Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mylimi broliai ir sesės dvasioje, prieš keliatą dienų vakare, pagarbinus Rojaus Trejybę, buvo suteiktas Tėvo dvasios - Minties Derintojo vaizdinys. Labai aukštas kalnas, kalno viršūnė buvo apglėbta akinančiai balta šviesa, kuri spinduliuodama sklido į šalis. Iš šio Šviesos Šaltinio Centro tryško trys vandens šaltiniai. Jie liejosi žemyn beperstojo, papėdėje susiliedami į vieną vandenyną. Viskas vyko judėjime. Buvo nuostabus reginys. Supratau, kad buvo parodyta, kaip iš Tėvo - Rojaus Trejybės liejama Meilė visai kūrinijai ir visiems tvariniams. Aš padėkojau Tėvui už tokį nuostabų reginį ir dar buvo suteiktas lyg užtvirtinant tą vaizdinį tiesiog vidinis žinojimas, kad pastoviai kreipčiau žvilgsnį tik į Šviesos Šaltinį ir į nieką daugiau, besąlygiškai pasitikėčiau ir remčiausi tik į Tėvą - Rojaus Trejybę. Nes tik iš Jų per dvasios dalelę, kurią visiems padovanojo tikrieji mūsų Dvasiniai Tėvai, prisipildome meile per giluminį atsivėrimą gyvosios komunijos metu. Rojaus Tėvai visą kūriniją laiko Meilės Glėbyje, taip pat ir mus žemiškuosius vaikus. Ir tik tie realiai pajaučia Tėvų begalinę meilę, rūpestį, globą, kurie atsigręžia visa savo esybe, atsiveria Jiems. Rojaus Tėvai niekada nenusisuka nuo savo vaikų tiesiog Jie paliko mums laisvą valią ir tik nuo mūsų priklauso, ar mes kreipsime žvilgsnį į Šviesos Šaltinį, kuris mus per giluminį atsivėrimą pripildo dvasinėmis dovanomis: meile, šviesa, gėriu, grožiu, tiesa. Rojaus Tėvai nutiesė mums Tikrovės - Meilės Kelią. Jie mus visus kviečia eiti šiuo nuostabiu keliu, kad kuo mažiau patirtume skausmo, kančios. Tik tie, kurie nusisuka nuo Tėvų, nepasitiki Jais nė neįsivaizduoja, kaip nuskriaudžia save, sustabdo savo dvasinį augimą, gyvena iliuzinį gyvenimą baimėje, skausme, kančioje, nors turime Šviesos Šaltinis savo viduje. Mielieji, maudykimės Meilės Vandenyne, kuris išplauna visas baimes, skausmą, kančias, ligas, nes Tėvo Meilė pakylėja aukščiau, ten kur vyrauja aukštesni virpesiai, ten kur pasireiškia Meilė blogis pasitraukia. Tad gyvenkime Tikrovėje su Tėvais Meilėje, Šviesoje ir Tiesoje vis daugiau atsiverdami Jiems, prisipildydami šių dvasinių dovanų iš savo tikrųjų Dvasinių Tėvų, tik taip augsime bei stiprėsime dvasioje ir vis daugiau įsiklausydami į Jų vedimą iš vidaus veiksime kartu visumos labui.Telydi jus ramybė
Su meile
Leonida
2013-02-14 11:35:39
Mielieji,
Vėl grįžau iš ligoninės po antro chemeoterapijos kurso ir noriu pasidalinti savo patyrimais, kurie skatina naujus suvokimus, kas tai yra mūsų materialus apvalkalas-kūnas. Tai nepaprastai sudėtinga sistema, integruota į visą kosmosą ir duota Rojaus Trejybės mums kaip TIK TOKIO PASIREIŠKIMO, kokį yra numatę Rojaus Tėvai, PRIEMONĖ. Kitokioje būsenoje, kada kūnui vadovauja gyvulinis protas, ši sistema pilnavertiškai tiesiog NEGALI funkcionuoti ir patyria pasekmes visokių ligų pavidalu. Tai lyg indikatorius, kuris labai tiksliai ir suprantamomis priemonėmis parodo mūsų atsivėrimo Rojaus Trejybei gylį.
Dabartinėje civilizacijoje, sukurtoje materialaus proto, kada padaromos tik formas be dvasinio turinio, žmogus visiškai tapatina save su kūnu, net nesusimąstydamas apie savo dvasinę tapatybę.
Sakyčiau save tapatiname net ne su visu kūnu, o tik su jo paviršiumi, oda. Todėl visaip tą paviršių dažome, tepame kremais, apkabinėjame blizgučiais, puošiame drabužėliais ir net sugalvojame visokius būtinos aprangos kodus. Man tai dabar sukelia juoką, nes po oda kiekvienas nešiojame beveik skystą substanciją, kurią sudaro kraujas, limfų skysčiai, skrandžio turinys, šlapimas, pusiau suvirškintas maistas, išmatos. Tie visi aspektai, kurie mūsų m aterialiam protui yra nelabai priimtini, uoslei ir akiai nemalonūs.
Tačiau kūnas kaip nesutrikdytą sistema dirba puikiai, nes jį irgi sukūrė Rojaus Trejybė, padovanojo mums pasireiškimams iš meilės ir visų labui ir net Pati jame apsigyveno per savąją dalelę Minties Derintoją, Visos sistemos tiksliai atlieka savo funkcijas, jeigu jos funkcionuoja Rojaus Trejybės ritmu. Rojaus Trejybė mums suteikė ir laisvą valią, o jos panaudojimas, prieštarujantis Laisvos Valios Šaltinio valiai ir sutrikdo mirtingojo kūno kaip sistemos veiklą.
Aš priėmiau sprendimą priimti ir pereiti per visus įvykius, kurie dabar vyksta su manimi, tame tarpe, ir chemeoterapinį gydymą, nesiekdama jokio rezultato, nes visi rezultatai yra Rojaus Trejybės ir Jos valioje yra reikštis man šiame ar kitame materialiame apvalkale.
Ligoninės palatoje garbinu Rojaus Trejybę. Tai daru ir garsiai. Kitos ligonės pasiklauso. Toms ,kurios užduoda klausimus, paaiškinu, kas tai yra Rojaus Trejybė, apie Jos buvimą mūsų protuose, bendravimą su Ja, garsiai sakau aptarnaujančiam personalui, ligoniams, kad myliu juos, palinkiu ramybės.
Tik Rojaus Trejybė žino, kokie patyrimai man reikalingi, kad atsiskleisčiau kaip Jų dukra.
Telydi jus ramybė.
Laima
2012-12-22 13:52:37
Sia patirti ir Begalines Dvasios Motinos-Seses mokyma, užrašiau po to, kai atėjau nusipirkti maisto i mažą vegetariską indusų restoranelį. Atsistojau priimamajame ir su padaveju pradėjau vartyti meniu su indusišku dievybiu nuotraukomis. Kadangi visas, tas indusu Dievybes žinau vardais, tai pradėjau juos garsiai vardinti. Issisnekejau su padaveju, o jis manęs klausia ar as medituoju, as jam sakau kad ne, jau nemedituoju, meditavau, bet nustojau, o dabar atradau gyva Teva savyje su juo kalbu ir gyvenu. Jis paklausė o kas tas Tėvas ar tai Didžioji Dvasia? Atsakiau taip, Dvasios ir Meiles Saltinis ir Centras. Jis pradėjo sarkastiskai šypsotis. Aš jam sakau o ko tu šaipaisi? O jis man sako, tu dar nieko nesupranti apie meditacija. Ir turbut buvai sutikęs ne tą mokytoją. Aš jam sakau, kad gyvenau su mokytoju gan ilgai ir labai daug išmokau ir meditacija jau ilgus metus praktikavau, bet prireikė 20 metu klaidzioti, kad prieičiau ir atrasčiau Gyvą Tikrą Tėvą savo viduje. Dar pasakiau jam, kad kai medituoji tai tik nuramini savo protą, o išeini iš meditacijos ir pradedi pykti, puoli i depresija ir jokios palaimos ir dziaugsmo kaip nebuta, nes niekaip negali pasiekti to ko taip troksti - tikrojo issilaisvinimo. O troskimas ir siekimas jau savage gimdo disbalansa.. O jis sako man bet juk tai žmogiška, kai esi mesitacijoje tai esi palaimoje, o išeini is meditacijos ir gyeni žmogišką gyvenimą, su visom žmogičkom savybėm. As jam sakau, kad kai pradėjau gyventi su Gyvu Tėvu atrastu viduje tai esu laimingas beveik visada ir kuo daugiau su Tėvu bendrauju tai tuo labiau esu pripildytas Meiles iš vidaus Ir visada, ir meditacijos nereikia. Nors pasitaiko visko, kartais supykstu, bet tai tęsiasi neilgai ir viskas tirpsta ir tarsi nuplaunama, kai giliau atsiveriu Kūrėjui savo viduje. Bet Juk Tėvas Gyvena mumyse visada, ir su Juo galima bendrauti, jam pasakiau. Su tuom, kad Tevas gyvena kiekvieno savo vaiko viduje jis sutiko, bet, kad su juo galima bendrauti,,,tai pasižiūrejo jis į mane labai keistai ir pagalvojo, kad man nevisi namie. Staiga man paskambino iš darbo ir palikęs meniu, nevalgęs turejau išeiti... Po valandos sugryžau atgal i tą pačią vietą, nes turėjau sulaukti kitų žmonių, kad nuvežti i kitą Londono vietą. Atėjau i restoranelį, bet to padavėjo jau nebuvo… gal jis dirbo tik puse dienos…? Nusipirkau maisto atsisėdau savo mašinoje, pradėjau melstis ir galvoju, ką tam vaikui pasakiau... Pasakiau, kad Galiu kalbėti su Tėvu ir pats sau galvoju ar tikrai? Ar tikrai kada panorejęs galiu tai daryti? Staiga pagalvojau, jeigu tas vaikas butų paprašęs, pasakyti jam, ką man Tėvas kalba, ką aš jam būčiau atsakes, turbūt tikrai nebūčiau nieko jam sakes, o tik pasimeldęs kartu su juo ir paprašes Roajsu Trejybes Asmenų, kad vitas jų sūnus, pajsutų ju buvimą jo patio viduje. Taip man besamprotaujant ir bemąstant, mano mints tarsi perskrodė, Begalinės Dvasios Motinos Sesės mints ir aš užrašiau į mano samonę krintantį, jeigu galima taip išsirekšti, Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens, Begalinės Dvasios Motinos Sesės pamokymą-atsakymą, tam vaikui indusui, kuris taip įnirtingai gynė meditaciją. Ji užrasiau angliškai, tai išverčiau i lietuvių kalbą ir perteikiu visiems paskaityti.
Mano brangus mylimas sūnau, Aš myliu tave, Aš myliu jus visus, visada ir amžinai. ir taip myliu kiekvieną Manosios kūrinijos vaiką. Kiekvieną.
Labai ilgą laiką Savame pasaulio kraste jus laikotes ir laiketes tradicijų ir ritualų, kuriuos jūsų tėvai ir tėvų tėvai laikė teisingais ir tinkamais. Ritualus jus išpuoselėjote, neleisdami pakeisti nei menkiausio dalyko nei mažiausio judeselio. Bet tos tradicijos laikė ir vis dar laiko jus nuo Manęs užvertus, nuo Manęs gyvo jumyse. Kaip avineliai jūs laikėtės tradicijų, manydami, kad jų reikia man, kad suteikčiau jums laimingą ir materialiai, aprūpintą gyvenimą, ir dar dėl to, kad atrodytumėte teisūs kitu savo broliu ir sesių akyse. Aš visada kalbu jums iš jūsų vidaus, bet jus negirdite, nes neklausote, ir jūsų širdys nėra atvertos Man, kad išgirstute Mane, kad jaustute Mano vedimą ir palaimą.
Atverk savo širdį Mano meilei, kalbek, su Manimi savo proto tylos gelmėje, įsileisk Mane į kiekvieną savo gyvenimo kertelę. Gyvenkime drauge, gyvenk su Manimi ir Aš is vidaus pripildysiu meile kiekvieną tavo gyvenimo kertele. As pamaitinsiu tave gyva duona ir pagirdysiu tave savo meiles pripildytu, gyvu vandeniu.
Begaline Dvasia-Motina Sese.
Šis patyrimas ir mokymas buvo ipatingas ir man nes tai yra pirmas mokymas kurį gavau ir užrasiau iš Trečiojo Šaltinio ir Centro - Begalines Dvasios Motinos Sesės. Ir ji lydėjo visai kitokios kokybės energija, visai kitoks gilumas- pati energija, sklido daugiau is galvos, ar per galvos sriti jeigu galima taip issireiksti ir ji buvo kitokia, negu buna tada, kai kalba Visuotinis Tevas, kai gaunu mokymus is Tevo tai be Asaru neina apsieiti, energija tiesiog liejasi užpildydama visa siela- dvasia stipriais energijos virpesiais ir žodžiai palieka atspaudą tavo viduje, ir veliau kai atsimeni tuos zodzius kuriuos užrašai mokymo metu, tai tie sakiniai ir žodžiai vel sukelia stiprias energijos bangas.
Anksciau, pries kelias savaites man atėjo tokia stipri mintis, kad labiau įsigilinčiau i kiekvieno Rojaus Trejybes Asmens energijas ir užmegsčiau ryšį su kiekvienu Rojaus Trejybes Nariu atskirai. Tai ir ivyko. ir is pradziu isigilinau i Begalinės dvasios Motinos, Sesės energija ir dabar kai tik giliau atsiveriu, garbindamas arba maldoje tai iš vidaus tokia palaima ateina, kad negaliu atsitraukti, esu prilipes kaip kūdikis prie motinos. Ta būtis kai tave pripildo meiles yra tokia saldi, kad daugiau gyvenime nieko ir netrokšti kaip tik garbinti ir dar giliau atsiverti susilieti ir pasitiketi Rojaus Trejybe. Ta vakara kai atsirado stiprus rysys su Begaline Dvasia Motina Sese, tai išejęs is darbo pasukau visai kitu keliu ir ilgai ejau Temzės pakrante, stipriai jausdamas Begalines Dvasios Motinos Seses būtį is vidaus ir aplinkoje. Vis sustodavau, uzsimerkdavau ir tirpdavau tose nuostabiose energijose Mano asmenybe, ir butis pasipilde kazkokiais tai naujais aspektais, kuriu dar negaliu gerai suvokti ir aprasyti, bet viduje tikrai kazkas pasikeite.
Su Siuo rysio uzmezgimu ir sio mokymo metu, pirmą kartą pajaučiau, ir man buvo parodyta, Minties Derintojo projekcija. kaip vyksta pasąmonės valymas, kaip ta gyva energija sklisdma is vidaus laužo, tarsi, skaidriame ploname lede išalusias ir stipriai susipynusias medžių šakas.
Idesiu ir dar viena patyrima, pavyzdį, kaip tenka bendradarbiauti su apvaizda. Kai nebeliko ankstesnio darbo tai nuejau dirbti i agenutrą, kuri dirba su viesbučiais. tenka aptarnauti didelius banketus, po tris ir penkis šimtus žmonių. Kai kuriuose banketuose, kas mane labai nustebino, atsistoja vienas zmogus padėkoja, Jezui Kristui uz maistą, ir sukalba malda, ir kai toks kiekis žmonių meldžiasi, nors ir trumpai, man per kūną maldos metu teka energija su šiurpuliukais. Bet kai svečiai, nesimeldzia tai už juos visus maistą palaiminti paprašau aš. O taip pat prašau apvaizdos, kad neutralizuotu alkoholį vyne, kad žmones taip neprisigertu ir sveiki laimingi grįžtu namo. Įpatingai tai darau, kai mane pasiuncia su šampano tauremis stovėti prie durų, tai kiek ten žmonių bestovėtų, mano padėklas tušteja greičiausiai, nors ir pasitraukiu toliau. Matyt žmones jaučia. Ir stalus dažniausiai gaunu aptarnauti tokius kur žmones beveik visai negeria alkoholio. O as jiems vis vandens taures pripilu ir vis rupinuosi, kad kuo daugiau visi vandens gertu. Norisi rupintis tais dar miegančiais, Rojaus Trejybes sūnumis ir dukromis- asmenybemis. Kai atsiveri savo tikruoju dvasiniu as Rojaus Trejybei ir gyvenimą gyveni su gyva Rojaus Trejybe atrasta savo viduje, tai tikrai žmones nuoširdžiai myli, ir visokius - paliegusius issekusius ir net isgerusius nejauti jokio skirtumo tarp rasiu, jauti ir matai tik unikalias Rojaus Trejybes sukurtas asmenybes. Na žodžiu įdomūs vyksta procesai. Malonu kada gyvai gali jausti ir stebėti kaip keičiasi žmones ir aplinka, kai visur savo gyvenime viska darai su Apvaizda ir Rojaus Trejybe. Žinoma turiu pripažinti, kad atsiverimo gelme visada skirtinga - ir bendravimas su Rojaus Trejybes Asmenimis vyksta tik tada kai atsiveri savo tikruoju dvasiniu As, o tam kad tas ryšįs būtų visada, reikalingos kasdienines pastangos, vis atsiveriant ir prisipildant Rojaus Trejybės Meilės, Juos Garbinant.
Telydi jus ramybe
ValdasAirija
2012-12-19 00:08:13
Mielieji, tai, kad jus įsuka buitiniai rūpesčiai į užburtą ratą, ir pristinga laiko pabendrauti, palaikyti KOMUNIJĄ SU TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE, tik liudija JŪSŲ BAIMĘ VISUS BUITINIUS RŪPESČIUS ATIDUOTI ROJAUS TREJYBEI, KAD JUOS SUTVARKYTŲ JI TAIP, KAIP TAI ATITINKA JOS VALIĄ.
Kodėl vaikai tuoj pat pastebi, kad kiti nesimeldžia taip, kaip meldžiasi JIE? O gi todėl, kad jie yra NUOŠIRDŪS IR BE BAIMĖS. Jie labai greit išmoksta VISU SAVO NUOŠIRDUMU KREIPTIS PAGALBOS Į ROJAUS TREJYBĘ, AR Į ANGELUS.
Tik jiems reikia, šis žodis MAN per SILPNAS - REIKIA - TODĖL SAKAU - PRIVALU, BŪTINA - VAIKAMS SAKYTI TIESĄ, KAD IR ANGELAI GAUNA PAGALBĄ, IR JĄ GAUNA IŠ ROJAUS TREJYBĖS, KAIP IR MES JĄ TAIP PAT GAUNAME, IR GAUNAME JĄ VISADA, O JĄ PAJUNTAME TIK TADA, KADA KREIPIAMĖS Į ROJAUS TREJYBE VISU SAVO NUOŠIRDUMU.
Gražu stebėti vaikus, kaip jie imliai geria dvasinę šviesą, tačiau NEREIKIA Į JUOS UŽSIŽIŪRĖTI IR ŽAVĖTIS KAIP PAPUOŠTA KALĖDINE EGLUTE, BŪTINA PAČIAI AR PAČIAM PALAIKYTI GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE, nes vaikai - tai NE JŪS, IR JIE NET NE JŪSŲ, JIE TAIP PAT YRA ROJAUS TREJYBĖS, KAIP IR JŪS. Todėl perdaug užsižavėję vaikų gyvu ryšiu su Rojaus Trejybe, o ne TIK su angelais, greitu laiku patys pradėsite BIJOTI ir šitų pačių vaikų, kada jie pradės kalbėti tokius žodžius, kokių jūs negalėsite suprasti, nes jie bus daug toliau pažengę dvasiniame Rojaus Trejybės gyvajame kelyje už jus, bus palikę toli jus užpakalyje, ir toks jų elgesys jums jau kels BAIMĘ, O NE ŽAVESĮ. Taip, kaip šiandien jūsų dvasinis lygis kelia baimę kitiems jūsų bičiuliams, kurie neina dvasiniu keliu.
Jūs negalite eiti šituo GYVUOJU DVASINIU keliu už kitus, kaip ir kiti negali juo eiti už jus. Tad turėkite VISADA MINTY, kad jūs klojate dvasinius pamatus kitų kartų vaikams, kurie gyvens po tūkstančių metų, kad neliktų tokių vaikų, kurie nesimeldžia, arba būtų tokia aplinka, kurioje viešpatautų apgaulė, melas, savanaudiškumas, prievarta tiek ekonomikoje, tiek politikoje, tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek keliuose, tiek tarpusavio santykiuose. Tad apie savo ASMENINĮ kuo didesnį dvasinį indėlį jau BŪTINA ir jums susimąstyti, o ne vien tik žavėtis vaikų įnešamu indėliu, o pačiam ar pačiai likti PASYVIU BESISTEBINČIU STEBĖTOJU. JUK STEBĖTIS NĖRA KO, TAI TAS PATS KAIP STEBĖTIS, KAD SAULĖ TEKA IR LEIDŽIASI KASDIEN. TAI - TIKROVĖS PASIREIŠKIMAS PER MŪSŲ JAUNESNIUS DVASINIUS BROLIUS IR SESES. IR JIS TURI PAAKINTI JUS NE JAUSTI PALENGVĖJIMĄ TARSI PO MALDOS, BET BŪTENT IR PASINERTI Į TĄ MALDĄ. JŪSŲ ASMENINIO GYVO KOMUNIJOS RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE NEGALI PAKEISTI, NEGALI ATSTOTI NIEKAS. TĄ ĮSIDĖMĖKITE LABAI ATIDŽIAI - KIEK PATYS ĮDĖSITE SAVO ASMENINIŲ PASTANGŲ, TIEK PADĖSITE VISIEMS, IR TIEMS PATIEMS VAIKAMS, BET PIRMIAUSIA SAVOJO CHARAKTERIO FORMAVIMUISI IR VEIKIMUI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE KAIP GĖRIO IR ŠVIESOS DARBŲ BENDRAKŪRĖJAMS IŠ MEILĖS IR VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-12-18 13:13:42
Kasdieniai buitiniai, darbiniai rūpesčiai dažnai įtraukia į savo verpetą taip, kad jautiesi visiškai išderintas ir ne visada sekasi atrati tą laisvą minutėlę, kada galėtum pasinerti į maldą ir nuraminti įsiaudrinusias emocijas ir pakeisti vidinę būseną. Bet kuomet pamatau Tėvo, Rojaus trejybės veikimą per vaikus, man tai prilygsta stebuklui. Mūsų šeimoje vaikus kankina tuštinimosi baimė. Dukra (6 m.) jau šią problemą įveikė. Tai ištiesų buvo labai sunkus laikotarpis mums visiems. Tačiau dabar ši baimė apima ir mažajį sūnelį (2 m.). Ir kai jis pradėjo verkti bijodamas sėsti ant puoduko, mes dukrai paaiškinome, kad jis bijo tuštintis, todėl verkia. Ir paklausėm jos, kaip galime jam padėti. O ji atsako "reikia paprašyti Dievulio". Mes taip ir padarome - tą pačią akimirką sūnus sėkmingai padaro savo reikalą. Čiuožinėjant lauke ant kalno (kuomet sunku lipti, slystame, krentame), dukra garsiai prašo angelų padėti įlipti į kalną - ir mes sėkmingai, be jokio čiuožtelėjimo įlipame. Sėsdama valgyti garsiai, net neskatinama, laimina maistą. O kai grįžta iš darželio nustebusi sako, kad ten niekas maisto nelaimina, niekas nemoka melstis... Kai išgirstu iš vaiko lūpų tokius samprotavimus, išgaruoja visos neigiamos emocijos, būsena tokia pakylėta, tarsi po kokybiškos maldos. Belieka dėkoti ir garbinti Tėvą, Amžinąjį Sūnų ir Begalinę dvasią.
LinaKlp
2012-12-18 10:46:35
Na,as taip pat paskutines keleta dienu suabejojau savimi.Ar ne per mazai pasireiskiu Gyvajame Kelyje tai buvo tik viena maza abejone,o kur dar kitos..Netgi pagavau save galvojant apie save siame Gyvajame Kelyje ateitį.Ir puikiai suprantu,kad mintys apie ateiti yra mano gyvulinio proto bandymas paimti virsu,bet jos buvo tokios kokios buvo ir mes,urantai, puikiai zinome ka tokiomis akimirkomis galime padaryti-tai melsti nuoširdesnio atsiverimo Rojaus Trejybei.Nes nepasitikėjimo mintys tiktai vargina.Todel as labai apsidžiaugiau,kada pamaciau,kad sio(dabar jau praėjusio)pirmadienio malda buvo uz musu gilesni įtikejimą.O apsidžiaugiau,nes kada as kiekviena pirmadieni garbinu Rojaus Trejybe ir dalyvauju musu kolektyvinėje pirmadieninėje maldoje visada stipriau jauciu Tevo meiles virpesius ir tai mane nuramina.Taigi,sio pirmadienio malda man buvo labai aktuali del tu abejoniu apėmusiu mane tuo metu.Kada as pagarbinau Rojaus Trejybe ir po maldos, pajutau, kaip ir visada nuraminima,juk Rojaus Trejybes meiles virpesiai visada ramina ir mes vel ir vel norime pajausti ta palaima.Man taip pat labai aiskiai buvo perduota mintis,kad as dazniau bendraučiau su Rojaus Trejybe ir kad per vis gilėjanti atsiverima atsiskleis mano tikrasis dvasinis as ir stai tada as pasireiksiu kasdieniniais darbais su meile ir is meiles Rojaus Trejybei.Man pakako to ka as išgirdau,kad mane vel sustiprintu musu mylimieji tikrieji Rojaus Tevai kurie kaip ne karta teko įsitikinti, visada mums padeda.Su meile,Vita
vvita
2012-12-12 22:30:16
Sį trumpą, pamokymą, isgirdau savo viduje, kai suabejojau savimi, kad galbūt per mažai kalbu su žmonemis, per mažai skleidžiu gyvą Rojaus trejybes žodį.
Mylimas mano sūnau,
Ne kiekybė o kokybė yra svarbu. Svarbu ne tai kiek žmonių gyvenimų tu palieti, bet kaip tu juos palieti - svarbu kokybė.
Gyvendamas gyvenimą, nevisada matai visus povandeninius procesus ir dalis, kurias matau Aš ir kaip tave vedu As. Kai atsigręži atgal ir pamatai savo veiksmų rezultatus, tada supranti kur tu važiavai ir kuria kryptimi vystėsi ivykiai aplink tave. Žmonės mokosi iš savo klaidų ir dažnai tik atsisukę atgal ir pasižiūrėję I nueitą kelią, jie gail suprasti, pamatyti ir pasimokyti,
Aš esu tobulas Aš tau sukuriu situacijas tokias, kad tu gautum pamokas ir aplink tave esantys zmonės gautų pamokas. Savo išmintį Aš lieju visada ir ant jūsų visų ir veikiu taip kaip jūs dar negalite suprasti. Aš esu visagalis, As esu visur esantis ir visaapimantis ir net tada kai tau atrodo, kad esi paliktas vienas, niekada neabejok, kad Aš visada esu su tavimi, tavo viduje - visada tai prisimink. Visi įvykiai tavo gyvenime, kada giveni su manimi, man atsivėręs yra skirti tam tikriems tikslams - patirčiai įgauti, harakterio vystymui.
Tik dar labiau Man atsiverk, dar labiau
Manimi pasitikėk ir įsiklausyk į Mano Vedimą ir vietoje sunkumo ir nepatogumų pajausi palaimą. Aš visada tave stiprinu. Prisimink kai mokiau tave apie bangas - Mano banga platesnė ir daug ilgesnė, jūsų banga trumpesnė ir joje pakilimai ir nusileidimai yra trumpesni, del to ir negalit ligi galo suvokti mano plano ir vedimo. Susiliek su Manimi ir banguosim kartu.
ValdasAirija
2012-12-12 02:17:55
Kelis kartus perskaičiau mūsų sielos sesės Laimos neeilinį patyrimą su Rojaus Trejybe.
Suspaudimo valandą ir toliau skleisti tą vienintelę, GYVĄJĄ ŠVIESĄ sklindančią iš Rojaus,nuo Dieviškųjų mūsų visų TĖVŲ, ne iš baimės o iš MEILĖS - TAI AUKŠTAS PILOTAŽAS.
Kaip aš pati,asmeniškai, pasielgčiau būdama tokioje situacijoje atvirai sakau: nežinau; nors sesės Laimos pavyzdys ir ,net labai, įkvepę.
Savo troškime ir maldose prašau Laimai iš Tėvo - Rojaus Trejybės dvasinės stiprybės,absoliutaus /ant tiek,kiek tai būtų įmanomą/ įtikėjimo ir pasitikėjimo Rojaus Trejybe.Linkiu ramybės,negęstančios vilties.
Miela Laimą,turėk kantrybės ir nuolatinio pasitikėjimo Tėvu - Kūrėju-Rojaus Trejybe.
Tai,truputį, gali užtrukti; nusitęsti laike.
Tavo įgytos žinios, patirtis, per atsivėrimą pasiektą meilė Trejybei ir žmonėms,reikalingi Tėvo-Trejybės planams; vargšų, pasiklydusių, tavo brolių ir sesių dvasiniam žadinimui.
Ramybė tavo sielai, ir tavo namams.
Tegul Jėzaus ir Nebadonijos meilingos rankos apkabina tave. Tegul Trejybė laimina tave.
Su meile,
IRENA
2012-12-08 14:41:17
Mielieji,
Grįžau iš ligoninės po pirmojo gydymo nuo vėžio kurso ir noriu pasidalinti savo patyrimais. Kaip rašiau anksčiau visą laiką meldžiau Rojaus Trejybės, kad cheminiai vaistai manęs neveiktų nei teigiamai nei neigiamai, kad Ji mane gydytų, jeigu Jos valioje yra tai, kad aš kaip Rojaus Trejybės vaikas materialiame kūne dar reikščiausi Urantijos planetoje. Patyriu, kad esu tarsi pakylėta virš kūno, priimu jį, kaip ir visas kitas formas, kurias Rojaus Trejybė pabėrė planetoje, kad jos mylimiausi vaikai galėtų žaisti evoliucinį tvarinio ištobulinimo žaidimą.
Viduje atsirado ryžtas kuo daugiau, pagal savo atsivėrimo lygį pasireikšti kaip Rojaus Tėvų šviesos skleidėjai aplinkoje.
Čia,ligoninėje, kur gydosi žmonės su diagnoze „vėžys“ tvyro didelė fizinio kūno mirties baimė. Atrodytų, kad tokiu momentu, kai atsiduriama ant kūno mirties ir gyvenimo slenksčio, žmoguje turėtų stipriau pradėti reikštis dvasia, tačiau taip nėra. Gyvulinis protas dar labiau pradeda savęs gailėti, dar labiau viskuo nepasitikėti ir bijoti. Todėl taip svarbu gyvojo įtikėjimo kelią pradėti dar esant pajėgesniam fiziniam kūnui, negailėti pastangų, laiko studijuojant dvasinius šaltinius- apreiškimus, užmezgant kuo glaudesnį ryšį su Minties Derintoju, lantkant Rojau Trejybės šventovę. Dabartiniu metu, kada planetoje yra tokia dvasinė tamsa, reikalingiausias ir prasmingiausias mūsų pasireiškimas yra dvasinio mokytojo kelias, maksimaliai, kiek leidžia mūsų kiekvieno atsivėrimas, atliekant šį darbą su Rojaus Trejybe.
Ligoninėje palatos kaimynėms kalbėjau apie Rojaus Trejybės dvasią, esančią mūsų protuose, apie bendravimą su Ja, apie Rojaus Trejybės meilę visai kūrinijai apie fizinio kūno mirties reiškinį. Vieni patylėdavo, nes visai nesuvokdavo tos informacijos, kiti viską neigdavo. 76-erių metų Severija, sužinojusi savo diagnozę, visą laiką verkė. Garsiai meldžiausi, paėmusi jos ranką, kad viduje pajustų apraminimą. Taip pat meldžiausi su 46-erių metų Audra, kurios kūnas jau visiškai išsekęs, jai leidžiamas morfijus, kad numaldytų skausmus. Po maldos ji manęs paklausė: „ar tas Tėvas, tai mano tetė“. Paaiškinau jai apie mūsų visų Tėvą- Rojaus Trejybę. 63-ejų Nina, besigydanti jau pusantrų metų, perskaitė visą Kalbu jums vėl ir pasakė, kad tai utopinio komunizmo idėjos. Tačiau ta knyga susidomėjo Niną ateinanti lankyti dukra Inga. Nurodžiau jai urantijos svetainę. Palatos slaugytojai Daliai padovanojau Kalbu jums vėl ir Akimirkos Amžinybės knygas. Jau kitą dieną ji pasakė, kad pradėjusi skaityti.
Dėkoju Rojaus Trejybei už patyrimus. Pasitikiu Jos vedimu. Viduje esu rami.
Telydi jus ramybė,
Laima
2012-12-07 12:02:58
Mielieji, šiandien Rojaus Trejybės paklausiau, kodėl mes urantai, jau einantys gyvuoju įtikėjimo keliu, savo kūnuose jaučiame skausmą.
„Mano mylimiausia dukra kaip ir kiti mylimieji vaikai. Žmonija labai ilgą laiką tapatino save su kūnu ir į pasąmonę kaupė patyrimus per fizinio apvalkalo pojūčius. Pasąmonėje yra tik nedidelė dalis patyrimų, sukauptų per Manosios dvasios veikimą jūsų protuose ir daugiausia miego metu, nes sąmoningai jūs su Manimi dar per mažai bendraujate. Tokiomis patyrimų kaupimo sąlygomis viso kūno ląstelės funkcionuoja nuolatinio streso sąlygomis, per skausmą. Mes esame numatę, kad ląstelės dirbtų ramybės ir Mano meilės virpesių būsenoje. Vienose organuose ląstelių suspaudimas pasireiškia mažiau, kituose daugiau, tačiau tą netikrovišką ląstelių veiklos būseną nuolat per skausmą fiksuoja smegenys.
Kai jūs, mano mielieji sūnūs ir dukros, užmezgate ryšį su Mano dvasios dalele, vis labiau Man atsiveriate, jūsų pasąmonė pradeda valytis nuo tik per kūno pojūčius sukauptų patyrimų ir pildytis dvasiniais, Mūsų Trijų kūrinijos Šaltinių ir Centrų tikrovės patyrimais. Materialaus apvalkalo ląstelės pradeda funkcionuoti vis labiau Mano joms sumanytu ritmu. Jos tarsi atsipalaiduoja. Tačiau prieš tai ląstelės ilgą laiką buvo suspaustos. Jūs iš patyrimo žinote, jeigu kokią nors kūno vietą ilgai laikyti prispaustą, tai ta vieta aptirpsta ir grąžinant ją į normalią būseną juntamas dilgčiojimas, skausmas. Tai yra Mano priežasties pasekmės dėsnio, skirto visai kūrinijai, veikimas.“
Ačiū Tau Rojaus Trejybę už šitą mokymą. Mano valia, kad būtų Tavo valia.
Su meile,
Laima
2012-11-30 19:24:26
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.