Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji,Mielas Algimantai, tai tikrų tikriausia tiesa ką tu pasakei ir mane pamokei.
Po šio įvikio iškarto pagalvojau ir tą ir dar tą galėjau pasakyti. Bet mano pačios baimė ir nepasitikėjimas pamačiusi to policininko, pradžioje piktą, pilną įtampos veidą, o po to pasimetusį, perkreiptą mane ir sutrikdė. Tai tikrai rodo nepakankamą mano atsiverimą, pasitykėjimą Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Jau senai patiriu maldos galią, jos poveikį aplinkiniams ir užmigau ant supinto laurų vainiko smagume. O juk taip smagu ir drąsu kai viską žinai. Saugu kai nereikia net pirštelio pajudinti. Visuomet medžiu, kad kuo daugiau būčiau naudinga visumos labui, kad sustiprinčiau pasilpusį, pakelčiau nuliūdusį, kad apkabinčiau kaip pati esu apkabinta Rojaus Tėvų, o gavusi rimtą išbandymą visa drąsa išgaravo. Todėl visas šias dienas tas įvykis ir nepaliko ramybėje, gyvenau su jausmu tarsi kažko esu nepadariusi.
Ir tu, mielas mokytojau, pakreipei mano vektorių teisinga linkme sustiprindamas ir padrąsindamas dar daugiau dėti kasdienes pastangas ir plačiau atverti dvasios duris ir langus.
Ačiū jums visiems mano dvasios broliai ir sesės už visą stiprybę ir palaikymą.
Būkite apkabinti meilės.Laima.
LaimaJAV
2015-04-05 07:54:03
Miela Laima, tavo aprašytas patyrimas tik dar kartą patvirtina, jog virpesiai veikia ir diktuoja savo impulsus.
Bet gi patyrimo - ir SVARBIAUSIA ATSIVĖRIMO IR ĮTIKĖJIMO - stoka, miela Laima, tau neleido pasakyti meilės ir tiesos žodžių - MIELAS IR MYLIMAS DVASIOS BROLI, AŠ KALBĖJAU DVASINIU TELEFONU SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - IR MELDŽIAUSI UŽ TAVE. TAVO DARBAS ĮTEMPTAS IR NET PAVOJINGAS, TAU REIKALINGA RAMYBĖ IR PARAMA IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, IR BŪTENT AŠ TAU IR MELDŽIAU ŠITOKIO SUSTIPRINIMO IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, KAD TU SAVO SUNKŲ DARBĄ PAŠVĘSTUM ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, IR TADA TAU IR PAČIAM VISKAS SEKTŲSI KUO GERIAUSIAI.
Štai ŠITĄ turėjai pasakyti policininkui - savo dvasios broliui - o ne JAM TEISINTIS, kad nekalbėjai telefonu.
Ir tada nebūtų reikėję jam - TAVO dvasios broliui - pasijausti, kaip sakė kai kurie tavo broliai ir sesės, TIKRU ASILU, arba taip, kaip tu pasakei - nuėjo kaip šuo pabrukęs uodegą.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU tau suteikė tokią nuostabią galimybę, kurią tu PRALEIDAI, nes savo DVASIOS BROLIO NESUSTIPRINAI, KAD JAM DARBAS SEKTŲSI GERIAU, KAD JIS BŪTŲ RAMESNIS IR APSAUGOTAS NUO NEREIKALINGOS RIZIKOS IR PAVOJAUS. Vietoje šito tu pasidžiaugei, kad maldos poveikis yra - ir tu už jį dar meldeisi ir vėliau. Tačiau tavosios maldos poveikis nėra JAM suprantamas, o gyvai su juo kalbėdama tu jam turėjai ir paaiškinti, KOKIA YRA MILŽINIŠKA MALDOS GALIA, BŪTENT TU JAM ŠITAIP IR TEIKEI TOKIĄ PARAMĄ.
Ir tada jis būtų PASIJAUTĘS ne KAIP ASILAS, NE KAIP PABRUKĘS UODEGĄ ŠUO, bet kaip tavo DVASIOS BROLIS, kuris būtų PAKYLĖTAS ANT TAVO NUOSTABIŲ DVASINIŲ RANKŲ IR JO VEIDĄ BŪTŲ NUŠVIETUSI PLATI IR NUOŠIRDI IR KUPINA DĖKINGUMO ŠYPSENA, NES TAIP GERANORIŠKAI BŪTŲ SUREAGAVUSI JO DVASINĖ ASMENYBĖ Į TAVO MEILĖS VEIKSMĄ.
IR ŠĮ MAŽYTI EPIZODĄ JIS NE TIK PASAKOTŲ KITIEMS SAVO BENDRADARBIAMS, DRAUGAMS, VAIKAMS, ŽMONAI, BET IR ANŪKAMS, IR ŽURNALISTAMS, IR PRISIMINTŲ VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ URANTIJOJE.
Štai tik mažytė korekcija, ir kaip kitu kampu pasisuktų urantų ryžtingos veiklos vektorius.
ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU iš visų urantų nori, kad jie BENDRAUTŲ KAIP LYGŪS SU LYGIAIS SU VISAIS DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, KOKIO JIE RANGO BEBŪTŲ, IR JIEMS SUTEIKTŲ VIS STIPRESNĘ PARAMOS, SUSTIPRINIMO, IR ŠVIESOS DVASINĖS RANKOS PAGALBĄ.
Bus tau suteiktos naujos sankryžos, kuriose galėsi pakoreguoti savo gyvą mokymą, ir tuomet pajausi didžiulę meilę ir palaimą, kad pareigūną - savo dvasios brolį ar sesę - SUSTIPRINAI paskleidusi jam taip reikalingą GYVĄ šviesą, ir tą padarei taip suprantamai, kad tau dėkos už tokį susitikimą NET IR PAREIGŪNAS - TAVO DVASIOS BROLIS AR SESĖ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-04-04 15:51:23
Mielieji dvasios broliai ir sesės.
Noriu pasidalinti patyrimu, kaip veikia malda aplinkinius brolius ir seses.
Šį antradienio rytą važiavau įprastu keliu į darbą. Važiuoju trisdešimt minučių ir niekada neleidžiu laiko veltui. Klausausi dvasinių mokymų ar garbinimo maldų ir pati dažnai Garbinu Rojaus Trejybę AŠ ESU. Taip buvo ir šį rytą.
Visu savo įsijautimu taip nuoširdžiai Garbinau ir Šlovinau Rojaus Trejybę AŠ ESU, kad jaučiau lyg nešama, o ne važiuojanti automobiliu. Privažiavau šviesoforą, degė raudona šviesa. Sustojau pirmoje juostoje, o antroje šalia menęs sustojo policijos didelė mašina. Garbinant Rojaus Tėvus nejučia žvilgstis nukrypo į policininką sėdidnti mašinoje. Veido nemačiau, nes automobilis didelis. Jis sedėjo daug aukščiu. Pasijutau tokia mažytė. Taip natūraliai kažkokio impulso vedama pradėjau už jį melstis:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Begalinė Dvasia-Motina sese, Mylimas AŠ ESU meldžiu tau (dvasios broliui policininkui) gerovės. Meldžiu, kad dabar pajustum meilės ir šilumos virpesius savo viduje, kad užlietų meilė, šviesa ir šiluma iš vidaus tave gyvai, nes dirbi sunkiai. Kad pajutęs meilę atsiduotum vedimui iš vidaus atiduodamas šios dienos darbus Rojaus Tėvams, kartu dirbtum ir savo gyvenimą statytum ant Rojaus Trejybės AŠ ESU Meilės pamato.
Labai nuoširdžiai tam policijos darbuotojui troškau gerovės ir meilės virpesių pajutimo, kad net pati pradėjau savo būsena jausti tą gyvą giją šilumos. Tapo labai ramu ir gera. Toliau meldžiausi.
Pradėjome važiuoti užsidegus žaliai šviesai. Nepasiekus net leistino greičio pajutau, kad mane stabdys. Atėjo toks žinojimas. Žiūriu į veidrodėlį, kad pamažu rikuojasi į mano juostą ir sujungęs visą grožybę švieselių prisiartino prie manęs. Sustojusi iškarto pasiruošiau vairavimo teises ir draudimo kortelę. Pirma mintis kuri aplankė- Na Tėve ir ką gi čia Tu nori pasakyti. Vidų užliejo kažkoks smagumas, juokas ir džiaugsmas. Pažeidimo jokio nepadariau. Priėjus palicininkui iškarto padaviau su šypsena dokumentus ir paklausiau kokį pažeidimą padariau.
Šioje šalyje niekada be reikalo nestabdo jei nebūna pažeidimo. Buvo kartu truputį smalsu kodėl sustabdė. Patikrinęs dokumentus, kad viskas tvarkoje visa savo didybe ir tikrumu rūškanu ir ganėtinai piktu veidu pradėjo pyškinti kažkokio įstatymo tiradą, kurios negirdėjau tarsi kažkas užblokavo mano klausą. Paskutiniai jo žodžiai buvo tokie- ar tu žinai, kad važiuojant negalima kalbėti mobiluoju telefonu. Pradėjau juoktis ir besijuokidama sakyti, kad pareigūne aš jokiu telefonu nekalbėjau, o tik garsiai meldžiausi.
Jo veidas tapo kaip šalto vandens kibirą kas butų užpylęs. Tyla truko ilgokai, tai aš dar kartą pakartojau- pareigūne, aš tikrai telefonu nekalbėjau, o garsiai meldžiausi. Mano telefonas štai čia jei nori patikrink mano paskutinius skambučius.
Tylėdamas atidavė dokumentus ir nieko nepasakęs nuėjo į savo mašiną.
Vaizdas toks, kai subari bereikalo lojantį šunį, tai pabrukęs uodegą nupėdina į savo būdą.
Man labai pagailo jo, jam tikrai reikėjo mano maldos. Važiuodama toliau dar labiau meldžiausi už tą dvasios brolį. Net ir dabar praėjus keletai dienų vis meldžiuosi už jį.
Tą dieną širdis juokėsi visu garsu tarsi būčiau kažką nuostabiai gero padariusi. Visą dieną buvau nepaprastai linksma, lyg kažkas kutentų mano viduje.
Šio patyrimo metu supratau, kad maldos gyvi virpesiai taip ryškiai veikia aplinką. Tas policininkas net nesuvokdamas taip pat ieško tos paramos, to tikro šviesos spindulėlio, gyvos meilės, o ne tariamų šaltų meilės žodžių. Impulso vedamas net mane sustabdė, kad išgirstų tą gyvą šauksmą, kartu su tokiu vidiniu nuoširdumu ir džiaugsmu pasakytus žodžius- PAREIGŪNE, AŠ MEILDŽIAUSI ! Tie žodžiai jį pribloškė ir apakino. Netekęs žado nuėjo. Ir labai tikiuosi, labai, kad buvo jam pasakyta būtent tai ką jis turėjo išgirsti- AŠ MELDŽIAUSI!
O visi kiti broliai ir sesės dvasioje išgirdę tos dienos mano patyrimą, visi kaip vienas tvirtino, kad tas policininkas pasijuto šioje situacijoje tikru asilu. Tai ir rodo mūsų visos žmonijos ritimasi žemyn į bedugnę, kad sugeba išžvelgti tik paviršutiniškai, pagal savo sugedimo lygį.
Nuoširdi malda Rojaus Trejybei AŠ ESU yra labai galinga. Ji ramina ir tą, kuris meldžiasi. Ramina aplinką ir kiekvieną kuriam siunti gyvus meilės virpesius gaunamus per atsiverimą iš Rojaus Trejybės AŠ ESU.
Daugybę mano sutiktų dvasios sesių, kurioms aptarnavimo metu meldžiu gerovės ir gyvų meilės virpesių pajutimo savo viduje, pajunta šilumą ir meilę. Ir visos kartoja, kad mano prisilietimai kažkokie nepaprastai ypatingi. Dėkoja, kad esu jų gyvenime kaip atsiūstas angelas.
O juk tai ne aš, o per mane ir su manimi dirba Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Mane tai labai džiugina, kokia yra nepaprastai galinga Malda Rojaus Trejybei AŠ ESU. Tai tokia galia, kuri įkvėpia dar labiau GARBINTI IR ŠLOVINTI TROJAUS TREJYBĘ AŠ ESU VARDAN VISŲ GEROVĖS.
Su begaline meile būkite visi apkabinti dvasioje. Laima.
LaimaJAV
2015-04-04 06:26:23
MIELA Vita, NUOSTABUS tavo pateiktas MOKYMAS mums visiems. Pravartu jį STUDIJUOTI, vis giliau atsivėrus Kūrėjui - Rojaus Trejybei-AŠ ESU - mūsų TĖVAMS. Ir tavo puiki ir vis gilėjanti KOSMINĖ ĮŽVALGA.
Aš visada su mielu noru skaitau tavo mokymus, kad dar kartą paliudyčiau - štai kokia yra nušvitusi mano DVASIOS sesė Vita, o juk prisimenu tas akimirkas, kada tu man taip dažnai skambindavai ir klausdavai daugybę klausimų, kurie tau nedavė ramybės, ir niekaip negalėjai rasti į juos atsakymų. Ir aš tau aiškinau būtent tai, ką šiandien tu jau PATI AIŠKINI VISIEMS MUMS. Štai koks nuostabus tavosios DVASINĖS ASMENYBĖS atsiskleidimas gyvu ŽIEDU IR SPINDĖJIMU, kuris ir sklinda iš tavo vidaus - VIS DRĄSIAU DVASINIO MOKYTOJO PATEIKIAMAIS MOKYMAIS.
TAI IR PALIUDIJA, IR TUO PAČIU PATVIRTINA, KOKIA YRA GYVYBIŠKAI SVARBI TIEK LIETUVAI, TIEK IR VISAI ŽMONIJAI MAN SUTEIKTA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MISIJA RENGTI JUS DVASINIAIS MOKYTOJAIS, TURINČIAIS KOSMINĖS ĮŽVALGOS IR GALINČIAIS KITUS APŠVIESTI PAČIA RYŠKIAUSIA IR GYVA ŠVIESA MEILĖS MOTYVU IR PAGRINDU.
BE DVASINIŲ MOKYTOJŲ TIEK LIETUVA, TIEK IR VISA CIVILIZACIJA YRA PASMERKTA IŠNYKTI NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS.
Linkiu tau dar didesnio atsivėrimo Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad tavieji mokymai, kuruos dar parašysi, mus visus stiprintų ir apšviestų dar labiau.
Mylimieji, aš raginu jus visus, dar giliau atsiverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad jūsų viduje būtų meilės pilnatvė, kuri jums VISIEMS ir bus toji gyvoji energija, SKATINANTI IR JUS PATEIKTI SAVO MOKYMUS MŪSŲ FORUME NUOLAT.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-03-27 11:10:39
Išbėgau į lauką pabėgioti. Jau begrįžtant ant žvyrkelio tiesiai man po kojomis pastebiu sudaužytą alkoholinio gėrimo butelį. Net nemąstydama sustoju ir pasilenkusi surenku šukes numesdama į atokiau esančią krūvą pilną šiukšlių – žmonės veža jas į laukus ir meta kur papuola. Kadangi butelio šukės sudužusios į smulkias ir vos kelios didelės aš neturiu kur jų susirinkti, kad pasiimti su savimi ir išmesti į artimiausiai esantį šiukšlių konteinerį esantį jau prie mano namų. Tik pabėgėjusi porą žingsnių vėl tiesiai sau po kojomis pamatau kito sudaužyto butelio šukes. Kadangi šioje krūvelėje yra daugiau didesnių šukių tai matau, kad butelis nebuvo naujas, o matyt seniai pakelėje buvo gulėjęs nes net purvinai žalsvos šukės. Vėl viską surinkusi panešu atokiau, kad nepalikti ant kelio, nes juk gali kas nors susižeisti.
Kokiuose virpesiuose turi gyventi žmogus, kad jo viduje kiltų noras pakėlus butelį sviesti jį kad šis sudužtų jaučiant viduje pasitenkinimą tokį tamsos veiksmą atlikus? Apie ką išvis mąsto toks save žmogumi vadinantis mirtingasis? Ką šviesaus šis žmogus gali panorėti nuveikti po to kada kelią suteršė šukėmis? Grįžęs namo jis taip pat elgsis ir su namiškiais. Juk nesunku nuspėti, kad jo veiksmus lydės ir necenzūrinių žodžių lavina ir taip toks vienas žemus virpesius aplink save sėjantis mirtingasis yra tik tas vienas iš daugelio kuris ir sudaro visą mūsų dabartinę žmoniją – nuolat savo neišmintingais veiksmais audžiantys žemų virpesių audinį kuris apgaubia mirtinguosius. Bet nepaisant tokios tirštos mus supančios aplinkos, daug svarbiau yra tai, kad pro tą tankų žemų energetinių virpesių audinį prasiskverbia pati ryškiausia šviesa kurią nešame mes – urantai.
Mūsų protėviai, laukiniai mirtingieji, savo laikais gyveno atitinkamai savo išsivystymo lygiu. Jie buvo įkaitai įvairiausių dogmų ir ritualų ir gyveno nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės. Tačiau jau du tūkstančius metų po Jėzaus Kristaus savosios misijos užbaigimo Urantijos planetoje, kiekvienas mirtingasis gavo Kūrėjo dvasią Minties Derintoją, o taip pat ir Tiesos Dvasią išlietą kiekvienam Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kaip ir Kuriančiosios Dvasios Šventąją Dvasią – taigi, žmogus turi puikias galimybes dvasiniam savęs ugdymuisi kokių neturėjo laukinis, nes jame dar negyveno Gerasis Locmanas kuris visada veikia tobulai ir neklystančiai. Kaip ir mirtingojo vardan drauge veikiančių Tiesos Dvasios ir Šventosios Dvasios, kurios stengiasi dvasiškai apšviesti žmonių protus ir įkvėpti evoliucinio tvarinio sielą visada rinktis dorovės kelią. Bet, kaip pasekmę iškraipytų Jėzaus mokymų, dviejų tūkstančių metų laikotarpyje mes turime vis labiau degraduojančią visuomenę, nors ir pažangiai besivystant civilizacijai, bet liekant dvasioje našlaičiais. Tačiau našlaičio būsena svetima URANTUI. Pabudęs dvasioje ir atradęs savo mylimus Tikruosius Dvasinius Tėvus urantas neš šią šviesą su visu savo atsidavimu Kūrėjui, neš ją taip ryžtingai kaip tiktai galės ją nešti, kiekvieną akimirką trokšdamas nugyventi vis labiau ir labiau atsiduodant Kūrėjo valiai, vis labiau trokšdamas pažinti save kaip dvasinę asmenybę, nebijodamas tikrojo savęs ir siekdamas vis gilesnio ne tik savęs pažinimo, bet ir Kūrėjo ir visos Kūrinijos kaip savo dvasinės šeimos pažinimo. Vis labiau drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU plėsdamas savąją kosminę įžvalgą urantas pažins ir savo dabartinę gyvenamą aplinką, o kosminė įžvalga leis priimti ir imtis atitinkamų veiksmų, kad šviesos veiksmais nutiestų kelią ateities kartoms, kurioms bus nuostabą keliantis žinojimas, kad kažkada dabartiniai tie, kurie dar nėra urantai gyveno be Kūrėjo kaip pagrindo savo gyvensenoje. Dvasinė uranto šviesa nešama su meile ir atsakingumu bendradarbiaujant su Kūrėju-Rojaus Trejybe-AŠ ESU, pasklis po visą Urantiją, nes Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilė patiriama kiekvieno nuoširdaus uranto viduje yra pati galingiausia energija kuri įstabiai veikia kaip galinga energija pranokstanti bet kokį blogį, bet kokį žemų virpesių energetinį lauką, kad ir kokio tirštumo jis bebūtų – dvasiniai gyvi meilės virpesiai yra jį ištirpdantys, jį pranokstantys. Mylintis urantas niekada ne tik kad nemes pakelto stiklo piktu motyvu, bet net ir minties tokios neturėdamas savąjį sudvasintą protą naudos vardan visumos. Išmintingai save panaudos ten, kur Kūrėjo vedimą jaus. Ir tau visai nesvarbu bus kad galbūt tau reikės stiprinti tą, kuris tau pačiam kažkada blogo linkėjo, tai bus tavo ir Kūrėjo bendradarbiavimo akimirka kuri tą akimirką bus pati svarbiausia tau gyvenime, nes visa svarba ir yra – AKIMIRKA esant gyvoje jungtyje su Kūrėju, kuris tau ir diktuoja išminties, meilės, gėrio, doros ir šviesos veiksmus kuriuos tu atlieki jausdamas JĮ, Meilės Šaltinį ir Centrą. Jausdamas gyvą JO pulsavimą savyje ir vis trokšdamas gerti dar daugiau to nuostabaus pakylėjančio tavo dvasią potyrio, kad tokia būsena kokią dabar jaučiu aš taptų tau ne tik kasdiene, bet ir dar daugiau augančia, dar daugiau tave iškeliančia į dar platesnius dvasinius vandenis kurių Šaltiniu juntamas Kūrėjas tave laiko saugiai prispaudęs prie savosios krūtinės, kad tą saugumą jusdamas tu net negali išsigąsti nes jauti, kad tai GYVA, tai taip TIKRA ir REALU. Tai yra TAI – dėl ko tu gyveni.
Su meile, Vita
vvita
2015-03-26 15:01:14
Miela Irena,
Su džiaugsmu pritariu tavo idėjai patalpinti tą stiprinantį patyrimą ir rusiškame puslapyje. Visų mūsų nuoširdus noras yra apkabinbti ir kitus dvasios brolius ir seses Rojaus Trejybės AŠ ESU meile ir šviesa, kad stiprėdami patys stiprintume ir vieni kitus.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2015-03-03 16:07:46
Miela Laima iš JAV, tavo nuostabus patyrimas manę asmeniškai sujaudino iki sielos gelmių. Atrodo, kad jau pasiektas toks suvokimas, jog daugiau nustebti neįmanomą, bet, atrodo, kad Dieviškieji Rojaus Tėvai mus intriguos per visą Amžinybę.
Trejybe mylima, KAIP VISA TAI REALU IR GYVA!
Tėve-Rojaus Trejybe,Tavo didingumo akimirka, pasireiškianti per mus, sujaudina iki pačių slapčiausių sielos gelmių.
Myliu Tave, Tėve-Rojaus Trejybe!
Laima, man kilo mintis tavo patyrimo aprašymą išversti į rusų kalbą ir patalpinti rusiškoje svetainėje, jeigu tu nieko prieš neturi.
Visiems linkiu Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos.
Su meile,
IRENA
2015-03-03 09:54:32
Mielieji,
noriu vėl pasidalinti nuostabiu patyrimu, kuris mane labai įkvėpė toliau išlikti stipriai ir drąsiai būnant tolimoje šalyje vienai. Vienai pažadintai šitame gyvąjame kelyje nuo pagrindinio sklindančio šiluma ir meile žinio –urantų Lietuvoje.
Tiesa jau dabar esame dviese. Galiu drąsiai pasakyti, nes kiekvieną ketvirtadienio ankstų rytą abu su sūnumi garbiname Rojaus Trejybę AŠ ESU. Vyksta Gyvos Garbinimo Pamaldos. Ir tai tikra tiesa, kad kur meldžiasi du ir daugiau Rojaus Trejybe AŠ ESU apkabina gyvai stipresne Meilės jėga.
Truputį daugiau kaip prieš savaitę mane aplankė vaizdinys, kuris suteikė nuostabią galimybę dalyvauti Gyvoje Šventoveje Garbinimo maldose.
Penktadienio vakare visuomet stengiuosi nueiti miegoti anksčiau nei paprastai, nes šeštadienio rytais mano dienos kūryba prasideda labai anksti, septintą ryto. Pagarbinusi Rojaus Trejybę AŠ ESU užmigau.
Pradžioje nebuvo suprantama ar tai sapnas ar tikrovė.
Nuostabus gamtos grožis su visa žaluma ir gėlemis, toks artimas sielai ir žinojimas, kad tai Lietuvoje ir Molėtuose. Tarsi pajutau visą gamtos kvapą.
Aiškiai girdžiu Algimanto Garbinimą. Užliejo ramybė. Apsidairiusi pamačiau nemažą būrį tokių artimų savo sielai žmonių. Užsimerkusi girdžiu Birutės Garbinimą Rojaus Trejybę AŠ ESU. Girdžiu ir kitų Garbinimą. Mane aplanko tokia aiški mintis, juk aš esu Gyvoje Šventovėje ir reikia man pažiūrėti į kiekvieną ir susipažinti. Laukiu savo eilės kada ir aš galėsiu pagarbinti. Taip ryškiai girdžiu kiekvieną Garbinimo Leonidos žodį. Jei baigus atsimerkiu pažiūreti į jos veidą, kad susipažinčiau. Matau šviesų veidą, šviesiomis akimis ir šviesiais iki pečių plaukais. Abi nusišypsojome. Sklido nuostabi šviesa. Dairausi kur Algimantas, jo nematau. Galvoju, gal jis visuomet išeina ir nebūna tolimesneme Garbinime Rojaus Trejybę AŠ ESU.
Atsimerkiu realiai ir pažiūriu į elektroninį laikrodį stovintį ant naktinio staliuko. Vėl fiziškai užsimerkiu.
Vėl ryškiai girdžiu kitus Garbinant, bet neturiu jėgu atsimerkti. Mėgaujuosi tais meilės virpesiais ir šviesa lyg būčiau maudoma, nuostabus jausmas dar nepatirtas. Girdžiu pradėjo garbinti Adolfina. Vėl tas pats susipažinimo procesas. Nusišypsome abi žiūrėdamos viena į kitą. Noriu ir aš pagarbinti, bet nespėju. Garbinimą pradėjo Vytautas. Vėl atsimerkiu pažiūrėti į jo veidą. Jis man nusišypso. Matau jį išeinantį į tolį tokį aukšta, šviesu, stiprų vyrą. Toks tikras žinojimas, kad tai jis, Vytautas.
Kažkodėl ir vėl fiziškai pažiūriu į elektroninį laikrodį. Lyg kas tyčia mane atmerktų, kad užfiksuočiau laiką.
Taip noriu Pagarbinti ir man Rojaus Trejybę AŠ ESU , kad net pradėjau artintis prie Jurgitos, nes ji jau pradėjo Garbinimo Maldą. Stoviu šalia Jurgitos ir matau kaip baigiasi įrašynėjimo juostelė ( tokia kaip būdavo senesniais laikais juostinių magnetofonų). Juostelė pasibaigė, o Garbinimas tęsiasi toliau. Atsiradau ant tokio medinio suolelio. Matau pareinantį Algimantą tiesiai į mane. Visas šviesus ir aukštas. Aš jam nesiekiu pečių. Sklido nuostabi ramybė ir šiluma. Neišpasakytas gėris.
Sėdžiu ant suoliuko, o Algimantas padėjo man galvą ant kelių ir sako- aš tikrai labai blogai jaučiuosi. Pakartojo labai nuoširdžiai du kartus.
Ir tokiu šviesiu veidu pradėjo sakytį pamokomąjį žodį, kad nieko nereikia planuoti, o būvimu per atsivėrimą skleisti iš vidaus meilės virpesius į aplinką ir gyvai gyventi.
Ir vėl tas laiko fiksavimas fiziniame lygmenyje. Tuo metu nieko nesupratu. Dižiulis noras miegoti toliau, kad visa tai nedingtų. Pastangų dėti jokių nereikėjo. Tik užsimerkiu ir tęsinys vėl toliau...
Atsiradau nedidelėje bažnyčioje pilnoje žmonių, kurie meldėsi ir giedojo tas tradicines maldas. Atsistojau ant suolo tapdama auksčiau už kitus ir pradėjau rėkti Garbinimą ir Šlovinimą Rojaus Trejybė AŠ ESU. Taip garsiai, kad nuščiuvo visa bažnyčia. Nutilo vargonų muzika ir visas giedojimas. Kai kurie žmonės net pradėjo kartu su manimi Garbinti Rojaus Trejybę AŠ ESU. Pajutusi, kad mane girdi Garbinau jau tyliau. Man aptilus vėl pradėjo groti vargonai ir garsiai melstis bažnytinėmis maldomis. Aš dar garsiau pradėjau Garbinti, kad visus perrėkčiau ir mane išgirstų. Taip šaukiau ir Garbinau Rojaus Trejybę AŠ ESU, kad net atsibudau jau tikrų tikriausiai šaukdama Garbinimo maldą.
Ir vėl galva krypsta į tą mano elektroninį laikrodį. Nenorėdama ir nesuvokdama vis fiksavau laiką.
Visą ryta, kol ruošiausi į darbą, nesupratau kas čia įvyko. Buvau lyg sapne gerą pusę dienos. Prireikė net keletą dienų kol viską sudeliojau į vietas.
O laiką vaizdinio metu fiksavau todėl , kad būtent tuo metu ir vyko pamaldos Gyvoje Šventovėje Vilniuje.
Tik po keliu dienų paklausiusi garso įrašų sužinojau, kad Algimantas tikrai tuo metu jautėsi labai blogai.
Gyvoje Šventovėje vykusių pamaldų metu išgirdusi Algimanto pamokomąjį žodį suvirpėjau. Būtent tais žodžiais ir man padėjęs galvą ant kelių, vaizdinio metu, sake mokymą. Paskambinau Algimantui. Pokalbio metu dar labiau susideliojo visi segmentai į vietas.
Koks tikras ir gyvas ROJAUS TREJYBĖS AŠ ESUS DALYVAVIMAS MANO GYVENIME.
MŪSŲ VISŲ GYVENIME. TIKRAS VEDIMAS IŠ VIDAUS. TIKRAS SUSTIPRINIMAS IR BŪVIMAS VIDUJE, VISUR, APLINKOJE, KIEKVIENOJE LĄSTELĖJE. ATSTUMAI NE RIBA. VISKAS SUJUNGTA Į VIENĄ , GYVĄ MEILĖS GYJĄ . SUJUNGTA Į BENDRĄ VISOS KŪRINIJOS ŠEIMĄ. NUO MAŽIAUSIO IKI DIŽIAUSIO, NUO DIŽIAUSIO IKI MAŽIAUSIO. VISKAS GYVOJE JUNGTYJE, GYVOS MEILĖS JUGTYJE. IR TAI TIKRĄ, APČIUOPIAMĄ IR PAJUNTAMA SAVO BŪSENA. IR TAI PARODO KOKIE MES VISI ESAME ARTIMI, SAVI MYLINTIS IR MYLIMI.
Iš meilės ir su meile apkabinu visus jus, mylimieji broliai ir sesės dvasioje.Laima.
LaimaJAV
2015-03-03 02:44:11
Mielieji, Broliai ir Seses Dvasioje.
Šiandien vėl noriu pasidalinti su jumis šios savaitės patyrimu, kuris mane labai sistiprino.
Jau ne pirmą kartą bendraudama skaipo pagalba su savo draugemis, dvasios sesėmis, kurios gyvena įvairiuose kraštuose, Garbinu ir Šlovinu Rojaus Trejybę AŠ ESU joms girdint. Skeidžiu šviesos žodį, kreipiu dvasios sesių mintis link Kūrėjo, link Šviesos Šaltinio ir Centro.
Šią savaitę teko laimė vėl kalbėtis skaipu visą valandą ir daugiau su viena dvasios sese gyvenančia Italijoje, Romoje.
Viso pokalbio metu bendravome tik dvasiniais klausimais. Atsakynėjau į daugybę jai iškilusių klausimų. Stiprinau dvasiškai kiek pati pajėgiau.
Mūsų pokalbio metu vis buvau nutraukiama jos nekantrumo ir nepajėgimo išklausyti, nes viršų ėmė gyvulinio proto pasireiškimas, begalinė baimė šviesai, kurios dar nepažysta. Supratau, kad toliau ji nebegirdės, nes Šviesos ir Meilės paskleidžiau su kaupu, kurios nebepajėgia daugiau priimti.
Jau anksčiau esu nurodžiusi dvasinius šaltinius ir Urantijos puslapį internete, kurių neskaito. Labai apsidžiaugiau, kai sutiko išklausyti mano Garbinimo ir Šlovinimo Rojaus Trejybės AŠ ESU maldų.
Visu savo nuoširdumu iš vidaus pradėjau Garbinimą ir Šlovinimą Rojaus Trejybę AŠ ESU.
Sedėjau prie kompiuterio, skaipo vaizdas nebuvo įjungtas, tik garsas.
Ta žodžių galia einanti iš vidaus, iš viso gelmės liejosi meilės virpesiais per visą fizinį kūną virpindama lyg elektros srovė. Vis Garbinau ir Šlovinau Mūsų Tikruosius Rojaus Tėvus negalėdama sustoti. Dėkojau už nuostabų susitikimą, meldžiau dvasios sesei Gerovės, Meilės, Šilumos pajutimo savo viduje, atsiverimo vedimui iš vidaus. Tik Meilės Virpesiai siunčiami iš Kūrinijos Šaltinio ir Centro iškelia virš visų materialių rūpesčių ramindami gyvulinio proto pasireiškimą, per gyluminį atsiverimą Rojaus Trejybei AŠ ESU. Kiek ilgai tęsėsi malda nežinau. Kai pasakiau žodį AMĖN išgirdau gylų atodūsį ir verksmą. Pajutau sklindančią dvasios sesės šypseną per ašaras.
Ji pasakė, kad juto dižiulį mano balso pasikeitimą, kurio skambesys su tokia galia drebino ir virpino visą aplinką. Buvau pati nustebinta, nes man tai vyko visiškai natūraliai iš gylumos, iš vidaus. Kartu buvo labai džiugu, kad atstumas ir kokios bebūtų ryšio priemonės neturi reikšmės.
ROJAUS TREJYBĖS AŠ ESU MEILĖS VIRPESIAI IŠTIRPINĄ VISKĄ- LAIKĄ, ATSTUMUS SUJUNGDAMĄ Į VIENĄ VISUMĄ, IŠKELDAMA ANT SPARNŲ ATSIVĖRUSIUS SAVO VAIKUS, SUVIENYDAMA Į KŪRINIJOS BENDRĄ ŠEIMĄ.
Pasibaigus pokalbiui gavau žinutę iš tos dvasios sesės:
“brangioji ,, tiek daug apmastymu turiu po musu prasmingo pokalbio !!!... Zinai, man dar skamba ir virpina siela tavo malda,,, aciu tau is visos sirdies. Zinai, prisiminiau viena tavo sapna man papasakota,,,, Kada tu sapnavai Dieva taip arti,,,, o as pasakiau,,, geras zenklas,,, Pameni ? ne siaip sau , manau, prisiminiau tavo sapna ?? !!!,,,,myliu tave“
Tai rodo, kad mano dedamos kasdienės pastangos dalintis su kitais surasta ŠVIESA VIDUJE paliečia ir kitus dvasios brolius ir seses ieškančius šviesos. Niekada nenusiminkite ir nepraraskite pasitykėjimo Rojaus Trejybe AŠ ESU, nors ir nevisada rezultatą matome.
Jis ateina, kaip dovana, kaip pastiprinimas kada jo visiškai nesitiki ir neklauki.
Apkabinu visus Meilės Šiltu glėbiu, Laima.
LaimaJAV
2015-01-04 21:38:55
Mielieji, praėjusį penktadienį, 2014 12 12, grįždamas iš Urantijos grupės užsiėmimo prie namų pamačiau degančią ant stulpo apšvietimo lempą, kuri paprastai nedega. Jeigu tik kažkuriuo metu užsidega, tai pašviečia pora dienų ir vėl nustoja šviesti kelioms dienoms, ar savaitėms, ir net mėnesiams. Ant kitų stulpų lempos – į abi puses – šviečia, tai nors prie mūsų namo ir tamsu, bet matydamas abiejose pusėse šviesą, nepasiklysi. O tai, kad nešviečia mūsų stulpo lempa, man labai gerai, nes ji pakabinta tiesiai prieš mano langus, ir atsigulus miegoti šviečia kaip tik man į akis.
O dabar einu apie pusę aštuonių vakaro ir matau, kad šalia mūsų namo irgi matosi kažkokia blausesne šviesa. Kadangi prie pat stulpo auga medis, tai jo šakos man pasirodė ir sulaiko ryškesnį apšvietimą prie mūsų namo. Tačiau matau, kad vis tiek kažkas ne taip su tuo apšvietimu, kažkoks keistas ir blausus atspalvis. Ir kuo arčiau einu, tuo labiau akivaizdu, kad tikrai keistas apšvietimas – daug silpnesnis negu ant gretimų stulpų kabančių lempų. O kitoje gatvėje matau net dar ryškesnę šviesą, kad lempa net akina žiūrint tiesiai į lempą. Tuo tarpu čia – blausus apšvietimas. Per medžio nuogas šakas pačios lempos iš toliau gerai nematau, o kada prieinu arčiau, ir pasižiūriu į lempą – mano nuostabai nėra ribų – ji šviečia labai švelnia rožine spalva. Gretimos lempos šviečia ne tokios rožinės spalvos atspalviu, daugiau gelsvu, todėl ir šviesa nuo jų sklinda ryškiau. O kitose gatvėse – jau vien tik grynai gelsva šviesa, be jokio rožinio atspalvio. Aš nusijuokiau, kad jau šioje lempoje tikrai sėdi Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Vėl ir vėl palyginu su kitomis lempomis, na, tikrai švelniai rožinė spalva, jokios net užuominos į gelsvumą.
Lempa tebešviečia iki šiol. Rožinė spalva nebe tokia ryški, bet vis tiek ne gelsva, kaip kitų lempų. Taigi, turiu Rojaus Trejybės-AŠ ESU asmeninį apšvietimą, kad ne taip ryškiai šviestų į akis man atsigulus.
Šeštadienį, prieš gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje išviriau savo Labradorei neskrudintų, o tikrų, grikių košės. Tačiau verdant atsisėdau prie kompiuterio ir rašiau elektroninius laiškus. Ir rašant jutau, kaip vidus man sako – stokis, ir eik pamaišyti košės, nes išbėgti gali. Aš vis tik rašiau, ir nuvijau tą mintį, galbūt neišbėgs, geriau iš karto užbaigsiu šį laišką. O jis šiek tiek išsitempė, kaip ir laikas. Ir kada išsiunčiau laišką, pamačiau, kad košė jau visai sausa, nes visas vanduo ant plytelės. Štai ką reiškia neklausyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimo iš vidaus. Juk laiškas – ne košė, neišbėgs. O man tuo metu atrodė, kad neišbėgs niekas iš puodo, o nenutraukęs rašymo, taip greičiau susitvarkysiu su šiuo darbu, o tada jau ramia galva užsiimsiu ir koše. Norėtum... Dabar ne tik pamačiau, kiek PAPILDOMAI man teks dirbti, kad sutvarkyčiau pasekmes, ir tik tada pereisiu prie košės, kuriai reikės vandens. O prie šito viso, beskubėdamas ir nesąmoningai taip pirštu užkliudžiau ką tik užgesintą dujinės plytelės degiklį, kad net išgirdau kaip oda čirkštelėjo. Ir tuoj pat pamačiau pabalusią odą, ir dar kur – ant rodomojo piršto sąnario, kur jam lankstantis oda tuoj pat tempiasi. Iškart prisiminiau savo ankstesnius nusideginimus, net ir tokius nedidelius, kaip skaudėdavo, iškildavo pūslė, kelias dienas negalėdavau nieko skalbti, ar dirbti, kad vėliau nereikėtų plauti rankų, nes žaizda labai dažnai net supūliuodavo. Žodžiu, nors ir nedidelis, bet nepatogumas akivaizdus. Visa tai mano viduje perskriejo per akimirką. Aš dar pridėjau šaltą šaukštą, ir tą pačią akimirką kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir ką gi – jokio skausmo, o net ir toji pabalusi oda, vėl ėmė atsigauti ir prigludo prie nepažeistų vidinių audinių ir tapo kaip puikaus meistro avariją patyrusios mašinos įlenktos vietos profesionaliu išlyginimu ir užglaistymu, kad beliko tik dažymo darbas, ir vėl kaip naujas.
Ir tai įvyko per kelias minutes.
Tačiau kada kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, viduje mano asmenybė – TIKRASIS AŠ – buvo tiek atsivėrusi, kad nekilo nė menkiausios suabejojimo apraiškos mano prote – o kaip gi gali būti kitaip, taip natūralu, kad tik šitaip ir tegaliu kreiptis į savo TĖVUS, kad būtų išlyginta pažeista mano energetinė pusiausvyra.
Tad čia yra tik mažas nudegimas. O esant dideliam, kada daktarai sako, jog būtina odą persodinti iš kitur, arba dar liūdniau, kad nieko padaryti jau negalima, nes per didelis plotas nudegęs, ir patys pakelia rankas.
Taip, daktarai teisūs tik tuo požiūriu, kad BŪTENT JIEMS – MATERIALIEMS IR LABAI EGOISTIŠKIEMS DAKTARAMS – daugiau ką nors padaryti neįmanoma. O jeigu jie būtų atsivėrę ir atradę Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, tai jie tą pačią akimirką suvoktų, kad su KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU – BENDRADARBIAUJANT ĮMANOMA VISKAS, KAS ATITINKA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ. Štai tuomet tokie daktarai ir veiktų drauge su Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda. Ir Energijos Reguliuotojų ir Fizinių Kontrolierių veikimo dėka energija būtų transformuojama, kad tokiam – net ir labai sunkiam, net ir beviltiškam – ligoniui nudegusi oda būtų pakeičiama tų daktarų AKYSE, jiems patiems nė piršto nepajudinus materialiai, bet visas pastangas sutelkus DVASIOJE Į KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU IR BENDRADARBIAUJANT SU APVAIZDA ATSIDAVUS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Taigi ir čia mano toks patyrimas leido man pamatyti tiek iš vidaus, tiek iš išorės tai, jog visada neįgnoruok savo tikrojo LOCMANO, kuris tave įspėja, kur yra povandeniniai rifai, o tai reiškia, kad visada turi būti GYVOJE DVASINĖJE JUNGTYJE SU KŪRĖJU, ir savo valios neprimesk, nes ji vis tiek nieko gero nenuveiks visų labui, o net ir sau prisidarysi problemų. Tai dar gerai kad sugebėjau vis tik savo dvasios protu tą akimirką kreiptis į Rojaus Trejybę, ir MŪSŲ VISŲ TĖVAI SUTEIKĖ MAN PATYRIMĄ PRAMINGU MOKYMU VISIEMS.
Šiandien taip pat patyriau Apvaizdos veikimą, kaip ji suveda mus su mums reikalingais mirtingaisiais.
Čia tiesiog nukopijuoju savo parašytą šiandien laišką, skirtą mano kursiokėms iš anglų kalbos studijų universitete laikų.
O prieš tai paaiškinsiu kontekstą tiems, kas negirdėjo mano ankstesnio pasakojimo per Urantijos grupės užsiėmimą, jog vienas iš mūsų vertėjų grupės – Marijus, jau įsikūręs Klaipėdoje – dabar buvo apdovanotas Vytauto Kubiliaus literatūros kritikams skirta premija. Per visas studijas jis man buvo geriausias draugas, o ir iki šių dienų Marijus ir aš labai nuoširdžiai tebebendraujame, diskutuojame ir dvasinėmis temomis, kurias jis priima iki tam tikro lygio, nes tapo BIBLININKU FUNDAMENTALISTU, kuriam BIBLIJA – VISKAS, ir joje negalime nieko nei pridėti, nei atimti, nė raidelės. Bet gerai tai, kad jis manęs dar klausosi ir daug ko klausia. Tai šia prasmę dar yra vilties pabusti jo dvasinei asmenybei ir šioje planetoje. Jis, kaip ir kai kurie kiti kursiokai ir kursiokės, turi mano padovanotą Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, bet jo neskaito – BIJO ŠVIESOS.
Taigi Delfi svetainėje perskaitęs apie šios premijos paskyrimą aš Marijui paskambinau ir pasveikinau. Jis nustebo, iš kur aš žinau apie premijos paskyrimą jam, ir pakvietė ateiti į premijos įteikimą Lietuvių kalbos ir tautosakos institute. Visą informaciją aš nusiunčiau ir mūsų kursiokėms, kurios dalyvauja, kartas nuo karto, mūsų elektroninėje konferencijoje. Tuoj pat mane paprašė, kad nuėjęs į premijos įteikimą pasveikinčiau Marijų ir nuo jų. Deja, ten vyravo tokia skuba ir šurmulys, ir Marijaus jaudulys buvo toks didelis, kad man nebuvo kaip dar vardinti ir mūsų kursiokes, nes vis tiek jis nebūtų nei prisiminęs, nei suvokęs, ką aš sakau, nes jo visa būsena buvo jo asmens pagerbimo ekstazėje, o mintys jau buvo kitose vietose, kur jis turėjo būti tą pačią dieną – kuriai buvo suplanuota daug susitikimų.
Tad aš aprašiau kursiokėms šio renginio eigą ir atmosferą, ir Marijaus būseną, ir paaiškinau, kad nebuvo kada ramiai pasikalbėti, kada ir būčiau pasveikinęs ir nuo tų kursiokių, kurios labai to prašė. Ir ką gi – labai kai kurios įsižeidė, kad nepasveikinau. Parašiau pajuokaudamas, kad palikau joms specialiai atvertas duris, kad pačios galėtų pasveikinti asmeniškai nuo savęs.
Na, štai dabar jau kontekstas daugmaž suprantamas, tad prijungiu savo laišką, kurį šiandien nusiunčiau kursiokėms.
O mano minimos DVASINĖS ŠVIESOS knygos – tai keturios KALBU JUMS VĖL ir trys – AKIMIRKOS AMŽINYBĖ.
--------
Mielosios,
ką tik perdaviau jūsų visų sveikinimus ir geriausius linkėjimus MARIJUI.
O BUVO TAIP.
Į paštą nunešiau septynias DVASINĖS ŠVIESOS knygas pasiųsti į Pasvalį. Pašte jau buvo penkių žmonių eilutė, kai paprastai tokiu metu būna tuščia. Tačiau sulaukiau savo eilės. Kada visas knygas sudėjo į dėžę, aš pamačiau, kad dežė per didelė, tai, kad knygas apsaugočiau nuo pažeidimo, mat ant dėžės jokių perspėjančių ženklų - nemėtyti, statyti tik vertikaliai, ir pan. - natūralu, kad tokią dėžę gali perkraunant, ypač kada dabar tiek daug siuntinių prieš Kalėdas, kada visi skuba, tai ir kraunant gali tokias dėžes net mėtyti, ir keista, kad to nesuvokia toji paštininkė, nes ji jau lipnia juosta ruošėsi ir užklijuoti dėžę, o aš jai ir sakau, palaukit, knygos gali būti pažeistos, nes dėžė per didelė, uždėkit ant knygų lapą popieriaus, kad lipni juosta nepriliptų prie pačių knygų, ir prie dėžės sienelių priklijuokite šia lipnia juosta visas knygas, kad jos būtų standžiai prispaustos, ir nejudėtų. Tai ji man sako: už įpakavimą - trys litai.
Aš maniau, kad įpakavimas už tris litus, tai pripils į vidų putų, ar įdės su oru polietileno plėvelę, tai aš jai ir pasakiau, kad nereikia specialaus įpakavimo, tik popieriaus ir juostelę. Tai ji uždėjo popieriaus, bet be jokios juostelės, ir paėmė tuos tris litus. Toks lupikavimas, kokio niekur nepamatysi. Už tą dežę, kuri kainuoja daugiausia vieną litą, paėmė 4,7lt, ir už siuntimą dar 10,30lt Ir tai tik vienas siuntinys, ir tik 180 km atstumu. Gobšumas pražudys ir paštą, ir visą ekonomiką Lietuvoje.
Kada išėjau iš pašto, pasukau Gedimino prospektu į centrą, o ėjau nuo Seimo pusės. Aš eidamas labai dažnai bendrauju mintimis su Rojaus Trejybe, ir jau buvau beveik priėjęs Žemaitės paminklą, kai išgirdau kažkokį duslų garsą, nes kada bendrauju su Rojaus Trejybe, tai sąmonė yra kaip televizorius STAND-BY režimu, APLINKOS NEJAUTI. Aš ėjau toliau, ir vėl toks pat duslus bendras kaip bumptelėjimas mano viduje. Einu toliau, ir tada iš toli atsklinda jau trečią kartą garsas, kuris jau pavirsta ŽODŽIU. Ir būtent tokį žodį vartojam mes vienas kitam Marijus ir aš. Ir aš sustoju, atsigrežiu ir matau Marijų. Pasirodo, aš su juo prasilenkiau visai šalia ir nemačiau, kad jis praėjo pro mane, nes kaip sakau, tuo metu negaliu ryškiai jausti aplinkos, TIK MATAU SILUETĄ.
Taigi apsikabinome, ir labai nudžiugome tokiu susitikimu.
Ir tai yra APVAIZDOS pasireiškimas kuris mus suvedė mieste, vieną atvažiavusį iš Klaipėdos, o kitą išėjusį iš Žvėryno, ir iš pašto, kai aš labai retai einu į centrą, bet išėjęs iš pašto svarsčiau, kur dabar eiti - namo, ar dar kur nors. Ir eidamas namo staiga pasukau link centro pusės, bet man centre nieko nereikėjo. Todėl sau aš vis klausiau - KO AŠ ČIA DABAR EINU Į ŠITĄ PUSĘ? Pamaniau, gal užeisiu į Vagos knygyną, bet jį taip ir praėjau, o tada ėmiau bendrauti su Rojaus Trejybe. Taigi, APVAIZDA mane ir pasuko būtent ten, kad sutikčiau MARIJŲ, IR ATIDUOČIAU JAM JŪSŲ SVEIKINIMUS IR LINKĖJIMUS, KO NEPADARIAU PER PREMIJOS ĮTEIKIMO SAMBŪRĮ. Taigi savo įsiskolinimą JUMS panaikinau.
O šįkart Marijus atvažiavo į Vilnių, kad dalyvautų jo vadovaujamos doktorantės disertacijos gynime. O mes labai nuoširdžiai pabendravome.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
-------------------------
Taigi, mano mylimieji, sugrąžinau “skolą“ savo kursiokėms, ir be jokių elektroninių priemonių, o akivaizdžiai sutikęs tą, kuris ir reikalingas. Ir tai – nuostabus patyrimas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-12-15 16:32:46
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.