Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji dvasios seses ir broliai,savu patyrimu noriu paliudyti kaip yra svarbus dvasiniai mokytojai musu visu gyvenime.
Siandien, kaip daugeli kitu savo darbo dieneliu salone, grazinau viena dvasios sese, kuri apsilanke pirma karta. Ir kaip nuostabiai apvaizda sudeliojo si susitikima, kad veliau pokalbio metu abi dziaugemes tokia nuostabia dovana.
Jei sirdis pasiruosusi ir atvertos dvasios durys tai viskas kaip per sviesta.
Vakar paziurejau kompiuteryje klientu sarasa. Visos desimt mano darbo valandu uzpildytos, net pertraukos tarp klienciu nebuvo. Tik atsiraityk rankoves ir svytek kiek pajegi, o ypac jei pamatai sarase nauja pavarde.
Paprastai tos pacios klientes sugizta kas dvi savaites. Kas jau nepriima sviesos ir tikroves, kaip zinome visi, tas ir klausyti nenori, ignoruoja, priesinasi kiek gali, tai ir nesvaistau energijos bereikalo. Tada lieka tik melstis ir siusti meiles virpesius kartu su Rojaus Trejybe AS ESU.
Kompiuteryje ziuriu, nuolatine kliente perkele susitikima ir atsirado laisva valanda. Ilgai netruko ir vel uzpildoma nauja pavarde kientu sarase.
O, labai smagu nauji patyrimai.
Niekada nieko neplanuoju. Ir gana daznai suerzinu aplinkinius dvasios brolius ir seses, nes visi visada viska planuoja ir planuoja, o as neplanuoju. Kiek ta akimirka pajegiu atsiverti Rojaus Trejybei AS ESU, tiek ir pajuntu vedima is vidaus. O paklausta kodel neplanuoju, pasakau, kad gyvenu su Kureju atrastu viduje ir atsiduodu vedimui is vidaus gyvendama sioje akimirkoje.
Jau buvo velus vakaras, septinta valanda, o pradejus darbuotis nuo vienuoliktos ryto iki devyniu vakaro, energija senka. Tokiais atvejais kreipiuosi i visu musu Tevus pagalbos.
Ir ta karta kelis kartus pakartojau-
JEZAU, ATEIK I MANO SIRDI IR PASILIK MANYJE AMZINAI...
Taip ir buvo atvesta si dvasios sese paskutine akimirka, kaip veliau ji ir paliudijo.
Nuejau i salono priekine erdve susipazinti. Pamaciusi labai simpatiska apie keturiadesimt metu moteriske. Pajutau idomius, nepaaiskinamus nuvilnijancius virpesius mano viduje.
Pasiuliau atsisesti i patogia pedikiuro kede. Pirmomis minutemis kliente labai kabinejosi prie kiekvienos smulkmenos vis reikalaudama sau dar didesnio demesio ir patogumu. Tarsi viskas yra negerai daroma ir nori pasakyti kaip tureciau ja aptarnauti. Kaip siandien as suprantu, ji pati kovojo su savo baimemis, stresu, nusivylimu, noru pasirodyti geresne, visa tai spinduliuodama zemo daznio virpesiais. Nustebo, kaip nuosirdziai visu savo ramumu, su meile is visos sirdies patenkinau visas jos uzgaidas ir vis juokaudama ja raminau, net uzdedama ranka.
Juk as pati jutau sava busena kokius virpesius skleidziu is vidaus. Nes paciomis pirmomis akimirkomis, kai tik ji pradejo kabinetis as tuoj pat pradejau jai melsti meiles-
AMZINIEJI ROJAUS TEVAI, MELDZIU, KAD JI PAJUSTU TAVAJA MEILE SAVO VIDUJE...
Suveike ta pacia akimirka.
O dar kiekviena ryta prasau, kad kiekvienam sutiktajam dvasios broliui ar sesei mano lupomis kalbetu Rojaus Trejybe AS ESU.
Taip pat pasitvirtina, nes kartais buna, lyg kazkas uzristu burna ir nerandu jokiu zodziu, nei anglisku, nei lietuvisku, jokiu. Zinau , turiu tuo metu tyleti.
Si dvasios sese pradejo teisintis, kad yra labai isranki viskam ir daug kas su ja bendrauja net supyksta.
Vel nuraminau, kad nieko tokio. Palikau pasedeti ja viena ir nuejau toliau besimelsdama.
Is vidaus liejosi dziaugsmas. Galvoju, oi kokia ta nuostabi malda i Kureja, tuoj nuramina, pripildo palaima, nors jau ir darbo diena beveik baigiasi.
Grizdama pas kliente zvilgteriu i kompiuteri, po sios klientes vel laisvos keturiasdesimt penkios minutes, o saunu neskubesiu daryti padikiura. Turesiu laiko pakalbinti, pasidometi kaip ir kuo gyvena, giliau pazinsiu jos baimes, nerima kuriame ji maudosi.
Ir vel apvaizda sudeliojo, kad turetume pakankamai laiko bendrauti Kurejo sviesoje.
Tik atsisedau daryti pedikiura, o ji man ir sako:
tu labai svyti, esi sviesios sielos.
Nebuvo laiko net galvoti ka ir kiek galiu sakyti tai dvasios sesei, zodziai liejosi su tokia ramybe ir gyliu zinojimu, kad ka as jai sakau ji sava busena pajuta. Ka ir netrukus pasake, kad tai tiesa ka sakau. Uzdavinejo daugybe klausimu ka darau, kad gyvenu tokioje dziaugsmingoje busenoje, kaip zinau kiek kievienam galiu sakyti apie musu visu Dieva, kaip tai pasiekti ta rysi su Dievu.
Ji vadino Dievu, o as jai neapakindama ryskesne sviesa vis kreipiau mintis i MUSU VISU TEVA ESANTI PER DVASIOS DALELE KIEKVIENO MUSU VIDUJE.
Pasakojau kaip GYVA IR TIKRA TEVA galima atrasti savo viduje pajuntant sava busena. Mokiau kaip reikia kreiptis i Kureja savais zodziais, kaip melstis. Malda savais zodziais kaip i Asmeni, nes mes esame ne fizinis kunas, o asmenybes kuria ir padovanojo Sviesos Saltinis ir centras kiekvienam. Ir visa ka sakiau vis paliudijau savais patyrimais, kad tai tykrove ir nuolat dedamomis pastangomis pasiekiama ramybe, palaima, kad Kurejo meileje istirpsta susierzinimas, skubejimas, atsiranda troskimas vis ilgiau islikti ir dziaugtis kiekviena akimirka. Kad nieko Kurinijoje nera atsitiktinai. Mes gauname savame kelyje visas situacijas, susitikimus ir zmones tokius, kokiu mums reikia, kad pasimokytume per kitus ir pasikeistume i geresnius, jei to trokstame. Kad kiekvienas dvasios brolis ar sese, kurie sukelia nepasitenkinima ar susierzinima yra musu dvasinei asmenybei isukis. Isukis ne smergti kita ir teisti, o suprasti ir panagrineti savas savybes ka Musu Visu Mylimas Tevas nori pasakyti per kitus ir pasimelsti siunciant Kurejo virpesiu pajutima kiekvienam. Nes gyva malda, pokalbis su Sviesos saltiniu skaidrina musu kiekvieno vidu. Auksto daznio virpesiai, tik musu pastangu deka, grando visa dvasini statines purvina dugna sukaupta per metu metus.
Kaip karta mano zemiskas sunus pasake-
as laimingas, kad tu mama parodei man ta gyva kelia ir nepraradau tu dvidesimt metu kaupdmas ta iliuzini purva, man lengviau nei tau mama, aciu Rojaus Trejybei AS ESU, kad butent dabar esu pazadintas ir zadinamas, o ne dvidesimt zemisku metu veliau.
Kuo jaunesnis pradedi pabusti ir gyventi jau su Kureju, tuo tikimybe didesne greiciau svyteti VISU MUSU TEVO MEILE i aplinka visumai. Nes tik is KUREJO ATRASTO SAVO VIDUJE IR PRISIPILDAI TA SVIESA.
O si dvasios sese vis gere ir gere ta KUREJO SKLEIDZIAMA SVIESA vis labiau atsiverdama nuosirdziai. Panoro savais patyrimais ir gyvenimo situacijomis pasidalinti. Prase pagalbos, kaip surasti TA GYVA TEVO DALELE SAVO VIDUJE.
Tokiu nuosirdziu akiu spindesiu dekojo, kad dalinuosi savais patyrimais ir TA NUOSTABIA TEVO SKLEIDZIAMA SVIESA. Klause kaip ir jai tai pasiekti. Dekojo ir sake, kaip reikalingos tokios zinios ir tokie mokytojai, kurie dalinasi drasiai, be baimes, savikritiskai, pripazindami ir savus suklydimus, SIA RYSKIA SVIESA.
O juk tai nera jokio didvyriskumo tik nuosirdus noras keistis i geresni, teisingesni, sviesesni nei esi dabar. Ir didziulis noras pajusti Rojaus Trejybe AS ESU savyje atrandant, patiriant sava BUSENA, TAI GYVA, TIKRA, TEISINGA.
Keistis paciam, o ne laukiant, reikalaujant, kad kitas pasikeistu. Kai tu pats augsi is savo vidaus dvasia ir spindesi, spindes ir tave supama aplinka.
Taip prabego musu abieju laikas vietoje vienos valandos iki valandos keturiasdesimt minuciu.
Jos telefone atskleidziau Urantija LT.forumo anglu kalba puslapi, parodziau kaip skaityti knygas, Jezaus Kristaus "Kalbu Jums Vel" Urantijos Knyga, lankstuka, kuri tuoj pats skaite ir i visus tuos klausimus norejo atsakymu. Pati net paprase mano telefono numerio ir klause ar galetume susitikti ne mano darbo metu pasimokyti dvasines sviesos. Su malonumu atsisveikinome, apsikabindamos tartum butume pazystamos visa amzinybe.
Ir kokia priesingybe, kalbant kiekviena akimirka, su kartu gyvenancia savo zemiskaja sese, kuri gyvena pas mane jau visa septyniata menesiu.
As ir pati daug ko ismokau, kad spaudimu patyketi, kad Rojaus Trejybe AS ESU yra tas vienintelis kelias i SVIESA, i MEILE, KAD TAI TIKROVE, KAD TIK SU JUO, PER JI IR JAME VISA TIKRA, GYVA.
Neitikinsiu ir nepriversiu troksti keistis, nors tai ir mano zemiska sesuo. O norisi padeti lyg mama buciau. Man paciai tai nuostabios pamokos, nuostabus isukiai, kuriu deka labai stipreju.
Nededant jokiu pastangu troksti augti, augti dvasiskai atverent sirdi Sviesos Saltinio Meilei, o tik gyvenant materialiuose siekimuose su isibujojusiu egoizmu, didelemis baimemis, pavydu, kaltinant kitus del savu nesekmiu.
Nuolat kaltinant mane uz tai, kad zinau jau zingsni i prieki kas gali buti.
Nes kiekviena akimirka mano lupos kartoja-KUREJAS, TEVAS, JEZUS, ROJAUS TREJYBE AS ESU, SVIESOS SALTINIS IR CENTRAS, MALDA, MEILE , TIESA.
Tiek suerzina mano zemiskaja sese, kad net verkdama priesinasi ir kovoja su vejo malunais ir savu seseliu, apimta vidines kancios ir nenoro priimti tikroves. O juk viskas padeta ant lekstutes panoseje.
Ir pakvietus drauge pasimelsti, nes jai nera tuo metu kur dingti, nes as vistiek garsiai melsiuosi, tai sutinka tarsi tai darytu del manes.
Ir tai visa visuma musu dvasios broliu ir sesiu, kurie neisileidzia TIKROVES IR SVIESOS i savo gyvenimus, o juk ir negali, nes NERA ATRASTO ROJAUS TREJYBES AS ESU SAVO VIDUJE. Ir gyvena saltyje, kancioje, liudesyje, depresijoje.
O MES, JAU PABUDE DVASIOJE SU ATRASTAIS ROJAUS TREJYBE AS ESU SAVO VIDUJE TIK IR GALIME IMINTI TA GYLIA DVASINE PEDA ATEINANCIOMS KARTOMS PALIKDAMI RYSKESNE SVIESA PO SAVO GYVENIMO SIAME PIRMINIAME EVOLIUCIJOS LAIPTELYJE.
Visus apkabinu siltu meiles glebiu. Laima.
LaimaJAV
2017-04-29 06:29:25
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Siandien pasiklausiau Gyvas pamaldas Sventoveje Kaune (balandzio 16d.) garso iraso. Nuostabi gyvoji virpesiu jura-vandenynas tos gyvos gyvasties kuri kaskart uzlieja ir mane tik klausantis, o jau kokia gyva jega dalyvajant Sventoveje kada tiek daug garbinanciuju. Aciu mielieji uz tuos tikroves virpesius kurie skilnda is jusu kiekvieno. Net bunant ir labai toli jie pasiekia ir mano sirdi.
Siandien, kaip ir kiekviena ketvirtadieni ir mes Garbinome musu Gyvoje Sventoveje Rojaus Trejybe AS ESU. Dziugu uz toki vedima juntama viduje ir troskima tai daryti su Rojaus Trejybe AS ESU susiliejant akimirkos amzinybeje.
Paklausiusi Algimanto pamokomoji zodi po Garbinimo, tas sveikinimas su tariamomis sventomis velykomis ir as nusisypsojau, koks tamsos sydas apgaubes visa visuma kada tiek daug dvasios broliu ir sesiu nusigrezusiu nuo Sviesos Saltinio vis dar prikelia tariamai Jezu Kristu. Ir svencia pagoniskas isgalotas sventes.
Tai galiu patvirtinti savu patyrimu, bendraujant skaipo pagalba su anukeliu gyvenanciu Siauliuose.
Likus kekiom dienom iki tu tariamu velyku anukelis (desimt su puse metu) manes klausa: mociute ar tu zinai jau greitai velykos ir Kristu nukryziuota prikels.
Oo galvoju ir taip drasiai pareiske.
As jam ir sakau, juk Kristus gyvas jo vel ir vel kiekvienais metais prikelti nereikia.
Jis vel: oi mociute musu mokykloje mokytoja klaseje net advento kalendoriu sudare kiek dienu liko ir ka turime per tas dienelias padaryti, kad vel prikeltu Kristu.
Mielas mano vaikeli, ar nori isgirsti tykrove ir tiesa, klausiu.
Linkteli galvele berniukas ir pastato akytes naujai ziniai.
Oi geras tas skaipas, kai gali ir girdeti ir pajustu kalbos intonacija su veido israiska.
Ir trumpai, tvirai isporinu, kad tikrai Kristus buvo nukryziuotas ir prisikele trecia diena tik viena karta pries du tukstancius metu.
JIS TIKRAI GYVAS.
Kristaus prikelti kas metais nereikia, ir kiausiniu dazyti nereikia, tai isgalvota iliuzine svente, kuri prasilenkia su tikrove. Jezus Kristus gyvas. Juk tave visada mokau kalbetis su juo, kaip su gyvu asmeniu ir paciu geriausiu draugu kaip ir tu megsti tai daryti. Tu siandien ir pats sakai, kad sirdeleje kalbiesi su Jezumi ir tau patinka i Jezu kreiptis.
Anukelis ir vel- tai kodel mokykloje mokytoja sako kitaip ir net meluoja.
Mokykloje mokytoja ir baznycioje kunigai tai sako is nezinojimo ir nesupratimo ir nenorejomo priimti tikroves. Patys klysta ir kitus klaidina. Niekas ju nemoke.
Suzinojus tiesa ja reikia ir su kitais pasidalinti, ja paskleisti.
O tu jau dabar suzinojai tiesa apie Jezu Kristu, kad Jis gyvas ir Jo kas metai prikelti daugiau nebereikia. Ir tai suzinojas juk labai apsidziaugiai pats pajusdamas vidumi ta tiesa. O tu mielasis mano vaikeli ir busi tas pranasas paskleisti tiesa visiem, zinoma jei tik panoresi is savo atvertos sirdeles.
Anukelis dar labiau nudziugo suzinojas ta tiesa ir sako- ot kaip gerai, galesiu dar labiau kalbetis su Jezumi ir kitiem pasakyti. Pajutes sakoma tiesa, taip igavo drasos.
Vel toliau zaidziame lipdydami is plastelino medelius ir gelytes. Pasiuliau i medeli nulipdyti ir ant sakeles patupdyti du paukstelius.
O pauksteliai juk ciulba, ulba.
Pasiuliau pauksteliu giesme dainuoti-
"As meldziu visiems Meiles" anukeliui labai patiko.
Vel pamokiau, kad tai virpesiu giesme, kuri gydo aplinka.
Is kart atsivere. Pasakoja: mociute, man nepatinka vienas berniukas, kuris nemandagus spiaudosi negraziai elgiasi. Klausia ir ka man daryti. Vel mokau svelniai. Mes galime uz ji tik pasimelsti ir kartu su pauksteliais pagiedoti meiles dainele. Anukelis ir pradejo traukti musu megstama dailele- As meldziu visiems meiles, as meldziu tam berniukui meiles, as meldziu visiems meiles... Dainele uzsitese. Nuotaika anukelio vis svieseja.
Vel pradejo klausti apie spalvas. Kokios man labiausiai patinka. Sakau, kad melyna, geltona, o labiausia ruzava, nes tai Rojaus Trejybes AS ESU spalva. Ir nusiunciu nuotrauka i telefona Rojaus Trejybes AS ESU zenkla. Ir vel abu skaiciuojame septynis ziedus ir ziurime i pulsuojanti ziedo centra.
Klausimu vis daugeja ir noras suzinoti, o kodel butent ruzava Rojaus spalva, o kodel geriau melstis garsiai, kur yra ta Kurejo daliale patalpinta kiekvieno viduje ir kiekvienu kartu vis daugiau atviru pokalbiu apie Musu Visu Rojaus Tevus.
Vaiko atsiverima as pasiekiu tik per neskubejima, ilgus zaidimus kuriant pasakas kartu. Kada as nusileidziu iki jo zaidimu, iki jo lygio suvaikedama. Kartu dziaugiuosi, kartu taisome klaidas. Daznai net jo klausiu patarimu, kad pasijustu svarbus ir reikalingas kaip lygevertis pokalbio dalyvis.
Tik liudna, kad mokykloje tiesos niekam nebereikia. Mokytojai reikalauja is mokiniu pagal nustatytas nusenusias programas neidedami savos sirdies ir meiles tam auganciam vaikeliui. O kaip isliesi zinias is sirdies mokiniui, jei pacio mokytojo sirdis tuscia. Nepripildyta Kurejo Sviesos ir Meiles.
Tik atsiverimas Rojaus Trejybei AS ESU atrandan savo viduje ir pajuntant busena Rojaus Tevus yra tikras, gyvas kelias i musu visu namus- Roju.
Vienas is daugelio patyrimu, kuriais sirdis troksta pasidalinti.
Bukite visi apkabinti tikroves siltu glebiu.
Su mele Laima.
LaimaJAV
2017-04-21 08:06:03
Mielieji , koks nuostabus ir tobulas , mylintis ir gailestingas mūsų Kūrėjas ¬¬— Rojaus Trejybė-AŠ ESU , kai dar čia — evoliuciniuose laiko ir erdvės pasauliuose — savo pačius mažiausius vaikus — laisvą valią turinčius mirtinguosius žmones veda link Tobulumo , link Savęs , link Rojaus , suteikdamas jiems įvairius patyrimus , išbandymus , vis pamokydamas ir tobulindamas .
Nors į Forumą rašau labai retai , šįsyk vėl noriu pasidalinti nepaprastais ir nekasdieniais patyrimais .
Ne taip seniai , vieną atskubančio pavasario ankstų rytą susapnuoju pranašišką sapną , ir po rytmetinės maldos klausiu Kūrėjo , ką tai reiškia , nes visa dvasia jaučiu , kad čia — ne šiaip sapnas , atspindintis pasąmonės teršalus . Minties Derintojas mano protui praneša — sužinosi ... Ir po ketverių valandų skambina žemiškasis sūnus ir sako , kad nukrito su greideriu nuo taip vadinamo Sauserių kalno .
Jau keleri metai , kaip šis jaunas vyras dirba Kelių priežiūros tarnyboje ir jam , nors dar jaunas fiziniu amžiumi — greit sukaks 22 metai — patikėta sunkiasvorė technika , taip vadinamas greideris , su kuriuo greideriuoja , lygina Žemaitijos žvyrkelius .
Išgirdusi šokiruojančią žinią , nepuoliau į paniką , nes girdėjau žemiškojo sūnaus gan žvalų balsą , o ir sakė , kad nesusižeidė , tik nugara šiek tiek skauda . Truputį išsiaiškinusi įvykio aplinkybes , raminau jį , kad viskas bus taip , kaip ir turi būti — viskas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Rankose — ir raginau jį pasimelsti , bet sūnus matė jau atvažiuojantį policijos ekipažą ir nerimavo , kaip dabar reikės ištraukti traktorių , ir — ar nebus lūžęs rėmas .
O greideris , pasirodo , ėmė ir užgeso — išsijungė variklis , neveikė stabdžiai ir buvo nevaldomas vairas — beveik pačioje viršukalnėje , ir tada ėmė riedėti atbuline eiga į pakalnę , įgaudamas vis didesnį pagreitį , kol , nuvažiavęs daugiau kaip pusę nuokalnės , suko į šoną , šiek tiek slydo šlaitu ir skriejo nemažai metrų žemyn , o pasiekęs eglyną trenkėsi į medžius juos versdamas žemėn . Žemiškasis sūnus , dar tik pradėjęs riedėti , tikėjosi , jog pavyks saugiai nusileisti į pakalnę , bet , kai įsibėgėjęs greideris beveik skrido , suprato , kad jau nieko gero nebus , o dar už nugaros pamatė vis artėjantį tankų eglyną . Ir kai jau krito nuo šlaito , instinktyviai įsikibęs į vairą , tai suvokė , kad čia — jau pabaiga — ir , kaip baisu mirti paties vairuojamame greideryje ...
Daug mažesnis išgąstis jam buvo ir anksčiau , kai nesuveikė 12-13t sveriančio traktoriaus stabdžiai važiuojant pakalniui , bet tada pavyko sustabdyti su taip vadinama šiūpele .
Į įvykio vietą atskubėję bendradarbiai stebėjosi ir negalėjo patikėti , kad jų bičiulis — gyvas ir sveikas . Sakė , kad gimęs po laiminga žvaigžde ir dabar turės švęsti antrą gimtadienį .
O traktorių vis tik vargais negalais pavyko ištraukti , ir dargi — jis važiavo — žemiškasis sūnus , nors ir patyręs didžiulį sukrėtimą , kad net kojos ir rankos drebėjo kaip epušės lapai , po kurio laiko parvairavo jį į įmonės teritoriją .
Dar tą patį vakarą sūnus mus , žemiškuosius gimdytojus ir savo draugę , nuvežė į įvykio vietą . Ir , kai savo akimis pamatėme , kur ir kokiomis aplinkybėmis viskas nutiko , pasirodė pritrenkiančiai keista , kaip galėjo mirtingasis išlikti gyvas , ir dargi be sužalojimų . Šlaitas , nuo kurio krito greideris , gana aukštas — kokių 7-8m — o toliau augo eglynas , kur matėsi traktoriaus išlaužytų medžių juosta — kelios dešimtys maždaug 40 metų brandumo eglaičių , sudarkytom aštriom šakom ir kamienais . Būtų pakakę ir vienos šakos , smigusios į traktoriaus kabiną , kad būtų tragiška lemtis , o pasirodė , jog lūžtantys medžiai net stiklų neišmušė ... Tiesa , jei traktorius būtų kritęs nuo kitam kelio pakrašty esančio šlaito , kuris buvo dar aukštesnis , o ir su didžiuliu akmeniu griovy , tai tikriausiai būtų vertęsis , o taipogi kelyje galėjo pasitaikyti ir kitos mašinos ar pėstieji .
Žemiškasis sūnus savęs klausė , kodėl būtent jam taip atsitiko , nes ir kiti greideristai kartais važiuoja su neveikiančiais stabdžiais . Mėginom ieškoti atsakymų dvasinėje plotmėje . Visų pirma — tai didžiulis išbandymas jam per sukrėtimą , nes pats patyrė , kad mirtingasis gali būti kaip šapelis nešamas vėjo , tačiau kažkokia nesuvokiama Jėga padeda išlikti gyvam fiziniu pavidalu . Būtų puiku , jei šis įvykis bent kiek transformuotų mirtingojo protą ir gilėtų itikėjimas į Aukštesnę Jėgą — Kūrėją — Rojaus Trejybę-AŠ ESU , nes net ir neįtikėjusiems buvo akivaizdu , kad čia suveikė mirtingojo protui nesuprantama Jėga — kaip mes , urantai , žinome — Rojaus Trejybės-AŠ ESU Apvaizda .
Prie šito prisidėjau ir aš — savo įtikėjimu ir maldomis — nes , kaip skelbia dvasios Mokytojo Algimanto Evangelija — KŪRĖJAS YRA GYVAS — IR KIEKVIENO VIDUJE — JĮ GALIMA ATRASTI . IR KŪRĖJAS YRA KIEKVIENO , ATRADUSIO JĮ SAVYJE , TĘSINYS . IR TĖVIŠKA MEILE PRIPILDO TĄ SŪNŲ AR DUKRĄ .
Jeigu kitam greideristui tai būtų nutikę , didžiulė tikimybė , kad viskas būtų baigęsi liūdniau , nes Išskirtinė Apsauga iš Kūrėjo dažniausiai gaunama tik einant dvasiniu keliu .
Šis įvykis — tai pamoka ir sūnaus bendradarbiams , mechanikams , kurie išleidžia techniką , įmonės vadovams , kad dar atsakingiau būtų žiūrima į kiekvienam priklausančias pareigas . Tačiau , jei nėra Gyvojo Dvasinio Pagrindo — atrasto Kūrėjo savyje ir gyvenimo bendradarbiaujant su Juo ir Jo Kūrinija iš MEILĖS VISŲ LABUI — tai vien tik pareiga ar baimės jausmas visų reikalų ir iššūkių neišspręs .
Juo toliau ir giliau einu šituo Gyvuoju Keliu , tuo labiau jaučiu Jo Realumą , Tikroviškumą , Gyvybingumą . Tik Šito Kelio dėka esu gyva ir kasdien stiprėju , tvirtėju tiek dvasia , tiek ir fiziniu kūnu . Dėdama nuoširdžias kasdienes pastangas palaikau gyvą ryšį su Kūrėju — Rojaus Trejybe-AŠ ESU garbinimu , maldomis ir pasikalbėjimu savais žodžiais , savarankiškai studijuoju Apreiškimus — URANTIJOS KNYGĄ , Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL , Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymus AKIMIRKOS AMŽINYBĖ , dvasios Mokytojo Algimanto mokymus , tik , gaila , kad nedalyvauju Gyvosiose Pamaldose , bet turiu viltį , kad ateity atsiras galimybė kartu su kitais urantais garbinti mūsų Kūrėją , savo Tikruosius Tėvą ir Motiną .
Visus apkabinu su begaline meile
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė
Birutė
,
birute1
2017-04-12 22:51:24
Mielieji dvasioje,
Esu labai dekinga Rojaus Trejybei AS ESU ir Mokytojui Algimantui.
Kelias dienas esu dziausme visa siela, kad isdysau ir parasiau si pamokomaji zodi ir pasidalinau forume.
Kiekviena ketvirtadieni musu maldu metu pamokomaji zodi daznai skaitau.
Tai istraukas is Urantijos Knygos, Jezaus Kristaus "Kalbu Jums Vel" ar is Akimirkos Amzinybes knygos.
Visuomet, kiek ta akimirka pajegiu, stengiuosi mokytis sakyti ir sava samprata pamokymus juos uzsirasydama.
Tik nevisada esu tikra ar teisingai mastau ir kreipiu savo mintis link tikroves ir Sviesos Saltinio. Noriu buti tikra ir neklaidinti kitu dvasios broliu ir sesiu.
Sis mokytojo pataisymas mane labai sustiprino. Atsivere didesnis pasitykejimas Rojaus Trejybe AS ESU ir savimi. Sava busena pajutau pakylejima, pilnatve, kad turiu i ka remtis ir buti pataisoma nurodant tikroves vektoriu tokia suprantama kalba.
Nuosirdus aciu jums visiems, mielieji urantai uz sviesos virpesiu skleidima.
Apkabinu visus dvasioje su Rojaus Trejybe AS ESU.
Su meile, Laima.
LaimaJAV
2017-02-12 08:34:23
Mielieji, ką ik perkaičiau Laimo pamkomąjį žoį ir noriu pataisyti jos minčių vektorių.
Ka ir kaip būtų svarbi MALDA, bet ji TĖRA PASEKMĖ NUOŠIRDAUS IR GILAUS, IR GYVO, ATSIVĖRIMO KŪRĖJUI - ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU. O tai reiškia, kad svarbesnis yra veiksmas ne malda, bet ATSIVĖRIMAS - būtent atsivėrimas leidžia mums ir atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir ATSIREMTI Į ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU MALDA. Kada mes dar nemokame melstis savais ir nuoširdžiais žodžiais, JAU TADA MES GALIME ATSIVERTI KŪRĖJUI IR MOKYTIS BENDRAUTI - MELSTIS.
Štai kodėl aš jums NUOLAT SAKAU - ATSIVERKITE GILIAU IR NUOŠIRŽIAU.
Ir niekada NESKIRSTYKITE, KAS SVARBIAU JŪSŲ KASDIENOJE - ŠEIMA AR DRAUGAI, NES JŪSŲ SKIRSTYMAS BUS VISADA KLAIDINGAS, NES PRIKLAUSOMAI NUO JŪSŲ KOSMINĖS ĮŽVALGOS PLĖTIMO, JIS KEISIS. IR TAA JUMS BUS SKAUDU, KAD TAIP NETEISINGAI GRADAVOTE SAVO PRIORITETUS. Kodėl gi jūsų šeima turi stovėti aukščiau už jūsų draugus ar darbus, kas šitaip jums sakė? Kas šitiap jums sugradavo? O jeigu šeima iš jūsų tyčiojasi, o draugai jus supranta ir paremia, tai irgi tokią nesupratingą šeimą iškelsite aukščiau savo supratingų draugų? Jeigu taip, tai jūs esate dvasioje AKLI IR KURTI IR NIEKO NEIŠMANOTE APIE DVASIĄ IR GYVĄJĮ KELIĄ, IR JAME JŪS PASIKLYSITE DĖL KLAIDINGŲ ORIENTYRŲ.
Atsisakykite iš viso bet kokio GRADAVIMO, NES PROCESAS NETURI GRADAVIMO VERTINIMŲ - KAS SVARBIAU? BŪKITE SU ŠALTINIŲ GYVAME KASDIENOS KOMUNJOS RYŠJE IR KŪRĖJAS JUS VES TAIP, KAIP SUMANĖ JIS, O NE JŪS, TAIP MĖGSTANTYS VISKĄ GRADOPTI, IR DĖL TO KLYSTATE RINKDAMIESI SAVO PRIORITETUS KASDIENIAME GYVENIME.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-02-10 08:30:31
Mielieji dvasios broliai ir sese.
Siandien, ketvirtadienio ryta, musu Gyvoje Sventoveje Garbinimo ir Slovinimo maldose dalyvavo trys zemiskuoju pavidalu davasios broliais ir seses. Zinoma ir visa gausybe mums nematomu dvasiu ir tarpiniu butybiu.
Man, bundanciai sielai visuomet artimiau sirdziai yra visa kas paprasta ir visiem pradedantiems dvasine kelione suprantama. Visas grozis paprastume.
Tai ir pasakiau mokyma maldu metu, kad suprastu ir dvasios sese pradejusi retsykiais apsilankyti Gyvoje Sventoveje.
Siuo trumpu, paprastu pamokomuoju zodziu dalinuosi ir su visais:
Mielieji dvasioje,
Musu gyvenime, bundantiesm dvasioje yra labai svarbi MALDA.
MALDA KUREJUI, ROJAUS TREJYBEI AS ESU.
Gyvenant siuo sunkiu zmonijai laikotarpiu, kada visa aplinka skendi iliuziniame chaose,
kaip savanaudiskume, galvojant tik apie save, geriausiu atveju dar apie savo zemiskos seimos narius ir tai ne visada.
Gyvenant pyktyje, pavydo glebyje, kodel kitam geriau nei man, didziuliame susierzinime del smulkmenu, nes ir vel tik savanaudiskumo ir egoizmo apraiskos. Vis gyliau grimstama i tamsybiu liuna su visa iliuzine minia, galvojant kad visi tai daro ir kaip as cia issiskirsiu.
Gyvenat sumaistyje, net nezinant, kad pirmoje vietoje turi buti KUREJAS ir DVASINIAI SIEKIAI,
antroje vietoje ZEMISKOJI SEIMA, trecioje vietoje MEGSTAMAS DARBAS, o tik po to pomegiai, draugai ir visa kita.
O juk tai vis nenoras deti nors paciu maziausiu pastangu, kad nors kiek AS PATS PASIKEISCIAU IR PAGERECIAU, PASVIESETU MANO PACIO VIDUS, NUSKAIDRECIAU, SVIESIAU SU DZIAUGSMU MASTYCIAU IR DZIAUGCIAUS KIEKVIENA AKIMIRKA- AKIMIRKOS AMZINYBE... TAPDAMAS VIS LABIAU NAUDINGU VISUMAI.
O tai pasiekti galima tik vienu vieninteliu budu-
MALDA, NUOLATINE MALDA KUREJUI, ROJAUS TREJYBEI AS ESU, JEZUI AR MUSU VISU TEVUI.
Nuolatiniu rysiu ir pokalbiais, pasipasakojant ir pasidalinat dziaugsmais ir rupesciais su ROJAUS TEVAIS kiekviena akimirka- nuo ryto iki vakaro, be iseiginiu ir atostogu.
Tik tokiu budu, vieninteliu - galimas nusvitimas, apsivalymas, issilaisvinimas is bedu, ligu, vargu. Mums neduota vargti, sirgti ir gyventi nepritekliuje, skurde, saltyje ir alkaniems. Tai tamsi iliuzija ir nusigrezimas nuo SVIESOS SALTINIO.
Visi turtai ir dziaugsmai jau sudelioti kiekvienam ant auksiniu lekstuciu panoseje.
Tik per GYVA MALDA ir KASDIENIAS PASTANGAS visas dvasines dovanas ir visas kitas dovanas su dziaugsmu pasiimame ir pasiimsime kiekvienas.
BE GYVOS SVENTOVES IR GYVOS MALDOS ROJAUS TREJYBEI AS ESU MUSU VISU LAUKIA DEGREDAVIMAS IR SUSINAIKINIMAS.
Niekas negali pakeisti evoliucinio augimo DVASIOJE plano , net pats KUREJAS!
VISU PRADZIU PRADZIA IR TIKRAS GYVAS PAMATAS VISU PIRMIAUSIA YRA - DVASINIS!!
AMEN.
Bukite visi susildyti ir apkabinti meiles glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2017-02-09 20:10:52
Keturių dienų patyrimas 2017.02.02-05.
Mano mylimieji,
Praėjusį savaitgalį, vasario 03-05 dienomis, turėjau nuostabius patyrimus, kurių liudininkais ir buvote dauguma iš jūsų. Noriu pasidalinti savo patirtimi su jumis, mano mielieji.
Vasario antros dienos rytą paskambino man Algimantas. Jo balsas buvo vos girdimas, mokytojas kalbėjo dėdamas pastangas . Pranešė , kad apsirgo ir paprašė manęs penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį pavaduoti jį Urantijos grupėje ir per pamaldas Vilniuje ir Kaune. Dar paprašė nupirkti jam pomidorų, daugiau nieko... Buvau darbe, bet kaip tik tuo metu turėjau laisvo laiko, tad iškart išsiruošiau į parduotuvę, kad kuo greičiau atlikčiau mokytojo prašymą. Ėjau link artimiausios parduotuvės, lengvas žiemos vėjelis gaivino veidą ir ramino protą. Liūdesį dėl Algimanto ligos keitė stiprus atsakomybės ir visiško pasitikėjimo Rojaus Trejybe- AŠ ESU jausmas. Jaučiausi taip, lyg būčiau gavusi labai aukštas dvasines pareigas, kurių niekaip nenusipelniau, nes paskutiniu laiku buvau dvasinėj stagnacijoj. Lyg ir dedu dedu pastangas , bet stoviu vietoj. Lyg irkluočiau iš visų jėgų, bet negaliu pajudėti, reikia papildomos jėgos, postūmio... Ir štai tas postūmis - dovana iš Rojaus Tėvų – pabūti mokytojo vietoj! Puikiai suvokiau, koks nuostabus patyrimas manęs laukia. Prieš kelis metus Urantijos grupėje jau tekdavo vesti užsiėmimus. Patyriau,ką reiškia būti mokytoja. Tuo metu savyje jaučiau tokio aukšto dažnio energinius Rojaus Tėvų virpesius, tokią palaimą, tokią vienybę su Tėvais, kokio niekad nejausdavau iki tol- nei Garbinant vienai, nei Šventovėje. Tai buvo daug aukštesnės kokybės patyrimai.
O po to, pavasarį, nusprendžiau surinkti Urantijos Knygos studijų grupę draugams ir pažĮstamiems savo namuose. Laukdavau tų užsiėmimų virpančia iš laimės širdim – žinojau, kokius virpesius patirsiu, kaip Rojaus Trejybė ves mane. Visą savaitę ruošdavausi – kiekvieną dieną. Keldavausi 5-6 ryto ir iki išėjimo į darbą skaitydavau Urantijos Knygos dokumentus daugybę kartų, kad kuo geriau suprasčiau, kad jie taptų mano savastimi, kad būtų lengva papasakoti sunkius tekstus savo mokiniams. O pradėjau nuo pat pirmųjų dokumentų, kurie patys sunkiausi... Vis gi mano mokiniai išsiskirstė atėjus rudeniui, jau spalį nebesulaukdavau jų. Liko tik nuostabūs prisiminimai ir patirtis.
Taigi ir dabar, kai Algimantas paprašė jį pavaduoti, numaniau, kad bus tikrai nuostabu... Buvo taip gera viduj,taip ramu, taip šviesu... Mano pačios penktadieninis namų darbas jau buvo paruoštas. Išspausdintas ant lapų. Vis skaičiau ir skaičiau, kad kuo geriau prisiminčiau, bet tekstas niekaip nelindo į galvą – tik apversavau lapus ir neprisimindavau nė žodžio... Bet po Algimanto skambučio iškart nustojau dėl to sau sukt galvą. Žinojau – kai reiks, ką nors pasakysiu. Ir pasakiau, bet visai ne tą, ką buvau užsirašius... Penktadienį susirinkome aš, Leonida, Jurgita ir Gažina – keturios, tiek, kiek Rojaus Tėvų, pagalvojau. Ir pradėjome garbinti. Virpesiai vis aukštėjo ir aukštėjo su kiekvienos iš mūsų garbinimu, vieną akimirką taip pradėjo suktis galva, lyg būčiau sūkūryje. Dabar, pagalvojau, jei pasileisčiau, tai galėčiau pakilti ir išskristi...- tokia jėga nešė kažkur viršun... taip nuostabu.
Po maldos ėmėmės namų užduoties.Pirmiausiai savo ištrauką perskaitė ir interpretavo Leonida, po to Gražina, kuri ruošėsi savo pasirašytą tekstą tik perskaityti, o kai pradėjo, tai viską papasakojo savais žodžiais. O po to Jurgita, kuri teksto net nebuvo pasirašiusi, bet puikiai ir įkvepiančiai papasakojo...A š užbaigaiu ratą savo pasakojimu. Pabaigai vėl pagarbinom,pasimel dėm ir baigėm užsiėmimą 18:28. Grįžau namo ramia širdim ir visiškai atsidavus Rojaus Trejybės- AŠ ESU valiai.
Šeštadienį kėliausi šeštą ryto, tiesiog Trejybė pažadino, kad eičiau gaminti karšto patiekalo urantams, kaip ir Algimantas daro. Iš vakaro turėjau užmerktų grikių. Buvo kaip reikiant išbrinkę, tad sudėjau juos į skardą ir pašoviau į orkaitę. Tuo metu susmulkinau 2 svogūno galvas , 2 morkas, pundelį šampinjonų, apkepiau, į kepimo pabaigą įdėjau provanso žolelių,čiobrelių, kumino, ciberžolės,raudonųjų ir juodųjų pipirų (visko saikingai) ir druskos. Jaučiau, kad viską Rojaus Trejybė reguliuoja. Tada viską supyliau ant grikių ir dar trumpam pašoviau į orkaitę, kad būtų kuo karštesni prieš dedant į platų didelį termosą, skirtą patiekalams, ne gėrimams. Tokį termosą įsigijau visai neseniai, kai Algimantas mus visus pradėjo stebinti savo kulinariniais šedevrais.
Kai atvykau į Šventovę, visi jau buvo susirinkę. Dalis urantų jau žinojo, kad šį sykį pamaldas vesiu aš, kiti nustebo. Prasidėjo garbinimas. Kaip ir Urantijos grupėje, su kiekvienu garbinimu vis labaiu ir labiau virpėjo visas mano vidus, palaimingai virpėjo, vis labaiu ir labiau priimdamas Rojaus Trejybės – AŠ ESU virpesius. Jaučiau , kiek daug aplinkui mus buvo akimis nematomų dvasinių būtybių, įvairių dvasinių rangų, visi garbinome, kaip tikri broliai, viena šeima. Buvo nuostabu!..
Po garbinimo sakiau pamokslą. Tam visiškai nesiruošiau, net nežinojau apie ką kalbėsiu. Pasitikėjau Rojaus Trejybe . Ir kalba liejosi laisvai ir tvirtai. Lyg aš, Birutė, būčiau tik viso to , kas vyksta, stebėtoja.
Buvau tokia pakylėta, tokia laiminga...
Po to visi nuostabiai dėkojome,meldėmės. Jautėsi susitelkimas, rimtis, atsakingumas. Toks geras jausmas viduje, toks pasitikėjimas Tėvais.
O tada , kai baigėme melstis, paraginau pasakyti pamokomąjį žodį. Mūsų , urantų, kiekvieno dvasinis laiptelis yra labai skirtingas. Vieni – jau gerokai paūgėję , kiti – dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Todėl ir pasisakymai atitinkami. Man, dar neturinčiai tiek patirties, kiek Algimantas, buvo sudėtingas uždavinys neleisti įsiliepsnoti ginčams , kurie kyla dėl pasąmoninių teršalų, puikybės, gyvulinio ego.
Norėjosi , kad visi išlaikytų tą nuostabią būseną po garbinimo ir maldų, tuos nuostabius virpesius iš mūsų Rojaus Tėvų. Dar daug dalykų reiks įsisavinti tampant tikrąja Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokytoja.
Sekmadienį su Zita vykome į Kauną. Kaune vos keli urantai žinojo, kad ne Algimantas ves pamaldas. Bet jaučiau brolių ir sesių palaikymą, supratimą, rimtį ir dvasinę šilumą. Tik viena sesė atsistojo ir paliko pamaldas dar prieš man pradedant garbinimą. Nors ir prieš pradedant garbinimą visiems pasakiau „ bet kokiomis aplinkybėmis mes, urantai, turime prisiminti ir suvokti , kas mes esame...“.
Pradėjau garbinimą. Ir viskas ėjosi puikiai puikiai. Net vaikai vaikščiojo lyg ant pirštų galiukų, tyliai kaip musės. Kas gali būti nuostabiau už atsivėrimą mūsų nuostabiausiems Tėvams,Rojaus Trejybei-AŠ ESU! Po to pamokslas, kuriam taip pat specialiai nesiruošiau, bet viskas liejosi, liejosi... Maldos – tokios gyvos, tokios nuoširdžios, tokios tikros tikros...Kiekvienam jaučiau tokią stiprią tėvišką meilę, tokį artumą, trauką,atsidavimą... Kiekvienas buvo lyg mano pačios viduje, toks savas savas...
Per mokinių pamokomąjį žodį manęs vėl laukė iššūkiai, su kuriais, turiu vilties, padedant Rojaus Trejybei – AŠ ESU, pavyko susidoroti. Norinčių pakalbėti tikrai netrūko, reikėjo sekti, kad broliai nepradėtų kalbėti po kelis vienu metu, neslopintų vienas kito jausmų...
Po to sėdome prie stalo! Aišku , sukalbėjau padėkos ir laiminimo maldą, prieš tai.Sėdėjome ratu, dalinomės maistu, kalbėjomės. Kaip ir dera tikrai šeimai...
O tada Vytautas mus su Zita, kaip įprasta, pavėžėjo iki autobuso ir mes išvykome i Vilnių. Bet čia, bevažiuojant, Rojaus Trejybė man pateikė dar vieną siurprizą. Mano žemiškas tėtis yra iškeliavęs į morontinius pasaulius 2002m. Jo iškeliavimo dieną, tada aš dar nebuvau Urantė, labai nuoširdžiai meldžiausi už jo sielą, kad ji kiltų į šviesą, link Dievo. Poto labai retai kada pasimelsdavau už jo atsivėrimą. Bet vis pagalvodavau, ar tėtis buvo prikeltas jau trečią dieną? Atsakymo negaudavau.
Per maldą Kaune man netikėtai atsirado labai stiprus noras pasimelsti už savo žemiško tėčio atsivėrimą. Ir staiga čia, autobuse, aš gaunu žinią, kad tėtis buvo prikeltas, kad jis kaip tik dabar perėjo vieną iš savo mokymo etapų, įvykdė patikėtą jam užduotį ir jam kaip dovana buvo suteikta informacija apie mane, kad aš taip pat pradedu savo naują laiptelį Urantijos planetoje, kaip dvasinė mokytoja, ir tik ką pravedžiau pamaldas Kaune. Tą akimirką pajutau tokį ryšį su tėčio asmeniu, tokius aukštus virpesius, net ašaros pradėjo tekėti skruostais iš dėkingumo... Tokia brangi man ši Rojaus Trejybės dovana...
Rojaus Trejybės – AŠ ESU meilė ir dosnumas begalinis, tobulas, visaapimantis, pranokstantis vaizduotę...
Kokia skurdi mano kalba, trūksta žodžių, o kaip norėtūsi rasti žodžių, vertų Rojaus Trejybės – AŠ ESU didybės...
Mylima Rojaus Trejybe – AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Jus, dabar ir per visą amžinybę...
Birutė(Vilnius)
Birute
2017-02-09 02:31:36
Mielieji, kada aš prieš keletą dienų sužinojau, kad šiandien, kaip ir kas antrą sekmadienį, į mūsų gyvąją šventovę Mokytojas neatvažiuos, viduje pirmiausia šiek tiek nusiminiau, bet taip pat puikiai suvokiau, kad tai mūsų, urantų iššūkis ir nereikia nusiminti ar panikuoti, bet kaip ir visada remtis į Kūrėją-Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir atsiduoti Jo vedimui, sutinkant drąsiai iššūkius, mums pagal pečius suteiktus.
Aš taip pat žinojau, kad Mokytojo gali nebūti ir šeštadienį vyksiančiose pamaldose, kurios vyko vakar. Atsikėlusi šeštadienio rytą, apie aštuntą valandą, aš laukiau gyvųjų pamaldų pradžios – devintos valandos, kad pradėti Kūrėjo garbinimą drauge su savo dvasios broliais ir seserimis kurie dabar jau rinkosi į mūsų šventovę. Viduje pajutau nuoširdų vidinį STIPRŲ TROŠKIMĄ savąja malda prisidėti prie susirinkusiųjų urantų, kad JUOS SUSTIPRINTI, nes KOLEKTYVINĖ MALDA YRA GALIOS MALDA IR AŠ TĄ REALIAI JUNTU IR PATI, todėl net jeigu ir nesu dabar drauge su urantais šį šeštadienį Vilniuje, jaučiu kaip man viduje tampa SVARBU garbinti ir šlovinti Kūrėją ypač dabar, kai Mokytojo fiziniu pavidalu drauge su visais nebebus, o tai reiškia, kad virpesiai bus pakitę, bet IŠŠŪKIS TURI BŪTI ĮSISAVINTAS IR JIS MUMS TOKS SUTEIKTAS DABAR, O NE RYTOJ.
Vos pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mano vidų užliejo šiluma. Jaučiau ramybę viduje ir meldžiausi už urantus, už dvasios sesę Birutę, kuriai žinojau yra pavesta pravesti gyvąsias pamaldas.
Birutė drąsiai priėmė iššūkį ir šiandieną, sekmadienį, pravesti gyvąsias pamaldas ir visi Kauno urantai bei kai kurie Vilniaus, pradėjome garbinimą. Mane nepaprastai sujaudino – ir aš sulaikiau ašaras, kad nepravirkti – Birutės vieni iš pirmųjų ištarti žodžiai kai jos garbinimo maldoje buvo užakcentuota – BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS – ir aš manau, kad ji pati nepajuto kaip tai pasakė, manau tai buvo Minties Derintojo perteiktas jai teiginys ir jo nepaprastai gili svarba – MŪSŲ GARBINIMAS IR VEIKIMAS BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS, kaip ir dabar, net jeigu ir mūsų mylimas Mokytojas dabar negali būti šalia, BET DVASIOJE KARTU.
Garbinimo metu jaučiau ramybę ir pakylėjimą, jaučiau šilumą iš urantų ENERGINIAIS VIRPESIAIS. Mane pačią lydėjo nuostabus patyrimas. Kada jau maldos metu aš pasimeldžiau už kūriniją, už kūrinijos segmentus, aš pajaučiau kaip esu iškeliama virš materijos ir fizinis mano pavidalus tapo kaip nejaučiamas. Aš susiliejau su Kūrėjo virpesiais, kurie plukdė mane plačiajame vandenyne ir bangų galia nešė tai aukščiau tai kiek žemiau nes juk ir vandenyno bangos nėra pastovios ir simetriškai vienodos, bet vis tiek TAVE IŠKELIANČIOS. Tokius, AUKŠTO DAŽNIO ENERGINIUS VIRPESIUS jaučiau kai UŽ KŪRINIJĄ nuostabiai meldėsi ir Vytautas vyresnysis, fizine prasme vyresnysis. Kaip jau ne kartą esu patyrusi, taip ir šį, jaučiau jūsų mylimi urantai maldos virpesių dažnį, kuris kinta priklausomai nuo to už ką gi meldžiamės ir dabar tik dar kartą galiu paliudyti, kad malda UŽ KŪRINIJĄ yra ypač aukšto dažnio virpesiai.
Šiandieninėse gyvosiose pamaldose mes, urantai, turėjome milžinišką sustiprinimą iš įvairiausių kategorijų dvasinių asmenybių, tarpinių būtybių ir apvaizdos, kad PAMALDOS ĮVYKTŲ. Aš savo vidumi pirmą kartą TAIP STIPRIAI pajutau gyvųjų pamaldų SVARBĄ, tai yra NE KAD MAN BŪTŲ GERAI DĖL TO, KĄ AŠ JAUČIU GARBINIMO-PAMALDŲ METU, BET KAD JOS – GYVOSIOS PAMALDOS – MŪSŲ MALDOS – MŪSŲ GARBINIMAS – SKLISTŲ PER MŪSŲ ATSIVĖRUSĮ KŪRĖJUI VIDŲ – BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS. Aš suvokiau, koks yra svarbus MŪSŲ KIEKVIENO INDĖLIS Į GYVĄJĮ KELIĄ . KIEKVIENO.
KOKS SVARBUS YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOSIOS ŠVENTOVĖS BUVIMAS IR KAD AŠ SU DAR DIDESNIU VIDINIU DVASINIU TROŠKIMU TROKŠTU PRISIDĖTI PRIE APLINKOS ŠVIESĖJIMO, KAD MAN – DVASINEI ASMENYBEI – NE TAS PATS ĮVYKS AR NEĮVYKS ŠIANDIEN KOLEKTYVINIS GARBINIMAS.
Su Rojaus Trejybės-AŠ ESU meile, Vita
vvita
2017-02-05 18:31:32
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Noriu pasidalinti su visais mano pastebejimu.
Kiekviena diena klausau irasu, gyvuju maldu Gyvoje Sventoveje Vilniuje ir Kaune.
Tai tikra palaima ir sustiprinimas susilieti su auksto daznio skeidzianciais virpesiais is kiekvieno dvasios brolio ar seses, kurie isijungia is gyvaja malda. Nuosirdus aciu jums visiems.
Mano pastebejimas, kuris gana daznai pasigirsta is urantu lupu, tai garbinimo malda busimajame laike.
Tai, kad kazkada pasieksiu, pajusiu, susiliesiu, atsiversiu, nukeliausiu i Roju ir panasiai.
O mes juk visi gyvename DABAR IR SIOJE AKIMIRKOJE. Ir atsiveriame tiek kiek pajegiame atsiverti butent dabar ir sioje akimirkoje, bet ne ateityje.
Mano supratimu ir garbindami Rojaus Trejybe AS ESU turetume garbinti butent CIA IR DABAR, o ne ateityje, kurios gali ir nebebuti.
Ir gyventi kiekvienas turime dabartyje, sioje akimrkoje.
Praeities jau senai nebera, nors ir vienos minutes, ji prabego ir niekada nepasikartos.
Ateitis dar neatejo, o gal ir neateis, tai tik iliuziniai planai ir iliuzines svajones.
Visas gyvenimo dziaugsmas visuomet vykstas AKIMIRKOS AMZINYBEJE atsiverus ROJAUS TREJYBEI AS ESU.
O kai meldiesi ar galvoji tardamas zodzius-darysiu, eisiu, nusvisiu, susiliesiu su Kureju,
tai yra busimajame laike, tai ir sudedi i pasamone tas mintis, kad gal kazkada tai ivyks. O juk viso gyvenimo pradziu pradzia ir yra butent TOJE AKIMIRKOJE. AKIMIRKOJE SU ROJAUS TEVAIS.
Paskutiniu laiku, visus skubancius sutiktuosius dvasios brolius ir seses, tenka stabdyti ir mokyti kaip gyventi sioje akimirkoje.
Kokia yra didziule palaima save sustabdyti akimirkai, kada gali pajusti is Kurejo siunciama tikra SVIESA ir tikraja MEILE.
Juk viskas prasideda cia ir dabar, sioje akimirkoje. Tada nebelieka poreikio planuoti jokiu darbu ar susitikimu. Juk viskas yra jau senai suplanuota Rojaus Tevu.
Ir man paciai vis labiau kelia dziaugsma ir pasitykejima Rojaus Trejybe AS ESU kada save stabdau gyventi SIOJE AKIMIRKOJE.
Tai palaima ir dziaugsmas gyventi nors sioje akimirkoje be baimiu.
Apkabinu visus savo siltu glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2017-02-01 22:46:21
Si lietinga sekmadieni su drauge keliavom i koncerta
Si sekmadieni Londone, nenustodamas pliaupe lietus, namuose turejau draugu ir mes su viena drauge ruosemes su keliauti i koncerta pasiklausyti muzikos. Nusprendem vaziuoti i beveik pati Londono centra su automobiliu, rizikinga, bet is ten jai arciau parvaziuoti namo. Dar pries isvaziuojan as pajauciau stipru nora is vidaus, pabendrauti su Rojaus Trejybe-AS ESU, su Jais susijungti ir pabuti. Pakvieciau ir ja. As garbinau Rojaus Trejyebe-AS ESU o ji meditavo, Rojaus Trejybes-AS ESU ji dar negarbina, tik klauso kaip garbinu as. Mane uzpludo tokia gili ramybe, ir pasitikedamas Rojaus Tevais. Iskeliavom. Ivaziuojant i Londono centra, judejimas suintencyvejo, ir pravaziave du posukius, kur turejom nusukti, pasukome i trecia. Londono centre, navigacija nelabai gerai veikia, del labai daug aukstu pastatu ir siauru gatveliu, ir dideles sankaupos zmoniu su telefonais, del to labai veluoja ir navigacija, kad parodytu reikiama posuki. Pradejom ieskoti vietos kur pastatyti masina. Laiko iki koncerto pradzios puse valandos, ir neskubant buvo galima laisvai suspeti. Isukome i maza gatvele, ieskodami vietos, pasirodo ta gatvele gale uzblokuota is pravaziuoti neina,o vietos palikti masina taip pat nera, reikia apsisukti. Aplink stulpeliai, kad niekas nepravaziuotu toliau. Ji pradejo apsukineti automobili, pro langa akies krastu pastebejau, kad vienas stulpelis nulenktas, bet kaip visada pasitikedamas Rojaus Trejybe-AS ESU ramiai sedejau ir pamaniau kad ir ji ta stulpeli mate. Dideliam mano nustebimui po keliu akimirku pajutau, kad masina jau ore ir… ant to nulenkto stulpelio kabo… Islipau is masinos, lietus pliaupia, pasiziurejau po masina, ir galvojau, na va, ka gi dabar daryti, laiko iki koncerto liko nedaug, o mes kabome. Sakau jai pavaziuok atgal, ji bando vaziuot atgal, o stulpelis dar labiau remiasi i varikli is apacios. Na ir istrigom, pagalvojau, po galais ka gi daryti, jei skambinsime i pagalba tai uzims daug laiko kol mus suras ir nukels ir apie muzika galima jau pamirsti. Ji dar bande man pasakyti, kad as pabandyciau masina pakelti, kai ji bandys vaziuoti pirmy, kad tas nulenktas stulpelis kazkaip praslystu dugnu, kur gi as ja galiu pakelti per sunki. Po keleto pabandymu vienas ratas dar labiau pakibo ore ir jokio sanco issikapstyti nera. Staiga i ta pati keliuka kuris gal tik 20 metru ilgio isuka kita masina, ir kaip niekur nieko sustoja. Galvoju, nueisiu paprasysiu gal pades pastumti ar pakelti, kad kaip nors pravaziuotume ta nelemta stulpeli. Masinoje sedejo gerokai pagyvene vyras is moteris. Sakau jiems, gal galite mums kazkaip padeti, pastumti, pakelti…nukabintimus nuo stulpelio? Neilgai dvejoje jie islipo is masinos, ir pagyvenes vyras ivertino situacija, mes nusprendem, kad visgi vaziuoti galima tik pirmyn, bet masinos apacia bus nubrozdinta, ir galbut net ilenks. Ziuriu jis ateina nesinas pakeltuvu. Po dvieju masinos pakelimu ir nustumimu i sali, pastebejau kad tas stulpelis kazkokiu tai keistu budu vis pataiko nukristi i tokia vieta, vos kelis centimetrus nuo svarbiu dugno vietu, su vamzdeliais ir elektros kabeliais, viduje supratimas ir zinojimas, kad mums tikrai padeda. Mes sugebejom masina nuo to stulpo nukelti, Valio. Susedom i masina ir mes issukome i pagrindini kelia toliau ieskoti vietos kur palikti automobili. Surasti vieta Londono centre tikrai nelengva. As tik veliau suvokiau, kad tie zmones isuko i ta keliuka patys turbut net nesuprasdami, ko, nes po to kai padejo mums jie apsisuko ir nuvaziavo savais keliais toliau. Sitaip stai veikia apvaizda. Pavaziave dar keleta simtu metru mes radome pukiausia vieta, kur pastatem automobili ir nukeliavom i koncerta, eiti teko 20 minuciu ir mano dideliam nustebimui, i koncerta pavelavome vos 15 minuciu. Viduje ramybe ir padeka Rojaus Trejybes–AS ESU apvaizdai. Koncerte muzika buvo puiki, bet sielos neliete. Na nieko, muzika tik tada tikrai lies sielos gelmes kada atsivere dvasios broliai ir seses ja kurs ir atliks.
Po koncerto, nusprendem, kad as keliausiu namo o ji keliaus prie masinos pasivaiksciodama ir irgi vaziuos namo. Saku jai, -Zinai, mes pavaziavome tik vos kelis metrus nuo tos vietos kur pakibome ant to stulpo, ir as eisiu atgal su tavimi prie masinos, isitikinti, kad viskas tvarkoje, ir niekas nepazeista, kad kur nors vaziuodama pakeliui nesustotum ir neivyktu dar didesniu problemu. Ji sako -bet juk lauke tamsu, kaip tu pamatysi? –As pasisviesiu telefonu ir pamatysiu. Atejom, o Paisrodo ten kur stovejo musu masina, yra paskutinis raudonu dviauksciu autobusu sustojimas, ir autobusu vairuotojai palike ijungtus zibintus ilsisi. Na stai, sakau jai, ir jokiu zibintu nereikia, viskas mums suorganizuota ir parengta, reikia tik pasitiketi, Ji lengvai mane kumstelejo ir nusisypsojo. Apziurejau masinos apacia, vos keli nubrozdinimai, bet visa kita nepazeista. Atsisveikinom ir issiskyrem. Dabar mano viduje pasirode vaizdiniai, tas noras pasimelsti ir pabuti su Rojasu Trejybe_AS ESU, tarsi specialiai suorganizuotas toks atsitikimas su masina, ir staiga suteikta pagalba, vieta automobiliui nezmoniskai apkrautame Londono Centre. Stai koks rupestis, kada atsiduodi vedimui is vidaus, atsipalaiduoji ir tiesiog leidi vykti ivykiams palengva atiduodamas kontrole to kas vyksta aplinkui. Tereikia tik tureti krypti, o kitkuom bus pasirupinta, jeigu tai atitiks Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU valia.
Ir jus Mano broliai ir seses, kurie skaitote Foruma, raginu atsiduokite Kurejui labiau, atraskite juos viduje jeigu to dar nepadarte ir pasitikekite Rojaus Trejybe-AS ESU, kaip paciu geriausiu partneriu, paciu geriausiu draugu, nes nera didesnes palaimos ir didesnes ramybes negu gyvas rysys su Didziaisiais Sltiniais ir Centrais, o gyvenimas be Ju atrastu savo viduje tikrai naslaitiskas.
Telydi jus ramybes samones busena, kurioje ir yra tas gyvas rysys su musu Rojaus Tevais.
ValdasA
2017-01-04 19:47:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.