Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Noriu pasidalinti nuostabiais patyrimais, susijusiais su materialiu pirkiniu.Viskas pasidėjo nuo to, kad maždaug prieš mėnesį man atėjo mintis, jog noriu pirkti automobilį, kad galėčiau savarankiškai vairuoti ir nebūti priklausoma nuo žemiškųjų tėvų, kurie važinėja į sodybą kiekvieną savaitgalį, ir penktadieniais, o aš irgi noriu ten važiuoti, bet man neišeina prie jų prisiderinti, tektų tada nebelankyti nei Urantijos grupės, nei Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Šventovės, nes noriu ir jiems padėti, ir tuo pačiu gamtoje pasibūti. Kai aplinkui supa vien beržų šlamesys ir pušų ošimas, kai medžių, gėlių ir žolynų kvapai pakylėja dvasią, kai rytais ir vakarais nuostabiausiais balsais suokia paukščių choras, tai kaip gi galima nepasiilgti tokio gamtos prieglobsčio, kai mieste gyvendama šitokio malonumo nepatiriu, čia pilna vien žemo dažnio energetiniu virpesių, kurie suspaudžia, išsunkia, ir nėra tyro švaraus oro, kad galima būtų su malonumu įkvėpti. Bet labai noriu ir toliau turėti galimybę ateiti tiek į Urantijos grupę, tiek į Gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, kur man atveda reali dvasinė trauka iš vidaus. Taigi visų tokių minčių vedama aš nuoširdžiai ir kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, prašydama Jos Apvaizdą pagalbos, kad padėtų man išspręsti šią situaciją, kad man padėtų surasti ir įsigyti kokybišką, patogų automobilį. Išsakiau šį ketinimą atvirai ir nuoširdžiai, ir gal dviem savaitėm apie jį pamiršau.
O tada vėl prisiminiau, ir prasitariau apie savo ketinimą pirkti automobilį žemiškiesiems tėvams. O mano žemiškasis tėvas pažinojo žmogų, kuris užsiima automobilių verslu, ir susisiekus paaiškėjo, kad šis kaip tik šiuo momentu turi tokį rekomenduotiną automobilį, ką tiktai gavo. Aš jau tą pačią savaitę sumaniau nuvažiuoti į Uteną į automobilių turgų jo apžiūrėti. Po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, susiruošiau į kelionę, ketinau nuvykti tiesiai į Uteną autobusu. Atėjau į stotelę ir man belauksiant tarpmiestinio autobuso, neužilgo prie manęs priėjo vyras ir paklausė, ar aš noriu važiuoti į Uteną! Aš net perklausiau, ar jis tikrai ten važiuoja, o vyras tvirtai patikino, kad kaip tik ten važiuoja, ir sustojo paimti pakeleivių žmonių, kad būtų neliūdna vienam važiuoti. Paėmė dar vieną pakeleivį. Aš įsėdusi į automobilį prieš tai pasimeldžiau, o kelionė buvo tikrai rami, saugi, ir greita. Ir nors vyras nebuvo labai kalbus pašnekovas, bet iš trumpo pokalbio jaučiau jo nuoširdumą ir paprastumą.
Utenoje manęs laukė žemiškosios šeimos nariai. Pamačiusi savo pirkinį gyvai, pajutau, kad jis man tinka, nereikėjo rinktis jokio kito, tiesiog iš karto šis tiko, visapusiškai. Visus reikalingus dokumentus sutvarkė labai greitai ir kokybiškai. O šią savaitę šeštadienį po gyvųjų pamaldų atvykusi į sodybą jau atsisėdau už vairo. Ir štai tada labai susimąsčiau, kaip greitai ir su mažiausiomis pastangomis, man net visai neieškant, atsirado kaip tik toks automobilis, kokio ir ieškojau. O pardavėjas kaip tik tokį turėjo, nes pats kruopščiai atrinko, prieš atgabendamas į automobilių turgų. Mane stebino visa situacija, kad viskas įvyko labai greitai, gerai ir tvarkingai. Iš tikrųjų, aš automobilio niekur ir neieškojau, kaip įprastai žmonės ieško ir renkasi. Taigi labai susimąsčiau, kaip nuostabiai veikia Apvaizda, net perkant materialų pirkinį, visas aplinkybes taip sudėlioja, kad per šį laikotarpį nepatyriau jokio nerimo dėl pirkinio, o toliau gyvenau Rojaus Trejybės-AŠ ESU ritmu. Buvo tikrai malonus dvasinis pojūtis, kad Apvaizdos pagalba tikrai man buvo suteikta.
Visą šį ilgąjį šventinį savaitgalį aš lavinau vairavimo įgūdžius, nes seniai nebuvau vairavusi, trūksta dar praktikos. Ir visą laiką prašiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagalbos, kad padėtų man saugiai, dėmesingai ir kokybiškai išmokti vairuoti. O šį vakarą nusprendžiau pati atvairuoti į Vilnių. Žinojau, kokios mašinų spūstys čia susitelkia, daug intensyvesnis eismas nei važinėjant po mažus miestelius, bet prieš kelionę labai nuoširdžiai pasimeldžiau, paprašydama Rojaus Trejybės-AŠ ESU apsaugos, ir kad JI vairuotų mano rankomis. Važiavome visi žemiškosios šeimos nariai, o kelionė prasidėjo ir tęsėsi ramiai. Bet prieš pasiekiant Vilnių man sukirbėjo nerimą kelianti mintis, kaip aš sugebėsiu? Ir kažkuriuo metu, aš tikrai nežinau, tik atsimenu, kad beveik prieš įvažiuojant į Vilnių aš pajutau, kaip mano kūną staiga užpildė gyvybinga stipri energija, ir dvasine būsena pajutau tvirtumą ir ramybę viduje. Mano visas fizinis kūnas, ir rankos, laikančios vairą, tiesiog netikėtai prisipildė nuostabios gyvos galingos energijos, net atėjo mintis, tarsi ne aš pati vairuoju. Pirmą kartą buvo toks stiprus ir realus dvasinis potyris vairuojant. Ir šitaip ramiai ir tvirtai aš sėkmingai pasiekiau savo namų kiemą. Išlipome iš automobilio, o mano žemiškoji mama giliai atsipūtė, laiminga, kad sėkmingai atvairavau, nes jautė nerimą, bet prisipažino visą kelią meldusis. Ir dar prisimenu, kaip tik tuo momentu, kada mane užliejo ta nuostabi Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyva energija, mano žemiškoji mama ir brolis pasakė, kad kažin kodėl jiems staiga pasidarė labai karšta.
Na o aš, pasiekusi kelionės tikslą, išlipau iš automobilio jausdama tą pačią nuostabią tvirtumo teikiančią gyvybingą energiją visame kūne. Nebuvo jokio palengvėjimo atodūsio, jaučiau tik dvasinį pasitenkinimą savimi ir begalinį dėkingumą Rojaus Trejybei-AŠ ESU, už suteiktą neįtikėtiną patyrimą. Be pasitikėjimo JA aš nebūčiau šitokio patyrusi.
Rašau jums, o viduje dar išlikęs tas malonus dvasinis pasitenkinimo, ramybės ir tvirtumo pojūtis.
Štai kiek daug galima patirti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir Jos Apvaizda, neišeikvojant jokios energijos, nepatiriant streso ir įtampos, kuri išsekina ir galiausiai susargdina fizinį kūną. O Rojaus Trejybė-AŠ ESU visada suteikia pagalbą, jei nuoširdžiai atsiveriame ir JA pasitikime. Mano patyrimas man pačiai dar kartą tai patvirtino.
Su meile,
Jurgita
2014-04-21 23:08:18
Mielieji, paskutiniu metu aš daugiausia laiko praleidžiu namuose ir vaikščiodama Velžio apylinkėse. Vakar apsilankiau Panevėžyje ir pajutau, kaip daug skiriasi aplinkos virpesiai. Mieste žemo dažnio virpesiai tiesiog sutirštėja, tampa tarsi tampri siena, pro kurią kūnu reikia brautis su nemažomis pastangomis. Ypač tas virpesių dažnis yra žemas parduotuvėse, turguje, gatvėse kiek lengviau. Važiuodama į miestą pamiršau, kad dabartinis laikotarpis taip vadinamas prieššventinis, kada žmonės dar labiau suirzę perka visokius man atrodo nereikalingus daiktus ir maisto produktus. Perka skubėdami, stumdydami vienas kitą, pasiginčydami. Tai dar labiau nužemina aplinkos virpesius ir iš tokios aplinkos norisi kuo greičiau ištrukti. O tai tik Panevėžys, planetos ir net Lietuvos mąstu mažas miestukas. Tai kokio žemo dažnio virpesiai vyrauja kituose mietuose!
Visai neseniai tos nepalankios gyvybei aplinkos virpesių tokiu mastu kaip dabar aš irgi nejaučiau, nes savo virpesiais buvau tos aplinkos dalis. Dabar viskas sparčiai keičiasi, nes Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės virpesiai vis labiau užpildo mane, plečiasi kosminė įžvalga, gyvajame kelyje atsiveria vis nauji netikėti patyrimai, kurie vis labiau skatina atsivėrimą ir įtikėjimą, gailestingumą tuose žemuose virpesiuose esantiems broliams ir sesėms ir ryžtą savo gyvenimu su kūrėju parodyti jiems kelią į šviesą ir gyvenimą.
Su meile,
Laima
2014-04-18 12:32:56
Rita, malonu skaityti tavo patyrimus, jie yra tikri ir natūralūs. Tavo pakelta šiūkšlė pamoko ir pasako daug daugiau palyginus su ilgais žodiniais moralais, bet ne atliktu veiksmu. Tylus veiksmas yra iškalbingesnis už žodžius ir savaime keliantis gilių apmąstymų kitiems, kodėl ir kokiais motyvais žmogus tai padarė. Bet tai yra natūralu tik tuomet, jeigu žmogus turi tą meilės turinio būseną savyje, kuri ir diktuoja tokį kuriantį veiksmą. O žmogus yra specialistas griovimui ir savigriovai, tačiau kūrimo veiksmui atlikti reikalingi giluminiai pokyčiai žmogaus viduje.
Aš prisparkuodamas viename kieme prie šiukšlių konteinerio, aprinkau šiūkšles ir sudėjau vėl į konteinerį, kurias stiprus vėjas buvo išmėtęs aplinkui, ir kada atvažiuoji ir matai kad esi tarp šiūkšlių, tai nemalonu. Bet pastaruoju metu aš vis daugiau matau žmonių, mėtančius per automobilio langus neužgęsintas nuorūkas. Pasidariau tarsi jų seklys, bet anksčiau visai to nematydavau, o dabar aplinkui vientik nuorūkų mėtytojai. Bet kada nuorūka yra išmetama per važiuojančio automobilio langą, ir tu važiuoji iš paskos, tai ta nuorūka praktiškai krenta ant tavo automobilio ir galvoji, kaip gi jis negalvoja apie kitą žmogų, jis ne tik kad nemyli savęs, bet jis užteršia dvasinę aplinką tyliu veiksmu sau ir kitiems. Dažnai matau, nuorūka skrenda per vairuotojo langą, bet štai gi žiūriu, skrenda ir per langą iš keleivio pusės. Pasiveju, kad pažiūrėti, kas išmetė, žiūriu - garbingo amžiaus moteris uždarinėja langą. Galvoju, yra kaip yra, kokia būsena, tokie ir veiksmai, tarsi savaime apmąstai, kokią įtampą toks žmogus patiria gyvenime, koks stresas ir kokia NEMEILĖ SAU, nes mylėti save tai yra būsena iš Kūrėjo, kada yra kurianti galia viduje, bet ne naikinanti ir teršianti savigriovos apraiška. O meilės sau niekaip nesukursi dirbtinai būdamas mandagus ir elgdamasis pagal etikos taisykles, bet atsivėrimo galia iš vidaus stimuliuoja veiksmą, ir pagal veiksmą galima sužinoti, kad žmogus ištikrųjų nemyli savęs, nes aprūkęs gyvojo vandens kanalas cigarečių dūmais, kada reikalinga, kad per tą kanalą tekėtų meilės šviesa.
Išmesta nuorūka per automobilio langą 1999 metais pražudė 39 žmonės, kada Monblano tunelyje, sujungiantį Prancūziją ir Italiją, kurio ilgis 11,6 kilometrų, užsidegė vilkiko priekabą dengianti medžiaga ir viduryje tunelio mašina užsiliepsnojo atvira liepsna, apimdama daug kitų automobilių. Ilgo tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimę sukėlė išmesta neužgęsinta nuorūka per automobilio langą.
Mantas
2014-03-30 14:14:46
Eidama pro autobuso stotele, kuri yra tiesiai ant saligatvio ir kai daug zmoniu tiesiog sunku praeiviams, nes laukiantieji autobuso uzima visa vieta ir net atsiprasius buna dar keblumas praeiti, nes kaip ir nera tiems laukiantiems kur trauktis. Saligatvis siauras: is vienos puses vaziuojama dalis, is kitos-tvora. Man siandien einant pro ta stotele tirsta buvo paaugliu, kurie valge maista. Saligatvis labai svarus ir stai jau kazkas baiges valgyti savo maista, numete popieriu tiesiai sau po nosim ant zemes. Jie buvo isirikiave is abieju pusiu ir snekuciuodamiesi valge. Eidama per ta tarpa, kuri jie paliko ir matydama ta popieriu as ji pakeliau ir nuejau taip, kaip buciau viduryje lauko, kur nera zmoniu. Kai as paemiau ta popieriu pajauciau kaip visu kasniai burnose sustojo judeti ir liko nustebe iki to momento kol as nuejusi iki artimiausios, prie nuosavo namo stovejusios siukslines ant ratu ir popieriu imeciau. Mane pasivijo labai garsiai vieno jaunuolio istartas 'aciu'.
Mane siek tiek nustebino tai, kad jie ne tik kad suregavo ir padekojo, bet tuo paciu kita karta prisimins, kad kazkas pakele ta popieriu is panoses ir priims, kaip zenkla, kad taip elgtis nedera, nors teoriskai visi zino, kad siukslinti nereikia.
O mane dar karta apgaube kazkoks siltas jausmas uz toki paprasta darba, kad aplinka gali keistis tik matydama PAVYZDI. Joks moralas zmogaus taip neveikia kaip pamtytas ir patirtas momentas, kuris gali islikti ilgam ir tuo paciu padeti zmogui apsispresti kaip elgtis paciam turint rankose siuksle. Ja mesti kur papuole ar apsizvalgyti, o gal pasimti su savimi ir pamacius artimiausia deze ja ismesti. Jauni labai imlus ir jie zino kaip turi elgtis, bet gal bandos jausmas juos 'vienija' elgtis taip, kad siuksles krenta kur papuola. Ir stai jiems bus apie ka pamastyti, o gal net tarpusavyje jie ta ir aptare. Aciu buvo istartas labai nuosirdziai.
Rita
2014-03-29 18:43:07
Mielieji, šiandien tik į lipus į traukinį po Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimo gyvųjų pamaldų važiuoti iš Kauno į Vilnių, ir dar net nespėjus atsisėsti, išgirdau kaip viena moteris kitai pasiskundė, kad jai labai sunku, kamuoja alerginė astma ir kosulys. Ir tuoj pat ji ėmė kosėti. Moteris jau apie septyniasdešimti metų amžiaus. Važiuojant kalbėjausi su Birute, kuri taip pat važinėja į pamaldas į Kauną, apie mūsų gyvąjį kelią, apie mūsų žingsnio klūptelėjimus, ir patį svarbiausią žmogui rodiklį dvasiniame kelyje ir gyvame ryšyje su mūsų Dieviškaisiais Tėvais – Rojaus Trejybe-AŠ ESU - vidinė BŪSENA DVASIOJE.
Ir vis mano vidų tarsi perdrėskdavo tos moters, sėdėjusios už mūsų, sausas kosulys. Kai privažiavome Pravieniškes aš atsistojau ir nuėjau prie tų dviejų moterų, pasisveikinau. Jų akys buvo pilnos nerimo, ko aš taip staiga ir taip ryžtingai priėjau prie jų. Jos man nieko nedrįso sakyti, bet akys klausė, kas čia vyksta. Tad nieko nelaukdamas paklausiau, ar leistų man suteikti pagalbą, kad taip nekamuotų kosulys. Toji moteris neprieštaravo. Tada aš atsisėdau priešais ją ir tariau: “Ištiesk man savo ranką.“ Paėmiau jis ranką į savo abi rankas ir paklausiau: “Koks tavo vardas, mano – Algimantas.“ “Birute, aš dabar pasimelsiu už tave, ir tau palengvės.“ Ji į mane žiūrėjo ne tiek nustebusi, kiek priblokšta, tačiau nė žodžio nepasakė prieš.“ Aš pradėjau melstis: „“Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, aš garbinu ir šlovinu tave ir dabar meldžiu tave savo dvasios sesei Birutei, kurią sutikau šiame traukinyje, tavosios ramybės patyrimo savo viduje, nes dabar jos viduje yra tiek daug baimės, kuri sukelia net astmos kosulio priepuolį, kuris ją kamuoja, meldžiu, kad ji pajaustų atsivėrimą tau, ir tavo meilės gyvi virpesiai jos dabartinę vidinę baimę ištirpintų, ir ji nebejaustų tokios fizinės kančios.“ Malda liejosi iš dvasios, ji kitą savo ranką uždėjo ant mano rankos, ir pradėjo ją glostyti, nes tokia buvo jos reakcija į virpesių sklidimą iš manęs maldos metu, tuomet aš ir kitą jos ranką suspaudžiau tarp savo delnų ir meldžiausi toliau. Ji visiškai nurimo, atsipalaidavo. Kosulys ėmė rimti, nors dar sukosėdavo visa sudrebėdama nuo jo. Po maldos paklausiau ką ji jautė. Ji atsakė, kad jai truputį palengvėjo ir pridūrė : “Žinau, kad negalima už tai sakyti ačiū.“ – “Gali sakyti ir ačiū, jeigu nori šito širdis, niekada nebijok daryti gerų darbų iš širdies.“ Aš jai paaiškinau, kad jos gydymas prasidėjo, nors tai tik pati pradžia, pasakiau, kad ji melstųsi kasdien. Ji tuoj pat pasakė, kad kasdien kalba rožančių. “Gerai, kad meldiesi kasdien, tačiau šalia rožančiaus kalbėjimo dar kreipkis į Rojaus Trejybę, į Tėvą ir savais žodžiais, svarbu, kad tai būtų iš VISOS širdies.“ – “Aš taip ir darau, kalbu ir savais žodžiais, ir vadinu tai mano širdies malda.“ – “Labai gerai, ir toliau kasdien melskis savais žodžiais. Jie ištirpins tavo BAIMĘ, kurios dabar turi savo viduje labai daug, ir dėl to ir astma kamuoja.“ – “Man ne visą laiką taip būna, turiu alergiją kvapams, kai kurie kvapai man sukelia kosulį.“ – “TAI IR KVAPAI SUKELIA ALERGIJĄ, NES VIDUJE TAVYJE YRA DAUG BAIMĖS, o nuoširdi malda kaip tik tą baimę ištirpins.“ – “Labai ačiū, aš visą gyvenimą prisiminsiu šį epizodą, kaip traukinyje sutikau Algimantą. Ir mano akys yra žalios tokios pat žalios ir jūsų.“ – “Taip, žalios.“
Aš kartas nuo karto pažvelgdavu į šalia jos sėdinčią draugę, kuri visą laiką atidžiai klausėsi, bet jos veido išraiška rodė, kad jai taip pat ĮDOMU VISA TAI GIRDĖTI, nebuvo jaučiamos atstūmimo reakcijos, kuri pasireikštų abejinga veido išraiška, arba net susierzinimu. Buvo nuoširdus noras būti čia. Kosulys jau buvo beveik praėjęs. Aš palinkėjau joms ramybės ir nuėjau į savo vietą. Jos išlipo, neužilgo, Kaišiadoryse. O prieš išlipdama Birutė priėjo prie manęs, palietė mano petį ir tarė: “Man tikrai jau palengvėjo.“ Tai buvo ne tik jos padėka, bet tuo pačiu ir nustebimas, kaip taip galėjo viskas atsitikti kelionės metu, ir kaip tai jai galėjo padėti be jokių vaistų. Pažvelgiau į jos akis, ir pamačiau jose LAISVĖS NUO KANČIOS kibirkštis – akių spindėjimą, kurio nebuvo tuo metu, kada atsisėdau prie jų, kada ji buvo ASTMOS KOSULIO PRIEPUOLIO NELAISVĖJE IR BAIMĖJE.
Man buvo proga ir su mūsų Birute pasikalbėti apie mūsų vidinės BŪSENOS svarbą mūsų dvasiniam augimui ir jos poveikį gydant fizinį kūną, ir apie jos sprendimą įkurti savo Urantijos grupę, kur ji pradės mokyti Urantijos Knygos apreiškimo teiginių tuos, kurie dar nėra susipažinę su Urantijos Knyga. Mums pasiekus Lentvarį ir mums kalbant apie religiją greta manęs, tik jau kitoje tako pusėje, sėdėjęs jaunas vyras su mergina netikėtai įsiterpė į mūsų pokalbį tardamas: “Visos religijos yra skirtos manipuliuoti žmonių protą.“ Aš jo tokiam teiginiui pritariau ir pridūriau: “Išskyrus mūsų gyvąją ir apreikštąją religiją.“ – “Visos religijos sako tą patį, kad tik jų religija yra teisingiausia.“ – “Ne, jos nėra teisingos, nes jose vyrauja ritualai. Mūsų gyvojoje religijoje nėra jokių ritualų, yra gyvas atsivėrimas ir bendravimas su Kūrėju.“ – “Kas yra jūsų religijos pagrindas?“ – “Rojaus Trejybė.“ – “Aa, tai gi Biblija.“ – “Ne, tai nėra Biblija, nes Biblijoje nėra Rojaus Trejybės.“ – “Kaip nėra, yra Dievas Tėvas, Sūnus, ir Šventoji Dvasia.“ – “Rojaus Trejybės yra Visuotinis Tėvas, Amžinasis Sūnus, ir Begalinė Dvasia.“ – “Tu negirdi, ką aš sakau, aš gi pasakiau AMŽINASIS Sūnus, on ne SŪNUS.“ – “O kokiu šaltiniu remiatės, iš kur tai žinote?“ – “Iš Urantijos Knygos.“ – “Kokia tai knyga, kas jos autorius?“ – “Dvasios.“ – “Aa, aišku, nesąmonės, pasakos.“ – “Tai platesnis tikrovės perteikimas žmonijai.“ – “O kaip atsirado jūsų šventoji knyga?“ – “Ji ne mūsų, ji visos žmonijos, ir ji nėra ŠVENTA knyga.“ – “Tai, kaip ji pasiekė žmones, kas ją užrašė?“ – “Rankraščiai būdavo surandami jau materialūs.“ Tačiau jis ėmė teigti, kad tik mokslas pateikia realius argumentus apie tikrovę. Mano paklaustas, o kaip gi ši tikrovė atsirado – “Ji kilo pati iš savęs.“ Ir jam ne motais, kad tas, kas kuria, turi būti AUKŠTESNIS UŽ TĄ, KURĮ KURIA. Deja, šis jaunas vyras net NENORI išgirsti paaiškinimo, tai jis ir negali ne tik sužinoti TIESOS, bet ir negali SUPRASTI jam sakomų teiginių. Aš išėmiau iš savo kuprinės pagrindinės ir didžiosios visatų kompiuterinės grafikos būdu padarytą vaizdinį ir ėmiau aiškinti, kur yra ROJUS, kur yra ROJAUS TREJYBĖ, tačiau jis vėl mane nutraukdavo ir tardavo, kad čia PASAKOS, mokslas to neįrodė, kad tai tikrai egzistuoja, kad aš nepateikiu jokių ARGUMENTŲ. Arba priešingai, tai jokie argumentai, nes mokslas teigia kaip tik priešingai, ne jis jau įrodė daug daugiau, ir dėl to galaktikų yra daugybė, o ne septynios. Aš jam mėginau aiškinti, ir tie teleskopai, kurie dabar yra panaudojami, net ir Hubble teleskopas, esantis palydove apie 600 kilometrų aukštyje nuo mūsų planetos paviršiaus, nesuteikia kiek nors daugiau informacijos palyginus su kūrinijos platybėmis, dėl to astronomai mažai ką iš jų ir gali pasakyti apie pačią kūriniją, apie dangaus kūnų ir tikrovės skirtingų segmentų skriejimo kryptis, kurių mes NEMATOME net ir per teleskopus, todėl apie tai nežinome NIEKO. Ir rodžiau tą paveiksliuką ir aiškinau apie judėjimų skirtingas kryptis, tam, kad būtų apribota išcentrinė jėga, ir kūrinijos segmentai nebūtų išsviesti į kosminę išorinę erdvę, tačiau jis vis mane nutraukdavo, neleisdamas atsakyti NĖ Į VIENĄ JO PATIES KLAUSIMĄ. Aš mėginau aiškinti, kad jis nekreiptų dėmesio į pačius pavadinimus, kurie Urantijos Knygoje yra vienokie, o astrofizikai vartoja kitokius, bet jis to negirdėjo ir nesuprato, ir tvirtinimo savo, kad astronomai sako KITAIP. Aš jam aiškinau ir energijos dalykus, bet ir čia jis neleido man paaiškinti, nutraukęs tuoj pat pridurdavo, kad mokslas žino daugiau. Aš jo paklausiau, o iš kur gi yra meilė, kuri nėra materiali, ir mokslas negali jos nei įrodyti, nei paneigti. Jis tuoj pat suvedė į elektrocheminę reakciją smegenyse ir jų veikimą. Aš jam mėginau atskleisti, kad TAI NĖRA MEILĖ, KURI YRA DVASINĖ KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS – DOVANA VISAI KŪRINJIJAI, NES ROJAUS TREJYBĖ YRA MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS, O ŽMOGUS NEGALI PATS SAVAIME ĮSIMYLĖTI KADA TRIK NORI ARBA NUSTOTI MYLĖTI, KADA TIK PANORI. Jis tuoj pat man pasakė, kad meilė tai – INSTINKTAS IR EMOCIJA.
Mūsų pokalbis buvo toks, kaip su kurčiu žmogumi, kuris nori savo emocines reakcijas paversti savo pokalbio argumentais – šito būti negali, nes mokslas neįrodė, tai grynos nesąmonės, tai apgaulė, tai manipuliavimas proto, tai pasakos, ir niekada neturi kantrybės, kad išklausytų NORS VIENĄ ATSAKYMĄ Į JO PATIES PATEIKTUS KLAUSIMUS. Tai buvo tarsi trūkčiojančių vagonų daužymasis VIENO Į KITĄ, kai tik traukinys ima per greitai judėti, kad vienas vagonas pasiveja priekyje prikabintą ir trenkiasi į jį, o tada pats atšoka, tada jau per daug sulėtėja ir jį paveja už jo prikabintas vagonas, ir taip daužosi visas traukinio sąstatas. Jau įvažiavus į Vilnių ir belipant iš traukinio pasiūliau užeiti į mūsų svetainę ir paskaityti. “O jeigu aš užeisiu, tai pateiksiu tokių klausimų, kad būsite pastatyti į kampą.“ – “Mūsų svetainė nėra DISKUSIJŲ svetainė, tai DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO svetainė.“ – “Tai ką, negalima klausti?“ – “Klausti galima, bet jeigu klausimai bus banalūs, aš juos pašalinsiu iš mūsų Forumo, kur aš vedu dvasinius mokymus.“ – “Ne, klausimai ne banalūs, bet tokie, kad neatsakysite.“ – „“O tu man atsakyk, ar akmuo turi judėjimą.“ – Jis sutriko, ir pakartojo klausimo tonu – “Akmuo?“ – “Taip, akmuo, ar juda?“ – “Na, jis juda, nes pati žemė sukasi aplink savo ašį, ir kartu juda ir akmuo.“ – “O kito judėjimo akmuo neturi?“ – “Ne.“ – “O kaip atomo viduje judantys elektronai aplink protoną. Tai reiškia, kad akmens viduje yra ERDVĖ JUDĖJIMUI. O IŠ KUR TOJI ERDVĖ, KAI AKMUO KIETAS?“ Ir jam pavymui dar šūktelėjau: “MATAI, PATS PATEKAI Į SPĄSTUS.“
Du visiškai skirtingi epizodai tuo pačiu metu. Tik viename buvo NUOŠIRDUS ABIPUSIS BENDRAVIMAS, kitame tik VIENPUSIS NUOŠIRDUMAS IŠ MANO PUSĖS, O TO JAUNUOLIO – TIK GYVULINIO EGO INTELEKTO SIEKIS VISĄ LAIKĄ BŪTI PAČIOJE VIRŠŪNĖJE, KAD TIK NEPRALAIMĖJUS, BUS GĖDA PRIEŠ SAVE PATĮ. TOKIEMS INTELEKTO KALINIAMS ATSIVERTI DVASIOJE SUNKIAUSIA. DĖL TO JIE NUO DVASINIŲ ŠALTINIŲ BĖGA TOLYN,. KIEK TIK ĮMANOMA, O MOKSLO ARGUMENTAI JŲ PROTĄ PRIPILDO PAKRIKOS INFORMACIJOS, KURIOS JŲ INTELEKTAS APJUNGTI Į VISUMOS TIKROVĖS GYVĄ SISTEMĄ NESUGEBA, NES SAVO VIDUJE NĖRA ATRADĘ KŪRĖJO – JĮ NET NEIGIA – KURIO MOKSLAS NEPATVIRTINO MOKSLINIAIS TYRINĖJIMAIS IR NESUTEIKĖ TOKIAM PROTUI ARGUMENTŲ IR ĮRODYMŲ.
Tačiau ir toks bendravimas tvirtina ir grūdina dvasinį charakterį, kada patiri, kokie yra BUKI IR UŽSISPYRĘ mūsų dvasios broliai ir sesės, kurie nori TIKROVĘ SUARDYTI, IR NET PANEIGTI, NES PANEIGIA PATĮ JOS ŠALTINĮ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Bet nuo proto neiginių Šaltinis nesikeičia, kuris ir yra URANTŲ PATIRIAMAS VIDUJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-03-23 22:21:39
Sekmadienį, važiuojant į darbą, į autobusą įlipo mano pažįstama dvasios sesė. Paklausus, kur taip anksti - atsakė, kad važiuoja į bažnyčią. Aš jai davusi šviesos šaltinius: Jėzaus Kristaus mokymus Kalbu Jums Vėl, Rojaus Trejybės mokymus Akimirkos Amžinybė, o kada susitinkam vis po truputį paskleidžiu didesnės šviesos. Kol kas ji lanko ritualines pamaldas ir pasitenkina tuo. Nors neatstumia ir mano skleidžiamos didesnės šviesos. Kartais ir pati jau užduoda klausimus apie gyvąjį meilės kelią, kaip atrast ryšį su Rojaus Tėvais-AŠ ESU, apie gyvąją religiją, GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ. Tas mane džiugina, kad jau pradeda domėtis didesne šviesa, juk bažnyčioje to nemoko. Nuo jos sklido tabako kvapas, paklausus ar mažiau rūko atsakė, kad stengiasi mažint, bet sunkokai sekasi. Sako gal nuodėmės didelės nedarau. Pasakiau, kad jei sąmoningai suvoki, kad kenki sau ir aplinkiniams ir suvokdama neatsisakai šio žalingo įpročio- tai jau nuodėmė, nes eini prieš Kūrėjo valią. Darbe kalbėjom su bendradarbe, kad joks susibūrimas neapsieina be alkoholio ir gausių vaišių, nesvarbu kas tai būtų: vestuvės, gimtadienio jubiliejus netgi per laidotuves neapsieinama be alkoholinių gėrimų. Į mūsų pokalbį įsiterpė kita bendradarbė, kuri sako, kas čia blogo jei su saiku vartojama. Koks iškreiptas mąstymas, juk kūnas mums suteiktas ne tam, jog jį terštume ir kenktume sau bei aplinkiniams, kauptume ligas. Mūsų fizinis pavidalas, materialus kūnas yra ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ŠVENTOVĖ materialiu pavidalu, laikinai suteiktas tam, kad per jį mes galėtume pasireikšt gėrio ir grožio darbais savoje aplinkoje. Reikia jį prižiūrėt ir puoselėt, kad būtų sveikas ir gyvybingas, kad gyvendami žemiškąjį gyvenimą kauptume patyrimus, nes kiekvienas patyrimas mus ugdo, stiprina ir augina dvasioje.
Kada klausiausi gyvųjų pamaldų įrašų, kurios vyko Kaune ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ŠVENTOVĖJE, po pamaldų dvasios brolis Vytautas dalijosi patyrimu apie rytinį bėgiojimą. Pagalvojau, kodėl gi man nepradėjus bėgioti. Ši mintis jau senokai brendo manyje, tik dar nebuvo įgyvendinta. Šį kartą tvirtai nusprendžiau – bėgiosiu. Jau trečia savaitė bėgioju ir jaučiu vidinį pasitenkinimą, kad tą mintį įgyvendinau. Bėgioju stadione, kuris yra netoli namų. Apibėgu kelis ratus po to dar pasivaikštau, pasigrožiu bundančia gamta, surenku šiukšles, kurios pasitaiko mano kelyje. Kiekviename veiksme matau prasmę, nes visa tai darau kartu su ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Jei sutapatiname savo valią su Kūrėjo valia, įsiklausome į vedimą iš vidaus- tai ir atliekame veiksmą visumos labui, nesvarbu koks tai veiksmas būtų svarbu, kad tai daroma meilės motyvu. Veikiant kartu su Kūrėju jauti džiugesį, palaimą, tvirtybę savo viduje- tai nuostabi būsena, tokią būseną patiri būnant veikloje, nes prabudusi dvasinė asmenybė – tai vekli ir veikia visumos labui. Būnant atsivėrimo, palaimos būsenoje ateina mintis, po to seka veiksmas ir tada aplinkoje pasireiški tikruoju asmenybės lygiu. Atliekant tą akimirką kokį nors šviesos veiksmą iš mūsų sklinda aukšto dažnio virpesiai, kurių prisipildome iš savo Tikrųjų Tėvų. Tai ir yra gyvasis vanduo, gyvoji duona, šiuo dvasiniu maistu pamaitinta dvasinė asmenybė ir tampa veikli bei gyvybinga.
Skleisdama dvasinę šviesą pastebėjau, kad jaunimas daug imlesnis ir labiau domisi didesne šviesa, nes jų vidus mažiau apraizgytas dogmų, ritualų. Ne vienas yra pasakęs, kad bendraujant su manim jaučia sklindančią šilumą, tiesiog pajaučia ramybę. Tai ir paliudija, kad aukšto dažnio virpesiai, kuriais prisipildome iš ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, sklinda į aplinką ir tas dvasios brolis ar sesė, kuris jau nuoširdžiai ieško didesnės dvasinės šviesos tiesiog pajaučia tą sklindančią šilumą, šviesą. Kaip tas dvasios brolis, apie kurį pasakojau urantijos grupės studijose, kada su juo pasidalinau dvasine šviesa ir jis taip šiltai tą priėmė, ne tik pajautė, bet ir realiai pamatė sklindančią nuo manęs baltą širdies formos šviesą aplink apgaubta melsva spalva. Tai buvo ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU PASIREIŠKIMAS, kaip tokie nuostabūs patyrimai sustiprina mus, einančius šiuo patirtiniu GYVUOJU MEILĖS KELIU, pakylėja mus dvasioje, kad dar daugiau atsivertume ir prisipildę meilės, šviesos, tiesos iš TIKRŲJŲ TĖVŲ, neštume tą šviesą į aplinką dar ryžtingiau ir išmintingiau.
Vakar paskambinau dvasios sesei, žemiškajai giminaitei, pasiteiravau, kaip sekasi, pasakė, kad blogai jaučiasi, gal koks virusas prikibo.Nuvažiavau pas ją, kol kalbėjau apie dvasinius dalykus, išklausė abejingai, nors ir perskaičiusi Jėzaus Kristaus mokymus Kalbu Jums Vėl ir taip lašelis po lašelio kapsenu didesnės šviesos, bet kol kas ta šviesa jos dvasios nesuvirpina, jos dvasinė asmenybė dar miega giliu letargo miegu. Kada nusileidi iki jos sąmonės lygio, tada ši dvasios sesė tarytum atgyja, nes toks bendravimas buitiniu lygiu jai suprantamas. Ji lanko ritualinę bažnyčią ir kol kas jokių pastangų nededa, kad žengtų nors mažytį žingsnelį link ŠVIESOS ŠALTINIO, kuris yra jos viduje, kaip ir kiekvieno iš mūsų. Toks jos gyvenimas, kaip ir daugelio dvasios brolių ir sesių, kurie neatradę ryšio su ROJAUS TĖVAIS-AŠ ESU ir neieško didesnės dvasinės šviesos- tai tik egzistavimas. Ji gyvena monotonišką gyvenimą be jokio džiugesio, koks gali būti džiugesys, jei ji gyvena baimėje dėl ateities, ligose, problemose, nemato išeities iš tokios padėties. Kada pasakoji apie ŠVIESOS ŠALTINĮ MŪSŲ VIDUJE , kad visas problemas reikia spręst atsiremiant tik į Kūrėją ir besąlygiškai pasitikint JUO. Aišku nereikia laukt problemų reikia nuoširdžiai bendraut su TIKRAISIAIS TĖVAIS išsipasakojant visus sunkumus. Tam reikalinga dėt kasdienines pastangas nesitikint greito rezultato, nes taip ugdoma mūsų kantrybė ir pasitikėjimas. Ši dvasios sesė priima tai kaip fantaziją, o kad pati gyvena iliuzinį gyvenimą- tai nesuvokia, nes visiškai neįsiklauso į sakomus žodžius. Tik atradus ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU savo viduje, vis giliau įtikint ir vis daugiau įsikliausant į JŲ vedimą iš vidaus, pradedi gyventi prasmingai, džiaugsmingai, gyvybingai ir veiki visumos labui. Tai ir yra tikrovės gyvenimas su atrastu TIKROVĖS ŠALTINIU savyje.
Telydi jus ramybė.
Su meile
Leonida
2014-03-05 11:00:08
Mielieji noriu pasidalinti tokia mintimi.Vakar su zemiskuoju vyru mieste tvarkemes reikalus,vaziavome automobiliu.Veliau atvaziavom i aikstele centre,pastate ji pries parduotuves langus.Sugrize pamatom, kad nuo veidrodeliu graziai numautos plastmasines apdailos.Kaip nebuve.Mane parveze namo, o pats isvaziavo ieskoti tu detaliu. Veliau pasakojo ,kad vienas pardavejas jam sakes ,kad pas ji buvo atvaziave diena pries pirkejai, ieskodami lygiai tu paciu detaliu ir spalvos.Gal tai sutapimas,nezinau,bet ka noriu pasakyti;kad is musu gi niekas negali atimti GYVOJO ROJAUS TREJYBES-AS ESU kelio,gyvojo rysio su jais,palaimos,ramybes t.y.ju nuolat skleidziamos MEILES, jeigu patys siekiame atsiverimo ,t.y. tu dvasiniu dalyku, kurie yra amzini.ACIU TAU MYLIMA ROJAUS TREJYBE-AS ESU uz tavaja isminti ir supratima,uz tavaji ambasadoriu Algimanta, per kuri skleidi mums savaja sviesa ,uz gyvaja sventove ir uz apvaizda, kuri atvede prie kompiuterio ir atidare man ,anksciau mano rasyta lapa ,kuri kartu perrasem.
DDaiva
2014-02-28 12:32:09
Kartais būna tokių dienų, jog atrodo, kad viskas slysta iš rankų, kad viskas prarasta, nebėra jėgų net į Rojaus Tėvus atsiremti.
Ir štai, atsiverti kompiuterio svetainėje tokią labai svarbią temą kaip: Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, perskaitai tokio brolio ir tokios sesės gyvus patyrimus Su dieviškaisiais Tėvais ir sieloje taip lengva pasidaro, kad norisi pasauliui rėkte išrėkti: Mielieji, norite būti laimingi? Nėra didesnės laimės, kaip padaryti kitą laimingu, nes šitą atvertos širdies troškimą laimina pati Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Ramybė Jūsų sieloms-dvasioms, ir Rojaus Trejybės palaima.
Su meile
IRENA
2014-02-27 13:05:31
Prieš pora savaičių stovėjau eilėje vaistinėje. Prieš mane stovinti garbaus amžiaus moteris pirko vaistus ir pasiguodė vaistininkei, kad gydytoja ją bara, kad nevartoja vienų vaistų, kurie pasak gydytojos yra būtini dėl širdies, o ji negali jų įpirkti, tai vaistininkė pasiūlė pirkti 1 lapelį tų vaistų, bet moteris atsakė, kad dar jai reikia kažką nusipirkti parduotuvėje. Nė pati nepajutau kaip pasakiau vaistininkei, kad duotų dėžutę vaistų moteriškei ir aš sumokėsiu. Moteris nustebo, pasimetė, sakė, kad taip nebūna, kad ji negali taip paimti ir staiga tada paklausė kuo aš vardu ir pasakė, kad už mane pasimels. Po to už manęs stovinti moteris įdėjo į mano atidarytą piniginę keletą litų, tardama: turime padėti vieni kitiems.
DaliaS
2014-02-27 08:28:19
Kartą per mėnesį tenka lankytis Panevėžio mieste. Kaip tik šiandien buvo ta diena, kada grįždamas iš Panevėžio kilo mintis aplankyti Laimą iš Velžio ir todėl nieko nelaukdamas paskambinau, kad esu ties išvažiavimo iš Panevėžio miesto ribos ir todėl noriu aplankyti, kadangi pakeliui link Vilniaus. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pajudėjau link Velžio, bet dar automagistrale ir iškarto, išvažiavus iš miesto, matau žmogų, stabdantį mane, o greičiausiai stabdo visus iš eilės, o toje vietoje jau vien tik laukai, jokio miškelio, tik magistralė. Iškart sustoju, sakau, galiu tik iki posūkio ties Velžiu pavežti, tai sako - gerai. Įsėdo, klausiu, ką čia tokiuose laukuose daro, o žmogus tvarkingai apsirengęs, atrodo visai padorus žmogus, pagal amžių man tiktų į žemiškąjį tėvą, ir nuoširdžiai sako, kad su visa jo pinigine ir dokumentais nuvažiavo jo autobusas, kada jis išlipo iš jo ir nespėjo į jį grįžti. Galvoju, čia jau cirkas, bet taip nuoširdiai sako, kad negaliu juo netikėti. Klausiu, kur gyvena, sako Kaune, tai sakau, gi mes tai judame link Vilniaus, bet jis atsako, kad ties sankryža į Kauną jis išlips. O įlipęs dėkoja, kad yra gerų žmonių, kurie sustoja, kad kažkam dar rūpi pavežti, ir vis pasakoja tą savo istoriją, kaip nuvažiavo autobusas su jo dokumentais. Sustoju ties sankryža, kur jau reikalinga išsiskirti, kad jį išleisčiau, bet sakau, kaip gi tu į Kauną grįši be pinigų, tuščias visai, tai sako, eisiu ir bandysiu stabdyti pravažiuojančius automobilius, bet vistiek artėsiu link namų. Tai sakau, imk dvidešimt tris litus, ir duodu iškarto į delną,o jis iš pakylėtos nuostabos ir dar sunkiai suvokdamas kas vyksta, taria –„TAIP NEBŪNA“. Sakau – būna, imk, nes jeigu niekas nesustos, tai bus galimybė kažkaip grįžti bent su esama pinigine suma. Vėl sako – „TAI, KĄ TU DABAR DARAI, TAIP NEBŪNA“. Tai, sakau, kaip gi tu grįši namo. Iš to susijaudinimo, matau, neranda kaip atidaryti durelių iš vidaus, nes pati mintis ir veiksmas, jam sunkiai suvokiamas, todėl padedu jam atidaryti jo dureles ir matau, kaip išlipa iš automobilio ir pakelia abi RANKAS Į VIRŠŲ, parodydamas, kad jam sunku suprasti, kas vyksta, jam tai kažkas nesuvokiama ir jam tai yra mįslė.
Viskas vyko keletą minučių, o mūsų viduje vyko dideli dvasiniai energetiniai mainai. O vyko viskas natūraliai, tiesiog sava vaga. Ir tuomet jau pasukęs link Velžio mąsčiau, kad ištikrųjų Jėzaus žodžiai „palaimingiau yra duoti“ pasitvirtina, bet duoti neišmąstant, negalvojant apie kažkokią dvasinę gerovę, o savaime. Bet galvoju, vien kad jis priėmė tai, ką daviau irgi yra jo puikybės nebuvimas, nes jis priima, nes jaučia realią paramą jo esamoje situacijoje. Ir ištikrųjų, jaučiau, kad duodu, bet neprarandu, o kąžką gaunu dvasioje, bet viskas vyksta nemąstant.
Atvažiavęs, Laimai papasakoju apie šį šviežią patyrimą, ir ji teisingai pastebi, kad visai nesvarbu ar tas žmogus tikrai buvo tas nuoširdus pasimetėlis ar tiktai tą imitavo, bet svarbu, ką tu dėl to padarei ir kokius sprendimus priėmei. Ir tikrai taip, nes mes esame atsakingi tik už savuosius sprendimus, o už kitų sprendimus nesame atsakingi, kadangi kiekvienas turi laisvą valią. Ir visgi aš jaučiau, kad tam žmogui tai buvo labai didelis įvykis dvasioje ir jaučiau, kad tai, jam yra mįslė. Gerdami arbatą su Laima turėjome nuostabių pasidalinimo apie gyvąjį kelią akimirkų ir apmąstymų, visgi kaip sunku žmogui yra susiorientuoti vidinėje dvasinėje srovėje, kaip svarbu yra pažinti žmogui skirtą dvasinį kelią-gyvenimą su Kūrėju, kurio žmogui nereikia susigalvoti, bet pažinti ir gyventi taip, kaip yra skirta žmogui. O žmogui JAU yra sugalvota kaip jis turi gyventi, tik jis turi įsilieti į tą dvasinį šviesos vandenyną ir plaukti ta plačia vaga Kūrėjo valioje, prieš tai atrandant Jį savyje. O įsiliejimas į tą vandenyną įvyksta per įtikėjimą, tai Kūrėjo meilės šviesos, Kūrėjo sąmonės į save priėmimas per dvasinį atsivėrimą, veikiant visumos labui. Ir tiktais tuomet žmoguje vyksta realūs netik dvasiniai pokyčiai, bet ir fizinė ląstelė yra atstatoma į normalų Kūrėjo sumanytą rimtą, nes veikdamas visumos labui žmogaus smegenų centras dirba Kūrėjo ritmu. O žmogus turi išmokti gyventi Kūrėjo ritmu, iš vidaus pajaučiant Kūrėjo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės spaudimą, patiriant dvasinį vedimą. Taip pat kalbėjome apie tai, kad rašant į šį forumą, pats rašymas tampa netgi malda, o rašant sugaištas laikas iš tikrųjų yra SUTAUPOMAS, nes rašantysis labiau atsiveria dvasioje ir jis tuomet įgauna gilesnę įžvalgą, kaip spręsti tiek darbinius klausimus, tiek įvairias žemiškas problemas ir jos sprendžiamos sugaištant mažiau laiko nereikalingiems veiksmams ir todėl jis taupo laiką, o tiksliau jo nešvaisto bereikalingai.
Išvažiuojant iš Velžio, kurį apkabina Nevėžio upės vingiuoti krantai, man buvo įteikta nuostabaus kvapo žolelių arbata, kuri bus panaudota jau ne tokiame jaukių namų užstatymo fone, o mūrinių sienų apsuptyje, bet tas dvasinis bendravimas atperka net ir mūro sienas, nes viduje griūna sienos, kada yra dvasinė brolystė. Važiuojant, paklausau pokalbių per radiją, ir girdžiu kaip diskutuojama, apie trisdešimt du milijonus litų, kurių prašoma prevencijos programai vykdyti-savižudybių mažinimui. Ir matai, kaip tie milijonai yra sunkvežimiais vežami tiesiai į sąvartyną, nes nebus jokios naudos iš tokios dirbtinės prevencinės programos, o tik kažkam sumokėtos algos, o gyvybė išgelbėta nebus nei viena. O nebus išgelbėta todėl, kad nenoras gyventi yra grynai dvasinė žmogaus problema, kuri gali būti sprendžiama tiktai gyvojo įtikėjimo keliu, vykdant Kūrėjo valią, o tiksliau tampant bendrakūrėju su Kūrėju per Jo Asmens ir Jo valios pažinimą, ir tos valios įgyvendinimą savuoju gyvenimu šviesoje. Todėl tai yra pirmiausia sielos išgelbėjimas gyvojo, urantų kelio, dėka.
Ir štai tokia prabėgusi diena tapo daug prasmingesnė nei eilinė darbo diena, nes jauti kaip prisipildai Kūrėjo meilės šviesos, kada norisi ištikrųjų, kad ir kitam būtų gerai, kad kitam būtų gerovė ir tuomet jauti, kad gyveni.
Mantas
2014-02-26 21:33:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.