Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Šį rytą nusprendžiau į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę eiti pėsčiomis, būti laisva nuo mašinos, nes malonu jausti fizinio kūno didesnį aktyvumą, kurio jam labai reikia. Tačiau dabar vakare suprantu, kad šitoks mano sprendimas buvo ne šiaip sau.O gyvojoje šventovėje prašymo maldos metu pirmą kartą patyriau tokią gilią atsivėrimo būseną, kad klausydamasi dvasios brolio Algimanto lūpomis tariamų maldos žodžių, pradėjau matyti vaizdinius. Buvo toks nuostabus pojūtis, tarsi buvau kažkur kitur, keliavau ten, kur rodė vaizdai. Jie buvo spalvoti, bet vieni ryškesni, kiti blankesni. Pirmą kartą aš tai patyriau gyvojoje šventovėje, ir pirmą kartą dvasine būsena buvau tuose vaizduose, bet ne čia, kur sėdėjo mano fizinis kūnas. Tai man labai nuostabus patyrimas.
Po gyvųjų pamaldų aš ir dvasios sesė Violeta pratęsėme pokalbius kavinėje, nuoširdžiai kalbėdamos ir atsiverdamos viena kitai. Tokie pokalbiai dvasinėmis temomis, dalinantis savimi, labai suartina, atsiranda dvasinis artumas, kuris nepriklauso nuo jokių giminystės ryšių. Dvasinį artumą suteikia atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Kada išsikalbėjusios atsisveikinome, aš dar kiek prasivaikščiojau po parduotuvę, apsipirkau, ir vėl pėsčiomis patraukiau namo. Jau netoli namų, sustojusi prieš perėją ir laukdama žalio šviesoforo signalo, iš toli pamačiau šaligatviu keliaujančius du jaunuolius, einančius mano kryptimi. Iš jų juodų kortelių, prisegtų prie baltų marškinėlių, išsyk supratau, kas jie. Tai buvo mormonai. Stovėdama laukiau ir mąsčiau, tai kur gi jie pasuks. Perėjau gatvę, o šie du jaunuoliai ėmė ir išdygo prieš mane. Pradėjo kalbinti mane apie Dievą ir ar aš žinau ką nors apie Jį. Pagalvojau – ar aš žinau? Aš ne tik žinau, bet gyvai patiriu Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. Pasakiau, kad aš tikrai daug ką galiu pasakyti, o jiems paklausus ką aš žinau apie juos, tepasakiau, kad jie skaito Mormono knygą, o šios nesu skaičiusi. Šie pritarė, parodydami savo rankose po knygą. Ir tada vieno iš jaunuolių paklausiau, ar jie atrado Dievą savyje? Pajutau, kad jis kiek sutriko, bet nuoširdžiai atsakė, kad stengiasi. Ir tarp mūsų trijų užsimezgė pokalbis. Aš pradėjau kalbėti nuo to, kad einu gyvuoju Rojaus Trejybės keliu, neminėdama Visuminės Asmenybės AŠ ESU, ir taip per ryškios šviesos jiems. Nesupratus, paaiškinau, kokie Asmenys JĄ sudaro, pataisydama, kad šventoji dvasia nėra asmuo, o tik Begalinės Dvasios pasireiškimas, viską aplink mus užpildantis, net ir mūsų fizinius kūnus. O Dievo samprata nėra žmonėms suprantama, kažkokia tolima, asocijuojasi su dangumi, pamojau parodydama į dangų. Žmogui labiau suprantama dvasinio Tėvo samprata, man – Rojaus Trejybės samprata. Papasakojau, kad aš Ją gyvai patiriu savyje dvasine būsena, ir kad malda turi būti gyva, kaip kad dabar mūsų pokalbis, o ne ritualinė. Ir pirmasis mane užkalbinęs vaikinas, klausydamasis pasakė „Įdomu“. Vėliau į pokalbį įsitraukė ir antrasis jaunuolis, prakalbęs tokia pat lietuvių kalba, tik su ryškiu akcentu. Buvo matyti, kad jie ne vietiniai. Šisai, reaguodamas į mano kalbą, pradėjo aktyviai piršti Mormono knygą, kad tai tikras apreiškimas, ir kad labai turėtų mane sudominti, jog negalėsiu atsitraukti skaitydama. Na kur gi jau, pagalvojau. Bet garsiai ištariau, kad nebūtinai, kas parašyta kitų žmonių, galima vadinti apreiškimu. Ir paminėjau, kad aš žinau tikrai gyvą apreiškimą, tai Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, kuriame Jėzus kalba šių dienų žmonėms. Po kiek laiko jaunuolis ir vėl tęsė savo agitaciją, kviesdamas mane susidomėti jų siūloma knyga, ir ateiti į netoliese stovinčią bažnyčią, taip vadinamą Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią. Aš atsakiau, kad kiekvienas mes stovime ant skirtingo dvasinio laiptelio ir aš visiškai nejaučiu noro ten eiti, kad lankau Gyvąją Rojaus Trejybės Šventovę. Ir jau beveik prieš pat išsiskiriant paklausiau, iš kur jie atvyko? Iš Amerikos. Tai štai iš kur toks ryškus akcentas, supratau. O tada dar pridūriau, jog būtent Amerikoje buvo perduotas apreiškimas Urantijos Knyga, perteikiantis daug platesnę kūrinijos tikrovę, ir kad vieno nuoširdaus ir pasišventusio dvasios brolio Algimanto sunkaus darbo dėka mes ją turime čia, Lietuvoje, lietuvių kalba. Buvo iš jų veidų matyti, kad nieko nežinojo apie ją. Jie mintinai žinojo tik Mormono knygą, kaip iškaltą akmenyje nepajudinamą tiesą, kuri, mano supratimu, yra klaidinanti visus iliuzija. Vienas iš jaunuolių pasiūlė, gal aš noriu pasiimti Mormono knygą, jie man dabar duotų, o aš, kiek pagalvojusi, sutikau. Paėmiau ją, viduje mąstydama, kad reikėtų plačiau susipažinti su šita knyga, kas gi joje rašoma, kad turėčiau supratimą, jei kitą kartą vėl tektų susidurti su mormonais. Atsisveikinant jie pasisakė savo amerikietiškus vardus, aš taip pat. Išsiskyrėme kaip ištikimi savųjų pozicijų gynėjai, jie – propaguodami Mormono knygą ir joje pateiktas sampratas, o aš – paskleisdama gyvąją Rojaus Trejybės dvasinę šviesą ir tiesą. Tik taškas mano naudai, nes visgi gyvas šviesos žodis giliai nusėdo jų pasąmonėje.
Tai buvo pirmasis mano pokalbis su mormonais. Ir dar, kada kalbėjausi su jais, jaučiau gyvybingumą ir energiją viduje, ir dar kažkokią neįprastai įdomią dvasinę būseną, tarsi visa aplinka supanti mane ištirpo, nutolo, pačiai net sunku paaiškinti.
Jau pasukusi link namų ir praėjusi vos keletą metrų girdžiu, kaip mane kviečia kažkoks jaunas vaikinas. Atsisukusi dirstelėjau, o šis man šaukia „Ei, mergaite, ar nematei čia pravažiuojančio autobuso?“ Man net šypseną viduje sukėlė toks klausimas. Kadangi visas veiksmas prieš tai vyko netoli autobusų stotelės, o tepaėjau nuo jos keletą metrų, aš atsakiau, kad tikrai nemačiau jokio pravažiuojančio autobuso. Ir nusisukusi einu toliau, tik prilėtindama žingsnį. O vaikinas prisivijo mane ir jau šalia eidamas pratarė, kad matė mane besikalbant su mormonais „tai ką, jie bandė prisikabinti?“ Atsakiau, kad užkalbino, pakalbėjom, ir va gavau Mormono knygą iš jų, bet manęs jie nepatraukė į savo pusę. Šis patikino, kad jie visada taip elgiasi. O aš papasakojau, kad gyvai tikiu. „O kas tai yra?“ jis susidomėjo. Paaiškinau, kad gyvai tikiu Rojaus Trejybe, ir kokie Asmenys Ją sudaro, kad bendrauju su Ja gyvai savais žodžiais, kaip dabar mudu kalbam. Jis nusišiepė nustebęs, aiškiai jaučiau, kad tokius dalykus girdi pirmą kartą. Praplėčiau, kad malda turi būti gyva, ir neišpažįstu jokių ritualų. Eidamas išsitraukė cigaretę, kad užtrauktų nuodingo dūmo, ir tvirtai pareiškė, jog netiki Dievu. O aš į jo pareiškimą užklausiau susimąstymui, ar nekelia jam susimąstymo iš kur visa tai kilo, ką jis mato aplinkui savo akimis? Ir kadangi jau priėjome takelį, vedantį link mano namų, tai aš atsisveikinau su juo, taip ir išsiskyrėme. Dar viena gyvos šviesos sėkla buvo pasėta jauno žmogaus pasąmonėje.
Einu toliau viena ir galvoju, kokia gyvybinga ir turtinga diena, kiek daug jaučiau dvasinės energijos, ramybės ir laisvės viduje, man dar nėra tekę patirti tokių patyrimų, einančių iš karto vienas po kito, dalinantis gyva Rojaus Trejybės-AŠ ESU šviesa. Ne šiaip sau šį rytą išėjau į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę pėsčiomis, ne šiaip sau gi grįžau atgal pėsčiomis, vedama dvasinio pojūčio iš vidaus patirti būtent tokį keliavimo būdą. Ir kiek daug gavau, bendraudama su netikėtai sutiktais žmonėmis, suvestais Apvaizdos, ir drąsiai pasidalindama gyva dvasine tiesa ir šviesa, kuria aš jau gyvenu, patirdama savyje.
Su meile,
Jurgita
2014-06-07 23:45:25
Mielieji, šiomis dienomis visoje Lietuvoje vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir profesinio rengimo m-klose vyksta brandos ir valstybiniai egzaminai.Streso, įtampos apimti tiek moksleiviai, tiek jų mokytojai bei tėvai, nes nuo būsimų įvertinimų, gautų rezultatų priklausys jaunimo ateitis: kur stos toliau mokintis, kokį gyvenimo kelią pasirinks.Taippat streso būsenoje yra ir mokyklų vadovai, mokytojai, nes priklausomai nuo egzaminų rezultatų – mažės ar didės mokyklų reitingai, reputacija.
Kai toks dižiulis nerimas, baimė, įtampa veikia žmones, žinoma, tai atsiliepia ir dar atsilieps materialiam protui ir fizinio Dvasinės asmenybės kūno sveikatai, kas turės vėlesnes pasekmes.
Man taipogi teko padėti sūnui ruoštis egzaminui, prisiminti, kaip veikia įtampa laukiant egzamino temų paskelbimo.
Sūnus – ne stropus mokinys : labiau rūpi draugai, žvejyba, o mokslams laiko skirti tingi.Todėl buvom susirūpinę artėjant egzaminams, ypatingai lietuvių kalbos ir literatūros, nes temos paskelbiamos tik egzamino rytą, ir pasiruošti iš anksto nelabai įmanoma.
Dažnai kreipdavausi į ROJAUS TREJYBĘ- AŠ ESU dar prieš egzaminą, kad būtų nuraminti ir sustiprinti visi abiturientai, jų mokytojai.Bet kaip man neatėjo mintis, paprašyti Kūrėjų, kad būtų parinktos ir suformuluotos visiems suprantamos temos !
Ir vis tik – temos buvo ne itin sudėtingos, ir aš galėjau šiek tiek padėti sūnui, o ir jis pats gebėjo pakankamai išsamiai parašyti samprotavimo rašinį.Žinoma, reikėjo įterpti tikslių pavadinimų, apibendrinimų, pavyzdžių iš įvairių lietuvių autorių kūrybos, ir, neturint reikalingų ,, špargalkių ‚‘‘, to padaryti nepavyktų.Kiek daug beprasmės ar iš dalies nereikalingos informacijos jie turėtų ,,sukimšti ‚‘‘ į savo jaunas galveles, kad išlaikytų egzaminus !
Lietuvos švietimo sistema laikosi ant tuštybės, beprasmybės pamatų.Ne tokius žinių, gyvenimo pagrindus reikia suteikti jaunąjai kartai, kur svarbūs faktai, kuo daugiau informacijos, sausos medžiagos.
Kai baigiau vidurinę mokyklą, praėjo 25 metai, ir nedaug kas mokymo programose pasikeitė – nebent dar daugiau mokymuisi skirtos medžiagos, na ir atsirado naujos informacinės technologijos.Ir dabar, net stropūs mokiniai, laikydami egzaminus, norėdami kuo geresnių įvertinimų, vis tiek naudojasi pagalbinėmis priemonėmis : išmaniaisiais telefonais, ,, špargalkėmis“.Ir, nesvarbu, kad per televiziją parodo, jog iš egzamino pašalino vieną jaunuolį, kuris akivaizdžiai naudojosi telefonu.Iš tiesų – jam tik nepasisekė, o kiti, kurie moka pasinaudoti pagalba ,,iš šono“, sėkmingai išlaiko egzaminus.
Ir pabaigai, noriu aprašyti vieną patyrimą, kuris įvyko egzamino rytą,kai sūnui rašiau SMS, pažvelgiu pro langą ir pamačiau štai kokį vaizdą : mažas paukštelis kielė maitino savo apsiplunksnavusį, vos ne stambesnį už patį ,,gimdytoją“ , bet jau paskrendantį jauniklį.Šis, pražiojęs snapelį, sekiojo paskui ,,tėvą“ ar ,,motiną“ ir laukė įkišant į gerklę vabzdį ar kirmėlę.
Minties Derintojo mano protui buvo pakomentuotas šis reginys : Kad ir mes, mirtingieji žmonės, taip rūpinamės savo paaugusiais, nors dar ir nesuaugusiais vaikais.Kartais per daug apglebiam rūpesčiu, kas tik trukdo vaikui būti atsakingesniam, savarankiškesniam.Bet, kol neturi gyvenimiškos patirties,vaikų ir nevalia palikti be išmintingo patarimo, saikingos globos.
Taiklesnio palyginimo neįmanoma ir sugalvoti.
Tebūnie pagarbinta ir pašlovinta ROJAUS TREJYBĖ – AŠ ESU !
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2014-06-04 15:34:36
Kai buvau pazadinta ir atvesta i gyva kelia, melstis pradejau labai nedrasiai. Dedant kasdienes pastangas atsiverimas gylejo. Kuomet girdziu is mokymu, kad melstis grupeje duoda daug daugiau naudos, pradejau kurti vaizdinius kaip susitinkame keliese grupeje ir garbiname Rojaus Trejybe AS ESU. Susijaudindavau ir galvoju, kad esu dar nepasiruosusi. Ir si pirmadieni teko laime pasimelsti dvise.
Bendrauju keliata metu su viena dvasios sese, kuri labai domisi dvasiniais dalykais. Praeita vasara, tik atradusi jus urantai ir kai tik gavau apreiskimo lietuviska knyga Jesus Kristus “Kalbu Jums Vel”, jei padovanojau. Galvojau, cia tai sviesa pakliuvo i tikras rankas. Deja, déjà davsios sese taip ir liko eiti jogos ir meditavimo keliu daugiau neatsiverdama ir nepriimdama mano skeidziamos sviesos ir gyliu paaiskinimu kas tai yra gyvas kelias ir sviesa.
Ir vakar po ilgo nesimatimo ji mane pasikviete i svecius sakydama, kad turi problemu seimoje ir nusiraminimui nori dvasiskai pabendrauti. Pries vaziuojant i susitikima pasimeldziau Rojaus Trejybei ir AS ESU pagarbindama ir paprasydama jei geroves, atsiverimo. O sau, kad kalbetu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Galvoju kas benutiktu tikrai uzsispyrsiu ir garbinsiu melsiuosi susitikimo metu Rojaus Tevams ir AS ESU. Nes anksciau mudvieju susitikimo metu ji mano gyvu maldu neprieme, zvelge atsainiai, sakydama, kad tai mano stilius melstis. Kiek isklausiusi jos “pasiguodimo”, nors jautesi, kad kalba nuosirdziai, bet pasimetimas ir atsiprasymas tu kitu iskaudintu seimos nariu ime virsu. Klausiausi taip kaip ne as, o lyg buciau issalies nutolusi per atstuma ir i mane per klausa ejo visiskai kitoks kausimasis. Man tai buna jau ne pirmas kartas, kai nebegaliu priimti zemo daznio virpesiu, lyg buciau saugoma. Dar kiek paklausiusi svelniai ir atsargaiai paklausiau, gal noretu mano stiliaus maldomis pasimelsti uz ja pacia ir seimos narius, kurie susipriesino apimti baimes. Si karta ji maloniai sutiko. Sirdis jau sokinejo is laimes, nes pastarosiomis dienomis vis labiau norejau ir mintijau minti, kad atsirastu kas noretu kartu pagarbinti ir pasimelsti Rojaus Trejybei ir AS ESU.
Abi sedejome ant kilimo. Ir toliau aprasyti maldu dali tikrai truksta zodziu. Kazkas fantastisko vyko su manimi. Pradejus garbinti Rojaus Trejybe ir AS ESU uzliejo mane toks nuostabus jausmas, visas kunas ejo saltais siurpulikukais ir tokia palaima, kad net dabar rasydama vel ta jauciu. Ir tai tesesi visa maldos laika. Garbinimas liejosi taip naturalai ir is visos mano esybes, net zodziai buvo tariami kitaip nei garbinant kai bunu viena. Ir garbinau ir garbinau nenoredama niekada sustoti. Palaukusi pradejau padekos malda uz mudvieju susitikima, uz dalyvavima Rojaus Trejybes ir AS ESU ir t.t. Dar veliau prasymu maldoje prasiau geroves ir meiles virpesiu pajutimo viduje jos seimos nariams, uz ja pacia. Mano busena isliko visa ta laika apimta palaimos ir saltu maloniu virpesiuku fiziniame kune. Dar ilgokai buvau uzsimerkusi. Palaima neispasakyta, nors patalpoje buvo tik viena dvasios sese ir as. Didziulis skirtumas kai esi grupeje. Tai nuostabi patirtis kuri patvirtina, kad kur meldziamasi du ir daugiau keliama kvadratu.
Atsimerkusi truputi nustebau, kai pamaciau, kad dvasios sese zvalgosi ir vos nelaukia kada cia as uzbaigsiu. Jos paklausiu ka pajutai. Nu, sako neblogai ir pradejo vel apie savo jogas ir meditacijas. Sustabdziau ir papasakojau is katik gauto Algimanto mokymo forume, kaip nereikia nieko atsiprasineti. Nes ir pati jau buvau ipraturi amerikoniskai, kas tik netaip tuoj atsiprasau, nes jie cia taip iprate. Ir su nuostabiu patyrimu ir pavyzdziais papasakojau apie zodi “atsiprasau”. Ir kaip reikai pacioms gyventi skleidziant meile, kad nepakliuti i tokias nemalonias aplinkybes. Bandziau pasakyti apie atsiverima ir gyva rysi su Rojaus Trejybe ir AS ESU, apie baznytines pasenusias dogmas ir ritualus, bet turejau sustoti , nes ziuredama i akys supratau, kad dar nera pasiruosusi didesniai sviesai. Is viso to patyrimo dvasios sese tik pamokyma nuosirdziai ir tegalejo priimti. Tai supratau , kai atsisveikinant apkabinusi padekojo ir pasake, kad gavo labai daug pamokymu ir pajuto kazkokia neispasakyta palaima ir ramybe kuria as suteikiau. O juk mes visi zinome, kad ta palaima, ramybe ir meiles virpesiai ejo is Rojaus Trejybes, AS ESU. As buvau tik laidininkas, nes kalbejo MUSU TIKRIEJI TEVAI savo mylimiausioms dukroms. Nors maza sviesele, kuria paskleidziau vakar labai pakylejo ir nudziugino. Per minties derintoja dvasios sese net nesuvokdama gavo ta sviesa ir meile kurioje esame prausiami kiekviena akimirka, nes su malonumu ji pakviete susitikti kita pirmadieni dvasiskai pabendrauti. Zinau jau dabar busiu labiau ryztinga. Vaziuodama namo garbinau ir dekojau Rojaus Trejybei ir AS ESU uz ta maza spinduleli ir laseli sviesos, kuris verziasi susilieti i platu gyvos meiles vandenyna.
Su meile bukite visi apkabinti Laima.
LaimaJAV
2014-06-04 05:59:48
Noriu pasidalyti patirtimi, kuri yra tokia akivaizda apie atsiprasyma ir ka sako Algimantas. Kada as pirma karta isgirdau, kad nereikia atsiprasineti taikiau ir praktikoje. Kai budavo kokia tai situacija, kurioje as normaliai buciau atsiprasiusi, as nustojau ta daryti. Pritaikiusii praktikoje pastebejau, kad tai ko mus moko yra TIESA. As dirbau su Anna, kuri buvo is Filipinu ir ji buvo nenaturaliai mandagi. Kai kam tas labai patiktu, bet man saldus zmones niekada netrauke, nes jie yra netikri. Tai sita Anna be perperstojo atsiprasinejo musu darbdaves, kuri ne visda buvo teisi ir dare spaudima ir megavosi tuo, nes Anna atsiprasinedavo visa laika. Anna nespedavo padaryti visu darbu, bet ir neveluodavo, o darbdave vis primindavo ka ji turi daryti. Sitoji tuoj atsiprasydavo ir bereikalo, be jokio reikalo.Kada mes likome dviese as jai paaskinau, kad nereikia atsiprasineti pirmiausia del to, kad tu isnaudoji tam labai daug energijos ir sakau, pagalvok apie tai gerai ir elkis kaip tinkama. Ar tu girdejai, kad as atsiprasineciau. Jei ji man ka primindavo as sakydavau, gerai arba padarysiu tada, kai baigsiu tai ka darau, arba paklausdavau kam teikia pirmenybe, tai ta ir darysiu; bet jokiu atsiprasymu. Gal po kokios savaites ar daugiau ji man pasake, kad as esu teisi. Jai tas pasakymas neatsiprasineti liko mintyse ir pati jau savo patyrimu patvirtino man apie tai.
Ir paskutine mano patirtis paliudijo man tai, kad kuo labiau zmogus rodo ta vadinama nuolankuma ir atsiprasineja, tai tas kuriam siunciamas tas atsiprasymas augina sau ‘ragus’. Is manes tiesiai pradejo tyciotis viena mano kliente ir net vadino vardais, kurie jai ateidavo tuo metu i galva. Visa laika islikau rami ir pasilikdavau prie savo nuomones ir jai dar paaskindavau, kad kalbame apie viena dalyka ir nereikia sokineti prie keliu, visai nesusijusiu su sita situacija. Tai ji man pasake, kad skambins vadybininkei ir as prarasiu darba. Jai pasakiau:skambink, tik ziurek nemeluok, nes jei nemeluosi, tai tau paprasciausiai nebus, ka sakyti.
Viena ryta atejusi i darba, o jis pamainomis, mano kolege be perstojo atsiprasinejo tos pacios klientes. As nezinojau kas ten ivyko ir del ko ji atsiprasineja. Po pamainos perdavimo man, iseidama nuejo pas ja atsisveikinti ir vel pradejo atsirasymu tirade, as patraukiau ja uz rankos ir sakau, nustok atsiprasineti, juk jei pasakei karta tai ir gana, juk tai nei padauges nei pamazes.
O tai, kad as sitos savo klientes neatsiprasinejau atvede i visai kitoki bendravimo lygi. Ji ne tik, kad elgiasi kitaip, bet jau pradejo ziureti ir i mane kitaip, o viena diena pasake, zinojau, kad protinga… Kazkada dar anksciau buvau kalbejusi apie tai, kur zmogus eina po mirties ir ji tik susiierzino nuo to ir viskas tuo pasibaige. Bet viena diena ji nei is sio nei is to manes paklause: o ar mes galesime zinoti kas vyksta sitoje planetoje, kai musu cia nebus? Na, uz kokio milijono metu. Sakau, taip, tik atvykti cia mums nebus galima, manau, taip kaip televizoriu dabar kad ziurime, taip galesime uzmesti aki kas vyksta musu buvusioje planetoje. Tik kazin ar mums tas berupes labai, kai ten bus tiek veiklos. Ji nusipsojo ir iissidave, kad visgi, ka kalbejau jai rupi!
O pamaciusi ant mano atlapo Rojaus Trejybes zenkla paklause: o kas cia per zenklas?-sakau, Rojaus Trejybes-musu visu Dvasiniu Tevu Simbolis. O, gera gerai, daugiau nereikia,- tare ji.
Rita
2014-06-02 19:44:01
Atsiprasymas nezemina orumo, bet sutramdo puikybe.
Per tiek metu,net sito nesupratai. Kur tavo galva?
Simas
2014-06-02 18:58:41
Miela Laima, tavo aprašytas patyrimas yra labai akivaizdus, kaip nuoširdumas ir atsidavimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU užapvalina aštrius kampus ir užglaisto visus įplyšimus. Tačiau TARIU JUMS VISIEMS - NIEKADA NEATSIPRAŠINĖKITE NĖ VIENO, NET IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU.
Bet koks atsiprašymas - tai SAVOJO ORUMO PRARADIMAS, KURIS VISADA YRA TIK TUOMET, KADA JŪS ESATE GYVOJE JUNGTYJE RYŠYJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Nuoširdžiai pasikalbėkite su tais, kuriems norėtumėte paaiškinti PLATESNĮ KONTEKSTĄ, dėl kurio siauro matymo galėjo įisiplieksti konfliktinė padėtis.
Atsiprašymas - tai savęs ŽEMINIMAS, ir dar didesnis žemo dažnio virpesių skleidimas. Konfliktinė situacija įvyksta dėl to, kad išorinės aplinkybės padiktuoja jums staigius ir kitokius sprendimus, negu jūs iki tol jiems buvote nusiteikę. Jeigu jūs toje situacijoje SUKLYDOTE, tai kitą kartą tą klaidą ištaisykite, ir tiek, nieko daryti daugiau nereikia. Jeigu dar norite, galite kitiems dar paaiškinti, kokia buvo padaryta klaida, ir kokios buvo to pasekmės, ir kaip tą klaidą ištaisyti. Tai DĖL KO jums atsiprašinėti. Kad kaip katalikai muštumėte sau į krūtinę - aš kaltas, kaltas, labai kaltas. Jūs NIEKUO NEKALTAS. O sugrąžinti anos situacijos nebegalite, bet galite ateities akimirką pasielgti IŠMINTINGIAU IR ĮŽVALGIAU. Tai taip ir padarykite. Būkite nuoširdūs su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir ją atspindėkite savo GYVENIMU. O Rojaus Trejybė-AŠ ESU niekada nieko NEATSIPRAŠINĖJA. Tai ir jums tereikia labiau SUSILIETI su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nereikės atsiprašinėti.
Žiūrėkite, kaip NUOŠIRDŪS vaikai negali atsiprašyti, o tėvai reikalauja ATSIPRAŠYK, ATSIPRAŠYK, TUOJAU PAT ATSIPRAŠYK. Vaikas pats jaučia kad jis šitaip yra žeminamas, KAI IŠ JO REIKALAUJA ELGTIS TAIP NENUOŠIRDŽIAI IR NENATŪRALIAI. Ir jis labai greitai pradeda mokytis, kaip išvengti tokios nenatūralios jam būsenos, kuri jam yra sunki ir nepriimtina, o gi - pradėti apgaudinėti - tik spėjo ką padaryti ne taip, kaip nori tėvai, tuoj jis sako ATSIPRAŠAU. Ir konflikto išvengė, net mama pabučiavo, OI KOKS TU GERAS. O tai kad vaikas ugdomas žemo dažnio virpesių sąmonėje, kad jis SIRGS, AKLI TĖVAI NEŽINO IR NENORI ŽINOTI, SVARBU, KAD VAIKAS GERAI VYKDO KAIP IR ŠUO, jų komandas.
Todėl niekada nereikalukite savo vaikų ATISPRAŠYTI, nes jie elgiasi ne tiap dėl to, kad neturi patyrimo ir supratimo, todėl juo MOKYKITE, IR NET JEIGU JIEMS NEIŠEINA GERAI ELGTIS - JIE DĖL TO NEKALTI, TAI IR NEREIKALAUKITE ATSIPRAŠYMO, KAD DAR LABIAU NETRAUMUOTUMĖTE JŲ PROTO IR NESKANDINTUMĖTE JŲ SĄMONĖS Į DAR ŽEMESNIO DAŽNIO ENERGIJOS VIRPESIUS.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad NEIGIAMOS ENERGIJOS NĖRA, kaip nėra ir teigiamos energijos. YRA NEIGIAMOS EMOCIJOS, KURIAS SUKELIA ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ ENERGIJA, arba teigiamos emocijos, kurias sukelia aukštesnio dažnio energetiniai virpesiai.
Energija pasireiškia virpesių aukštesniu ar žemesniu dažniu, ir silpnesne ar stipresne galia, tuo tarpu tie patys virpesiai gali sukelti neigiamas arba teigiamas EMOCIJAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-06-02 16:52:40
Kiekviena diena klausausi jusu uzsiemimu ir gyvuju pamaldu. Vis girdziu Algimanto skatinimus,kad urantai pateiktu mokymus. Nors paskutinemis dienomis vis daugiau grimstu i tyla. Visiskai nesinori kalbeti. Galvojau ,kad esu praradusi net iskalbingumo dovana. Bet ne. Nes kalbeti betko jau senai nesinori.
Sia savaite man teko laime pateikti mokyma ir savo darbelyje dviems dvasios sesems.
Kai visuomet pradejau savo gyvenimo ryta pagarbindama Rojaus Trejybe ir AS ESU ir melsdama geroves visiems broliams ir sesems kuriuos siandiena teks susitikti savo gyvenimo kelyje, visoms klientems ir toms merginoms sukuriomis teks sia dienele dabuotis ir t.t. Zinojau , kad ta diena turesiu klientes, kurioms reikia daugiau demesio ir vidines stiprybes aptarnaujant jas su meile.
Kai atejo mano antroji dienos kliente pavelavusi is po veido susitvarkymo desimt minuciu, savo viduje pajutau nerima ir itampa zinodama ,kad turesiu skubeti aptarnaudama ir nebus jau geros kokybes. Aktore pasirodo nekokia . Tai parode mano veido israiska. Galvoju , einam jau eiman greiciau i pedikiuro kede. Nors zodziu nebuvo pasakyta jokiu. Tai mate kosmetologe is mano veido israiskos. Tai truko gal viena ,dvi minutes. Po akimirkos visiskai nurimau ir atsiverusia sirdimi imiausi daryti savo iprasta darbeli ir likusias dvi valandas kliente buvo laiminga ir dvasiskai pakelta. Mat dirbu ne viena, o su Rojaus Trejybe ir AS ESU. (Mano aptarnaujama dvasios sese viena is tu, kuri gavo i rankas Jezaus Kristaus “ Kalbu Jums Vel”apreiskima. Beje pries dvi savaites grazino knyga ,nes baime prarasti baznytines dogmas ir ritualus uzvalde labiau nei sviesa ir meile. Ta karta ji gavo pamokyma is manes, net truputi susigedo. Myliu ja koks bebutu jos pasirinkimas. Ir tai ja truputi stebina, nes jauciu nuleidziamas akis ir baime). Su kliente atsisveikinome apsikabindamos. Visa likusi darbo laika ,juciausi rami ir pakyleta,nors buvo labia uzimta. Net neturejau laiko pasikalbeti apie sia situacija su kosmetologe. Jauciau is jos sklindanti nerima, susierzinima, net pykti. Beje esame artimos, ji net skaito apreiskima Jezus Kristus “Kalbu Jums Vel”. Ir tik baigentis dienai ta pati kosmetologe pribegusi isliejo visa nepasitenkinima, kaip as negraziai ir netaktiskai priimiau dienos pradzioje is jos atvesta kliente. Kaip ji visiskai nekalta ,kad pavelavo aptarnaudama desimt minuciu , nes velavo ta pati klijente ir kaip visa tai ji papasakojo salono menedziarei t.t. visa tirada. Lyg juokais , lyg rimtai reiske man priekaistus. As stovejau ir su sypsena klausiausi. Viduje buvo RAMU ,RAMU . Nes tam buvau pasiruosusi. Isklausiusis apkabinau, atsiprasiau ir nukeliavau toliau darbuotis. Stai galvoju. Geras pamokymas. Tikrai kartais per stipriai paspaudziu savo moterytes, kad neveluotu i susitikima pasigrazinti. Vaziuodama namo pasimeldziau palinkedama geroves sios situacijos dalyviams. Mintyse ilgai dar svarsciau ir galvojau kas cia istikro netaip.
Kita ryta garbinant Rojaus Trejybe , AS ESU ir meldziantis nedave ramybes vakar dienos ivykis. Vis galvojau ka turiu pasakyti savo dvasios sesems. O jau vaziuojant i darba tikrai zinojau ka kalbesiu, mintys liejosi pacios. Tik pagalvojau ,kad gerai butu tai pasakyti ir kosmetologei, ir menedzerei kartu.
Uzeinu i kabineta pas savo salono vadove ir jau bepradedant tarti pirmus zodzius ,net nekviesta ateina ir ta pati kosmetologe. Viskas buvo sudeliota.
Stai mano kalba joms:
Smagu ,kad esate abi kartu. Noriu pasikalbeti apie vakar dienos ivyki su mano aptarnaujama kliente, kuris sukele tiek nerimo. Jus abi zinote,kad jus labi myliu. Myliu is visos savo sirdies. Noriu jusu atsiprasyti uz du dalykus. Atsiprasau, kad jums matant pasielgiau su savo kliente netaktiskai. Jus tai suerzino ir sukele nepasitenkinima. Nors galutinio rezultato po aptarnavimo jus net nematete ir nezinote. Kokia ji laiminga isejo is salono. O pykote ant manes visa diena ir slapcia skersavote noredamos kuo greiciau mane pamokyti. O tuo kartu as savo klaida supratau per dvi minutes ir ja istaisiau aptarnavimo begyje paskleisdama dvigubai daugiau meiles ir sviesos i jos sirdi , i aplinka ir net jums abiems dienos begyje. Kita mano klaida uz kuria atsiprasau, kad jus pastumejau i negatyvias mintis ir jausmus kuriais gyvenote visa diena ir net dabar dar kunkuliuojate kaip verdama sriuba. O tu mieloji sese ,vakar net visa diena aptarnaudama ir grazindama veidelius kitoms klientems skleidei nerima ir net pykti, nepasitenkinima mano adresu. O as taves net nekaltinau ,nes zinojau, kad pati kliente velavo jau net pas tave. Pagalvok, mieloji, kokia negatyvia energija tu skleidei i aplinka. Kokia negatyvia energija masazavai klienciu veidus ir kokia tavo buvo darbo kokybe, kai viduje virei nepasitenkinimu. Ir tik nuo jusu dvieju ta diena kiek gausiai pasklido negatyvios energijos visiems salone ir tiems kas uzesjo i salona . Ir negana to, jus dar ir kitoms merginoms pasakojote apie mano bloga aptarnavima. Skubedamos kabutese mokyti mane, pamirsote kuo pacios gyvenote visa diena ir iki siol, kol nesuzinojote tiesos apie si ivyki. Apkabinu jus su meile ( tai padariau ir fiziskai), bet sioje situacijoje nukentejote jus laisva valia pasirinkdamos. Pasirinkdamos apkalbas ir pykti. Ir man labia gaila, kad negalejau anksciau jums paaiskinti vakarykscio ivykio. Neskubekite su isvadomis visose aplinkybese kokias tik pamatytumete, nes neturite nei maziausio supratimo kas yra suplanuota MUSU VISU MYLIMO TEVO. Daug kartu jums abiem esu sakiusi, kad esate pilnos baimes. Nebijokite ,o istikro gyvenkite sirdimi. Dabar meile isreiskiate, kaip jusu salyje iprasta, tik zodziais. Mylekite sirdimi ir visi tai pajus, nes skleisite meile . Po pamokymo dvasios sesiu veidai buvo pasikeite. Susijaudinusios ir mazumele paraudusios padekojo. O viena net pasake. Kalbejai kaip Jezus. Nusijuokeme apsikabinome ir issiskirsteme. Visa diena abi venge mano zvilgsnio.
Bukite visi apkabinti Rojaus Trejybes ir AS ESU meile. Laima is JAV.
LaimaJAV
2014-06-02 07:05:43
Kaip ir per kiekvieną popietę darbe išeinu pasivaikščioti ir užvalgyti, ir kaip kiekvieną kartą prieš tai trumpai kreipiuosi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, atsiduodama Jos vedimui iš vidaus. Šį ketvirtadienį, tik išėjus į gatvę, pirmiausia man atėjo mintis užeiti pas dvasios sesę Teresę, išgerti šviežiai spaustų sulčių. Kada giliau ir dažniau atsiveriu, pajaučiu, kad man reikia mažesnio maisto kiekio ir gyvybingesnio, nes gausesnis ir riebesnis maistas sukelia didelį sunkumą kūne, sunkiau mąstyti, sunkiau atsiverti Dvasiniams Tėvams. Taigi užėjusi pas ją užsisakiau sulčių, pasitikėdama jos profesionalumu ir pajautimu šioje srityje, ir gavau labai gaivių sulčių stiklinę. Atsisėdusi ten pat sulčių barelyje prie staliuko kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad užlietų šį gėrimą savo gyva energija, kad gerčiau švarų gėrimą, o tada pamažu mėgavausi sultimis. O tuo metu įeina į sulčių barą tai vienas, tai kitas žmogus, išgeria sulčių ir išeina. O aš jau irgi per tą laiką išgėriau savąsias, ir taip viduje ramu buvo, tokia ramybės palaima užliejo, kad realiai jaučiau, kaip niekur nenoriu eiti, nėra jokio skubėjimo kažkur bėgti. Ir aš sėdžiu taip apimta nuostabios ramybės būsenos, ir užeina moteris, o po jos dar kita su tuo pačiu tikslu, nori atsigaivinti šviežiomis sultimis, nori būti sveikesnės ir gražesnės, tik nežino, kad tam neužtenka vien sulčių, reikia pagirdyti save ir gyvuoju vandeniu, atsigeriant iš Gyvybės Šaltinio.
Ir štai antroji moteris išgėrusi sultis prieina prie mano staliuko, kur aš sėdėjau, tiesdama ranką į stiklinį ąsotį su vandeniu, pastatytu visiems lankytojams atsigerti, sakydama, jog girdėjusi šis vanduo yra įkrautas gera energija, šventas kaip iš Lurdo, ir ji norinti atsigerti. Įsipylė, atsigėrė, o aš ir sakau, kad ji ir pati gali prieš gerdama vandenį namuose pasimelsti, nuoširdžiai ir savais žodžiais, štai taip kaip mudvi bendraujam, ir jis prisipildys gyvos energijos, meilės. Moteris susidomėjusi žiūrėjo į mane, klausėsi, o aš dar pridūriau, kad melstųsi Rojaus Trejybei. Iš jos veido išraiškos pamačiau, kad pasakiau dar negirdėtą NAUJIENĄ. Ji truputį suraukė kaktą ir kiek nustebusi manęs paklausė „O kas tai yra?“ Aš paaiškinau, kad Rojaus Trejybė yra išplėsta Kūrėjo samprata, ir tuoj pat gyvai pademonstravau, kreipdamasi į Rojaus Trejybę trumpa malda, kad aiškiau būtų. Po to pasakiau, kad štai tuomet toks vanduo bus šventas, šventesnis nei Lurde. O tada ranka parodžiau į didžiulį ženklą, iškilmingai pakabintą ant baltos sienos, už besidarbuojančios Teresės nugaros, sakydama „Matot? Tai ir yra Rojaus Trejybės ženklas, turintis didžiulę energetinę, gydomąją galią“. Ir moteris, su susidomėjimu pažiūrėjusi į jį, nuoširdžiai tarė „Ir aš tokio noriu“. O tuomet aš nurodžiau mūsų svetainės adresą, kurį atsidariusi iš karto prieš savo akis išvys šį Rojaus Trejybės ženklą. Ji užsirašė ant lapelio, ir dar pridūriau, kad Urantija – tai mūsų planetos pavadinimas. O moteris vėl kiek suraukusi kaktą nuoširdžiai ištarė „Aš nežinau tokio“, bet aš jai tvirtai patikinau „Bet aš žinau“. Ir mūsų pokalbis baigėsi nuoširdžiu jos juoku, kad štai kiek daug šviesos ji gavo, ir kokį šventą vandenį gėrė. Išmetusi stiklinėlę į šiukšliadėžę linksmai atsisveikino ir išėjo pro duris, išėjau ir aš.
Eidama jaučiau mane užpildantį nuostabų dvasinio pasitenkinimo ir stiprybės jausmą, mane užliejantį. Nė nepajutau, kaip pasiekiau parką. Oras tą dieną buvo žvarbokas, pūtė šaltas vėjas, bet jaučiau tokią ramybės ir palaimos būseną, kad kojos nejučia atvedė prie suolelio. Atsisėdau ant jo ir pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, jausdama Jai meilę, dėkingumą už tokį patyrimą. O garbinimo metu užliejo tokia stiprybė, galia, meilė, ramybė, žodžiais sunku išreikšti dvasinę būseną. Tai buvo nuostabus vienovės pajautimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Grįžusi į darbą susimąsčiau, koks subtilus yra Minties Derintojo vedimo pajautimas iš vidaus, nukreipiantis ten, kur galėčiau pasireikšti, pasidalindama gyva dvasine šviesa ir tiesa, kuria gyvenu. Ir patiriu, kaip gera ja dalintis, iš meilės visų gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2014-05-31 00:23:44
Mielieji, paskutiniu metu jaučiu vis didesnį spaudimą iš Aukščiau rašyti į Dvasinių mokytojų ruošimo forumą.Ir praeitą savaitę galvoju, ką čia tokio prasmingo parašius – o gi vėl turiu nelinksmą patyrimą .
Mano žemiškasis sūnus, kuriam neseniai suėjo 19 metų, kaip ir dauguma jaunuolių ,mėgsta greitį.Prieš gerą pusmetį išsilaikė vairuotojo teises ir važinėdavo itin savimi pasitikėdamas ,viršydamas leistiną greitį.Kad ir kiek aiškinom su jo žemiškuoju tėvu apie galimas tokio vairavimo pasekmes, viskas ,kaip sakoma, pro vieną ausį įeidavo, pro kitą išeidavo. Ir štai vieną penktadienio rytą, važiuodamas į mokyklą ties prasidedančia miesto riba, sūnaus mašina smarkiai trenkėsi į priešaky buvusį automobilį, kuris ruošėsi daryti manevrą į kairę.Tik Apvaizdos dėka ,žmonės nenukentėjo, nes greitis buvo didelis, smūgis – stiprus .
Senoje sūnaus mašinoje nebuvo oro pagalvių, o saugos diržas tik paskutiniu momentu užsifiksavo ir neleido jam išskristi pro priekinį stiklą. O kas svarbiausia, kad priekyje esančioje mašinoje, ant galinės sėdynės sėdėjo dvi mažametės mergaitės. Ir kaip vėliau išaiškėjo – nes ta mašina važiavo mūsų sodo bendrijos gyventojai – tą rytą viena dukrelė, kaip niekada, teisingai užsidėjo saugos diržą.
Žinoma, sukrėtimas, išgąstis buvo didžiulis visiems.Ir dar paminėsiu kelias sąsajas, kurios – ne šiaip sutapimai, nes mes, urantai, žinome ,kad sutapimų ir atsitiktinumų Kūrinijoje nebūna, bet yra ženklai iš Aukščiau.
Tai va, šitos dvi mergaitės, avarijos išvakarėse pas mus buvo trumpam užėjusios, ir aš jomis taip džiaugiausi, nors ateina jos labai labai retai.
Kitas dalykas, su kuriuo ir anksčiau yra tekę susidurti, tai – anksti, tą avarijos rytą, prieš šeštą valandą, mane iš miego pažadino skambutis į duris, kurio realiai nebuvo ,nes gyvenam nuošalioj vietoj ,o ir šuo būtų sulojęs.Esu jau anksčiau patyrusi, kad šis ženklas praneša apie nelaimę. Jeigu neklystu, tai – impulsai-virpesiai iš viršsąmonės pasiekia sąmonę, ir taip mirtingasis įspėjamas apie būsiančius sukrėtimus.
Nerami dėl sūnaus vairavimo aš buvau visą savaitę prieš avariją, ir tą rytą raginau jį prasiplauti akis ,išgerti žaliosios arbatos.Po to jis sakė, kad, jei būtų laukęs kol atvės arbata, gal tas nebūtų įvykę.
Bet aš žinau, kad taip jau buvo suplanuota mūsų Kūrėjo, nes sūnaus vairavimo būdo pakeisti kitaip neįmanoma, kaip tik per tokį patyrimą.
Ir kas keisčiausia, kai paskambino ir pranešė apie avariją, aš nebuvau itin išsigandusi, buvau nuraminta.Iš Minties Derintojo atėjo mintis, kad viskas kontroliuojama ir viskas jau vyksta.
Paskutiniu laiku aš dažnai prašydavau ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU , kad sūnus iš kelių ‚, erelio – gaidelio“ taptų atsakingu, saugiu ir patikimu vairuotoju.
Taip pat man Minties Derintojo buvo pasiūlytas sprendimas, kaip dar labiau padėti sūnui tapti kantresniam, mąstančiam apie saugų vairavimą. O gi, nevažiuosiu su juo tol – nes pati nevairuoju – kol išgirsiu iš aplinkinių, kad mano žemiškasis sūnus ,,nebelaksto“ ;nors anksčiau dažnai mane jis veždavo.
Priežastys, kodėl jaunimas , ir ne tik, nepaiso kelių eismo taisyklių, yra neatsakingi kelyje, slypi giliau – visi jie gyvena be ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, vedami gyvulinio proto.
Ir mūsų atveju – vėlai pradėjau vesti sūnų į Šviesos ir Gyvenimo kelią, nes ir pati ne taip jau seniai JĮ radau.
Bet ne viskas dar prarasta.Tas įvykis turėjo būti sūnui didžiulė pamoka, ir viliuosi, kad turės įtakos jo gyvenimui.Čia ir man priminimas, kad atsiduočiau Kūrėjo valiai, daug ko pakeisti negaliu, kad pasitikėčiau Juo, nes – Viskas Jo Rankose.
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2014-05-29 16:28:51
Mielieji, įdedu ką tik man atsiųstus Laimos iš Amerikos aprašytus tokius gyvus patyrimus. Skaičiau ir jaučiau nuostabų ir giluminį TIKRUMĄ savo viduje, KOKS REALUS yra GYVASIS kelias, KADA MES PATYS ESAME PABUDĘ DVASIOJE. Štai tik tada mes ir pradedame veikti kiekvienoje buitinėje situacijoje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Būtent šitaip ir numato Rojaus Trejybės-AŠ ESU evoliucinis planas, kad gyvasis kelias taptų TIKROVE kiekvienam.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
------------------------
Mielas Algimantai.
Kreipiuosi i tave sveikindama ir apkabindama broliska meile.Visa sirdimi noriu tave aplankyti savo patyrimasis ir isgyvenimais.
Tai diziausia dovana, kad galiu kalbeti jums, net ir taip toli gyvenant nuo jusu gyvo zidinio is kurio sklinda gyva sviesa ,siluma ir meile- mielieji urantai ir visi broliai ir seses davsioje.
Kuo daugiau atsiverent Rojaus Trejybei ir AS ESU pleciasi kosmine izvalga, sferinis mastymas ir supratimas. Matau tai ko anksciau nemaciau, o jei maciau ignoravau, nes taip lengviau.
Praeita savaite teko laime aptarnauti viena dvasios sese, kuriai dariau pedikiura. Kliente beveik nauja, susitikimas buvo tik antras. Paprasta, nuosirdi ,tyli moteryte. Kaip visuomet dirbdama tyliai garbinu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Jauciau einancia itampa is tos klientes ir salia kitoje pedikiuro kedeje sedincios klientes. Pradejau daryti masaza. Paprastai visos uzsimerkia. Masazo metu pradejau melsti geroves savo klijentei, pajutimo meiles virpesiu viduje, pasitikejimo ir itikejimo tais virpesiais. Meldziau, kad Rojaus Trejybe ir AS ESU dirbtu mano rankomis. Tuoj pat pajutau, kad lyg masazuoju ne as. Rankos pradejo dirbti taip lyg liestu visa gilumini audini ir net kaulus. Tapo taip idomiu. Nor teko tai patirti jau ne viena karta. Kad net pradejau zaisti zaidima. Dekoju ,meldziu geroves ir kartu zaidziu. Po vienos kojos masazo klijente atsimerke ir sako ,kad kazkas fantastisko uzliejo ja. As palenkiau galva ,nusisypsojau ir toliau emiau masazuoti kita koja. Galvoju cia jau gerai einasi pasiusiu meiles virpesius kitai klientei kuri po pedikiuro uzbaigimo tiesiog sedejo pedikiuro kedeje ir lauke kol apdzius nulakuoti naguciai. Ji sau kazka skaityneja ar zaidzia savo mobiliuoju telefonu budama ganetinai garbingo amziaus. Emiau siusti meiles virpesius ir jai. Meldziau geroves ,sviesos, kad viduje pajustu Rojaus Trejybes ir AS ESU meile, ja itiketu ir pasitiketu, kad padetu ta telefona i sali ir pasimegautu ta siunciama meile. Ir ka jus manote, per akimrka telefona padejo ir uzsimerke ir ta kita kliente. Tai dariau be pertraukos tik koki desimt minuciu. Atmosfesa tapo tokia rami, kvapni. Tikrai visiskai kitokia.Dar priedo visada spa patalpoje groja raminanti muzika. Net truksta zodziu tai aprasyti. Baigesi masazo laikas. Abi klijentes atsimerke ir sako,kad tai buvo kazkas nepaprasto kaip is netikro gyvenimo net nesinori pareiti. O as joms sakau, kodel sakote, kad ne is tikro gyvenimo. Kaip tik tai ir buvo tikras gyvenimas. Nes dabar visi gyvename iliuziniame gyvenime, o jus kaip tik ir buvote tikroje akimirkoje kas esate. Ta klijente kuri ne mano tuoj pat susirinko daiktus ir isejo atsisveikindama kaip apakinta nuo sviesos. O su savo aptarnaujama dvasios sese emiau kalbeti daugiau, nes nuosirdziai pritare mano zodziams. Pasirodo dirba mokytoja, ir daug skaito. Priklauso knygu klubui ar tai bureliui. Ir nieko nelaukus drasiai pradejau pasakoti apie apreiskimo knyga “Kalbu Jums Vel”. Koks tai nuostabus ir gyvas sviesos saltinis, kuris pades jai kaip tik darbe dirbant su vaikuciais ir t.t. Padaviau jai i rankas pavartyti, nes pareiske nora. Lakuoju nagucius ir meldziu susijaudinusi, kad turi tokia laime savo rankose, sviesa ir meile dar didesne sklindancia is apreiskimo saltinio. Palikau ja viena spa patalpoje keletai minuciu, kad pagalvotu ir priimtu sprendima paimti knyga ar ne. Nekiek nenustebau kaip paskubomis isbego, sakau isbego net neatsisveikinusi is salono palikdama ta meile ir sviesa ant staliuko. Jauciau savo izvalga, kad apakino ir nudegino ja ta sviesa Buvo liudna, kad dar viena dvasios sese taip pareiskusi nora sviesai isisgando tikros sviesos. Zodiai ir norai buvo grazus, o gavusi i rankas sviesa nudege ir pabego toliau gyventi bandos gyvenima, nes tas kelias legviausias. Buvo smagu, kad neplanavusi, o atsidavusi vedimui Rojaus Trejybes ir AS ESU paskleidziau sviesa dar vienai davasios sesei.
Ir ta pati vakara po darbu sustojau i sveikuoliska parduotuve kazko nusipirkti. Buvo jau puse devyniu vakaro. Isejusi is parduotuves sedau i masina ir stumiuosi pamazu atbulomis is aiksteles. Girdziu diziuli garsa “BUMT” Na nieko nemaciau, jokios masinos. Zinau atsitrenkiau. Ziuriu per veidrodeli gale kita masina atsitrenke i mane. Truputi atitraukiu masina i prieki ir islipau. Pirma mintis kuri aplanke. O, RANKINEJE IR BEJE MASINOJE TURIU JEZUS KRISTUS “KALBU JUMS VEL” KNYGA VALIO. Visiskai negalvoju apie masinas. Tik tarp kitko paziurejau i tos moterytes masina lyg zinodama is vidaus , kad nieko nenutiko, jokios zymes.
Savo masina net pamirsau paziureti. Apkabinau ta dvasios sese ir raminu. O ji juodaode ir tokia maloni, nuosirdi. As ir vel ja apkabinu. Visa savo sirdimi jauciu lyg ja pazinociau kaip pacia artimiausia nor matau pirma karta. Nieko nelaukusi sakau jai, kad tau reikia labai vienos knygos ,kuria as turiu ir tau padovanosiu. Ji visiskai nenustebo tik truputi sutriko. Pasakiau kas tai per knyga ir padaviau paemusi is rankines. Abi pradejome juokti ir dekoti ta kart Dievui. Tik tada sugalvojau paziureti kaip mano masina ar nesugadinta to smugio. Musu abieju nuostabai jokios zymeles kaip nieko nebuta. O smugis buvo nemazas su diziuliu garsu. Dar pasikalbejusios isiskyreme kaip dvi sese su dziaugsmu.
Koks nuostabus vedimas. Net netikeciausiu budu suvedama su tais broliais ir sesemis kuriuos turime pamatyti susitikti ir paskleisti Rojaus Trejybes ir AS ESU sviesa, meile geraja naujiena tam kam reikia labiausiai. Tikrai zinau, kad ypac tos mazos avarijos metu kalbejau ne as. Ir mintys buvo sudeliotos ir vedama buvau su diziule apsauga tais keliais kuriai turejau eiti ir skleisti meile. Ir toliau vaziuodama ir namuose meldziausi taip nuosirdziai uz gautus tokius patyrimus ir isukius, kurie iki gelmiu sustiprina ,istiesina ikvepia tolimesniam ejimui gyvuoju keliu.
Su meile Laima.
Patyrimas tramdant gyvulini prota su Rojaus Trejybe ir AS ESU.
Sestadieni musu salone taip verda darbas, kaip skuzdelyne pries lietu. Mano astuoniu valandu darbo laikas buna pripildytas klijentu be jokio tarpelio, net vandenukui atsigerti. Zinoma salono atmosferoje tokiomis dienomis ypac sklando itampa. Bet eidama gyvuoju keliu jau ryte dar namuose pagarbinu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Paprasau geroves visiems ta diena klijentams , kurie tik aplankys musu salona ir savo klientams, kuriuos aptarnausiui, ir kartu dirbancioms merginoms, ir visiems ka tik teks susitikti ta diena kelyje. Prisipildau ramybes ir laiminga keliauju i bendra kuryba su Rojaus Trejybe ir AS ESU. Tokiomis dienomis jauciu begaline pagalba ir vedima is vidaus. Geriu ir megaujuosi ta meile ir sviesa kuri mane veda. Padeda sutramdyti , net labiausiai priekabias klijentes.O ju turiu jau daugeli metu ateinancias kiekviena sestadieni. Pamokymo ir patarimo daznai pas mane ateina pasiklausti net jaunesnes dvasios seses kaip elgtis sudetingose situacijose su klientais. Su dziaugsmu ir malonumu dalinuosi, nes visuomet bunu paprasiusi Rojaus Trejybes ir AS ESU , kad kalbetu mano lupomis tai ka as turiu pasakyti ta diena ar ta karta broliams ir sesem.
O paciai, kaip tik pradeda imti virsu gyvulinis protas, meldziuosi ir prasau dar didesnio atsiverimo, prisipildymo Rojaus Trejybes AS ESU meiles, meiles ir tik meiles tokios kaip mus moko- VISIEMS VIENODOS. Kaip pati sau kartais pasakau- puskuoju, bet dedu kasdienes pastangas kiek pajegiu.
Ir ta praeita sestadieni aptarnavau jauna septyniolikos su trupuciu metu panele. Tvarkiau dirbtinus nagucius. Pas mane ji buvo uzsirasiusi tik keturiasdesimt penkiom minutem. As zinojau, kad laiko per mazai. Paprastai reikia vienos valandos, o kartais ir daugiau tokiam patvarkymui naguciu. Bet tai ne jos kalte ,ji nezinojo kiek reikia laiko tokiam darbui. Galvoju veluosiu, bet kitai klientei darysiu pedikiura, pasivysiu laiko atzvilgiu. Butu viskas gerai, dirbau rami. Bet kaip ta jauna panele pradejo reikalauti ir pati nezinodama ko nori ,tokiu spalvu kokiu ji norejo, mes salone neturime. Man pradejo viduje kilti toks keistas kasnis. As ji nuriju ir toliau rami, sypsodamasi siulau visa geriausia ka jai galiu padaryti. Tai zinoma uzime laiko, vietoje keturiasdesim penkiu minuciu visa valanda penkiolika minuciu. Visa laime dirbant si darba patirtis ismoke klijentams neparodyti vidines busenos, bet tai nieko nereiskia ,kad ji neegzistuoja virpesiais. Ta karta kaip niekada pradejau viduje virti. Pasireiske viso gyvulinio proto “grazybes”. Mintimis burnojau ir ant tos panele ir ant bendradarbes. Bandziau suversi situacijos problema kitiems, bet tik nesau. Sukilo ir viso gyvulinio ego “dziugesiai”. Visa tai suvokiu vidumi, bet nieko negaliu padaryti, kad sustabdyciau to isisgandusio gyvulio pasireiskima. Pradejau kreiptis I MUSU VISU TEVA. Visa laime, kad sekanciai klijentei reikejo daryti pedikiura. Tuo metu buna truputi laiko sudelioti mintis. Kiek turedama laiko ( o jo buvo tik mazos akimirkos) kreipiausi tik i Rojaus Trejybe AS ESU. Toks jausmas ,kad tave drasko kazkas is vidaus. Bet drasko taip ,kad norisi pasikasyti pacius kaulus. Visa tai pasireiske net per fizini kuna. Ziuriu nepadeda. Tuo metu is TEVO atejo mintis kalbinti ir raminti ta gyvuliuka esanti manyje. Kaip tik prasidejo klijentes koju masazas. Galvoju, juk as negaliu masazuodama perduoti tuos zemo daznio virpesius savo dvasios sesei. Perduoti ir i aplinka, juk tai ne is Rojaus Trejybes AS ESU. Mintis nukreipiau i vidu sakydama – nu mazas gyvuliukai ir ko gi tu taip issigandai. Myliu tave, bet si karta tu turi uzleisti virus Rojaus Trejybes AS ESU meilei ir sviesai, tai mano laisvos valios pasirinkimas. ATLEIDO SPAUDIMA VIDUJE. Tuo kart galejau jau garbinti ir melsti sviesos ir geroves visai aplinkai. DEKOJAU ROJAUS TREJYBEI IR AS ESU VISA SIRDIMI IR TAI GALEJAU DARYTI JAU IS VIDASUS ATSIVERDAMA. UZLIEJO RAMYBE PASITIKEJIMAS IR MEILE. VEL NOREJOSI APKABINTI KIEKVIENA. Ta klijente apkabinusi isleidau po aptarnavimo kaip visuomet su MEILE. Buvo nuostabu sugrizti i tikra gyva gyvenima su ROJAUS TREJYBE IR AS ESU.
Po darbu pradejau mastyti. Kaip veikia gyvulinio proto pasireiskimas. ACIU, man teko laime tai izvelgti ir nieko nelaukus uzkirsti zemo daznio virpesiu pasireiskimui ilgesniam laikui. O JEI NE ! Kaip dauguma broliu ir sesiu siuo metu gyvena Urantijos planetoje gyvulinio proto ir inkstinktu vedami . Tai ir matosi rezultatas musu planetoje. Isplestu zvilgsniu zvelgiant, visi isisgande, vienisi , be meiles, kupini baimes. Meiles iesko jos reikalaudami, bet ne duodami .Tik paleisk gyvuliuka is narvelio, tai ir kito brolio ar seses akyje maziausias sapelis matosi. Tuo metu netinka niekas kas vyksta aplink tave. Kiti ir kalba ne taip kaip tu nori girdeti, ne tokius zodziu vartoja , ir daro neta ka tu nori matyti. Viskas ne pagal tovo sukurta gyvulinio proto plana. TIKRU TIKRIAUSIAI GYVAS KELIAS , KURIAM MES ESAME PAZADINTI , BEGALO SUNKUS. BET JIS TIKRAS. DEDANT KASDIENES PASTANGAS PASIMATO REZULTATAS, KURIS IKVEPIA DAR DAUGIAU, APDOVANOJA TA NUOSTABIA BUSENA , TUO TIKRU JAUSMU GYVENIMU SU ROJAUS TREJYBE IR AS ESU. Myliu jus dar labiau nei iki sios akimirkos. Ir apkabinu jus visus broliai ir sese ta vienintele tikraja ROJAUS TREJYBES IR AS ESU MEILE.
Su meile, Laima.
Algimantas
2014-05-27 09:25:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.