Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Si lietinga sekmadieni su drauge keliavom i koncertaSi sekmadieni Londone, nenustodamas pliaupe lietus, namuose turejau draugu ir mes su viena drauge ruosemes su keliauti i koncerta pasiklausyti muzikos. Nusprendem vaziuoti i beveik pati Londono centra su automobiliu, rizikinga, bet is ten jai arciau parvaziuoti namo. Dar pries isvaziuojan as pajauciau stipru nora is vidaus, pabendrauti su Rojaus Trejybe-AS ESU, su Jais susijungti ir pabuti. Pakvieciau ir ja. As garbinau Rojaus Trejyebe-AS ESU o ji meditavo, Rojaus Trejybes-AS ESU ji dar negarbina, tik klauso kaip garbinu as. Mane uzpludo tokia gili ramybe, ir pasitikedamas Rojaus Tevais. Iskeliavom. Ivaziuojant i Londono centra, judejimas suintencyvejo, ir pravaziave du posukius, kur turejom nusukti, pasukome i trecia. Londono centre, navigacija nelabai gerai veikia, del labai daug aukstu pastatu ir siauru gatveliu, ir dideles sankaupos zmoniu su telefonais, del to labai veluoja ir navigacija, kad parodytu reikiama posuki. Pradejom ieskoti vietos kur pastatyti masina. Laiko iki koncerto pradzios puse valandos, ir neskubant buvo galima laisvai suspeti. Isukome i maza gatvele, ieskodami vietos, pasirodo ta gatvele gale uzblokuota is pravaziuoti neina,o vietos palikti masina taip pat nera, reikia apsisukti. Aplink stulpeliai, kad niekas nepravaziuotu toliau. Ji pradejo apsukineti automobili, pro langa akies krastu pastebejau, kad vienas stulpelis nulenktas, bet kaip visada pasitikedamas Rojaus Trejybe-AS ESU ramiai sedejau ir pamaniau kad ir ji ta stulpeli mate. Dideliam mano nustebimui po keliu akimirku pajutau, kad masina jau ore ir… ant to nulenkto stulpelio kabo… Islipau is masinos, lietus pliaupia, pasiziurejau po masina, ir galvojau, na va, ka gi dabar daryti, laiko iki koncerto liko nedaug, o mes kabome. Sakau jai pavaziuok atgal, ji bando vaziuot atgal, o stulpelis dar labiau remiasi i varikli is apacios. Na ir istrigom, pagalvojau, po galais ka gi daryti, jei skambinsime i pagalba tai uzims daug laiko kol mus suras ir nukels ir apie muzika galima jau pamirsti. Ji dar bande man pasakyti, kad as pabandyciau masina pakelti, kai ji bandys vaziuoti pirmy, kad tas nulenktas stulpelis kazkaip praslystu dugnu, kur gi as ja galiu pakelti per sunki. Po keleto pabandymu vienas ratas dar labiau pakibo ore ir jokio sanco issikapstyti nera. Staiga i ta pati keliuka kuris gal tik 20 metru ilgio isuka kita masina, ir kaip niekur nieko sustoja. Galvoju, nueisiu paprasysiu gal pades pastumti ar pakelti, kad kaip nors pravaziuotume ta nelemta stulpeli. Masinoje sedejo gerokai pagyvene vyras is moteris. Sakau jiems, gal galite mums kazkaip padeti, pastumti, pakelti…nukabintimus nuo stulpelio? Neilgai dvejoje jie islipo is masinos, ir pagyvenes vyras ivertino situacija, mes nusprendem, kad visgi vaziuoti galima tik pirmyn, bet masinos apacia bus nubrozdinta, ir galbut net ilenks. Ziuriu jis ateina nesinas pakeltuvu. Po dvieju masinos pakelimu ir nustumimu i sali, pastebejau kad tas stulpelis kazkokiu tai keistu budu vis pataiko nukristi i tokia vieta, vos kelis centimetrus nuo svarbiu dugno vietu, su vamzdeliais ir elektros kabeliais, viduje supratimas ir zinojimas, kad mums tikrai padeda. Mes sugebejom masina nuo to stulpo nukelti, Valio. Susedom i masina ir mes issukome i pagrindini kelia toliau ieskoti vietos kur palikti automobili. Surasti vieta Londono centre tikrai nelengva. As tik veliau suvokiau, kad tie zmones isuko i ta keliuka patys turbut net nesuprasdami, ko, nes po to kai padejo mums jie apsisuko ir nuvaziavo savais keliais toliau. Sitaip stai veikia apvaizda. Pavaziave dar keleta simtu metru mes radome pukiausia vieta, kur pastatem automobili ir nukeliavom i koncerta, eiti teko 20 minuciu ir mano dideliam nustebimui, i koncerta pavelavome vos 15 minuciu. Viduje ramybe ir padeka Rojaus Trejybes–AS ESU apvaizdai. Koncerte muzika buvo puiki, bet sielos neliete. Na nieko, muzika tik tada tikrai lies sielos gelmes kada atsivere dvasios broliai ir seses ja kurs ir atliks.
Po koncerto, nusprendem, kad as keliausiu namo o ji keliaus prie masinos pasivaiksciodama ir irgi vaziuos namo. Saku jai, -Zinai, mes pavaziavome tik vos kelis metrus nuo tos vietos kur pakibome ant to stulpo, ir as eisiu atgal su tavimi prie masinos, isitikinti, kad viskas tvarkoje, ir niekas nepazeista, kad kur nors vaziuodama pakeliui nesustotum ir neivyktu dar didesniu problemu. Ji sako -bet juk lauke tamsu, kaip tu pamatysi? –As pasisviesiu telefonu ir pamatysiu. Atejom, o Paisrodo ten kur stovejo musu masina, yra paskutinis raudonu dviauksciu autobusu sustojimas, ir autobusu vairuotojai palike ijungtus zibintus ilsisi. Na stai, sakau jai, ir jokiu zibintu nereikia, viskas mums suorganizuota ir parengta, reikia tik pasitiketi, Ji lengvai mane kumstelejo ir nusisypsojo. Apziurejau masinos apacia, vos keli nubrozdinimai, bet visa kita nepazeista. Atsisveikinom ir issiskyrem. Dabar mano viduje pasirode vaizdiniai, tas noras pasimelsti ir pabuti su Rojasu Trejybe_AS ESU, tarsi specialiai suorganizuotas toks atsitikimas su masina, ir staiga suteikta pagalba, vieta automobiliui nezmoniskai apkrautame Londono Centre. Stai koks rupestis, kada atsiduodi vedimui is vidaus, atsipalaiduoji ir tiesiog leidi vykti ivykiams palengva atiduodamas kontrole to kas vyksta aplinkui. Tereikia tik tureti krypti, o kitkuom bus pasirupinta, jeigu tai atitiks Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU valia.
Ir jus Mano broliai ir seses, kurie skaitote Foruma, raginu atsiduokite Kurejui labiau, atraskite juos viduje jeigu to dar nepadarte ir pasitikekite Rojaus Trejybe-AS ESU, kaip paciu geriausiu partneriu, paciu geriausiu draugu, nes nera didesnes palaimos ir didesnes ramybes negu gyvas rysys su Didziaisiais Sltiniais ir Centrais, o gyvenimas be Ju atrastu savo viduje tikrai naslaitiskas.
Telydi jus ramybes samones busena, kurioje ir yra tas gyvas rysys su musu Rojaus Tevais.
ValdasA
2017-01-04 19:47:08
Mielas Valdai A, panorau tau padėkoti už nuoširdu pasidalinimą savo patirtimi.
Nežinau, kaip tai atsitiko, bet tavo kiekvienas parašytas žodis smigo man į širdį.
Ir tai yra tiesa: nėra ir būti negali didesnio pasitenkinimo, kada artimui savo atlieki veiksmą meilės motyvu. Va, čia /aš taip galvoju/, akimirksniu suveikia Priežastingumo dėsnis; pajunti tokią būsena kurią sunku žodžiais išreikšti. Tuo labiau kada darai taip kad, "Kad kairė nežino ką daro dešinė".
Turiu ne menką patirtį ką reiškia, kai gerą daroma be meilės motyvo.
Ritualinė bažnyčia taip pat moko dalinti "almužnas"- šelpti vargstančius, tik apie šio veiksmo KOKYBĘ pamiršo pamokyti.
Visiems linkiu širdžių ramybės ir taikos, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos.
Su meile,
Irena,
Šakiai.
RANTULIJA
2016-12-12 09:38:00
Siandien ryte turejau toki idomu vidini patyrima, kuriuo ir noriu su jumis pasidalinti. Einant siuo Gyvuoju Keliu mes jauciame vidinius pasikeitimus musu viduje, o taip pat turime ir ivairius isorinius patyrimus. Vidiniai patyrimai, kurie ateina kaip mazyciai zingsneliai, mumyse pakeicia musu paciu energijos ir asmenybes charakterio pasireiskimo kokybe, kada del musu vis gilejancio atsiverimo Rojaus Trejybei-AS ESU, ivyksta tam tikri pasikeitimai- transformacijos. Koreguodamas mokyma, kuri verciau i rusu kalba, skaitydamas ji vel ir vel, pajauciau nora pagarbinti Rojaus Trejybe-AS ESU, ir staiga viduje pajutau ka reiskia motyvas ’’As garbinu ir slovinu Tave, meiles motyvu, ir noriu is meiles Tau daryti visus darbus’. Daug kartu mes tariame zodzius savo maldoje ar garbinime, kurious isgirstame is Algimanto mums perduodamu maldu, arba tie zodziai issiverzia gyva versme is musu atvertu Sielu-Dvasiu, garbinimo ar maldos metu. Bet si karta as viduje isgyvenau tu zodziu tikra prasme, kai pasakyti is vidaus zodziai savo energine israiska tikrai atitiko mano vidine busena, o ne tik buvo vien istarti zodziai, tie zodziai tapo kunu, tapo mano dalimi. Uz musu pastangas atsiverti Kurejas mus visada apdovanoja nauja virpesiu kokybe.
Paskutiniu metu vis galvojau ape darbu atlikimo motyvus musu gyvenime, ir kokiu paskatu vedami mes darbus atliekame. Ir stai sioje garbinimo maldoje is mano dvasios vidaus issiverze Kurejui pasakyti zodziai, butent is meiles Kurejui Rojaus Trejybei-AS ESU daryti visus darbus. Ir dabar pajutau skirtuma tarp darbu kuriuos mes kiekviena diena atliekame vien tik del to kad juos reikia atlikti, Ir kaip tie darbai galetu buti atlikti kai viduje yra tas tikras meiles motyvas, kai viska norisi atlikti prisipildzius meiles is Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU, butent meiles motyvu ir viumos labui, kokia visai kitokia prasme ir kokybe uzpildo tada musu vidu ir atliekamu darbu enrgija skiriasi kai veikiame butent taip. Tada atsiranda visai kita gyvenimo kokybe ir veikimas.
Kad sita busena isliktu, ir tariami zodziai tikrai taptu kunu ir taptu tikri ir realus kievienam einanciam gyvuoiju keliu, butinas pastovus gyvas rysys, kad kiekviena akimirka butu pripildyta situ virpesiu ir visi darbai butu atliekami buten meiles motyvu. Ir tai yra teisingas kelias darbus atlikti vedantis i dar gilesni atsiverima ir gyvenima su Kureju Rojaus Trejybe-AS ESU.
Kai Darbus atliekame butent taip tai juose yra sklandumas ir jie suteikia ramybe ir vidini atsipalaidavima, mes prisipildome Kurejo meiles virpesiu, nes veikiame meiles motyvu ir su Kureju. Kai motyvas yra nukreiptas i save, siekiant rezultatu sau, tai veiksmui atlikti mes turime naudoti savo energija, o ir tokio darbo rezultatai daznai ateina per sunkumus ir nesuteikia pasitenkinimo, sukelia itampa, jaudinantis kad tiktai darbas butu atliktas gerai.
Anksciau praktikuodamas tylos praktika, ilgus metus, kuri beja tikrai yra nepakeiciama pradedanciam eiti Gyvuoju Keliu, saku pradedanciajam, nes veliau nuo maldos arba garbinimo ta vidine tyla atsiranda savaime, viduje ismokau ta ramybes ir tylos busena islaikyti visada, kur bebuciau, ir ta busena taip pat suteikia, kitokią virpesiu bangą.
Musu zemesnis protas priprates, i uzduodamus klausimus gauti atsakymus is karto, jam reikia viska zinoti ir daznai tiesiog del savo smalsumo, bet kai pasireiskia dvasinis, aukstesnis asmenybes protas tai toje ramybeje atsakymai i klausimus ateina su laiku ir vidine patirtimi, kuri suteikia visa, tikra atsakymo pojuti ir pilnatve, tada atsakymas tampa tavo dalimi ir netgi pakeicia tavo asmenybes virpesiu kokybe. Ir tada tikrai zodis tampa kunu ir musu dalimi,
Paprasti dalykai kuriuos reikia atlikti kiekviena diena einant gyvuoju keliu padedant pastangas atsiverti Kurejui, yra patys efektyviausi, skiriant laika Rojaus Trejybes-AS ESU garbinimui, maldai ir nuosirdziam issikalbejimui Rojaus Trejybei-AS ESU, o veliau, kai vis labiau atsiveria dieviskasis tikrasis musu asmenybes aspektas, ir pokalbiui su Rojasu Trejybe-AS ESU, nes isgirsti Rojaus Tevus mums kalbant reikia atverti savo dvsini vidu, nes Rojaus Trejybes Asmenys budami Dvasia ir Dvasios Saltiniais ir Centrais ir AS ESU gali bendrauti su mumis tik per musu atverta siela-dvasia.
Telydi jus ramybe.
ValdasA
2016-12-12 00:34:11
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Noriu pasidalinti ryskia vizija miego metu, kuri aplanke pries dvi dienas ir labai mane sustiprino.
Vaziavome kazkur kartu su zemiskuoju sunumi jo masina. Zinau, kad jis ir vel nori vaziuoti tuo paciu mazu keliuku kazkur i ta pati liudna patyrima.
As islipu is jo masinos ir jam sakau, kad as ten nebevaziuosiu ir jam patariu, kad nevaziuotu tais senais keliukais, o vaziuotu tuo tikruoju keliu tiesiai. Jis ir sako, kad nevaziuos tik apsisuks ir sugryz i tikra kelia.
Einu mieste, lyg tai butu Klaipedoje ir ieskau gatves kur turiu nueiti. Zinau adresa, bet pasiklydau ir neberandu. O pagalvojau juk turiu ismanuji telefona, tai ivesiu adresa ir parodys kelia, kur man reikia nueiti. Taip ir padarau. Parasau adresa ir pradeda rodyti kaip zemelapi, vingiuotus kelius ir keliukus. Tokia diziule raizgalyne ir vis pleciasi ir pleciasi. Pradejo akivaizdziai net ant gatves asfalto vingiuoti tokios gyslos su tarpais is kuriu pradejo verstis juodos spalvos kaip lava ar kaip smala tirstas skystis.
Ir tokiu greiciu plestis i aplinka, kad net koja kur padeti reikia jau ieskoti. Atsirado dar daugiau zmoniu ir paaugliu vaiku. As juos kreipiu, kad liptu ant kazkokiu stovu, ant nedideliu pastatu, kad issigelbetu. Nes tas juodas tirstas skysti, kaip lava ar smala labai verziasi ir uzlieja viska.
As pati lipu ant kazkokiu paaukstinimu ir tyliai Garbinu Rojaus Trejybe AS ESU.
Vis Garbinu ir Garbinu ir stengiuosi vis kitiems padeti gelbetis. Mane is nugaros iki juosmens uzliejo ta lava. Sustingde mane iki puses, kad nebegaliu net pajudeti.
Garbindama Rojaus Trejybe AS ESU galvoju-
Tur but jau neissigelbesiu ir jei man metas dabar jau nuskesti toje juodoje smaloje ir taip iskeliauti is sios planetos, tai as vistiek pasirenku tarti savo paskutinius zodzius- AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
IR VEL KARTOJU, AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Ta pacia akimirka pajutau issilaisvinima is to juodo sukaustimo ir pakilau aukstai ant kazkokio stovo. Atsibudau garbindama Rojaus Trejybe AS ESU garsiai.
Gavau toki nuostabu sustiprinima ir toki uztvirtinima, kad tik MALDA IR KREIPIMASIS I ROJAUS TREJYBE AS ESU ISLAISVINA, ISGELGEJA IS VISU NEGANDU, SKAUSMU. GELBEJA MUS VISUS ISKELDAMA VIRS TAMSOS I SVIESA.
Tai va ir as taip pat pagalvojau, perskaiciusi Vitos patyrima, kad ir man toki itykejima, kaip mazojo uranto Mato.
Nera taip paprasta isplauti ir isgramdyti savo tersalu statine, kurioje tiek daug susikaupe per gausa metu to purvo.
BET VISA STIPRYBE ATEINA TIK PER MALDA, PER KASDIENI BENDRAVIMA IR KREIPIMASI I ROJAUS TREJYBE AS ESU. NENULEIDZIANT RANKU IR NET SUNKIOMIS AKIMIRKOMS.
Apkabinu visus savo meiles glebiu kartu su Rojaus Tevais.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-12-01 07:57:05
Vakar vėlyvų vakarą atsisėdau pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Pasidalinau keliais nusiskundimais, bet taip – tarsi nėra padėties iš tokios išeities. Staiga pajutau kaip pradėjo tekėti mintys, kurios mane AKIMIRKSNIU nuramino. Iš esmės ten buvo pasakyta – TAI NEJAUGI TU MANAI, KAD AŠ NEGALIU TAU PADĖTI?? – kad ir kokia MAN, sakykim, atrodytų na, sunkų svorį turinti toji problema – kurias sukuria GYVULINIS protas taip tapdamas trukdžiu bandančiam išsiskleisti vis ryškesniu ir ryškesniu dvasiniu žiedu DVASINĖS ASMENYBĖS DIEVIŠKAJAM PROTUI.
Taigi, ta sustiprinančių minčių tėkmė, kur pagrindiniu akcentu buvo tai, KAD JUK AŠ TAU PER AKIMIRKĄ GALIU PADĖTI, TIK PATI TUO PATIKĖK – o mes žinome, kad mums jau VISKAS yra suteikta – ir buvo tai, apie ką dar ryte nežinojau, kad vėl pagalvosiu.
Kartas nuo karto man būna, kad pamaudžia nugarą. Vos vos, bet pasijaučia. Šįryt šeštą ryte pabudus – jaučiu, kad man jau ją skauda ir gerokai. Ruošiu pusryčius ir visą laiką kol gaminu ir jaučiasi tas skaudulys. Nieko sau – pasiguodžiu Vytautui, savo vyrui. Išlydėjusi jį į darbą dirsteliu į laikrodį – dar turiu, daugiausiai, penkias minutes kol ateis laikas kelti vaikus į mokyklą. Galvoju, einu atsigulsiu, gal ne taip skaudės. Bet nepaisydama, kad teturiu vos kelias minutes – atsisėdu – į lovą ir pradedu garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, panyru į maldą – kaip tai darau kiekvieną rytą prieš pakeliant vaikus. Maldoje paprašiau, kad tą skausmą pasiimtų Rojaus Trejybė-AŠ ESU, bet nieko nesitikėdama, jokių lūkesčių nepuoselėdama. Man malonus pats procesas – išsipasakojimas Kūrėjui – TAI JAU RAMINA.
Jeigu tai dar gan ankstyvas rytas, tai dažnai taip būna jog besimelsdamas taip pasineri į tą maldą ir aukšto dažnio virpesiai tave taip maloniai supa, kad tu vėl imi ir užsnaudi. Pramerkiu akis, laikas eiti pas vaikus. Jau labai laikas. Atsistoju, kiek paeinu ir nustembu – dar prieš keletą minučių guliausi į lovą, kad galbūt kiek sumažės skausmas nugaroje, o dabar – JOKIO SKAUSMO, NĖ MAŽIAUSIAI JO NEJAUČIU. Priešingai, netgi toks jausmas, kad apskritai nugara kaip atjaunėjusi. Puiku. Ačiū tau Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Vedu vaikus – Viktoriją ir Matą – į mokyklą. Pasidalinu su jais savuoju patyrimu, viduje jausdamasi maždaug taip – va, matote, kaip AKIMIRKSNIU su Rojaus Trejybe-AŠ ESU galima pasveikti – stengiuosi gi JUOS savo patyrimu sustiprinti. Kai tuo tarpu Matas išklausęs mano pasakojimą kuo ramiausiai ir taria, – TAI KAS ČIA TOKIO?? ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VISUS – TAIP – GYDO.
Taip vaike – pagalvoju, kad man TOKĮ ĮTIKĖJIMĄ.
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2016-11-29 15:14:12
Ačiū tau, Birute, už nuoširdų pasidalinimą savimi, savo patirtais patyrimais, kartu su mumis, tavo dvasios sesėm ir broliais. Ir nors tavieji patyrimai buvo skausmingi tavo kūnui, protui, visgi labai nuostabu, kad visą šį nelengvą laikotarpį tu rėmeisi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir JI - mūsų visų TIKRIEJI TĖVAI tau iš tiesų padėjo, ramino tave tarsi nematoma dvasine ranka, guodė, pakylėjo, stiprino nepasiduoti ir visada remtis tik į Ją. O galiausiai ir tu pati patyrei, o ir mes iš tavo pasidalinimo patyrimais sužinojome dar kartą gyvą paliudijimą, kad su Rojaus Trejybe-AŠ ESU iš tiesų įmanoma viskas. Tik nuolat bendraudami su Ja mes vis labiau prisipildome Jos gyva energija, taigi labiau visapusiškai stiprėjame, tvirtėjame ir fiziniu kūnu, ir charakteriu, gilėja mūsų išmintis ir įžvalga, grožio ir gėrio, tiesos pilnesnis pajautimas, kad galima gyventi išmintingiau, sveikiau, ramiau ir be ligų, su meile ir dvasine pilnatve, ir dalintis patiriama gyva šviesa su visais ir visų labui.
Taip yra paliudijamas gyvojo kelio tikrumas, mumyse ir kitiems. Ir juo eidami vis labiau įgauname pasitikėjimo ir savimi, ir Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir vis labiau pasijuntame gyvybingi ir realūs Jos gyvieji sūnūs ir dukros.
Su meile,
Jurgita
2016-11-06 11:46:32
Miela Birute,
aš taip pat noriu tau padėkoti, kad pasidalinai su mumis savo mintimis ir patyrimais.
Man LABAI patiko, kad tau atliktų kraujo tyrimų rezultatai buvo puikūs nepaisant tavo itin prastos savijautos. Koks tai turėjo būti tau sustiprinimas, o ir gydytojai kuri pamatė tuos rezultatus, pasąmonėj išliks tas patyrimas su tavimi kai ji tiesiog buvo priversta giliau pamąstyti - kaip gi tai įmanoma? Mes dažnai sakome - su Kūrėju įmanoma viskas, tavasis patyrimas kaip tik apie tai.
Telydi tave ramybė, Vita
vvita
2016-11-05 23:01:23
Birute, sese mieloji, ačiū tau kad šitoje virtualioje erdvėje, nuoširdžiai ir atvirai pasidalinai su mumis savo skaudžiais ir džiaugsmingais išgyvenimais. Šitokioje suspaudimo akimirkoje reikalinga drąsa, ištvermė ir gilus, gilus įtikėjimas į visų, šitokių Dieviškųjų savybių Šaltinius, į Tėvą-Rojaus Trejybe-AŠ ESU. TU šaunuolė, tu taip ir darai.
Linkiu, kad visada tu turėtum savyje stiprybės, mintimis susirišti su tais Dvasiniais, Gyvybinės Energijos Šaltiniais ir Centrais.
Iš meilės tau, ir tikriesiems mūsų visų Rojaus Tėvams, apkabinu tave.
Su meile,
Irena,
Šakiai.
RANTULIJA
2016-11-05 17:17:56
Mielieji, kaip gera ir vėl gyventi , kai taip ilgai vaikščiojau bedugnės pakraščiu. Kaip nuostabu dalintis savo patyrimais su nuoširdžiais dvasios broliais ir sesėmis .
Kai jau praėjusią žiemą , Minties Derintojo buvo pasakyta , jog – stoviu ant Permainų slenksčio – tai nė pamanyti negalėjau , jog tie pokyčiai taip stipriai , vos ne mirtinai , palies mane . Ir visa tai prasidėjo pavasario pradžioje , o tęsėsi daugiau negu pusę metų .
Vieną dieną staiga pradėjo suktis galva , ėmė pykinti , skaudėjo krūtinės , pilvo srity . Naktį jaučiau , kad mirštu- nenumirštu , atrodė , kad mano organizmas apnuodytas didžiuliu stipraus alkoholio kiekiu . Ir tada ant mano kūno nusileido tarytum sparnai – toks ramybės šleifas . Visa savo siela išgirdau man Tėvo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU tariamus žodžius – Kaip Jėzus iš Nazareto grūmėsi ant Hermono kalno su demonais , taip ir tu turi kovoti su liga ir savo baimėmis . Ir negali nenugalėti , nes į tave sudėta daug vilčių . Kabinkis į Mane , laikykis Manęs... – toliau nepamenu , kaip nugrimzdau į gilų miegą .
Ryte vos sugebėjau atsikelti iš lovos – kūnas buvo visas drebantis , toks paliegęs , jog maniau , kad turėsiu gulėti lovoje – ir kaip nueisiu pas augintinį vilkšunį , jį pašersiu , o ir šiaip kasdien – pilna visokiausių darbų . Kai tokia silpna ir sunerimusi kreipiausi į Kūrėją , praėjus pusvalandžiui , jau galėjau nunešti šuneliui kruopų košę , o vėliau ir globojamam katinėliui . Paskui – apie ką nė pamąstyti nedrįsau – prisikabinusi prie pavadžio šunį , išėjau pasivaikščioti į mišką . O mano augintinis – tai jaunas , stiprus , nemažas šuo , ir gali net drūčiausią vyriškį nutempti . Nuoširdžiai prašiau savo Tikrųjų Tėvų , kad miške nesukrisčiau , kad saugiai grįžtume į savo kiemą , nors išėjus atrodė , kad esu tokia silpna , jog net negaliu ištarti žodžių , kurie apramintų skubantį šunį , ir jis manęs palauktų . Tačiau tą dieną , kas atrodė neįtikėtina , aš tik keletą kartų buvau prisėdusi , ir visą laiką buvau užsiėmusi kasdieniais darbais .
Visgi tuom viskas nesibaigė – sekė ilgi mėnesiai , pilni sutrikusios kūno energetinės pusiausvyros pasireiškimų kasdien , nuo ryto iki vakaro – galvos svaigimas , didžiuliai kraujagyslių spazmai , skausmai skrandžio , žarnyno srity , didžiulis kūno diskomfortas , retsykiais prigęstanti sąmonė .
Per pirmą ligos mėnesį , kelias naktis iš eilės , sapne , buvo atėjusi prieš kelis metus iš šio pasaulio jau iškeliavusi anyta , ir labai kvietė mane eiti drauge , bet aš sugebėjau atsisakyti , kas ją labai suerzino .
Per keletą mėnesių nukrito daugiau kaip trylika kilogramų kūno svorio , nors ir šiaip nebuvau apkūni . Tiesiog akyse menkau , džiūvau . Ir nors Minties Derintojo buvau perspėta , jog svoris pasieks 52 kg ribą ir geriau jau nelipčiau ant svarstyklių , nes išsigąsiu . Žemiškoji šeima ir aplinkiniai stebėjosi , kas čia su manimi darosi , mačiau ir girdėjau įtarių žvilgsnių ir kalbų , jog tikriausiai vėl atsinaujino onkologinė liga , kas man irgi kartais keldavo abejonių . Nenorėjau dar palikti šio pasaulio , nerimas grauždavo širdį , kad be manęs pražus žemiškasis sūnus su drauge , o žemiškasis sutuoktinis ims dar labiau lėbauti , ir visiškai susigadins jau ir taip smarkiai pašlijusią sveikatą , o ir kiti – tik liūdės ir risis pakalniui . Tačiau mano ir mūsų visų Tėvas – Motina – Rojaus Trejybė-AŠ ESU ramina sakydama , jog sumenks ir sumažės tik mano fizinis kūnas , o siela-dvasia apsivalys , sustiprės , išskaistės ir galės ištikimiau tarnauti Kūrėjui ir savo dvasios broliams ir sesėms .
Sunerimę artimieji , matydami negerėjančią mano savijautą , vis klausė , ar nežadu kreiptis į gydytojus , tačiau viduje jutau tokį tvirtą žinojimą ir supratimą , jog gydysiuos pati .
Jau seniai buvau užmiršusi , ką reiškia sirgti , jausti fizinio kūno organų išderintą veiklą , o taip pat atsirandančią įtampą , baimę , nerimą dėl tokios kūno būsenos . Šįkart mano dvasinės asmenybės materialų apvalkalą iš pusiausvyros išvedė virškinimo organų sistemos veiklos sutrikimai , sumažėjęs kraujagyslių tonusas , ką jutau visu kūnu . Nors jau beveik šešis metus maitinuosi vegetariškai , tačiau , vis tik labai dažnai neatsilaikydavau nesuvalgiusi kvietinių miltų kepinių , sausainių , pyragų , įvairių saldumynų – duonos nevalgau jau ilgą laiką . O ir šiaip į mitybą žiūrėjau šiek tiek pro pirštus , kas mano jautriam fiziniam kūnui kenkė ir teršė jį .
Kai taip sunkiai susirgau , ūmiuoju periodu pajutau , jog turiu atsisakyti kuriam laikui materialaus maisto – gėriau tik tyrą vandenį ir meldžiausi . Vėliau perėjau prie nedidelio kiekio daržovių nuoviro , o paskui jau valgiau ir po kelis šaukštus trintų daržovių košės ¬– koks nuostabus buvo jų skonis ¬– atrodė , kad nieko gardesnio gyvenime nebuvau ragavusi .
Buvo akimirkų , kai jausdavausi tokia silpna kūnu ir dvasia , jog verkdavau ir klausdavau Tėvo , kaip čia man nesiseka pasiimti jau suteiktos sveikatos . Rojaus Trejybė¬¬-AŠ ESU nuramindavo , kad viskam reikia kantrybės , laiko ir išmintingo gydymo .
Ir kai diena iš dienos , mėnuo po mėnesio savijauta negerėja , tai prarasdavau ir viltį , jog – viskas pasikeis . Kartais ateidavo ir dar baisesnės mintys – kad nebenoriu gyventi . Tačiau , kai šiek tiek pagerėdavo , tai ir vėl grįždavo pasitikėjimas Kūrėju .
Įpusėjus gijimo-sveikimo laikotarpiui , vieną naktį regėjau tarytum sapną-vaizdinį , kuriame – aš ir mūsų Dvasios Mokytojas Algimantas einame susikibę už parankių apniūkusiomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis , lipame ir leidžiamės laiptais , brendame per balas , o iš mūsų ir tarp mūsų sklinda Tokia Galinga Begalinė Visaapimanti Meilė , kokios žemiškajame gyvenime beveik neįmanoma patirti ...
Kiek jėgų ir ramybės suteikia Kūrėjas , kai mes tik šito nuoširdžiai trokštame ir atsiveriame Jam . Ir niekada neapleidžia . NIEKADA . Kaip ir mano atveju – atrodo , kad jau žemė slysta iš po kojų ir jau čia pat pabaiga – ir tada ateina sustiprinimas , viltis , net tą akimirką kiekvienam reikalingi mokymai . Koks nuostabus ir tobulas Visa Ko Šaltinis ir Centras , kai sukurdamas skirtingus , unikalius , originalius , nepakartojamus tvarinius , kiekvienam suteikia ir skirtingus mokymus per Minties Derintojo veikimą , siunčia į pagalbą Apvaizdą – tik reikia nuoširdžiai atsiverti , besąlygiškai pasitikėti ir ramiai įsiklausyti . Ir kas tiks vienam Kūrėjo vaikui , tas gali netikti kitam . Kaip ir mano atveju – ne kartą regėjau sapne¬-vaizdiny verdamas su lupena bulves , šviežias morkas , sodrių avokadų puseles – taip buvo perteikta , kad mano išsekusiam kūnui reikalingos šitos daržovės , nes trūksta kalio , magnio ir kitų mineralinių medžiagų bei vitaminų .
Vis tik , praėjus keturiems mėnesiams nuo susirgimo , kreipiausi į medikus . Gydytoja , kaip ir dauguma mūsų dvasios brolių ir senių , netikinti vegetarinės mitybos privalumais ir nauda , ir net nepritarianti tokiam maitinimuisi , negalėjo patikėti , kai pamatė mano kraujo tyrimų rodiklių atsakymus , nes atrodžiau nekaip – paliegusi , išbalusi – o ir aš pati nustebau , nes jaučiausi silpnai . Tačiau visi tyrimų rodikliai buvo normos ribose , ir net daugiau – niekada hemoglobinas nebuvo toks aukštas , net kai buvau visavalgė ir valgiau mėsą , jis buvo daug žemesnis , o dabar – 133g/l . Arterinis kraujo spaudimas taip pat buvo optimalus – 120/80mm Hg . Tik po skrandžio tyrimo , paaiškėjo , kad yra silpno veikimo Helicobacter pylori bakterijų . Vartojau paskirtus antibiotikus , nuo kurių ypač blogai jaučiausi . Šiek tiek skrandžio skausmai sumažėjo , tačiau prasta savijauta vargino dar ne vieną mėnesį , nors į gydytojus nebesikreipiau .
Per tą ilgą gijimo-sveikimo laikotarpį visiškai pasikeitė mano maitinimosi įpročiai – neliko jokių miltų gaminių , saldumynų , kito nesveiko maisto – juos pakeičiau žaliomis ar virtomis daržovėmis , vaisiais , grikiais , avižų dribsniais , pupelėmis , žirniais , soja , džiovintais vaisias ir riešutais , kefyru , liesa varške ir sūriu .
Tačiau dar didesni pokyčiai įvyko mano prote ir dvasioje – dabar vis mažiau susierzinu , visus suprantu , o svarbiausia –VISUS MYLIU , NEIŠSKIRIANT NĖ VIENO , VIENA IR TA PAČIA BEGALINE AMŽINA MEILE...
Tokia Kūrėjo valia , toks jo sumanytas Evoliucinis planas ir Gyvasis Gyvenimo Kelias man , nes Jo tvariniai turi augti ir vystytis Šviesos ir Tiesos link .
Kodėl susirgau šį kartą , tai tik rodo , kad manyje dar stigo giluminio pasitikėjimo Tėvu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU . Negalėdama pakilti virš tamsios aplinkos ir pati skleidžiau žemesnius emerginius virpesius .
Iš tiesų , liga ir sveikimas – tai yra kova su savimi , patyrus fizinę kančią fiziniu pavidalu , reikia pereiti savęs įveikimo ribas . Ir , kai šitoje kovoje sveiksta kūnas – auga ir stiprėja dvasia .
Dabar įžvelgiu tris pagrindinius Kūrėjo tikslus ir motyvus , kodėl turėjau šį skausmingą , sunkų ir ilgai užsitęsusį – žiūrint mirtingojo akimis – patyrimą .
Pirmas tikslas – tai manęs išbandymas ir patikrinimas , kiek giliai esu įtikėjusi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU , ir ar bus galima Ateities Amžinybėje patikėti svarbias ir sudėtingas užduotis .
Kitas tikslas – tai mano dvasios skaistinimas , apvalant gyvulinį protą nuo baimės , abejonių , nerimo...
Ir trečias – tai galutinis mano nesveiko gyvenimo būdo pakeitimas , kad itin jautrus fizinis apvalkalas – Kūrėjo ir mano šventovė – niekada nebesirgtų , ir galėčiau kurti ir bendradarbiauti su visa Kūrinijos šeima dar ilgus dešimtmečius ir daugiau...
Kita vertus , toks urantų dvasių skaistinimas , fizinių kūnų valymas , koks taip intensyviai vyksta dabar , tai yra – mūsų ruošimas , stiprinimas artėjantiems dar didesniems iššūkiams , sukrėtimams ir įvykiams , kurie dar laukia tamsios žmonijos . Jau stovime ant Permainų slenksčio , todėl žengti į Amžinybės Ateitį turėsime drąsiai , ryžtingai , tvirtai , kupini atsidavimo mūsų visų Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU .
Visus su meile apkabinu
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė
Birutė
birute1
2016-11-04 22:12:23
Miela Laima, nuostabūs tavieji patyrimai su tavo žemiškąja seserimi. Ir ačiū, kad pasidalini jais su mumis visais forume.
Man labai patiko tavasis patyrimas su moterimi atvykusia į tavo žemiškojo sūnaus darbą – automobilių remonto servisą. Juk tu gyveni tokiose platybėse kur lietuviškai kalbančių retai sutinki, o čia štai toks nuostabus patyrimas, kad štai jums abiems – tau ir tavo biologinei seseriai – atvykus pas Deividą – ir iš anksto to neplanavus – tokia nuostabi patirtis, sutikti lietuviškai kalbantį ir suteikti dvasinę šviesą, dėl to ir – nuraminti. O kokia tai nuostabi patirtis ir tavo žemiškajai seseriai stebint tave tokioje pamokančioje ir ją situacijoje – tam ir yra sumanytas gyvasis kelias, per mūsų aktyvų veikimą drauge su atrastu savyje Kūrėju vardan visumos. O tai stiprina ir patį taip veikiantįjį – šaunuolė.
Telydi tave ir tavo žemiškąją šeimą ramybė, Vita
vvita
2016-10-23 23:00:26
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.