Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Miela Rita,man padarė gylų įspūdį tavo drąsa ir ryžtingumas tame video. Tik ten garso įrašas prastas, todėl mum su sūnum kilo mintis, kad reikia subtitrų anglų ar rusų kalbomis. Aš pati nemoku angliškai. Gal turi laiko parašysi man ką apie tai manai adresu : ddaiva333@gmail.comO gal yra žinančių ką šiuo atveju galima padaryti?
Gerovės visiems, Daiva.
DDaiva
2015-10-06 19:18:44
Gaila, kad iš videoįrašo nesupratau nė žodžio, bet vis tiek verkiau. Nežinau, kodėl.
Nieko geriau nesugalvojusi videoįrašo kopija nusiunčiau Genadijui į Rusija.
Ačiū Algimantui už forume patalpinta minėtą įrašą.
O Ritą sveikinu už tokį ryžtą ir drąsą, už tokią didžiulę meilę Rojaus Tėvams ir visai žmonijai.
Sėkmės tau Rita!
Visiems linkiu gero vakaro ir Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos!
Su meile,
IRENA
2015-10-05 18:30:00
Mielieji, kada nesulaukiame Ritos iš Londono tokių nuostabių ir gyvai aprašomų patyrimų ir mokymų Forume, tuomet nemanykime, kad ji miega DVASIOJE. Nieko panašaus - ji aktyviai darbuojasi Haidparke.
O šai jums to įrodymas, jos man atsiusta nuoroda
https://www.youtube.com/watch?v=v3RAeJpv7Y8&feature=youtu.be
Pasižiūrėkite ir jūs, kurie mokate angliškai. Gaila kad garso kokybe ne tokia, kokios norėtųsi, nes pašalinis triukšmas dažnai net nustelbia kalbančiųjų tariamus žodžius. Todėl klausykitės su ausinėmis, bus šiek tiek suprantamesni kalbantieji.
Tačiau tekstas - dar ne viskas. Jūs tik pasižiūrėkite, kaip Rita laikosi. O juk ji yra apsupta musulmonų ir indusų. Kaip ji stovi tvirtai ant Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šviesos pamatų, kad viena prieš visus vyrus LONDONE - HYDE parke - pranoksta juos visus drauge paimtus.
Štai KOKIOS BRITANIJAI REIKIA KARALIENĖS - TIKROS URANTĖS RITOS.
TIK TADA, IR NE ANKSČIAU, bus tvarka ir Britanijoje, ir Londone nebebus CHAOSO.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-10-05 10:04:58
Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasis patyrimų kaupimo kelias pilnas iššūkių. Įsisavinai vieną – ir štai kitas – kurį vėl įveiksi tik savo giluminiu atsivėrimu Kūrėjui. Ir tai ne tiek įveikimas kažkoks, to iššūkio, tavo pečiams jau subrandinto, kiek natūrali pasekmė savęs atvėrimo Kūrėjui – kada tu tik pastebi, kad tas iššūkis, o gal kitas pavadintų – problema, ilgai su tavim bičiuliavusi staiga pasitraukė, išnyko arba – teisingiau pasakyti, kaip kokia grandinėle – pavirto į kitokio pobūdžio iššūkį, kurį tu dabar vėl turi įsisavinti nes jau kitas tavo laiptelis. Tu pastebi ir priimi šį – kitą – iššūkį tau naujai susiformavusį, ir štai toks Gyvojo Kelio neatskiriamasis procesas, priklauso nuo tavo pačio kasdienių priimamų ir įgyvendinamų sprendimų kuriais tu vadovaujiesi, maža to, veiki ir kitus – tavo dvasinius brolius ir seseris. Nesvarbu tai tavo šeimos nariai ar gatvėje sutinkami pakeleiviai. Kiek tau jie svarbūs ir kiek tu jautiesi atsakingas už jų gerbūvį. Jeigu keiti save dėdamas pastangas kasdienes, savo vidų atverdamas Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU tai vadinasi tau ir ne tas pats kaip gyvena kaimynas ar kaip šiandien nugyvensi pats. Tu nemąstai apie tai, kaip čia man šiandien būti geresniu, bet tavo vidinis troškimas tokiu būti tave SAVAIME atveria Kūrėjui trokštant vis daugiau ir daugiau gerti to tikrovės eliksyro, ir kaip to pasekmę keisdamasis pats taip keiti ir šalia esantį – nes, aukšto dažnio virpesiai pasklindantys iš tavęs nuvilnija į dabartinę aplinką kurią BŪTINA keisti nes niekas kitas to nepadarys už tave – o tik tu pats. Pažvelgti į save – panašu, kad tai nelengvas uždavinys žmogui šiuolaikiniam. Per daug jau įsiviešpatavo gyvulinis tvarinio ego, kuris jaučiasi taip patogiai, kad nepajėgus žmogus sustoti kurdamas žemus energetinius virpesius ir dėl to vis rambėja ir rambėja jo vidus ir vis labiau nelieka vietos žmogaus širdyje Kūrėjui.
Aš neatsistebiu žmogaus prisitaikėliškumu. Jeigu žemi virpesiai populiariai vyrauja aplinkoje – tai ir aš prie to prisidėsiu dar daugiau nužemindamas ir taip jau kritiškus virpesius, nes niekam gi bus neįdomu jeigu aš sukursiu kažką ne tokio sensacingo. Man reikia kažko rėkiančio, kažko į ką atkreiptų dėmesį VISI. Visi – tik ne urantas. Būtent urantas ir neprisidės prie sužvėrėjusio lygiu mąstančio – kūrybos? Kokios ten kūrybos. Tai pats didžiausiais nuopuolis kokį mes sutinkame dabartiniame mąstyme. Ir kuris skaudžiai veikia JAUNĄ protą.
„Šita mokslinė, moralinė, ir dvasinė įžvalga, šitos kosminės reakcijos, yra įgimtos kosminiam protui, kuriuo yra apdovanoti VISI valiniai tvariniai. Gyvenimo patyrimas niekada NENUSTOJA VYSTĘS šitų trijų kosminių intuicijų; jos yra sudėtinės dalys svarstančio mąstymo savimonėje. BET mums liūdna konstatuoti, jog TIEK MAŽAI individų Urantijoje patiria malonumą ugdydami šitas drąsias ir nepriklausomo kosminio mąstymo savybes.“ (0192-05)
Štai, sugalvoju įsijungti televizorių panorusi paklausyti muzikos. Yra toks muzikinis kanalas kur visą parą groja muzika ir yra rodomi vaizdo klipai. Noriu paklausyti muzikos, bet nelabai yra ką, gal kokią aštuoniasdešimtųjų metų melodingą, žinot kaip sako – už širdies griebiančią – dainą vos ne vos ir surandu, bet iš esmės VISA grojanti muzika tai ne muzika – balaganas, o ekrane rodomi vaizdo klipai verčia akis sukti į šoną nuo matomo vaizdo ABSURDIŠKUMO. Tu tiesiog negali žiūrėti. Negali žiūrėti – nes ne tokiais virpesiais tu gyveni. Ne toks tavo kelias, ne toks tavo lygis. Ir tą sakau – nes tą jaučiu. Tas pats ir su kino filmais. Kaip sunku dabar surasti filmą kuriame režisierius viską pateiktų taip, kad žiūrovo suvirpintų vidų. Ir čia aš turiu omeny tikrai ne gyvulinio proto egoistišką pasitenkinimą, kuriam vis mažai ir mažai. Aš nežiūriu bet ko, aš nežiūriu filmo tokio kurį lėkte lekia žiūrėti reklamos įkaitais tapusi žmonija. Taip, REKLAMA. Štai, paskaitykite kaip mus įspėti bando Šeimininkas Sūnus Kūrėjas:
„Reklama yra savo pačių SUSINAIKINIMAS, savo tikrojo aš atsisakymas vardan vergavimo iliuzijai. Jūs net nesusimąstote, kad dabartinė reklama yra ne kas kita, kaip visą žmonijos ateitį pražudantis instrumentas, kuris sukuria vien tik kiekybinį gyvenimą tiems, kurie ją perša, ir tiems, kurie reklama naudojasi. Jūs net nesusimąstote, kad kiekvienas reklamos demonstravimas į jūsų pasąmonę įspraudžia dar vieną, jūsų sąmonei dar nesuvoktą, virpesį, žemą virpesį, savo pastangas nukreipti į panašių daiktų siekį. Nebūtinai tokių, kurie rodomi per reklamą. Jie gal jums ir nepasiekiami, bet juk galima pirkti ir ne tokį brangų, ir ne tokį patrauklų, ne tokį madingą daiktą, bet paprastesnį. Tačiau vis tiek jums peršama mintis – PIRKTI.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL, naujas leidimas 204-02-03)
„Priedo, reklama, kaip ir bet kokia savanaudiška veikla ar yda, turi milžiniškos įtakos net žmonių genofondui. Dėl to tie, kurie nuolat žiūrite reklamą, ar prievartos filmus, ar bet kokias kitas laidas, kuriose gausu aistros, kovos, ir bet kokio kito savanaudiško žmogiškojo gyvulinio ego propagavimo, rizikuojate, kad jūsų vaikai ir vaikų vaikai gims silpnesni ir mažiau atsparūs ligoms negu gimtų, jeigu tokių laidų NEŽIŪRĖTUMĖTE.“ (Ten pat, 206-01)
“Ateis toks laikas, kada mano žodžių tikrumą paliudys jūsų pačių asmeninis patyrimas. Tik jis bus labai skaudus ir jus pačius pritrenkiantis. Bet kitoks kelias jums buvo nepriimtinas, dėl to patys ir pasirinkote tokį patyrimą, kada aš jums siūliau visiškai kitą kelią – Tėvo kelią. Ir tik juo einant žmogus yra apsaugotas net ir nuo šitų pačių žemų virpesių, kuriuos taip negailestingai ir žudančiai dabar skleidžia visa reklama.“ (Ten pat, 206-03-03)
Ar įmanoma aiškiau paaiškinti? KODĖL žmogus NEJAUČIA GELMĖS šitų Jėzaus tariamų mums žodžių?
TIKTAI pasirinkdamas Apreikštosios Gyvosios Religijos Kelią, TIKTAI atradęs Kūrėją savo viduje, mirtingasis atras ir pažins tikrąjį save, kuris nenorės jau elgtis taip, kaip elgiasi dabartinis Urantijos individas – neišmintingai ir aklai. Na nėra juk kito kelio. Nėra į ką daugiau remtis, nėra kam daugiau guostis ir iš nieko daugiau tu nesulauksi paramos – tik iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Būtent Jis yra tavo Siekis ir tik gyvendamas Kūrėjo ritmu tu pajusi jog štai, pagaliau tapai TIKRU, pagaliau tavo gyvenimo neveikia reklama, tavo gyvenimo neįtakoja aplinkos diktuojamos sąlygos, tu laisvėji savo viduje ir tavo gyvenimas pradeda tau teikti palaimą kurią dabar vis sužeidžia dar ir kitų įtaka.
Prieš savaitę su šeima apsipirkinėjome parduotuvėje Iki. Vaikštinėju aš parduotuvėje bandydama surasti kur yra mokyklinės prekės kai matau ateina moteris, maždaug apie penkiasdešimt metų amžiaus, tokia suirzusi, sunerimusi, tokia besiblaškanti. Girdžiu taria: „jau tuoj imsiu keiktis, nieko čia nerasi , kur čia kas sudėta, kaip čia kas surašyta...“ – „Na, keiktis tai jau nereikėtų“. Moteris atsisuka ir taria: „Na, aš nesikeiksiu, aš žinot, kaip tam posakį, taip tik sakau – „nesikeikus“. Aš inteligentė.Aš nesikeikiu, bet kad tų kainų čia nesuprasi, kur čia kokia akcija...tas euras...nieko čia neina suprast...viskas išmėtyta...“. Tada ji pasižiūri į šalia manęs stovinčią ir ją stebinčią beveik aštuonmetę mano dukrą Viktoriją ir emocingai taria paglostydama šiai galvą: „Va, kada šitie vaikai bus prezidentai tada bus tvarka“ – „ O jūs visiškai teisi, kada šitie urantai (parodau ranka į ženkliuką su Rojaus Trejybės simboliniu atvaizdu, kurį segiu) bus valdžioje tik tada ir bus tvarka“. Moteris pasižiūri į mano parodytą jai ženkliuką, į Viktoriją ir linktelėjusi taria kažką panašaus į: „taip, taip“. Bet nesivargina gilintis ką aš jai norėjau tuo pasakyti ir toliau, visa kaip ant adatų, paima kažkokią tai valymo priemonę iš prekystalio ir patikrinusi ar šiai akcija dar tardama: „Čia vis tiek turbūt pigiau nerasiu“ – pradingsta už kampo.
Gyvajame Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelyje, mes esame mokomi būti oriais Kūrėjo vaikais, o ne – vergais. Vergaujanti dabartis vengia iššūkių.
„Tai yra jūsų ištikimybės PATS AUKŠČIAUSIAS IŠBANDYMAS– NEPASIDUOTI TAI MASEI,KURI YRA NUKLYDUSI NUO MANĘS, o žengti tuo keliu, kurį jums diktuoja Manasis balsas iš vidaus, nors to balso negalite niekam paversti girdimu, kad pasiteisintumėte, jog „aš einu tuo keliu dėl to, kad aš girdžiu šitą balsą; paklausyk ir tu, štai jis sako šitą“. Jūs negalite pasakyti šito. Ir negalite pademonstruoti Mano balso kitiems, nes kiekvienas jį turi išgirsti PATS, IŠ SAVO VIDAUS.“(Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ 36-01-04)
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2015-10-03 15:19:07
Mielieji , neseniai turėjau gana kartų ir skaudų patyrimą , kuris dar kartą įrodo , jog viskas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Kūrinijoje yra susieta į glaudžią , vientisą ir gyvą sistemą , ir kiekviena mintis , kiekvienas veiksmas ir sprendimas turi savo pasekmes .
Vieną įstabaus rudens vakarą susibariau su žemiškuoju sutuoktiniu , neatsilaikiusi jo priekaištams . Pyktis ir susierzinimas prasiveržė iš manęs , kai trūko , atrodytų , geležinė mano kantrybė . Dažniausiai panašiose situacijose aš išlikdavau rami , tačiau šį sykį nutariau nenusileisti . Žemo dažnio energetiniai virpesiai kaip mat paveikė tiek mane , tiek sutuoktinį , didžiulė įtampa tvyrojo aplink , kad išvis nebesikalbėjom nei kitą rytą .
Paryčiais susapnavau keistą sapną – aš apsikabinusi tokį švelnų , meilų šunį , glostau jį , o kartu ir verkiu , nes turiu jį užmigdyti . Atsibudau tokia skaudančia širdim , ir mąstau , ką tai galėtų reikšti . Ilgai laukti nereikėjo – po keletos valandų skambina sutuoktinis ir sako , kad jį sukandžiojo šuo ir dabar yra ligoninės priimamajame . Ypatingai sužalotas nebuvo , nes šuo iš baimės , kaip vėliau paaiškėjo , sukeltos mašinos triukšmo , o ir sklindant žemiems energetiniams virpesiams iš mirtingojo , mėgino kąsti į blauzdą , bet sutuoktinis ranka mėgino jį nuplėšti nuo kojos , tai ir nukentėjo daugiausia rankos pirštas , nors žaizdos siūti nereikėjo , tačiau buvo suleisti vaistai nuo stabligės . Visos tiesos , kaip ten viskas įvyko , nesužinojau , tačiau patys turime augintinį , ir daugybę kartų esu mačiusi , kaip elgiasi šuo , kai išsigąsta , jaučia baimę , ir – visiškai kitoks jo elgesys , kai jaučia meilę , rūpestį .
Kad ištaisyčiau netinkamų veiksmų sukeltas pasekmes , ėmiau dar dažniau melstis už save , kad būtų apvalytos gyvulinio proto apraiškos ir daugiau nebepasireikštų toks pykčio proveržis , kad šviesėtų ir rimtų mano sutuoktinis , kad šuns šeimininkai nepasiduotų aplinkos spaudimui užmigdyti jį , kad būtų nuramintas baimės apimtas šuo .
Kiekvieno iš mūsų – Kūrinijos šeimos dvasios brolių ir sesių – sprendimų ir veiksmų motyvai apsprendžia tolimesnę Dieviškojo Evoliucijos Plano eigą – ar mes prisidėsime prie šviesesnio jo įgyvendinimo ar , atvirkščiai , trukdysime jam .
Kad ir kaip norėtume pakeisti aplinkinius , mes to padaryti negalime , galime keisti tik save , dar labiau atsiverdami Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU , daugiau Jam atsiduodami , daugiau Juo pasitikėdami , gilindami gyvą ryšį kasdienėje komunijoje ir taip įtakodami bei švelnindami įvairių sprendimų ir veiksmų pasekmes visai Kūrinijai .
Telydi jus Kūrėjo ramybė
Birutė
birute1
2015-09-24 17:35:36
Miela Rita, nuostabus tavo sapnas. Man labai patiko. O pabaiga išvis pradžiugino, verčianti viduje nusišypsoti. Mūsų Mokytojas toks ir yra. Ačiū, kad pasidalinai. Vita
vvita
2015-09-17 09:53:41
Sapnas, kuris aplanke mane pries metus, o gal pusantru.
As esu dideliame mieste ir atrodo, kad zinau kokiame ir stoviu pries galinga sventove. Mane labai kankina matrialus alkis ir as nutariu susirasti sau maisto, todel pasuku per skvereli, kuriame auga nedideli, graziai susodinti krumai. Eidama dairausi i tuos krumus, pries kuriuos yra suoliukai. Dar paeinu i prieki ir pamatau berniuka, gal kokiu 7-8 metu, kuris istiesia rankas ir sako: man salta… noriu valgyti…Dvi moterys pasirodo is uz kampo, abi juodai apsirenge, juda greitai, nenaturaliai, lyg butu sukibe sonais. Abi vienodos, baimingais, skubanciais veidais. Ta berniuka sugriebia, mauna jam ant ranku kumstines, skirtingu dydziu ir skirtingu spalvu pirstines - per dideles pirstines ir ji nusitempia, jis nesipriesina. Apsigriztu eiti atgal. Staiga pamatau nuostabius, didelius raudonus agrastus, o kai juos skinu tai vos telpa man i delna. Labai sultingi ir skanus. Valgau ir galvoju, kodel zmones nelaiko maistu - gyvo, zalio maisto. Juk ir tas vaikas galejo pasiskinti agrastu ir numalsinti alki.
Masyvios durys jau atidarytos ir galiu ieiti i prieangi. Pats pastatas labai tamsus ir niurus is isores, labai aukstas ir apsineses miesto dulkemis, tuo paciu turbut ir is senumo, bet savo dydziu - labai didelis. Prieangyje tamsu, bet matau sviesa ir ten sedincius zmones, o gal geriau sakyti butybes, nes ju veidu as nematau. Kai ieinu niekas i mane neatkreipia demesio. Ten matau nuostabiai apsviesta stala ir tas butybes sedincias prie jo. Pats stalas nukrautas nuostabiais indais, kuriu as niekur nesu maciusi ir visai negaliu suprasti ar ten yra kokio maisto, bet as prie to stalo prieinu ir kazkaip intuityviai zinau, kad reikia pasimelsti, todel atsisedu prie to stalo ir laukiu kas palaimintu maista, bet tuo metu visos butybes pakyla ir nueina, jos visa ta zodzio prasme pakyla i virus, i ta sventove, kurios as dar nematau, nes esu tik prieangyje. Kada dar karta nuzvelgiu stala, tai negaliu suprasti kur kas yra ir kaip is viso naudotis tuo ka matau, todel pasuku galva i ta puse i kuria nuskubejo visi palikdami mane. Nors as sedziu prie nuostabiausio ir puikiai apsviesto stalo, bet pasukusi galva matau labai daug laiptu ir jie nera apsviesti, tik paciu laiptu virsuje, o jausmas jau toks lyg butu padangeje, sklinda nuostabi sviesa, kuri panasi i gelsva-auksine, o ten viduje turetu buti labai akinanti sviesa. Kol as nezinodama ka daryti ziuriu i ta stala, kuris visas baltas ir dauguma indu balti, bet taip pat yra i metala panasiu irankiu ar papuosimu, kurie butu kaip sidabriniai. Kol as delsiu nezinodama kaip cia elgtis, nes valgyti man niekada nepatinka svetimoje vietoje vienai, nusprendziu eiti paskui tas butybes ir kai as apsigriztu eiti taip pat, man tie laiptai, atrodo, kad dar labiau pakilo ir pailgejo. Visa tai kas supo kele vidini pojuti. Tais laiptais taip ir nepakilau, nes is ten pradejo eiti lauk visi kas buvo viduje. Visos butybes turejo galvos apdangalus ir as nieko negalejau matyti, ir staiga matau is ten iseina Algimantas didingu veidu… sapnas nutruksta.
Rita
2015-09-16 21:40:42
Kokia nuostabi URANTO patirtis, kada atsiduodi Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - vedimui iš vidaus. Tiesiog gyvenimas liejasi iš TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO kiekviename žingsnyje.
Šiandien lankiausi Utenoje. Kaip visada ir visur, kai tik važiuoju savo mašina, kartu pasiimu ir savo Labradorę - Holą.
Artėjame prie Utenos, liko kelli kilometrai, staiga panūdau užsukti į apleistą geležinkelio stotį, kuri tikriausiai vienintelė visame pasaulyje, pastatyta net už 6 kilometrų UŽ MIESTO. Kada ją baigė statyti, aš jau buvau pradėjęs anglų kalbos studijas Vilniaus universitete, tad važinėdavau į Uteną savaitgaliais labai dažnai. Tačiau traukinį pasirinkdavau labai retai, nes jis važiuoja dideliais vingiais, todėl kelionė būdavo daug ilgesnė, nors ir visada galėjai gauti vietą atsisėsti. Tuo tarpu autobuse dažniausiai tekdavo visą kelią iki Vilniaus stovėti, ir ne tik stovėti, bet kaip silkių prikimštoje statinėje, rasti vietos tik vienai pėdai gerai atremti į grindis. Dabar pagalvoju, ką darytų šios dienos išlepę studentai, jeigu jiems reikėtų dėti tiek pastangų ir energijos važiuoti į paskaitas beveik tris valandas vieną šimtą kilometrų ir dar stovint ant vienos kojos, ir net šitaip stovint dar ir MIEGANT, atsikėlus prieš pusę penkių ryte, nes autobusas išvažiuoja dešimt minučių po penktos iš ryto, kad spėčiau į paskaitas nuo pusės devynių.
Taigi panorau pasižiūrėti, kaip geležinkelio stotis atrodo dabar.
Nustebino tuoj pat į akis krentanti lentelė - PAŠALINIAMS VAIKŠČIOTI GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA - raudonomis raidėmis ant baltos lentelės, kuri iškelta ant medinio koto prie pat stoties pastato.
PAKVIPO RUSIJOS TVARKA - ŽINGSNIS Į KAIRĘ, IR BŪSI APKALTINTAS TERORIZMU, ŠNIPINĖJIMU, TUOJ TEISMAS IR KALĖJIMAS SUFABRIKUOTU KALTINIMU.
Pro lentelę turiu praeiti norėdamas patekti į PERONĄ. Bet juk patekti ten UŽDRAUSTA. DVIDEŠIMT PIRMAS AMŽIUS UTENOS GELEŽINKELIO STOTYJE DAR NEAPSILANKĖ, DAR TIK KAŽKUR PAKELIUI. Tikra RUSIJA - KUR DRAUDŽIAMA VISKAS.
Einu į pastato vidų. Durys atviros, viduje NĖ GYVOS DVASIOS. Atviros ir į peroną durys. ČIa jokių lentelių, kad perspėtų niekam nevaikščioti - DRAUDŽIAMA - nėra. Tačiau vaizdas nykus. Bėgiai beveik visi surūdiję, reiškia retai kas jais bevažiuoja. Nykuma, aplink, jokio judesio, jokio veiksmo, jokio vagoniuko, jokio garvežiuko, jokio žmogeliuko, tik matau rietuves pabėgių, prikrautų kitoje pusėje visų bėgių.
Pamatau atviras vieno kabineto duris. Kabinete sėdi viena moteris - jau pensijinio amžiaus. Toks jausmas, kad žiūriu TARKOVSKIO kokį nors filmą. Stotis - VIENAS DVIAUKŠTIS BALTŲ PLYTŲ NAMAS jau keliasdešimti metų neremontuotas, jokių kitų namų šalia nėra.
Pasisveiknu, ir klausiu, ar yra tualetas kur nors? Ji sako, jog yra. - Ar galėčiau juo pasinaudoti? Ji delsia su atsakymu. Mane suima juokas, pradedu juoktis, ir kartoju klausimą - ar galiu pasinaudoti tualetu? Man linksma dėl jos reakcijos - ji vis DVEJOJA. - Taip, galite? - O kur jis? - Už jūsų.
Man patiko jos reakcija - ji vis tik LEIDO pasinaudoti tualetu NEPAŽĮSTAMAM, kuris nieko nepaaiškino, nieko nepasakė apie save, kai nuo kelio Utena-Vilnius gal už kilometro ar pusantro, kai niekas čia neužsuka iš nepažįstamų, o čia atsirado kažkoks NEAIŠKUS, KO JAM ČIA REIKIA?
Sugrįžęs į kabinetą aš jai pradėjau aiškinti, jog važiuoju į savo vaikystės miestą - Uteną - joje prabėgo mano visi vaikystės ir mokyklos metai. Ir kaip iš čia retsykiais važiuodavau į Vilnių ir traukiniu, tik labai nepatikdavo, kad dar iki pačios stoties reikėdavo važiuoti autobusu iš autobusų stoties. Ir čia ji pasakė labai išmintngą mintį - būtent dėl tokios toli nuo miesto parinktos stoties vietos ir bankrutavo Vilnius - Utena maršrutas, nes niekas nenorėjo šitaip nepatogiai važinėti. Ir ji taip pat pritarė mano minčiai, kad labai jau neišmintinga buvo taip toli nuo miesto pastatyti stotį.
Tie, kurie priėmė tokį sprendimą, neturėjo jokio ryšio su Rojaus Trejybe, todėl nesugebėjo mąstyti IŠMINTINGAI.
Lygiai taip NEIŠMINTINGAI VEIKĖ SĄJŪDIS, KADA PAĖMĖ VALDŽIĄ LIETUVOJE - NUSIKALTAMAI SUBANKROTINO PRAMONĘ IR ŽEMĖS ŪKĮ IR IŠVARĖ MILIJONĄ ŽMONIŲ EMIGRACIJON - TAI - LIETUVOS TAMSOS BEDUGNĖ IR JOS BUVĘ - IR DABARTINIAI - VISI IKI VIENO - VEDLIAI, SUTEIKĘ VEKTORIŲ TOKIAM NUSIKALSTAMAM ŠALIES NAIKINIMUI, KURIS ŠIANDIEN DAR LABIAU GRILĖJA, IR ATEITYJE NEIŠVENGIAMAI LIETUVOJE ĮVYKS TREGEDIJA.
Aš jai pradėjau aiškinti tokius dalykus, kokius dažnai sakau ir urantams. Man labai patiko jos nuoširdumas, ir greita reakcija. Po kai kurių mano aiškinimų, kurie ją tiek paveikė, kad ji paklausiė, - O KUR TO JŪS MOKOTE, KAIP GALIMA SUŽINOTI APIE ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMĄ? Ir mane labiausiai nustebino jos toks nuoširdus klausimas, kupinas ryškiausios ŠVIESOS - Jūs kalbate apie Rojaus Trejybę, o kur yra TAS VIENAS AUKŠČIAUSIASIS?
Štai ką reiškia žmogaus NUOŠIRDUS šviesos ieškojimas.
Aš jai pradėjau aiškinti apie VISUMINĘ DIEVYBĖS ASMENYBĘ - AŠ ESU.
Mano vardas Algimantas, o koks tavo? - Rima. - Rima, mano mokymus gali rasti mūsų svetainėje - padiktavau adresą, ir pridūriau - aš matau, kad tu labai nuoširdžiai domiesi dvasiniais dalykais, ir tai ir ateina per Rojaus Trejybės-AŠ ESU dvasios veikimą tavo prote. Dėl to aš tau padovanosiu dvi knygas. Jos liko mašinoje. Nuėjau į mašina, paėmiau Rojaus Trejybės knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL. Kadangi Rima kalba su rusišku akcentu, tai jos paklausiau, gal jai lengviau būtų skaityti rusiškai, nes KALBU JUMS VĖL yra ir rusų kalba išleista, ir mūsų svetainėje yra jos visas tekstas irgi rusiškai. Ji man patvirtino, kad jai būtų tokia knyga geriau suprantama rusiškai. Aš rusų kalba knygos neturėjau, tad pasakiau, mano telefoną ras tiek svetainėje, tiek knygose, ir jeigu kils klausimų, ar noras turėti rusišką knygą, tegu paskambina, ir kitą kartą atvešiu knygą ir rusų kalba.
Ir ji man atskleidė savo požiūrį - į viską stengiasi žiūrėti HARMONINGAI, stengiasi nesusitapatinti su BLOGIU, todėl neskaito jokių delfi svetainių, nežiūri jokių žinių laidų. Aš jai pritariau, jog nesitapatinti su blogiu gerai, bet reikia būti AKTYVIAM, ir blogį tirpdyti GĖRIU.
Man labai patiko jos aktyvi ir nuoširdi nuostata - ieškoti aktyviai. Kol aš atnešiau knygas iš mašinos, o atėjau aš su Hola, kad jai nebūtų taip karšta mašinoje, nors ją pastačiau stoties šešėlyje, žiūriu, ji jau skaito mūsų svetainę. Ir pamačiusi Holą, ji tuoj pat mielai pradėjo šnekinti iį ją. Ji man ir sako - Aš tiek gaunu daug knygų su šviesos informacija. Jūs tikriausiai pažįstate Mikušiną? - Ne nepažįstu jos, bet skaičiau jos priimamus mokymus. O štai dabar tu gauni dovanų pačią ryškiausą šviesą, dar ryškesnę už Mikušinos priimamus mokymus. Ji labai nustebo - DAR RYŠKESNĖ IR UŽ MIKUŠINOS? AŠ JAU DABAR, TUOJ PAT, PRADĖSIU SKAITYTI ŠIAS KNYGAS. JOS MAN KAIP IŠ AUKŠČIAU ATSIŲSTOS. - Taip ir yra - tai tau ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU perduotos, juk aš prieš akimirką net nemaniau, kad atsidursiu šioje apleistoje - kaip pamestinukas - geležinkelio stotyje. Tai įvyko grynai Rojaus Trejybės dėka.
Utenio aikštė dabar yra kaip nuogas, atviras šaligatvio plytelėmis išklotas laukas, su lopinėliais žolės, todėl ji yra UŽMŪRYTA GYVA, palyginus su tuo tikrai GYVŲ IR ŽYDINČIU SODU, tokio nuostabaus grožio natūraliais takeliais, žydinčiiais krūmais, alėjomis , ir gėlynais iš mano vaikystės ir jaunystės dienų. Visa, ką dabar sugalvojo aikštės pagyvinimui, tai pastatė kažkokį kryžių iš storo stiklo žuvusiems kovose už nepriklausomybę, ir įrengė netikėtai ištrykštančius iš grindinio fontanus. Štai prie jų kaip tik matau daug vaikų, kurie visi išsirengę, lauke karšta, ir jie tik ir laukia, kada eilinį kartą ištrykš fontanai, todėl stovi būtent tose vietose, kur turi ištrykšti iš žemės vanduo. Vaikų amžius nuo metų iki gal dešimties. To paties mažiausio mama jo vieno nepaleidžia, jo žingsnis dar netivrtas. Vaikai šokinėja, krykštauja, džiaugiasi. JIE YRA GYVI IR GYVENA SAVIMI.
Šalia fontanų, ant vejos, įsitaisiusi šeima su vaikais. Aš panorau nufotografuoti tuos linksmus vaikus. Pirmiausia SUNERIMO šeima ant vejos, pamačiau, kaip žmona savo vyrui kažką pasakė ir ėmė rodyti į mane. Vyras jau nejuokais ėmė ruoštis mūšiui su ĮTARTINU TIPU. Hola mane nutempė tiesiai prie fontanų ir pati įbrido į atvirą vandenį, kuris tiesiog liejasi tame visame plote, neaptvertame, ir niekuo neatskirtame nuo šalia esančio aikštės ploto. Hola tik šast, ir guli ant pilvo tame vandenyje. Ir kaip tik tuo metu ištryško fontanas,, ir Holą visą apipylė. JI IŠ TO NETIKĖTUMO NET PABALO, KAD ŠOKS ŠALIN NUO TRYKŠTANČIOS IŠ ŽEMĖS VANDENS ČIURKŠLĖS, VISA ŠLAPIA, KAIP TIK TOKIAI DABAR LIPTI Į MAŠINĄ.
Tas pats mažiausias vaikelis tempia savo mamą prie Holos, nori iš viso pasibučiuoti, Hola uodegą tik vizgina, o motina jau bijo, paima mažylį ant rankų. Prie Holos atbėga ir kiti vaikai. Aš juos mėginu nufotografuoti, bet mano telefone esantis fotoaparatas nesuveikia, kažkodėl. Pastaruoju metu tai pradėjo dažnai atsitikti. Todėl tik vieną kartą nufotografavau fontanus su vaikais.
Viena mergaitė prieina prie mamos, kuri dar visai su kūdikiu sėdi ant greta esančio suolo. Ir ši mama klausia dukros, - AR TAS DĖDĖ KĄ NORS JUMS SAKĖ, KO NORS PRAŠĖ? - Ne, nieko nesakė. O tuomet ji kreipėsi į mane - O kodėl jūs fotografuojate vaikus? - Labai linksmai elgiasi, kada ištrykšta fontanas, yra tikri, gyvi, juk gražu, kada yra džiaugsmas. - Bet kam jums reikalingi vaikai, fotografuokite vieną fontaną. - Tai argi bus toks fontanas gyvas be vaikų? Juk kam ta aikštė reikalinga? O gi žmonėms, todėl ji ir yra gyva tik su žmonėmis, o ne tuščia. Tavyje labai daug BAIMĖS, O TURĖDAMA BAIMĖS TU NET SAVO VAIKŲ NEMYLĖSI TAIP, KAIP GALI MYLĖTI. Ir toji pati baimė pereis ir vaikams. O tai silpnins jų fizinę sveikatą, kaip ir tavo sveikatą silpnina ji jau dabar.
Tačiau jauna mama aikštingai mestelėjo - kažkokia nesąmonė - atsistojo ir nuėjo.
Ir AKIVAIZDU jos vaikas kentės, ir ji pati kentės, bus NELAIMINGA. TAI - GARANTUOTA, IR NIEKAS JOS NEIŠGELBĖS, KOL VIEŠPATAUS TOKS JOS NEMĄSTUS MĄSTYMAS.
Du skirtingi epizodai - ŠVIESOS IR TAMSOS - Tikrovės ir iliuzijos.a
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas dvasioje.
Algimantas
2015-08-22 00:20:43
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Rojaus Trejybe AS ESU padovanojo nuostabu isuki, kuris mane pakele dvasioje dar didesniam skydziui eiti gyvos tikroves keliu.
Sutikau viena dvasios broli, kuris pakviete atvaziuoti i Wisconsino valstija pailseti prie ezero.
Papasakojo, kad namas ant ezero kranto ir pusyne, kaip Lietuvoje Giruliai.
Nieko neplanavau, o tikru tikriausiai, jam pasakiusi, kad pagalvosiu, atsidaviau vedimui is vidaus. Jei Kurejo parasyta mano evoliucijos knygoje, tai mane ir nuves ten kur ir turiu buti, kad buciau naudinga. Galesiu gamtoje Pagarbinti Rojaus Trejybe AS ESU, sustiprinti ta dvasios broli, kuris klajoja iliuzijos labirintuose ir materialiuose turtuose.
Jau sestadieni pries darba uzpildziau savo masina tinkamu maistu, net nesuprasdama kodel darau ta neiprasta ryta. Truputi pati nusistebejau. Supratau is karto, kad esu ruosiama tai kelionei. Sau nusisypsojau ir nukeliavau i sestadienio ankstyva darbo diena salone.
Jauciau toki nuostabu vedima is vidaus, kaip niekada iki siol.
Tik suskaudus nugarai, iskarto kreipiausi i Rojaus Trejybe AS ESU, juk tu mane nesioji ir darbuojiesi kartu su manimi visumos labui. Stiprini ir tiesini dvasini stubura, kartu tieseja ir fizinis kunas. Skausmo kaip nebuta. Tai dar labiau pakele ir dar labiau uzpilde pasitykejimas. Dziugu, galvoju, va tas tikras gyvas ejimas dar iki siol nepatirtas tokia galia. Vaikstau ir spinduliuoju. Sypsosi visas vidus, svyti ir akys. Darbe visi pradejo klausti, kas man tokio nuostabaus nutiko, kad visa svieciu.
Dar labiau pradejau Garbinti Rojaus Trejybe AS ESU.
Savo ir visu dziaugsmui toki gylu vedima jutau abi keliones dienas. Taip ryskiai sudelioti visi segmentai paciu tinkamiausiu budu visiems sutiktiesiams, tik gerk ta sviesa ir maudykis auksto daznio virpesiu juroje.
Ir dabar rasant nuostabu skoni jauciu ir vel, ir vel.
Esant pazadintam ir dedant kasdienes pastangas, mes kiekvienas vis labiau pajuntame ta isplesta gylumine kosmine izvalga, busena pajuntame vedima is vidaus. Susiduriant aplinkoje ivairiu situaciju metu jau naturaliai skanuoji kiekviena dvasios broli ar sese, ivertini ivykiu eiga ir zinai kodel taip yra, o ne kitaip. Ir tai mus, pazadintus vaikus stiprina ir ramina savo sviesos spinduliais, kantrybes glebiu Rojaus Trejybe AS ESU.
Visa dauguma mirtinguju vertina aplinka ir visa gyvenima tik materialiu zvilgsniu. Tik ir maudosi iliuzijos labirintuose. Ir tu aklu vaiku visas dziaugsmas ir pasidiziavimas kiek ir kur turi namu, kokiais brangiais baldais apstatytas namu vidus ir kiek kainuojantys antikvariniai blizguciais.
Susitike dvasios broliai taip ir bendrauja- aklas veda akla. O juk daugiau ir nezino, nemoka, nesuvokia ir tiesiog neiesko, nes patogu gyventi nusistovejusioje aplinkoje nieko nekeiciant. Tik nejudinkite manes. O visa kita nesvarbu. Liudna.
Niekada iki siol viena pati nebuvau isvykusi i tokia tolima dvieju simtu dvidesim tryju myliu kelione. Iveikti sia kelio atkarpa reikia apie keturias valandas.
Viena kelyje, is kur mergaitei tiek drasos ir dar tamsoje. O juk viena niekada ir nebuvau tai ir buvo tas tikras zygis, lyg nese mane savo siltuose delnuose Rojaus Trejybe AS ESU.
Jokios baimes, nerimo, nepasitykejimo, tik gyvas vaziavimas simtus myliu i nezinomybe jau nakties metu, kartu apsviestu ryskiu meiles spinduliu rodanciu kelia ten kur turiu buti ir atnesti ryskios sviesos virpesius ir padeti dvasios broliui i lekstute. O ar jis nores tuo dvasiniu maistu maitintis ir stypreti, atrasti ta sviesos pripildyta austo daznio virpesiu kelia savyje, tai jo laisvos valios pasirinkimas.
Namas, kuri aplankiau, pripildytas brangiu meterialiu daiktu ir antikvariniu brangybiu, nesusilde ir neatgaivino. Tai tape beverciai blizguciai mano akims.
O susilde pusu skleidziamas kvapas ir ezero tylus bangavimas Garbinant Rojaus Trejybe AS ESU.
Vejo dziovinamu skalbiniu kvapas pusyno glebyje. Silde ir is mano vidaus skindantis sustiprinimo zodis dvasios broliui, tokia gyva sviesa apkabino Rojaus Trejybe AS ESU, kad visa materiali aplinka istirpo tartum mazas ledo gabalelis siltoje juroje.
Nebuvo jokio liudesio, kad skendedamas iliuzineje tamsoje, dvasios brolis nemato jokio gyluminio Kurinyjos grozio savo aplinkoje.
Zinau, vedama Rojaus Tevu, padejau ant stalo kupina dvasinio maisto dubeni. Ir tai kiekvieno laisvos valios pasirinkimas, kuo siela nori maitintis.
Tie antikvariniai staliukai, paveikslai, vazos ar indai nesuteikia pilnatves busenos, o veda tik i depresija, alhogolio vartojima, nemiga, susirupinima ir energijos bereikalinga svaistyma kaip islaikyti sukauptus materialius turtus. Tai kelias i skausmingas ligas. O susirgus, juk nei tas antikvarinis staliukas ar paveikslas nepaduos stiklines vandens, nesusildys is vidaus. Tai tik saltis ir vienatve. Spaudzia krutine matant tu dvasios broliu ir sesiu nusigrezima nuo Pagrindinio Sviesos Saltinio ir Centro neieskant tikroves kelio ir nuosirdaus noro atrasti savyje TA GYVA KUREJA VIDUJE.
Pirmadienio vakare susiruosusi vykti namo, buvau palydeta keliata myliu iki pagrindinio greitkelio. Toje vietoveje nebuvo rysio ir mano mobilusis telefonas negalejo rodyti kelio namo. Dvasios brolio man buvo aiskiai uztikrinta vaziavimo kryptis, tai abejoniu neiskilo.
Siame patyrime ir vel tinka nuostabus teiginys, kaip aklas veda akla. Mano begalinis dvasios broliu pasitykejimas apakino ir nugreze mane nuo sviesos kelio.
Vaziuodama vis Garbinau Rojaus Trejybe AS ESU. Vaziavau apie valanda. Diziulis nerimas uzliejo mano vidu. Cia kazkas ne taip.
Kreipiuosi i Musu Visu Mylima Teva, o nerimas nedingsta.
Trumpai atsiradus rysiui paskambinu patikslinti ar tikrai vaziuoju ta kryptimi. Gaunu patvirtinima, kad esu reikalingame greitkelyje ir teisingoje kryptyje. Nerimas dideja.
O cia jau neta busena, kada vedama is vidaus atsidaviau ir teisinga kryptimi lekiau lyg ant sparnu. Kvieciu i pagalba jau ir Apvaizda, ir Rojaus Trejybe AS ESU, ir Jezu, niekas neramina. Visa savo busena jauciu, kad vaziuoju i tamsa.
Mano dziaugsmui aplanke nuostabios mintys. Koks nykus jausmas, kai visi dvasios broliai eina nusigreze tolyn nuo KUREJO, NUO SALTINIO IR CENTRO. Man materialioje aplinkoje buvo parodytas tas kelias, kai nera sviesos liepsneles tik tamsa, laukai, miskai ir nieko kelyje- tustuma. Tustuma, kuri sukele nerima, salti, baime, vienatve ir visiska nezinomybe. Kuo toliau vaziuoju, tuo gyliau i TAMSA. Tai buvo toks nesiderinantis palyginimas, kai esi vedamas is vidaus, pajuntant visu savo atsiverimu, kiek pajegi ta akimirka atsiverti, naturalu nesima. O tuo kartu, kada esi nusigrezes nuo Sviesos Saltinio ir Centro, eini tik i tamsa, i susinaikinima, kaip ir visa dauguma dabar einanciu dvasios broliu ir sesiu, pamirse, o gal ir nenorintys gyventi duodant meile, siluma, pagalba be atlygio visiems ir del visu. Visur vyrauja tik pelno siekimas, ne tik materialioje aplinkoje, bet ir bendraujant su dvasios broliais ir sesemis. Veiduose zvelgi geiduli turtams, kurie beverciai. O pasakiusi, kad turiu jau sukaupusi ir vis kaupiu neikainuojamai amzinus turtus, kurie nekelia nerimo, rupescio, nes jie AMZINI. Pasikeicia poziuris i tave, vieni galvoja, kad tau kuku, kiti, dar labiau uzvaldyti tamsios iliuzijos, pasmailina liezuvi galvodami, kad tures dideles naudos ir apgaules budu pasipelnys. Visiskai nesuvokdami TU NEIKAINUOJAMU, AMZINU TURTU PRASMES.
Taip mastydama, net ir nezinau kiek ilgai vaziavau, kol suvokiau, kad reikia sustoti ir pasitikslinti vaziavimo krypti. Kol privaziavau kaimo degaline, dar prakelevau dvidesimt sesias mylias.
Degalinene sutinau tokius nuosirdzius zmones, kad visus norejosi apkabinti. Pagyvenes dvasios brolis paklause, tai kiek ilgai dukrele tu ta neteisinga kryptimi vaziuoji. Pasakiusi, kad esu is Cikagos, visu akyse pamaciau nuosirduma, meile ir nora padeti.
Ir tamsos kelyje issiziebe sviesos spindulelis rodantis kaip svarbu svyteti viduje ir GARBINTI ROJAUS TREJYBE AS ESU ATSIVERIANT IS VIDAUS PINAI SU ITYKEJIMU. TIK TADA PALAIKYSIME TA GYVA NUOLATINI RYSI SU SVIESOS SALTINIU, KURIS NIEKADA NESUKLAIDINA, O VEDA TEN KUR GERIAUSIA.
Is laimes, kad sutikau puikius dvasios brolius ir seses uzmirsau viska. Masinoje visuomet turiu knygu Jezus Kristus "Kalbu Jums Vel". Nepasidalinau ta Spindincia Sviesa, kuria esu pati atradusi savyje. Tai ir rodo, kad dar seklus mano atsiverimas, nes baime bande nugaleti sviesa. Nepaskleidziau tos pilnatves ir silumos is Rojaus Trejybes AS ESU atrastos savyje, kurios galbut jiems labai reikejo, todel ir buvau nubloksta i toki toli, kad apkabinciau sutiktus dvasios brolius ir seses. Pravaziavus keliolika myliu norejosi vos ne sugryzti atgal. Buvo apmaudu, kad galvojau tik apie save.
Tai nuostabi pamoka ir patyrimas. Beliko tik pasiusti Meiles Virpesius maldos metu pagalba suteikusiems.
Apsisukus ir vaziuojant naktyje jau teisinga kryptimi uzliejo begalinis dziaugsmas, ramybe. Beveik dainuodama Garbinau Rojaus Tevus ir visiem dekojau uz toki vedima. Dziaugiausi, net juokiausi uz ta patirti. Zodziais negaliu apsakyti, ju truksta perteikti ta busena. Nuostabu!
Prisiminiau, pries nepilnus metus sunui juokavau, jei viena isvaziuociau i kelione cia Amerikoje turbut tris dienas nesurasciau namu, o ka ir kalbeti apie keliones dziaugsma. Dekojau, Garbinau ir dziaugiausi, kad paklydau tik tris su puse valandos.
Vietoje tryju su puse valandu, vaziavau septynias. Turejau daug laiko apmastymas.
Jei turejau tiek ryzto, drasos skraidyti naktyje atsiduodant vedimui is vidaus, tai rodo, kad taip pat galiu dar labiau skleisti i aplinka GYVA TIKROVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU su tokiu pat pasitykejimu ir ryztu atsiduodant vedimui is vidaus. Tai taip mane ikvepe gyventi ir dziaugtis tuo gyvuoju keliu pakylant su Rojaus Tevais ant tikroves, padabinto graziausiais ziedais, kranto.
To viso patyrimo akimirkos apdovanojo mane ta nuostabia busena uz dedamas kasdienes pastangas tapti vis labiau naudingai visumos labui. Uz ta tiesa ir tikrove, nuosirduma, kiek pajegiu prisipildyti is Rojaus Trejybes AS ESU.
Labai pagerejo sveikata. Tapau kupina energijos, ikvepta ryzto, drasos spindeti i aplinka. Pasikeite akiu zvilgsnis, nors kai kas ir pavadina mane, kad tokiu zmoniu nera, tai dinozauru laiku atliekos.
Bukite visi apkabinti mano siltu meiles glebiu.
Laima.
LaimaJAV
2015-07-29 07:06:05
Mielieji Dvasios Broliai ir Seses.
Ačiū, kad skleidžiate šviesos spindulėlį Gyvoje Rojaus Trejybės AŠ ESU Šventovėje. Visiuomet laukiu ir klausau įrašus svetainėje. Džiugu girdėti gyvai, aiškiai, garsiai išreiškiamus MEILĖS VIRPESIUS skindančius iš kiekvieno atsivėrusios širdies.
Kiekvienu jūsų ištartu žodžiu maitinuosi, kaip gyva DUONA IŠ DANGAUS.
Patykėkite, tai didžiulis sustiprinimas ir ištiesinimas dvasinio ir fizinio stuburo. Toks jausmas, kad ir aš pas jus Gyvoje Šventovėje apkabinusi jus visus savo meilės glėbiu.
O kai susitiksime tai tikrai visus po vieną apkabinsiu labai stipriai kaip moku.
Antradienį perskaičiau forume žinią, kad Rimantas iš Kauno iškeliavo į Morontinius pasaulius.
Skaičiau ir gėriau kiekvieną parašytą žodį, kaip gyvą vandens lašą. Jaučiau tokį tikrą, kupiną meilės tykrovišką ėjimą gyvuoju keliu, lyg kitaip ir nebegali būti. Kiekvienas pasakytas žodis, tokia tikrovė, tokia galia, kad net mano fizinis kūnas klausė kartu ir priėmė tą tikrą gyvą virpesį sklindanti iš parašytos žinutės. Tokia galia ir sustiprinimas, kad net tiesina ir fizinį kūną užliejami Meilės Virpesiai.
Tai toks dižiulis patvirtinimas, kad esu tikrai teisingame kelyje ir ten kur turiu būti.
Žaviuosi, kaip nuostabiai ir pačiu tinkamiausiu laiku Rojaus Tėvai siunčia sustiprinimą. Būtent tada, kada labiausiai jo reikia šioje tamsos apimtoje aplinkoje.
Beja, po vieno pokalbio telefonu su Algimantu prieš kelias savaites, mano gyvenimas taip pat pasikeitė.
Tarytum šydą būtų nuėmę nuo užmerktų akių.
Pakeičiau mitybą.
Prieš kelis metus, beveik porą metų buvau vegetarė. Po to vėl sugryžau į įprastą kažkiek sveikesnį maitinimasį. Tiesa, ir dabar pamažu jau ėjau ta linkme. Viduje buvo žinojimas, kad kažkada įvyks lūžis.
Bet Algimantas taip dailiai mane stumtelėjo, kaip tikras profesionalas, ko man labiausiai ir reikėjo.
Pokalbis su Algimantu ir dar vienas dienos įvykis, kurie ir sudėjo visus taškus ir kablelius gražiausiame sakynyje.
Tą pirmadienį kada visi meldėmes už Urantijos planetos žvėrelių ir visų gyvūnėlių apsaugą, pasimeldžiau ir aš lyg būtų savaime suprantamas dalykas. Bet viduje jaučiau lyg kažkas ne taip, kažko trūksta iki pilnatvės. Likau nesupratusi iki sekančios dienos.
Antradienį važiuodama į darbą, staiga iššokusį ant kelio tiesiai į mano mašiną numušiau mažą stirniuką. Jo neužmušiau, bet nutrenkiau. Nebuvo galimybės net stabdyti mašinos. Mat išgalo važiavo mašinų labai daug.
Ir tada manyje kažkas įvyko, negaliu net aprašyti, trūksta žodžių ką pajutau.
Taip užspaudė krūtinėje, visą diena negalėaju atsigauti. Vis galvojau apie tą stirniuką. Ne apie apgadintą mašiną, bet apie tą mažą stirniuką.
Toliau važiuodama tuoj pat pradėjau melstis ir kalbėtis su Tėvu. Nors ir tuo kartu važiuodama meldžiausi. Viskas vyko maldoje. Pradėjau pasakoti Rojaus Tėvams ką jaučiu ir klausti, kaip čia gali būti, kad maldoje taip atsitiko.
Tik ką meldžiausi už gyvūnėlių apsaugą ir vis dar retkarčiais valgiau mėsą ir žuvį iki to pirmadienio- TAI KAS AŠ TADA ESU! PATI MELDŽIUOSI, PATI IR ŽUDAU!
Tuo metu pasidarė baisu, net supykino.
Kaip dabar viską dėlioju, jau ir ankščiau esu gavusi ženklų, kad nežudyčiau gyvūnų. Erzindavo ir pykindavo nuo mėsos ir žuvies kvapo. Vieną kartą valgant austres, net iškilo vaizdinys, kaip jos juda ir yra gyvos. Aš jų jau nebežudau.
Mėsos ir žuvies nebevalgau.
Kiek ilgai buvau vedama prie to sprendimo.
Ot tas gyvulinis protas visur nori vadovauti ir išlaikyti senus, surambėjusius įpročius.
Po šių įvykių pradėjau dėti galvą ant Tėvo peties ir įsikibusi į Jo ranką eiti dar labiau. Eiti ten, kur parašyta Rojaus Trejybės AŠ ESU mano gyvojo kelio knygoje.
Būkite visi apkabinti Rojaus Trejybės AŠ ESU meilės!
Su visa savo meile išvidaus Laima.
LaimaJAV
2015-07-09 18:46:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.