Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Rašau savo patyrimus ir apmąstymus, remdamasi Jėzaus pasakytais teiginiais sutiktam bei prislėgtam jaunuoliui kalnuose. Jėzus, švelniai uždėdamas ranką ant jo peties, tarė: „Ne, sūnau, ne žodžiais, bet ilgesingais žvilgsniais tu iš tikrųjų kreipeisi į mano širdį. Berniuk mano, tam kuris myli savo bičiulius, iškalbingą pagalbos šauksmą parodo tavo liūdna ir nusivylusi veido išraiška. Prisėsk šalia manęs, tuo tarpu aš tau papasakosiu apie tarnavimo takus ir laimės kelius, kurie veda iš savojo aš liūdesio į meilės kupinos veiklos džiaugsmą žmonių brolystėje ir tarnaujant Dievui danguje“ 1437-06. Skaitydama šias Jėzaus įžvalgas, prisiminiau vakarykštį savo patyrimą ir apmąstymus. Laukdama transporto ar šiaip viešose vietose, mėgstu stebėti aplinkinius žmones, nesigilindama apie prasmę ar tikslą. Tą kartą laukiau troleibuso, prie „Mindaugo tilto“ stoteles ir atkreipiau dėmesį į laukiančias troleibuso dvi brandaus amžiaus vienuoles. Matyt jos vyko į Petro ir Povilo bažnyčią. Stebint vienuoles, netikėtai širdyje pajutau joms gailestį. Pirmiausia pagalvojau, kam reikalinga ši išskirtinė, nesikeičianti ir, mano supratimu, negraži apranga. Argi nepakanka išskirtinumo mylėti bei garbinti Kūrėją ir savo bičiulius širdyje? Taip mąsčiau tą akimirką paslapčia stebėdama vienuoles. Studijuojančių „Urantijos knygą“ brolių, sesių patirtis sako, jeigu dvasine prasme nuoširdžiai atsiveriame Kūrėjui ir garbiname Jį, mes prisipildę Jo aukšto dažnio virpesių bei Meilės, savo būsena jaučiame trokštamą dalintis ta meile su visais sutiktais savo kelyje. Apmąsčiusi vienuolių gyvenimo būdą, pagalvojau, kokios jos būtų nuostabios ir mylinčios motinos, kurios išaugintų dorus ir meile išpuoselėtus vaikus. Be galo skaudu girdėti per informacijos priemones, kiek daug mūsų visuomenėje yra nusigręžusių nuo Dievo bei degradavusi merginų ir moterų, tapusių alkoholikėmis, kurios nuodija savo organizmą netgi besilaukdamos gimstančio kūdikėlio. Daugeliui gal nesuprantama tai, nes gyvūnai myli savo vaikus bei globoja ir taip žiauriai nesielgia kaip žmogus. Urantams seniai nusigręžusiųjų nuo Kūrėjo degradavimo priežastys ir pasekmės žinomos. Kūrėjui nereikia kažkokio materialaus išskirtinumo ir pasiaukojimo, kaip šiuo atveju Jėzaus sužadėtinėmis save įvardijusios vienuolės. Juk svarbiau gyventi neatsiribojus nuo visuomenės (šiuo atveju ne vienuolynuose), svarbu gyventi ir darbuotis visuotine prasme visumos labui bei vadovaujantis Jėzaus evangelijos Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata. Net nepabendravus su sesėmis vienuolėmis, aš jų žvilgsniuose ir suvytusiuose veiduose įžvelgiau ne gyvenimo džiaugsmą, o prislėgtą nuotaiką ar nepriimtiną jų pačių pasirinkimą (dėl nesusiklosčiusių aplinkybių), tai yra nepriimtiną joms gyvenimo būdą. Dažnai tenka pastebėti šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, tad ta prasme pacituosiu teiginį iš „Urantijos knygos“. Kada Ganidas pasiteiravo Mokytojo, ką daryti, kad susidraugautume su žmonėmis. Jėzus pasakė: “Rodyk susidomėjimą savo bičiuliais, išmok pamilti juos ir ieškok galimybės padaryti jiems ką nors, ko jie nori“. Dar jis pacitavo senovės žydų patarlę: “Žmogus, kuris norėtų turėti draugų, turi pats būti draugiškas“. 1439 – 07 Stebint vienuoles, pamaniau, jog dėl asmeninių aplinkybių mano gyvenimas nebuvo man palankus, tačiau, ačiū Dievui, netapau vienuole. Ir dabartiniu metu dažnai padėkoju Kūrėjui už patirtą motinystę ir galimybę turėti vaikų, už prasmingą gyvenimą. Labai myliu savo jau suaugusius vaikus. Man tai netrukdė ir netrukdo mylėti Kūrėją, aplinkinius brolius seses bei tarnauti ar aukotis kitiems. Pabaigai pacituosiu Jėzaus pasakytus teiginius jaunuoliui, tinkančius mums visiems: „Priversk savo protą dirbti, kad spręstų savąsias problemas, išmokyk savo intelektą dirbti tau; neleisk, kad tave kaip nemąstantį gyvūną valdytų baimė. Bet iš visų pats vertingiausias, tavo realaus pasiekimo potencialas yra toji dvasia, kuri gyvena tavo viduje, ir kuri skatins bei įkvėps tavo protą tam, kad jis save valdytų pats ir stimuliuotų kūną, jeigu gyvojo įtikėjimo galios buvimo dėka tu tikrai jį išlaisvinsi iš baimės pančių ir įgalinsi savąją dvasinę prigimtį pradėti savo išsilaisvinimą iš neveiklos blogio. Paskubėk sugrįžti prie pareigos ir gyvenk savąjį gyvenimą materialiame kūne kaip Dievo sūnus, mirtingasis, atsidavęs kilninančiai tarnystei žmogui žemėje ir turintis likimą nuostabiai ir amžinai tarnauti Dievui amžinybėje.“ 1438 – 01. Štai Jėzaus viskas pasakyta ir nebūtina tapti vienuole, kad pašvęstum save kilninančiai tarnystei žmogui žemėje ir Kūrėjui visa ko Šaltiniui ir Centrui.Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-11 20:28:00
Mielieji,
Norėjau pasidžiaugti, kad vakar, tai yra šeštadienį, dalyvavau Mokytojo Algimanto vedamose Gyvosiose Pamaldose, kurios vyko Utenos rajone, Pakalniuose, dvasios sesės Aldonos – mielos – urantės – svetinguose namuose, kur buvome susirinkę net septyniolika urantų pagarbinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Atvykusiųjų urantų buvo iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Pakalnių, ir buvo labai malonu susipažinti su man dar nematytais iki šiol urantais – mano broliais ir sesėmis. Jaučiau nuostabų patyrimą – jau man gilesnį atsivėrimo patyrimą – kad laikas atrodė nejučia greit praėjo. Po Pamaldų vaišinomės labai skaniais savo pačių atsivežtais ir paruoštais valgiais, ir net iš savo jau išaugintų, ankstyvų daržovių paruoštais valgiais.
Nuoširdžiai dėkoju Pakalniuose visiems nuolat besirenkantiems urantams už nuostabų brolišką-seserišką visų priėmimą, už galimybę pagarbinti mūsų Visų Tikruosius Tėvus, pajausti kūrinijos Šeimą.
Ir štai šįvakar, atsidariusi forumo puslapį, vėl randu mielos Rasos jai patikusią dienos citatą, kuri ir išreiškia tą nuostabią ir tikrą tarpusavio trauką – Brolystę – kurią ir jutau Pakalniuose, ir dabar jaučiu. Tikrai nieko šiaip sau nevyksta, štai ši citata:
Dvasinės gravitacijos traukimas ir reagavimas į ją veikia ne tik¬tai visatoje kaip visumoje, bet taip pat net ir tarp individų ir individų grupių. Dvasinio sąryšio jėga egzistuoja tarp bet kokio pasaulio, rasės, nacijos, ar tikinčiųjų individų grupės dvasingų ir sudvasintų asmenybių. Tiesioginis dvasinės prigimties traukimas egzistuoja tarp dvasingai mąstančių asmenų, turinčių panašų skonį ir troškimus. Terminas giminingos dvasios yra ne vien tiktai vaizdinė kalbos priemonė. 82-5 U.K.
Linkiu visiems Gerovės ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2019-04-21 21:40:37
Daiva , nesupratau ką Jūs norėjot pasakyt. Galbūt , kad jūsų vyras sėdėtų prie kompiuterio ir netvarkytų spintos ?
Ar norėjot pasakyt , kad Jūs geriau žinot kas yra Kūrėjas už jūsų vyrą ?
Ar jam skauda nugarą , nes jis nežino šito tikėjimo ?
Haris
Pasiuntinys
2019-03-28 20:42:29
Mielieji broliai ir sesės, tai yra toks paprastas, buitinis patyrimas, bet gal kam bus įdomus paskaityti. Šios savaitės antradienio dieną mane paleido anksčiau iš darbo, o mano žemiškasis vyras, patyręs nugaros traumą dar šiais metais negali dirbti, tad visą šitą laiką gydosi namuose, ir kokius tai lengvesnius darbus susigalvoja atlikti, nes be fizinės veiklos jam sunku ištverti. Papietavus nuėjo tvarkyti prieškambario spintos, kuri buvo pradėta tvarkyti iš vakaro, sakau jam su užuojauta – sunku tau susilenkti – sako – sunku, bet, kas padės? – sakau – Kūrėjas, tu su Juo gali. – Ech – man sako taip atlaidžiai – eik tu prie kompiuterio, nes paskui grįš vaikas, tai žiūrėsit vienas į kitą (na, ta prasme, kad abu norėsime vienu metu prie jo prisėsti). – Gerai, einu – sakau. Įsijungiu kompiuterį, atsidarau forumą ir perskaitau Rasos įkeltą dienos citatą. Vyrui sakau, kad perskaičiau tokius žodžius apie ką mes ir kalbėjom, ir kad norėčiau, kad kas paklausytų. Tai jis klausia – o kur tas klausytojas? Sakau – koridoriuje spintą tvarko. Ateina jis į kambarį, atsisėda, sako – na, klauso tvarkytojas. Sakau – bet tu klausyk labai atidžiai, kad suprastum. – Gerai, tu skaityk. Ir aš pamažu ir aiškiai perskaitau šią įkeltą citatą –
Kaip neprotinga negarbinti Dievo dėl to, jog žmogiškosios prigimties apribojimai ir jūsų materialios kūrinijos kliūtys padaro taip, kad jums neįmanoma jo pamatyti. Tarp jūsų ir Dievo yra milžiniškas atstumas (fizinė erdvė), kurį reikia nukeliauti. Lygiai taip pat egzistuoja didžiulė dvasinio skirtumo bedugnė, kurios krantus privalu sujungti; bet nepaisant viso to, kas fiziškai ir dvasiškai jus skiria nuo Dievo asmeninio buvimo Rojuje, stabtelkite ir apmąstykite šį rimtą faktą, kad Dievas gyvena jūsų viduje; jis savo paties metodu jau nutiesė tiltą per šią bedugnę. Jis iš savęs pasiuntė savąją dvasią, kad gyventų jūsų viduje, ir kad sunkiai dirbtų su jumis, kada jūs siekiate savo amžinosios karjeros visatoje. (Urantijos knyga 39-5)
– Na, va matai kaip yra – sakau jam, ir aš dar labai glaustai ir trumpai papasakoju apie bendravimą su Kūrėju, apie nenorą dabar bendrauti tiesiogiai su Juo, apie užmigdymą, laukiant Dieviškojo pažadinimo ir tą laiką, kuris juk sugaištamas, kurio metu jau galima būti iškart pažadintam ir toliau tęsti gyvenimą kitame pasaulyje ir pažinti aplinką, kitus pasaulius, kurie visi yra skirtingi, kaip ir visi vaikai visuose pasauliuose yra unikalūs ir skirtingi, ir kad ne visi pasirenka gyventi toliau, kad nebenori, neįdomu, nes reikia daug mokytis, patirti, pažinti, nes gyvenimas toliau, tai yra ištisas mokymasis, ir kad Kūrėjui gaila, kad negrįžta Jo vaikai į Namus pas Jį, apie kūrinijos milžinišką Šeimą, kurią parodau, kokia ji yra bendram supratimui, kur yra ALBUMO lange – Urantija. Pagrindinės Visatos. Menininko samprata 2017 12 29. Jis paklauso, pasižiūri, ką rodau, klausia – o kas yra Rojus? o ko Jis neateina čia?(turi galvoje Kūrėją) Paaiškinu apie Rojų, kad iš ten Kūrėjas skleidžia visą Energiją visai kūrinijai, sakau, kad Jis negali pasitraukti, yra veikloje, nes subyrėtų visa kūrinija, jei tik pasitrauktų, bet bendrauja virpesiais su mumis kiekvienu, kad turim Minties Derintojus. Sakau – tu dabar ir apmąstyk apie viską dirbdamas. Sako lyg juokais – reiks pasirinkt gyvenimą. Klausiu – pažadi? – Pažadu. Ir jutau, kaip jis ramiai toliau tęsė savo darbą, ramiai dirbo ir jautėsi toks kitoks, tikresnis, pakylėtas.
Tai štai, kaip viskas yra susieta, štai Rasa paskaitė ir įkėlė į forumą šią nuostabią citatą, ir susidarė tokios aplinkybės, kad savo vyrui galėjau nors truputį įlieti Gyvos Šviesos į jo pasąmonę, kuri pasireikš bent jau morontiniame pasaulyje po jo pažadinimo.
Kaip mūsų mylimas Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – myli mus ir veda į išlikimą taip subtiliai, jau taip subtiliai, kad tik eitų.
Gerovės visiems linkiu ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2019-03-28 11:25:34
Miela Birute, tavo patirtį perskaičiau savo mamai ir ji labai dėkojo, taip pat prašė padėkoti visiems už maldą, kurie meldėsi. Ji stengiasi kaip gali ir supranta, ir jaučiasi žymiai geriau.
Rita
2018-11-24 16:57:23
Tai labai stiprina.
Ačiū tau, miela Birute.
Apkabinu visus su meile, Laima.
LaimaJAV
2018-11-24 06:02:07
Miela sese Birute, ačiū tau už pasidalinimą patyrimais,tai sustiprina mus,ir randam kiekvienas sau kažką naujo, nepatirto, nes kiekvienas jaučiam skirtingai, patyriam skirtingai, ir taip norisi apsilankius svetainėje surasti kažkurio iš urantų arba mokymą, arba nuoširdų pasidalinimą tai ką patyrė, ką suvokė.
Mielieji broliai ir sesės, dalinkimės tuo, kuo gyvenam, ką jaučiam,nes šito reikia ir tiems,kurie neina tuo Gyvuoju Keliu, bet lankosi mūsų svetainėje ir domisi dvasiniais dalykais,o labiausiai mums patiems.Su meile. Julija
JULIJA
2018-11-23 21:17:21
Mieli ir mylimi mano broliai ir sesės, perskaičius sesės Ritos prašymą maldai už jos sergančią gimdytoją, pajutau galingą impulsą pasidalinti savo patyrimais-patarimais.
Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU taip sumanyta, kad visa cirkuliuojanti mumyse energija – tiek suteikianti gyvasties fiziniam kūnui, tiek aukšto energinio dažnio Meilės virpesiai besiliejantys į mūsų dvasią – yra susieta, sujungta į VIENĄ, į VISUMĄ, todėl, siekiant, kad materialus mirtingojo kūnas kokybiškai funkcionuotų, reikalingas ir sveikas, švarus matelialus maistas, bet dar svarbiau – dvasinis asmenybės augimas – įtikėjimo gilinimas ir pasitikėjimo Kūrėju ir savimi stiprinimas bei veikimas visų labui.
Tai, apie ką rašau, buvo prieš porą metų, kai pajutau itin prastą savo fizinio kūno būklę – triko kraujotaka, mėšlungis traukė nugaros raumenis, svaigo galva. Ir tada šovė mintis – ar tik nebus čia Laimo liga – nes maždaug prieš aštuonis metus buvo įsisiurbusi erkė ir atsiradusi dėmė, kuri vis plėtėsi ir didėjo, bet aš šito nesureikšminau, tuo labiau, kad prieš tai buvo onkologinė liga, operacijos, buvau atsisakiusi tolimesnio gydymo ir nebenorėjau jokių reikalų su medikais, kadangi jau žengiau pirmuosius žingsnius Gyvajame Kelyje.
Ir iš tiesų, iš kraujo tyrimų buvo diagnozuota Laimo liga ir aptikta net 2364 IgM antikūnų kraujyje, ko gydytoja-infektologė per visą ilgą darbo praktiką nebuvo mačiusi.
Vis tik buvo paskirtas vienas antibiotikų kursas, po kurių vartojimo smarkiai sutriko virškinamojo trakto organų pusiausvyra, ir, tik praėjus beveik pusmečiui, pajutau palengvėjimą. Per tuos beveik dvejus metus jokių cheminių vaistų nebevartojau, o paskutinįkart antikūnų buvo jau tik 76.
Bakterijos ir virusai klesti tik žemo energinio dažnio virpesių terpėje ir, kuo aukštesnis mirtingojo dvasinis lygis, kada vyrauja aukšto energinio dažnio virpesių pasireiškimas, tuo prastesnės sąlygos vešėti žemesniesiems organizmams.
Mirtingojo materialaus kūno sveikimo-gijimo procesas negali būti pakeistas tikslu – kad tik greičiau pasveikti, nes siekiant tik spartesnio išgijimo, ir susikoncentravus į galutinį rezultatą – pasveikimą – pro pirštus bus praleista pati šio proceso eiga – gyvas gyvenimas su įvairiais patyrimais, naujais iššūkiais ir jų sprendimu - kas ugdo dvasinę asmenybę. Anksčiau aš taip pat žūtbūt trokšdavau kuo greičiau pasveikti, bet dabar žinau – kokia Kūrėjo valia, taip ir bus, ir viskam reikia tikėjimo, kantrybės ir laiko.
Iš kitų brolių ir sesių ne kartą girdėjau – Na, ir nepasisekė tau – pabėgai nuo vienos ligos, bet gavai kitą.
Tikrovėje, šitas iššūkis man vėlgi duotas ne šiaip sau – kad stiprintų, grūdintų ir tobulintų mane dar čia – šitame pirminiame pasaulyje – esant su šituo laikinu kūnu, ir liudyčiau kitiems dvasios broliams ir sesėms Kūrėjo visagališkumą ir realybę, tikrovę – su Rojaus Tėvais įmanoma viskas. Tad kiekvienam iš mūsų – savo taip mylimam vaikui – mūsų Tikrieji Tėvai – Rojaus Trejybė-AŠ ESU suteikia tik mums skirtas įveikti taip vadinamas dvasines Himalajų viršūnes žengiant drąsiai, ryžtingai, šviečiant Meilės Šviesa VISIEMS.
Tik veikimas drauge su Kūrėju visos Kūrinijos šeimos labui iš Meilės VISIEMS padeda atstatyti sutrikdytą mirtingojo dvasinės asmenybės laikino išorinio apvalkalo energetinę pusiausvyrą, kai šito kūno tikrasis gyventojas – dvasinė asmenybė – atsiveria savo Amžiniesiems Tėvams, gilina įtikėjimą, stengiasi kuo dažniau palaikyti gyvą ryšį – bendrauti paprastais savais žodžiais, plaukiančiais iš širdies, o taip pat įsiklausyti į Vienintelių Tėvų vedimą iš vidaus, studijuoti dvasinius šaltinius, ir – būtų idealu – lankyti Gyvąsias Pamaldas ir garbinti Kūrėją drauge su savo dvasios broliais ir sesėmis.
Svarbu ir fizinio kūno priežiūra ir puoselėjimas – sveika gyvensena, švarus maistas, judėjimas.
Ypač svarbu, kad materialus maistas nebūtų suterštas kitos gyvybės kančia ir skausmu, kad taip vadinama gyvūnų mėsa būtų pakeista augaliniu maistu, kuris yra visiškai kito lygio ir suteikia mirtingojo kūnui gyvybinę energiją atitinkamu laipsniu šiame žmonijos evoliucijos laikotarpyje – kol kas...
Prižiūrėdama ir puoselėdama man laikinai suteiktą materialų kūną, kad jis kuo ilgiau tarnautų šitame pradiniame pasaulyje, būtų sveikesnis, gyvybingesnis ir stipresnis, jau aštuonerius metus nebevartoju gyvulinio maisto, išskyrus kefyrą ir liesą varškę, o ir šiaip, labai daug to, ką taip mėgsta kiti mirtingieji, nebevalgau.
Tokie negalavimai, kaip peršalimas, sloga manęs nevargina jau daug metų, tad ir lieka tik rūpintis kitais sergančiais broliais ir sesėmis.
Bėgant laikui, jaučiuosi vis geriau, ir savąja būsena liudiju Kūrėją, su Juo gyvenu ir telpu Jame, todėl dažnai patiriu ramybę, palaimą, pakylėjimą, nors dar būna akimirkų, kada iš tos nuostabios būsenos nukrentu į žemesnį lygį, bet, kai tik vėl dedu kasdienes nuoširdžias pastangas gyventi ir veikti su Rojaus Tėvais Visumos labui, viskas vėl stoja į savo vėžes.
Ir neretai jaučiu, patiriu ir pastebiu Apvaizdos pagalbą, kai tik veikiu visų gerovei, nors kitokių motyvų manyje jau senai nebėra.
Belieka tik stebėtis, žavėtis ir dėkoti KŪRĖJUI, Apvaizdai, kai įvairios aplinkybės, patyrimai mums mirtingiesiems yra taip tobulai, tiksliai, subtiliai suplanuoti, sumanyti, sumodeluoti iš Amžinybės pusės – nuo pabaigos, kurios nėra – viskas vyksta tokia chronologiška seka, kad mūsų protui neįmanoma suvokti Tokio Proto, Tokios Išminties, Tokios Galios ir Tobulumo iš KŪRĖJO.
Tad, mielieji ir mylimieji, eikime mums paskirtu Gyvenimo keliu be baimės, būkim savimi, visada orūs, drąsūs, ryžtingi ir veiklūs. Ir mūsų veiksmai, mūsų darbai rodys ir kitiems mūsų broliams ir sesėms teisingą Šviesos ir Meilės kryptį, kurios link turime eiti visi – į KŪRĖJĄ, pas savo Tikruosius, Vienintelius, Amžinuosius, taip Mylimus ir Mylinčius Tėvus – pas Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Apkabinu visus su begaline Meile
Telydi jus Ramybė ir Palaima iš Kūrėjo
Birutė
birute1
2018-11-23 18:42:39
Mielieji broliai, sesės noriu pasidalinti patyrimais, kuriuos patyriau per kelias savaites, pasidžiaugti Tėvo meilės gyva energija , kuri stiprina, ramino ir gydo.
Vieną vakarą, po maldos, pajutau trakštelėjimą kakle, nieko neprašiau, apsidžiaugiau, padėkojauTėvui už atstatymą ir gydymą, palengvėjo mano ranka.
Kitas patyrimas, kuris dar daugiau sustiprino mane, dar didesnį pasitikėjimą Tėvo energija pajutau -- su Tėvu įmanoma viskas tik nuolatinių pastangų dėka, ir itikėjimo galia mus stiprina. Dešinės rankos pirštą sulenkė, pradėjo skaudėti, tuoj pat kreipiausi į Tėvą nuoširdžia malda, praėjus kelioms minutėms pirštas išsitiesė -- tik dėkojau Tėvui už išgydymą iš visos širdies, su ašarom.
Šią savaitę kūriau pečių, pajutau, kad į kairę akį įkrito kažkas, atsimerkti negaliu, ėmiau plauti vandeniu, bet niekas nepasikeitė , tuoj kreipiausi Tėvo pagalbos, ir tą akimirką galėjau atsimerkti, tai viduj -- džiaugsmas ir padėka Tėvui.
Kai dirbi visus darbus su Tėvu, kreipiesi į Tėvą, kada dirbi, tai pajauti tą šilumą, energiją, kuri užlieja vidų, tai kaip gali nepasitikėt mūsų Rojaus Tėvais -- tik dėti pastangas, kuo giliau atsivert,i ir gyventi su Meile ir Meilėje.
Vakar prisijungus prie gyvųjų pamaldų su broliais, sesėm šventovėje per garbinimą pajutau tokius virpesius, ašaros byrėjo, ką reškia gyva komunija su DVASINIAIS TĖVAIS.
Myliu Jus Kūrėjo meile.
Vanda.
stovan
2018-11-18 19:41:40
„Apie sveikatą ir protingumą žmogus supranta daug, bet apie laimę jis iš tikrųjų suvokia labai mažai. Didžiausia laimė yra neatsiejamai susieta su dvasiniu žengimu į priekį. Dvasinis augimas atneša tvirtą džiaugsmą, ramybę, kuris pranoksta bet kokį supratimą“.UK 1097 – 04 – 03
Pateikiu dar vieną teiginį iš „Urantijos knygos“ apreiškimo šaltinio: „Gyvenk ištikimai šiandien – auk – ir rytojus pats pasirūpins savimi“. Šiuo teiginiu daugumai sunku patikėti, tačiau urantai einantys Gyvuoju Įtikėjimu keliu, tikrai suvokia šio teiginio prasmę. Bendraujant su žmonėmis, dauguma jų nuolat jaučiasi nepatenkinti esama padėtimi, gyvena vien pykčiu, nerimu, baime, nepasitiki Kūrėju ir savimi. Suprantama, kodėl neįtikėjusįjį kausto baimė dėl neužtikrinto rytojaus, finansinė padėtis, baimė ligoms, baimė gamtos reiškiniams ir visa kita. Nepasitikėjimą ir baimę apsprendžia, seklus žmogaus įtikėjimas, kadangi dvasinės vertybės lieka paskutinėje vietoje ar iš viso jos nepripažįstamos. Vietoje to, žmogui vien svarbios materialios vertybės ir poreikiai : laimė kai įsigyja naują automobilį ar pasistato namą , laimė kai sukaupia turtus savo vaikams ir panašiai. O iš tikrųjų dvasinis patyrimas ir augimas individui atskleidžia tikrąsias gyvenimo vertybes ir keičia žmogaus charakterio savybes kokybiškomis bei dieviškomis. Pagrindiniai dvasinio augimo slopintojai yra prietarai ir neišmanymas. Liūdniausia, kai nėra poreikio ar noro dvasiškai tobulėti. „Urantijos knygoje‘ pateiktas priimtinas teiginys: “Nors vidutinis Urantijos mirtingasis negali tikėtis to, kad pasiektų didžiulį charakterio, kurį Jėzus iš Nazareto įgijo gyvendamas materialiame kūne, tobulumą, bet remiantis ištobulintais Jėzaus asmenybės bruožais, visiškai įmanoma kiekvienam mirtingajam tikinčiajam išvystyti stiprią ir suvienytą asmenybę“. Be to, žinome dideles mūsų augimo ir tobulėjimo galimybes , kadangi Kūrėjas kiekvienam mirtingajam yra suteikęs savo dvasios dalelę - Minties Derintoją. Tikrojo dvasinio vystymosi įrodymą sudaro tai, kada pasireiškia tokia žmogiškoji asmenybė, kurią motyvuoja meilė, sužadina nesavanaudiškas darbas, ir valdo begalinis dieviškumo tobulumo idealų garbinimas. Meilė gimsta tada, kada jūsų artimo ar šiaip bičiulio motyvai ir jausmai būna giliai suprantami, kai įžvelgiame jų esamas vertybes, o nesmerkiame iš karto. Jėzus mylėjo žmones taip smarkai, nes žmogų jis vertino aukštai. Meilė, nuoširdumas ir gailestingumas, tai be galo svarbios ir dieviško pasireiškimo savybės. Visais laikais buvo ir bus akcentuojamas gailestingumas bei meilė viskam, kas gyva, kas yra sukurta Dievybės. Vakar su malonumu žiūrėjau kino teatre nepaprastą istoriją “Baltoji iltis“, sukurtą remiantis Džeko Londono knygos motyvais. Šią knygą skaičiau dar paauglystėje, kur atskleista jaudinanti tema bei netoleruotinas žiaurumas. Žiaurumas ir negailestingumas mane visuomet jaudino ir tebejaudina. Man visada buvo tai nesuprantama, kol nesuvokiau, kad negailestingieji ir žiaurieji žmonės yra nusigręžę nuo Meilės bei Tikrovės Šaltinio ir Centro. Per televizijos laidas pastaruoju metu tenka girdėti nuostatą, jog reikia iššaudyti vilkus, kad jie nekenktų ūkininkams ir neskerstų jų galvijus. Visai neįsigilinama ir nesusimąstoma, o ką daryti tiems nuostabiems ir protingiems miškų Karaliams? Visai neseniai be jokio gailesčio buvo iššaudyti šernai, o kontrabandininkai be saiko naikina stirnas , elnius ir kitus žvėrelius. Nuolat savanaudiškai iškertami miškai, netgi Labanoro giria.... Argi galvojama apie miško žvėrelius? Viską reikia naikinti be saiko, o kur natūrali atranką...? Prisimenant kiną „Baltoji iltis“ , nors praėjo šimtmečiai, nors gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, problema išlieka ta pati. Iš tikrųjų žmonėms vis dar stinga sąmoningumo, gailestingumo, meilės, o svarbiausia nėra Gyvojo Įtikėjimo į Kūrėją. Apsidairykime, kiek mūsų aplinkoje žmonių suprantančių ir gyvenančių Jėzaus iš Nazareto evangelijos teiginiais (nors lanko ritualines bažnyčias ), kurie atspindėtų Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės sampratą. Liūdna matyti, kai niekas netaupoma, kai teršiama aplinka, netausojama ir ne puoselėjama gamta bei jos turtai. Kiek dar ilgai žmonija gyvens tamsos savanaudišką iliuzinį gyvenimą ir nusigręžę nuo Kūrėjo..? Atsakymas vienas: kol žmonija neatsigręš širdimi į Kūrėją, kol negyvens Jo nuostatomis ir nevykdys Dievo Tėvo valią , kol nesuvoks Gyvojo Įtikėjimo prasmę ir svarbą.
Te lydi Jus Kūrėjo Meilė ir Ramybė.
adolfina
2018-11-14 16:54:30
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.