Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Kad ir kur benukreipčiau savąjį žvilgsnį visąlaik sugrįžtu prie tos pačios minties – esminės – Kūrėjo patyrimas savyje – štai kam turi būti nukreiptos mirtingojo visos pastangos. Štai dėl šitos priežasties mums ir yra sukurta Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji Šventovė. Mūsų augimo vardan. Gyvosios Šventovės svarba yra neįkainojama, NEPAKEIČIAMA. Kas gali būti svarbesnio nei garbinti ir šlovinti visų Kūrėją? KOLEKTYVIAI.Šiandieninėse gyvosiose pamaldose patirtais patyrimais noriu pasidalinti ir su jumis, mielieji. Patyrimais kuriuos tokius patirdamas tiesiog nenori ir negali laikyti tik sau. Jie ir suteikiami tam, kad jais dalintumeisi.
Taip jau atsitiko, kad nepavyko man giluminiai panirti į garbinimo būseną šiandieną. Karts nuo karto mane pakviečiantys – nes vis ko nors prireikia – mano trys vaikai mane išblaškydavo, o kur dar ir taip koks šlamėjimas dvasios brolių ar sesių kurie pamaldas kartais palieka išbėgdami taip ir iki galo neišbuvę. Tačiau, jau beveik einant pamaldoms į pabaigą, kai jau baiginėjosi mūsų asmeninių maldų tariami žodžiai ir aš žinau, kad tuoj po jų seks mūsų pamokomieji žodžiai kuriuos tarti nėra toks jau lengvas uždavinys ir kuriam būtina ruoštis iš anksto norint pasakyti kažką prasmingo. Aš pajutau – kaip ir visada – kad štai vėl yra jaudulys prieš ateinant tai akimirkai kada Mokytojas tars: “dabar jūsų mokymas, tarkite jį”. Ir štai, šįkart nei iš šio nei iš to, dar kažkieno tariamų maldų metu, aš pati sau, panašu kad nevilties apimta, pradedu kreiptis į Tėvą: “Mano Tėve, tai kiek dar aš čia bijosiu, kodėl man negali mokymas tiesiog lietis? Kodėl aš visą laiką turiu jausti tą baimę ir galvoti, regzti ką sakyti… Aš meldžiu, kad aš giliau Tau atsiverčiau…”. Po šių žodžių aš pajutau kaip po truputį ir vis giliau ir giliau aš panyru į nuostabią būseną kada esu iškeliama virš visų maldų, virš visko kas vyksta čia ir ši būsena mane tiesiog sustingdo taip, kad aš nei krust negaliu pajudėti. Akys taip užmerktos, kad ir norint reikėtų sunkiai pramerkti. Viską girdžiu. Girdžiu, kad dabar jau atėjo metas mūsų mokymams. Aš esu kažkiek pasiruošusi sakyti, bet būdama toj nuostabioj pakylėjimo būsenoj galvoju: ”aš nenoriu, tiesiog net ir negaliu sugrįžti. Kad tik manęs niekas nepajudintų – nes tai mane sugrąžins, kad tik kas nors dar pakalbėtų”. Ir štai girdžiu pradeda kalbėti Ada ir net lengviau pasidaro nes mano materialus kūnas tarsi išnykęs ir aš trokštu tai patirti kuo ilgiau. Bet aš taip pat suprantu, kad ateis ir mano eilė ir dabar jau pradedu galvoti – kaip man reiks sugrįžti. Bet viskas puikiai išsisprendžia. Po Ados ilgai kalba Algimantas – tarsi žinodamas, kad man dar taip norisi pasimėgauti šiuo mano puikiu patyrimu. Mokytojo tariamų žodžių galingumas virpesiais tokios galios, kad man tai suteikia dar gilesnį panirimą į tą būseną. Bet štai jis pasako kažką tokio kas mus VISUS prajuokina ir tai mane labai natūraliai sugrąžina pas urantus. Tiesiog puikiai viskas teka sava vaga.
Taip, atėjo ir mano eilė mokymui. Tik šįkart aš jį sakiau jau nebesijaudindama viduje. Ir žinote, tai neapsakomai geras jausmas – nesijaudinti sakant mokymą. Tiesiog kalbėti. Tai va dabar kur ir yra visa esmė – mano kreipimasis į Tėvą pagalbos, mano nuoširdus išsipasakojimas to kas mane taip slėgė ir iš karto po to juk aš pajuntu kaip esu kaip ant sparnų iškeliama ir dingsta mano baimė, nes su Rojaus Trejybe-AŠ ESU įmanoma viskas. Juk aš dalinuosi su jumis savo patyrimu tam, kad juo patvirtinčiau – jog svarbiausia yra – mūsų nuoširdus kalbėjimasis su Kūrėju. Ir kaip aš dažnai pamąstau, tai kas gi mane išklausys ir supras geriausiai jeigu ne Jis? Kas gi man suteiks tokių nuostabių patyrimų kurie mane taip sustiprina – jeigu ne mano Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Motina-Sesė- AŠ ESU.
Telydi jus ramybė mielieji, Vita
vvita
2015-10-10 23:58:19
Pirmiausia noriu tarti nuosirdu aciu Kristei, kuri sukure nuostabiai grazu lankstuka ir zinoma aciu Algimantui, kuris uzrase teksta is dvasios. Turedama dabar toki grazuoli taip ir norisi su tuo lankstuku keliauti i zmones. Todel viena sekmadienio popiete susitikusi su Londono urantais ir pagarbinusi Rojaus Trejybe-AS ESU, besimegaudama puikiu, siltu, dar vasarisku, bet i rudeni krypstanciu oru, nutariau praeiti pro Hyde Park’e esanti Kalbanciuju Kampa. Ten kaip visada buriuojasi daug zmoniu, bet pasirinkau tuos, kurie nuobodziavo. Ten tuoj atsirado kameros, bet visai nekreipiau demesio, nes visi dabar jas turi…Neturejau jokiu minciu, tiesiog palikti lankstuka ir keliauti. Bet isejo taip kaip matete, kas ziurejote. Kai kalbejau su Algimantu jam siek tiek apie tai buvau uzsiminusi.
Ana sekmadieni sudejau daugybe popieriu ismetimui ir ta gauta kortele su kontaktais is vieno is tu vyru padejau ten pat. Bet kaip viskas yra idomiai susije. Kai pries eidama i darba skubedama patikrinau savo elektronini pasta ten pastebejau, kad kazkas dar pasirase Energetiniu Resursu peticija ir tada man i galva sove mintis, kad ir tiems vyrams butu ne prosali perskaityti Mokyma, ka zmonija turi daryti su energetiniais resursais, todel nubegau prie to krepsio ir viska isverciau ir susiradusi ta kortele padariau ka buvau sumaniusi. O pasiusdam laiska automatiskai prisijungiau, todel kilo mintis spusteleti ant ju puslapio, ogi ten ziuriu, kad matau ta scena, kurioje ir sudalyvavau lygiai pries savaite. Tai paskambinau Algimantui klausdama ar jis nenoretu pasiziureti, nes gales pamatyti realia padeti Speakers Coner ir bus labai linksma pamaniau…o kad jis ikels i musu svetaine, tai to tikrai nesitikejau, nes man mintis ta daryti nebutu kilusi.
Dabar dar Daiva paprase issifruoti ka ten kalbejome, tai, kad ir pati jau ne viska prisimenu tiksliai. Meginsiu visa ka geriausio pasidalyti, jei jums norisi zinoti pokalbio turini, bet jusu vietoje tikrai labiau kreipciau demesi i zmoniu veidus ir reakcija. Kamera neapeme viso lauko, tai maciau siek tiek daugiau. Kai dar is tolo filmuotojas artinasi su kamera, vienam is vyru paduodu Jezaus ‘kalbu jums vel” ir jis atsivercia ta vieta, kur raso apie Jezaus zemisku tevus Marija ir Juozapa ir nei girdeti galima, nei matyti, nes tas vyras prieina ir kamera yra nusukama veliau. Tai ka jie perskaito padaro jiems ispudi, kuris matyt kertasi su tuo kaip jie interpretuoja Jezu. Knyga jis man grazina ir padekoja. Tada kitas vyras, kurio vardas Shabir paima knyga ir va cia labai idomiai viskas vystosi. Jis pavarto knyga ir sutoja ties duota informacija, kad knyga dedikuota Rojaus Trejybes Garbei, kas prieme , isverte ir ten uzstrigo apie 5min, kad issaiskinti NIEKA, nors uzrasyta juodu ant balto, kas prieme ir kas isverte. Ir va gyvulinis situ vyru intelektas veikia taip, kad apsimeta ar tikrai nemato. Kas nesate laike anglu kalba isverstos knygos, tai galite nueiti i angliska varianta (pdf) ir atsidaryti ta puslapi. Treciame puslapyje, net nemokant kalbos visiskai galima matyti, kas ka dare. Algimanto vardas du kartus parasytas Received-prieme and Transcibed-uzrase ir Translated-isverte, o paskui eina kad jau Willam’as, Martin’as ir Algimantas kartu koregavo, kad knyga butu priimtina angliakalbui, ka dar priedo aiskinu, kad nebutu prarasta prasme.Jie vis tiek pasako, kad tai klaida, nes NEGALI PATYS PERSKAITYTI, nors parasyta. As nenusileidziu iki tol kol jis pasako galutinai, kad tai buvo proof reading, ka reikstu koregavima. Ir kai tas vyras dar karta pasako, kad informacija yra ‘misleading – klaidinanti’, gauna mano liuti zodziu. As jo pakluasiu ar jis nori ZINOTI TIESA, jis kazkaip sutinka, bet vis pasilieka prie to, kad ten uzrasyta neteisinga, tai tada as ji pasiunciu namo…Jaunesnis vyras ramina ta vyresni, o Shabir man uzduoda ‘klausima’, bet as paskubu kalbedama. VISADA LEISKIT KITIEMS KALBETI. O ATSAKYKT TIK TIEK KIEK KLAUSIA. Kadangi turejau susitikti su drauge su kuria mes taip pat garbiname, as pasitraukiau. Dar pabaigoje ten smagiai pasijuokiame ir vel kamera nerodo, bet vienas, zemesnis is tu vyru grizta pas mane ir sako, kad Algimantas turi kuo greiciau atskristi i Londona, jis mokes uz bilieta ir uz viska, tai jam pasiuliau perskaityti Jezaus Apreiskima pirmiausia, o paskui Urantijos Knyga, o tada paciam nusipirkti bilieta ir nuskristi i Lietuva.
Kalbinau mirtinguosius, o jus turejote galimybe ta pamatyti Algimanto deka ir tu vyru, kurie ikele filmuota medziaga i savo puslapi. Ramybes, gilesnio rysio ir veikimo visumos labui. Nors as buvau viena fiziniu pavidalu, bet to tikrai nejauciau. O jie vieni kitus turejo raminti, apkabinti, palaikyti. O mane – mus Rojaus Trejybe-AS ESU veda is vidaus, o kiek is tikruju galime pajausti jau kita kalba. Ir patys dabar paskaiciuokite kokia komanda iseina i gatve. Sudie
Rita
2015-10-07 21:33:54
Miela Rita,man padarė gylų įspūdį tavo drąsa ir ryžtingumas tame video. Tik ten garso įrašas prastas, todėl mum su sūnum kilo mintis, kad reikia subtitrų anglų ar rusų kalbomis. Aš pati nemoku angliškai. Gal turi laiko parašysi man ką apie tai manai adresu : ddaiva333@gmail.com
O gal yra žinančių ką šiuo atveju galima padaryti?
Gerovės visiems, Daiva.
DDaiva
2015-10-06 19:18:44
Gaila, kad iš videoįrašo nesupratau nė žodžio, bet vis tiek verkiau. Nežinau, kodėl.
Nieko geriau nesugalvojusi videoįrašo kopija nusiunčiau Genadijui į Rusija.
Ačiū Algimantui už forume patalpinta minėtą įrašą.
O Ritą sveikinu už tokį ryžtą ir drąsą, už tokią didžiulę meilę Rojaus Tėvams ir visai žmonijai.
Sėkmės tau Rita!
Visiems linkiu gero vakaro ir Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos!
Su meile,
IRENA
2015-10-05 18:30:00
Mielieji, kada nesulaukiame Ritos iš Londono tokių nuostabių ir gyvai aprašomų patyrimų ir mokymų Forume, tuomet nemanykime, kad ji miega DVASIOJE. Nieko panašaus - ji aktyviai darbuojasi Haidparke.
O šai jums to įrodymas, jos man atsiusta nuoroda
https://www.youtube.com/watch?v=v3RAeJpv7Y8&feature=youtu.be
Pasižiūrėkite ir jūs, kurie mokate angliškai. Gaila kad garso kokybe ne tokia, kokios norėtųsi, nes pašalinis triukšmas dažnai net nustelbia kalbančiųjų tariamus žodžius. Todėl klausykitės su ausinėmis, bus šiek tiek suprantamesni kalbantieji.
Tačiau tekstas - dar ne viskas. Jūs tik pasižiūrėkite, kaip Rita laikosi. O juk ji yra apsupta musulmonų ir indusų. Kaip ji stovi tvirtai ant Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šviesos pamatų, kad viena prieš visus vyrus LONDONE - HYDE parke - pranoksta juos visus drauge paimtus.
Štai KOKIOS BRITANIJAI REIKIA KARALIENĖS - TIKROS URANTĖS RITOS.
TIK TADA, IR NE ANKSČIAU, bus tvarka ir Britanijoje, ir Londone nebebus CHAOSO.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-10-05 10:04:58
Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasis patyrimų kaupimo kelias pilnas iššūkių. Įsisavinai vieną – ir štai kitas – kurį vėl įveiksi tik savo giluminiu atsivėrimu Kūrėjui. Ir tai ne tiek įveikimas kažkoks, to iššūkio, tavo pečiams jau subrandinto, kiek natūrali pasekmė savęs atvėrimo Kūrėjui – kada tu tik pastebi, kad tas iššūkis, o gal kitas pavadintų – problema, ilgai su tavim bičiuliavusi staiga pasitraukė, išnyko arba – teisingiau pasakyti, kaip kokia grandinėle – pavirto į kitokio pobūdžio iššūkį, kurį tu dabar vėl turi įsisavinti nes jau kitas tavo laiptelis. Tu pastebi ir priimi šį – kitą – iššūkį tau naujai susiformavusį, ir štai toks Gyvojo Kelio neatskiriamasis procesas, priklauso nuo tavo pačio kasdienių priimamų ir įgyvendinamų sprendimų kuriais tu vadovaujiesi, maža to, veiki ir kitus – tavo dvasinius brolius ir seseris. Nesvarbu tai tavo šeimos nariai ar gatvėje sutinkami pakeleiviai. Kiek tau jie svarbūs ir kiek tu jautiesi atsakingas už jų gerbūvį. Jeigu keiti save dėdamas pastangas kasdienes, savo vidų atverdamas Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU tai vadinasi tau ir ne tas pats kaip gyvena kaimynas ar kaip šiandien nugyvensi pats. Tu nemąstai apie tai, kaip čia man šiandien būti geresniu, bet tavo vidinis troškimas tokiu būti tave SAVAIME atveria Kūrėjui trokštant vis daugiau ir daugiau gerti to tikrovės eliksyro, ir kaip to pasekmę keisdamasis pats taip keiti ir šalia esantį – nes, aukšto dažnio virpesiai pasklindantys iš tavęs nuvilnija į dabartinę aplinką kurią BŪTINA keisti nes niekas kitas to nepadarys už tave – o tik tu pats. Pažvelgti į save – panašu, kad tai nelengvas uždavinys žmogui šiuolaikiniam. Per daug jau įsiviešpatavo gyvulinis tvarinio ego, kuris jaučiasi taip patogiai, kad nepajėgus žmogus sustoti kurdamas žemus energetinius virpesius ir dėl to vis rambėja ir rambėja jo vidus ir vis labiau nelieka vietos žmogaus širdyje Kūrėjui.
Aš neatsistebiu žmogaus prisitaikėliškumu. Jeigu žemi virpesiai populiariai vyrauja aplinkoje – tai ir aš prie to prisidėsiu dar daugiau nužemindamas ir taip jau kritiškus virpesius, nes niekam gi bus neįdomu jeigu aš sukursiu kažką ne tokio sensacingo. Man reikia kažko rėkiančio, kažko į ką atkreiptų dėmesį VISI. Visi – tik ne urantas. Būtent urantas ir neprisidės prie sužvėrėjusio lygiu mąstančio – kūrybos? Kokios ten kūrybos. Tai pats didžiausiais nuopuolis kokį mes sutinkame dabartiniame mąstyme. Ir kuris skaudžiai veikia JAUNĄ protą.
„Šita mokslinė, moralinė, ir dvasinė įžvalga, šitos kosminės reakcijos, yra įgimtos kosminiam protui, kuriuo yra apdovanoti VISI valiniai tvariniai. Gyvenimo patyrimas niekada NENUSTOJA VYSTĘS šitų trijų kosminių intuicijų; jos yra sudėtinės dalys svarstančio mąstymo savimonėje. BET mums liūdna konstatuoti, jog TIEK MAŽAI individų Urantijoje patiria malonumą ugdydami šitas drąsias ir nepriklausomo kosminio mąstymo savybes.“ (0192-05)
Štai, sugalvoju įsijungti televizorių panorusi paklausyti muzikos. Yra toks muzikinis kanalas kur visą parą groja muzika ir yra rodomi vaizdo klipai. Noriu paklausyti muzikos, bet nelabai yra ką, gal kokią aštuoniasdešimtųjų metų melodingą, žinot kaip sako – už širdies griebiančią – dainą vos ne vos ir surandu, bet iš esmės VISA grojanti muzika tai ne muzika – balaganas, o ekrane rodomi vaizdo klipai verčia akis sukti į šoną nuo matomo vaizdo ABSURDIŠKUMO. Tu tiesiog negali žiūrėti. Negali žiūrėti – nes ne tokiais virpesiais tu gyveni. Ne toks tavo kelias, ne toks tavo lygis. Ir tą sakau – nes tą jaučiu. Tas pats ir su kino filmais. Kaip sunku dabar surasti filmą kuriame režisierius viską pateiktų taip, kad žiūrovo suvirpintų vidų. Ir čia aš turiu omeny tikrai ne gyvulinio proto egoistišką pasitenkinimą, kuriam vis mažai ir mažai. Aš nežiūriu bet ko, aš nežiūriu filmo tokio kurį lėkte lekia žiūrėti reklamos įkaitais tapusi žmonija. Taip, REKLAMA. Štai, paskaitykite kaip mus įspėti bando Šeimininkas Sūnus Kūrėjas:
„Reklama yra savo pačių SUSINAIKINIMAS, savo tikrojo aš atsisakymas vardan vergavimo iliuzijai. Jūs net nesusimąstote, kad dabartinė reklama yra ne kas kita, kaip visą žmonijos ateitį pražudantis instrumentas, kuris sukuria vien tik kiekybinį gyvenimą tiems, kurie ją perša, ir tiems, kurie reklama naudojasi. Jūs net nesusimąstote, kad kiekvienas reklamos demonstravimas į jūsų pasąmonę įspraudžia dar vieną, jūsų sąmonei dar nesuvoktą, virpesį, žemą virpesį, savo pastangas nukreipti į panašių daiktų siekį. Nebūtinai tokių, kurie rodomi per reklamą. Jie gal jums ir nepasiekiami, bet juk galima pirkti ir ne tokį brangų, ir ne tokį patrauklų, ne tokį madingą daiktą, bet paprastesnį. Tačiau vis tiek jums peršama mintis – PIRKTI.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL, naujas leidimas 204-02-03)
„Priedo, reklama, kaip ir bet kokia savanaudiška veikla ar yda, turi milžiniškos įtakos net žmonių genofondui. Dėl to tie, kurie nuolat žiūrite reklamą, ar prievartos filmus, ar bet kokias kitas laidas, kuriose gausu aistros, kovos, ir bet kokio kito savanaudiško žmogiškojo gyvulinio ego propagavimo, rizikuojate, kad jūsų vaikai ir vaikų vaikai gims silpnesni ir mažiau atsparūs ligoms negu gimtų, jeigu tokių laidų NEŽIŪRĖTUMĖTE.“ (Ten pat, 206-01)
“Ateis toks laikas, kada mano žodžių tikrumą paliudys jūsų pačių asmeninis patyrimas. Tik jis bus labai skaudus ir jus pačius pritrenkiantis. Bet kitoks kelias jums buvo nepriimtinas, dėl to patys ir pasirinkote tokį patyrimą, kada aš jums siūliau visiškai kitą kelią – Tėvo kelią. Ir tik juo einant žmogus yra apsaugotas net ir nuo šitų pačių žemų virpesių, kuriuos taip negailestingai ir žudančiai dabar skleidžia visa reklama.“ (Ten pat, 206-03-03)
Ar įmanoma aiškiau paaiškinti? KODĖL žmogus NEJAUČIA GELMĖS šitų Jėzaus tariamų mums žodžių?
TIKTAI pasirinkdamas Apreikštosios Gyvosios Religijos Kelią, TIKTAI atradęs Kūrėją savo viduje, mirtingasis atras ir pažins tikrąjį save, kuris nenorės jau elgtis taip, kaip elgiasi dabartinis Urantijos individas – neišmintingai ir aklai. Na nėra juk kito kelio. Nėra į ką daugiau remtis, nėra kam daugiau guostis ir iš nieko daugiau tu nesulauksi paramos – tik iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Būtent Jis yra tavo Siekis ir tik gyvendamas Kūrėjo ritmu tu pajusi jog štai, pagaliau tapai TIKRU, pagaliau tavo gyvenimo neveikia reklama, tavo gyvenimo neįtakoja aplinkos diktuojamos sąlygos, tu laisvėji savo viduje ir tavo gyvenimas pradeda tau teikti palaimą kurią dabar vis sužeidžia dar ir kitų įtaka.
Prieš savaitę su šeima apsipirkinėjome parduotuvėje Iki. Vaikštinėju aš parduotuvėje bandydama surasti kur yra mokyklinės prekės kai matau ateina moteris, maždaug apie penkiasdešimt metų amžiaus, tokia suirzusi, sunerimusi, tokia besiblaškanti. Girdžiu taria: „jau tuoj imsiu keiktis, nieko čia nerasi , kur čia kas sudėta, kaip čia kas surašyta...“ – „Na, keiktis tai jau nereikėtų“. Moteris atsisuka ir taria: „Na, aš nesikeiksiu, aš žinot, kaip tam posakį, taip tik sakau – „nesikeikus“. Aš inteligentė.Aš nesikeikiu, bet kad tų kainų čia nesuprasi, kur čia kokia akcija...tas euras...nieko čia neina suprast...viskas išmėtyta...“. Tada ji pasižiūri į šalia manęs stovinčią ir ją stebinčią beveik aštuonmetę mano dukrą Viktoriją ir emocingai taria paglostydama šiai galvą: „Va, kada šitie vaikai bus prezidentai tada bus tvarka“ – „ O jūs visiškai teisi, kada šitie urantai (parodau ranka į ženkliuką su Rojaus Trejybės simboliniu atvaizdu, kurį segiu) bus valdžioje tik tada ir bus tvarka“. Moteris pasižiūri į mano parodytą jai ženkliuką, į Viktoriją ir linktelėjusi taria kažką panašaus į: „taip, taip“. Bet nesivargina gilintis ką aš jai norėjau tuo pasakyti ir toliau, visa kaip ant adatų, paima kažkokią tai valymo priemonę iš prekystalio ir patikrinusi ar šiai akcija dar tardama: „Čia vis tiek turbūt pigiau nerasiu“ – pradingsta už kampo.
Gyvajame Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelyje, mes esame mokomi būti oriais Kūrėjo vaikais, o ne – vergais. Vergaujanti dabartis vengia iššūkių.
„Tai yra jūsų ištikimybės PATS AUKŠČIAUSIAS IŠBANDYMAS– NEPASIDUOTI TAI MASEI,KURI YRA NUKLYDUSI NUO MANĘS, o žengti tuo keliu, kurį jums diktuoja Manasis balsas iš vidaus, nors to balso negalite niekam paversti girdimu, kad pasiteisintumėte, jog „aš einu tuo keliu dėl to, kad aš girdžiu šitą balsą; paklausyk ir tu, štai jis sako šitą“. Jūs negalite pasakyti šito. Ir negalite pademonstruoti Mano balso kitiems, nes kiekvienas jį turi išgirsti PATS, IŠ SAVO VIDAUS.“(Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ 36-01-04)
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2015-10-03 15:19:07
Mielieji , neseniai turėjau gana kartų ir skaudų patyrimą , kuris dar kartą įrodo , jog viskas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Kūrinijoje yra susieta į glaudžią , vientisą ir gyvą sistemą , ir kiekviena mintis , kiekvienas veiksmas ir sprendimas turi savo pasekmes .
Vieną įstabaus rudens vakarą susibariau su žemiškuoju sutuoktiniu , neatsilaikiusi jo priekaištams . Pyktis ir susierzinimas prasiveržė iš manęs , kai trūko , atrodytų , geležinė mano kantrybė . Dažniausiai panašiose situacijose aš išlikdavau rami , tačiau šį sykį nutariau nenusileisti . Žemo dažnio energetiniai virpesiai kaip mat paveikė tiek mane , tiek sutuoktinį , didžiulė įtampa tvyrojo aplink , kad išvis nebesikalbėjom nei kitą rytą .
Paryčiais susapnavau keistą sapną – aš apsikabinusi tokį švelnų , meilų šunį , glostau jį , o kartu ir verkiu , nes turiu jį užmigdyti . Atsibudau tokia skaudančia širdim , ir mąstau , ką tai galėtų reikšti . Ilgai laukti nereikėjo – po keletos valandų skambina sutuoktinis ir sako , kad jį sukandžiojo šuo ir dabar yra ligoninės priimamajame . Ypatingai sužalotas nebuvo , nes šuo iš baimės , kaip vėliau paaiškėjo , sukeltos mašinos triukšmo , o ir sklindant žemiems energetiniams virpesiams iš mirtingojo , mėgino kąsti į blauzdą , bet sutuoktinis ranka mėgino jį nuplėšti nuo kojos , tai ir nukentėjo daugiausia rankos pirštas , nors žaizdos siūti nereikėjo , tačiau buvo suleisti vaistai nuo stabligės . Visos tiesos , kaip ten viskas įvyko , nesužinojau , tačiau patys turime augintinį , ir daugybę kartų esu mačiusi , kaip elgiasi šuo , kai išsigąsta , jaučia baimę , ir – visiškai kitoks jo elgesys , kai jaučia meilę , rūpestį .
Kad ištaisyčiau netinkamų veiksmų sukeltas pasekmes , ėmiau dar dažniau melstis už save , kad būtų apvalytos gyvulinio proto apraiškos ir daugiau nebepasireikštų toks pykčio proveržis , kad šviesėtų ir rimtų mano sutuoktinis , kad šuns šeimininkai nepasiduotų aplinkos spaudimui užmigdyti jį , kad būtų nuramintas baimės apimtas šuo .
Kiekvieno iš mūsų – Kūrinijos šeimos dvasios brolių ir sesių – sprendimų ir veiksmų motyvai apsprendžia tolimesnę Dieviškojo Evoliucijos Plano eigą – ar mes prisidėsime prie šviesesnio jo įgyvendinimo ar , atvirkščiai , trukdysime jam .
Kad ir kaip norėtume pakeisti aplinkinius , mes to padaryti negalime , galime keisti tik save , dar labiau atsiverdami Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU , daugiau Jam atsiduodami , daugiau Juo pasitikėdami , gilindami gyvą ryšį kasdienėje komunijoje ir taip įtakodami bei švelnindami įvairių sprendimų ir veiksmų pasekmes visai Kūrinijai .
Telydi jus Kūrėjo ramybė
Birutė
birute1
2015-09-24 17:35:36
Miela Rita, nuostabus tavo sapnas. Man labai patiko. O pabaiga išvis pradžiugino, verčianti viduje nusišypsoti. Mūsų Mokytojas toks ir yra. Ačiū, kad pasidalinai. Vita
vvita
2015-09-17 09:53:41
Sapnas, kuris aplanke mane pries metus, o gal pusantru.
As esu dideliame mieste ir atrodo, kad zinau kokiame ir stoviu pries galinga sventove. Mane labai kankina matrialus alkis ir as nutariu susirasti sau maisto, todel pasuku per skvereli, kuriame auga nedideli, graziai susodinti krumai. Eidama dairausi i tuos krumus, pries kuriuos yra suoliukai. Dar paeinu i prieki ir pamatau berniuka, gal kokiu 7-8 metu, kuris istiesia rankas ir sako: man salta… noriu valgyti…Dvi moterys pasirodo is uz kampo, abi juodai apsirenge, juda greitai, nenaturaliai, lyg butu sukibe sonais. Abi vienodos, baimingais, skubanciais veidais. Ta berniuka sugriebia, mauna jam ant ranku kumstines, skirtingu dydziu ir skirtingu spalvu pirstines - per dideles pirstines ir ji nusitempia, jis nesipriesina. Apsigriztu eiti atgal. Staiga pamatau nuostabius, didelius raudonus agrastus, o kai juos skinu tai vos telpa man i delna. Labai sultingi ir skanus. Valgau ir galvoju, kodel zmones nelaiko maistu - gyvo, zalio maisto. Juk ir tas vaikas galejo pasiskinti agrastu ir numalsinti alki.
Masyvios durys jau atidarytos ir galiu ieiti i prieangi. Pats pastatas labai tamsus ir niurus is isores, labai aukstas ir apsineses miesto dulkemis, tuo paciu turbut ir is senumo, bet savo dydziu - labai didelis. Prieangyje tamsu, bet matau sviesa ir ten sedincius zmones, o gal geriau sakyti butybes, nes ju veidu as nematau. Kai ieinu niekas i mane neatkreipia demesio. Ten matau nuostabiai apsviesta stala ir tas butybes sedincias prie jo. Pats stalas nukrautas nuostabiais indais, kuriu as niekur nesu maciusi ir visai negaliu suprasti ar ten yra kokio maisto, bet as prie to stalo prieinu ir kazkaip intuityviai zinau, kad reikia pasimelsti, todel atsisedu prie to stalo ir laukiu kas palaimintu maista, bet tuo metu visos butybes pakyla ir nueina, jos visa ta zodzio prasme pakyla i virus, i ta sventove, kurios as dar nematau, nes esu tik prieangyje. Kada dar karta nuzvelgiu stala, tai negaliu suprasti kur kas yra ir kaip is viso naudotis tuo ka matau, todel pasuku galva i ta puse i kuria nuskubejo visi palikdami mane. Nors as sedziu prie nuostabiausio ir puikiai apsviesto stalo, bet pasukusi galva matau labai daug laiptu ir jie nera apsviesti, tik paciu laiptu virsuje, o jausmas jau toks lyg butu padangeje, sklinda nuostabi sviesa, kuri panasi i gelsva-auksine, o ten viduje turetu buti labai akinanti sviesa. Kol as nezinodama ka daryti ziuriu i ta stala, kuris visas baltas ir dauguma indu balti, bet taip pat yra i metala panasiu irankiu ar papuosimu, kurie butu kaip sidabriniai. Kol as delsiu nezinodama kaip cia elgtis, nes valgyti man niekada nepatinka svetimoje vietoje vienai, nusprendziu eiti paskui tas butybes ir kai as apsigriztu eiti taip pat, man tie laiptai, atrodo, kad dar labiau pakilo ir pailgejo. Visa tai kas supo kele vidini pojuti. Tais laiptais taip ir nepakilau, nes is ten pradejo eiti lauk visi kas buvo viduje. Visos butybes turejo galvos apdangalus ir as nieko negalejau matyti, ir staiga matau is ten iseina Algimantas didingu veidu… sapnas nutruksta.
Rita
2015-09-16 21:40:42
Kokia nuostabi URANTO patirtis, kada atsiduodi Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - vedimui iš vidaus. Tiesiog gyvenimas liejasi iš TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO kiekviename žingsnyje.
Šiandien lankiausi Utenoje. Kaip visada ir visur, kai tik važiuoju savo mašina, kartu pasiimu ir savo Labradorę - Holą.
Artėjame prie Utenos, liko kelli kilometrai, staiga panūdau užsukti į apleistą geležinkelio stotį, kuri tikriausiai vienintelė visame pasaulyje, pastatyta net už 6 kilometrų UŽ MIESTO. Kada ją baigė statyti, aš jau buvau pradėjęs anglų kalbos studijas Vilniaus universitete, tad važinėdavau į Uteną savaitgaliais labai dažnai. Tačiau traukinį pasirinkdavau labai retai, nes jis važiuoja dideliais vingiais, todėl kelionė būdavo daug ilgesnė, nors ir visada galėjai gauti vietą atsisėsti. Tuo tarpu autobuse dažniausiai tekdavo visą kelią iki Vilniaus stovėti, ir ne tik stovėti, bet kaip silkių prikimštoje statinėje, rasti vietos tik vienai pėdai gerai atremti į grindis. Dabar pagalvoju, ką darytų šios dienos išlepę studentai, jeigu jiems reikėtų dėti tiek pastangų ir energijos važiuoti į paskaitas beveik tris valandas vieną šimtą kilometrų ir dar stovint ant vienos kojos, ir net šitaip stovint dar ir MIEGANT, atsikėlus prieš pusę penkių ryte, nes autobusas išvažiuoja dešimt minučių po penktos iš ryto, kad spėčiau į paskaitas nuo pusės devynių.
Taigi panorau pasižiūrėti, kaip geležinkelio stotis atrodo dabar.
Nustebino tuoj pat į akis krentanti lentelė - PAŠALINIAMS VAIKŠČIOTI GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA - raudonomis raidėmis ant baltos lentelės, kuri iškelta ant medinio koto prie pat stoties pastato.
PAKVIPO RUSIJOS TVARKA - ŽINGSNIS Į KAIRĘ, IR BŪSI APKALTINTAS TERORIZMU, ŠNIPINĖJIMU, TUOJ TEISMAS IR KALĖJIMAS SUFABRIKUOTU KALTINIMU.
Pro lentelę turiu praeiti norėdamas patekti į PERONĄ. Bet juk patekti ten UŽDRAUSTA. DVIDEŠIMT PIRMAS AMŽIUS UTENOS GELEŽINKELIO STOTYJE DAR NEAPSILANKĖ, DAR TIK KAŽKUR PAKELIUI. Tikra RUSIJA - KUR DRAUDŽIAMA VISKAS.
Einu į pastato vidų. Durys atviros, viduje NĖ GYVOS DVASIOS. Atviros ir į peroną durys. ČIa jokių lentelių, kad perspėtų niekam nevaikščioti - DRAUDŽIAMA - nėra. Tačiau vaizdas nykus. Bėgiai beveik visi surūdiję, reiškia retai kas jais bevažiuoja. Nykuma, aplink, jokio judesio, jokio veiksmo, jokio vagoniuko, jokio garvežiuko, jokio žmogeliuko, tik matau rietuves pabėgių, prikrautų kitoje pusėje visų bėgių.
Pamatau atviras vieno kabineto duris. Kabinete sėdi viena moteris - jau pensijinio amžiaus. Toks jausmas, kad žiūriu TARKOVSKIO kokį nors filmą. Stotis - VIENAS DVIAUKŠTIS BALTŲ PLYTŲ NAMAS jau keliasdešimti metų neremontuotas, jokių kitų namų šalia nėra.
Pasisveiknu, ir klausiu, ar yra tualetas kur nors? Ji sako, jog yra. - Ar galėčiau juo pasinaudoti? Ji delsia su atsakymu. Mane suima juokas, pradedu juoktis, ir kartoju klausimą - ar galiu pasinaudoti tualetu? Man linksma dėl jos reakcijos - ji vis DVEJOJA. - Taip, galite? - O kur jis? - Už jūsų.
Man patiko jos reakcija - ji vis tik LEIDO pasinaudoti tualetu NEPAŽĮSTAMAM, kuris nieko nepaaiškino, nieko nepasakė apie save, kai nuo kelio Utena-Vilnius gal už kilometro ar pusantro, kai niekas čia neužsuka iš nepažįstamų, o čia atsirado kažkoks NEAIŠKUS, KO JAM ČIA REIKIA?
Sugrįžęs į kabinetą aš jai pradėjau aiškinti, jog važiuoju į savo vaikystės miestą - Uteną - joje prabėgo mano visi vaikystės ir mokyklos metai. Ir kaip iš čia retsykiais važiuodavau į Vilnių ir traukiniu, tik labai nepatikdavo, kad dar iki pačios stoties reikėdavo važiuoti autobusu iš autobusų stoties. Ir čia ji pasakė labai išmintngą mintį - būtent dėl tokios toli nuo miesto parinktos stoties vietos ir bankrutavo Vilnius - Utena maršrutas, nes niekas nenorėjo šitaip nepatogiai važinėti. Ir ji taip pat pritarė mano minčiai, kad labai jau neišmintinga buvo taip toli nuo miesto pastatyti stotį.
Tie, kurie priėmė tokį sprendimą, neturėjo jokio ryšio su Rojaus Trejybe, todėl nesugebėjo mąstyti IŠMINTINGAI.
Lygiai taip NEIŠMINTINGAI VEIKĖ SĄJŪDIS, KADA PAĖMĖ VALDŽIĄ LIETUVOJE - NUSIKALTAMAI SUBANKROTINO PRAMONĘ IR ŽEMĖS ŪKĮ IR IŠVARĖ MILIJONĄ ŽMONIŲ EMIGRACIJON - TAI - LIETUVOS TAMSOS BEDUGNĖ IR JOS BUVĘ - IR DABARTINIAI - VISI IKI VIENO - VEDLIAI, SUTEIKĘ VEKTORIŲ TOKIAM NUSIKALSTAMAM ŠALIES NAIKINIMUI, KURIS ŠIANDIEN DAR LABIAU GRILĖJA, IR ATEITYJE NEIŠVENGIAMAI LIETUVOJE ĮVYKS TREGEDIJA.
Aš jai pradėjau aiškinti tokius dalykus, kokius dažnai sakau ir urantams. Man labai patiko jos nuoširdumas, ir greita reakcija. Po kai kurių mano aiškinimų, kurie ją tiek paveikė, kad ji paklausiė, - O KUR TO JŪS MOKOTE, KAIP GALIMA SUŽINOTI APIE ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMĄ? Ir mane labiausiai nustebino jos toks nuoširdus klausimas, kupinas ryškiausios ŠVIESOS - Jūs kalbate apie Rojaus Trejybę, o kur yra TAS VIENAS AUKŠČIAUSIASIS?
Štai ką reiškia žmogaus NUOŠIRDUS šviesos ieškojimas.
Aš jai pradėjau aiškinti apie VISUMINĘ DIEVYBĖS ASMENYBĘ - AŠ ESU.
Mano vardas Algimantas, o koks tavo? - Rima. - Rima, mano mokymus gali rasti mūsų svetainėje - padiktavau adresą, ir pridūriau - aš matau, kad tu labai nuoširdžiai domiesi dvasiniais dalykais, ir tai ir ateina per Rojaus Trejybės-AŠ ESU dvasios veikimą tavo prote. Dėl to aš tau padovanosiu dvi knygas. Jos liko mašinoje. Nuėjau į mašina, paėmiau Rojaus Trejybės knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL. Kadangi Rima kalba su rusišku akcentu, tai jos paklausiau, gal jai lengviau būtų skaityti rusiškai, nes KALBU JUMS VĖL yra ir rusų kalba išleista, ir mūsų svetainėje yra jos visas tekstas irgi rusiškai. Ji man patvirtino, kad jai būtų tokia knyga geriau suprantama rusiškai. Aš rusų kalba knygos neturėjau, tad pasakiau, mano telefoną ras tiek svetainėje, tiek knygose, ir jeigu kils klausimų, ar noras turėti rusišką knygą, tegu paskambina, ir kitą kartą atvešiu knygą ir rusų kalba.
Ir ji man atskleidė savo požiūrį - į viską stengiasi žiūrėti HARMONINGAI, stengiasi nesusitapatinti su BLOGIU, todėl neskaito jokių delfi svetainių, nežiūri jokių žinių laidų. Aš jai pritariau, jog nesitapatinti su blogiu gerai, bet reikia būti AKTYVIAM, ir blogį tirpdyti GĖRIU.
Man labai patiko jos aktyvi ir nuoširdi nuostata - ieškoti aktyviai. Kol aš atnešiau knygas iš mašinos, o atėjau aš su Hola, kad jai nebūtų taip karšta mašinoje, nors ją pastačiau stoties šešėlyje, žiūriu, ji jau skaito mūsų svetainę. Ir pamačiusi Holą, ji tuoj pat mielai pradėjo šnekinti iį ją. Ji man ir sako - Aš tiek gaunu daug knygų su šviesos informacija. Jūs tikriausiai pažįstate Mikušiną? - Ne nepažįstu jos, bet skaičiau jos priimamus mokymus. O štai dabar tu gauni dovanų pačią ryškiausą šviesą, dar ryškesnę už Mikušinos priimamus mokymus. Ji labai nustebo - DAR RYŠKESNĖ IR UŽ MIKUŠINOS? AŠ JAU DABAR, TUOJ PAT, PRADĖSIU SKAITYTI ŠIAS KNYGAS. JOS MAN KAIP IŠ AUKŠČIAU ATSIŲSTOS. - Taip ir yra - tai tau ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU perduotos, juk aš prieš akimirką net nemaniau, kad atsidursiu šioje apleistoje - kaip pamestinukas - geležinkelio stotyje. Tai įvyko grynai Rojaus Trejybės dėka.
Utenio aikštė dabar yra kaip nuogas, atviras šaligatvio plytelėmis išklotas laukas, su lopinėliais žolės, todėl ji yra UŽMŪRYTA GYVA, palyginus su tuo tikrai GYVŲ IR ŽYDINČIU SODU, tokio nuostabaus grožio natūraliais takeliais, žydinčiiais krūmais, alėjomis , ir gėlynais iš mano vaikystės ir jaunystės dienų. Visa, ką dabar sugalvojo aikštės pagyvinimui, tai pastatė kažkokį kryžių iš storo stiklo žuvusiems kovose už nepriklausomybę, ir įrengė netikėtai ištrykštančius iš grindinio fontanus. Štai prie jų kaip tik matau daug vaikų, kurie visi išsirengę, lauke karšta, ir jie tik ir laukia, kada eilinį kartą ištrykš fontanai, todėl stovi būtent tose vietose, kur turi ištrykšti iš žemės vanduo. Vaikų amžius nuo metų iki gal dešimties. To paties mažiausio mama jo vieno nepaleidžia, jo žingsnis dar netivrtas. Vaikai šokinėja, krykštauja, džiaugiasi. JIE YRA GYVI IR GYVENA SAVIMI.
Šalia fontanų, ant vejos, įsitaisiusi šeima su vaikais. Aš panorau nufotografuoti tuos linksmus vaikus. Pirmiausia SUNERIMO šeima ant vejos, pamačiau, kaip žmona savo vyrui kažką pasakė ir ėmė rodyti į mane. Vyras jau nejuokais ėmė ruoštis mūšiui su ĮTARTINU TIPU. Hola mane nutempė tiesiai prie fontanų ir pati įbrido į atvirą vandenį, kuris tiesiog liejasi tame visame plote, neaptvertame, ir niekuo neatskirtame nuo šalia esančio aikštės ploto. Hola tik šast, ir guli ant pilvo tame vandenyje. Ir kaip tik tuo metu ištryško fontanas,, ir Holą visą apipylė. JI IŠ TO NETIKĖTUMO NET PABALO, KAD ŠOKS ŠALIN NUO TRYKŠTANČIOS IŠ ŽEMĖS VANDENS ČIURKŠLĖS, VISA ŠLAPIA, KAIP TIK TOKIAI DABAR LIPTI Į MAŠINĄ.
Tas pats mažiausias vaikelis tempia savo mamą prie Holos, nori iš viso pasibučiuoti, Hola uodegą tik vizgina, o motina jau bijo, paima mažylį ant rankų. Prie Holos atbėga ir kiti vaikai. Aš juos mėginu nufotografuoti, bet mano telefone esantis fotoaparatas nesuveikia, kažkodėl. Pastaruoju metu tai pradėjo dažnai atsitikti. Todėl tik vieną kartą nufotografavau fontanus su vaikais.
Viena mergaitė prieina prie mamos, kuri dar visai su kūdikiu sėdi ant greta esančio suolo. Ir ši mama klausia dukros, - AR TAS DĖDĖ KĄ NORS JUMS SAKĖ, KO NORS PRAŠĖ? - Ne, nieko nesakė. O tuomet ji kreipėsi į mane - O kodėl jūs fotografuojate vaikus? - Labai linksmai elgiasi, kada ištrykšta fontanas, yra tikri, gyvi, juk gražu, kada yra džiaugsmas. - Bet kam jums reikalingi vaikai, fotografuokite vieną fontaną. - Tai argi bus toks fontanas gyvas be vaikų? Juk kam ta aikštė reikalinga? O gi žmonėms, todėl ji ir yra gyva tik su žmonėmis, o ne tuščia. Tavyje labai daug BAIMĖS, O TURĖDAMA BAIMĖS TU NET SAVO VAIKŲ NEMYLĖSI TAIP, KAIP GALI MYLĖTI. Ir toji pati baimė pereis ir vaikams. O tai silpnins jų fizinę sveikatą, kaip ir tavo sveikatą silpnina ji jau dabar.
Tačiau jauna mama aikštingai mestelėjo - kažkokia nesąmonė - atsistojo ir nuėjo.
Ir AKIVAIZDU jos vaikas kentės, ir ji pati kentės, bus NELAIMINGA. TAI - GARANTUOTA, IR NIEKAS JOS NEIŠGELBĖS, KOL VIEŠPATAUS TOKS JOS NEMĄSTUS MĄSTYMAS.
Du skirtingi epizodai - ŠVIESOS IR TAMSOS - Tikrovės ir iliuzijos.a
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas dvasioje.
Algimantas
2015-08-22 00:20:43
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.