Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU

Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,

Su meile,

Laima
2012-07-01 22:54:07

Komentarai

Šiuo metu kaip niekad mums reikalinga vidinė Ramybė ir Gyvasis Įtikėjimas, kad neįsivyrautų mumyse dar gilesnė įtampa, nerimas ir panika, kol dar seklus mūsų įtikėjimas bei pasitikėjimas savimi. Ypač daug laiko dabar turime savo patyrimais ar išmintingais samprotavimais pasidalinti. Vakar vienoje užeigoje atsitiktinai išgirdau nepažįstamos sesės pykčio ir agresijos žodžius siunčiamus valdžios atstovams. Tą pačią akimirką pajutau savyje žemas energetines vibracijas, tad nenorėdama užmegzti pokalbio, iš karto išėjau. Tuomet prisiminiau Jėzaus mokymus, kai jis savo skriaudikams niekad nesiųsdavo negatyvaus pobūdžio žodžius. Jis skleidė vien dvasinę šviesą, meilę, gailestingumą ir meldėsi už juos. Minėtai sesei kuo nuoširdžiausiai linkiu ramybės ir dvasinės gerovės, nes ne mums mirtingiesiems teisti ar vertinti kitaip samprotaujančius žmones, kai evoliucijos sekoje susiklostė tokia padėtis visuomenėje. Pastaruoju metu mums svarbu ne susipriešinti, o labai reikia ramybės, ištvermės ir išmintingų sprendimų. Iš Urantijos Knygos žinome, kad Ramybės, Išminties Šaltinis ir Centras yra Kūrėjas. Ramybė, kurią Mykolas (Jėzus) suteikia savo vaikams žemėje, yra būtent toji ramybė, kuri pripildė jo sielą tada, kada jis pats gyveno mirtingojo gyvenimą materialaus kūno pavidalu ir šitame pačiame pasaulyje. Jėzaus ramybė yra tas džiaugsmas ir pasitenkinimas tokio Dievo pažįstančio individo, kuris pasiekė tokią pergalę, jog iki galo išmoko kaip vykdyti Dievo valią gyvenant mirtingąjį gyvenimą materialiame kūne. Jėzaus proto ramybė buvo grindžiama absoliučiu žmogiškuoju įtikėjimu į tai, kad realiai egzistuoja Tėvo išmintinga ir užjaučianti viršgloba. Žemėje Jėzus susidūrė su sunkumais, jis netgi buvo klaidingai vadinamas „kančių žmogumi“, bet visuose šiuose patyrimuose ir per visus šiuos patyrimus jis jautė tą paguodą, kurią suteikia toks įsitikinimas, kuris visą laiką jam teikė galios eiti į priekį į savo gyvenimo tikslą būnant visiškai įsitikinusiam, kad jis įgyvendina Tėvo valią. 1954 – 05 Ypač džiugu, kad dabar sudėtingu mums laikmečiu, tūkstančiai gerų žmonių dirba savanoriškai, teikdami įvairią pagalbą senoliams, daugiavaikėms šeimoms, medikams. Ir tie geri darbai bei nuoširdumas, mano supratimu tikrai atitinka Tėvo valią. Maloniai mane nuteikė ir vienos dvasinės sesės geranoriška iniciatyva, kuri laikinai priglaudžia naminius gyvūnus savo sodyboje, kurie lieka vieni be šeimininkų, kai šie atsiduria izoliacijoje dėl viruso užkrato. Džiaugiuosi, kad ir mano dukra rūpinasi bei teikia pagalbą vienišai senolei gyvenančiai jų laiptinėje. Dauguma žmonių yra prislėgti vargo ir nežinios, tačiau kai kurie tapo nuoširdesni, geranoriški ir dėmesingesni vieni kitiems. Būtų puiku, kad visad jaustųsi toks nuostabus brolystės ryšys tarpusavyje, ko mokė Jėzaus evangelija prieš du tūkstančius metų. Su meile meldžiu ir linkiu Gerovės visiems medikams, kurie atsakingai pasiaukodami gydo sergančius žmones. Tik labai liūdna, kai šiomis nepalankiomis žmonijai sąlygomis, vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie reiškiasi vien blogio darbais ar apgaulėmis. Grįždama namo šiandieną pamačiau sugadintą ir aptepliotą gražiai atnaujinto renovuoto mūsų gyvenamo namo sieną. Keletą metų namas stovėjo gražus ir išskirtinai tvarkingas, gal todėl, kad netoliese yra policijos komisariatas. Manau tepliodami ir darkydami namus nevykėliai suvokia, kad tai yra blogis, tai ne kūryba. Bet jie nežino, kad eina prieš Kūrėjo valią. Girdėjau, kad pietų Amerikoje yra tokių žmonių, kurie apvaginėja žmonių namus žemės drebėjimų metu pasinaudodami kitų nelaime. Tokie tvariniai tikrai neverti vadintis žmonėmis. Blogio ir tamsos vaikams bažnyčios tarnai pasakytų: Atgailaukite, atgailaukite! Argi tamsos vaikams svarbi atgaila, kai jie visiškai nesuvokia gyvenimo prasmės, kai juose dominuoja vien gyvulinis protas ir širdis užverta Kūrėjui. Štai kodėl niekad nieko nepasieksime draudimais, kol visuotine prasme nebus dedamos pastangos, kad žmogus nuo mažens būtų šviesinamas ir dvasiškai tobulinamas. Kol neįsigalės Šviesa, Tiesa, Meilė ir kitos amžinosios dvasinės vertybės žmonių širdyse, tol dominuos tamsa, neteisybė, susipriešinimas ir kitoks blogis bei negerovės. Dar praeitame amžiuje Jėzus suteikė išmintingą mokymą jaunuoliui Jonui Morkui, kuris gavo nepriekaištingą lavinimą darnioje, išmintingoje ir mylinčioje savo šeimoje. Jėzus sakė: Išmintingi tėvai, tokie, kaip tavo, pasirūpina, kad jų vaikams nereiktų sužeisti meilės ar pažaboti ištikimybės tam, kad pasiektų savarankiškumą ar patirtą gyvybingą laisvę, kada jie yra sulaukę tavo amžiaus. Kada tu vesi ir turėsi savo vaikų, kuriuos auginsi, žiūrėk, kad tavo meilei patarnautų išmintis ir vadovautų intelektas. 1922 – 02 Iš savo patirties prisimenu vieną svarbų teiginį: Gyvenimai yra du, kai suvoki antrąjį, tada prasideda tikrasis gyvenimas. Papildysiu: antrasis gyvenimas yra Tikrovės gyvenimas - su Kūrėju širdyje.
Su Kūrėjo Meile.

adolfina
2020-04-03 19:20:07



Romoje Jėzus daug laiko praleido kaupdamas žinias apie žmonių, kurie gyvena šitame didžiausiame ir kosmopolitiškiausiame mieste, visas rases ir klases. Kiekvieno iš šių gausių susitikimų su žmonėmis metu Jėzus turėjo dvigubą tikslą: Jis troško sužinoti jų požiūrį į gyvenimą, kurį jie gyvena, materialiame kūne, ir taip pat jis galvojo, ką nors pasakyti ar padaryti, kad šitas gyvenimas taptų turtingesnis ir vertingesnis. 1460 – 04 Rojaus Trejybės – Aš Esu Šventovėje urantai nuoširdžiai pagarbinę Kūrėją, kas kartą meldžiasi prašydami Gerovės visai žmonijai, kad kuo daugiau mūsų brolių sesių dvasioje atsigręžtu dvasine Asmenybe į Kūrėją ir gyventų vadovaudamiesi dieviškąja Išmintimi ir Meile, kad jų gyvenimas taptų prasmingesnis bei vertingesnis. Be galo liūdna yra dabartinė padėtis šalyje, sunkmetis visiems. Kai slegia mus toks sudėtingas ir pilnas iššūkiu gyvenimas, mums kiekvienam svarbu dalintis vertingomis ir prasmingomis patirtimis,kurios palengvintų mūsų būseną. Aplinkui bei artimųjų tarpe daug sunerimusių ir sutrikusių iš baimės žmonių, nepasitikinčių ir vengiančių vienas kito. Vakar, kai namuose lankėsi mano vaikai,i iš meilės juos negalėjau apkabinti, vien dėl jų šventos ramybės, kad neišgąsdinti.... Iš tiesų labai nerimu dėl jaunimo, kuriems šiandieninės patirtys yra slegiančios ir ne pagal jų pečius, ne pagal jų suvokimo lygį. Dominuojanti baimė ir nepasitikėjimas šiandienine padėtimi bei neprognozuojama ateitimi yra daug didesnė, kai dar neatrastas Kūrėjas širdyje, kai tvyro nežinomybė... Šeštadienį Rojaus Trejybės Aš – Esu Šventovėje meldžiausi už urantus, kurie kažkada lankė Šventovę, o vėliau paliko. Gerai pagalvojus supratau, kad beprasmiška melstis už juos, mes gi nežinome jų tikrojo pasitraukimo motyvo... Jeigu nėra traukos Gyvajai Šviesai širdyje, jeigu nesuvokia kolektyvinės maldos galios ir prasmės, jeigu nenori žinoti, kas yra svarbiausia materialaus gyvenimo kelyje, tad jų laisva valia ir jų pasirinkimas. Mano didžiausias troškimas ir tikslas melstis, kad įsitvirtintų žmonių brolystė tarpusavyje, kad išnyktų susvetimėjimas, savanaudiškumas, karai, ne meilė vieni kitiems. Pakartosiu man įsimintiną aktorės B.Valdos pasakytą reikšmingą teiginį: Mes gimėme dalintis meile. Juk dėl meilės nebuvimo bei neišmintingų kai kurių mirtingųjų sprendimų ir savanaudiškų veiksmų nebėra pasaulyje neužterštų jūrų ir vandenynų. Ramiajame vandenyne netgi susiformavusios šiukšlių salelės, žūsta vandens gyvūnai. Užteršta, atmosfera, be gailesčio naikinami gyvūnai, kasmet vienur ar kitur sukeliami gaisrai, nuvertinta žmogaus gyvybė. Praeityje gyvenusios žmonių kartos per dešimtis amžių tiek neužteršė šį pasaulį, kiek dabartinė karta per vieną amžių. Šiandieniniai mūsų vargai ir iššūkiai verčia susimąstyti mus, kur einame, ką ne taip darome.... Prisiminkime, kad veikia priežasties - veiksmo - pasekmės dėsnis visatoje, už viską mokame jau gyvybėmis ir dar brangiau mokėsime. Šiuo metu visi esame sunerimę, gyvename nežinioje, ypač skaudu ir apmaudu dėl jaunimo, dėl ateities kartų. Cituoju kažkada pasakytus Jėzaus žodžius vienam nevilties paliestam jaunuoliui: Vargas tau suteiks jėgos, nusivylimas skatins tave eiti toliau, sunkumai tau mes iššūkį; o kliūtys tave stimuliuos. 1192 – 03 Suprantama, jog išgyvens stipriausieji, stipriausieji dvasia, o ne tie, kurie ramina save marihuana ar kitais kvaišalais. Būdama šventovėje stebėjau mažą mergaitę Kotriną ir žavėjausi jos sumanumu bei protingomis daug ką pasakančiomis akimis. Mus negali nejaudinti visų mūsų vaikų ateitis, tad kur toji tikroji išsvajotoji Šviesa ir Meilė? Kiekvienas pradėkime nuo savęs, ji mūsų viduje... Prisiminusi savo apverktiną vaikystę, pagalvojau, jeigu vaikystėje, nors dalelę būčiau patyrusi šios Šviesos ir Meilės būsenos, kurią mes patiriame šventovėje, mano gyvenimiškos patirtys būtų daug lengvesnės gal ne tokios skausmingos dėl nežinojimo ir klaidingų bei neišmintingų sprendimų. Nežiūrint to, nuolat esu dėkinga Kūrėjui, kad esu teisingiausiame ir prasmingiausiame Tikrovės kelyje. Mano būseną ir žodžius patvirtina teiginys iš Urantijos Knygos: Tiktai valios tobulumo, harmonijos, ir vienovės dėka iš tiesų tvarinys su Kūrėju gali susivienyti; ir tokia dieviškumo būsena yra pasiekiama ir palaikoma tiktai tada, kada tvarinys toliau gyvena laike ir amžinybėje taip, kad jo ribinė asmeninė valia nuolat paklūsta Kūrėjo dieviškai valiai.1434 - 02 Nuoširdžiausiai linkiu visiems, kad jūsų gyvenimus pripildytų Kūrėjo Ramybė, Palaima, Išmintis, Malonė, te stiprėja kiekvieno iš mūsų dvasinis ryšys su Kūrėju.
Su Kūrėjo Meile.

adolfina
2020-03-24 10:22:23



Urantijos knygoje teigiama: Egzistuoja milžiniška bedugnė tarp to, kas yra žmogiška ir kas dieviška, tarp žmogaus ir Dievo. 1207 – 04 Dažniausiai prisimenu šį teiginį, kai susiduriu su prieštaravimais dėl Gyvojo Kelio pasirinkimo. Viduje gyvenantys Derintojams beveik neįmanoma su žmogiškuoju protu bendrauti tiesiogiai. Šitas dvasinis apreiškimas dažnai būna ignoruojamas, juo netikima. Aš pati kažkada tuo abejojau ir nepasitikėjau Minties Derintoju, negebėjau būti savimi. Derintojas gerbia jūsų asmenybės nepriklausomybę, jie visada paklūsta jų valiai. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jo valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti. 1204 – 02 Retoriškai klausiu savęs, ar daug tų trokštančiųjų, nebent saujelė.? Jeigu Urantijos gyventojų prote gyvenantys Derintojai būtų atšaukti, tai palaipsniui pasaulis sugrįžtų į pirmykščių žmonių gyvenimą ir papročius; Dieviškieji pagalbininkai yra vienas iš realiųjų besivystančios civilizacijos potencialų teigiama Urantijos Knygoje.1198 – 04 Viduje gyvenančius Derintojus ypač kankina tokios mintys, kurios yra grynai žemos ir savanaudiškos, juos skaudina nepagarba grožiui ir dieviškumui, žmonių kvailos ir gyvuliškos baimės bei vaikiškas nerimas. Iš patirties žinau, jog daugelis pažįstamųjų kartais turi nepagrįstų baimių ir nerimo. Nenuostabu, kad pastarosiomis dienomis ypač daug kalbama apie ligas ir vaistus, kadangi iš tikrųjų atsirado reali grėsmė žmonijai. Kaip ir daugelis esu sunerimusi, tačiau tikiu savo vidine galia. Turiu didelę gyvenimo patirtį, visus myliu ir nuoširdžiai nuolat linkiu sau ir aplinkiniams nugalėti šiandieninį nerimą ir jaudulį bei saugoti vieni kitus, nes visiškai esame priklausomi vieni nuo kitų. Vis sunkiau ir sudėtingiau tampa bendrauti su artimaisiais ir aplinkiniais, kurie realiai nesuvokia, kas vyksta ir kodėl. Dauguma visiškai nesidomi aukščiausiomis dvasinėmis vertybėmis, o savo būsena ir gyvensena skleidžia vien žemo energetinio dažnio virpesius. Aš nepritariu supratimui, kad mokslas ir žinios yra aukščiau ir svarbiau už Išmintį gautą atsivėrus širdimi Kūrėjui. Jėzus yra pareiškęs: Aš atėjau ne tam, kad teisčiau turtinguosius ar vargšus, bet tas gyvenimas, kokį gyvena žmonės, bus jų teisėjas. 1822 - 04 Tikra tiesa, kaip sakoma patarlėje: Ką pasėsime, tą ir pjausime.. Ir dar Jis sakė: Siekite didingesnio dalyko ir mažesnįjį surasite jame; prašykite to, kas yra dangiška ir į šitą tikrai bus įtraukta ir tai, kas yra žemiška; šešėlis tikrai turi būti su kūnu. 1823 -05 Bendradarbiavimas su Minties Derintoju nenumato savęs kankinimo, apsimestinio pamaldumo arba veidmainiško ir pretenzingo savęs pažeminimo; idealus gyvenimas yra toks, kai tarnaujama su meile, o ne egzistavimas baimingai nuogąstaujant. 1206 – 03. Žinodama gyvenimo prasmę materialiame pasaulyje, mano požiūriu svarbu vadovautis Dieviškuoju Pagalbininku, kuris mus apramina ir sustiprina bet kokiomis aplinkybėmis. Gyvendami su Kūrėju širdyje, mes privalome duoti vienokių ar kitokių vaisių visumai, o ne vegetuoti ar būti kažkieno auka, kas dar ne retas reiškinys mūsų visuomenėje. Yra sakoma, net uodas turi prasmę šiame gyvenime ( jis yra maistas paukščiams ar varlėms). Kai žmogus nemąsto apie šio gyvenimo prasmę ir yra nutolęs nuo Dieviškos Tiesos bei Dvasinės Tikrovės, jis gyvena vien iliuzinį gyvenimą prasilenkdamas su Tikrovės Šaltiniu. Nežinau, koks yra kiekvieno mūsų pasirinkimas, tačiau šiuo metu vykstantys reiškiniai Planetoje galbūt privers žmoniją pasirinkti Tikrovės ir Tiesos Kelią, atsigręžti širdimi į Kūrėją.
Su Kūrėjo Meile.
.

adolfina
2020-03-13 19:19:36



Mielieji, urantams būtina patirti Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - ir tada - ir tik tada - jie bus laimingi, nes laimės Šaltinis ir Centras ir yra būtent Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tad atradęs savyje Laimės Šaltinį tu ir tegali būti laimingas, ir pastebėti aplinką Kūrėjo Žvilgsniu - Įžvalga.
O Minties Derintojas visada pasirūpins, kad tas žvilgsnis atitiktų Širdies atsivėrimo gelmę - kuo daugiau Širdies atveri savyje, tuo labiau matai Kūrėjo Meilės Galia, tuo drąsiau ir veiki savo aplinkoje, ir veiki taip, kaip veda Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus, kad būtų įgyvendinamas Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytas Evoliucinis Planas, kuris ir sumanytas mums visiems visoje kūrinijoje, ir visai amžinybei. Ir kuo daugiau tu veiki visų Gerovei, tuo ir esi laimingesnis, nes tik tuomet vykdai Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią, kokia ir yra numatyta kiekvienam tame pačiame Evoliuciniame Plane. Ir tikrai tą daryti ir gera, ir džiugu, nes toks veikimas drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, toks visas gyvenimas ir įgyja Rojaus Trejybės-AŠ ESU amžinųjų vertybių - Meilės, Gailestingumo, Atjautos, Gėrio, Grožio, Išminties, Teisingumo atspalvių jau dabar. Ir tikrai gera būti mylinčiam ir teisingam, doram ir geram, išmintingam ir įžvalgiam, nes visas šias Rojaus Trejybės-AŠ ESU charakterio savybes ir atskleidi iš tavajai asmenybei Paties Kūrėjo padovanotų potencialų dabartinės savosios tapatybės aktualais, t.y. jau realiai pasiektomis savojo charakterio savybėmis, kurios atkartoja Kūrėjo Charakterio savybes.

Taigi, anas vyras kavinėje šito nežinojo, todėl padarė ir išsakė klaidingą apibendrinimą. Ir būtent dėl savojo nežinojimo jis negali patirti Gyvosios Laimės, kaip ir visa žmonija šito ne tik nežino, bet net nenori žinoti Kūrėjo Tikrovėje, o ieško savosios tariamos laimės, kaip ieškotų naktį tamsiame kambaryje juodos katės, kurios tame kambaryje iš viso nėra.

Taip visa žmonija visiškai bergždžiai ir švaisto Rojaus Trejybės mūsų planetai siunčiamą Gyvąją Energiją - tokią brangią ir prasmingą - žmonija ją švaisto taip neišmintingai, ir vis labiau degraduodama savo mąstymu dėl to ir svetimėja tarpusavyje vis stipriau ne tik tarp šalių-kultūrų, ir saviizoliacija vis auga, bet ir tai vis akivaizdžiau pasireiškia ir pačių tautų viduje tarp individų - Laimės jie neranda savyje. Ir neras, nes visiškai nededa pastangų atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kadangi jų šito neišmokė nei tėvai, nei mokytojai. O vis labiau agresyvėjanti ir degraduojanti ir save robotizuojanti žmonija tik didins asmeninį - kiekvieno - nusivylimą tiek savimi, tiek aplinka, tiek gyvenimu apskritai, dėl to tik didės savižudybių, prievartos, nusikaltimų, agresijos, konfliktų, nepakantumo visur - šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje, tarp šalių, tarp religijų, tarp kultūrų, tarp tautų, dėl to karo židiniai bus tokių pseudopolitikų specialiai sukurstomi ir padegami, kad žūtų kiti, o jie trintų rankas ir džiaugtųsi - kaip mes juos pamokėme, žinos, kaip su mumis nesiskaityti, mūsų nevertinti, mus niekinti. Taip bus, nes visi pseudopolitikai nenori Gerovės visiems, nori gerovės asmeniškai vien tik sau, nors sąmoningai meluodami prisidengia gražiais žodžiais, kad patiktų ir įtiktų kitiems, kad apgautų kitus - ir įtiks, ir apgaus tokius be įžvalgos ir giluminio išmintingo mąstymo su savyje atrasu Kūrėju savo tėvynainius, šitaip jiems suteikdami dar vieną naujų nusivylimų eilinį apgavytės patyrimą. Dabartiniai, be giluminės įžvalgos mąstantys pseudopolitikai visame pasaulyje apskritai neturėtų būti prileisti prie valdžios, tačiau iš kur gi būtų galima gauti kitokių, juk nėra iš ko rinktis, visų mąstymas kaip paga vieną šabloną vienodai nukirptų avių bandos - lėkštas ir negyvas, savanaudiškas ir piktas.

Štai dėl to esame mes - urantai - kad rodytume Gyvąjį Vektorių - Kūrėją, esantį kiekvieno viduje. Tad ir panaudokite mano gerąją naujieną - Evangeliją - Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - yra realus, tikras, ir gyvas, ir yra kiekvieno iš mūsų viduje, dėl to Kūrėją ir galima atrasti savyje. Būtent dėl šios gerosios žinios nebereikia eiti ir užsidaryti atsiskyrus kur nors vienuolyne, tikintis, kad ten jau tikrai bus Dievas arčiau, ar tu būsi arčiau Dievo, ar pasitraukti į nuošalią vietą, nes taip bus galima surasti Dievą būtent nuošalioje vietoje, kai tuo tarpu Kūrėjas yra viduje - kiekviename, ir atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU reikia atrasti būtent savyje. Štai tik tada gims viduje jausmas, kad visi turi vieną ir Tą Patį Kūrėją - Tėvą ir Motiną - dėl to tarpusavyje visi - visa žmonija, ir net visa kūrinija yra viena Kūrėjo Šeima - tarpusavyje yra broliai ir sesės. Štai tuomet Jėzaus Evangelija - Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė irgi pradės veikti, bet ne anksčiau, kaip įsisavinus mano Evangeliją. Štai tik tada ir bus išmintingi politikai, ir prezidentai, kurie ir apjungs visą planetą į vieną šalį per visus kontinentus su daugybe tautų ir kultūrų, bet viena bendra kalba, ir viskas bus vystoma Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Galia ir visumos Gerovei. Štai tada nebekils jokių karų, jokių virusų, nebeliks jokių ligų, ir net pačios materialios pinigų sistemos, kuri pavergia žmonių mąstymą ir supančioja protą. Meilės Galia vystysis žmoniją Kūrėjo vedimo iš vidaus pagrindu.
Štai tuomet Evoliucijos Medis ir sužydės nuostabiais mūsų darbų žiedais visų pasigėrėjimui, ir visa Urantija taps tikru Žydinčiu Sodu mūsų - kiekvieno - bendro veikimo su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU - darbais visų labui ir Meilės Galia. Ir laimingi bus visi. Taip bus - aš žinau, ką sakau!

Telydi jus kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2020-02-21 12:14:37



Noriu pasidalinti šios savaitės patyrimu, kai norisi nepažįstamą užkalbinti.....
O buvo taip. Kavinėje , pradėjus valgyt, prieš mane atsisėdęs vyras, laikantis kavos puodelį, man pasirodė labai sušalęs ir alkanas. Aš pradžioje bandžiau nekreipti dėmesio į jį valgydama, bet greit pajutau, kad kąsnis stoja skersai gerklės....atrodo, kad mane kas pakėlė nuo kėdės, atsistojau ir priėjusi prie jo paklausiau ar jam galėčiau nupirkti kokio nors šilto maisto. Jis pasižiūrėjęs, šyptelėjo, padėkojo sakydamas, kad važiavo dviračiu ir sušalo rankas, bet jam viskas gerai. Tai puiku, atsakiau jam. Ir eidama link savo staliuko, išgirdau jį sakant-negi aš taip prastai atrodau? Jis baigė gerti kavą, priėjo prie manęs, dar kartą padėkojo, ir savo geromis akimis žiūrėdamas pasakė man:
Tu niekada nebūsi laiminga, nes matai vargšus.
Tai toks patyrimas,vedant Minties Derintojui .

astraasen
2020-02-20 18:37:58



Apreiškime Gyvoji Tyla Tėvo pasakyti prasmingiausi žodžiai: Gyvenkite Gyvuoju ryšiu su Manimi. Ir tik per šitą ryšį jūs nutiesite savo sielai ryžtingą ir gyvą lieptą, žengiant išorėje kasdieniniu pasireiškimu. Galingesnės jėgos negausite niekur ir niekada, nes tik šita jėga ir naudojosi Mano Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus vardu. Tik šita galia Jis galėjo išskleisti savo sielos sparnus, kad neštų jums Šviesą prieš du tūkstančius metų, ir kurios neišsaugojo Jo sielos broliai ir sesės, neišdrįsę pasekti jo mokymu. 47 – 03. Žinoma, atsikartosiu primindama šiuos nuostabius ir be galo mums svarbius teiginius. Mokytojas Algimantas pasakytų: nepakanka kartoti vien gražius žodžius ir teiginius, privalome jais gyventi bei veikti kasdienybėje ir kiekvieną akimirką visumos labui. Yra nuolat mums primenami Tėvo teiginiai: Mano mylimieji, jūs einate tuo Gyvuoju Įtikėjimo Keliu, kokiu ėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų, kada nešė Šviesą savo aplinkai, Jėzus nesusvyravo. Jis negali prisiimti atsakomybės dėl kitų laisvos valios panaudojimo sprendimus. 51 -02 Mokytojas mums yra kaip švyturys, nurodantis Šviesos ir Tikrovės Kelią, kad nesustotume pusiaukelėje, kad vis stiprėtume ir augtume dvasiškai. Tai pasakyta ir tiems broliams sesėms, kuriems jau pažįstamas Gyvasis Įtikėjimo Kelias, kurie kažkada lankė Rojaus Trejybės – Aš Esu Šventovę ir paliko. Įsigilindama į šiuos apreiškimo žodžius, širdimi pajutau, jog mano dažnas išvykimas Į kitą miestą slaugyti sesę po traumos ir dukros netekties, man trukdo sistemingai lankyti Rojaus Trejybės - Aš Esu Šventovę, todėl esu suabejojusi savo pasirinkimu ir įsipareigojimu. O pastarąjį kartą, vien dėl Šventovės radau galimybę trumpam grįžti Vilnių, nes labai norėjau dalyvauti kolektyvinėje Rojaus Trejybės – Aš Esu Garbinimo Komunijoje. Vidumi jaučiu, jog negaliu ir nenoriu nutolti nuo Gyvojo Įtikėjimo Kelio, kad man tai yra be galo svarbu. Žinau, kad Gyvuoju Įtikėjimu ir Kūrėjo Meile širdyje laikinai galima gyventi bei veikti ir kitoje aplinkoje, kai rūpinuosi savo artimu žmogumi, kuriam šiuo metu labai reikalinga pagalba ir globa. Trokštu, kad tai būtų tik laikina. Be to, man nelengva ir ne visai priimtina ta aplinka, kur nuolat nuvertinamas ir nepriimtinas nuoširdus Įtikėjimas, kur visad priekaištaujama Gyvajam Įtikėjimui ir iškeliamos vien tradicinės bažnyčios nuostatos. Būdama tokioje aplinkoje, turėsiu apsišarvuoti kantrybe ir stiprybe bei įnešti nors mažą spindulėlį Tikrosios Šviesos, Išminties Ramybės ir Meilės. Esu įsitikinusi, jog tai suteiktas man dar vienas nelengvas patyrimas ir išbandymas, kad širdimi nenutolčiau nuo Kūrėjo ir vadovaučiaus Jo Meile bei Išmintimi bet kurioje aplinkoje, bet kokiose susiklosčiusiose situacijose.
Su Kūrėjo Meile.

adolfina
2020-01-12 10:23:16



Yra ir kita knyga, kurioje yra puikus sakinys ir sako: kiekviena dovana, kurią tu gavai, buvo iš Manęs. Ten dar sako, kad aš jūsų niekada nebausiu, jūs tą darysite patys, vienas kitam.
Jeigu norisi pamiršti ką nors ir negali, reikia atlikti kitą veiksmą, na tiesiog veikti, kad nauji įvykiai užklotų senus. Pasiimk tą sumą - skirtumą, kuris yra tarp jo ir tavęs, nueik pas jį ir paduok jam. Ir būtinai paaiškink, kodėl tą darai ir pasakyk savo dabartinę situaciją - būtinai, tada ištiesk pinigus, o mums galėsi parašyti apie jo akis.

Rita
2020-01-08 11:25:45



Mielieji, vakar dirbdama aš vis mąsčiau apie dovanų dovanojimą, ir kaip gi turėtų iš tikrųjų būti, ir prisiminiau Urantijos Knygoje aprašytą vieną epizodą apie turtingą tėvą ir jei neklystu, tris, jo sūnus. Vienas sūnus, gal jauniausias savąjį palikimą išvaistė, tačiau tėvas po ilgų jo klajojimų jį priėmė atgal ir net iškėlė puotą jo sugrįžimui, dėl ko berods vyresnysis sūnus labai įsižeidė, mat šis dirbo visada sąžiningai, buvo tas gerasis sūnus, ir tokio dėmesio iš tėvo nesulaukė.
Tiek tepamenu iš tos istorijos, bet ją prisiminusi, aš vis tik darau išvadą, kad iš tiesų dovanoji – pagal savo teisingumo sampratą. Nors man norėtųsi sakyti labiau – pagal savo Širdies vedimą.
Tačiau, kad ir kiek bemąstyčiau, man vis tiek prieš akis stovi dujininko veido išraiška su mažesne dovana, ir man vis tiek norisi, kad ir jis būtų gavęs tiek kiek aš.

Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Kantrybė ir Palaima, Vita

vvita
2020-01-07 23:01:05



Tu Vita ten dirbi pusė paros ir tau buvo tokia suma. O valytoja, argi ji valo pusę paros, ne ji tikriausiai dirba žymiai trumpesnį laiką, todėl darbdavys mėgina būti teisingas, kaip jis supranta. Argi urantai yra taip pat '' teisingi '' vienas su kitu? Vieni su kitais bendrauja ir elgiasi taip kaip jie supranta, nori. Ir kas čia tokio. Dovanas gauti smagu ir į jas rimtai žiūrėti nereikia. Liaudis ne veltui turi išmintį, kuri sako - dovanotam arkliui į dantis nežiūri.

Rita
2020-01-06 07:39:05



Mielieji, neseniai pasibaigė ritualinės šventės, atnešusios jas šventusiesiems naujus patyrimus, kokius, žino tik jie patys. Tačiau urantams, stovintiems ant aukštesniojo dvasinio laiptelio, urantams, nešantiems gyvąją Šviesą savo Širdyse, iš vidaus puikiai matomos tokių ritualinių šventimų pasekmės net jau jų seniausiai nešvenčiant patiems.
Deja, mes nesame kažkaip izoliuoti nuo aplinkos, ir žemo dažnio virpesiai sklindantys iš mūsų dvasinių brolių ir sesių klaidingų veiksmų, mus paliečia taip pat. Kitas to nė nesupras ką mato urantas, turėdamas gilesnę įžvalgą dėka Gyvojo Kelio, tai yra dedamų nuoširdžių pastangų, jame, dėka. Būtent atsivėrimas Kūrėjui ir leidžia mums pamatyti tai, ko nemato kiti.

Taigi, nors jau ir praeityje Kalėdų ir Naujųjų šventimas, bet dar netolimoje. Tad ir man dar neužsimiršo vienas patyrimas, kuriuo su jumis ir pasidalinsiu. Tiesą sakant jis buvo mano jau primirštas, bet kažkodėl šiandien vėl iškilo sąmonės lygiu.
Degalinėje, kurioje dirbu, mes darbuotojai, švenčių proga sulaukėme dovanų. Mums, operatoriams, buvo įteiktos dovanų kortelės. Kiekvienam po pusantro šimto eurų vertės dovanų kortelę, kuria gali atsiskaityti perkant kurą, arba kai kurias prekes mūsų tinklo degalinėse.
Nekukli dovana sakyčiau. Apsidžiaugs visi, pamaniau. Ir aš apsidžiaugiau, tik savąją kortelę dar tą pačią dieną iškeičiau į pinigus, mat man, nevairuojančiai automobilio kuro klausimas neaktualaus – susiradau kam ji reikalinga. Tiesa, ne už visą pusantro šimto eurų sumą, nes su šia kortele nuolaida kurui neprisitaiko. Tad paprašiau man sumokėti mažiau, kad žmogaus neapgauti.
Dažnai aš pasikalbu su dujininku, kitoje degalinėje, bet mūsų tinkle dirbančiu. Jis dažnai aplanko vietą, kurioje aš dirbu, mat mūsų degalinės yra kone viena šalia kitos. Ta pati vadovybė, ta pati tvarka ir panašiai. Taigi, jau po Kalėdų jis aplankė mane darbe, ir mes kaip visada draugiškai pasikalbame ir būtinai pasijuokiame kartu. Šis arti septyniasdešimties metų vyras, o gal ir vyresnis, toks nuoširdus ir taip atsidavusiai dirbantis, jis tas, kuris darbą daro taip, kaip reikia daryti – atsakingai – dėl to man patinka, tad ir bendrą kalbą randame.
Nebepamenu kaip, bet kalba išėjo apie dovanas darbdavio mums šiais metais padalintas. Ir aš negalėjau patikėti tuo ką iš jo išgirdau. Jis man sako – aš gavau šimto eurų vertės dovanų kortelę. Net nustėrau – kodėl? Jis pečiais patraukė – valytoja, penkiasdešimties, kitas aukštesnio rango darbuotojas – pasakė koks – dviejų šimtų eurų vertės dovanų kortelę. Klausiau jo, ir pajutau kaip viduje gerklėje tiesiog užstrigo gumulas. Žiūriu aš į jį ir negaliu iš nuostabos nieko pasakyti.
Man buvo sunku patikėti, kad darbdavys šitaip suskirsto savo darbuotojus net dovanodamas dovanas. Negalėjau tuo patikėti, tiesą sakant net ir dabar negaliu. Juk visi dirba darbą vienodai – kas ką moka tas tą dirba. Juk skirtingos vertės dovanos – pagal rangą – parodo ir darbdavio požiūrį į kiekvieną. Tu aukštesnis, tu žemesnis, o tu išvis žemas.

Kodėl ne visiems buvo padovanota – po lygiai? Geriau mažiau – bet visiems po lygiai.

Šitas patyrimas tik dar vienas įrodymas, kad tokiose negyvose dovanose nėra nė krislelio nuoširdumo, atjautos ir supratingumo. Visi ritualai yra negyvi, kupini šaltumo ir dviveidiškumo ir jie visi veda į dar didesnį žmonių susiskaldymą.

Nėra kitos šventės, kaip tiktai atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje ir gyventi Ja. Tik tada bus mūsų viduje Teisingumas, Supratingumas ir Šviesa. Vertybės bus kitos, o tada ir veiksmai bus daromi iš Meilės, o ne iš pareigos. Dėl to ir klaidingi.
Manęs klausia kolega – bet vis tiek, gerai gauti tokią sumą dovanų. Nuoširdžiai sakau – geriau jau būčiau gavusi mažiau, bet visiems po lygiai.
Taip man kalba mano vidus. Taip daryčiau aš, jei būčiau darbdavys.

Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Kantrybė ir Palaima, Vita

vvita
2020-01-06 00:44:56




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal