Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji, dvasios broliai ir seses.Paskutinias savaites ypac uzliejo galinga banga patyrimu ir isukiu. Tie visi patyrimai, kaip ryskus saules spindulys, kuris prasiskverbia i kiekviena kampeli ir sildo, ir kartais kaitina degindamas. Mane silde ir degino.
Kaip visi zinome, saulutes kartais ir pasisaugoti turime. Megautis siluma pavesyje.
Tik dabar pradejau suprasti kiek daug visa laika saves isdalinu kiekvienam sutiktajam.
Per ta gausa patyrimu ir man taip ivyko, kad prireike to silumos pavesio sukaupti ir prisipildyti Rojaus Trejybes AS ESU energija.
Tos nuostabios patyrimu savaites tapo norma aktyvaus gyvenimo.
Kiekviena diena paskutiniu metu guodziu ir stiprinu verkenti, stresuojanti, liudna, skubanti. Apkabinu, glostau ir raminu susitikdama su klientemis,
su bendradarbemis ir dar telefonu nori isgirsti mano raminanti balsa, kaip daugelis sako. Ir taip be pertrukos- tai gyvenimas tikroveje.
O kai dar ir zemiskoji sesuo atvyko su savo rupesciais ir bendraudama su savo vyru is kur sklido TOKIO, TOKIO ZEMO DAZNIO VIRPESIU JEGA, KAD BLOSKE MANE PRIE ZEMES. TAM BUVAU VISISKAI NEPASIRUOSUSI IR DAR VISISKAI NEZINOMAS PATYRIMAS.
Kai jie abu, mano zemiskoji sese ir jos vyras kalbejosi skaipu, nenorint teko girdeti.
Sedau ant grindu ir emiau melstis.
Maldai niekaip negalejau susikaupti, tie zemo daznio sklindantys virpesiai bloske mane i tamsa, lyg temptu kartu zemyn.
Prisiminiau kazkuri Algimanto pamokyma, kad bus ateityje taip sunku, nes visa dauguma zmonijos eina zemyn, bus dar daugiau tamsos ir chaoso, ir tada gelbes tik MALDA KUREJUI. Kad reikia jau dabar GILINTI ATSIVERIMA, KAD GALETUME ISLIKTI SVIESOJE IR ISTVERTI TAS TAMSOS BANGAS.
Man dave Rojaus Trejybe AS ESU ta nuostabu patyrima ir isbandyma, kada zemo daznio virpesiai jau traukia tave kartu i praraja.
Pradzioje pajegiau tik kartoti TEVE, TEVE..
Veliau, GARBINU IR SLOVINU, GARBINU IR SLOVINU..
Ir vis nenustojau deti pastangas. Veliau jau pradejau galeti ir daugiau testi malda, kol pajegiau jau ir siusti GEROVE IR MEILES VIRPASIU PAJUTIMA KIEKVIENO VIDUJE, KAD SUSILTU TEVISKA SILUMA, KURIA IR SIUNCIA MUSU VISU ROJAUS TEVAI. Ir dar viso ko siunciau, kad bangos sumazetu.
Po tikrai dideliu pastangu, aplinka ir tas pokalbis tarp dvasios brolio ir sese eme rimti.
Ir man paciai atejo ramybe, kuria toliau galejau dalintis su zemiskaja sese. Tuo kartu savo issekimo nepajutau. Tik veliau vakare pradejau jausti ryskia energijos stoka.
O sekancia diena negalejau islipti is lovos jau ir per didziuli fizini viso kuno skausma, kaulu lauzyma. Skausmas nepakeliamas. Negalejau net pirstuko pajudinti. Nesupratau kas vyksta. Beveik visa diena miegojau. Prabundu, pagarbinu ir vel uzmiegu.
Panasia busena jau esu turejusi pora kartu, tik ne tokio issekimo, tada dar nieko nezinojau ka zinau jau siandien.
Dar sekancia diena paskambinau Algimantu ir gavau paasikinima ir sustiprinima, padrasinima.
Siandien dziaugiuosi ir sava busena zinau, kodel Jezus atsiskirdavo nuo savo mokiniu ir iseidavo pasikalbeti su TEVU ir pasimelsti.
O juk butina prisipildyti, tik per nuolatini rysi ir malda, tos ROJAUS TREJYBES AS ESU ENERGIJOS, kad turetume pakankamai pasidalinti su kitais sustiprindami
ir apkabindami KUREJISKU glebiu kiekviena.
Paskutines savaites as tik dalinau, o pasisemti is SALTINIO neskyriau pakankamai laiko is savo nezinojimo ir patirties stokos. Ne esu dar stipri dvasine mokytoja, o tai ateina pamazu, su patirties kaupimu.
O dabar savu patyrimu zinau, kaip sunku atstatyti pusiausvyra ir jegas.
Reikia net keliata dienu.
O dziugina tas, kad zinau krypti ir kelia i SVIESA, i GERI KURI RODO ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Kaip svarbu, net nepaprastai svarbu palaikyti gylumini rysi su KUREJU, ROJAUS TREJYBE AS ESU. Deti kasdienes pastangas pildytis ta SVIESA IR TIKROVES VIRPESIAIS IS SALTINIO IR CENTRO, nes negali zinoti kiek ir kada prireiks tos sviesos energijos sustiprinumui kitu, silpnesniu dvasios broliu ir sesiu.
Bukite visi apkabinti sviesa ir meile.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-22 21:38:53
Mielieji dvasios broliai ir seses.
MANO PATYRIMAI SUSITIKUS SAVO ZEMISKAJA SESE PO DEVYNERIU METU NESIMATYMO.
Dar vienas tesinys.
Pries daugybe metu musu zemiskoje seimoje ivyko tragedija. Ta karta zemiskoji musu mama pakele ranka pries save, nutrukdama fizine gyvybe sava valia, taip pakeisdama savo tolimesni likima. Mes likome trys vaikai. Uz mane vyresnis pusantru metu brolis, kuri jau iskeliaves i morontinius pasaulius pries du metus, as ir mano zemiskoji sesuo jaunesne seseriais metais. Kuri ir gyvena dabar pas mane. Sesei tuo kartu buvo tik dvylika metu. Nuo vaikystes buvau jai ramstis ir visakeriopa pagalba.
Anksti istekejus tapau jai drauge, sesuo ir mama.
Praejus porai dienu po susitikimo su zemiskaja sese, suzinojau kokiose kanciose ir liudesyje ji gyvena. Daugybe metu gyvendama su vyru, turedama jau suaugusiu vaikus- dukra ir sunu, visuomet jaute vienatve ir ilgesi mums.
Ir vieno savaitgalio susitikimo metu ir su mano sunaus seima, mums visiems pasake, kad pagaliau pasijuto suradusi seimos siluma ir ramybe. Sakydama, kiek ilgai gyveno vienatveje ir tik dabar suprato ka reiskia seima, kai apsikabino mus, mane ir Deivida.
Kaip mes jau visi zinome, tas apsikabinimas buvo nepaprastas, o su Rojaus Trejybe AS ESU. Ir ji nesamoningai ta jaute savo vidumi, ta siluma, nusiraminima, geri, kuris ir ramina, kai skleidi savo vidumi apkabindamas kiekviena tuo paciu glebiu kaip ir Rojaus Tevai. Mes eidami tikroves sviesos keliu ir apkabiname, kaip as sakau, is dusios kiekviena, kad pajustu ta gylu prispaudima su meile.
Daugeli musu dvasios broliu ir sesiu veda ir kuzda is vidaus Minties Derintojas kreipdamas zingsni ir zvilgsni lik SVIESOS IR TIESOS net nezinant kodel.
Per tuos patyrimus ir pati igyjau dar didesnes drasos Garbinti ir Slovinti jau garsiai ir drasiai kiekviena diena Rojaus Trejybe AS ESU, kad ir mano sesuo tai girdetu.
Viena toki grazu vakara, sedejau ant grindu ir tyliai meldziausi. Taip pat tyliai atslinko ir mano zemiskoji sese. Pakvieciau atsisesti kartu. Is nugaros ja apkabinau, priglaudziau prie saves ir garsiai pradejau Garbinti Rojaus Trejybe AS ESU. Po garbinimo pradejau prasymu malda.
Visa ta maldu laika tarsi ja supavau glebyje apkabinusi. Liejosi tokia nepaprasta karscio banga. Degiau ir sildziau savu glebu su Rojaus Tevu siluma savo zemiska sese. Ir medziausi, meldziausi, kad ji viena akimirka istirpo mano glebyje. Vel pajutau tokia galinga jega pulsuojancia aplinkoje ir didziuli sesers nusiraminima, tolygu jos kvepavima. Nugrimzdau i tyla. Kiek tai uztruko nezinau. Pradejo judeti sesuo mano glebyje sugrazindama i ta aplinka kurioje sedejome.
TIK REIKIA VISA SAVA ESYBE NUOSIRDZIAI KREIPTIS I ROJAUS TREJYBE AS ESU IR TROKSTI TOS GEROVES KITAM, SIPNESNIAM UZ SAVE VARDAN VISU LABUI. NE DEL SAVES, O KITU SUSTIPRINIMUI IR PATS PATYRI TA SUSTIPRINIMA.
Vis kreipiau zvilgsni ir mokiau, kaip nieko nereikia planuoti isanksto. Viska jau turime sudeliota ir del musu vaiku suplanuota TIKRUJU ROJAUS TEVU, tik atsiverk naturaliam vedimui is vidaus ir viska zinosi kur turi eiti ir ka daryti.
Pradzioje mano zemiskoji sesuo nepatykejo, maciau is zvilgsnio. Kuo daugiau leisdo laika kartu, kieviena akimirka isitikino, kaip lengva ir be jokio streso gali padaryti daugybe dienos darbu su KUREJU KARTU kai atsiduodi vedimui is vidaus.
Is daugybe tu nuostabiu akimirku, viena tokia ryski buvo viena diena, kada abi vaziavome masinoje, kai pasukau i gatve, kurioje dirba mano sunus. Sese ir paklause, kur vaziuoju. Nieko negavodama pasakiau pas Deivida. Neplanavome uzsukti. Ta karta net pati nezinojau kodel pasukau.
Uzejome pas sunu, kaip visada apsikabinome, o as jam ir pasakau, kodel pas tave esu nezinau. Nors jau mes abu visuomet zinome, jei kas vyksta tai taip ir turi buti. Jei esu cia reiskia kazka turiu pasakyti. Tai yra daug kartu mums buve.
Ateina labai pavargusi moteri ir papraso, kad jei reikia pataisyti kazkoki masinos gedima. Pasikalbejusi su Deividu paduoda masinos raktus apziurai.
Ziuriu i ta dvasios sese ir sypsausi. Ji pradejo pasakoti, kaip ka tik grista is Niujorko po ilgu vaziavimo valandu yra labai pavargusi, nes reikia priziureti sergancia mama, kuriai virs devyniasdesim metu, todel ir grizta cia gyventi. Kelioneje labai pavargo, nes be sutojimo vaziavo masina daugybe valandu. Diziulis nuovargis ir galvos skausmas.
Norejosi jai padeti. Tuoj pakreipiau pokalbi dvasine linkme, sakydama, o jei vaziuotumei kartu su Kureju nuovargis butu daug mazesnis. Pasirodo kalba lietuviskai su didziuliu akcentu, nes tik mama lietuve, o ji visa laika gyvena cia JAV.
Pasakoja kaip lanko joga, medituoja ir iesko Dievo. O, galvoju man cia tinka.
Atsargiai pradejau kreipti jos zvilgsi link Kurejo. Tik per malda, ne per meditacijas, o per tikrai gyva malda gali ir tu ir kiekvienas atrasti KURINIJOS KUREJA savo viduje. O gyva malda tai pokalbis su MUSU VISU TEVU, KURINIJOS KUREJU, SVIESOS IR MEILES CENTRU. Kalbeti rekia savais zodziais, kaip kalbi man ar paciam geriausiam draugui, tai ir yra malda , tai issilaisvinimas is streso, is baimes, is ligu ir kancios. Ir mamai pasakyk. O dar geriau melskis salia ir kartu su ja. Ir daug dar visko pasakojau zemindama viska i paprastuma ir jai suprantamiau.
Su malonumu paeme anglu ir dar paprase lietuviu kalba Jezaus Kristaus "Kalbu Jums Vel" knygas, nes sake viena lietuve labai nores tos knygos.
Ir lanstuka idaviau, nurodydama svetaines puslapi.
Apsikabino dovana ir dekodama nuejo.
Tuo pat sugryzo ir pasake, KAIP TAI TIKRU TIKRIAUSIA TIESA KA IS MANES ISGIRDO, NES PAJUTO NUSIRAMINIMA IR PRAEJO GALVOS SKAUSMAS. Ir dar pasake, kad tiesa atpazysta savo jautimu. Apsidziauge sakydama, kad tokios masinu remonto dirbtuves, kad gautu ir suremontuota masina ir dvasine sviesa dar nerado visoje Amerikoje.
Is kart supratau, kodel buvau atvesta butent ta akimirka ir butent cia.
Gyvenant kartu ir realiai matant visa tai, vis maziau pradejo stebinti ir mano zemiskaja sese.
Ir vel ta pati kartoju ir uztvirtinu, kaip gera neplanuoti, o gyventi vedamai is vidaus ROJAU TREJYBES AS ESU.
Ne visada viskas musu gyvenime vyksta sklandziai. Buvo ir tokiu susitikimu, kai mano paskleista sviesa dziaugesi ta akimirka viena kliente ir pritare vis gerdama ir troksdama daugiau pateikdama klausimus.
Po triju savaiciu sugrizusi vel pasigrazinti, nuo pirmos minutes sklido didziulis pasipriesinimas is jos vidaus. Tikrai zinau, kad pati nesuvoke to savo gyvulinio proto is vidaus pasipriesinimo, visa sava esatimi kabinejosi prie kiekvienos smulkmenos, ejo toks galingas zemo daznio virpesiu srautas, kad nepadejo nei mano maldos aptarnavimo metu kalbamos tyliai. Turejau minutei palikti ja ir eiti nusiplauti rankas saltu vandeniu ir pati atsigeriau salto vandens.
Sugrizau testi aptarnavima, paemiau masazuoti rankas, net istrauke ir atsisake bet kokio mano prisilietimo ir iseidama pasake , kad dar man niekada nera taip buve. Pakraipe galva ir atsisveikino. Liaudiskai tariant, pabego.
Jei buvo per daug sviesos, kuria skleidziau tyliai maldomis. Tuo kartu pati labai jutau gilu rysi su Rojaus Trejybe AS ESU, rezultatas ivyko per akimirka.
KIEKVIENA DIENELE PAPRASAU, KAD ZENGTU SU MANO ZINGSNIU KARTU IR KALBETU MANO LUPOMIS ROJAUS TREJYBE AS ESU. IR TAS ZINOJIMAS, KAD KIEKVIENOJE AKIMIRKOJE YRA ROJAUS TEVAI LABAI RAMINA IR VEDA I SVIESA IR TIESA SU MEILE JAU TIKROVEJE.
Taip ir rodome zemiskajai sesei KUREJA,
kiek pajegiame kiekviena akimirka savo gyvenimu.
Visus apkabinu savo siltu, pilnu meiles glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-21 22:48:48
Ačiū,miela Laima.Skaičiau ir aš kartu gėriau tą šviesą.Ašarų negalėjau sulaikyti,jos liejosi kaip mažo vaiko.Tai ne tik patyrimas,bet nuostabus mokymas.
Visus apkabinu meilės glėbiu.
VJANINA
2016-10-21 09:33:55
Mielieji dvasios broliai ir seses.
MANO PATYRIMAI SUSITIKUS SAVO ZEMISKAJA SESE PO DEVYNERIU METU NESIMATYMO.
Tesinys.
Taip jau Apvaizdos sudeliota, kad kiekviena diena, o ju buvo visa desimt zemisku dienu mano vadinamu atostogu, buvimas kartu dave vis ryskesni pasikeitima mano zemiskajai sesei.
Pakliuvus i visai kitokia aplinka, daug sviesesne, kurioje niekada nebuvo, pradzioje ja gasdino. Sklido pasipriesinimas, vidinis troskimas gintis, kovoti tarsi butu aplinkui vien priesai, kurie kabinejasi zodziais, kritikuoja ir nori pakenkti. Sesei sukilo didziule baime, kuri pajudino jos nusistovejusia zeme po kojomis. Tai naturali busena gyvenanciam iliuzijoje dvasios broliui ar sesei nezinanciam to GYVO TIKROVES KELIO SU ATRASTU KUREJU SAVYJE.
O man tik naujas patyrimas, jau ne is knygu ar skaitiniu, o pajuntamas gyva patirtimi, sava busena. Jei tai butu buve pries keleta metu, tikrai buciau ir pati susierzinusi tokio zemiskos sese pasipriesinimo. Dabar tik viduje jauciau sypsena ir ramybe. Tokia nuostabia ramybe ir kantrybe, tarsi mokinciaus savaji vaikuti pirmuju zingsniu ir pirmojo zodzio. Kaip ramiai mama kartoja ir drasina nebijoti, o zengti zingsneli ir tarti zodeli.
O mane tam susitikimui ir daugeliui busimu ateityje susitikimu su kitais dvasioje broliais ir sesemis, ruosia TIKRIEJI ROJAUS TEVAI.
Tuo metu ir ziuri, kaip i maza vaikeli nieko nezinanti ka ir kaip daryti, nes niekur niekada ne buvo mokinta nuo pat vaikystes, o ir patys per tingelima nieko daugiau ir neisko visa dauguma dvasios broliu ir sesiu, bijodami pasikeitimu ir naujoviu.
Kiekviena tariama zodi savo zemiskai sesei naturaliai, net negalvodama, o is vidaus pasveriau ir pagrindziau tikrove, kurios ji paneigti niekaip negalejo. Tik uzdavinejau klausimus ar noretu ji suzinoti daugiau apie viena ar kita dalyka kodel taip yra, kodel ji taip neiprastai jauciasi. Kaip viskas gyvenime sukasi ratu. Ka paseji ta ir piauni.
Galvoju, kad is smalsumo visuomet sutiko ir sutinka platesnio paaiskinimo. Ir tai ja pradejo raminti.
Prie atvykstant pas mane savo zemiskai sesei sakiau, kad teks sudalyvauti Gyvos Sventoves maldose.
Sustebusi paklause kas tai yra ir ka reikes daryti.
Atsakiau, ne apakindama, kad teks buti savimi, atsipalaiduoti, buti kiokia esi tikroji savo viduje ir gerti sviesa. Kaip vandeni is stiklines.
Atejo tas lauktas ketvirtadienio rytas (6:20am).
Avyko sunus, kaip visada, tik dar labiau pakyletas, nes abu laukeme to patyrimo, kai garbinime dalyvauja du ir daugiau.
Pradejau Garbinti ir Slovinti Rojaus Trejybe AS ESU. Atsiverimas ivyko ta pacia akimirka su tokia galia, kad pati pradejau virpeti, o balsas tik stiprejo ir stiprejo, niekaip negalejau sustoti. Tuoj pat pradejo Garbinti Rojaus Tevus ir sunu. Ejo dar didesne galia ir jau tarsi drebino visa ora ir aplinka. Mano zemiskoji sesuo nuo pirmu garbinimo akordu pradejo verkti. Jos verksmas vis liejosi ir liejosi is vidaus su didziuliu skausmu ir kancia.
STAI KOKIA JEGA IR VIRPESIU GALIA. DREBINA VISKA APLINKUI. JEI BUTU STIKLO VAZOS, TUR BUT DREBETU FIZINEJE PLOTMEJE.
Pasakiau pamokomaji zodi, nes kalbejo ROJAUS TREJYBE AS ESU. Jis buvo trumpas ir tik mano zemiskai sesi skirtas. Pati net nustebau, kad visas GROZIS PAPRASTUME.
Prasymu maldos liejosi begalo prasmingai su pazeminta galia ir svelnumu. Tarsi butume kalbeje tik vienai dalyvaujanciai dvasios sesei.
Verksmas netilo. Vyko didziulis issilaisvinimas is gniaustu suspaudusiu manaja sese. Ji ilgai dar ziurejo nuleidusi akis i viena taska.
Po dar karta pasakytos PADEKOS MALDOS, abu su sunumi vienu metu atsimerkeme ir ziuredami vienas i kita visu savo vidumi ir veido israiska sypsojomes.
Tyla.
Pirmasis prabilo sunu- JEGA, DIDZIULE JEGA IR GALIA, CIA TAI JO!!!
LIEJOSI TOKS VIDINIS DZIAUGSMAS IR PALAIMA. ILGAI NEGALEJOME NIEKO PASAKYTI.
Ir rytines arbateles metu, daug kalbu nebuvo.
STAI KAIP VEIKIA PER SAVO VAIKUS ROJAUS TREJYBE AS ESU. TOKIO ATLYGIO NET NESITYKEJOME. SVIESA, MEILE, PALAIMA, DZIAUGSMAS, RAMYBE.
Bus daugiau.
Apkabinu jus visu savu siltu meiles glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-21 02:38:34
Miela Laima, ačiū tau už aprašytą tavo naują iššūkio patyrimą su savo žemiškąja sese, kurio PIRMĄJĄ SERIJĄ TIESIOG IŠGĖRIAU KAIP GYVO VANDENS VISĄ STIKLINĘ.
Taip gyvai skaičiau tarsi ir aš būčiau dalyvavęs tame jūsų - tavo sesers, Deivido, ir tavo susitikime, ir tarsi aš taip pat buvau tas nebylus klausytojas, atidžiai stebėdamas ir klausydamas to, ką pasakojo Deividas.
Apskritai, Deividas mane jau seniai žavi, kada aš apie jį išgirstu iš tavo pasakojimų, kada tu paskambini man telefonu, iš to, ką perskaitau tavo patyrimų aprašymuose Forume. Žavi dėl to, kad jis taip nuosekliai ir atsidavusiai žengia KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - GYVUOJU KELIU. Mane dar labiau žavi tai, kad jis atvažiuoja pas savo ŽEMIŠKĄJĄ MOTINĄ - pas tave - kad jūs abu PAGARBINTUMĖTE ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Kokia nuostabi žemiškojo sūnaus ir žemiškosios motinos DVASINĖ GYVO RYŠIO JUNGTIS PER KŪRĖJĄ. Ir dar kur? - taip išimtinai materialiai mąstančioje ir ILIUZIJOJE gyvenančioje Amerikoje. Šlovė tokiam Sūnui ir Motinai, ir aišku - KŪRĖJUI - ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU. Tik Kūrėjo dėka ir jūs abu - žemiškieji Kūrėjo DVASINIAI VAIKAI - MANO - IR MŪSŲ - DVASIOS BROLIAI IR SESĖS - IR GALITE SUSILIETI DVASIOJE IR PRANOKTI TOKIĄ SKLIDINĄ TAMSOS - IR NEPALANKIĄ ŠVIESAI - SAVO APLINKĄ.
Ir man net kvapą užima, kada matau, KOKS JŪSŲ ABIEJŲ LAUKIA NUOSTABUS PASIREIŠKIMAS ATEITYJE.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-10-20 09:34:24
Mielieji dvasios broliai ir seses.
MANO PATYRIMAI SUSITIKUS SAVO ZEMISKAJA SESE PO DEVYNERIU METU NESIMATYMO.
Pries keleta savaiciu Rojaus Trejybe AS ESU padovanojo visa gausybe isukiu ir isbandymu. Savais patyrimais pasidalinsiu dalimis, nes ju tokia gausa, kaip issiliejanti patvinusi upe i krantus, vis liejasi ir liejasi. Dziugu, kad tie isukiai neskandina o plukdo i vis gylesni supratima ir pazinima tikroves.
Kai kuriuos ivykius numaciau savaja izvalga ir ju laukiau pilna ramybes busena. Vienas is ju toks ramus zinojimas , kad seses skrydis is Londono per Dublina i Cikaga pas mane bus kaip sakoma sviestu patepta. Nuosirdziai pasimeldziau ir atidaviau i Rojaus Trejybes AS ESU rankas. Mane tai ramino ir dziugino.
Paskutiniu laiku gyvenu nieko neplanuodama, o tiesiog gyvenu kiekvienoje akimirkoje mintimis palaikydama nuolatini, kiek pajegiu kiekviena akimirka, rysi su Rojaus Tevais kartodama kiekviena laisva sekunde zodzius, kuriu ir pamoke mus dvasios mokytojas Algimantas- AS GARBINU IR SLOVINU TAVE- TEVE- AMZINASIS SUNAU- BEGALINE DVASIA- AS ESU.
Mano zemiskoji sesuo beveik ketverius metus su vyru gyvena Londone. Ir kas savaite kalbant telefonu su sese, vis pakreipdavau pokalbi dvasine linkme. Tiesa pasakius sekesi nelabai jau puikiai. Nepritare ji nei gyvulinio proto apraiskai, sakydama kad nepatinka tie zodziai, nei zemaziurio proto pasireiskimui, o galiausiai tai ir kunige pavadino. Tai teko labai atsargiai praplesti poziuri i ta iliuzinio gyvenimo beprasmybe vis pakreipiant mintis, kad visas gyvenimas turi buti statomas pirmiausia DVASINIU PAGRINDU.
Taip ir kapsejau kantriai, kaip vandenukas laseliu, kelerius metus i jos sirdi. Kartu ir grudinau savo kantrybe, kurios nevisuomet pakankamai turiu. Bet dedama pastangas vis labiau ir labiau prisipildau is Rojaus Trejybes AS ESU.
Paskutiniu laiku su zemiska sese pokalbiai jau uztrukdavo net iki keleriu valandu. Ir pagaliau ji pareiske nora pas mane atskristi. Tuo metu pirma mintis aplankiusi buvo, subrandino mus Rojau Trejybe AS ESU susitikimui akis i aki su tikrove ir ryskesia sviesa. Viduje nusisypsojau.
Mat paskutini karta buvau ja pasikvietusi pries devynerius metus.
Pasimeldziau Rojaus Trejybei AS ESU prisipildziusi ramybes viska atidaviau i Rojaus Tevu rankas. Zinodama, kad bus didziulis isukis mums abiems. Man jau pazadintai ir einanciai gyvos tikroves su ROJAUS TREJYBE AS ESU keliu, o zemiskai sesei netikint niekuo ir gyvenanciai iliuzijoje ir materialiais siekiais.
Bet jei tai numatyta ir yra Rojaus Trejybes AS ESU planuose mudvieju susitikimas ivyks.
Ir tikrai siandien galiu pasakyti, Apvaizda ir sudeliojo, kad zemiskoji sesuo gavo viza i pasa sesiems menesiams buti legaliai JAV. Ko pati net nesitykejo.
Kaip ir visa dauguma musu dvasios broliu ir sesiu gyvenanciu iliuzijoje, Kurejo neatradus savyje, net ir neieskant tos tikroves , visa dauguma pasirodo pilni egoizmo, savanaudiskumo, pasiputimo tarsi viska zinotu pasaulyje. Gyvena gyvuliniu inkstiktu vedami, patys to net nesuvokdami. Juk niekas musu tikros sviesos nemoke, o pilde nuo mazens i vaikeliu dvasios indus vien tik baime, kaltes jausma, visa ka grinde kaip nuodemes pasireiskima, kad esame neverti MUSU VISU TEVO MEILES. Taip ir gyvena visa visuma prislegti viduje nuoskaudu ir nezinojimo kaip islipti is tos tamsos pripildytos statines. Mano sese neisimtis.
Nestebino, tik liudino, kad per tiek metu nei kiek neuzaugo. Kaip buvo tamsoje tai ir liko. O mano skleidziama dvasine sviesa vis atstume ir atstume, kol neprispaude negandos taip stipriai, kad kvepuoti savimi jau nebegali.
Ta vakara ir kita diena tik buvau stebetoja is salies. Tarsi viska skanavau savo vidiniu zvilgsniu
kaupdama zinias apie savo zemiskaja sese, kaip lengviau ir jai suprantamu budu, ne akinant, o svieciant pakreipti i tikrove. Vel paprasiau, kad kalbetu mano lupomis Rojau Trejybe AS ESU.
Nuvykome pas mano sunu i darboviete pasisveikinti. Sedint sunaus kabinete taip pat buvau tik klausytoja. O mano sunus savo tetai( mano zemiskajai sesei) taip itakingai ir suprantamai naturaliai pradejo pyskinti apie tikrove, apie surasta sviesos gyva kelia. Tik einant su Rojaus Tevais gyvu tikroves keliu galima pasiekti viska. O surasti savo viduje Kureja gali kiekvienas. Ir taip kalbejo gera puse valandos nesustodamas, dalindamasis paprastomis mintimis apie MUSU VISU ATRASTA TEVA SAVO VIDUJE. O mano sesuo klausesi kaip uzburta, net pasikeitusia veido israiska, kai vaikutis noredamas gauti saldainio.
Mus tai dziugino ir kartu buvo netiketumas zemiskos seses tokio troskimo gerti ta sviesa.
Kaip atsisveikinome ir sedejome jau masinoje ji dar negalejo atsitoketi. Po kurio laiko tylos pasake tik tiek: Negaliu patyketi, kokia didziule ramybe ir sviesa sklido is Deivido( mano sunaus). Jis tikrai ne sios planetos gyventojas. Koks didziulis jo pasikeitimas ir spindejimas. Buvo labai gera ir nesinorejo issiskirti.
As paklausiau jos, ar tu nori suzinoti toki rysku Deivido pasikeitima?
Tuo kartu jei pasakiau. Mieloji, tai ejimas GYVOS TIKROVES KELIU ATRADUS KUREJA SAVO VIDUJE. TIK ROJAUS TEVAI MUS IR VEDA VISUS PACIU TEISINGIAUSIU KELIU. TIK JIE IR RODO TA TIKRA TIESU KELIA MUS RAMINDAMI IS VIDAUS IR PRIPILDYDAMI DZIAUGSMO, PALAIMOS BUSENA. TAI GALI PATIRTI TIK SAVA BUSENA, O NE PROTU IR INTELEKTOLIOMIS ZINIOMIS. TAI PATIRI SAVU ZINOJIMU, KAD TAI TIESA. IR MUS SUVEDE I SUSITIKIMA, TADA KADA TAPAI PASIRUOSUSI PATI ISTRUKTI IS TAMSOS APGAUPTOS APLINKOS, KURIOJE GYVENAI, I RYSKESNE SVIESA.
Kaip matai ir visas tas skrydis per Atlantos vandenyna, tarsi tave pakele is vienos vietos per akimirka padejo i kita vieta. Ir tu jau cia.
Esi ten, kur ir turi buti ir butent tokiu laiku, nei sekunde, nei akimirka anksciau.
Visa ta laika, kai esu pazadinta, gyvenau kaip rojaus kampelyje. Taip vadinu savo busta. Jis sviesus, jaukus vis traukia sugrizti ir panirti i Garbinimo Maldas prisipildant tos ROJAUS TREJYBES AS ESU SVIESOS, kad galeciau apkabinti kiekviena sutiktaji, kaip apkabina mus kiekviena ROJAUS TEVAI, kaip ramina ir glaudzia.
Vis galvojau, kad per mazai ir nepakalkamai skleidziu kiekviena diena TIKROVE IR SVIESA.
Ir gavau ta nuostabu susitikima- isuki su zemiskaja sese, kad mokyciau silpnesni uz save.
Mokyciau kiekviena diena rodydama savu gyvenimu ROJAUS TREJYBES AS ESU TIKROVE IR SVIESA. VISA KURINIJA JUK IR SUKURTA DVASINIU AUKSTO DAZNIO VIRPESIU GALIA IR MES STOVINTIS PRADINIAME EVOLIUCIJOS AUGIMO LAIPTELYJE TURIME VISA KA KURTI IR GYVENTI TIK DVASINIU PAGRINDU.
Bus daugiau patyrimu.
Apkabinu jus visu savu siltu glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-10-19 22:44:07
Mylimieji, kada vakare išgirdau oro prognozę - naktį visur smarkus lietus, o sekmadienį dieną - lygiai taip pat, ir visoje Lietuvoje - pasakiau NE, šitaip tai jau tikrai nebus, neleisu lietaus debesims merkti ir taip jau įmerktą žemę, tegu žmonės džiaugiasi gražia sekmadienio poilsio diena, net tegu ir saulė išsišviečia ir oro prognozuotojai tegu atvepia savo lūpą IŠ KUR ČIA TAIP, JUK VISKAS MŪSŲ KOMPIUTERIUOSE RODĖ AIŠKŲ SMARKŲ LIETŲ, O ČIA JOKIO LIETAUS, IR DAR SAULĖ, NEGALI GI TAIP KLYSTI.
Ir nusiunčiau savo minties virpesius VAIKYTI LIETAUS DEBESŲ - TEGU DANGUS BŪNA ŠVARUS IR GIEDRAS, KAD ŠEIMOMIS, SU MAŽAIS VAIKAIS, IŠĖJĘ Į GAMTĄ, Į PARKUS TĖVAI, KAIP IR PAGYVENĘ MIRTINGIEJI, GALĖTŲ MĖGAUTIS PANAŠIA Į BOBŲ VASARĄ SPALIO DIENA.
MINTIES ENERGIJOS GALIA - SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - PAJĖGI TĄ PADARYTI - PAKEISTI ORO SROVES IR IŠSKLAIDYTI DEBESIS.
Telydi jus Kūrėjoo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-10-09 07:30:59
Šią istoriją papasakojau savo pusbroliui, jo žmonai, ir nuo vaikystės dienų draugui, kada vakar lankiausi Utenoje, kad jie nors maža dalele patikėtų Kūrėjo ir Apvaizdos realiu buvimu ir veikimu, kuo jie tikrai netiki. Pusbrolis išklausė mano pasakojimą, tai pasakė – Čia dar reikia pagalvoti, kaip tą paaiškinti. O draugas man pasakė, jog tai tik toks sutapimas.
O istorija buvo tokia.
Praėjusį šeštadienį (2016 09 24 ) jau pasibaigus mūsų gyvosioms pamaldoms Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, ir prasidėjus tai mūsų kolektyvinio bendravimo daliai, kuomet aš urantų prašau pasakyti SAVO PAMOKOMĄJĮ žodį - tie, kurie nori - tam, kad šitokiu būdu jie kauptų PATRYIMĄ, KAIP DVASINIAI MOKYTOJAI, SUTEIKDAMI MOKYMUS KITIEMS, suskambo mano telefonas. Kai išjungiu telefoną prieš garbinimą, tai būna ir taip, jog prisimenu tik vakare, ar grįžtant į Vilnių, o būna ir taip, kad tik kitą dieną pastebiu, jog telefonas taip ir nebuvo įjungtas. O praėjusį šeštadienį neišjungiau telefono, dėl to man ir galėjo paskambinti.
Nutraukiau savo atsakymą APIE MUSULMONUS TERORISTUS - ir kaip tik tuo metu aiškinau, kad Koranas sako, jog paaukojęs savo gyvybę vardan Alacho, musulmonas eina tiesiai į Rojų, tad išsiimdamas telefoną iš kišenės dar pajuokavau - na, štai ir skambutis iš Rojaus.
Skambino Lina iš Kauno, tad aš negalėjau jai neatsiliepti. Ji susijaudinusiu balsu man pasakė, kad naktį išbėgo į lauką jų neseniai paimtas jaunas kačiukas, kuris lauke dar nesiorientuoja, o priedo dar palijo per naktį, tai ir pėdsakus lietus visus nuplovė, Ji visą naktį ir meldėsi, ir su savo vyru jo ieškojo savo kieme, mat jie gyvena privačioje valdoje, ir niekur jo nerado, todėl ji prašė mūsų pasimelsti kolektyviai.
Mes dar buvome visi neišsivaikščioję, tad tuoj pat ir pasimeldėme. Aš garisiai tariau maldos žodžius, o viduje buvo tvirtas ŽINOJIMAS, kad Apvaizda kačiuką tiesiog PARNEŠ.
Kada parvažiavau namo net ir minties nekilo, tai atsiras kačiukas ar ne – jis bus TIESIOG PERKELTAS ATGAL. Ir netrukus mano telefone pasigirdo gautos naujos žinutės signalas - sulaukiau Linos žinutės – Kačiukas sugrįžo, ir mums urantams, padėkos už maldą. Aš tuoj pat parašiau šią žinutę Jurgitai, Vitai, kuri su savo šeima dar buvo pakeliui iš Vilniaus į namus Domeikavoje – šalia Kauno, Birutei, Kristei, vilniškiui Vytautui, Leonidai, ir iš visų gavau atsakymus, pilnus susižavėjimo ir Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir maldos galia. O Leonida man paskambino ir pasakė, kad ji tik grįžusi iš gyvosios Rojaus Trejybės-AŠ ESU ŠVENTOVĖS, PASAKOJO APIE ŠĮ PATYRIMĄ savo namiškiams, ir sake, kad Algimantas tarsi atsitiktinai neišjungė telefono, nors tai buvo padaryta specialiai Apvaizdos, kad Lina galėtų jam prisiskambinti, ir Leonida savo namiškiams tvirtino, jog Apvaizda padės, ir kaip tik ties tais žodžiais ji gauna mano žinutę, jog kačiukas sugrįžo, ir Lina dėkoja urtantams už maldą, ir šią žinutę Leonida perskaito savo namiškiams, kad ir šie pamąstytų apie Apvaizdos tikrumą ir veikimą, ir maldos veiksmingumą, kada ji sutampa su Kūrėjo valia. Ir šis patyrimas sustiprino Leonidą daug daugiau negu jos namiškius privertė tokiu patyrimu DAUGIAU PATIKĖTI IŠ VISO.
Tuo tarpu manęs Linos žinutė visiškai nenustebino, tai tik patvirtino patį mano ŽINOJIMĄ - TOKĮ, TARSI PATS BŪČIAU LABAI NETOLI KAČIUKO, TELIKO TIK IŠTIESTI RANKĄ IR JĮ PAIMTI IR NUNEŠTI NAMO.
Vis tik man buvo ĮDOMU – O KOKIU GI BŪDU kačiukas bus pargabentas atgal.
Savo maldoje aš būtent ir akcentavau ne Apvaizdos patį veikimą, o būtent Apvaizdos veikimo BŪDĄ, kad tą kačiuką ji ne tik sugrąžintų, bet SUGRĄŽINTŲ ĮPATINGU BŪDU, kad būtent tas sugrąžinimo būdas sustiprintų ir Linos įtikėjimą ir pasitikėjimą Apvaizdos veikimu, kad tokio kačiuko sugrįžimo būdo niekaip nepaaiškinsi vien tik logika ar vien tik fiziniais veiksmais, ir turėsi pripažinti APVAIZDOS ĮSKIŠIMĄ, PANOKSTANTĮ IR LOGIKĄ, IR MATERIALAUS DĖSNIO PASIREIŠKIMĄ.
Atsidaręs savo elektroninį paštą, pamačiau elektroninę žinutę nuo Linos, ir kada ją perskaičiau, supratau tą buvusį mano viduje žinojimą apie tą savo RANKOS IŠTIESIMĄ IR KAČIUKO PAĖMIMĄ.
LINA MAN RAŠĖ -
Gana įdomiai jis atsirado. Po to skambučio pasiėmiau savo kalytę ir mes vėl išėjome ieškoti. Aš vis galvojau, kad jei apvaizda padės, kaip tai įvyks? Ar aš jį pamatysiu, gal šunytė pastebės, o gal jis pareis pats? Buvau pasiėmusi telefoną (nors šiaip vaikščiodama su šuniuku niekada neimu) ir prašiau Sauliaus, kad jei kas pasikeistų, paskambintų. Pavaikščiojus mums kokį pusvalandį, suskambo telefonas - katinėlis jau namuose. Greitai parlėkėm. Pasirodo, katinėlis atsirado mano miegamojo trečio aukšto balkone. Saulius išgirdo kažkur miaukiant, nulėkė ieškoti ir rado persigandusį vaikščiojantį balkono turėklais. Tą balkoną buvau apieškojusi keletą kartų: ir šiąnakt kelis kartus, ir ryte, ir prieš eidama į lauką. Žinoma, nieko nebuvo. Be to, visą laiką jį šaukiau. O tas kačius, jei tik įlenda į kokią spintą ir po dešimt minučių apsižiūri, kad durys jau uždarytos, paleidžia gerklę. Dabar vėl viskas gerai. Kačiukas, visiškai atsigavęs, vėl siaučia namuose.
Štai atrodytų toks nedidelis patyrimas, bet kiek jis urantams suteikė daug peno apmąstymams, kiek jis daug urantų įtraukė į šio epizodo savo asmeninius patyrimo segmentus, kiek daug jis sustiprino urantų įtikėjimą, kiek urantams suteikė pasitenkinimo, koks vis tik yra nuostabus GYVASIS Kūrėjas, realiai veikiantis per Savo apvaizdą ir mums teikiantis realią PAGALBĄ. Ir visa tai VISŲ URANTŲ - IR NE TIK JŲ - SUSTIPRINIMUI IR LABUI, KAD MES DRĄSIAU JAUSTUMĖMĖS GYVAJAME KELYJE.
TELYDI JUS KŪRĖJO PALAIMA IR RAMYBĖ, IR MANO BROLIŠKAS APKABINIMAS.
Algimantas
2016-09-29 13:21:47
Mielieji, dvasios broliai ir seses.
Si ankstu ryta, dar nepatekejus saulutei, klausiausi Gyvuju Pamaldu sestadieninio
(rugsejo 10d.2016) iraso.
Tiesa, Gyvuju Pamaldu Rojaus Trejybes AS ESU Sventoveje irasus klausausi istisai.
Nuo ryto iki vakaro namuose, visur kur tik yra galimybe, ir masinoje, net ir einant miegoti paleidziu garso irasa.
Tai mano pati graziausia gyvoji muzika. Ir nuramina, ir pakyleja, ir apvalo.
Nuostabi gyva, auksto daznio simfonija.
Jusu grazias nuotraukas Gyvoje Sventoveje, kurias atsiunte Algimantas, turiu ir dziaugiuosi. Su meile apkabinu kiekviena.
Turiu ir tas, kur jus visi urantai einantys gyvuoju keliu susirenkate i Vilniuje esancia Gyvaja Rojaus Trejybes AS ESU Sventove.
Su dziaugsmu apziurynejau visus kampelius ir spalvas tos patalpos, is kurios pasklinda tokia auksto daznio virpesiu galia garbinimo metu.
Gyvaja Sventove Kaune taip pat aplankau nuotrauku pagalba.
Taip ir si ryta besiklausant, mane aplanke vizija.
Staiga as atsirandu klaseje, kur jus visi susirinke ir garbinate Rojaus Trejybe AS ESU.
Bet tame kambaryje atrodo ne taip sustatyti stalai ir kedes, kaip esu maciusi nuotraukose.
Tie stalai ir kedes , jie kaip klaseje trimis eilemis ir prie mokytojo stalo paciame klases priekyje sedi kazkoks vyras ir uzrasyneja ant balto popieriaus, tarsi sau pasizymi zodzius. Visa daugybe urantu sedi prie stalu eilemis, kaip mokyklos klaseje.
Zinau Algimanto nera, jis paliko mus, kad patys urantai uzbaigtume pamaldas.
Klaseje didziulis surmulys ir triuksmas sukeliamas paciu urantu, ne vaiku, bet suaugusiu urantu. Vieni ieina i klase, kiti iseina, visi juda, kruta lyg kazkur skubetu, rankines kilnoja, krapstosi, snibzdasi, blaskosi kiekvienas.
Man kilo noras paklausti klausima to sedincio prie stalo mokytojo, bet taip ir atsisedau pirmoje eileje istiesdama kojas ant kitos kedes.
Staiga pries visa klase, man is desines atsistojusi Vita pradejo garbinti Rojaus Trejybe AS ESU. Ziuriu Vitai i akis, o ji garbina ir ziusi i toli, i klaseje sedinciuosiu.
Ji ilgai Garbino Rojaus Trejybe AS ESU.
Man tuoj atejo zinojimas ir dziaugsmas, juk as ne Lietuvoje, bet vistiek esu Gyvoje Sventoveje. Ziuriu Vitai i akis, o ji tik uzdejo ranka man ant kojos ciurinio ir toliau garbina.
Na va galvoju, smagu ne tik susirasynesime, bet ir abi apsikabinsime fiziskai, susipazinsime po pamaldu. Galvoju, tai saunu, nera jokio geografinio atstumo, jokio laiko skirtumo, jokiu sienu.
Bet tas chaosas keliamas maldose susirinkusiu urantu vis netyla ir tesiasi.
Manes niekas nemato, kad as taip pat dalyvauju.
Vita pasako, kad dabar uzbaigs pamaldas mano sesuo (Vitos sesuo).
Ir jau salia manes atsistoja moteris tamsiais iki paciu plaukais, sviesiu, nuosirdziu veidu. Girdziu Vytauto(to vyresniojo baltais plaukai)balsa sakant:
nu jau ne, netinka cia uzbaigti pamaldas pirma karta atejusiai ir nieko dar nepalankusiai Gyvos Sventoves pamaldu.
Vizija dingo.
Dar bunant uzsimerkus, pirma mintis kuri aplanke- koks musu urantu issiblaskymas, net pamaldu metu.
Tos mintys klajunes, laksto, sokineja, iseina, ateina, juda, kruta, jokio susikaupimo ir tylos SAVO VIDUJE.
Tai ir garbinimo kambaryje maciau ta viespataujanti chaosa, judejima ir neramuma.
Atsimerkiu, ziuriu esu savo kambaryje.
Ir tik po to susimasciau, jei vidus triuksmauja ir prote verda karsta sriuba(bulviene), tai ir pamaldu metu, klausantis irasu, kuriais gyvenu vos ne kiekviena akimirka, vyrauja triuksmas, surmulys, sunku nurimti savo viduje. Tartum protas ir ramus, bet fizinis kunas nenustygsta vietoje. Tai ir rodo seklu atsiverima ROJAUS TREJYBEI AS ESU.
Sunku suprasti, isgirsti kas sakoma maldu metu. Tarsi atejau ir tik del saves pagarbinau, pasimeldziau ir jau svarus iskeliavau savais keliais iki kitos savaites.
Tikrai, niekam netaikau asmeniskai, bet kalbant vardan visu geroves norisi kuo aiskiau ir garsiau paskleisti TA NUOSTABIA ROJAUS TREJYBES AS ESU VIRPESIU JURA, TA GYVA SIMFONIJA, KAD ISGIRSTU NET KURCIAS. IR KURIS, GAL BUT PIRMA KARTA NUOSIRDZIAI IESKO TOS SVIESOS.
Juk mes gyvename ir einame pazadinti, kad dar labiau zadinami, kad ryskiai, aiskiai spindetume ir sviestume savo kasdieniais darbais ir pastangomis i aplinka vardan kitu geroves, kad sustiprintume uz save silpnesni, pakyletume kiekviena silpumo akimirka, net ir taip kaip apkabina ir sustiprina mus visus gyvai, tikroveje gyvenanciu jau su ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Ir man daznai buna sunku sustabdyti tuos jaunus laukinius minciu zirgus. Kaip ir sakiau mintys klajunes, bet visuomet, kiekviena laisva akimirka, kai tik pagaunu save, kad ir vel mintimis klajoju.
Per diena daugybe, tikrai daugybe kartu. Visuomet, ta pacia akimirka prisimenu, kad mano delnas yra ties mano nosies galiuku ir as esu ne toliau, kaip ties savo nosies galiuku ir tik gyliau i vidu, i savo vidu. Tik ties cia ir tik viduje, savo viduje as esu tikroji, tikroji asmenybe padovanota Rojaus Trejybes AS ESU ir tik viduje su esanciais ROJAUS TEVAIS as esu tikra ROJAUS TEVU DUKRA.
Kiekviena, tikrai kiekviena laisva akimirka kartoju tuoj pat-
AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, KAD IR VEL TU MANE PARVEDEI NAMO- I FIZINE, TAVO PADOVANOTA SVENTOVE IR GYLIAU I VIDU PAS SAVE.
AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, KAD VEDI MANE DABAR JAU IS VIDAUS.
Ir taip kartoju dirbdama, darydama masaza, tylos akimirka, kada nereikia kalbeti su kientemis, vaziuodama masinoje, tvarkydama savo buiti ir taip kiekviena akimirka.
Mane tai labai nuramina ir vis labiau sustiprina gyventi kiekviena akimirka tikroveje su ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Ir tik dedama kasdienes pastangas galiu ir turiu vidinio zinojimo, stiprybes is ROJAUS TEVU, kaip nuraminti, kai verkia ant mano peties, kaip kiekviena valanda padirbejusi, pasikalbejusi, paskleidusi sviesos zodius klientem ( o ju turiu kasdiena po desimt) galiu pamatyti veido pasikeitusia israiska. Is paniurusio, pilno streso, susirupinusio veido, pasikeicia i prasviesejusi, linksma, lyg nasta butu nukritusi nuo peciu.
Visuomet matau rezultata ir norisi uzfiksuoti nuotraukoje kiekvienos veida, pries susitikima ir po susitikimo. Kaip diena ir naktis.
Po, nuotrauka visuomet buna daug sviesesne.
Tik negaliu kiekvienai pasakyti, kodel pabuvusi susitikime valanda laiko pasikeicia jos busena.
Nors kiek ryskesnes sviesos sakinys, tuoj apakina ir is baimes uzsimerkia. Tai ir tenka kalbeti labai atsargiai.
O juk susitinka su ROJAUS TREJYBE AS ESU per mano rankas, nes dirbu su Rojaus Trejybe AS ESU.
Gana daznai paklausia is kur tiek daug zinau.
Ispyskinu: tai is Rojaus Trejybes AS ESU, is Kurejo ir dedamos mano kasdienes pastangos sviesinti aplinka.
O juk kiekviena diena paprasau, kad GEROVES VIRPESIUS, ROJAUS TREJYBES AS ESU MEILE IR SILUMA PAJUSTU KIEKVIENAS SUTIKTASIS MANO KELYJE IR VISOS KLIENTES PAJUSTU TIKROVES VIRPESIU PRISILIETIMA MANO RANKOMIS IR TROSKIMA SURASTI ROJAUS TREJYBE AS ESU SAVO VIDUJE. KAD MANO LUPOMIS KALBETU MUSU VISU ROJAUS TEVAI.
Kito kelio nera. Vienas vienintelis tikras, gyvas.
Kiekvienam prieinamas. Ir tik su ROJAUS TREJYBE AS ESU EINANT KASDIEN, KAS AKIMIRKA VIS LABIAU IR LABIAU NORISI GYVENTI VARDAN KITU PALAIMOS, DZIAUGSMO, GEROVES.
IMINTI IR PALIKTI PO SAVES TA GYVA TIKROVES PEDA ATEINANCIOMS KARTOMS.
Bukite visu mano nuosirdumu apkabinti tikroves ir meiles glebiu. Laima.
LaimaJAV
2016-09-13 04:58:35
Pirmasis mano susitikimas su dvasios broliu Kęstu jau turi tęsinį, nes turėjau dar vieną įdomų patyrimą, kuriuo noriu pasidalinti.
Šios savaitės pradžioje, pirmadienio rytą būdama su draugu Robertu sodyboje kartu sumanėme, kad reiktų aplankyti jo pusseserę ir tą patį pusbrolį Kęstą, pas kurią šis ir gyvena, ir su kuriuo aš neseniai pasidalinau gyva Rojaus Trejybės-AŠ ESU šviesa ir tiesa. Ši draugo pusseserė jau anksčiau buvo mus kvietusi pas save į svečius valgyti jos kepamų bulvinių blynų, taigi buvo gera proga vėl apsilankyti ir pasimatyti. Robertas šypsodamasis netikėtai man ir sako, kad „važiuosime šviesos paskleist, o ne bulvinių blynų valgyt, jie tiktai pretekstas“. Aš nusijuokusi atsakiau, jausdama nuoširdų pritarimą, kad man patinka tokios jo mintys. Ir štai su tokiu pretekstu mes vakare nuvykome į svečius, į Žiežmarius.
Tačiau dar važiuodami iš sodybos į Vilnių tos dienos popietę abu kalbėjomės apie Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, kurį Robertas pats savo noru ėmė skaityti dar aną savaitę, mums abiems atostogaujant Slovakijoje, ir tęsė grįžęs namo toliau, kai tuo tarpu aš pradėjau jį skaityti rusų kalba. Šitaip ir važiavome besidalindami mintimis, kad šis apreiškimas turėtų padėti ir jo pusbroliui Kęstui, kuris pats išsikapstęs iš alkoholizmo liūno jau padeda ir kitiems, turintiems tokių pat problemų, taigi pasisėmęs gyvos dvasinės šviesos iš šio apreiškimo įgautų dvasinės stiprybės ir galėtų pats praktiškai pritaikyti įgytas žinias.
Vakare prieš važiuodama į svečius pasiėmiau ne tik Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, bet ir Rojaus Trejybės apreiškimą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, nes pamaniau, kad pravers. Pakeliui į Žiežmarius mus lydėjo raudona vakarop besileidžianti saulė, dangus vis labiau švytėjo rausvais ir gelsvais atspalviais, ir tokie natūralūs gražūs gamtos reiškiniai tikrai maloniai džiugino akis ir kėlė dvasią. Įvažiavus į kiemą mus pasitiko šunų lojimas ir namų šeimininkė, kvepianti kepamais bulviniais blynais, jos du paaugliai sūnūs, kaimynė ir Kęstas. Apžiūrėję namų valdas, gausius nuo rudeninio derliaus daržus, pakalbėję ir pajuokavę, galiausiai patraukėme į namą vakarieniauti. Svetainėje ant gražaus mediniais raižiniais puošto stalo mūsų laukė kiek patobulinti skanūs bulviniai blynai, iš įvairių daržovių, su padažu. Vakarienė buvo puiki ir soti, o po jos tęsėsi pokalbiai. Draugas nuėjo su pussesere ir jos vyru į virtuvės zoną toliau maloniai pasišnekučiuoti, o aš likau sėdėti, šalia tos sofos, ant kurios sėdėjo Kęstas. Mes pradėjome pokalbį iš pradžių politine tema, mat per įjungtą televizorių rodė vakaro žinias, bet po to netrukus jis pats pakreipė pokalbį dvasinėmis temomis. Jis pasipasakojo, kad jo dukra jau gal 5-6 metai kaip žino apie Urantijos Knygą, nors pati neskaitė, dar yra ieškojimų kelyje. Tada aš pasakiau, kad atsivežiau jam dovanų, ir ar jis nori jų? Jis nuoširdžiai sutiko priimti. Aš iš maišelio ištraukiau abu apreiškimus ir parodžiau jam įteikdama, papasakodama apie kiekvieną iš jų, apie ką jie, kas juose rašoma, kad turėtų kiek įmanoma platesnį suvokimą, nes jau pajutau jo nuoširdų susidomėjimą gyva dvasine šviesa po pirmojo mūsų susitikimo. Kęstas pasipasakojo, kad jau keliems savo draugams pasakojo apie Rojaus Trejybę, bet jie apie Ją nėra girdėję, tik žino šventąją Trejybę. Tuomet aš jam paaiškinau, kas yra Rojaus Trejybė, o kas yra šventoji dvasia, kokie skirtumai, ir taip, kad jis galėtų suprasti. Kada aš apie tai kalbėjau, šalia Kęsto čia pat ant tos pačios sofos sėdėjo du paaugliai jo sesers sūnūs, ir mačiau, kaip ir jie vis pasižiūri į mūsų pusę, ir klausosi pokalbio, nes ir jiems tai pirmą kartą išgirsta gyva tiesa. Kęstas dar dalinosi su manimi vieno savo draugo dvasiniais patyrimais, pamatytu vaizdiniu, o aš išklausiusi jam paaiškinau vaizdinių kilmę mūsų prote, apie Minties Derintojo veikimą suteikiant prasmingus vaizdinius, ir kam jie suteikiami žmogui, kalbėjome apie meditaciją ir skirtumus tarp gyvosios maldos savais žodžiais Rojaus Trejybei. Šitaip palaipsniui jam buvo išplėstas suvokimas, kas gi yra gyvoji Rojaus Trejybės šviesa, ir kad viskas, kas mus supa, yra gyva, viskas yra judėjime ir sudaryta iš energinių virpesių, tik skirtingo dažnio, net ir mūsų kūnai. Kada Kęstas pareiškė norą priimti iš manęs ir nuoširdžiai skaityti abi knygas, aš pasakiau kad šiaip šios knygos yra dalinamos už aukas, bet aš galiu jam jas ir padovanoti. Bet jis išsakė norą paaukoti, ne šiaip priimti, nes pajautė jų svarbą, kad tai ne šiaip paprastos knygos, jos kupinos gyvos šviesos. Tada aš jam paaiškinau tikrąją aukos reikšmę, kad tai pasidalinimas iš meilės ir visų labui, ir nesvarbu koks bebūtų aukos dydis. Šitaip nuoširdžiai mes užsikalbėjome, linksmai pajuokaudami, kartu pritariant besišypsantiems šalia sėdintiems jaunuoliams paaugliams, kad jau lauke sutemo, ir atėjo metas vykti namo. Visi kieme maloniai atsisveikinome, aš irgi palinkėjau Kęstui kuo nuoširdžiausio skaitymo, o jis nuoširdžiai padėkojo šiltai šypsodamasis.
Vykdama namo prisiminiau Kęsto besišypsantį veidą, nuoširdų susidomėjimą, kad ir aš viso bendravimo metu, dalindamasi gyva dvasine šviesa jaučiausi taip gyvai ir natūraliai, tarsi taip ir turėtų būti. O ir Robertas buvo patenkintas tokia prasminga viešnage. Taip pat viduje dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU už tokį patyrimą.
Štai koks yra nuostabus pajaustas Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimas iš vidaus dalintis Jos gyva TIKROVĖS šviesa, ir visų labui, kad ir kiti patirtų Jos gyvą buvimą savyje, kad gyvendami šį materialų gyvenimą pajaustų lengvumą, ramybę, meilę, išmintį, dorą, tiesą, harmoniją, nuoširdumą savyje, nes visų šitų amžinųjų dvasinių vertybių Šaltinis, ir dar daug daugiau, yra Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tik šitaip palaipsniui gyva dvasinė šviesa gali plisti aplinkoje, per mus urantus, jau patiriančius Rojaus Trejybę-AŠ ESU gyvai savyje, ir norinčius dalintis tuo, ką gyvai patiriame, kuo gyvename, kad ir kitiems būtų geriau gyventi, kad ir kitiems dvasios broliams ir sesėms šis gyvenimas taptų nebe kančia, skausme ar ligoje, bet palaima, patiriant ją ir visą gerovę iš paties Šaltinio, kad vidus prisipildytų tikrojo orumo, kad pajustume kiekvienas esąs Rojaus Trejybės-AŠ ESU tikrasis sūnus ar dukra, jei tik atrandame JĄ ir gyvai patiriame savyje, ir gyvename iš meilės bendradarbiaudami tarpusavyje, ir visų gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2016-08-31 20:56:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.