Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Šį praėjusį sekmadienį nedidelė grupelė urantų buvome susirinkę Pakalniuose pas Aldoną. Tai buvo Violetos į kitą tolimą kraštą Norvegiją išleistuvės, ir tuo pačiu nuoširdus pasibendravimas tarpusavyje su tais urantais, kurie gyvena Utenoje, Pakalniuose.Mūsų susibūrimas prasidėjo apie 11 valandą ryto gyvosiomis pamaldomis, tuo pačiu prisijungiant prie Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje Kaune garbinančiųjų dvasios brolių ir sesių. Garbinimo maldą, kupiną gyvybingos meilės Rojaus Trejybei-AŠ ESU, pirmoji išliejo Vanda, o po jos liejosi ir kitų urantų šlovinimo ir garbinimo maldos, pripildžiusios mus nuostabia meilės būsena, dvasine pilnatve ir palaima. Tik garbinimo malda gali tiek pakylėti į dar nepatirtas dvasines meilės aukštumas link mūsų visų Tikrųjų Tėvų, kad pajuntame tarpusavyje nuoširdžią dvasinę brolystę, kuri paliudija mūsų tikrąjį dvasinį artumą – esame Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros. Ir tai pats maloniausias patyrimas, būnant dar žmogaus pavidalu, patirti tokią JOS Tikrovę savyje, ir kad esame šios Tikrovės realia dalimi, realios dvasinės asmenybės, imančios suspindėti čia ir dabar.
Po tokių meilės sklidinų garbinimo maldų Mantas paskaitė vieną skyrių iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, po kurio panirome į prašymų maldą, pradėjus melstis Violetai, ir toliau tęsiant kitiems urantams.
Po gyvųjų pamaldų Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje, pasidalinę ką tik patirtais nuostabiais patyrimais, susiruošėme gausų vaišių stalą, prie kurio jautėmės kaip puikiausioje puotoje, kurioje svarbiausia dvasinės brolystės būsena, patiriama tik iš meilės, jau gyvai pulsuojančios kiekvieno mūsų viduje. Vaišinomės ir bendravome, dalinomės įvairiais patyrimais, o laikas, atrodė, tarsi ištirpo. Po to prisiminėme, kaip gi galime išvykti kartu nepadainavę? Mantas ir Skaistė pirmą dainą, naujai sukurtą, skyrė Violetai, kuri įsirašė į savo video kamerą, kad nusivežtų į svetimą kraštą malonius atsiminimus iš mūsų mažo koncerto. Daina buvo puiki, kad po jos ėmė lietis ir kitos, iš kurių urantų himnu jau tapusi „Mes Rojaus Trejybės vaikai“. Su malonumu klausiausi ir pritariau, ir jutau, kaip šilta meilės banga užlieja kūną, ir taip lengva ir gera būti tokioje dvasios brolių ir sesių draugijoje. Vienai iš dvasios sesių paprašius Skaistės padainuoti ką nors iš savo repertuaro, ji, pritariant Mantui su gitara, sudainavo savo visai neseniai sukurtą naują dainą pavadinimu „Meilės kalba“, skirtą vaikams, su kuriais dainavo mokslo metų išleistuvių baigimo proga mokykloje. Skaistė papasakojo, kaip jai gimė dainos žodžiai, muzika, ir kaip ji visiems patiko. Labai patiko ir mums urantams, nes žodžiai labai paprasti ir nuoširdūs, labai lengvai įsimenami, kad ir mes pritardami uždainavome, net kai kurie ašarą nubraukėme, nes meilės virpesiai liejosi iš dainos ir pakylėjo mus, suvirpino mūsų dvasios stygas. Galvoju, jog tik urantai moka šitaip linksmintis, patirdami Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės būseną savyje, apjungiančią į dvasinės brolystės tarpusavio patyrimą, kuris dar tik prasideda čia, Urantijoje, ir kuris tęsis toliau per visą amžinybę. Tik urantai gali patirti tokį nuoširdų gyvybingos meilės kupiną tarpusavio bendravimą, be jokių žalingų nuodų poveikio, tokių kaip alkoholis, tabakas, narkotikai, ar kitos svaiginančios medžiagos ar produktai, taip gausiai vartojamos žmonių visame pasaulyje ir visur, bet kokiuose baliuose, išvykose ar susibūrimuose, ir vien tik iš baimės, nepasitikėjimo savimi, nerimo, nepasotinamo godumo, kurį nuolat jaučia žmogaus gyvulinis protas. O kada yra atrandama Rojaus Trejybė-AŠ ESU viduje, tuomet nebelieka jokio poreikio teršti savo fizinį kūną ne tik svaigalais, bet ir nuodingu gyvuliniu maistu, o taip pat ir tamsiomis mintimis, ar veiksmais, nes Jos gyva meilė, per nuoširdų bendravimą savais žodžiais, valo mūsų sąmonę ir pasąmonę, kaip saulės šviesa palaipsniui tirpina storą ledo sluoksnį. Procesas labai palaipsnis, bet jis teikia didelį dvasinį pasimėgavimą, palaimą, stiprybę, vis stipriau atsiduodant Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvam vedimui iš vidaus, patiriant Jos meilę čia ir dabar, nesvarbu kur bebūtume.
Savo susibūrimą pabaigėme linksma fotosesija, nusifotografuodami atminimui priešais žaliuojančias Pakalnių gamtos apylinkes, nes Aldonos kiemas stovi ant kalvelės, nuo kurios į vakarus žvelgiant, atsiveria nuostabi gamtos panorama. Akys tiesiog mėgavosi žaliuojančiais horizontais, o mes urantai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros, po tokio nuoširdaus pasibendravimo šią dieną, mėgavomės meilės kupinais patyrimais. Šypsena ir juokas puošė mūsų veidus, nes priežastis yra gyvai patiriama viduje Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės dvasinė būsena, kuri būtent ir puošia mus iš vidaus tiek, kad atsispindi ir išorėje.
Su meile,
Jurgita
2015-07-03 23:55:46
Kiek Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda mums suteikia įvairiausių sankryžų, kad tik mes priimtume gėrio ir šviesos sprendimus meilės motyvu VISŲ LABUI, kad mums tik belieka stebėtis tokiu jos visapusiu ir gana veiksmingu veikimu. Tačiau kuo labiau ĮTIKI, tuo mažiau belieka stebėjimosi, o atsiranda TIKRUMO pojūtis – o kaip gi gali būti KITAIP, tik šitaip ir turi būti, ir tai taip natural, kad nuostabai vis mažiau belieka vietos. Irv is tik…
Einu užvakar iš Žvėryno galo namo, tačiau netikėtai sumanau dar užsukti į vieną parduotuvę, esančią jau kitoje Neries pusėje. Eidamas klausiu saves, o ką aš ten galiu pirkti, ir nelabai atrodo, kad ko man ten reikėtų. Netoli parduotuvės pamatau vieną savo pažįstamą besikalbanti su vyru, kuris atvažiavo galingu juodu visureigiu. Aišku, pamačius tokią didžiulę mašiną, visokios mintys sukyla, tik nė iš tolo neprimenančios dvasinės šviesos. Tuo labiau, kad mano pažįstamas yra netoli esančio mašinų serviso direktorius, tai visokių pas jį atvažiuoja.
Aš iš toliau pasisveikinu su savo pažįstamu. Jis daugiau juntamu, o ne matomu judesiu rodo, kad norėtų tarti kokį žodelį ir man. Aš prieinu. prie jų, pasisveikinu. Nepažįstamajam pasakau savo vardą, jis – savo. Ir po kelių bendrų frazių pereinam prie bendro pokalbio, nes manes mano pažįstamas klausia KAS BUS LIETUVOJE TOLIAU? Aš imu aiškinti tuos pačius dalykus, apie kuriuos jums jau daug metų kalbu – be Kūrėjo – Tikrovės Šaltinio – neįmanoma sukurti ilgalaikės ir tvirtos civilizacijos, nes tai prieštarauja pačiam Kūrėjo evoliuciniam sumanymui. Ir pradedu pasakoti, kad tik atėjus į visus vadovaujančius postus mūsų šalyje šviesos žmonėms prasidės tikros permainos visuomenėje, o iki to meto bus tik blogiau ir sunkiau, kol įvyks katastrofa visoje planetoje, nes degradacija vyksta visame žmogaus iliuziniame gyvenime. Aš jiems nuosekliai aiškinau apie mūsų vietą ir prasmę šiame gyvenime, apie mūsų bendradarbiavimą su Kūrėjo apvaizda, apie virpesius ir jų poveikį aplinkai, tuo pačiu ir mums.
Aš savo pažįstamo paklausiau, ar jam buvau davęs Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL antrojo leidimo knygą, o kad būtų aiškiau, išsiėmiau iš kuprinės abi knygas – KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ. Kada jis pamatė knygas, tuoj pasakė, kad Akimirkos Amžinybę turi, o antrojo leidimo KALBU JUMS VĖL – ne, tai aš jam ir įteikiau, kad skaitytų.
Kada naujasis pažįstamas pamatė Rojaus Trejybės rožinį simbolį ant knygos viršeilio, jis tuoj pat reagavo garsiai – Aš šitą knygą mačiau – tuo mane labia nustebindamas – Kur matei? – Pas vieną moterį, kurį gyvena mažame Aukštaitijos bažnytkaimyje – žyniuonę, kurį gydo žmones dėdama rankas, aš dar ir nufotografavau šią knygą, nes ji mane labai patraukė.
Jis ėmė telefone ieškoti tos nuotraukos, norėdamas tikrai mums įrodyti, kad ši knyga jam žinoma, ir ne tik žinoma, bet jis ja susidomėjo. Greitai nuotrauką surado ir parodė ją mums abiems.
Mano ankstesnis paįstamas tuoj pakomentavo, kad ir šis susitikimas nebuvo atsitiktinai.
Aš paklausiau naujojo pažįstamo, ar jis norėtų skaityti šias knygas, ir sulaukęs energingo atsakymo – TAIP, TAIP – jam padovanojau AKIMIRKOS AMŽINYBĘ, o senajam pažįstamui tariau – Duok tu jam šią knygą, o tau aš atnešiu kitą. Taip KALBU JUMS VĖL iš vieno rankų ji perėjo į kito rankas.
Kada grįžau namo, tai savo Labradorei sakau – ruoškis, važiuosime ir nuvešime Kristaus knygą KALBU JUMS VĖL, nes sutikau naują pažstamą, kuris irgi nori dvasinės šviesos, tad padovanojau jam abi knygas, o mano senajam pažįstamui, kuriam jau buvau įteikęs Kristaus KALBU JUMS VĖL knygą, teko ją perleisti savo draugui, kai pasakiau, kad ir jam netrukus atnešiu kitą.
Nuvažiavome į servisą. O ten matau, kad mano pažįstamas direktorius turi pasidėjęs šalia savęs tą pačią KALBU JUMS VĖL knygą. Aš jo klausiu, ko jis pasiėmė šią knygą, tai man jis paaiškino, kad jie abu susitarė, kol jo draugas skaitys AKIMIRKOS AMŽINYBĘ, jis skaitys KALBU JUMS VĖL, nes tikrai nemanė, kad aš taip greitai atvešiu knygą ir jam. Ir pridūrė, kad jo draugas pas jį netrukus tuoj dar užsuks vėl, tai jam knygą jis ir atiduos.
Kitas Rojaus trejybės-AŠ ESU apvaizdos viekimas man buvo dar akivaizdesnis, nors kitam gali taip ir neatrodyti, kuris neturi giluminės įžvalgos.
Elektroninės bankininkystės ryšys man buvo užblokuotas, kada aš neteisingai surinkau slaptažodį. Žinutė aiškino, kad penkis kartus suklydus prisijungimo metu, ryšys blokuojamas. O prisijungimo seka visada tokia pati – intendifikuojantis kodas, slaptažodis, ir tada skaitmeninis kodas iš kodų lentelės. Man pirmą kartą jungiantis ir jau priėjus skaitmeninio kodo 13 užrašymą ir atsirado užrašas, kad ryšys užblokuotas. Mane tai nustebino, kodėl vis tik taip įvyko, kai slaptažodis buvo parašytas teisingas, ir programa jį priėmė, dėl to ir ėjo kitas žingsnis – skaitmennis kodas, kurį aš labai atidžiai užrašiau. Pamėginau dar kartą viską paakrtoti. Ir vėl gavau prašymą įvesti 13 kodą. Ir po jo įvedimo – užblokavimas. Neliko nieko kito, kaip eiti į banką ir keisti slaptažodį. Tą ir padariau. Grįžęs iš banko nebepuoliau keisti spaltažodžio, atidėjau rytojui, nes buvo jau vakaras. Kitą rytą sėdau keisti slaptažodžio, viską darydamas, kaip reikalauja programa. Ir kada vėl priėjau skaitmeninį kodą – vėl man programa paprašė įvesti 13 kodą. Įvedžiau. Ir vėl ryšys užblokuotas net su nauju banko slaptažodžiu, ir pirmuoju bandymu. Mėginu kartoti dar kartą – programa prašo įvesti skaitmeninį kodą iš kodų lentelės - ir VĖL - 13-tą.
Trečią kartą nebemėginu kartoti, vėl einu į banką. Banke žmonių nedaug, bet ir tedirba tik dvi darbuotojos su klientais. Kaip tik mano eilė priena eiti pas tą pačią darbuotoją, pas kurią buvau išvakarėse. Tačiau ji netikėtai išeina iš savo kabineto. O kita darbuotoja kažką aiškina savo klientei. Sunkiai pastarajai sekasi suprasti tą aiškinimą, kyla vis nauji klausimai, kad net ir darbuotoja pasikviečia į pagalbą aną iš kabinėto išėjusią darbuotoją. Galų gale problemos atrodo išspręstos, ir toji darbuotoja, kuri buvo išėjusi iš savo kabineto, grįžta atgal. Aš jau laukiu, kada užsidegs mano numeris, o darbuotoja netikėtai ir vėl išeina tarsi tyčia erzintų – ką noriu tą darau, nuo manęs priklauso viskas. Netikėtai pamatau, kaip mano numeris užsidega virš durų į kitos darbuotojos kabinetą.
Paaiškinu savo problemą ir nusistebiu, kokia ta elekroninio ryšio nepatikima bankinė grandinė.
Man darbuotoja pasiūlo pamėginti dar kartą prisijungti. Ir tą darau pats jos kompiuteriu. Kada programa paprašo įvesti skaitmeninį kodą – kodo langelyje parašytas skaičius – 13. Aš pradedu juoktis. Įrašau 13 kodą iš kodų lentelės, ir astakymas – ryšys blokuojamas dėl penkis kartus neteisingai įvesto slaptažodžio.
Darbuotojai aš paaiškinu savo nusistebėjimo priežastį dėl 13 kodo, kada jis programos pageidaujamas kiekvieną kartą. Ir ji nusistebi, ir priduria – Na, ir netikėk tada prietarais, nors kiti ir sako, kad 13 nereiškia nieko blogo. Aš į tai jai nieko neatsakiau. Vėl gavau naują banko slaptažodį, ir nauja kodų lentelę, o tada jau vietoje įvedžiau pavartodamas ir savo pakeistą slaptažodį. Ir šįkart viską pavyko padaryti sėkmingai.
Banko darbuotoja netikėtai manes paklausė – o ką reiškia jūsų ženkliukas? – Tai ROJAUS TREJYBĖS simbolis. – Ar Rojaus Trejybė yra Šventoji Trejybė? Aš turiu religinį išsilavinimą, baigiau katalikišką jėzuitų gimnaziją. – O aš joje vaikus mokiau anglų kalbos. - Aš jūsų neprisimenu, kad būčiau mačiusi.
Paaiškinau, kada tai buvo, ir kad aš tedirbau porą trimestrų, ir dirbau tik valandininkų, o ne visu etatu, o kai man darbas ėmė trukdyti versti Urantijos Knygą, tada ir atsisakiau šios vietos.
Tada labai trumpai paaiškinau Rojaus Trejybės kaip Kūrėjo buvimą, ir Jėzaus kilmę.
Aš išsiėmiau iš kuprinės Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ knygas ir tariau – Norėčiau jums padovanoti šias dvi knygas. Jos ir padės giliau pažinti TIKROVĘ IR JOS KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Čia yra užrašytas ir mūsų svetainės adresas, o ten gausu dvasinės informacijos viso gyvenimo mūsų planetoje studijoms.
Kada išėjau iš jos kabineto,laukiančiųjų buvo jau MINIA. Bet jie visi buvo ramus.
ĖJAU IR MĄSČIAU – juk tai būtent Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda pasirūpino taip, kad būtų užblokuotas ryšys, kad man tektų eiti į banką, kad iškristų 13 skaitmennis kodas tiek kartų, jog aš į tai atkrepčiau dėmesį, jog tai nėra šiaip natūralus ryšio blokavimas, o specialai sumanytas, kad taip reikalinga šviesos informacija pasiektų būtent tą banko darbuotoją, kuriai jos taip reikia. Todėl aš ir patekau būtent pas ją, o ne pas kitą, kuri pati taip netikėtai pasišalino iš savo darbo vietos, nors aš norėjau patekti būtent pas ją, nes ji jau žinojo mano istoriją. Ir būtent kita darbuotoja pati manes pakalusė – KĄ REIKŠIA JŪSŲ TOKS ŽENKLIUKAS. O juk kai buvau pas kitą darbuotoją išvakarėse, tai ji irgi mate šį ženkliuką, bet jai nebuvo svarbu sužinoti, ką jis reiškia. O kitai darbuotojai tai buvo svarbu, todėl ir išdrįso paklausti. Tai reiškia, kad ji yra IEŠKOJIMŲ KELYJE. Kas ieško, tas ir randa. Ir sulaukia TINKAMOS pagalbos iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU Apvaizdos.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-07-02 10:45:58
Mazytis patyrimas.
Vaziavau i darba. Greitai, neskubedamas viduje, atejau i traukini, vaziuoju reikiama kryptimi, ir masinistas pranesa, kad uz dvieju stoteliu paskutinis sustojimas ir traukinys toliau nebevaziuos. Galvoju, lipti cia ar vaziuoti ten kur traukinys sustos ir palaukti. Galvoju, ai geriau lipsiu cia nes galiniame sustojime traukinys sustoja taip, kad reikia eiti i kita platforma, o man su nelengvais nesuliais kur dar ten paskui ieskoti kur kitas sustos, paveluosiu paskui i darba. Mano mintys truko kelias sekundes ir duru uzdarymo signalui pradejus pypseti as issokau is traukinio. Uz manes izsidare durys ir traukinys nuvaziavo.
Tiesiai pries mane sedi jamaikietis, Rastaman, kaip jie save vadina, nes ju religija kazkodel vadinasi Rasta. Ka tai reiskia gerai nezinau, ir is kur tai kilo taip pat negaliu pasakyti, bet gerai panagrinejus Urantijos Knyga tikrai butu galima atrasti. Anksciau esu sutikes zmogu kuris man paaiskino apie tai ir papsakojo apie siuos zmones. Jis ir pats buvo is Jamaikos, skyresi is kitu kalbos aiskumu rislumu, ir pats salia stovedamas stebejau kaip jis pasakojo kitiems savo bendradarbiams apie Jezu apie religija, ir as maciau kaip visa tai ka jis sako, liejasi jam per Minties Derintoja. Jis tada man papsakojo apie Rasta. Jis pasakojo kad tie zmones nieko nezudo, nevartoja gyvuliu mesos savo maiste, meldziasi ir turi atvira minti. Tokios pagrindines harakteristikos, o ji pati darbe vadino juokaudami, mesiju, nes jis visiems pasakojo apie
Taigi pries save islipes is traukinio pamaciau toki vyra su didziuliu, po kepure slypinciu kuokstu plauku, bet labai jaunu ir sviesiu veidu. Atsisedau i laisva kede salia jo. Jis pradejo kazka traukti is savo maiso, ir as pamaciau buteli su kazkokiu zoliu skysciu, turbut pietums, pagalvojau, ir tuo metu kaip tik jis trauke is to maiso ir maza nutrinta apiplysusia knygute, Biblija.
"O Biblija skaitai", sakau jam.
"Kartais pavartau, O tu?" paklause jis.
"As jau nebeskaitau, perskaiciau ir nesuprates palikau sita sena teksta, juk viskas keiciasi o sita knyga parasyta taip seniai tiems primityviema zmonem kuriems zmogu nuzudyti buvo vieni niekai, o vyras zmona galejo nuzudyti vien tik todel, kad ji jam nepatiko", sakau jam.
"O ka skaitai tu?"
"Urantijos Knyga" sakau jam.
Tada paemes telefona atverciau jam urantijos knyga ir parodziau 4 dalis turinio ir paaiskinau, kad cia aprasyti visa kurinijos sandara. Parodziau Jezuas Gyvenimo smulku aprasyma - ketvirta knygos dali. Urantijos Knyga ji is karto sudomino. Sako atsiminsiu. Duok, sakau, savo telefono numeri ir as tau parasysiu i pranesima pavadinima, tuo paciu ir mano numeri turesi, o as tavo. Nes galvoju Urantijos Knyga studijuoti susirinkus drauge Londone.
Jis dave telefona ir as greitai pasiunciau savo varda ir knygos pavadinima.
"Kai tave pamaciau as iskarto pajutau, kad cia kazkas bus" pasake jis "tu skiriesi is visu, kazkoks buvimas aplink tave ("presence" buvo tikslus angliskas zodis). Sakau idomu idomu, sakau, kad tu jauti tokius dalykus. Jis spejo papasakoti apie save, kad turi tris vaikus ir jau turi anuku, ir apie Urantijos Knyga jis papsakos daugiau savo anukei ir jauniausiai dukrai, nes jis labai nori, kad jie augtu dvasiskai ir gautu gera ir teisinga pagrinda. Tada nustebes likau as. Jis tikrai atrode labai jaunas, jis paaiskino, kad maitinasi vegetariskai ir to moko ir savo seima. Stai toks greitas 5 minuciu pokalbis. I darba ta diena pavelavau, atsisedau ne i ta traukini. Mintis, kad noriu pakeisti savo dabartini darba veikia taip pat.
Niekada nezinai, kur ir kada tave atves ir ka tu savo kelyje sutiksi.
Siandien as samoningai suvokiu, kad esu Rojaus Trejybes- AS ESU sunus, apvaizdos dalis. Samoningai suvokiu ir savo viduje patiriu, kad esu vedamas ir dirbu drauge su kitais Kurinijos sunumis ir dukromis sviesinant savo aplinka, o aplinka tai viskas ka gali pasiekti mano mintis ir mano zodis. As augu ir pats, kai atsisuku atgal tai matau kaip isaugau, kaip auga pasitikejimas savimi, kaip vis tvirciau iauga rysys su Rojaus Tevais i mano vidu ir vis labiau tampu bendrakureju su Rojaus Tevais, kiekviena diena bendraudamas su Jais
Telydi jus ramybe.
ValdasAirija
2015-06-13 12:46:58
Milei Broliai ir Seses Dvasioje, turjejau nuostabu meta, kai pries menesi lankiausi gyvojoje sventoveje, Vilniuje, ir Kaune, Taip gera matyti jusu svytincias akis per kurias skverbiasi gyvi Rojau Trejybes-AS ESU meiles spinduliai, susildantys ir nuraminantys, Kaip gera jausti ta brolystes jausma, kuri tikrai tegali jausti tik Kurejo meile uzpildytos gyvos sielos-dvasios. Jus visi man tokie artimi, tikra gyva viena dvasine seima.
Nuo paties to momento kai tik iskeliavau is namu jauciau tarsi paimtas ant ranku ir kaip tu angelu serafimu nesamas is pasaulio i pasauli, zemisku transportu atsiradau Vilniuje. Bendra lengva pusrytiene (pusrysciai ir vakariene 3 valanda ryte,) ir gyva malda pas Birute, taip pripilde vidu ir pamaitino, kad ir miego reikejo maziau ir maisto visai nesinorejo, nes gyvi meiles virpesiai uzpilde sklidinai mano vidu nuo sios bendros maldos su Birute Ir Julia.
Kiekviena savaitgali ir dazniau, Londone mes susirenkam pasimelsti ir pagarbinti Rojaus Trejybe-AS ESU, tai to uztaiso uztenka visai savaitei, kad galetum jaustis ramus, ir daryti gerus darbus per visa savaite, bet kai atvaziuoju i sventove Lietuvoje, tai tos energijos, kuria uzsipildo mano gyvas vidus, uztenka gerai pusei metu.
Po sio savaitgalio, Gyvojoje Sventoveje, kai sugryzau namo, tai vel aiskiau isgirdau ir Rojaus Trejybes AS ESU Asmenu balsa savo viduje, taip su meile besikreipiant,- ''Mano mazytis vaikeli…'' sakau vel, nes tikrai atsiverti vienam taip giliai kaip atsiveriame bendroje gyvoje komunijoje, kur dalyvauja daugiau gyvai atsiverianciu sesiu ir broliu dvasioje, o taip pat ir tarpines butybes ir kitos dvasios, kuriu nemato musu akis, nera taip lengva. Todel kuri laika tiktai gyvais virpesiais is Rojaus Trejybes Asmenu jauciau gyvus atsakymus, o dabar vel isgirdau ir aisku balsa savo viduje, stai taip nuostabiai maloniai besikreipaint, ir taip svelniai, kad vos keli zodziai o taip suvirpina visa dvasia, visa vidu.
Pajutau, kad po savaitgalio praleisto Vilniuje ir Kaune, dar labiau sustiprejo mano dvasinis stuburas. Gyvi pokalbiai su Rrojaus Treybes Asmenimis tapo pilnesni ir gilesni, dvasine ramybe uzplusta vis labiau ir vis labiau stipreja dvasinis vidus aiskiau regedamas ejimo per gyvenima krypti.
Oho ho, jus Vilniuje jau studijuojate morontine dvasine mota, stai kaip isaugote. Aciu musu dvaisniam mokytojui Algimantui, uz jo pastangas ir sunku darba lavinant ir auginant kitus tapti dvasiniais mokytojais, kad kuo labiau atsivertu ir kiti musu visu Tevams Rojaus Trejybei-AS ESU, ir pagiletu ju kosmine izvalga. Aciu tiems kurie talpina irasus svetaineje, kad mes visi, kurie negalime buti Gyvojoje Sventoveje ir Urantijos Knygos studiju grupes uzsiemimuose, su jumis galetume klausyti, ir mokytis is jusu nagrineti Urantijos Knyga ir gyvai garbinti Rojaus Trejybe AS ESU.
Buvo mums gera pavaikscioti, po istustejusi Vilniu ir Kauna, tiek daug zmoniu paliko siuos miestus, ir kitus Lietuvos miestus, del musu vyriausybes priimamu nepalankiu zmonems, savanaudisku sprendimu. Gaila, kad zmones turi palikti savo sali savo namus ir svetur isvaziuoti, kad pragyventu, kada savo kraste jauciasi kaip niekam nereikalingi o svarbiauia nesaugus. Bet iseitis yra ir tik viena, atrasti savo viduje Gyva Kureja ir tada ir tik tada visose pasaulio salyse, kur benuvyktum bus saugu ir gera kaip namuose.
Iki greitu pasimatymu
Milei broliai ir sesesdvasioje.
Telydi jus visu rambe.
ValdasAirija
2015-06-11 00:15:48
Jau buvo beveik trečia valanda po pietų kai mūsų šeima grįžome iš Vilniuje vykusių gyvųjų pamaldų namo. Aš su vaikais pasiryžau pėsčiomis eiti į už maždaug pusantro kilometro esančią parduotuvę nusipirkti labai man patikusių Ligol obuolių kurių keletą paragavimui buvau nusipirkusi vakar, ir dabar jau neturiu. Paėjusi keletą šimtų metrų aš pamanau, kad vis tik mažiausiajai mano beveik dvejų su puse metų dukrytei toks atstumas eiti bus per toli – ką padarysi kad kaip tik prieš kelias dienas jos stumiamojo dviratuko rankena panašu, kad visai sulūžo. Taip noriu būtent tų minėtų obuolių, bet pasirenku kitą, ne taip toli esančią parduotuvę kurioje žinau, kad tokių obuolių tikrai nebus, ir pati stebėdamasi savo sprendimu pakeičiu maršrutą.
Jau einant iš parduotuvės – be obuolių – vaikų prašymu sustojame pažaisti vaikų žaidimų aikštelėje. Mane linktelėjimu pasisveikina paskui mus ateinanti jauna mama su mažyliais vaikais ir paskui sekančiu šuneliu. Kotryna, mano mažiausioji dukra tuoj prisistato prie šuns ketindama jį paglostyti ir man atsiklausus šeimininkės leidimo visi rodome savo dėmesį būtent šiam keturkojui. Trisdešimtmetė, daili smulkutė aštuonerių metų Elijaus, penkerių Lauros ir devynerių mėnesių Liusijos trijų vaikų mamytė Justina pasirodo mielai bendraujanti ir tarp mūsų lengvai užsimezga pokalbis. O štai ir panašumas tarp mūsų kuris mums malonus – abi auginame po tris vaikus. Bekalbant apie buitį tiesiog taip išėjo, kad pasakau, jog štai neseniai grįžome iš Vilniaus. – „Jau šiandien? Ką ten veikėt?“ – „Buvome šventovėje gyvosiose pamaldose“. Ir nustebusiam žvilgsniui tuoj plačiai paaiškinu kas yra gyvoji šventovė, išsamiai atsakau į klausimus kur ir kada vyksta gyvosios pamaldos. Paaiškinu apie Kūrėjo atradimą kiekvieno viduje ir kaip tai pakeičia mirtingojo gyvenimą kuris čia, šioje planetoje tiktai prasideda. Justina įdėmiai klausosi. Papasakoja apie savo vieno iš vaikelio esamas nedideles problemas ir aš patvirtinu savo patyrimu trumpai papildydama, kad būtent gyvojoje šventovėje vaikai labai nurimsta ir sveiksta, nes čia maldos galia yra pakelta kvadratu priklausomai nuo susirinkusiųjų skaičiaus. Mano pašnekovė užsimena, kad kaip tik neseniai domėjosi ezoteriniais šaltiniais ir truputį juos pavarčiusi pirmą kartą susimąstė, kad galbūt yra kažkas daugiau. Aš jos minėtas ezoterines knygas esu skaičiusi ir užtikrintai patvirtinu, kad būtent mano minėti dvasiniai šaltiniai yra gyva ir tikra dvasinė informacija reikalinga žmogui. Ir jai susidomėjus papasakoju kaip aš atradau gyvąjį kelią. Įdomu, sako Justina kaip šiandien susidėstė jos dienos kelionė. Ji su vaikais nenuvažiavo ten kur planavo, nes mažiesiems patiko visi kitoje netikėtai jiems atvykusioje vietoje ir ten jie pasiliko kol važiuojant namo jie pakeliui dar sustojo šioje žaidimų aikštelėje kurioje mes dabar kalbamės. – „ Aš tikiu, kad kažkas suplanuoja tokius susitikimus“ – sako ji. Ir aš patvirtinu jog būtent taip ir yra papasakodama, kad ir aš netikėtai šiandien pakeičiau savo planus, kad atsirasčiau čia ir susitikčiau su ja. Mūsų pokalbis užsitęsia, jau vakarėja ir mums bei vaikams kurie taip triukšmingai visi kartu leido laiką laikas atsisveikinti. Justina paklausia kaip mes galėtume susisiekti ir mes apsikeičiame telefono numeriais.
Išeidama pasivaikščioti į džinsų kišenę teįsispraudžiau keletą monetų obuoliukams pirkti. Ir štai mąstau, kaip būtų buvę pravartu ir kuprinytę ant pečių su dvasiniais šaltiniais užsimesti, ką beveik visada ir padarau. Bet štai akivaizdu, kad čia išimčių būti negali ir Algimantas kaip visada buvo teisus sakydamas, kad eini iš namų tai kaip piniginę visada su savimi pasiimi tai taip ir apreiškimo niekada nepalieki. O apreiškimas tai dar svarbiau, juk nežinai kam kada jo gali prireikti. Tikra tiesa. Justinai nurodžiau mūsų svetainės adresą kurį ji noriai bando įsidėmėti. Puikiai praleista popietė su mūsų naujaisiais draugais mus linksmai nuteikė. Ir visai nesvarbu dabar jau man tie obuoliai, daug maloniau kai pajunti jog štai esi nukreiptas ten, kur reikalingas buvo tavo šviesos žodis dvasios broliui ar sesei sustiprinti.
Su meile, Vita
vvita
2015-05-09 23:56:18
Mielieji, praėjęs penktadienio - 2015 04 17 - užsiėmimas Urantijos grupėje Vilniaus Mokytojų namuose, šeštadienio gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Vilniuje, vakaro sambūris pas Birutę namuose ir jos nuostabus ir kupinas meilės bendras vaišių stalas, o taip pat ir gyvosios pamaldos sekmadienį Kaune buvo tokie giluminiai dvasiniai patyrimai, kad jie visi buvo tokie kaip daugiaserijinis filmas, kai tema viena ir ta pati, ir, aktoriai tie patys,, tik veiksmas vis vystosi, vis gilėja, vis atsiskleidžia naujais niuansais, kad žiūri ir mėgaujiesi, nenori, kad filams baigtųsi, o jeigu jau baigėsi, nori kuo greičiau sulaukti kitos serijos, kad vėl pasinertum į tą nuostabią atmosferą.
Ir tai visa vyko dėl Valdo ir Julios atvykimo iš Londono, ir jų bendro buvimo su mumis, kurie jau vienas kitam tiek pažįstami ir sutinkami nuolat, kad šventinės nuotaikos nesukuria tokios, kokią sukuria retai sutinkami mūsų dvasios broliai ir sesės.
Tik jau nemanykit, kad mes nuolat bendraudami nepatiriame pakylėjimo, kad atsibodome vieni kitiems - jokiu būdu ne, taciau susitikome su iš Londono atskridusiais Valdu ir Julia tai palaimos ir brolystės jausmas DAR PAGILĖJO, IR GYVOSIOS PAMALDOS VYKO DAR LABIAU ATSIVĖRUS, O KAUNE JOS TIEK LIEJOSI, KAIP VILNIUJE NESILIEJA. Dėl to aš ir vadinu, kad Kaunas, tai ne tik Laikinoji Lietuvos sostinė, bet ir Lietuvos DVASINGUMO SOSTINĖ. Man ten taip jauku ir nuoširdu būti - kaip MYLINČIOJE IR MYLIMOJE ŠEIMOJE, KO VILNIUJE TAIP STINGA, NES ČIA VIS TIK VIEŠPATAUJA INTELEKTAS, O DVASIA TIK KALASI PER KIAUŠINIO LŪKŠTĄ. Kaune yra nuoširdesni urantai, todėl ir tarpusavio santykiai yra paprastesni ir šiltesni, nors Vilniuje jie irgi yra nuoširdūs, bet vis tik NE TIEK. Tad visiškai natural, jog ir santykiai tarp mūsų yra visai kitoniški. Čia vilniečiams oi kaip yra kur pasitempti ir imti pavyzdį iš kauniečių – būti SAVIMI.
Kaune man reikėjo pasakyti pamokomąjį žodį, kurį maniau, kad dar negreitai teks sakyti, bet ATĖJO LAIKAS sutiekti tokį mąstymo vektorių – pradėti garbinti ir melstis prašynmų malda PRASMINGAI – t.y. savo maldą kontroliuoti savo laisva valia, gauta iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kad nesikartotume tais pačiai teiginiais ir prašymais, dėl to reikia gilinti atsivėrimą, kad pajaustumėte ir kitų maldą savo dvasios asmenybe, IR NEBEKARTOTUMĖTE TŲ PAČIŲ FRAZIŲ, PRAŠYMŲ, TADA MALDA TAPS IR SKALSI, IR PRASMINGA, IR IMLI, IR DAUG DAUGIAU GALĖS BALSU PAGARBINTI ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, IR DAUG ĮVAIRIAU, O PRAŠYMŲ MALDOJE NEBELIKS TŲ PAČIŲ VIENAS KITĄ PAKAROTJANČIŲ TEMŲ, kad pamaldos išsitęsia per ilgai, jog ne vienas jau ima ir vaiščioti, o tai trikdo besimeldžiančius. Žodžiu aš apie tai kalbėjau, ir pasakiau kad dėl to nepergyventų, nes net ir ROJUJE YRA GARBINIMO VADOVAI, KURIE NET IR IŠTOBULINTUS ASMNIS MOKO KAIP GI RIEKIA GARBINTI ROJUJE. O juk mes gyvosios pamaldose IRGI MOKOMĖS IR GARBINTI, IR MELSTIS. Tad štai toks yra mano užduotas NAMŲ darbas kitoms gyvosioms pamaldoms.
Tačiau kauniečiai tikrai yra imlūs, ir po mano pamokomojo žodžio prašymų malda tapo nepaptastai sukoncentruota, dingo jos ištęstumas, pasikartojimai, ji tapo tokia vientisa ir aktyvi, ir tuo pačiu galingesnė.
Aš tiesiog viduje jaučiau nepaprasta palaimą dėl tokio sureagavimo ir prašymo išpildymo.
Tikrai nauja gyvųjų pamaldų KOKYBĖ. BEJE, TĄ PALIUDIJO IR VITOS MAN PASAKYTA NUOSTATA, KAD JI PATYRĖ DIDESNĘ GALIĄ SAVO VIDUJE. Ir Dalia vis laukė, ar aš šitaip prabilsiu su tokiu pamokomuoju žodžiu, ir buvo patenkinta jo sulaukusi, kad aš jai net pajuokavau, jog TELEPATIJA JI SAVO MINTIS PERTEIKĖ MAN.
Ir nuostabiausia buvo tai, kad gyvąsias pamaldas pirmą kartą vedžiau dviem kalbomis – lietuvių ir anglų, nes Julia suprantai tik rusiškai ir angliškai, lietuviškai – ne. Tad aš ir pasirinkau anglų kalbą, kad ir ji galėtų nors kiek suvokti mūsų maldas, ne tik pajausti virpesius, kurie kalbą pranoksta.
Ir viską vainikavo MŪSŲ MYLIMOS VISUMINĖS DIEVYBĖS AŠ ESU MOKYMAS, kai Regina mus aplankiusių svečių proga paprašė Rojaus Trejybę-AŠ ESU tarti SAVO žodį. Ir jis buvo tartas.
Tai bvo nuostabus AŠ ESU mokymas, kad NEII SVEČIŲ, NEI VIEŠNIŲ NĖRA, YRA VISKAS AŠ ESU BESIPLEČIANČIAME GLĖBYJE, IR NĖRA NĖ VIENO, KAS GALĖTŲ IŠVYKTI IŠ ŠIO GLĖBIO, AR ATVYKTI IŠ KITUR Į ŠĮ GLĖBĮ. Todėl visi ir yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU SŪNŪS IR DUKROS – MOTINOS IR TĖVO SŪNŪS IR DUKROS – MŪSŲ DVASINIAI BROLIAI IR SESĖS. Todėl ir mes turėtume žvelgti Rojaus Trejybės-AŠ ESU VISUMINIU ŽVIGSNIU, O NE SAVO ŽMOGIŠKUOJU, SEGMENTUOTU, IR SUSKAIDYTU ŽVILGSNIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-04-20 16:44:40
Mielieji, noriu pasidalinti savo patyrimais ir pastebėjimais ilgame kelyje į Tobulumo Šaltinį ir Centrą, pas mūsų visų Kūrėją — Rojaus Trejybę–AŠ ESU.
Vis dažniau jaučiu, kaip pamažu auga ir yra šlifuojamas mano Dvasinis aš-asmenybė, kaip vis labiau nyksta tokios gyvulinio proto savybės kaip — susierzinimas, nerimas, netgi pavydas, kurio, maniau, jau nebeturinti, bet jis kartais dar sukibirkščiuoja.Ir savo kasdienėse maldose prašau mūsų Kūrėjo — Rojaus Trejybės-AŠ ESU pakeisti mano mirtingąjį, žemiškąjį protą į Jėzaus Kristaus, mūsų Vietinės Visatos Sūnaus Kūrėjo ir Šeimininko protą — pilną Meilės, Gailestingumo ir Kantrybės.Dvasinio tobulumo siekti padeda ir tai, kad, pažemėjus milžiniškos Meilės virpesių energetiniam laukui manyje — kai supykstu ar nerimauju — pasikeičia ne tik Dvasinė mano būsena, bet ir fizinis kūnas patiria žodžiais nenusakomą sąstingį, savijautos pablogėjimą, todėl ir nebesinori šito patirti.
Dauguma iš mūsų neturime kantrybės.Taip ir mano nekantrus protas ne kartą Minties Derintojo buvo perspėtas, kad nenorėtų aplenkti laiko, ir užbėgti įvykiams už akis, kad perdaug neplanuočiau į ateitį, o gyvenčiau Čia ir Dabar, pasikliaudama Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimu, ir — kas turi būti — ateis ir nelaukiant.
Kaip nuostabu, žodžiais to neįmanoma apsakyti, kasdien gyventi su savyje atrastu Kūrėju!Tereikia tik panorėti jį atrasti, ir, kai gyvulinis protas nebesipriešina Minties Derintojo vedimui, tada ėjimas į Tobulumo Šaltinį ir Centrą vyksta tarytum savaime, be didesnių pastangų.Akimirka po akimirkos, diena iš dienos ateina didesni ar mažesni patyrimai, išbandymai, iššūkiai mirtingajam, tačiau, kai jauti Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą, tai tampa daug lengviau įveikti, išmokti, patirti.Ir, jeigu man dabar pasiūlytų gyvenimą rožėmis klotą, kur nebūtų jokių sunkumų, išbandymų, vargu ar besutikčiau rinktis tą lengvą kelią, nes — kokia palaima, kai jauti, jog Visur ir Visada tave veda, palaiko ir padeda, o kartais tiesiog neša ant Rankų — Rojaus Trejybė-AŠ ESU.Jauti, kad gyveni tikrą Gyvą Gyvenimą, kad tai — ne sapnas, ne iliuzija, jauti, kad gyslomis teka Gyvasis Vanduo, kuris Neša, Kelia, Valo, Gydo, Gaivina, Skaistina, Stiprina, Laimina, Džiugina...
Pati atradusi Gyvąjį Kelią prieš penkerius metus, šito trokštu ir visiems Dvasios broliams ir sesėms, stengiuosi parodyti Šviesos ir Tiesos Kelią ir savo žemiškąjam sūnui.Ypač tai svarbu padaryti kuo jaunesniame amžiuje, kol dar gyvulinis ego nėra visiškai įsigalėjęs dieviškojo atžvilgiu, kol dar jaunuoliai netapę savanaudžiais, dviveidžiais tamsuoliais.
Kai tik pasitaiko proga, paskaitau sūnui ištraukų iš Apreiškimų, papasakoju, kas jį tuo metu domina, diskutuojame, neretai jis prieštarauja, mėgina paneigti akivaizdžius faktus, ir tada Minties Derintojas mane ramina, kad — taip auga jo dvasinis protas, mokosi giliau, skvarbiau mąstyti, analizuoti, argumentuoti, ir, galbūt kažkada, tai jam pasitarnaus siekiant Amžinybės.
Prieš gerus penkerius metus, kai buvau didžiulėj nevilty, ligoje ir skausme, Viešpačiui, Kūrėjui — kaip tuomet jį suvokiau, nes nebuvau įtikėjusi, o tik tikinti — pasižadėjau, kad , jei pagysiu, tai įsivaikinsiu nors porą vaikų — berniuką ir mergaitę.Bet laikas ėjo, o aš šitokios atsakomybės taip ir neprisiėmiau.Kai mirtingasis patiria didžiulius sukrėtimus ir yra baimėje, jis dažnai pasižada net ir Kūrėjui, atrodo, neįtikėtinų dalykų, o vėliau, kai viskas praeina, dažnai pažadus pamiršta.Bet tas nėra smerktina, nes mes-mirtingieji esame tik pačiame žemiausiame lygyje, pilni ydų, netobulumo, ir kartais, kaip sakoma, skęstantis griebiasi ir už šiaudo, tačiau mūsų Kūrėjas žino visus mūsų sprendimus ir veiksmus iš anksto, žino net Viską nuo Pabaigos iki Pradžios.Todėl ir mano atveju, kadangi neprisiėmiau didelės atsakomybės, tai Rojaus Tėvai su savo Pagalbininkais pasirūpino, kad neatsisakyčiau nors mažesnių įsipareigojimų, ir Kitais Keliais atvedė pas mus jauną mergaitę iš daugiavaikės šeimos, su kuria susipažino ir ėmė draugauti mano žemiškasis sūnus.Jau kelerius metus betarpiškai bendraujam su šia mergina ir stengiuosi padėti jai gyventi kiek įmanoma šviesesnį gyvenimą.Todėl jau turiu patyrimų, ką reiškia auginti ir ugdyti ne tik biologinį vaiką.
Kiek nedaug mums skirta laiko šiame pradiniame pasaulyje — kelios dešimtys metų-amžinybės akimirkų — per kurias turime stengtis kuo anksčiau atrasti Kūrėją, įtikėti, kad būtume prikelti Amžinam Gyvenimui.Kartais pamąstau apie savo bendraamžius — keturiasdešimtmečius ir vyresnius — Dvasios brolius ir seses, kurių mano aplinkoje netrūksta, ir pasidaro gaila, kai matau, jog dauguma iš jų — nė per nago juodymą nepriartėjo prie Šviesos ir Tiesos Šaltinio — o žemiškąjį gyvenimą jau įpusėjo.Daugumos jų širdyse-sielose — tikrų tikriausias ledynmetis.Didžioji dalis net nesilaiko moralinių vertybių, rūpinasi materialiais dalykais — turtais, gerbūviu, malonumais ir patogumais materialiam trumpalaikiui fiziniam kūnui, karjeros siekimu, didesniu uždarbiu, kelionėmis, pramogomis, savojo ego sureikšminimu, kitų — pažeminimu, o laikas bėga ir, dvasinių vertybių taip ir neradę, vargu ar bus pašaukti kitam gyvenimui.Juk net Jėzus Kristus — mūsų Vietinės Nebadono Visatos Sūnus Kūrėjas Šeimininkas dar prieš du tūkstančius metų mokė, ,,kad nekrautume turtų žemėje, kur juos gali pavogti, o krautume juos danguje, kur jų negali nei pavogti, nei kandis sunaikinti.Jūsų geri darbai ir yra jūsų tikrieji dangaus turtai, kurie nepradings niekada.“(Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl 317-02-08)
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2015-04-15 11:53:26
Mielieji,
Mielas Algimantai, tai tikrų tikriausia tiesa ką tu pasakei ir mane pamokei.
Po šio įvikio iškarto pagalvojau ir tą ir dar tą galėjau pasakyti. Bet mano pačios baimė ir nepasitikėjimas pamačiusi to policininko, pradžioje piktą, pilną įtampos veidą, o po to pasimetusį, perkreiptą mane ir sutrikdė. Tai tikrai rodo nepakankamą mano atsiverimą, pasitykėjimą Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Jau senai patiriu maldos galią, jos poveikį aplinkiniams ir užmigau ant supinto laurų vainiko smagume. O juk taip smagu ir drąsu kai viską žinai. Saugu kai nereikia net pirštelio pajudinti. Visuomet medžiu, kad kuo daugiau būčiau naudinga visumos labui, kad sustiprinčiau pasilpusį, pakelčiau nuliūdusį, kad apkabinčiau kaip pati esu apkabinta Rojaus Tėvų, o gavusi rimtą išbandymą visa drąsa išgaravo. Todėl visas šias dienas tas įvykis ir nepaliko ramybėje, gyvenau su jausmu tarsi kažko esu nepadariusi.
Ir tu, mielas mokytojau, pakreipei mano vektorių teisinga linkme sustiprindamas ir padrąsindamas dar daugiau dėti kasdienes pastangas ir plačiau atverti dvasios duris ir langus.
Ačiū jums visiems mano dvasios broliai ir sesės už visą stiprybę ir palaikymą.
Būkite apkabinti meilės.Laima.
LaimaJAV
2015-04-05 07:54:03
Miela Laima, tavo aprašytas patyrimas tik dar kartą patvirtina, jog virpesiai veikia ir diktuoja savo impulsus.
Bet gi patyrimo - ir SVARBIAUSIA ATSIVĖRIMO IR ĮTIKĖJIMO - stoka, miela Laima, tau neleido pasakyti meilės ir tiesos žodžių - MIELAS IR MYLIMAS DVASIOS BROLI, AŠ KALBĖJAU DVASINIU TELEFONU SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - IR MELDŽIAUSI UŽ TAVE. TAVO DARBAS ĮTEMPTAS IR NET PAVOJINGAS, TAU REIKALINGA RAMYBĖ IR PARAMA IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, IR BŪTENT AŠ TAU IR MELDŽIAU ŠITOKIO SUSTIPRINIMO IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, KAD TU SAVO SUNKŲ DARBĄ PAŠVĘSTUM ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, IR TADA TAU IR PAČIAM VISKAS SEKTŲSI KUO GERIAUSIAI.
Štai ŠITĄ turėjai pasakyti policininkui - savo dvasios broliui - o ne JAM TEISINTIS, kad nekalbėjai telefonu.
Ir tada nebūtų reikėję jam - TAVO dvasios broliui - pasijausti, kaip sakė kai kurie tavo broliai ir sesės, TIKRU ASILU, arba taip, kaip tu pasakei - nuėjo kaip šuo pabrukęs uodegą.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU tau suteikė tokią nuostabią galimybę, kurią tu PRALEIDAI, nes savo DVASIOS BROLIO NESUSTIPRINAI, KAD JAM DARBAS SEKTŲSI GERIAU, KAD JIS BŪTŲ RAMESNIS IR APSAUGOTAS NUO NEREIKALINGOS RIZIKOS IR PAVOJAUS. Vietoje šito tu pasidžiaugei, kad maldos poveikis yra - ir tu už jį dar meldeisi ir vėliau. Tačiau tavosios maldos poveikis nėra JAM suprantamas, o gyvai su juo kalbėdama tu jam turėjai ir paaiškinti, KOKIA YRA MILŽINIŠKA MALDOS GALIA, BŪTENT TU JAM ŠITAIP IR TEIKEI TOKIĄ PARAMĄ.
Ir tada jis būtų PASIJAUTĘS ne KAIP ASILAS, NE KAIP PABRUKĘS UODEGĄ ŠUO, bet kaip tavo DVASIOS BROLIS, kuris būtų PAKYLĖTAS ANT TAVO NUOSTABIŲ DVASINIŲ RANKŲ IR JO VEIDĄ BŪTŲ NUŠVIETUSI PLATI IR NUOŠIRDI IR KUPINA DĖKINGUMO ŠYPSENA, NES TAIP GERANORIŠKAI BŪTŲ SUREAGAVUSI JO DVASINĖ ASMENYBĖ Į TAVO MEILĖS VEIKSMĄ.
IR ŠĮ MAŽYTI EPIZODĄ JIS NE TIK PASAKOTŲ KITIEMS SAVO BENDRADARBIAMS, DRAUGAMS, VAIKAMS, ŽMONAI, BET IR ANŪKAMS, IR ŽURNALISTAMS, IR PRISIMINTŲ VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ URANTIJOJE.
Štai tik mažytė korekcija, ir kaip kitu kampu pasisuktų urantų ryžtingos veiklos vektorius.
ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU iš visų urantų nori, kad jie BENDRAUTŲ KAIP LYGŪS SU LYGIAIS SU VISAIS DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, KOKIO JIE RANGO BEBŪTŲ, IR JIEMS SUTEIKTŲ VIS STIPRESNĘ PARAMOS, SUSTIPRINIMO, IR ŠVIESOS DVASINĖS RANKOS PAGALBĄ.
Bus tau suteiktos naujos sankryžos, kuriose galėsi pakoreguoti savo gyvą mokymą, ir tuomet pajausi didžiulę meilę ir palaimą, kad pareigūną - savo dvasios brolį ar sesę - SUSTIPRINAI paskleidusi jam taip reikalingą GYVĄ šviesą, ir tą padarei taip suprantamai, kad tau dėkos už tokį susitikimą NET IR PAREIGŪNAS - TAVO DVASIOS BROLIS AR SESĖ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-04-04 15:51:23
Mielieji dvasios broliai ir sesės.
Noriu pasidalinti patyrimu, kaip veikia malda aplinkinius brolius ir seses.
Šį antradienio rytą važiavau įprastu keliu į darbą. Važiuoju trisdešimt minučių ir niekada neleidžiu laiko veltui. Klausausi dvasinių mokymų ar garbinimo maldų ir pati dažnai Garbinu Rojaus Trejybę AŠ ESU. Taip buvo ir šį rytą.
Visu savo įsijautimu taip nuoširdžiai Garbinau ir Šlovinau Rojaus Trejybę AŠ ESU, kad jaučiau lyg nešama, o ne važiuojanti automobiliu. Privažiavau šviesoforą, degė raudona šviesa. Sustojau pirmoje juostoje, o antroje šalia menęs sustojo policijos didelė mašina. Garbinant Rojaus Tėvus nejučia žvilgstis nukrypo į policininką sėdidnti mašinoje. Veido nemačiau, nes automobilis didelis. Jis sedėjo daug aukščiu. Pasijutau tokia mažytė. Taip natūraliai kažkokio impulso vedama pradėjau už jį melstis:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Begalinė Dvasia-Motina sese, Mylimas AŠ ESU meldžiu tau (dvasios broliui policininkui) gerovės. Meldžiu, kad dabar pajustum meilės ir šilumos virpesius savo viduje, kad užlietų meilė, šviesa ir šiluma iš vidaus tave gyvai, nes dirbi sunkiai. Kad pajutęs meilę atsiduotum vedimui iš vidaus atiduodamas šios dienos darbus Rojaus Tėvams, kartu dirbtum ir savo gyvenimą statytum ant Rojaus Trejybės AŠ ESU Meilės pamato.
Labai nuoširdžiai tam policijos darbuotojui troškau gerovės ir meilės virpesių pajutimo, kad net pati pradėjau savo būsena jausti tą gyvą giją šilumos. Tapo labai ramu ir gera. Toliau meldžiausi.
Pradėjome važiuoti užsidegus žaliai šviesai. Nepasiekus net leistino greičio pajutau, kad mane stabdys. Atėjo toks žinojimas. Žiūriu į veidrodėlį, kad pamažu rikuojasi į mano juostą ir sujungęs visą grožybę švieselių prisiartino prie manęs. Sustojusi iškarto pasiruošiau vairavimo teises ir draudimo kortelę. Pirma mintis kuri aplankė- Na Tėve ir ką gi čia Tu nori pasakyti. Vidų užliejo kažkoks smagumas, juokas ir džiaugsmas. Pažeidimo jokio nepadariau. Priėjus palicininkui iškarto padaviau su šypsena dokumentus ir paklausiau kokį pažeidimą padariau.
Šioje šalyje niekada be reikalo nestabdo jei nebūna pažeidimo. Buvo kartu truputį smalsu kodėl sustabdė. Patikrinęs dokumentus, kad viskas tvarkoje visa savo didybe ir tikrumu rūškanu ir ganėtinai piktu veidu pradėjo pyškinti kažkokio įstatymo tiradą, kurios negirdėjau tarsi kažkas užblokavo mano klausą. Paskutiniai jo žodžiai buvo tokie- ar tu žinai, kad važiuojant negalima kalbėti mobiluoju telefonu. Pradėjau juoktis ir besijuokidama sakyti, kad pareigūne aš jokiu telefonu nekalbėjau, o tik garsiai meldžiausi.
Jo veidas tapo kaip šalto vandens kibirą kas butų užpylęs. Tyla truko ilgokai, tai aš dar kartą pakartojau- pareigūne, aš tikrai telefonu nekalbėjau, o garsiai meldžiausi. Mano telefonas štai čia jei nori patikrink mano paskutinius skambučius.
Tylėdamas atidavė dokumentus ir nieko nepasakęs nuėjo į savo mašiną.
Vaizdas toks, kai subari bereikalo lojantį šunį, tai pabrukęs uodegą nupėdina į savo būdą.
Man labai pagailo jo, jam tikrai reikėjo mano maldos. Važiuodama toliau dar labiau meldžiausi už tą dvasios brolį. Net ir dabar praėjus keletai dienų vis meldžiuosi už jį.
Tą dieną širdis juokėsi visu garsu tarsi būčiau kažką nuostabiai gero padariusi. Visą dieną buvau nepaprastai linksma, lyg kažkas kutentų mano viduje.
Šio patyrimo metu supratau, kad maldos gyvi virpesiai taip ryškiai veikia aplinką. Tas policininkas net nesuvokdamas taip pat ieško tos paramos, to tikro šviesos spindulėlio, gyvos meilės, o ne tariamų šaltų meilės žodžių. Impulso vedamas net mane sustabdė, kad išgirstų tą gyvą šauksmą, kartu su tokiu vidiniu nuoširdumu ir džiaugsmu pasakytus žodžius- PAREIGŪNE, AŠ MEILDŽIAUSI ! Tie žodžiai jį pribloškė ir apakino. Netekęs žado nuėjo. Ir labai tikiuosi, labai, kad buvo jam pasakyta būtent tai ką jis turėjo išgirsti- AŠ MELDŽIAUSI!
O visi kiti broliai ir sesės dvasioje išgirdę tos dienos mano patyrimą, visi kaip vienas tvirtino, kad tas policininkas pasijuto šioje situacijoje tikru asilu. Tai ir rodo mūsų visos žmonijos ritimasi žemyn į bedugnę, kad sugeba išžvelgti tik paviršutiniškai, pagal savo sugedimo lygį.
Nuoširdi malda Rojaus Trejybei AŠ ESU yra labai galinga. Ji ramina ir tą, kuris meldžiasi. Ramina aplinką ir kiekvieną kuriam siunti gyvus meilės virpesius gaunamus per atsiverimą iš Rojaus Trejybės AŠ ESU.
Daugybę mano sutiktų dvasios sesių, kurioms aptarnavimo metu meldžiu gerovės ir gyvų meilės virpesių pajutimo savo viduje, pajunta šilumą ir meilę. Ir visos kartoja, kad mano prisilietimai kažkokie nepaprastai ypatingi. Dėkoja, kad esu jų gyvenime kaip atsiūstas angelas.
O juk tai ne aš, o per mane ir su manimi dirba Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Mane tai labai džiugina, kokia yra nepaprastai galinga Malda Rojaus Trejybei AŠ ESU. Tai tokia galia, kuri įkvėpia dar labiau GARBINTI IR ŠLOVINTI TROJAUS TREJYBĘ AŠ ESU VARDAN VISŲ GEROVĖS.
Su begaline meile būkite visi apkabinti dvasioje. Laima.
LaimaJAV
2015-04-04 06:26:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.