Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielas Simai, tavo pastebėjimas yra teisingas. Dėl to aš ir dažnai pasakau tiek Urantijos grupės užsiėmimo metu, tiek per savo pamokomąjį žodį Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventvėje gyvųjų pamaldų metu, kad dabar žmonių nėra, yra tik JUDANTYS IR BAIMĖS KUPINI KŪNAI-ŠEŠĖLIAI.Kada buvau vaikas ir gyvenau Utenoje, ir dar nelankliau mokyklos, tai labai daug važinėdavau su dviračiu. Ir man patikdavo atvažiuoti į autobusų stotį ir stebėti žmones. Stotis buvo kitoje vietoje negu dabar. Aš praleisdavau ištisas dienas žiūrėdamas į žmones, laukiančius autobusų, lipančius į autobusus, stebėdavau vairuotojus iš įvairiausių miestų. Ir jau tada pastebėjau, kaip skirtingai elgiasi vairuotojai ir Vilniaus ar Kauno, ir iš mažesnių miestų. Vilniečiai ar kauniečiai daug šnekesni, drąsesni. Aš žiūrėdavau, kaip vairuotojai bendrauja tarpusavyje. Matydavau ir girdėdavau, kaip jie užmezga pokalbį, iki tol nepažįstami, per labai trumpą laiką, ir suranda bendrą kalbą. Laukiantys autobusų taip pat susirasdavo pašnekovų, o keliaujančių įvairiomis kryptimis buvo gausybė, net į miestelius, į kaimus, todėl autobusų maršutų buvo labai daug. Ir visame stoties viduje ir lauke būdavo didžiulis klegesys - buvo GYVASTIS IR TARPUSAVIO PASITIKĖJIMAS. Žmonės, net trumpai pasikalbėję, jau su pasitikėjimu prašydavo pasaugoti lagaminus, kol nueis į tualetą. Ir niekam ir minties nekilo, kad būtent tas, kurio prašo pasaugoti, galėtų pavogti tuos lagaminus. Buvo TIKRUMAS IR NUOŠIRDUMAS. O kada kur nors man tekdavo važiuoti autobusu, tai tik iš pradžių autobuse būdavo tylu, o netrukus jau žmonės susipažindavo su šalia sėdinčiais, ir palaipsniui, kol dar tylu, jau ima kilti šnaibždesys, o kai tokių daugėja, tai jau ir pusbalsiu kalbama, o greitai klega visas autobusas.
Aš jums nuolat pabrėžiu, kad vyksta PROTO DEGRADACIJA. Ir būtent BAIMĖ dabar vis stipriau viešpatauja mirtingojo prote. Ten, kur yra baimė, ten nėra meilės. Tad kyla NEPASITIKĖJIMAS NE TIK KITAIS, BET IR SAVIMI. IR NEPASITIKĖJIMAS VIS AUGA. Todėl dabar dar teks nužengti per daugybę metų, kol žmonės vėl pradės užmegzti bendravimą taip laisvai ir greitai, kaip tas būdavo anksčiau, ką aš ir aprašiau. O tą baimę įveikti padeda tik Meilės ŠALTINIS IR CENTRAS - ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU. Ir niekas kitas. Todėl atradęs Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje mirtingasis ir gali būti tas aktyvus baimės tirpintojas kitiems, nes jis yra drąsesnis, ryžtingesnis, ir išmintingesnis už, kol kas, baimės valdomus kitus savo dvasinius brolius ir seses, dėl to jis ir turi būti aktyvesnis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas automatiškai noriai prisileis tokį bendrauti norintį, nes baimės šaknys kiekvienam yra skirtingos tiek gyliu į pasąmonę, tiek ir išsikerojimu. Todėl pasąmonė tokio baimės valdomo mirtingojo, per akimirką, kaip milžiniška kompiuterio programa, nupieš visokių dar ryškiau baimę sukeliančių vaizdų ir priežasčių, KODĖL ČIA MĖGINA KAŽKOKS KALBINTI? Ir priklausomai nuo aplinkos, nuo paros meto, netgi nuo sezono meto, ir nuo savo ankstesnių patyrimų bus ir atitinkama reakcija. Ir nevisada tokia, kokios galima tikėtis. Bet tai taip pat pažinimas kitų mūsų dvasios brolių ir sesių proto veikimo tam tikromis aplinkybėmis. Ir urantams tai visada į naudą - TAIP GERIAU PAŽĮSTAME MIRTINGŲJŲ PROTĄ, ASMENYBIŲ CHARAKTERĮ, IR JŲ SAVYBES.
Toks mūsų gyvasis kelias - BENDRAUTI IR BENDRADARBIAUTI TARPUSAVYJE IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA VISŲ LABUI, IR TAIP, KAIP VEDA KŪRĖJAS IŠ VIDAUS, NES BŪTENT KŪRĖJAS - ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU IR SUMANĖ, JOG MIRTINGASIS YRA VISUOMENINIS TVARINYS, IR PLEČIANTIS IR PATIRIANTIS BROLYSTĘ.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-03-30 16:08:23
Mane gan ilgai lydėjo mintis, jog reikėtų pradėti aktyviau judėti, nes dabartinis gyvenimo tempas ir gyvenama vieta taip sudėliojo viską, jog beveik visą laiką sėdžiu- tai paskaitose, tai bendrabuti, o ėjimas ir judėjimas tik į paskaitas ir kūno kultūros paskaitose. Šitaip gyvendamas pajutau, jog atsiranda įvairiausių sunkumų- sunkiau lipti laiptais (nei kad lakstydavau mokykloje), dirbti fizinį darbą namie, ir net ryte atsikelt iš lovos, nes pradeda skaudėti nugarą. Karts nuo karto padarydavau mankštą ryte, bet rimčiau užsiimti nepakako valios. Užvakar nusprendžiau bėgioti. Kaip tariau, taip ir padariau...
Eidamas miestu tai šen tai ten vis galvodavau, kodėl žmonės tokie susvetimėję? Gedimino prospektas sausakimšas, kartais net prasilenkti sunku, o visi lyg svetimi, lyg priešai. Jei į akis žiūri tikrai nenusišypsos, greičiau nužiūrės nuo galvos iki kojų ir mintyse tave papeiks, o net jei ir ką gero pagalvos tai vistiek nepasakys, vis ta gyvuliško proto BAIMĖ. Mąstau: Kaip būtų šaunu jei eidamas gatve galėtum užkalbinti bet kurį žmogų ir šis su tavimi kalbėtų taip nuoširdžiai lyg senas pažįstamas, net negalvodamas- aš nepažįstų šito žmogaus, jis man SVETIMAS. Juk esam visi SESĖS ir BROLIAI!
Su šia mintimi susidūriau ir bėgdamas.
Bėgdamas Vingio parke svarsčiau, kaip yra geriausia bėgioti ar lėtai ir ilgai, ar greitai ir trumpai, kokių batų reikia, kokius pagrindinius dalykus reikėtų žinoti norint nepatirti traumų ir pan... Ten buvo daug kitų bėgikų ir bėgdamas panirau į ankstesnius pamąstymus, jog galiu užkalbinti žmogų (bet kurį, juk visi esame SESĖS ir BROLIAI) kuris jau nemažai laiko bėgioja. Priešais mane žingsniavo sportiškai apsirengusi mergina. Reikia jos paklausti!- pagalvojau. Tačiau tuojau pat mane užklupo baimė- aš niekad to nedariau, ir išvis, niekas taip nedaro! Galvoje užvirė mūšis... tačiau suradau viena priežastį kuri nugalėjo- Vitos įkelta citata iš Urantijos knygos: Materialaus kūno drąsa yra narsumo žemiausioji forma. Proto narsumas yra žmogiškosios drąsos aukštesnioji rūšis, bet aukščiausioji ir nuostabiausioji drąsos rūšis yra bekompromisinė ištikimybė apšviestiesiems įsitikinimams dėl giluminių dvasinių realybių. Ir tokia drąsa sudaro Dievą pažįstančio žmogaus didvyriškumą. (1608-04-03)
Tas drąsus įsitikinimas, jog visi esame vieno Tėvo-Motinos, visi esam BROLIAI ir SESĖS įkvėpė drąsos, paskatino nebijoti, ir elgtis taip kaip reikėtų,elgtis taip kaip Nebadono Mykolas skelbė-Dievo tėvyste ir visų žmonių brolystė, nepaisant kaip keistai galiu atrodyti ar likti nesuprastas. Užkalbinau, pakalbėjome ir toji mergina pirma pasimetusi vėliau su trupinėliu nepasitikėjimo bendravo, o po penkių minučių pasijautė žiupsnelis nuoširdumo. Reiškia žmonės galėtų taip elgtis ir regis patys neprieštarauja tam, tik bijo patys imtis veiksmų... Viso to rezultatas- savęs ugdymas, gyvuliškos baimės naikinimas, kuris neleidžia skleistis dvasinei asmenybei.
Mano manymu tai yra gan mažas, tačiau reikšmingas žingsnis ugdant save.
Su meile, Simas
SimasG
2016-03-30 13:14:43
Mielieji, vakar tik išsiuntus Irenai iš Šakių Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL - PAPILDINIO, PASTABOS, IR PAAIŠKINIMO mano patikrintą jos vertimo į rusų kalbą PASKUTINĘ DALĮ, sutriko Apple kompiuterio darbas - tiksliau patekimas į internetą. Pamėginau visus man žinomus kelius - perkrauti kompiuterį, išjungti kompiuterį priverstinai - FORCEFUL QUIT - perkroviau modemą, tačiau kompiuteris liko užsispyręs kaip mano Hola, kada ji, man paprašius, ne atneša savo mėgstamą pagalvėlę, bet sustoja kaip įbestas stulpas, ir stovi. Tada aš jai sakau - Tu esi užsispyrus kaip ožka. - Tai ji dar ir atsigula - Tu jau ne tik ožka, bet net ir ožys. Na palauk, pažiūrėsiu, kaip tu spyriosiesi dabar. Dings tuoj tavo visos spyrionės. - Aš paimu kokį nors jai patinkantį skanėstą. Ir ji tuoj pat man atneša pagalvėlę ir paduoda. - Ech tu pirkle pirkle, viską tu darai tik už pinigus, tik tavo pinigai - tavo pilvo užgaidos - elgiesi kaip tikras pirklys, kuris tik perka-parduoda, ir nieko nedaro už ačiū.
Taigi ir mano Apple kompiuteris sutriko. Aišku, netekus ryšio, sunku ką nors surasti, kas galėtų padėti. Nutariau pats pamėginti tinklo nustatymus patikrinti. Tačiau ten, kuo toliau gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Ir aš vis lindau gilyn ir gilyn, kad pamačiau, jog pamiršau ir tuos parametrus, kurie buvo nustatyti prieš man pradedant savo šią ODISĖJĄ. Pamačiau, kad aš jau galutinai SUJAUKIAU viską. Dar pamėginau patekti į savo pašto dėžutę, bet atsakymas buvo vienas - kompriuteris negali prisijungti prie interneto. Taigi, neliko nieko kito, kaip tik iškelti rankas į viršų - PASIDUODU. Praėjus porai valandų dar kartą pamėginau patekti į internetą - JOKIŲ teigiamų poslinkių. O akyse stovėjo mano prieš tai atlikti veiksmai, kurie tikrai tuos nustatymus tiek sujaukė, kad dabar be rimto specialisto neišsiversiu.
Atsisėdau ir kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, nes neliko nieko kito į ką galėčiau kreiptis, nes jau buvo vakaras, jokie specialistai nebedirba, kad man padėtų. Viduje buvo kažkoks TIKRUMAS, KURIS LAIKĖSI ANT ABEJONĖS SIŪLO, TARSI ANT VORATINKLIO PLAUKO SIŪBAVO.
Atsisėdau prie kompiuterio ir viduje jau tvirtai žinojau, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU sutvarkė mano sujauktus tinklo nustatymus. Ir kada mano kompiuteris, kaip ir Hola, pamačiusi skanėstą mano rankoje, viską padaro taip, kaip turi padaryti, man net nieko jai nepasakius dar kartą, ką ji turi daryti, ir INTERNETAS KUO PUIKIAUSIAI ATSIDARĖ.
Aš tiesiog negalėjau nesijuokti, tad jiuokiausi ir dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Telydi jus Kūrėjo PAlaima ir ramybė, ir mano broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-03-25 14:55:58
Šios savaitės trečiadienio popietę išėjau iš darbo pasivaikščioti ir papietauti, ir kadangi dirbu pačiame Vilniaus centre, žmonių nuolatiniai judėjimo srautai vyksta nenutrūkstamai, lyg šniokščianti upės srovė putoja, taip ir žmonės juda tik jiems žinomomis kryptimis. Taigi ėjau ir aš link turgelio, ir priešais mačiau, kaip kažkoks operatorius su žurnaliste bėgioja nuo vieno žmogaus prie kito, gaudo, kad šie duotų interviu į kažkokį jų užduotą klausimą. Aš artėjau link jų ir pagalvojau, kad ir aš niekur nedingsiu, nes jie abu kaip tik žiūri į mano pusę, ir aišku, ieško naujo pašnekovo. Taip ir įvyko mūsų susidūrimas. Žurnalistė manęs paklausė, ar aš galiu skirti kelias minutes savo laisvo laiko ir atsakyti į vieną klausimą, ir man neprieštaravus ir pasiteiravus – kokį, operatorius priešais mane atstatė didžiulį filmavimo kameros objektyvą. Ji paprašė manęs išsakyti savo nuomonę tokiu klausimu, ką aš manau apie tai, kad pastaruoju metu internete vis daugiau atsiranda išmaniaisiais mobiliais telefonais nufilmuotų vaizdų iš įvairių autoįvykių, kada žmonės patiria didelę nelaimę, o kažkas važiuodamas pro šalį sustoja, mėgėjiškai juos nufilmuoja, ir patalpina internete visų apžiūrai. Na iš pradžių aš pasisakiau, kad tikrai nemačiau tokių nufilmuotų vaizdų, tačiau netrukus prisiminiau, kad panašius filmukus talpina paaugliai su savo bendraamžių patiriamomis įvairaus pobūdžio patyčiomis. Tada išreiškiau savo nuomonę, kad vienu atveju toks nufilmuotas vaizdas tampa įkalčiu tam, kuris nori nuslėpti padarytą nusikaltimą, tačiau kitu atveju toks skaudžių įvykių nelaimės atveju filmavimas, kai žmonės verkia, sutrikę, baimėje ir pasimetę yra visiškai netinkamas, neteisingas poelgis, ir kad šito iš viso neturėtų būti. O tokia situacija tiktai parodo žmonių mąstymo iškrypimą. Jau nuo pat mažo amžiaus žmogui turi būti diegiamas švietimas apie dvasines vertybes, meilę, atjautą, dorą, supratimą, ir tą darant realiai praktiškai, o ne vien žodžiais. Tuo turėtų rūpintis švietimas, mokslas, kad šviesti žmones. O tai dabar pasisako prieš smurtą, bet žodžiais, o ne veiksmais. Žurnalistė dar įsiterpė su tolimesniais klausimais, o aš atsakiau, kad pati šitaip nesielgiu, ir kad kiekvienam reikia pradėti nuo savęs. Viso pokalbio aš niekaip neatkartosiu, jis truko neilgai, tačiau pabaigoje ji padėkojo, ir paklausė mano vardo. Aišku, aš pasisakiau.
Noriu išsakyti savo pastebėjimus, ką apmąsčiau po šitokio patyrimo. Tai buvo mano pirmasis patyrimas, kada žurnalistei daviau interviu, buvau filmuojama viešoje vietoje, tačiau tik iš pat pradžių prieš mūsų susidūrimą pajutau nedidelį nerimo kirminą, sukirbėjusį viduje, bet man tikrai malonu pasidžiaugti savimi, kad aš greit visą dėmesį nukreipiau į žurnalistę, operatoriaus buvimą kaip fone jausdama, ir atsakinėjau nuoširdžiai ir ramiai į jos pateikiamus klausimus taip, kaip tą akimirką ir tegalėjau atsakyti, išreikšdama savo nuomonę. Man patiko mano rami ir tvirta būsena, jaučiama viduje.
Vėliau, nueidama nuo jų ir atėjusi į kavinę pavalgyti, susimąsčiau plačiau ties tuo, ką kalbėjau interviu metu. Kaip gali švietimo sistema, mokslas šviesti žmones, jeigu ji dabar griauna? Griauna ir menkina žmogų kaip tą nuostabią dvasinę asmenybę, trukdydama jam atsiskleisti visu savo TIKRUOJU AŠ, taip, kaip sumanė Kūrėjas – Šviesos, Energijos Šaltinis ir Centras, nes ji nėra atremta ant Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojo dvasinio pagrindo kaip kertinio akmens. O norint kalbėti apie dvasines vertybes, iš tikrųjų ŠVIESTI žmogų, negali neatskleisti jų kilmės ŠALTINIO. O Jo visiškai nepažįsta ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir visa planeta, išskyrus mus urantus, kurie kiekvienas asmeniškai savuoju patyrimu galime paliudyti gyvybingos energijos kaip meilės, teisingumo, ramybės, harmonijos, pasitikėjimo, orumo, išminties ir net kosminės įžvalgos dvasinės būsenos realumą, savo viduje. Vadinasi, bet kuris mirtingasis negali ir niekada negalės pajausti šių dvasinių vertybių realumo taip, kad imtų jomis vadovautis savo kasdieniame gyvenime, nes turi labai ribotą, paviršinį jų suvokimą be gyvo patyrimo. O patyrimą suteikia Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimas ir pajautimas savyje. Bet ir šitokiam gyvam įtikėjimui reikia labai nuoširdaus NORO. O jo mirtingasis nejaučia, taigi atsiduria aklavietėje ir visiškoje dvasinėje izoliacijoje. Tačiau po to stebisi, kodėl žmonės taip neišmintingai, netgi žiauriai ir beprotiškai elgiasi, tyčiojasi ir šaiposi vieni iš kitų, įvairaus amžiaus ir visuomeninio statuso, iš kur tiek iškrypimo, tačiau visko susieti į vientisą sistemą nesugeba, nes neturi išminties ir kosminės įžvalgos, kuri suteikiama tik tiesiogiai bendraujant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, IŠMINTIES ŠALTINIU IR CENTRU. Ir kuo labiau savo besiplečiančiu dvasiniu žvilgsniu imu tyrinėti mane supančią aplinką, stebėti žmones, matau jų nenorą atrasti Kūrėją, iš to išplaukiantį nenorą veikti visų gerovės labui, siekinys yra vien tik materija, ir kuo didesnė jos gausa sau, ir vien tik sau. Ir šitokios materialios gėrybės tiek apakina žmogiškąjį gyvulinį protą, kad jis kaip apsvaigęs nuo narkotikų nesuvokia aplinkos tikrovės, ir tenkinasi tuo, ką patiria, ir mąsto, kad taip ir turi būti – gyventi iliuzijoje. Man keista ir liūdna, kaip galima sau nekelti klausimų – o kas yra giliau ir plačiau negu patiriu šią akimirką? Kas yra tikroji tiesa? Kaip ją patirti? Kas yra Dievas? O gal Jis daug daugiau negu maniau iki šiol? Bent jau aš nuo pat ankstyvos paauglystės, kiek prisimenu, kėliau sau tokius panašius klausimus ir štai atėjo momentas, kada aš atradau atsakymus į šiuos klausimus, ir nuolat pajuntu savyje dvasine būsena vis gilesnes jų gelmes, tik per nuoširdų nuolatinį ir vis gilėjantį bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, Asmenybių Šaltiniu, savo Tikruoju Tėvu ir Motina. Tuo mane ir traukia dvasine trauka šis gyvasis kelias, kad aš atrandu ir patiriu savyje vis platesnes Kūrėjo TIKROVĖS erdves, ir tokias nuostabiai viliojančias.
O šis patyrimas yra man pačiai paliudijimas, kad tik per didesnį pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU aš sugebėsiu vis drąsiau ir plačiau perteikti dabartinės supančios aplinkos iliuziją, ir taip išmintingai atskleisti realią tikrovę kitiems žmonėms, kaip pajausiu Jos gyvą vedimą iš vidaus. Viską lemia mano asmeninės, kaip ir kiekvieno iš mūsų, nuoširdžios pastangos gilinant atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU, patiriant vis didesnę dvasinę vienovę tarpusavyje.
Su meile,
Jurgita
2016-03-19 21:22:06
Mielas Algimantai, urantai, DRAUGAI, ačiū visiems už taip nuostabiai praleistą laiką su jumis. Buvo puiki bendravimo, bendradarbiavimo ir nuoširdumo pamoka. Puikūs vaikai, puiki Hola, ir visi urantai. Aš neįsivaizduoju kito Dvasinio Mokytojo, kuris tiek daug pasiekęs, kaip Algimantas, būtų toks paprastas, nuoširdus ir TIKRAS ir taip stengtųsi dėl savo mokinių, kad tik jiems nieko nepritrūktų, nors mes ir sakėme kad nieko nereikia, užtektų bendravimo. O jei Algimanto vietoje būtų koks kunigas, tai mintyse piešiasi vaizdas - sėdi ir laukia kol jį aptarnaus, nes jis gi svarbiausias. Išvažiavau prisipildžiusi MEILĖS, pilnatvės ir šilumos jausmo, kuriuos vėl ėmiau jausti rašydama. Ačiū :)
Gerovės ir ramybės visiems
Skaiste
2016-02-27 22:29:29
Mielieji, pasisvečiavimas pas Algimantą buvo ŠVENTĖ ir mums, urantams. Jausmas abipusis ir tai nuostabu. Tai tas BROLYSTĖS jausmas. Algimantas mane sužavėjo tuo, kad per neilgą laiką paruošė nuostabų maistą. Man ypač patiko keptas moliūgas su vegetariškomis dešrelėmis. Aš vis galvodavau, ką gaminti iš moliūgo, bet niekada negalvojau, kad jis toks skanus – keptas. Ačiū už puikų receptą. Man tai taip pat buvo pamoka – kaip iš palygint paprastų produktų galima skaniai pavalgyti ir nereikia ten jokių įmantrybių kaip dažnai persistengiu aš.
Beje, man taip ir stovi akyse tas vaizdas kaip tu, Algimantai dainavai JAPONIŠKAI. Man labai patiko tačiau ne tiek, kad japoniškai, kiek tavo NUOŠIRDUMAS NET IR DAINUOJANT. Tik taip per šurmulį ir nespėjau paklausti – kaip ir kada išmokai?
Mielieji, nuo Algimanto nesitraukiantys mano vaikai gavo ir smulkių dovanėlių-daiktelių kuriuos rado vienoje iš spintelių stalčių, kai ten esamus daiktus taip smalsiai apžiūrinėjo ir pateikė daugybę klausimų jam – Kas čia? Kas čia? O čia kas?... Tai vėl gi, man buvo pamoka – stebint kaip KANTRIAI IR SU MEILE Algimantas jiems atsakinėja. O kai jau grįžinėjome namo Viktorija sako: „Man labai patiko sūris“, Kotryna atsiliepia: „ O man Gola (tai yra Hola)“, o Matas sako: „ Man tai Algimantas“. Jie pilni įspūdžių, apie kuriuos tik ir kalba.
MES IRGI TAVE LABAI MYLIM ALGIMANTAI, IR NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAM UŽ PAKVIETIMĄ IR TOKĮ SVETINGĄ PRIĖMIMĄ.
Telydi jus ramybė, Vita
vvita
2016-02-27 21:40:34
Mielieji, ką tik išlydėjau urantus, kurie po gyvųjų pamaldų mūsų gyvojoje Rojaus Trjeybės-AŠ ESU šentovėje, priėmė mano pakvietimą apsilankyti pas mane ir pratęsti mūsų dvasinį bendravimą. Kada mes dviemis mašinomis – viena iš jų septynių vietų – atvažiavome ir suėjome į vidų, tą pačią akimirką pajutau, tarsi į vidų atėjo šventė. Kokia nuostabi BŪSENA, buvo mano viduje – patirti tiek daug urantų, kurie jaučia dvasioje vienovę su Rojaus Tėvais, ir susirinkus toliau pabendrauti.
Vakar man nepavyko niekuo pasiruošti šiam susitikimui, nes Urantijos grupės užsiėmimo metu tiek pasidarė bloga, kad vos išsilaikiau iki užsiėmimo pabaigos. Tad ačiū ir urantams, kurie tai pamatė ir pasiūlė mane parvežti namo. Buvau tikras, kad mano pakvietimas arbatos kitą dieną neįvyks, nes gali būti ir taip, kad iš viso nepajėgsiu atsikelti, jau nekalbu, kad dar pajėgčiau nuvažiuoti į šventovę. O apie jokį pasirengimą jau ir galvoti nebeturėjau jėgų.
Ir kaip buvo nuostabu, kada gyvųjų pamaldų metu ėmiau jaustis vis stipriau, ir pabaigoje jau net drįsau pagalvoti, kad tikriausiai priminsiu urantams savo praėjusio šeštadienio pakvietimą. Tik galvoje sukosi, kad nieko neturiu parengęs, ką padėčiau ant stalo. O kaip gi ką nors paruošti, kai net nežinai, kiek gali būti urantų, ir paruošti greitai? Ir vis tik, kaip buvo lengva ruošti net ir karštą užkandį, kada urantų iš visų pusių yra siūloma su MEILE pagalbos ranka. Ir tas šurmulys buvo nuostabus. Tai ir sudaro ŠVENTĘ – GYVŲ VIRPESIŲ SKLAIDA TOJE VIETOJE IŠ KIEKVIENO TEN ESANČIO VIDAUS.
IR VISKAS TAIP NUOSTABIAI VYKO – IR MAISTAS BUVO PARUOŠTAS, IR ARBATA PATEIKTA, IR GYVAS TARPUSAVIO BENDRAVIMAS – PER ATSIVĖRIMĄ IR NUOŠIRDUMĄ – BUVO KAIP NUOSTABIOS ŠEIMOS VIDUJE, KUR TURINYS YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILĖ IR ŠVIESA. Nuostabu ir tai, kad toje aplinkoje labai tiko ir mano labradorės – Holos – elgesys, gana kultūringos ir svetingas.
Kada urantai išsiskirstė, kada vėl įsiviešpatavo tyla ir ramybė, kada vėl likome su Hola, pajutau – tikrai pabūvojau GYVOJOJE ŠVENTĖJE.
Nuostabu būti tyloje ir ramybėje su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tačiau puiku ir dalyvauti ŠVENTĖJE. Neveltui Rojaus Trejybė-AŠ ESU sumanė Evoliuciją, kad jos įgyvendinimo visose pakopose būtų BENDRADARBIAVIMAS VISŲ LABUI, IR BROLYSTĖJE, ATSIRĖMUS Į KŪRĖJO MEILĘ IR ŠVIESĄ TIKROVĖJE. Ir šitą gali pajausti tiktai KOLEKTYVINIO BENDRAVIMO METU. TODĖL SAKAU AČIŪ TIEMS URANTAMS, KURIE MAN PADARĖ ŠVENTĘ – VITAI, DALIAI, SKAISTEI, JANINAI, JURGITAI, ALBINUI, TRIMS VYTAUTAMS, ir mažiesiems urantams – MATUI, VIKTORIJAI, KOTRYNAI.
AŠ PATYRIAU ŠVENTĘ TIKROJE BROLYSTĖJE, MANO MYLIMI URANTAI, JŪSŲ DĖKA, KAIP KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU PASIREIŠKĖ PER JUS.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
Algimantas
2016-02-27 17:53:43
Mano dvasios broliai ir sesės, aš noriu pasidalinti su jumis savo nuostabiu patyrimu, kurį šiandieną patyriau Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune. Kas gi gali būti nuostabesnio kaip nepažinojusiam tikrovės – dabar štai ją pajausti Kūrėjo virpesiais. Tas pažinimas atsiskleidžia manyje palaipsniui. Akimirka juk nesikartoja. Todėl priklausomai nuo mano atsivėrimo Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir mano būsena kinta. Bet troškimas, kad Kūrėją savyje patirčiau dar artimiau negu patyriau prieš akimirką, man yra kaip užtaisas žengti kur dar nepatirta. Mane toks nuoširdus troškimas ir skatina kalbėti , kalbėti ir dar kartą kalbėti su mano brangiuoju Tėvu, Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, Begaline Dvasia-Motina-Sese-AŠ ESU. O tas kalbėjimasis yra ATGAIVA mano dvasiai, tai tokia stipri stipri trauka prie savęs mane traukianti, bet to aš trokštu pati. Ir tai gaunu. Kūrėjo meilę, kuria Jis dalinasi su savo tvariniu.
Tas siekimas save atverti Kūrėjui mane paverčia GYVA. Asmenybė, kuri negali nenorėti pažinti Šaltinio ir kuri to siekia ir sieks, nes tokia mano Rojaus Trejybės-AŠ ESU valia ir atsivėrusi aš trokštu Jos valią vykdyti, vadinasi per gilesnį Jos pažinimą taip pat ir geriau pažinti tikrąją save, geriau pažinti aplinką dar šioje planetoje, o dar nuostabiau kosminės įžvalgos pagalba ir visą kūriniją, kurioje dvasinė tarpusavio brolystė tarp įvairaus lygio tvarinių yra Kūrėjo meile grįsta, energiniais virpesiais, tai – TIKROVĖ.
Šiandieninių gyvųjų pamaldų metu aš jutau nuostabų dvasinį pakylėjimą. Garbinimo virpesių galia leido mano dvasiai pakilti į aukštumas ar – į nesuvokiamo platumo platybes, kaip tą bandytų suvokti mano žemiškasis protas. Tačiau man, dvasinei asmenybei, tai – buvimas savimi, buvimas tikra, tokia kokia aš ir esu. O tas pojūtis materialiai – kaip tavo kūnas iškeliamas aukštai aukštai – virš materijos, viduje – tiesiog žavi, ir štai pavyzdžiui, visai šalia manęs prabėgančio mažojo kurio nors uranto pėdučių sukeltas garsas, man girdisi kaip visiškai silpnutis atgarsis. Tačiau dar įdomiau ir tikrai labai jau nuostabu yra jausti tokioje atsivėrimo būsenoje – jūsų maldos tariamų žodžių virpesius. Kiekvieno malda skleidžia skirtingo dažnio energinius virpesius. Jie labai kinta. Pastebėjau kad – maldų metu – mano atsivėrusi dvasinė asmenybė ypač didelį pakylėjimą juto būtent tada, kada Algimantas meldėsi už visą kūriniją, bet pasimelsdamas už kiekvieną kūrinijos segmentą atskirai kaip tą daro kiekvienų gyvųjų pamaldų metu. Tada man jautėsi, kad esu iškelta į tokį aukštį, kad juokais sau net pagalvojau: „ dar porą metrų ir ištiesta ranka pasieksiu kitą planetą“. Na taip, taip, ir humorui laiko atradau, bet tas TOKIO aukščio pojūtis tikrai žinokit kvapą gniaužia. O be to, dabar, pagalvojau – mano serafimas, kuris kaip ir daugybė kitų įvairių dvasių ir Tarpinių Būtybių, taip pat prisijungdamas prie mūsų kolektyvinio garbinimo šventovėje, kad mūsų Komuniją dar labiau sustiprintų iš išorės, taip pat turėjo progą pasijuokti iš mano tokios minties, nes jie juk supranta mus, patys būdami labai panašūs į savo globotinius.
Kai jau žinojau, kad Mokytojas priiminės mokymą iš kurio nors Rojaus Trejybės-AŠ ESU asmens, mąsčiau, o kokius virpesius jausiu tada. Ir buvo labai įdomu pastebėti-pajausti, kad tai buvo kitokie virpesiai, tai yra, jautėsi toks tų virpesių šimtaprocentinis stabilumas, toks užtikrintumas, tokia tvirta vaga tekantys virpesiai, ypač skleidžiantys ramumą, kokių tikrai dar nebuvau jautusi. Mokymo metu paskleisti virpesiai man toliau leido mėgautis ta tokia pakylėta būsena.
Bet ji keičiasi. Ir čia daug ką apsprendžia mūsų priimami kasdieniai sprendimai. Man labai įstrigo Algimanto dar pamokomojo žodžio metu ištarti paskutiniai žodžiai. Ir juos išrašydama užbaigsiu savo šio patyrimo-mokymo pasidalinimą: „ ...Todėl, MELSKITE NAUJŲ IŠŠŪKIŲ. MELSKITE, KAD JŪS TURĖTUMĖTE DAUGIAU RYŽTO, DRĄSOS, PRIIMT IŠŠŪKIUS. MELSKITE, KAD KOSMINĖ ĮŽVALGA GILĖTŲ IR PASTEBĖTUMĖTE TUOS IŠŠŪKIUS. MELSKITE, KAD NEATSTUMTUMĖTE TŲ IŠŠŪKIŲ, KADA JIE YRA JAU JŪSŲ SĄNKRYŽOJE. MELSKITE SAU SUSILIEJIMO SU KŪRĖJU, DVASIOJE. Amen“.
Telydi jus ramybė, Vita
vvita
2016-01-24 23:16:32
Šią savaitę Rita iš Londono pasidalino įdomiu video įrašu apie Tarpinių Būtybių pasireiškimą. Pažiūrėjus pasidarė dar aiškiau, kaip šios Būtybės yra įvaldžiusios energiją ir kiek daug jos gali padėti mūsų pasauliui, o ne žaisti su mūsų gyvulinio proto baime. Kitą rytą, važiuojame su bendradarbiais į darbą, keliai tokie snieguoti, slydūs, nes asfaltas nenušluotas ir jaučiu, kaip mane suima tokia vidinė įtampa, kad tik saugiai nuvažiuotume. Staiga girdžiu savo telefono priminimo garsą, išsitraukiu telefoną, o ekrane žybsi , prieš mėnesį ir daugiau, ištrintas priminimas, kuris praeitą rudenį skambėdavo 7.00 h. ryte - ,,vaistai ir akių mankšta‘‘. Jis mano vyrui primindavo nepamiršti išgerti vaistų, o man - akis pamankštinti. O tuo metu, kai skambėjo priminimas, telefono laikrodis jau rodė 7.20 h . Iš kur atsirado šis priminimas aš nežinau,bet manau,kad tai tų nuostabių Tarpinių Būtybių nuraminimas man, kad nebijočiau ir geriau,, akis pamankštinčiau‘‘, ir žinočiau,kad jos yra šalia. Įdarbą nuvažiavau išsišiepusi iki ausų iš laimės, kad esame matomi, stebimi ir saugomi. Paskui dar patikrinau telefoną ar tikrai nėra tokio įrašo. Ir tikrai neradau, net nerodė,kad tą dieną toks priminimas buvo parodytas . Ačiū šiems Broliams ir mūsų visų Tėvams-Rojaus Trejybei – AŠ ESU už tokį patyrimą.
DDaiva
2016-01-23 17:38:16
Po paskutinių praeitų metų Gyvųjų pamaldų Kaune, važiuodamos namo su sielos sese kalbėjomės apie tai,kad pasimeldus už mums kenkiančius asmenis,jie dar labiau suaktyvėja-tarsi būtų naujai pažadinti.Tai ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU veikimas,juk JOS siunčiami aukšto energetinio dažnio virpesiai nepriimtini mūsų nedraugams. Aš tai prilyginau prisvilusio puodo užmiršto sandėliuke išvalymui-reikia daug kantrybės,laiko, gerų valymo priemonių ir šveistuko. Geriausia valymo priemonė-kolektyvinė malda,šveistukas-asmeninė malda ir pastangos. Kiekvieną kartą pavalius puodą,nešvarumai pakyla į paviršių ir juos reikia išpilti ir pradėti iš naujo valyti.
Po šio pokalbio abi pajutome stiprų energijos tekėjimą nors prieš tai nejaučiau nieko,net Gyvųjų Pamaldų metu. Jausmas buvo toks,kad esi šulinyje su gerai uždarytu sunkiu dangčiu,kurio tu savo asmeninių pastangų dėka(menko atsivėrimo) niekaip negali pakelti, ir staiga pajunti energijos tekėjimą-atrodo,kad kažkas iš viršaus paslinko tą dangtį šiek tiek į šoną. Manau,tai buvo Apvaizdos veikimas. O Ji tą dieną suveikė dar kartą:
Kai prieš save staiga pamatai mašinų koloną lenkiantį,nevisai techniškai tvarkingą automobilį-dega tik vienas žibintas, o kelias gana slidus-šlapdriba,tu sugebi pristabdyti,ar tiksliau esi pristabdoma, ir pavyksta išvengti susidūrimo,supranti KAIP ESI MYLIMA IR GLOBOJAMA.AČIŪ ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.
Astra
2016-01-16 10:58:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.