemas, radikaliai keičiasi požiūris į visas gyvenimo aplinkybes ir pasireiškimus. Kinta mumyse charakterio kokybė, transformuojasi iš gyvulinio paveldo į dieviškąjį, įvyksta realūs supratimo ir požiūrio pokyčiai, kas anksčiau buvo svarbiausia, tampa antraeiliu dalyku. Man Urantijos Apreiškimo Knyga yra pagrindinė kasdieninių studijų knyga, todėl apmąstymus baigsiu šia citata – Meilė yra gyvenimo dieviškojo ir vidinio akstino padarinys. Jos pagrindas yra supratimas, ją ugdo nesavanaudiška tarnystė, ir ją tobulina išmintis. (1898 – 05)
Su Kūrėjo Meile
adolfina
2025-08-05 21:44:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.