Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Miela Birute, tavo patirtį perskaičiau savo mamai ir ji labai dėkojo, taip pat prašė padėkoti visiems už maldą, kurie meldėsi. Ji stengiasi kaip gali ir supranta, ir jaučiasi žymiai geriau.Rita
2018-11-24 16:57:23
Tai labai stiprina.
Ačiū tau, miela Birute.
Apkabinu visus su meile, Laima.
LaimaJAV
2018-11-24 06:02:07
Miela sese Birute, ačiū tau už pasidalinimą patyrimais,tai sustiprina mus,ir randam kiekvienas sau kažką naujo, nepatirto, nes kiekvienas jaučiam skirtingai, patyriam skirtingai, ir taip norisi apsilankius svetainėje surasti kažkurio iš urantų arba mokymą, arba nuoširdų pasidalinimą tai ką patyrė, ką suvokė.
Mielieji broliai ir sesės, dalinkimės tuo, kuo gyvenam, ką jaučiam,nes šito reikia ir tiems,kurie neina tuo Gyvuoju Keliu, bet lankosi mūsų svetainėje ir domisi dvasiniais dalykais,o labiausiai mums patiems.Su meile. Julija
JULIJA
2018-11-23 21:17:21
Mieli ir mylimi mano broliai ir sesės, perskaičius sesės Ritos prašymą maldai už jos sergančią gimdytoją, pajutau galingą impulsą pasidalinti savo patyrimais-patarimais.
Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU taip sumanyta, kad visa cirkuliuojanti mumyse energija – tiek suteikianti gyvasties fiziniam kūnui, tiek aukšto energinio dažnio Meilės virpesiai besiliejantys į mūsų dvasią – yra susieta, sujungta į VIENĄ, į VISUMĄ, todėl, siekiant, kad materialus mirtingojo kūnas kokybiškai funkcionuotų, reikalingas ir sveikas, švarus matelialus maistas, bet dar svarbiau – dvasinis asmenybės augimas – įtikėjimo gilinimas ir pasitikėjimo Kūrėju ir savimi stiprinimas bei veikimas visų labui.
Tai, apie ką rašau, buvo prieš porą metų, kai pajutau itin prastą savo fizinio kūno būklę – triko kraujotaka, mėšlungis traukė nugaros raumenis, svaigo galva. Ir tada šovė mintis – ar tik nebus čia Laimo liga – nes maždaug prieš aštuonis metus buvo įsisiurbusi erkė ir atsiradusi dėmė, kuri vis plėtėsi ir didėjo, bet aš šito nesureikšminau, tuo labiau, kad prieš tai buvo onkologinė liga, operacijos, buvau atsisakiusi tolimesnio gydymo ir nebenorėjau jokių reikalų su medikais, kadangi jau žengiau pirmuosius žingsnius Gyvajame Kelyje.
Ir iš tiesų, iš kraujo tyrimų buvo diagnozuota Laimo liga ir aptikta net 2364 IgM antikūnų kraujyje, ko gydytoja-infektologė per visą ilgą darbo praktiką nebuvo mačiusi.
Vis tik buvo paskirtas vienas antibiotikų kursas, po kurių vartojimo smarkiai sutriko virškinamojo trakto organų pusiausvyra, ir, tik praėjus beveik pusmečiui, pajutau palengvėjimą. Per tuos beveik dvejus metus jokių cheminių vaistų nebevartojau, o paskutinįkart antikūnų buvo jau tik 76.
Bakterijos ir virusai klesti tik žemo energinio dažnio virpesių terpėje ir, kuo aukštesnis mirtingojo dvasinis lygis, kada vyrauja aukšto energinio dažnio virpesių pasireiškimas, tuo prastesnės sąlygos vešėti žemesniesiems organizmams.
Mirtingojo materialaus kūno sveikimo-gijimo procesas negali būti pakeistas tikslu – kad tik greičiau pasveikti, nes siekiant tik spartesnio išgijimo, ir susikoncentravus į galutinį rezultatą – pasveikimą – pro pirštus bus praleista pati šio proceso eiga – gyvas gyvenimas su įvairiais patyrimais, naujais iššūkiais ir jų sprendimu - kas ugdo dvasinę asmenybę. Anksčiau aš taip pat žūtbūt trokšdavau kuo greičiau pasveikti, bet dabar žinau – kokia Kūrėjo valia, taip ir bus, ir viskam reikia tikėjimo, kantrybės ir laiko.
Iš kitų brolių ir sesių ne kartą girdėjau – Na, ir nepasisekė tau – pabėgai nuo vienos ligos, bet gavai kitą.
Tikrovėje, šitas iššūkis man vėlgi duotas ne šiaip sau – kad stiprintų, grūdintų ir tobulintų mane dar čia – šitame pirminiame pasaulyje – esant su šituo laikinu kūnu, ir liudyčiau kitiems dvasios broliams ir sesėms Kūrėjo visagališkumą ir realybę, tikrovę – su Rojaus Tėvais įmanoma viskas. Tad kiekvienam iš mūsų – savo taip mylimam vaikui – mūsų Tikrieji Tėvai – Rojaus Trejybė-AŠ ESU suteikia tik mums skirtas įveikti taip vadinamas dvasines Himalajų viršūnes žengiant drąsiai, ryžtingai, šviečiant Meilės Šviesa VISIEMS.
Tik veikimas drauge su Kūrėju visos Kūrinijos šeimos labui iš Meilės VISIEMS padeda atstatyti sutrikdytą mirtingojo dvasinės asmenybės laikino išorinio apvalkalo energetinę pusiausvyrą, kai šito kūno tikrasis gyventojas – dvasinė asmenybė – atsiveria savo Amžiniesiems Tėvams, gilina įtikėjimą, stengiasi kuo dažniau palaikyti gyvą ryšį – bendrauti paprastais savais žodžiais, plaukiančiais iš širdies, o taip pat įsiklausyti į Vienintelių Tėvų vedimą iš vidaus, studijuoti dvasinius šaltinius, ir – būtų idealu – lankyti Gyvąsias Pamaldas ir garbinti Kūrėją drauge su savo dvasios broliais ir sesėmis.
Svarbu ir fizinio kūno priežiūra ir puoselėjimas – sveika gyvensena, švarus maistas, judėjimas.
Ypač svarbu, kad materialus maistas nebūtų suterštas kitos gyvybės kančia ir skausmu, kad taip vadinama gyvūnų mėsa būtų pakeista augaliniu maistu, kuris yra visiškai kito lygio ir suteikia mirtingojo kūnui gyvybinę energiją atitinkamu laipsniu šiame žmonijos evoliucijos laikotarpyje – kol kas...
Prižiūrėdama ir puoselėdama man laikinai suteiktą materialų kūną, kad jis kuo ilgiau tarnautų šitame pradiniame pasaulyje, būtų sveikesnis, gyvybingesnis ir stipresnis, jau aštuonerius metus nebevartoju gyvulinio maisto, išskyrus kefyrą ir liesą varškę, o ir šiaip, labai daug to, ką taip mėgsta kiti mirtingieji, nebevalgau.
Tokie negalavimai, kaip peršalimas, sloga manęs nevargina jau daug metų, tad ir lieka tik rūpintis kitais sergančiais broliais ir sesėmis.
Bėgant laikui, jaučiuosi vis geriau, ir savąja būsena liudiju Kūrėją, su Juo gyvenu ir telpu Jame, todėl dažnai patiriu ramybę, palaimą, pakylėjimą, nors dar būna akimirkų, kada iš tos nuostabios būsenos nukrentu į žemesnį lygį, bet, kai tik vėl dedu kasdienes nuoširdžias pastangas gyventi ir veikti su Rojaus Tėvais Visumos labui, viskas vėl stoja į savo vėžes.
Ir neretai jaučiu, patiriu ir pastebiu Apvaizdos pagalbą, kai tik veikiu visų gerovei, nors kitokių motyvų manyje jau senai nebėra.
Belieka tik stebėtis, žavėtis ir dėkoti KŪRĖJUI, Apvaizdai, kai įvairios aplinkybės, patyrimai mums mirtingiesiems yra taip tobulai, tiksliai, subtiliai suplanuoti, sumanyti, sumodeluoti iš Amžinybės pusės – nuo pabaigos, kurios nėra – viskas vyksta tokia chronologiška seka, kad mūsų protui neįmanoma suvokti Tokio Proto, Tokios Išminties, Tokios Galios ir Tobulumo iš KŪRĖJO.
Tad, mielieji ir mylimieji, eikime mums paskirtu Gyvenimo keliu be baimės, būkim savimi, visada orūs, drąsūs, ryžtingi ir veiklūs. Ir mūsų veiksmai, mūsų darbai rodys ir kitiems mūsų broliams ir sesėms teisingą Šviesos ir Meilės kryptį, kurios link turime eiti visi – į KŪRĖJĄ, pas savo Tikruosius, Vienintelius, Amžinuosius, taip Mylimus ir Mylinčius Tėvus – pas Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Apkabinu visus su begaline Meile
Telydi jus Ramybė ir Palaima iš Kūrėjo
Birutė
birute1
2018-11-23 18:42:39
Mielieji broliai, sesės noriu pasidalinti patyrimais, kuriuos patyriau per kelias savaites, pasidžiaugti Tėvo meilės gyva energija , kuri stiprina, ramino ir gydo.
Vieną vakarą, po maldos, pajutau trakštelėjimą kakle, nieko neprašiau, apsidžiaugiau, padėkojauTėvui už atstatymą ir gydymą, palengvėjo mano ranka.
Kitas patyrimas, kuris dar daugiau sustiprino mane, dar didesnį pasitikėjimą Tėvo energija pajutau -- su Tėvu įmanoma viskas tik nuolatinių pastangų dėka, ir itikėjimo galia mus stiprina. Dešinės rankos pirštą sulenkė, pradėjo skaudėti, tuoj pat kreipiausi į Tėvą nuoširdžia malda, praėjus kelioms minutėms pirštas išsitiesė -- tik dėkojau Tėvui už išgydymą iš visos širdies, su ašarom.
Šią savaitę kūriau pečių, pajutau, kad į kairę akį įkrito kažkas, atsimerkti negaliu, ėmiau plauti vandeniu, bet niekas nepasikeitė , tuoj kreipiausi Tėvo pagalbos, ir tą akimirką galėjau atsimerkti, tai viduj -- džiaugsmas ir padėka Tėvui.
Kai dirbi visus darbus su Tėvu, kreipiesi į Tėvą, kada dirbi, tai pajauti tą šilumą, energiją, kuri užlieja vidų, tai kaip gali nepasitikėt mūsų Rojaus Tėvais -- tik dėti pastangas, kuo giliau atsivert,i ir gyventi su Meile ir Meilėje.
Vakar prisijungus prie gyvųjų pamaldų su broliais, sesėm šventovėje per garbinimą pajutau tokius virpesius, ašaros byrėjo, ką reškia gyva komunija su DVASINIAIS TĖVAIS.
Myliu Jus Kūrėjo meile.
Vanda.
stovan
2018-11-18 19:41:40
„Apie sveikatą ir protingumą žmogus supranta daug, bet apie laimę jis iš tikrųjų suvokia labai mažai. Didžiausia laimė yra neatsiejamai susieta su dvasiniu žengimu į priekį. Dvasinis augimas atneša tvirtą džiaugsmą, ramybę, kuris pranoksta bet kokį supratimą“.UK 1097 – 04 – 03
Pateikiu dar vieną teiginį iš „Urantijos knygos“ apreiškimo šaltinio: „Gyvenk ištikimai šiandien – auk – ir rytojus pats pasirūpins savimi“. Šiuo teiginiu daugumai sunku patikėti, tačiau urantai einantys Gyvuoju Įtikėjimu keliu, tikrai suvokia šio teiginio prasmę. Bendraujant su žmonėmis, dauguma jų nuolat jaučiasi nepatenkinti esama padėtimi, gyvena vien pykčiu, nerimu, baime, nepasitiki Kūrėju ir savimi. Suprantama, kodėl neįtikėjusįjį kausto baimė dėl neužtikrinto rytojaus, finansinė padėtis, baimė ligoms, baimė gamtos reiškiniams ir visa kita. Nepasitikėjimą ir baimę apsprendžia, seklus žmogaus įtikėjimas, kadangi dvasinės vertybės lieka paskutinėje vietoje ar iš viso jos nepripažįstamos. Vietoje to, žmogui vien svarbios materialios vertybės ir poreikiai : laimė kai įsigyja naują automobilį ar pasistato namą , laimė kai sukaupia turtus savo vaikams ir panašiai. O iš tikrųjų dvasinis patyrimas ir augimas individui atskleidžia tikrąsias gyvenimo vertybes ir keičia žmogaus charakterio savybes kokybiškomis bei dieviškomis. Pagrindiniai dvasinio augimo slopintojai yra prietarai ir neišmanymas. Liūdniausia, kai nėra poreikio ar noro dvasiškai tobulėti. „Urantijos knygoje‘ pateiktas priimtinas teiginys: “Nors vidutinis Urantijos mirtingasis negali tikėtis to, kad pasiektų didžiulį charakterio, kurį Jėzus iš Nazareto įgijo gyvendamas materialiame kūne, tobulumą, bet remiantis ištobulintais Jėzaus asmenybės bruožais, visiškai įmanoma kiekvienam mirtingajam tikinčiajam išvystyti stiprią ir suvienytą asmenybę“. Be to, žinome dideles mūsų augimo ir tobulėjimo galimybes , kadangi Kūrėjas kiekvienam mirtingajam yra suteikęs savo dvasios dalelę - Minties Derintoją. Tikrojo dvasinio vystymosi įrodymą sudaro tai, kada pasireiškia tokia žmogiškoji asmenybė, kurią motyvuoja meilė, sužadina nesavanaudiškas darbas, ir valdo begalinis dieviškumo tobulumo idealų garbinimas. Meilė gimsta tada, kada jūsų artimo ar šiaip bičiulio motyvai ir jausmai būna giliai suprantami, kai įžvelgiame jų esamas vertybes, o nesmerkiame iš karto. Jėzus mylėjo žmones taip smarkai, nes žmogų jis vertino aukštai. Meilė, nuoširdumas ir gailestingumas, tai be galo svarbios ir dieviško pasireiškimo savybės. Visais laikais buvo ir bus akcentuojamas gailestingumas bei meilė viskam, kas gyva, kas yra sukurta Dievybės. Vakar su malonumu žiūrėjau kino teatre nepaprastą istoriją “Baltoji iltis“, sukurtą remiantis Džeko Londono knygos motyvais. Šią knygą skaičiau dar paauglystėje, kur atskleista jaudinanti tema bei netoleruotinas žiaurumas. Žiaurumas ir negailestingumas mane visuomet jaudino ir tebejaudina. Man visada buvo tai nesuprantama, kol nesuvokiau, kad negailestingieji ir žiaurieji žmonės yra nusigręžę nuo Meilės bei Tikrovės Šaltinio ir Centro. Per televizijos laidas pastaruoju metu tenka girdėti nuostatą, jog reikia iššaudyti vilkus, kad jie nekenktų ūkininkams ir neskerstų jų galvijus. Visai neįsigilinama ir nesusimąstoma, o ką daryti tiems nuostabiems ir protingiems miškų Karaliams? Visai neseniai be jokio gailesčio buvo iššaudyti šernai, o kontrabandininkai be saiko naikina stirnas , elnius ir kitus žvėrelius. Nuolat savanaudiškai iškertami miškai, netgi Labanoro giria.... Argi galvojama apie miško žvėrelius? Viską reikia naikinti be saiko, o kur natūrali atranką...? Prisimenant kiną „Baltoji iltis“ , nors praėjo šimtmečiai, nors gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, problema išlieka ta pati. Iš tikrųjų žmonėms vis dar stinga sąmoningumo, gailestingumo, meilės, o svarbiausia nėra Gyvojo Įtikėjimo į Kūrėją. Apsidairykime, kiek mūsų aplinkoje žmonių suprantančių ir gyvenančių Jėzaus iš Nazareto evangelijos teiginiais (nors lanko ritualines bažnyčias ), kurie atspindėtų Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės sampratą. Liūdna matyti, kai niekas netaupoma, kai teršiama aplinka, netausojama ir ne puoselėjama gamta bei jos turtai. Kiek dar ilgai žmonija gyvens tamsos savanaudišką iliuzinį gyvenimą ir nusigręžę nuo Kūrėjo..? Atsakymas vienas: kol žmonija neatsigręš širdimi į Kūrėją, kol negyvens Jo nuostatomis ir nevykdys Dievo Tėvo valią , kol nesuvoks Gyvojo Įtikėjimo prasmę ir svarbą.
Te lydi Jus Kūrėjo Meilė ir Ramybė.
adolfina
2018-11-14 16:54:30
Miela Daiva, tavo puikūs patyrimai, keliant savuosius energinius virpesius visu savo nuoširdumu atsiduodant Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad tavasis kiek sunegalavęs materialus fizinis pavidalas – o iš tikrųjų Tėvų šventovė – vėl būtų sveikai funkcionuojantis.
Tačiau mane ypač pradžiugino tavo toks nuoširdumas, kad tu ne tik už save meldeisi, bet ir už savąją bendradarbę ir nuolat. Nesusitelkei vien į save – o juk susirgus, kai būsena sunki, kiekvienas veiksmas, ar net ir mintis atrodo pareikalauja daug daugiau energijos iš nesveikuojančio – bet tu nelikai abejinga net ir būdama pati sunkesnėje padėtyje, kitam.
Toks tavo nuostabios asmenybės tapatybės pasireiškimas tą akimirką, dabar leidžia tau pasidalinti tokiu puikiu patyrimu, bet iš tikrųjų tai – mokymu – su mumis visais, kad ir mes dar giliau patikėtume Maldos Galia, kada asmenybė meldžiasi su įtikėjimu.
Šaunuolė, kad pagarsinai savo patyrimus, ačiū tau.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-11-14 09:54:44
Miela Daiva ačiū. Nuoširdus ir labai pamokantis patyrimas.
Telydi jus Kūrėjo meilė ir ramybė.
VJANINA
2018-11-13 12:48:36
Miela Daiva, ačiū tau už šį patyrimą, kurį taip nuosekliai aprašiai, kad jau beveik ir aš pradėjau sloguoti.
Tavo pamąstymai yra teisingi ir gilūs. O aš juos dar noriu papildyti, išplėsdamas kontekstą, kuriame veikia urantai.
Mes einame Gyvuoju Keliu, todėl laikomės ne ritualų, o iš tikrųjų siekiame kuo gilesnio atsivėrimo ir gyvo ryšio su mūsų - ir kiekvieno - Tėvais - Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Ir vis labiau gilindami savo komuniją su Kūrėju, vis labiau pradėdami jausti Kūrėjo vedimą iš vidaus, mes vis labiau atsiduodame šitam vedimui ir vis mažiau primetame savo valią Kūrėjo valiai. Ir tada pradeda keistis mūsų mityba. O tai labai svarbus faktorius viso fizinio organizmo veiklai. Kada organizmas yra pajungtas gyvulinio proto pasireiškimo impulsams, tada ir mityba, ir visas gyvenimas, yra pilnas ydų pasireiškimo, ir mityba yra net nepanaši į tokią, kuri turėtų būti. Ir užterštas organizmas nėra toks jautrus pačios mitybos kaitaliojimui, jeigu tas kaitaliojimas irgi yra nesveiko maisto išraiška, tuo tarpu sveiko maisto gavęs organizmas jaučiasi dar nepasisotinęs, jaučiasi dar energijos neprisipildęs - mėsą valgantys, jeigu pavalgytų vien tik košės, sakytų, kad liko alkani, nes suvalgė tik garnyrą, tuo tarpu pagrindinio patiekalo taip ir negavo. Taip jam tokias mintis diktuoja pasąmoniniai baimės srautai - neužteks energijos tokiu maistu maitinantis, be mėsos. Ir priešingai, kada organizmas yra maitinamas jau vis sveikesniu maistu, ir dar ilgesnį laiko, tada jis apsivalo tiek, kad net gavęs nedidelę dozę jau atprasto nesveiko maisto, pajunta sunkumą, suprastėjusį virškinimą, ar net skausmus viduje. Tad ir ligų bet kokiems požymiams pradėjus pasireikšti, pirmiausia atkreipkite dėmėsį, o kuo jūs maitinotės per pastaruosius mėnesius, savaites, dienas. Tai nepaprastai svarbu žinoti, kad nepakartotum klaidų vėl, nes maisto - teršiančio jau apvalytą organizmą - tolimesnis vartojimas kitą kartą jau suduos stipresnį smūgį, galbūt net kitokia išraiška.
Žodžiu, apvalytam organizmui net ir nedidelis kiekis netinkamo maisto yra kenksmingas. Čia kaip savartyne numetus vieną popierėlį niekas net nepastebės, o jeigu blizgančioje salėje ant parketo numesį net ir vieną popierėlį, atrodys, kad nuo jo vieno užteršta visa salė.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-11-12 11:52:20
Mano mylimi broliai ir sesės, patyriau tokių subtilių, gyvų patyrimų ir jaučiu vis labiau, kad turiu pabandyti jums suprantamu žodžiu juos atskleisti, kad tai ne veltui patirta, tik kaip man seksis, tai jums vertinti.
Prieš tris savaites mano žemiškasis vyras persišaldė ir savaitės bėgyje pradėjo smarkiai negaluoti – labai pradėjo kosėti ir sloguoti. Už keletos dienų tas pats pasireiškė ir sūnui. Na, o man, jau taip iš pradžių dar neįkyriai, bet paskui jau buvo aiškiai gyvulinio proto besiskverbianti mintis, kad ir aš neatlaikysiu, nes mano įtikėjimas dar per menkas, nors vis stengiausi atsiverti Kūrėjui, nuolat prisiminus į Jį kreipiausi garbinimu, ir būtent ne malda, o garbinimu. Ir neprašiau, kad mane gydytų, bet tik kuo dažniau garbinau arba meldžiausi už kitus, nes suvokiu, kad man viskas suteikta, tik aš turiu pasiimti tą pasveikimą, ir todėl norėjosi tik garbinti, nes tai aukščiausio dažnio virpesiai, kurie labiausiai veikia aplinką ir mane pačią.
Aš šito rudeninio ir žiemos laiko oi kaip nelaukiu, nes man tai reiškia mano kūno nuolatinį negalavimą, nes aš net ir vasaros vėsesnę dieną jaučiu kūne vėsumą ar net šaltį, ką jau kalbėt apie žiemos metą. Oi kokia nemaloni tokia savijauta, bet taip pat žinau, kad tai yra mano kūno energinis sutrikimas dėl mano menko ryšio su Gyvuoju Energijos Šaltiniu ir Centru – Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Savaitės pabaigoje, tai buvo penktadienis, ir man atsirado peršalimo požymiai. Kaip tik labai laukiau sekmadienio, kad tik greičiau nuvažiuočiau į Gyvąją Šventovę, į Kauną, į Gyvąsias Pamaldas. Gyvosios Pamaldos vyko mažojoje salėje, tai pamaniau, kad dar geriau, nes ten maža akustika, tai nesigirdės mano kosčiojimo įraše. Šventovėje buvo labai gera atsiverti mūsų Gyvajam Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – jutau tą stiprinančią Energiją ir namo grįžau tokia, kad atrodė beveik ir baigėsi visi tie nemalonūs pojūčiai. Pirmadienį darbe po pietų, vėl pradėjau jausti tą nemalonumą, svarbiausia, taip užkimau, kad negalėjau net kalbėtis telefonu, kada su manimi norėjo pabendrauti mieloji draugė Regina, nors iš ryto šito dar taip nebuvo. Jai pasakiau, kad negaliu net kalbėtis, tai sako – gerai, nevarginsiu tavęs ir stiprinsiu tave, nuolat už tave melsiuos.
Kaip tik buvo tos lapkričio pirmosios vadinamos mirusiųjų šventės, tai maniau, kad gal kaip nors pavyks labiau atsiverti ir įveikti negalavimą, ir tuo pačiu sustiprinti savo žemiškosios šeimos narius. Po tų vadinamų švenčių, pirmadienio dieną, jau tikrai buvo kažkiek geriau, bet tada mano bendradarbė, kuri sėdi nuo manęs per porą metrų, atėjo į darbą irgi su beprasidedančiais peršalimo negalavimais, ir sako – žinok kartu sloguosim. – Gerai – sakau – kartu. Ir aš vis garbinu Kūrėją, nuolat garbinu, kada tik manęs niekas netrukdo, ir šitaip intensyviai visą tą man jau atrodantį ilgą laiką nuo savo negalavimo simptomų pradžios. Antradienį mano bendradarbė jau visai prastai atrodė, bet vis man sakė, kad nenori imti to vadinamo biuletenio, nes bus mažesnis atlyginimas, o taip mažai uždirba. Aš ją dar padrąsinu, kad ir neimtų, kad vaistai negydo, kad Kūrėjas tik gydo, (ji žino apie Gyvąjį Kelią, apie Gyvąjį Mokytoją, bet netiki tuo ir nesidomi, nors mano teiginiams per daug neprieštarauja), ir nuolat aš pati vis garbinau Kūrėją ir meldžiau sustiprinimo bendradarbei, ir ją raminau, kad ir taip pasveiks. Trečiadienio rytą jau jutau didesnį lengvumą savo kūne, o bendradarbė atvirkščiai, dirba baisiausiai varvančia norimi ir visa raudona, nutrinta, ir raudonomis, ašarojančiomis akimis. Ir taip norisi, kad jai būtų geriau, kad palengvėtų, ir tai visu nuoširdumu vėl išsakiau mūsų Tėvams. Staiga ji atsisuka į mane su nosine rankoje ir sako – Daiva, ar tu dabar apie mane negalvoji? – Taip – sakau – visą laiką, o ką tu jauti? Aš pati paklausiau iš nuostabos, net ašaros ištryško iš netikėtumo. Ir matau, kad jai sunku paaiškinti, bet sako – man labai gera, ir nosis nustojo varvėti ir kažkaip – ji nežino, net kaip tai apibūdint. Sakau – aš visą laiką už tave meldžiuosi. Paskui mus kažkas sutrukdė, o vėliau jai sakau – tai tu įsivaizduok, jeigu šitaip stiprintų tave visas bendradarbių kolektyvas, tu gi būtum, kaip šviežias agurkėlis – man taip pasisakė jai. O ji sako – nu joo. Ir ją visą laiką stebėjau, mačiau, kad į darbo pabaigą jai tikrai darėsi lengviau. Ir kas svarbiausia, kad aš pasijutau labai lengvai, kad pasveikau. Anksčiau mums mokytojas Algimantas buvo suteikęs Kaune mokymą apie kryžiaus išraiškos simbolį, kad per viršugalvį mes gauname Energiją, o ji teka per mūsų vidų ir tada tuo savo gyvu glėbiu tą Meilės Energiją išspinduliuojame kitiems į aplinką. Tai tą Energijos įtekėjimą nuolat ir jutau ir liejau savo tai bendradarbei, bet tuo pačiu jaučiau, kad kažkas meldžiasi už mane.
Ketvirtadienį, jau gaunasi daugiau kaip po savaitės, tai yra šią, praeinančią savaitę, man paskambina draugė Regina ir klausia, kaip aš jaučiuosi. Jai sakau, kad tikrai labai esu sustiprinta, jai padėkoju, ir trumpai papasakojau štai šį patirtą patyrimą. O jinai pasakė, kad labai stipriai mane jautė ir su Meile man liejo gyvus maldos virpesius, o taip pat nuolat dainavo savo nuostabias aukšto dažnio virpesių, savo sukurta melodija dainas – įvairias urantų sukurtas eiles iš forumo. Dėl viso šito aš ir jutau sustiprinimą, kad galėjau stipriau jausti gyvą ryšį su mūsų Gyvaisiais Tėvais. Štai ką reiškia gyva sustiprinanti Reginos nuoširdi malda ir mano pačios dedamos pastangos! Paveikėme net mano bendradarbę, kuri penktadienį net nemačiau, kad būtų išsitraukusi nosinę. Klausiu, kaip jaučiasi, sako, kad gerai ir šeštadienį jau suplanavusi savo reikalus.
Dar vienas patyrimas – šitą patį penktadienio vakarą, kada sulaukiau skambučio ir labai stipriai priėmiau į savo vidų tą informaciją, kurią išgirdau, ir jau iš pat ryto pajutau vėl šiek tiek atsinaujinančius savo ankstesnio negalavimo simptomus, tada ir supratau, kaip gali paveikti mane negatyvi informacija, kaip ji išeikvoja energiją, ir kaip reikia mokėti girdėti tokią informaciją, bet emociškai jokiu būdu nereaguoti, nes tada visos pastangos į gilesnį ryšį su Kūrėju stipriai sumažėja, ir reikia iš naujo dėti pastangas, kad pakilti į anksčiau pasiektą lygį. Tą dabar ir stengiuosi daryt, ir sakau ir tvirtinu, kad tik Gyvojoje Šventovėje įmanoma labiausiai sustiprėti – bendroje kolektyvinėje komunijoje – šitą vėl patyriau šiandien Kaune, kur vyko Gyvosios Pamaldos. Ir žinau, jei negaluosiu, reiškia mano pastangos į gilesnį ryšį su Kūrėju yra sumažėjusios.
DDaiva
2018-11-11 21:37:45
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.