Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji dvasios broliai ir seses.Noriu pasidalinti ryskia vizija miego metu, kuri aplanke pries dvi dienas ir labai mane sustiprino.
Vaziavome kazkur kartu su zemiskuoju sunumi jo masina. Zinau, kad jis ir vel nori vaziuoti tuo paciu mazu keliuku kazkur i ta pati liudna patyrima.
As islipu is jo masinos ir jam sakau, kad as ten nebevaziuosiu ir jam patariu, kad nevaziuotu tais senais keliukais, o vaziuotu tuo tikruoju keliu tiesiai. Jis ir sako, kad nevaziuos tik apsisuks ir sugryz i tikra kelia.
Einu mieste, lyg tai butu Klaipedoje ir ieskau gatves kur turiu nueiti. Zinau adresa, bet pasiklydau ir neberandu. O pagalvojau juk turiu ismanuji telefona, tai ivesiu adresa ir parodys kelia, kur man reikia nueiti. Taip ir padarau. Parasau adresa ir pradeda rodyti kaip zemelapi, vingiuotus kelius ir keliukus. Tokia diziule raizgalyne ir vis pleciasi ir pleciasi. Pradejo akivaizdziai net ant gatves asfalto vingiuoti tokios gyslos su tarpais is kuriu pradejo verstis juodos spalvos kaip lava ar kaip smala tirstas skystis.
Ir tokiu greiciu plestis i aplinka, kad net koja kur padeti reikia jau ieskoti. Atsirado dar daugiau zmoniu ir paaugliu vaiku. As juos kreipiu, kad liptu ant kazkokiu stovu, ant nedideliu pastatu, kad issigelbetu. Nes tas juodas tirstas skysti, kaip lava ar smala labai verziasi ir uzlieja viska.
As pati lipu ant kazkokiu paaukstinimu ir tyliai Garbinu Rojaus Trejybe AS ESU.
Vis Garbinu ir Garbinu ir stengiuosi vis kitiems padeti gelbetis. Mane is nugaros iki juosmens uzliejo ta lava. Sustingde mane iki puses, kad nebegaliu net pajudeti.
Garbindama Rojaus Trejybe AS ESU galvoju-
Tur but jau neissigelbesiu ir jei man metas dabar jau nuskesti toje juodoje smaloje ir taip iskeliauti is sios planetos, tai as vistiek pasirenku tarti savo paskutinius zodzius- AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
IR VEL KARTOJU, AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Ta pacia akimirka pajutau issilaisvinima is to juodo sukaustimo ir pakilau aukstai ant kazkokio stovo. Atsibudau garbindama Rojaus Trejybe AS ESU garsiai.
Gavau toki nuostabu sustiprinima ir toki uztvirtinima, kad tik MALDA IR KREIPIMASIS I ROJAUS TREJYBE AS ESU ISLAISVINA, ISGELGEJA IS VISU NEGANDU, SKAUSMU. GELBEJA MUS VISUS ISKELDAMA VIRS TAMSOS I SVIESA.
Tai va ir as taip pat pagalvojau, perskaiciusi Vitos patyrima, kad ir man toki itykejima, kaip mazojo uranto Mato.
Nera taip paprasta isplauti ir isgramdyti savo tersalu statine, kurioje tiek daug susikaupe per gausa metu to purvo.
BET VISA STIPRYBE ATEINA TIK PER MALDA, PER KASDIENI BENDRAVIMA IR KREIPIMASI I ROJAUS TREJYBE AS ESU. NENULEIDZIANT RANKU IR NET SUNKIOMIS AKIMIRKOMS.
Apkabinu visus savo meiles glebiu kartu su Rojaus Tevais.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-12-01 07:57:05
Vakar vėlyvų vakarą atsisėdau pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Pasidalinau keliais nusiskundimais, bet taip – tarsi nėra padėties iš tokios išeities. Staiga pajutau kaip pradėjo tekėti mintys, kurios mane AKIMIRKSNIU nuramino. Iš esmės ten buvo pasakyta – TAI NEJAUGI TU MANAI, KAD AŠ NEGALIU TAU PADĖTI?? – kad ir kokia MAN, sakykim, atrodytų na, sunkų svorį turinti toji problema – kurias sukuria GYVULINIS protas taip tapdamas trukdžiu bandančiam išsiskleisti vis ryškesniu ir ryškesniu dvasiniu žiedu DVASINĖS ASMENYBĖS DIEVIŠKAJAM PROTUI.
Taigi, ta sustiprinančių minčių tėkmė, kur pagrindiniu akcentu buvo tai, KAD JUK AŠ TAU PER AKIMIRKĄ GALIU PADĖTI, TIK PATI TUO PATIKĖK – o mes žinome, kad mums jau VISKAS yra suteikta – ir buvo tai, apie ką dar ryte nežinojau, kad vėl pagalvosiu.
Kartas nuo karto man būna, kad pamaudžia nugarą. Vos vos, bet pasijaučia. Šįryt šeštą ryte pabudus – jaučiu, kad man jau ją skauda ir gerokai. Ruošiu pusryčius ir visą laiką kol gaminu ir jaučiasi tas skaudulys. Nieko sau – pasiguodžiu Vytautui, savo vyrui. Išlydėjusi jį į darbą dirsteliu į laikrodį – dar turiu, daugiausiai, penkias minutes kol ateis laikas kelti vaikus į mokyklą. Galvoju, einu atsigulsiu, gal ne taip skaudės. Bet nepaisydama, kad teturiu vos kelias minutes – atsisėdu – į lovą ir pradedu garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, panyru į maldą – kaip tai darau kiekvieną rytą prieš pakeliant vaikus. Maldoje paprašiau, kad tą skausmą pasiimtų Rojaus Trejybė-AŠ ESU, bet nieko nesitikėdama, jokių lūkesčių nepuoselėdama. Man malonus pats procesas – išsipasakojimas Kūrėjui – TAI JAU RAMINA.
Jeigu tai dar gan ankstyvas rytas, tai dažnai taip būna jog besimelsdamas taip pasineri į tą maldą ir aukšto dažnio virpesiai tave taip maloniai supa, kad tu vėl imi ir užsnaudi. Pramerkiu akis, laikas eiti pas vaikus. Jau labai laikas. Atsistoju, kiek paeinu ir nustembu – dar prieš keletą minučių guliausi į lovą, kad galbūt kiek sumažės skausmas nugaroje, o dabar – JOKIO SKAUSMO, NĖ MAŽIAUSIAI JO NEJAUČIU. Priešingai, netgi toks jausmas, kad apskritai nugara kaip atjaunėjusi. Puiku. Ačiū tau Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Vedu vaikus – Viktoriją ir Matą – į mokyklą. Pasidalinu su jais savuoju patyrimu, viduje jausdamasi maždaug taip – va, matote, kaip AKIMIRKSNIU su Rojaus Trejybe-AŠ ESU galima pasveikti – stengiuosi gi JUOS savo patyrimu sustiprinti. Kai tuo tarpu Matas išklausęs mano pasakojimą kuo ramiausiai ir taria, – TAI KAS ČIA TOKIO?? ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VISUS – TAIP – GYDO.
Taip vaike – pagalvoju, kad man TOKĮ ĮTIKĖJIMĄ.
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2016-11-29 15:14:12
Ačiū tau, Birute, už nuoširdų pasidalinimą savimi, savo patirtais patyrimais, kartu su mumis, tavo dvasios sesėm ir broliais. Ir nors tavieji patyrimai buvo skausmingi tavo kūnui, protui, visgi labai nuostabu, kad visą šį nelengvą laikotarpį tu rėmeisi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir JI - mūsų visų TIKRIEJI TĖVAI tau iš tiesų padėjo, ramino tave tarsi nematoma dvasine ranka, guodė, pakylėjo, stiprino nepasiduoti ir visada remtis tik į Ją. O galiausiai ir tu pati patyrei, o ir mes iš tavo pasidalinimo patyrimais sužinojome dar kartą gyvą paliudijimą, kad su Rojaus Trejybe-AŠ ESU iš tiesų įmanoma viskas. Tik nuolat bendraudami su Ja mes vis labiau prisipildome Jos gyva energija, taigi labiau visapusiškai stiprėjame, tvirtėjame ir fiziniu kūnu, ir charakteriu, gilėja mūsų išmintis ir įžvalga, grožio ir gėrio, tiesos pilnesnis pajautimas, kad galima gyventi išmintingiau, sveikiau, ramiau ir be ligų, su meile ir dvasine pilnatve, ir dalintis patiriama gyva šviesa su visais ir visų labui.
Taip yra paliudijamas gyvojo kelio tikrumas, mumyse ir kitiems. Ir juo eidami vis labiau įgauname pasitikėjimo ir savimi, ir Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir vis labiau pasijuntame gyvybingi ir realūs Jos gyvieji sūnūs ir dukros.
Su meile,
Jurgita
2016-11-06 11:46:32
Miela Birute,
aš taip pat noriu tau padėkoti, kad pasidalinai su mumis savo mintimis ir patyrimais.
Man LABAI patiko, kad tau atliktų kraujo tyrimų rezultatai buvo puikūs nepaisant tavo itin prastos savijautos. Koks tai turėjo būti tau sustiprinimas, o ir gydytojai kuri pamatė tuos rezultatus, pasąmonėj išliks tas patyrimas su tavimi kai ji tiesiog buvo priversta giliau pamąstyti - kaip gi tai įmanoma? Mes dažnai sakome - su Kūrėju įmanoma viskas, tavasis patyrimas kaip tik apie tai.
Telydi tave ramybė, Vita
vvita
2016-11-05 23:01:23
Birute, sese mieloji, ačiū tau kad šitoje virtualioje erdvėje, nuoširdžiai ir atvirai pasidalinai su mumis savo skaudžiais ir džiaugsmingais išgyvenimais. Šitokioje suspaudimo akimirkoje reikalinga drąsa, ištvermė ir gilus, gilus įtikėjimas į visų, šitokių Dieviškųjų savybių Šaltinius, į Tėvą-Rojaus Trejybe-AŠ ESU. TU šaunuolė, tu taip ir darai.
Linkiu, kad visada tu turėtum savyje stiprybės, mintimis susirišti su tais Dvasiniais, Gyvybinės Energijos Šaltiniais ir Centrais.
Iš meilės tau, ir tikriesiems mūsų visų Rojaus Tėvams, apkabinu tave.
Su meile,
Irena,
Šakiai.
RANTULIJA
2016-11-05 17:17:56
Mielieji, kaip gera ir vėl gyventi , kai taip ilgai vaikščiojau bedugnės pakraščiu. Kaip nuostabu dalintis savo patyrimais su nuoširdžiais dvasios broliais ir sesėmis .
Kai jau praėjusią žiemą , Minties Derintojo buvo pasakyta , jog – stoviu ant Permainų slenksčio – tai nė pamanyti negalėjau , jog tie pokyčiai taip stipriai , vos ne mirtinai , palies mane . Ir visa tai prasidėjo pavasario pradžioje , o tęsėsi daugiau negu pusę metų .
Vieną dieną staiga pradėjo suktis galva , ėmė pykinti , skaudėjo krūtinės , pilvo srity . Naktį jaučiau , kad mirštu- nenumirštu , atrodė , kad mano organizmas apnuodytas didžiuliu stipraus alkoholio kiekiu . Ir tada ant mano kūno nusileido tarytum sparnai – toks ramybės šleifas . Visa savo siela išgirdau man Tėvo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU tariamus žodžius – Kaip Jėzus iš Nazareto grūmėsi ant Hermono kalno su demonais , taip ir tu turi kovoti su liga ir savo baimėmis . Ir negali nenugalėti , nes į tave sudėta daug vilčių . Kabinkis į Mane , laikykis Manęs... – toliau nepamenu , kaip nugrimzdau į gilų miegą .
Ryte vos sugebėjau atsikelti iš lovos – kūnas buvo visas drebantis , toks paliegęs , jog maniau , kad turėsiu gulėti lovoje – ir kaip nueisiu pas augintinį vilkšunį , jį pašersiu , o ir šiaip kasdien – pilna visokiausių darbų . Kai tokia silpna ir sunerimusi kreipiausi į Kūrėją , praėjus pusvalandžiui , jau galėjau nunešti šuneliui kruopų košę , o vėliau ir globojamam katinėliui . Paskui – apie ką nė pamąstyti nedrįsau – prisikabinusi prie pavadžio šunį , išėjau pasivaikščioti į mišką . O mano augintinis – tai jaunas , stiprus , nemažas šuo , ir gali net drūčiausią vyriškį nutempti . Nuoširdžiai prašiau savo Tikrųjų Tėvų , kad miške nesukrisčiau , kad saugiai grįžtume į savo kiemą , nors išėjus atrodė , kad esu tokia silpna , jog net negaliu ištarti žodžių , kurie apramintų skubantį šunį , ir jis manęs palauktų . Tačiau tą dieną , kas atrodė neįtikėtina , aš tik keletą kartų buvau prisėdusi , ir visą laiką buvau užsiėmusi kasdieniais darbais .
Visgi tuom viskas nesibaigė – sekė ilgi mėnesiai , pilni sutrikusios kūno energetinės pusiausvyros pasireiškimų kasdien , nuo ryto iki vakaro – galvos svaigimas , didžiuliai kraujagyslių spazmai , skausmai skrandžio , žarnyno srity , didžiulis kūno diskomfortas , retsykiais prigęstanti sąmonė .
Per pirmą ligos mėnesį , kelias naktis iš eilės , sapne , buvo atėjusi prieš kelis metus iš šio pasaulio jau iškeliavusi anyta , ir labai kvietė mane eiti drauge , bet aš sugebėjau atsisakyti , kas ją labai suerzino .
Per keletą mėnesių nukrito daugiau kaip trylika kilogramų kūno svorio , nors ir šiaip nebuvau apkūni . Tiesiog akyse menkau , džiūvau . Ir nors Minties Derintojo buvau perspėta , jog svoris pasieks 52 kg ribą ir geriau jau nelipčiau ant svarstyklių , nes išsigąsiu . Žemiškoji šeima ir aplinkiniai stebėjosi , kas čia su manimi darosi , mačiau ir girdėjau įtarių žvilgsnių ir kalbų , jog tikriausiai vėl atsinaujino onkologinė liga , kas man irgi kartais keldavo abejonių . Nenorėjau dar palikti šio pasaulio , nerimas grauždavo širdį , kad be manęs pražus žemiškasis sūnus su drauge , o žemiškasis sutuoktinis ims dar labiau lėbauti , ir visiškai susigadins jau ir taip smarkiai pašlijusią sveikatą , o ir kiti – tik liūdės ir risis pakalniui . Tačiau mano ir mūsų visų Tėvas – Motina – Rojaus Trejybė-AŠ ESU ramina sakydama , jog sumenks ir sumažės tik mano fizinis kūnas , o siela-dvasia apsivalys , sustiprės , išskaistės ir galės ištikimiau tarnauti Kūrėjui ir savo dvasios broliams ir sesėms .
Sunerimę artimieji , matydami negerėjančią mano savijautą , vis klausė , ar nežadu kreiptis į gydytojus , tačiau viduje jutau tokį tvirtą žinojimą ir supratimą , jog gydysiuos pati .
Jau seniai buvau užmiršusi , ką reiškia sirgti , jausti fizinio kūno organų išderintą veiklą , o taip pat atsirandančią įtampą , baimę , nerimą dėl tokios kūno būsenos . Šįkart mano dvasinės asmenybės materialų apvalkalą iš pusiausvyros išvedė virškinimo organų sistemos veiklos sutrikimai , sumažėjęs kraujagyslių tonusas , ką jutau visu kūnu . Nors jau beveik šešis metus maitinuosi vegetariškai , tačiau , vis tik labai dažnai neatsilaikydavau nesuvalgiusi kvietinių miltų kepinių , sausainių , pyragų , įvairių saldumynų – duonos nevalgau jau ilgą laiką . O ir šiaip į mitybą žiūrėjau šiek tiek pro pirštus , kas mano jautriam fiziniam kūnui kenkė ir teršė jį .
Kai taip sunkiai susirgau , ūmiuoju periodu pajutau , jog turiu atsisakyti kuriam laikui materialaus maisto – gėriau tik tyrą vandenį ir meldžiausi . Vėliau perėjau prie nedidelio kiekio daržovių nuoviro , o paskui jau valgiau ir po kelis šaukštus trintų daržovių košės ¬– koks nuostabus buvo jų skonis ¬– atrodė , kad nieko gardesnio gyvenime nebuvau ragavusi .
Buvo akimirkų , kai jausdavausi tokia silpna kūnu ir dvasia , jog verkdavau ir klausdavau Tėvo , kaip čia man nesiseka pasiimti jau suteiktos sveikatos . Rojaus Trejybė¬¬-AŠ ESU nuramindavo , kad viskam reikia kantrybės , laiko ir išmintingo gydymo .
Ir kai diena iš dienos , mėnuo po mėnesio savijauta negerėja , tai prarasdavau ir viltį , jog – viskas pasikeis . Kartais ateidavo ir dar baisesnės mintys – kad nebenoriu gyventi . Tačiau , kai šiek tiek pagerėdavo , tai ir vėl grįždavo pasitikėjimas Kūrėju .
Įpusėjus gijimo-sveikimo laikotarpiui , vieną naktį regėjau tarytum sapną-vaizdinį , kuriame – aš ir mūsų Dvasios Mokytojas Algimantas einame susikibę už parankių apniūkusiomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis , lipame ir leidžiamės laiptais , brendame per balas , o iš mūsų ir tarp mūsų sklinda Tokia Galinga Begalinė Visaapimanti Meilė , kokios žemiškajame gyvenime beveik neįmanoma patirti ...
Kiek jėgų ir ramybės suteikia Kūrėjas , kai mes tik šito nuoširdžiai trokštame ir atsiveriame Jam . Ir niekada neapleidžia . NIEKADA . Kaip ir mano atveju – atrodo , kad jau žemė slysta iš po kojų ir jau čia pat pabaiga – ir tada ateina sustiprinimas , viltis , net tą akimirką kiekvienam reikalingi mokymai . Koks nuostabus ir tobulas Visa Ko Šaltinis ir Centras , kai sukurdamas skirtingus , unikalius , originalius , nepakartojamus tvarinius , kiekvienam suteikia ir skirtingus mokymus per Minties Derintojo veikimą , siunčia į pagalbą Apvaizdą – tik reikia nuoširdžiai atsiverti , besąlygiškai pasitikėti ir ramiai įsiklausyti . Ir kas tiks vienam Kūrėjo vaikui , tas gali netikti kitam . Kaip ir mano atveju – ne kartą regėjau sapne¬-vaizdiny verdamas su lupena bulves , šviežias morkas , sodrių avokadų puseles – taip buvo perteikta , kad mano išsekusiam kūnui reikalingos šitos daržovės , nes trūksta kalio , magnio ir kitų mineralinių medžiagų bei vitaminų .
Vis tik , praėjus keturiems mėnesiams nuo susirgimo , kreipiausi į medikus . Gydytoja , kaip ir dauguma mūsų dvasios brolių ir senių , netikinti vegetarinės mitybos privalumais ir nauda , ir net nepritarianti tokiam maitinimuisi , negalėjo patikėti , kai pamatė mano kraujo tyrimų rodiklių atsakymus , nes atrodžiau nekaip – paliegusi , išbalusi – o ir aš pati nustebau , nes jaučiausi silpnai . Tačiau visi tyrimų rodikliai buvo normos ribose , ir net daugiau – niekada hemoglobinas nebuvo toks aukštas , net kai buvau visavalgė ir valgiau mėsą , jis buvo daug žemesnis , o dabar – 133g/l . Arterinis kraujo spaudimas taip pat buvo optimalus – 120/80mm Hg . Tik po skrandžio tyrimo , paaiškėjo , kad yra silpno veikimo Helicobacter pylori bakterijų . Vartojau paskirtus antibiotikus , nuo kurių ypač blogai jaučiausi . Šiek tiek skrandžio skausmai sumažėjo , tačiau prasta savijauta vargino dar ne vieną mėnesį , nors į gydytojus nebesikreipiau .
Per tą ilgą gijimo-sveikimo laikotarpį visiškai pasikeitė mano maitinimosi įpročiai – neliko jokių miltų gaminių , saldumynų , kito nesveiko maisto – juos pakeičiau žaliomis ar virtomis daržovėmis , vaisiais , grikiais , avižų dribsniais , pupelėmis , žirniais , soja , džiovintais vaisias ir riešutais , kefyru , liesa varške ir sūriu .
Tačiau dar didesni pokyčiai įvyko mano prote ir dvasioje – dabar vis mažiau susierzinu , visus suprantu , o svarbiausia –VISUS MYLIU , NEIŠSKIRIANT NĖ VIENO , VIENA IR TA PAČIA BEGALINE AMŽINA MEILE...
Tokia Kūrėjo valia , toks jo sumanytas Evoliucinis planas ir Gyvasis Gyvenimo Kelias man , nes Jo tvariniai turi augti ir vystytis Šviesos ir Tiesos link .
Kodėl susirgau šį kartą , tai tik rodo , kad manyje dar stigo giluminio pasitikėjimo Tėvu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU . Negalėdama pakilti virš tamsios aplinkos ir pati skleidžiau žemesnius emerginius virpesius .
Iš tiesų , liga ir sveikimas – tai yra kova su savimi , patyrus fizinę kančią fiziniu pavidalu , reikia pereiti savęs įveikimo ribas . Ir , kai šitoje kovoje sveiksta kūnas – auga ir stiprėja dvasia .
Dabar įžvelgiu tris pagrindinius Kūrėjo tikslus ir motyvus , kodėl turėjau šį skausmingą , sunkų ir ilgai užsitęsusį – žiūrint mirtingojo akimis – patyrimą .
Pirmas tikslas – tai manęs išbandymas ir patikrinimas , kiek giliai esu įtikėjusi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU , ir ar bus galima Ateities Amžinybėje patikėti svarbias ir sudėtingas užduotis .
Kitas tikslas – tai mano dvasios skaistinimas , apvalant gyvulinį protą nuo baimės , abejonių , nerimo...
Ir trečias – tai galutinis mano nesveiko gyvenimo būdo pakeitimas , kad itin jautrus fizinis apvalkalas – Kūrėjo ir mano šventovė – niekada nebesirgtų , ir galėčiau kurti ir bendradarbiauti su visa Kūrinijos šeima dar ilgus dešimtmečius ir daugiau...
Kita vertus , toks urantų dvasių skaistinimas , fizinių kūnų valymas , koks taip intensyviai vyksta dabar , tai yra – mūsų ruošimas , stiprinimas artėjantiems dar didesniems iššūkiams , sukrėtimams ir įvykiams , kurie dar laukia tamsios žmonijos . Jau stovime ant Permainų slenksčio , todėl žengti į Amžinybės Ateitį turėsime drąsiai , ryžtingai , tvirtai , kupini atsidavimo mūsų visų Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU .
Visus su meile apkabinu
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė
Birutė
birute1
2016-11-04 22:12:23
Miela Laima, nuostabūs tavieji patyrimai su tavo žemiškąja seserimi. Ir ačiū, kad pasidalini jais su mumis visais forume.
Man labai patiko tavasis patyrimas su moterimi atvykusia į tavo žemiškojo sūnaus darbą – automobilių remonto servisą. Juk tu gyveni tokiose platybėse kur lietuviškai kalbančių retai sutinki, o čia štai toks nuostabus patyrimas, kad štai jums abiems – tau ir tavo biologinei seseriai – atvykus pas Deividą – ir iš anksto to neplanavus – tokia nuostabi patirtis, sutikti lietuviškai kalbantį ir suteikti dvasinę šviesą, dėl to ir – nuraminti. O kokia tai nuostabi patirtis ir tavo žemiškajai seseriai stebint tave tokioje pamokančioje ir ją situacijoje – tam ir yra sumanytas gyvasis kelias, per mūsų aktyvų veikimą drauge su atrastu savyje Kūrėju vardan visumos. O tai stiprina ir patį taip veikiantįjį – šaunuolė.
Telydi tave ir tavo žemiškąją šeimą ramybė, Vita
vvita
2016-10-23 23:00:26
Mielieji, dvasios broliai ir seses.
Paskutinias savaites ypac uzliejo galinga banga patyrimu ir isukiu. Tie visi patyrimai, kaip ryskus saules spindulys, kuris prasiskverbia i kiekviena kampeli ir sildo, ir kartais kaitina degindamas. Mane silde ir degino.
Kaip visi zinome, saulutes kartais ir pasisaugoti turime. Megautis siluma pavesyje.
Tik dabar pradejau suprasti kiek daug visa laika saves isdalinu kiekvienam sutiktajam.
Per ta gausa patyrimu ir man taip ivyko, kad prireike to silumos pavesio sukaupti ir prisipildyti Rojaus Trejybes AS ESU energija.
Tos nuostabios patyrimu savaites tapo norma aktyvaus gyvenimo.
Kiekviena diena paskutiniu metu guodziu ir stiprinu verkenti, stresuojanti, liudna, skubanti. Apkabinu, glostau ir raminu susitikdama su klientemis,
su bendradarbemis ir dar telefonu nori isgirsti mano raminanti balsa, kaip daugelis sako. Ir taip be pertrukos- tai gyvenimas tikroveje.
O kai dar ir zemiskoji sesuo atvyko su savo rupesciais ir bendraudama su savo vyru is kur sklido TOKIO, TOKIO ZEMO DAZNIO VIRPESIU JEGA, KAD BLOSKE MANE PRIE ZEMES. TAM BUVAU VISISKAI NEPASIRUOSUSI IR DAR VISISKAI NEZINOMAS PATYRIMAS.
Kai jie abu, mano zemiskoji sese ir jos vyras kalbejosi skaipu, nenorint teko girdeti.
Sedau ant grindu ir emiau melstis.
Maldai niekaip negalejau susikaupti, tie zemo daznio sklindantys virpesiai bloske mane i tamsa, lyg temptu kartu zemyn.
Prisiminiau kazkuri Algimanto pamokyma, kad bus ateityje taip sunku, nes visa dauguma zmonijos eina zemyn, bus dar daugiau tamsos ir chaoso, ir tada gelbes tik MALDA KUREJUI. Kad reikia jau dabar GILINTI ATSIVERIMA, KAD GALETUME ISLIKTI SVIESOJE IR ISTVERTI TAS TAMSOS BANGAS.
Man dave Rojaus Trejybe AS ESU ta nuostabu patyrima ir isbandyma, kada zemo daznio virpesiai jau traukia tave kartu i praraja.
Pradzioje pajegiau tik kartoti TEVE, TEVE..
Veliau, GARBINU IR SLOVINU, GARBINU IR SLOVINU..
Ir vis nenustojau deti pastangas. Veliau jau pradejau galeti ir daugiau testi malda, kol pajegiau jau ir siusti GEROVE IR MEILES VIRPASIU PAJUTIMA KIEKVIENO VIDUJE, KAD SUSILTU TEVISKA SILUMA, KURIA IR SIUNCIA MUSU VISU ROJAUS TEVAI. Ir dar viso ko siunciau, kad bangos sumazetu.
Po tikrai dideliu pastangu, aplinka ir tas pokalbis tarp dvasios brolio ir sese eme rimti.
Ir man paciai atejo ramybe, kuria toliau galejau dalintis su zemiskaja sese. Tuo kartu savo issekimo nepajutau. Tik veliau vakare pradejau jausti ryskia energijos stoka.
O sekancia diena negalejau islipti is lovos jau ir per didziuli fizini viso kuno skausma, kaulu lauzyma. Skausmas nepakeliamas. Negalejau net pirstuko pajudinti. Nesupratau kas vyksta. Beveik visa diena miegojau. Prabundu, pagarbinu ir vel uzmiegu.
Panasia busena jau esu turejusi pora kartu, tik ne tokio issekimo, tada dar nieko nezinojau ka zinau jau siandien.
Dar sekancia diena paskambinau Algimantu ir gavau paasikinima ir sustiprinima, padrasinima.
Siandien dziaugiuosi ir sava busena zinau, kodel Jezus atsiskirdavo nuo savo mokiniu ir iseidavo pasikalbeti su TEVU ir pasimelsti.
O juk butina prisipildyti, tik per nuolatini rysi ir malda, tos ROJAUS TREJYBES AS ESU ENERGIJOS, kad turetume pakankamai pasidalinti su kitais sustiprindami
ir apkabindami KUREJISKU glebiu kiekviena.
Paskutines savaites as tik dalinau, o pasisemti is SALTINIO neskyriau pakankamai laiko is savo nezinojimo ir patirties stokos. Ne esu dar stipri dvasine mokytoja, o tai ateina pamazu, su patirties kaupimu.
O dabar savu patyrimu zinau, kaip sunku atstatyti pusiausvyra ir jegas.
Reikia net keliata dienu.
O dziugina tas, kad zinau krypti ir kelia i SVIESA, i GERI KURI RODO ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Kaip svarbu, net nepaprastai svarbu palaikyti gylumini rysi su KUREJU, ROJAUS TREJYBE AS ESU. Deti kasdienes pastangas pildytis ta SVIESA IR TIKROVES VIRPESIAIS IS SALTINIO IR CENTRO, nes negali zinoti kiek ir kada prireiks tos sviesos energijos sustiprinumui kitu, silpnesniu dvasios broliu ir sesiu.
Bukite visi apkabinti sviesa ir meile.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-22 21:38:53
Mielieji dvasios broliai ir seses.
MANO PATYRIMAI SUSITIKUS SAVO ZEMISKAJA SESE PO DEVYNERIU METU NESIMATYMO.
Dar vienas tesinys.
Pries daugybe metu musu zemiskoje seimoje ivyko tragedija. Ta karta zemiskoji musu mama pakele ranka pries save, nutrukdama fizine gyvybe sava valia, taip pakeisdama savo tolimesni likima. Mes likome trys vaikai. Uz mane vyresnis pusantru metu brolis, kuri jau iskeliaves i morontinius pasaulius pries du metus, as ir mano zemiskoji sesuo jaunesne seseriais metais. Kuri ir gyvena dabar pas mane. Sesei tuo kartu buvo tik dvylika metu. Nuo vaikystes buvau jai ramstis ir visakeriopa pagalba.
Anksti istekejus tapau jai drauge, sesuo ir mama.
Praejus porai dienu po susitikimo su zemiskaja sese, suzinojau kokiose kanciose ir liudesyje ji gyvena. Daugybe metu gyvendama su vyru, turedama jau suaugusiu vaikus- dukra ir sunu, visuomet jaute vienatve ir ilgesi mums.
Ir vieno savaitgalio susitikimo metu ir su mano sunaus seima, mums visiems pasake, kad pagaliau pasijuto suradusi seimos siluma ir ramybe. Sakydama, kiek ilgai gyveno vienatveje ir tik dabar suprato ka reiskia seima, kai apsikabino mus, mane ir Deivida.
Kaip mes jau visi zinome, tas apsikabinimas buvo nepaprastas, o su Rojaus Trejybe AS ESU. Ir ji nesamoningai ta jaute savo vidumi, ta siluma, nusiraminima, geri, kuris ir ramina, kai skleidi savo vidumi apkabindamas kiekviena tuo paciu glebiu kaip ir Rojaus Tevai. Mes eidami tikroves sviesos keliu ir apkabiname, kaip as sakau, is dusios kiekviena, kad pajustu ta gylu prispaudima su meile.
Daugeli musu dvasios broliu ir sesiu veda ir kuzda is vidaus Minties Derintojas kreipdamas zingsni ir zvilgsni lik SVIESOS IR TIESOS net nezinant kodel.
Per tuos patyrimus ir pati igyjau dar didesnes drasos Garbinti ir Slovinti jau garsiai ir drasiai kiekviena diena Rojaus Trejybe AS ESU, kad ir mano sesuo tai girdetu.
Viena toki grazu vakara, sedejau ant grindu ir tyliai meldziausi. Taip pat tyliai atslinko ir mano zemiskoji sese. Pakvieciau atsisesti kartu. Is nugaros ja apkabinau, priglaudziau prie saves ir garsiai pradejau Garbinti Rojaus Trejybe AS ESU. Po garbinimo pradejau prasymu malda.
Visa ta maldu laika tarsi ja supavau glebyje apkabinusi. Liejosi tokia nepaprasta karscio banga. Degiau ir sildziau savu glebu su Rojaus Tevu siluma savo zemiska sese. Ir medziausi, meldziausi, kad ji viena akimirka istirpo mano glebyje. Vel pajutau tokia galinga jega pulsuojancia aplinkoje ir didziuli sesers nusiraminima, tolygu jos kvepavima. Nugrimzdau i tyla. Kiek tai uztruko nezinau. Pradejo judeti sesuo mano glebyje sugrazindama i ta aplinka kurioje sedejome.
TIK REIKIA VISA SAVA ESYBE NUOSIRDZIAI KREIPTIS I ROJAUS TREJYBE AS ESU IR TROKSTI TOS GEROVES KITAM, SIPNESNIAM UZ SAVE VARDAN VISU LABUI. NE DEL SAVES, O KITU SUSTIPRINIMUI IR PATS PATYRI TA SUSTIPRINIMA.
Vis kreipiau zvilgsni ir mokiau, kaip nieko nereikia planuoti isanksto. Viska jau turime sudeliota ir del musu vaiku suplanuota TIKRUJU ROJAUS TEVU, tik atsiverk naturaliam vedimui is vidaus ir viska zinosi kur turi eiti ir ka daryti.
Pradzioje mano zemiskoji sesuo nepatykejo, maciau is zvilgsnio. Kuo daugiau leisdo laika kartu, kieviena akimirka isitikino, kaip lengva ir be jokio streso gali padaryti daugybe dienos darbu su KUREJU KARTU kai atsiduodi vedimui is vidaus.
Is daugybe tu nuostabiu akimirku, viena tokia ryski buvo viena diena, kada abi vaziavome masinoje, kai pasukau i gatve, kurioje dirba mano sunus. Sese ir paklause, kur vaziuoju. Nieko negavodama pasakiau pas Deivida. Neplanavome uzsukti. Ta karta net pati nezinojau kodel pasukau.
Uzejome pas sunu, kaip visada apsikabinome, o as jam ir pasakau, kodel pas tave esu nezinau. Nors jau mes abu visuomet zinome, jei kas vyksta tai taip ir turi buti. Jei esu cia reiskia kazka turiu pasakyti. Tai yra daug kartu mums buve.
Ateina labai pavargusi moteri ir papraso, kad jei reikia pataisyti kazkoki masinos gedima. Pasikalbejusi su Deividu paduoda masinos raktus apziurai.
Ziuriu i ta dvasios sese ir sypsausi. Ji pradejo pasakoti, kaip ka tik grista is Niujorko po ilgu vaziavimo valandu yra labai pavargusi, nes reikia priziureti sergancia mama, kuriai virs devyniasdesim metu, todel ir grizta cia gyventi. Kelioneje labai pavargo, nes be sutojimo vaziavo masina daugybe valandu. Diziulis nuovargis ir galvos skausmas.
Norejosi jai padeti. Tuoj pakreipiau pokalbi dvasine linkme, sakydama, o jei vaziuotumei kartu su Kureju nuovargis butu daug mazesnis. Pasirodo kalba lietuviskai su didziuliu akcentu, nes tik mama lietuve, o ji visa laika gyvena cia JAV.
Pasakoja kaip lanko joga, medituoja ir iesko Dievo. O, galvoju man cia tinka.
Atsargiai pradejau kreipti jos zvilgsi link Kurejo. Tik per malda, ne per meditacijas, o per tikrai gyva malda gali ir tu ir kiekvienas atrasti KURINIJOS KUREJA savo viduje. O gyva malda tai pokalbis su MUSU VISU TEVU, KURINIJOS KUREJU, SVIESOS IR MEILES CENTRU. Kalbeti rekia savais zodziais, kaip kalbi man ar paciam geriausiam draugui, tai ir yra malda , tai issilaisvinimas is streso, is baimes, is ligu ir kancios. Ir mamai pasakyk. O dar geriau melskis salia ir kartu su ja. Ir daug dar visko pasakojau zemindama viska i paprastuma ir jai suprantamiau.
Su malonumu paeme anglu ir dar paprase lietuviu kalba Jezaus Kristaus "Kalbu Jums Vel" knygas, nes sake viena lietuve labai nores tos knygos.
Ir lanstuka idaviau, nurodydama svetaines puslapi.
Apsikabino dovana ir dekodama nuejo.
Tuo pat sugryzo ir pasake, KAIP TAI TIKRU TIKRIAUSIA TIESA KA IS MANES ISGIRDO, NES PAJUTO NUSIRAMINIMA IR PRAEJO GALVOS SKAUSMAS. Ir dar pasake, kad tiesa atpazysta savo jautimu. Apsidziauge sakydama, kad tokios masinu remonto dirbtuves, kad gautu ir suremontuota masina ir dvasine sviesa dar nerado visoje Amerikoje.
Is kart supratau, kodel buvau atvesta butent ta akimirka ir butent cia.
Gyvenant kartu ir realiai matant visa tai, vis maziau pradejo stebinti ir mano zemiskaja sese.
Ir vel ta pati kartoju ir uztvirtinu, kaip gera neplanuoti, o gyventi vedamai is vidaus ROJAU TREJYBES AS ESU.
Ne visada viskas musu gyvenime vyksta sklandziai. Buvo ir tokiu susitikimu, kai mano paskleista sviesa dziaugesi ta akimirka viena kliente ir pritare vis gerdama ir troksdama daugiau pateikdama klausimus.
Po triju savaiciu sugrizusi vel pasigrazinti, nuo pirmos minutes sklido didziulis pasipriesinimas is jos vidaus. Tikrai zinau, kad pati nesuvoke to savo gyvulinio proto is vidaus pasipriesinimo, visa sava esatimi kabinejosi prie kiekvienos smulkmenos, ejo toks galingas zemo daznio virpesiu srautas, kad nepadejo nei mano maldos aptarnavimo metu kalbamos tyliai. Turejau minutei palikti ja ir eiti nusiplauti rankas saltu vandeniu ir pati atsigeriau salto vandens.
Sugrizau testi aptarnavima, paemiau masazuoti rankas, net istrauke ir atsisake bet kokio mano prisilietimo ir iseidama pasake , kad dar man niekada nera taip buve. Pakraipe galva ir atsisveikino. Liaudiskai tariant, pabego.
Jei buvo per daug sviesos, kuria skleidziau tyliai maldomis. Tuo kartu pati labai jutau gilu rysi su Rojaus Trejybe AS ESU, rezultatas ivyko per akimirka.
KIEKVIENA DIENELE PAPRASAU, KAD ZENGTU SU MANO ZINGSNIU KARTU IR KALBETU MANO LUPOMIS ROJAUS TREJYBE AS ESU. IR TAS ZINOJIMAS, KAD KIEKVIENOJE AKIMIRKOJE YRA ROJAUS TEVAI LABAI RAMINA IR VEDA I SVIESA IR TIESA SU MEILE JAU TIKROVEJE.
Taip ir rodome zemiskajai sesei KUREJA,
kiek pajegiame kiekviena akimirka savo gyvenimu.
Visus apkabinu savo siltu, pilnu meiles glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-21 22:48:48
Ačiū,miela Laima.Skaičiau ir aš kartu gėriau tą šviesą.Ašarų negalėjau sulaikyti,jos liejosi kaip mažo vaiko.Tai ne tik patyrimas,bet nuostabus mokymas.
Visus apkabinu meilės glėbiu.
VJANINA
2016-10-21 09:33:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.